<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>pilvo pūtimas | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/pilvo-putimas/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:48:58 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 09 Jun 2024 05:00:18 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alerginis rinitas]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginis kremas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batutas]]></category>
		<category><![CDATA[bitė]]></category>
		<category><![CDATA[dujos]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[erkė]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[geluonis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[kelionėje]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[langai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėsa]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[miopija]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo saulės]]></category>
		<category><![CDATA[paplūdimyje]]></category>
		<category><![CDATA[peršalus]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[saldumynai]]></category>
		<category><![CDATA[saulė]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Stellest]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[traumos]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegis]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[Uodai]]></category>
		<category><![CDATA[UV spinduliai]]></category>
		<category><![CDATA[Vabzdžių įkandimai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikų rega]]></category>
		<category><![CDATA[vandenyje]]></category>
		<category><![CDATA[vapsva]]></category>
		<category><![CDATA[vasara]]></category>
		<category><![CDATA[vasarinis peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti viešai]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22908</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas VASAROS VAISTINĖLĖ Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&#160; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai PATARIA GYDYTOJAS Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą&#160; BŪKIME SVEIKUČIAI Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22924" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/06/Mama-ir-vaikas-2024-m.-vasara-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS </strong></h4>
<p>Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas</p>
<h4><strong>VASAROS VAISTINĖLĖ</strong></h4>
<p>Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.&nbsp; Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai</p>
<h4><strong>PATARIA GYDYTOJAS</strong></h4>
<p><em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie pilvuko pūtimą&nbsp;</p>
<h4><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI </strong></h4>
<p>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?</p>
<h4><strong>VERTA ŽINOTI</strong></h4>
<p>Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai</p>
<h4><strong>KŪDIKIS</strong></h4>
<p>Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</p>
<h4><strong>MAMYTĖ</strong></h4>
<p><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar man žindyti viešai?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong></p>
<p><span style="color: #c70c0c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-vasara" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #2b56d6;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cf0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama_ir_vaikas_59/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-vasara/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 30 May 2024 15:43:06 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Kūdikių ligos]]></category>
		<category><![CDATA[dujų kaupimasis]]></category>
		<category><![CDATA[laktazės trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[laktozė]]></category>
		<category><![CDATA[laktozės netoleravimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko diegliai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22802</guid>

					<description><![CDATA[<p>Svarbiausias kūdikio maistas yra pienas, tačiau kai kurie mažyliai, išgėrę pienuko, nuolat pasijunta blogai. Viena iš priežasčių gali būti, kad jie netoleruoja piene esančios laktozės. Kodėl taip nutinka ir kuo tuomet kūdikį maitinti? Kodėl pritrūksta pieno angliavandenius skaldančios laktazės? Pagrindinis pieno angliavandenis laktozė (pieno cukrus) patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių. Laktozės yra motinos&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams">Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22804" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Kudikis-netoleruoja-laktozes.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Kudikis-netoleruoja-laktozes.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/05/Kudikis-netoleruoja-laktozes-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Svarbiausias kūdikio maistas yra pienas, tačiau kai kurie mažyliai, išgėrę pienuko, nuolat pasijunta blogai. Viena iš priežasčių gali būti, kad jie netoleruoja piene esančios laktozės. Kodėl taip nutinka ir kuo tuomet kūdikį maitinti?</p>
<h4><strong>Kodėl pritrūksta pieno angliavandenius skaldančios laktazės?</strong></h4>
<p>Pagrindinis pieno angliavandenis laktozė (pieno cukrus) patenkina apie 40 procentų kūdikio energijos poreikių. Laktozės yra motinos piene, taip pat – karvės, ožkos ir pieno mišiniuose. &nbsp;Laktozės skaldymui yra būtinas fermentas laktazė, kuris paverčia ją gliukoze ir galaktoze, o šios medžiagos absorbuojamos į kraują. Sparčiai besivystančiam kūdikiui jos yra labai svarbios – būtinos smegenų, visos nervų sistemos vystymuisi. Be to, laktozė reikalinga kalcio, magnio, geležies pasisavinimui. Nesuvirškinta laktozė storojoje žarnoje tampa prebiotiku, skatinančiu normalios mikrobiotos susidarymą.</p>
<p>Jeigu plonojoje žarnoje nepasigamina pakankamai fermento laktazės, kad galėtų susivirškinti pieno angliavandeniai, atsiranda laktozės netoleravimas. Nesuskaldyta plonajame žarnyne laktozė kartu su maistu patenka į storąjį žarnyną, kuriame ją veikia šios žarnos bakterijos. Jos ima skaldyti laktozę fermentacijos būdu, o jai vykstant atsiranda rūgimas. Šio proceso metu išsiskiria daug dujų ir pradeda pūsti pilvą, kamuoja pilvuko diegliai, suskystėja išmatos.</p>
<p>Pagrindiniai laktozės netoleravimo požymiai: dujų kaupimasis, pilvo pūtimas ir skausmas, diegliai, atpylimai ir viduriavimas. Po maitinimo kūdikis pasidaro neramus, nervingas, verkia, jo pilvukas išsipučia ir sukietėja. Geriausiai laktozės netoleravimą galime atpažinti iš sauskelnių turinio: esant šiam negalavimui išmatos būna vandeningos ir putotos.</p>
<p>Laktozės netoleravimas gali būti pirminis (įgimtas), kurį lemia genetiškai paveldimas fermento laktazės trūkumas. Tačiau šis variantas pasitaiko retai.</p>
<p>Antrinį laktozės netoleravimą lemia vėliau atsirandantys veiksniai. Jo priežastis gali būti žarnyno infekcijos ar alergija karvės pieno baltymams, pažeidžianti žarnyno gleivinės epitelį. Ši problema išnyksta pasveikus po infekcijos ar pašalinus alergeną. Antrinį laktozės netoleravimą gali sukelti tokios ligos kaip virusinis gastroenteritas, celiakija arba Krono liga<strong>.</strong></p>
<p>Neišnešioti naujagimiai dažnai patiria laikiną laktazės trūkumą, susijusį su virškinimo sistemos nebrandumu ir silpnu šio fermento aktyvumu. Dėl to gali atsirasti trumpalaikis laktozės netoleravimas.</p>
<h4><strong>Kuo maitinti laktozės netoleruojantį kūdikį?</strong></h4>
<p>Atsiradus tokioms pilvuko bėdoms reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė. Neturėtume pamiršti, kad žarnyno dieglius ir pilvo pūtimą gali sukelti ne tik laktazės stoka, bet ir kitos priežastys. Gydytojas skirs reikiamus tyrimus negalavimui nustatyti. Tyrimais nustatomas ir laktozės netoleravimą lemiantis genetinis faktorius.</p>
<p>Laktazės trūkumas gali atsirasti tiek krūtimi, tiek dirbtinai maitinamam kūdikiui. Jeigu stiprūs laktozės netoleravimo simptomai kamuoja mišinuku maitinamą mažylį, gydytojas gali rekomenduoti mišinį be laktozės. Jeigu žindomam kūdikiui ši problema atsirado dėl alergijos, galbūt mamai užteks pašalinti alergizuojantį produktą iš savo mitybos ir ji galės tęsti žindymą.</p>
<p>Beje, žindomiems kūdikiams pilvuką dažniausiai pučia ne dėl laktozės netoleravimo, bet dėl jos pertekliaus mamos piene. Mat pradiniame piene yra mažiau riebalų, bet daug pieno cukraus. Dalies laktozės kūdikio virškinamasis traktas nespėja įsisavinti, nes šis skystesnis pienas greičiau nuteka į storąją žarną ir sukelia ten rūgimą, dėl kurio atsiranda pilvuko bėdos.</p>
<p>Todėl vieno maitinimo metu patariama kūdikiui duoti valgyti iš vienos krūties, kad jis gautų visą joje esantį pieną – taip pat ir galinį, ir per daug neprisivalgytų daug laktozės turinčio liesesnio pradinio.</p>
<p>Jeigu vaikui nustatomas laktazės trūkumas, laktozę ne visada būtina visiškai pašalinti iš jo mitybos raciono. Dažnai toleruojamas tik tam tikras pieno cukraus kiekis. Laktozės netoleruojantys kūdikiai gali vartoti pieno mišinius su mažesniu laktozės kiekiu. Gydytojas gali patarti įsigyti fermento laktazės preparatą, kuris padės suskaldyti piene esančią laktozę.</p>
<p>Įgimtą laktozės netoleravimą turintys kūdikiai negali gerti ne tik motinos pieno, bet ir karvės bei ožkos pieno. Jie maitinami pieno produktais be laktozės arba augaliniais mišiniais, pavyzdžiui, iš sojos pupelių.&nbsp;</p>
<p>Palengvinti pilvuko dieglius gali padėti paprastos priemonės. Prieš valgymą paguldykite mažylį ant pilvo. Kad pilvuke susikaupusios dujos greičiau pasišalintų, pamaitintą kūdikį palaikykite vertikaliai, taip jis galės atsirūgti. Kenčiančiam pilvukui gali padėti lengvas masažas. Esant stipriam pilvo pūtimui, galima naudoti dujų šalinimo vamzdelį.</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams">Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/laktozes-netoleravimas-atmintine-kudikiu-tevams/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 18 Mar 2024 08:17:07 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[alergenai]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[alergija žiedadulkėms]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[Astma]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[besilaukiančiai]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[dieglių simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[dukrytė]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatorius]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kraujas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mineralai]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinystė]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[norovirusas]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[pavasaris]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[rotavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sensorinė integracija]]></category>
		<category><![CDATA[Šienligė]]></category>
		<category><![CDATA[skysčių poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[socialiniai įgūdžiai]]></category>
		<category><![CDATA[specialiųjų poreikių]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[tandeminis žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų stoka]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[žiedadulkės]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindymo aversija]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22720</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Tapti mama niekada nevėlu &#160;PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas? VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso. &#160;BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu?&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft wp-image-22727 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris.jpg" alt="" width="1000" height="553" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris.jpg 1000w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Mama-ir-vaikas-2024-m.-pavasaris-768x425.jpg 768w" sizes="(max-width: 1000px) 100vw, 1000px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Tapti mama niekada nevėlu</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>PAVASARIO </strong><strong>LIGOS. </strong>Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.</p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong><em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.</p>
<p><strong>MAMYTĖ</strong>. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI</strong>. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.</p>
<p><strong>&nbsp;</strong></p>
<p><span style="color: #ba1313;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><span style="color: #333399;"><a style="color: #333399;" href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-pavasaris" target="_blank" rel="noopener"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</strong></a></span></p>
<p><span style="color: #c21b1b;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2024-pavasaris/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-pavasaris/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/apie-kudikius-kamuojancius-pilvuko-dieglius?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=apie-kudikius-kamuojancius-pilvuko-dieglius</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/apie-kudikius-kamuojancius-pilvuko-dieglius#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 14 Mar 2024 10:26:23 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[dieglių simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[raminimo priemonės]]></category>
		<category><![CDATA[verkia]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22608</guid>

					<description><![CDATA[<p>Juos gydytojas diagnozuoja, kai kūdikis būna neramus, stipriai verkia pritraukęs kojas prie krūtinės, skiriasi dujos tris valandas per dieną, tris dienas per savaitę ir tris savaites per mėnesį. Pilvo diegliai, staiga užeinantys, periodiškai intensyvūs pilvo skausmai, sukelia nenumaldomą naujagimių ir kūdikių verksmą šiaip jiems esant visiškai sveikiems. Priepuolio metu mažylis ima garsiai klykti, verkti, riečiasi,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/apie-kudikius-kamuojancius-pilvuko-dieglius">Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22611" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Kudiki-kamuoja-pilvo-diegliai.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Kudiki-kamuoja-pilvo-diegliai.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Kudiki-kamuoja-pilvo-diegliai-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Juos gydytojas diagnozuoja, kai kūdikis būna neramus, stipriai verkia pritraukęs kojas prie krūtinės, skiriasi dujos tris valandas per dieną, tris dienas per savaitę ir tris savaites per mėnesį. Pilvo diegliai, staiga užeinantys, periodiškai intensyvūs pilvo skausmai, sukelia nenumaldomą naujagimių ir kūdikių verksmą šiaip jiems esant visiškai sveikiems. Priepuolio metu mažylis ima garsiai klykti, verkti, riečiasi, mosikuoja rankomis, delnus suspaudęs į kumščius, spardosi kojomis, parausta. Vieni verkia užsimerkę, kiti atvirkščiai – plačiai atmerktomis akimis, suraukta kakta.</p>
<p>Verkdamas dažnai trumpam sulaiko kvėpavimą. Verkimas sutrikdo maitinimąsi: kūdikis griebia spenelį ar žinduką, čiulpteli kelis kartus, po to meta ir vėl energingai pravirksta. Visos žinomos pilvo raminimo priemonės beveik negelbsti arba padeda tik trumpam. Esminis skirtumas nuo kitų ligų yra tas, kad nesant dieglių mažylis būna linksmas, neatsisako valgyti, gerai auga svoris, jo raida būna normali, neatrodo kaip sergantis.</p>
<h4><strong>Diegliai atsiranda be aiškios priežasties</strong>.</h4>
<p>Išnešiotiems dažniausiai jie atsiranda pirmo gyvenimo mėnesio pabaigoje arba antro mėnesio pirmą savaitę ir užtrunka apie 100 dienų. Neišnešiotiems jie gali prasidėti antro mėnesio pabaigoje arba trečio pradžioje. Diegliai kankina apie 20 proc. kūdikių nepriklausomai nuo jų išnešiotumo, gimimo svorio, maitinimo būdo, lyties, rasės. Diegliai nepaveldimi. Jų atsiradimas nepriklauso nuo mažylio priežiūros įgūdžių. Dažniausia diegliai atsiranda vėlyvą popietę ar vakare. Tikslios dieglių atsiradimo priežastys nežinomos.</p>
<h4><strong>Įtariama, kad dieglių atsiradimui turi įtakos: </strong></h4>
<p>– sparčiai augančios virškinimo sistemos raumenų stiprūs susitraukinėjimai (spazmai);</p>
<p>– nesugebėjimas galutinai (visiškai) suvirškinti maisto medžiagų, patekusių į žarnyną. Dėl to padaugėja dujų, atsiranda pilvo pūtimas ir skausmas;</p>
<p>– skrandžio rūgščių patekimas į stemplę. Dėl to atsiranda skausmas;</p>
<p>– dėl nebrandžios nervų sistemos perdėtas reagavimas į aplinkos dirgiklius (šviesą, garsus) ir kitus veiksnius;</p>
<p>&nbsp;– dėl įvairių priežasčių atsiradęs mažylio nerimas, nuovargis dienos pabaigoje.</p>
<h4><strong>Aptikta, kad dieglių atsiradimą skatina:</strong></h4>
<p>– motinos nerimas, nervingumas, sudirgimas, pavargimas į dienos pabaigą. Mažylis puikiai jaučia motinos būseną;</p>
<p>– motinos rūkymas nėštumo ir žindymo metu, mažylio buvimas ten, kur buvo rūkyta;</p>
<p>– motinos maistas gali paskatinti dieglių atsiradimą. Motina turi stebėti – galbūt diegliai atsirado ar sustiprėjo, jų priepuolis užsitęsė, kai pavalgė daugiau saldžių vaisių, kopūstinių daržovių, kelis kartus per dieną gėrė kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų, valgė šokolado ar padaugino kitų produktų;</p>
<p>– alergija karvės pieno baltymams įtartina, jei diegliai prasidėjo maitinant pieno mišiniu.</p>
<p>Dera pasitarti su mažylio gydytoju;</p>
<p>– dalinis laktozės, t.y. pieno cukraus netoleravimas. Dera pasitarti su mažylio gydytoju.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22616" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/03/Kudikis-rekia.jpg" alt="" width="600" height="439">Jeigu sveikai augančiam mažyliui vieną dieną staiga atsirado dieglių simptomai</strong></h4>
<p>&nbsp;Nedelsiant pasikonsultuokite su gydytoju. Panašiais simptomais gali pasireikšti ir sunkios ligos: įstrigusi išvarža, kirmėlinės ataugos uždegimas (apendicitas), centrinės nervų sistemos ir virškinimo sistemos uždegiminės ligos, šlapimo takų infekcija ir net ausyčių uždegimas. Gydytojui pasakykite, kokius negalavimų požymius be dieglių gal dar pastebėjote, pvz., mažylio nenorą ar atsisakymą valgyti, atsiradusį ar sustiprėjusį atpylimą, vėmimą, pilvo pūtimą, tuštinimosi sutrikimus, trūkčiojimus (sudrebėjimus).</p>
<p>Taip pat dera pasitarti su mažylio gydytoju, jei pastebėjote, kad dieglių priepuolių kankinamas mažylis pablyško, pradėjo atrodyti nesveikai, įtariate, kad jam nustojo augti svoris ir / ar aptikote kokius nors kitus, anksčiau nebuvusius negalavimo požymius.</p>
<h4><strong>Pastebėta, kad diegliai būna mažiau intensyvūs, kai:</strong></h4>
<p>– tiesieji pilvo raumenys yra stipresni. Jie treniruojami, kai mažylis prieš kiekvieną maitinimą guldomas ant pilvo;</p>
<p>– šalinamos pilvo pūtimo ir skausmo priežastys;</p>
<p>– šalinamos atsirūgimo ir atpylimo priežastys, padedama atsirūgti.</p>
<p>Kol kas neatrastos pagalbos priemonės ir metodai, kurie efektyviai padėtų visiems nuo dieglių kenčiantiems. Jeigu nepadeda viena priemonė – pabandykite kitą. Kai ieškote gelbstinčios (padedančios) priemonės, yra svarbu išlikti ramiai ir kantriai nusiteikus. Skubus, karštligiškas raminimo priemonių keitimas gali mažylį dar labiau sudirginti. Jis negali staigiai ir greitai nustoti verkti. Nepasitarusios su mažylio gydytoju jam neduokite jokių vaistų, vaistažolių.</p>
<h4><strong>Pabandykite:</strong></h4>
<p>– mažylio aktyviai nežadinti po pietų ir vakarui prasidėjus. Pritemdykite šviesas, kalbėkite ramiai (arba iš viso nekalbėkite), padainuokite arba duokite pasiklausyti raminančios melodingos muzikos, pvz., lopšinių. Išjunkite mobiliojo telefono garsą;</p>
<p>– įjungti nestipriu režimu veikiantį dulkių siurblį. Jo monotoniškas zvimbimas kai kuriuos mažylius ramina;</p>
<p>– duoti pasiklausyti gamtos garsų įrašų. Juos išgirdę kai kurie mažyliai suklūsta ir aprimsta;</p>
<p>– pakeisti buvimo su kūdikiu aplinką, pvz., išeiti pasivaikščioti ten, kur yra netriukšminga;</p>
<p>– pavežioti vežimėlyje. Kai kuriuos mažylius ramina vežimėlio virpesiai. Vežimėlio nepurtykite, nekratykite;</p>
<p>– tėčiui vairuojant pasivažinėti automobiliu. Kai kuriuos mažylius teigiamai veikia automobilio vibracija ir variklio burzgimas;</p>
<p>– maudyti&nbsp; 5–7 minutėmis ilgiau. Kai kuriuos mažylius ramina šiltas vanduo. Išmaudytą aprengti šiltais priglundančiais prie kūno drabužėliais ir susukti į šiltą antklodę;</p>
<p>– paguldyti kniūbsčią ant delno su pašildytu rankšluosčiu ir lengvai supant panešioti;</p>
<p>– švelniai pamasažuoti šiltomis rankomis ir šiltoje (22–24◦C) ramioje vietoje, kur aplink nėra jokių trukdžių. Jei turite naminių gyvūnų, juos uždarykite kitoje patalpoje. Per lietimą mažylis geriausiai suvokia jį supantį pasaulį ir priima jį arba draugišką ir saugų, arba – ne. Masažas padeda mažyliui aprimti ir mamai atsipalaiduoti;</p>
<p>– nešioti nešynėje taip, kad jaustų jūsų artumą; &lt;&#8230;&gt;</p>
<p>– jei įtariate, kad diegliai atsirado ar suintensyvėjo pradėjus maitinti pieno mišiniu, pirmas įtarimas, kad jame esantis karvės pienas mažylio nėra gerai toleruojamas. Pasitarkite su gydytoju. Jis spręs, ar vieną pieno mišinį pakeisti kitu, o jei taip, tai kokiu.</p>
<p>Nesusijaudinkite pastebėjusios, kad vakar padėjęs mažylio raminimo būdas šiandien neveiksmingas. Ieškokite naujos raminimo priemonės. Ramindamos dieglių kankinamą mažylį nepraraskite savitvardos. Niekada verkiančio mažylio nepurtykite, nes pakenksite jo smegenims ir akims. Jūsų judesiai turi būti švelnūs, lėti, raminantys. <em>Diegliai</em> – laikina vystymosi problema ir mažylio sveikatai jokios grėsmės nekelia. Todėl šį sunkesnį periodą reikia tiesiog išlaukti ir stengtis padėti mažyliui sušvelninti skausmą.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras</em></p>
<p><em>Ištrauka iš knygos</em> <em>„Vaikų ligų ABC“</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/apie-kudikius-kamuojancius-pilvuko-dieglius">Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/apie-kudikius-kamuojancius-pilvuko-dieglius/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl kamuojant dirgliosios žarnos sindromui prireikia probiotikų</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-kamuojant-dirgliosios-zarnos-sindromui-prireikia-probiotiku?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-kamuojant-dirgliosios-zarnos-sindromui-prireikia-probiotiku</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-kamuojant-dirgliosios-zarnos-sindromui-prireikia-probiotiku#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 10 Mar 2021 16:22:07 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[dirgliosios žarnos sindromas]]></category>
		<category><![CDATA[DŽS]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo skausmai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[stresas]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[virškinamojo trakto sutrikimas]]></category>
		<category><![CDATA[virškinimui]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno mikroflorai]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=19649</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pilvo skausmai, spazmai, kiti nemalonūs pojūčiai, nuolatiniai tuštinimosi sutrikimai verčia griebtis įvairių priemonių, tačiau jos padeda tik laikinai. Dažna panašių simptomų priežastis – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Kas lemia šį negalavimą ir kaip jo atsikratyti? Diskomfortas pilve kartojasi pavalgius Dažniausi šio sindromo požymiai – pilvo pūtimas, gausus dujų išsiskyrimas, skausmas ir spazmai, raižymas pilvo apačioje,&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-kamuojant-dirgliosios-zarnos-sindromui-prireikia-probiotiku">Kodėl kamuojant dirgliosios žarnos sindromui prireikia probiotikų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-19651" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Dirgliosios-žarnos-sindromas.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Dirgliosios-žarnos-sindromas.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/03/Dirgliosios-žarnos-sindromas-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Pilvo skausmai, spazmai, kiti nemalonūs pojūčiai, nuolatiniai tuštinimosi sutrikimai verčia griebtis įvairių priemonių, tačiau jos padeda tik laikinai. Dažna panašių simptomų priežastis – dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Kas lemia šį negalavimą ir kaip jo atsikratyti?</p>
<h4><strong>Diskomfortas pilve kartojasi pavalgius</strong></h4>
<p>Dažniausi šio sindromo požymiai – pilvo pūtimas, gausus dujų išsiskyrimas, skausmas ir spazmai, raižymas pilvo apačioje, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas, gali atsirasti pykinimas ir šleikštulys, rėmuo, gleivės išmatose. Esant šiam negalavimui dažnai kamuoja galvos, skrandžio, raumenų skausmai. Nemalonūs pojūčiai pilve dažniausiai apninka iškart pavalgius, vėliau tampa silpnesni, sumažėja pasituštinus. Visi šie simptomai gali nuolat kartotis arba išnykti ir vėliau vėl atsirasti.</p>
<p>Dirgliosios žarnos sindromas – tai virškinamojo trakto veiklos sutrikimas, o jo požymiai yra sutrikusios žarnyno motorikos pasekmė.&nbsp;Žarnų sienelių raumenys susitraukinėdami stumia maistą virškinamuoju traktu, o išsiderinus šiam procesui maistas žarnyne pradeda slinkti per greitai arba per lėtai. Jeigu susitraukimai sustiprėja ir trunka ilgiau nei įprasta, atsiranda skausmas, vidurių pūtimas bei&nbsp;viduriavimas. Susilpnėjus arba esant netolygiems šių raumenų susitraukimams apsunkinamas maisto slinkimas žarnynu ir užkietėja viduriai. Tuomet kamuoja ne visiško pasituštinimo pojūčiai, pučia pilvą.</p>
<h4><strong>Priežastys nėra iki galo aiškios </strong></h4>
<p>Šis sindromas nėra liga, greičiau simptomų rinkinys, dažnai atsirandantis dėl iki galo neaiškių priežasčių. Nustatyta, kad DŽS daugiausia serga 25–50 metų žmonės, o jis susijęs su dažnai užklumpančia įtampa ir stresu. Šį sindromą gali lemti pokyčiai darbe ar šeimoje, psichologinis diskomfortas, depresija, net vaikystėje patirtos psichologinės traumos. <a href="https://mamairvaikas.lt/streso-padariniai-rimciausios-ligos" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">Stresas</span> </a>sukelia virškinamojo trakto uždegimą, dėl kurio padidėja žarnyno jautrumas, sutrinka motorika.</p>
<p>DŽS būdingesnis moterims nei vyrams, manoma, jog dėl hormoninių svyravimų. Šiam negalavimui turi įtakos genetinis polinkis, netinkama mityba. Pastebėta, kad DŽS dažnai atsiranda persirgus žarnyno infekcija, kuri sukelia mikrobiotos disbalansą.</p>
<p>Nors šis sindromas gali žymiai pabloginti gyvenimą, paprastai jis nėra pavojingas. Tačiau, net jeigu simptomai nėra dažni, verta nueiti pas gydytoją, nes tokius pačius negalavimus sukelia kai kurios ligos, o diagnozė nustatoma jas atmetus. Pažeisti virškinamąjį traktą gali maisto alergija, žarnyno uždegimai, celiakija, piktybiniai augliai, įvairūs vaistai. &nbsp;</p>
<h4><strong>Kovojant su DŽS svarbu atkurti žarnyno mikrobiotą</strong></h4>
<p>Dirgliosios žarnos sindromas gydomas simptomus šalinančiomis priemonėmis, palengvinančiomis skausmą, tuštinimosi sutrikimus ir pagerinančiomis virškinimą. Gydymas parenkamas kiekvienam individualiai.</p>
<p>Kadangi šio sindromo atsiradimas yra susijęs su neurologiniais sutrikimais, skiriami nervų sistemą stiprinantys vaistai, relaksacinė terapija. Taip pat – skausmą malšinantys ir žarnyno spazmus slopinantys vaistai, viduriavimą mažinantys vaistai, probiotikai.</p>
<p>Gydant šį sindromą atkreipiamas dėmesys į žarnyno mikroflorą, nes pastebėta, kad sergančiųjų dirgliosios žarnos sindromu mikrobiota yra pakitusi, t. y. skiriasi žarnyno bakterijų sudėtis, palyginti su sveikais žmonėmis. Klinikiniais &nbsp;tyrimais nustatyta, kad kokybiniai ir kiekybiniai mikrofloros pokyčiai veikia žarnyno darbą, sutrikdo jo motoriką.</p>
<p>Žarnyne esančios gerosios bakterijos padeda virškinti maistą ir apsaugo žarnų sieneles. Sutrikus bakterijų pusiausvyrai, sumažėjus apsauginę funkciją atliekančių mikroorganizmų ir padaugėjus potencialiai žalingų mikroorganizmų, sutrinka ir virškinimo sistemos darbas. Šis disbalansas gali lemti dirgliosios žarnos sindromą, kuris, be to, yra viena dažniausių viduriavimo priežasčių.</p>
<p>Antra vertus, vaistai (ypač antibiotikai), stresas, įvairios infekcijos, prasta mityba yra susiję su žarnyno mikrofloros pokyčiais. Kuris iš šių veiksnių yra DŽS priežastis, kuris – pasekmė, kol kas nėra išsiaiškinta.</p>
<p><em>&nbsp;</em><em>JAV gastroenterologų asociacijos ž</em>urnale „Gastroenterologija“ 2013 m. kovo mėn. paskelbtame straipsnyje, aprašančiame streso poveikį žarnyno sutrikimams, taip pat ir DŽS, mokslininkai atskleidė, kad eksperimentais nustatyta, jog dėl streso sukeliamo dirgliosios žarnos sindromo pakinta žarnyno bakterijų sudėtis ir kyla virškinamojo trakto uždegimas.</p>
<p>Mokslininkai pastebėjo netikėtą kovos su DŽS efektyvumą pacientams, vartojantiems probiotikus – gyvąsias naudingas bakterijas, kurios slopina patogenus ir padeda virškinimui. Nustatyta, kad atsikūrus žarnyno mikroflorai sumažėja uždegimas.&nbsp;</p>
<p>Taigi, esant dirgliosios žarnos sindromui svarbūs probiotikai normaliai žarnyno mikroflorai atkurti. Kartu su probiotikais taip pat svarbu, kad netruktų maistinių skaidulų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose, grūduose, sėlenose, ankštiniuose produktuose, riešutuose.</p>
<h4><strong>Padeda tinkama mityba ir fizinis aktyvumas</strong></h4>
<p>Kovojant su šiuo sindromu svarbu rinktis <a href="https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-geram-virskinimui" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;">tinkamą maistą</span></a>: prasta mityba ir nuolatinis chaotiškas užkandžiavimas gali paskatinti arba sustiprinti simptomus. Derėtų vengti riebių, daug cheminių priedų turinčių maisto produktų, pridėtinio cukraus, baltųjų miltų, atsisakyti gazuotų gėrimų, alkoholio, aštraus maisto, mažiau valgyti produktų, sukeliančių pilvo pūtimą – kopūstų, pupelių, žirnių. Palankiai virškinimą veikia skaidulų turintys maisto produktai: visagrūdžiai dribsniai, vaisiai ir daržovės, pakankamas skysčių kiekis. Valgyti reikėtų nedidelėmis porcijomis, bet dažniau, reguliariai ir tuo pačiu laiku, gerai sukramtant.</p>
<p>Atsikratyti streso ir pagerinti virškinimą padeda fizinis aktyvumas: joga, važiavimas dviračiu, plaukimas, fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-kamuojant-dirgliosios-zarnos-sindromui-prireikia-probiotiku">Kodėl kamuojant dirgliosios žarnos sindromui prireikia probiotikų</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-kamuojant-dirgliosios-zarnos-sindromui-prireikia-probiotiku/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 13 Oct 2014 08:23:35 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akinukai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[apsauginiai varteliai]]></category>
		<category><![CDATA[avitaminozė]]></category>
		<category><![CDATA[celiulitas]]></category>
		<category><![CDATA[darželis]]></category>
		<category><![CDATA[dirbtinis maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[Disbakteriozė]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė kūdikiui]]></category>
		<category><![CDATA[drabužėlių skalbimas]]></category>
		<category><![CDATA[ekologiškos sauskelnės]]></category>
		<category><![CDATA[eukaliptas]]></category>
		<category><![CDATA[Ežiuolė]]></category>
		<category><![CDATA[figūra]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[grožio procedūros]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[jūros vanduo]]></category>
		<category><![CDATA[kambario pertvaros]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūnas]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[laringito simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[maisto papildai]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mama ir tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[masažai]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo peršalimo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo traumų namuose]]></category>
		<category><![CDATA[nuo viduriavimo]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[peršalo vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[produktų derinimas]]></category>
		<category><![CDATA[REER]]></category>
		<category><![CDATA[rotavirusai]]></category>
		<category><![CDATA[rudeniniai drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[skalbikliai]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[slogos profilaktikai]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[treniruotės]]></category>
		<category><![CDATA[trumparegystė]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko adaptacija]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko rega]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko stresas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[vaistiniai augalai]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[vilnonės sauskelnės]]></category>
		<category><![CDATA[vilnoniai drabužėliai]]></category>
		<category><![CDATA[virusas]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminų trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12926</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mamų istorijos: Svajonės pildosi tyliai&#8230; Mityba ir vitaminai: Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų? Rudens ligos: Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas. Šeimų mokyklėlėje. Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai. Laringitas – pavojus mažam vaikui. Kaip padėti užsikimšusiai nosytei? Vaistinėlė: Kodėl vaikas viduriuoja? Kaip gelbėtis nuo dujų pilve? Šiuolaikinė homeopatija. Neįsileiskime rudens virusų. Vaiko aplinka:&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-12954" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/urnalas-Mama-ir-vaikas-2014_3-e1579635680698.jpg"></p>
<p><strong>Mamų istorijos:</strong><br />
Svajonės pildosi tyliai&#8230;</p>
<p><strong>Mityba ir vitaminai:</strong><br />
Kodėl vaikas neapsieina be maisto papildų?</p>
<p><strong>Rudens ligos:</strong><br />
Pažįstamas, bet nekviestas svečias – peršalimas.<br />
Šeimų mokyklėlėje.<br />
Peršalusiam vaikui greičiau pasveikti padės augalai.<br />
Laringitas – pavojus mažam vaikui.<br />
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?</p>
<p><strong>Vaistinėlė:</strong><br />
Kodėl vaikas viduriuoja?<br />
Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?<br />
Šiuolaikinė homeopatija.<br />
Neįsileiskime rudens virusų.</p>
<p><strong>Vaiko aplinka:</strong><br />
Kaip namus paversti saugiais kūdikiui.<br />
Kokie drabužėliai atlaiko rudens negandas.</p>
<p><strong>Būkime sveikučiai:</strong><br />
Kas padeda akytėms?<br />
Stresas – didžiausias vaiko imuniteto priešas.</p>
<p><strong>Kūdikis:</strong><br />
Kad nepritrūktų gerųjų bakterijų.<br />
Vilna kūdikiui – šiluma, švara ir komfortas.<br />
Sauskelnės – sveikai užpakaliuko odelei.<br />
Kada prireikia mišinuko.</p>
<p><strong>Mamytė:</strong><br />
Kūnas, kurio norėtum – padės malonios procedūros.<br />
Kaip atsigauti po gimdymo?</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/Mama-ir-vaikas-2014-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener">„<span style="color: #000080;"><strong>Mama ir vaikas” 2014 metų ruduo</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2014 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2014-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 07 Oct 2014 05:16:29 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[dujos pilve]]></category>
		<category><![CDATA[dujos žarnyne]]></category>
		<category><![CDATA[kaupiasi dujos]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[produktų derinimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=12781</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pilvas įkyriai gurgia ir atrodo tiek perpildytas oro, kad tuojau nebeištversi&#8230; Ko gero, pažįstamas jausmas? Pilvą pučia ir mažiems, ir dideliems. Dujų sankaupos žarnyne (meteorizmas) paprastai nėra pavojingos, bet vargina pilvo raižymas ir kiti nemalonūs pojūčiai. Be to, galime atsidurti keblioje situacijoje, kai dujos ims veržtis laukan itin netinkamu metu, pavyzdžiui, lifte, svečiuose, darbe. Kita&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve">Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve/nuo-kokio-maisto-pucia-pilva" rel="attachment wp-att-12783"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-12783" alt="Nuo kokio maisto pučia pilvą" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2014/10/Nuo-kokio-maisto-pučia-pilvą-250x211.jpg" width="250" height="211" /></a>Pilvas įkyriai gurgia ir atrodo tiek perpildytas oro, kad tuojau nebeištversi&#8230; Ko gero, pažįstamas jausmas? <i>Pilvą pučia</i> ir mažiems, ir dideliems. <i>Dujų sankaupos</i> žarnyne (<i>meteorizmas</i>) paprastai nėra pavojingos, bet vargina <i>pilvo raižymas</i> ir kiti nemalonūs pojūčiai. Be to, galime atsidurti keblioje situacijoje, kai dujos ims veržtis laukan itin netinkamu metu, pavyzdžiui, lifte, svečiuose, darbe. Kita vertus, tai signalas mums, kad <i>žarnynas </i>kažkuo nepatenkintas.</p>
<p><strong>Pagrindinis dujų pilve šaltinis &#8211; angliavandeniai</strong></p>
<p>Didžiausios įtakos <em>dujų kaupimuisi</em> turi <i>angliavandeniai</i>. Jei per pietus ar vakarienę prisivalgysite daug saldžių maisto produktų, būtinai išpūs pilvą. Mat juose gausu lengvai organizmo įsavinamų angliavandenių, kurie sukelia rūgimą ir dėl to padaugėja dujų.</p>
<p>Vienas iš tokių <i>angliavandenių </i>– <b>rafinozė</b>. Jo gausu ankštiniuose augaluose, taip pat brokoliuose, žiediniuose kopūstuose, šparaginėse pupelėse ir kitose daržovėse. Populiarus <i>angliavandenis</i> <b>fruktozė</b>, kurio yra daugumoje vaisių ir daržovių.  Be to, jo dedama į įvairius nealkoholinius gėrimus, taip pat vaisių sultis.<br />
Kitas vaisiuose ir daržovėse esantis <i>angliavandenis</i> – <b>sorbitolis</b>. Juo saldinami daugelis dietinių maisto produktų, saldumynų bei becukrė kramtomoji guma.</p>
<p>Stokojantiems fermento laktazės žmonėms<em> pilvą pučia</em> nuo pieno produktų. Mat juose yra <i>angliavandenio</i> – <b>laktozės</b>, kurį ir skaido minėtas fermentas.</p>
<p>Dar vienas <em>meteorizmo</em> kaltininkas – <b>krakmolas. </b>Dauguma produktų, kurių sudėtyje yra krakmolo, pavyzdžiui, bulvės, kukurūzai, žirniai, kviečiai padidina <i>pilvo pūtimą</i>. Vienintelis šios grupės produktas, kuris nesukelia dujų – ryžiai.</p>
<p><em>Dujos pilve</em> gali atsirasti dėl <b>skaidulų</b>. Šių medžiagų gausu ruginėje duonoje, ankštiniuose produktuose, bulvėse, kopūstuose. Nemažai skaidulų yra avižose, pupelėse, žirniuose, įvairiuose vaisiuose. Tirpiosios <i>skaidulinės medžiagos</i> į storąjį žarnyną patenka nepakitusios, o joms skaidantis susidaro dujos.</p>
<p><i>Dujas žarnyne</i> gali sukelti soda, kuria gelbėjamės nuo rėmens. Kiekvienas esame individualus, todėl ne visiems tas pats maisto produktas sukelia <i>meteorizmą</i>. Kuris maisto produktas ir koks jo kiekis priverčia Jūsų žarnyną protestuoti, išsiaiškinsite bandydami. Stenkitės apsiriboti mažesniu tokio maisto produkto kiekiu ir valgykite jį atskirai.</p>
<p><strong>Prarytas oras skrandyje</strong></p>
<p>Viena iš <i>pilvo pūtimo</i> priežasčių – oras, o patenka jis į žarnyną valgant. Kiekvienas mūsų šiek tiek nuryjame oro drauge su maistu. Jeigu valgome ir geriame skubėdami, oro prisivalgome žymiai daugiau. Per daug oro prisigeriame drauge su gazuotais gėrimais, taip pat kramtydami gumą.  Daugiausia oro iš skrandžio pašaliname atsirūgdami, o kita jo dalis – patenka į plonąjį žarnyną, kažkiek atsiduria kraujyje. Likęs oras keliauja į storąjį žarnyną ir iš ten pašalinamas.</p>
<p><strong>Riebus maistas</strong></p>
<p><i>Riebalai</i> ir <i>baltymai</i> nesukelia dujų sankaupų, bet prisivalgę daug riebaus maisto iš karto pasijuntame išpūstu pilvu. Tai natūralu, nes <i>maistas</i> iš skrandžio į žarnyną slenka labai lėtai. Be to, žarnyne susidaro <em>dujos</em> – normalios mikrofloros veiklos produktas. Riebus ir baltymingas <i>maistas</i> ilgai virškinamas, todėl <i>žarnyno mikroorganizmai</i> turi kada prigaminti daugiau dujų.<b></b></p>
<p><b></b><strong>Padės produktų derinimas</strong></p>
<p>Sutrikdyti virškinimo sistemą gali kai kurių maisto produktų deriniai:</p>
<ul>
<li>pieno ir rūgštaus pieno produktai drauge su kitais;</li>
<li>vaisiai po pagrindinio valgio;</li>
<li>saldi arbata arba kava po valgio;</li>
<li>ankštinių derinys su kitais maisto produktais;</li>
<li>įvairių daržovių salotos (kuo daugiau ingredientų, tuo daugiau dujų);</li>
<li>sūrus maistas (silkė, konservai) su kitais maisto produktais;</li>
<li>daržovės drauge su vaisiais, taip pat daržovės su kruopomis;</li>
<li>riešutai su kitais produktais;</li>
<li>bulvės ir kitos krakmolingos daržovės su mėsa ir kitu baltyminiu maistu.</li>
</ul>
<p>Todėl <i>pieno produktus</i> stenkitės valgyti atskirai, ypač nemaišykite jų su vaisiais. <i>Rūgštaus pieno produktus </i>galite derinti tik su košėmis ir nedideliu vaisių kiekiu. Bet tik tuo atveju, jeigu šis mišinys Jums nesukelia nemalonių požymių. <i>Vaisius </i>valgykite tarp valgymų ir ne vėliau kaip dvi valandas po valgio arba valandą – prieš valgį. <i>Ankštinių</i> nederinkite su jokiais kitais maisto produktais, taip pat ir padažais.</p>
<p>Visas <i>daržoves</i> valgykite atskirai ir tik vienos rūšies tuo pačiu metu. Venkite labai sūraus maisto. Nederinkite daržovių su vaisiais, salotų negardinkite citrusinių sultimis. <i>Riešutus</i> valgykite atskirai, geriausia – dvi valandas po vakarienės. Per naktį jie bus visiškai suvirškinti ir nesusimaišys su kitais maisto produktais. Rinkitės kiek pakepintus (be riebalų) riešutus.</p>
<p><i>Bulvių</i> nevalgykite su baltymingu maistu (mėsa, kiaušiniais, žuvimi, krevetėmis). Venkite daržovių ir įvairių kruopų košių vienu metu.</p>
<p>Šie <i>produktų derinimo principai</i> nėra universalūs, bet padės išsiaiškinti, kurių maisto produktų draugystė nepatinka Jūsų žarnynui.</p>
<p><i>Parengė Undinė Gilė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve">Kaip gelbėtis nuo dujų pilve?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-gelbetis-nuo-duju-pilve/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas &#8222;Mama ir vaikas&#8221; 2013 – 2014 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-2014-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-2014-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-2014-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 05 Dec 2013 07:37:43 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Antibiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[atsirūgimas oru]]></category>
		<category><![CDATA[Ausų skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[dainavimo pamokos]]></category>
		<category><![CDATA[dehidratacija]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[gurgia pilvas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcinis viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kindermusik]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio kosmetika]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio odelė]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[magnis]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos režimas]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimio maudynės]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimio odelei]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nemokamas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[nėščia moteris]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo periodu]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vidurių užkietėjimo]]></category>
		<category><![CDATA[ortodontinis čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[Otitas]]></category>
		<category><![CDATA[otito gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[otito simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[planuojant nėštumą]]></category>
		<category><![CDATA[prausti kūdikį]]></category>
		<category><![CDATA[prieš pastojant]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[rotavirusas]]></category>
		<category><![CDATA[sauskelnės]]></category>
		<category><![CDATA[sauskelnių dydis]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[šnirpšti nosytę]]></category>
		<category><![CDATA[sportinis vežimėlis]]></category>
		<category><![CDATA[sveika moteris]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[sveikatos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas viduriuoja]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko indams]]></category>
		<category><![CDATA[vartojant antibiotikus]]></category>
		<category><![CDATA[vežimėlis]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=11051</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms. Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui. Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms. Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui. Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai. Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis. Būkime&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-2014-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas” 2013 – 2014 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" width="500" height="425" class="alignleft size-full wp-image-18721" alt="" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/12/urnalas-2013-Nr.-4-1-e1579633744364.jpg"></p>
<p><strong>Mamų istorijos: </strong>Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.</p>
<p><strong>Žiemos ligos: </strong>Kaip padėti imunitetui.<br />
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.</p>
<p><strong>Vaistinėlė: </strong>Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.</p>
<p><strong>Kūdikis: </strong>Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.<br />
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.</p>
<p><strong>Būkime sveikučiai: </strong>Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.</p>
<p><strong>Ką valgome: </strong>Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.</p>
<p><strong>Pataria dizainerė: </strong>Stilingi visi drauge &#8211; vaikas, mama, tėtis.</p>
<p><strong>Mamytė: </strong>Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.</p>
<p>ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:<br />
<a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/12/Mama-ir-vaikas-2013-Nr-4.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #000080;"><strong>„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema</strong></span></a></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-2014-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas” 2013 – 2014 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2013-2014-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Sveika mityba geram virškinimui</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-geram-virskinimui?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=sveika-mityba-geram-virskinimui</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-geram-virskinimui#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 03 Dec 2013 06:54:28 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Mityba]]></category>
		<category><![CDATA[alkis]]></category>
		<category><![CDATA[apetitas]]></category>
		<category><![CDATA[atsirūgimas oru]]></category>
		<category><![CDATA[dirbtiniai saldikliai]]></category>
		<category><![CDATA[geram virškinimui]]></category>
		<category><![CDATA[gurgia pilvas]]></category>
		<category><![CDATA[ką valgyti]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[maisto produktai]]></category>
		<category><![CDATA[mitybos režimas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo vidurių užkietėjimo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo virškinimo sutrikimų]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[po valgio]]></category>
		<category><![CDATA[raugėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[riebalai]]></category>
		<category><![CDATA[skauda ir pučia pilvą]]></category>
		<category><![CDATA[sunkiai virškinamas]]></category>
		<category><![CDATA[užkandžiams]]></category>
		<category><![CDATA[užkietėja viduriai]]></category>
		<category><![CDATA[vaisiai]]></category>
		<category><![CDATA[valgyti]]></category>
		<category><![CDATA[vanduo vietoj valgio]]></category>
		<category><![CDATA[virškinimas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10920</guid>

					<description><![CDATA[<p>Pavalgius apsunko skrandis, tempia žarnyną, išsipūtęs ir gurgia pilvas. Susirūpink, vadinasi, skrandis priešinasi tam, ką ir kaip valgai. Užkandžiaujame traškučiais, dideliais kąsniais šlamščiame greito maisto sumuštinius. Žinome, kad jokios naudos neatneš įvairiausi saldūs gazuoti gėrimai. Vis tiek malšiname troškulį jais patys ir savo pavyzdžiu pratiname vaikus. Todėl atsirūgimas oru, pilvo pūtimas ir skausmas pavalgius tampa&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-geram-virskinimui">Sveika mityba geram virškinimui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-geram-virskinimui/busy-mother-cooking-for-family" rel="attachment wp-att-10921"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10921" alt="Busy Mother Cooking For Family" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/12/Kaip-valgyti-kad-nepūstų-pilvo-250x218.jpg" width="250" height="218" /></a>Pavalgius apsunko skrandis,  tempia  žarnyną,  išsipūtęs ir <em>gurgia pilvas</em>. Susirūpink, vadinasi, skrandis priešinasi tam, ką ir kaip valgai. Užkandžiaujame traškučiais, dideliais kąsniais šlamščiame greito maisto sumuštinius. Žinome, kad jokios naudos neatneš įvairiausi saldūs gazuoti gėrimai. Vis tiek malšiname troškulį jais patys ir savo pavyzdžiu pratiname vaikus. Todėl <em>atsirūgimas oru</em>, <em>pilvo pūtimas</em> ir skausmas pavalgius tampa neišvengiama kasdienybe, su kuria belieka susitaikyti. Dažnai tereikia nedaug –  tinkamai maitintis, ir daugelis virškinimo problemų išnyksta.</p>
<p><strong>Ką valgyti?</strong></p>
<p><em><strong>Kelis kartus per dieną valgyk įvairius vaisius ir daržoves</strong></em><b>. </b>Iš jų gauname daug maistinių skaidulų, reikalingų <em>geram virškinimui</em>. Vaisiuose ir daržovėse taip pat gausu vitaminų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų. Šie maisto produktai skatina žarnyno peristaltiką, todėl jame susikaupia mažiau dujų ir sparčiau pasišalina jau esančios dujos</p>
<p><em><strong>Valgyk pakankamai grūdinių produktų arba bulvių</strong></em><b>. </b>Iš šių maisto produktų turime gauti daugiau nei pusę paros energijos kiekio. Grūdiniuose produktuose ir bulvėse mažai riebalų ir daug maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų  ir vitaminų. <em>Maistas</em>, kuriame gausu skaidulų, gerina žarnyno peristaltiką bei apsaugo <em>nuo vidurių užkietėjimo</em> bei pūtimo. Patariama vartoti daugiau ruginių, avižinių grūdinių kultūrų, kurios nesukelia vidurių pūtimo.</p>
<p><em><strong>Mažiau riebalų</strong><b>. </b></em>Gyvulinius riebalus dažniau keisk į augalinius aliejus, turinčius visiems būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių. Valgydama riebų maistą greičiau persivalgysi. Mat riebalų energetinė vertė didelė, o sotumo jausmas atsiranda vėliau negu suvalgius maisto, kuriame gausu angliavandenių. Taigi, riebią mėsą keisk į liesą arba ankštines daržoves, paukštieną arba žuvį. Dažniau reikėtų pirkti liesą pieną ir jo produktus.</p>
<p><em>Riebalai</em> yra vieni iš sunkiausiai virškinamų maisto medžiagų. Todėl persivalgius riebaus maisto, sutrinka virškinimas ir vargina <em>raugėjimas</em>, <em>skauda ir pučia pilvą</em>, viduriuojama arba <em>užkietėja viduriai</em>.</p>
<p><em><strong>Mažiau cukraus</strong></em><b>. </b>Rinkis maisto produktus, kuriuose mažiau cukraus, mažiau valgyk saldumynų pati ir nepratink prie jų vaiko. <em>Maisto produktai</em>, kuriuose daug paprastųjų angliavandenių (cukraus, gliukozės, fruktozės ir kt.)  – energijos šaltinis. Bet angliavandenių perteklius virsta riebalais ir dujomis žarnyne. Nei tau, nei vaikui nereikia saldžių spalvotų gėrimų. <em>Dirbtiniai saldikliai</em>, esantys šiuose gėrimuose, ne tik didina cukraus poreikį, bet ir  sukelia pilvo pūtimą.</p>
<p><em><strong>Užkandžiams</strong></em><b> geriausiai tinka švieži arba džiovinti vaisiai. </b>Tarp valgymų greičiausiai pasisotinsi<b> </b>vaisiais arba riešutais. Pavyzdžiui, greitai alkį numalšins bananas arba kriaušė. Tai tikrai naudingesnis organizmui pasirinkimas negu šokoladas. Jo sudėtyje yra daug riebalų ir angliavandenių, kurių perteklius kelia pavojų ne tik figūrai, bet ir virškinimui.</p>
<p><strong>Kaip ir kada valgai?</strong></p>
<p><em><strong>Nepainiok apetito ir alkio</strong></em><b>. Valgyti reikia tik pajutus alkį. </b><em>Alkis</em> – organizmo signalas, kad pritrūko maisto medžiagų fiziologinėms funkcijoms. <em>Apetitas</em> – tavo įpročiai ir pomėgiai. <em>Apetitą</em> taip pat gali lydėti tuštuma skrandyje, silpnumo jausmas, vangumas. Bet šie pojūčiai atsiranda dėl psichologinių priežasčių. Jeigu silpna, dar nereiškia, kad organizmas išsekęs. <em>Apetitą sužadina</em> mėgstamo maisto produkto kvapas arba išvaizda. Pavyzdžiui, pietums suvalgei sriubos, mėsos patiekalą – lyg ir pakanka. Tik ant stalo puikuojasi pyragaitis, kurį sušlamšti tave paskatins jau ne alkis, o <em>apetitas</em>. Jei prisivalgėte perdaug , skrandis nebegalės susidoroti su dideliu maisto kiekiu ir taip pat gali pūsti vidurius.</p>
<p><strong><em>Vanduo vietoj valgio. </em></strong>Ryte, pusvalandį prieš pusryčius, išgerk stiklinę šilto vandens ( galima paskaninti šviežiomis  citrinos sultimis). Be vandens neįmanomas nei virškinimas, nei medžiagų apykaita. Per dieną suaugusiam žmogui reikia  2–2,5 litrų vandens. Jis gerina virškinimą, padeda išvalyti organizmą ir sumažina alkio jausmą. Jei vartojame per mažai<b> </b>vandens, gali užkietėti viduriai, o tai skatins pilvo pūtimą.</p>
<p><em><strong>Nedera gerti valgant.</strong></em> Tai taisyklė, kurios reikia laikytis, norint išvengti virškinimo sutrikimų, taip pat  – <em>pilvo skausmo ir pūtimo</em>. Tyrimais nustatyta, kad skystis susilaiko skrandyje maždaug 10 minučių, o tekėdamas virškinamuoju traktu nusineša ir dalį skrandžio sulčių. Todėl sutrinka <em>virškinimas</em>. Gydytojai pataria vandenį gerti 15 minučių prieš valgį. Suvalgius vaisių arba daržovių patiekalą, gerti derėtų po 30 minučių, o mėsos – ne anksčiau kaip po 2 valandų. <em>Virškinimą</em> sunkina labai šalti ir karšti gėrimai, tinkamiausias – šiltas 30–40 laipsnių vanduo.</p>
<p><em><strong>Vaisius valgome prieš valgį.</strong> Vaisiai</em>, žinoma, naudingi, bet per daug suvalgius gali išpūsti pilvą, užklupti viduriavimas ir kamuoti rėmuo. <em>Šviežius vaisius</em> derėtų valgyti bent pusvalandį prieš valgį, o ne kaip desertą. Paskanavus  jų iškart po valgio, taip pat gali <em>sutrikti virškinimas</em>.</p>
<p><em><strong>Nepersivalgyk</strong></em>. Kiek galima suvalgyti vienu kartu? Jogos specialistai pataria: tiek, kiek telpa rieškučiose. Imkis gudrybės – dideles lėkštes pakeisk į mažas. Atrodys, kad maisto daug, o iš tikrųjų jo bus tiek, kad nepersivalgysi. Jeigu valgysi dažniau ir nedideliais kiekiais, neperkrausi skrandžio ir pilvas nesukels problemų.</p>
<p><em><strong>Gerai kramtyk.</strong></em> Nevalgyk dideliais kąsniais: į skrandį turi patekti gerai susmulkintas maistas. <em>Valgyti</em> reikia ramioje aplinkoje, iš lėto. Skubėdama persivalgysi, o gausus ir stambiais kąsniais nurytas maistas <em>sunkiai virškinamas</em>. Todėl neišvengsi <em>pilvo skausmo ir pūtimo.</em><b></b></p>
<p><em><strong>Nekalbėk valgio metu.</strong></em> Bendravimas, televizorius ir knyga valgio metu trukdo maisto pasisavinimui. Be to, kalbėdama prisivalgysi ir oro, kuris išpūs pilvą.</p>
<p><em><strong>Iš karto po valgio nedera eiti miegoti.</strong></em> Miegant sulėtėja visa organizmo veikla, taip pat – ir virškinimas. Todėl nevalgykime bent porą valandų prieš miegą.</p>
<p><em><strong>Mitybos režimas.</strong></em> Per pusryčius ir pietus stenkis suvalgyti<b> </b>daugiau kaip du trečdalius paros maisto. Patariama valgyti  ne mažiau kaip 4–5 kartus per dieną. Tyrimais nustatyta, kad žmonės, valgantys du ar tris kartus per dieną bei nereguliariai, dažniau serga skrandžio ligomis ir kenčia <em>nuo virškinimo sutrikimų.</em></p>
<p><i>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</i></p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-geram-virskinimui">Sveika mityba geram virškinimui</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/sveika-mityba-geram-virskinimui/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kodėl pučia pilvuką</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kodel-pucia-pilvuka?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kodel-pucia-pilvuka</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kodel-pucia-pilvuka#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 07 Oct 2013 15:48:46 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Priežiūra]]></category>
		<category><![CDATA[buteliuka]]></category>
		<category><![CDATA[dujų sankaupos]]></category>
		<category><![CDATA[kad pilvuko nepūstų]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikį kankina skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio pilvukas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikių meteorizmui]]></category>
		<category><![CDATA[laktazė]]></category>
		<category><![CDATA[lašiukų nuo pilvuko pūtimo]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[masažas]]></category>
		<category><![CDATA[masažuojant pilvuką]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[paguldyti kūdikį ant pilvuko]]></category>
		<category><![CDATA[pavalgiusį kūdikį palaikykite]]></category>
		<category><![CDATA[pediatrai pataria]]></category>
		<category><![CDATA[persivalgymas]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikams]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas dažnai atsirūgsta]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko pilvuką nuramins]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko pilvukas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=10411</guid>

					<description><![CDATA[<p>Mažyliui atėjo laikas miegoti, o jis verkia. Kūdikis muistosi, mataruoja kojytėmis – niekaip neįstengia patogiai įsitaisyti, o pilvukas išpūstas kaip kamuoliukas. Įprastinė situacija, su kuria susiduria mažylių mamos: vaikas nerimsta dėl pilvuke susikaupusių dujų. Žarnynas įsitempia ir kūdikį kankina skausmas. Justina pasakojo, kad jos pirmagimiui net medikų pagalbos prireikė. Pirmą kartą dėl pilvuko teko gulėti&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-pucia-pilvuka">Kodėl pučia pilvuką</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-pucia-pilvuka/ispustas-kudikio-pilvukas" rel="attachment wp-att-10412"><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-10412" alt="Išpūstas kūdikio pilvukas" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2013/10/Išpūstas-kūdikio-pilvukas-250x210.jpg" width="250" height="210" /></a>Mažyliui atėjo laikas miegoti, o jis verkia.<b> </b><em>Kūdikis</em> muistosi, mataruoja kojytėmis – niekaip neįstengia patogiai įsitaisyti, o pilvukas išpūstas kaip kamuoliukas. Įprastinė  situacija, su kuria susiduria mažylių <em>mamos</em>: <em>vaikas</em> nerimsta dėl pilvuke susikaupusių dujų. Žarnynas įsitempia ir <em>kūdikį  kankina skausmas</em>.</p>
<p>Justina pasakojo, kad jos pirmagimiui net medikų pagalbos prireikė. Pirmą kartą dėl pilvuko teko gulėti ligoninėje septynių savaičių kūdikiui, antrą – dviejų mėnesių. <em>Vaikas</em> nenumaldomai klykė naktimis – nepadėjo nei supimas, nei arbatėlės. Ligoninėje gelbėjo vaistukai ir dujų šalinimo vamzdelis. „Nesuprantu, kodėl Norbertukui taip daug dujų pilvuke atsirado? Maitinau tik savo pienu, pati valgiau pagal gydytojo rekomendacijas,“ –  stebisi Justina. Pilvuką jos vaikui pūtė dar iki keturių mėnesių. Su antruoju sūneliu buvo kitaip – pilvuko jam visiškai neskaudėjo.</p>
<p>Paprastai pilvuko nebepučia jau po trijų mėnesių. Kaip tik tuomet susitvarko <em>kūdikio</em>  virškinimo sistema. Tik paūgėjusio  mažylio mama patars, kad nurimti dar anksti, nes kūdikį pradėjus primaitinti, <em>pilvuko pūtimas</em> gali atsinaujinti.</p>
<p><strong>Dujų sankaupos </strong>(<em>meteorizmas</em>) bei nemalonūs <em>simptomai</em>: raugėjimas,<em> pilvo pūtimas</em>, skausmas ir gausus dujų išsiskyrimas, gerai pažįstami ir suaugusiesiems, ir įvairaus amžiaus <em>vaikams</em>. Juos gali sukelti rimtos <em>ligos</em>, nedideli virškinamojo trakto sutrikimai arba netinkamas maistas bei <em>persivalgymas</em>.</p>
<p>Oro žarnyne gali susikaupti dėl streso, nes stresas skatina gilesnį ir dažnesnį kvėpavimą. Pūsti pilvuką kūdikiui pradeda kaip tik vakare. Manoma, kad <em>kūdikių meteorizmui</em> įtakos turi per dieną susikaupusios emocijos. Streso įtaka paaiškinama ir tai, kad pilvukus pučia dažniau pirmagimiams. Mat patyrę tėvai mažiau jaudinasi, todėl kūdikio aplinka ramesnė.</p>
<p><strong>Ką daryti, kad pilvuko nepūstų?</strong></p>
<p>Žindomo <em>kūdikio pilvukas</em> priklausomas nuo mamos maisto. Dujos mažylio pilvelyje gali kauptis nuo stiprios kavos, šokolado ar vynuogių, kurias skanavo mama. Visą žindymo periodą teks atsisakyti pupelių, žirnių, kopūstų, ridikėlių. Nuo šių produktų gali išpūsti ne tik mažylio, bet tėvelių pilvelius. Ir suaugusiojo, ir <em>vaiko pilvukas</em> gali pasipriešinti juodai duonai, gėrimui „su burbuliukais“ arba miltiniam patiekalui. Derėtų mažiau valgyti grybų, saldumynų, taip pat reikėtų vengti riebaus ir kepto maisto.</p>
<p>Oras į <em>mažylio pilvuką</em> patenka ir su mamos pienu. Todėl<em> pavalgiusį kūdikį palaikykite</em> vertikaliai, kad  jis atsirūgtų. Jeigu <em>vaikas dažnai atsirūgsta</em>, pakeiskite jo padėtį maitinimo metu. Iš buteliuko valgantis <em>kūdikis</em> nuryja mažiau oro, jeigu <em>buteliuka</em>s su vožtuvu, kuris neleidžia oro burbuliukams patekti į gerklytę.</p>
<p>Adaptuotais mišinukais maitinamo kūdikio pilvuke audra gali kilti dėl to, kad vaiko organizme trūksta virškinimo fermento – <em>laktazės</em>. Šis fermentas skaido pieno cukrų – <em>laktozę</em>. Jeigu <em>laktazės</em> per mažai vyresnio vaiko organizme ir jis valgo daug riebių pieno produktų, fermentas nespėja atlikti savo darbo. Todėl reikėtų rinktis pieno produktus, kuriuose laktozės mažiau, keisti juos į jogurtą, o šviežią pieną keisti į raugintą.</p>
<p><strong>Kaip padėti vaikui</strong></p>
<p>Mažylio močiutė,  kurios patarimo, ko gero, pirmiausia prašytum, patars kūdikį pilvuku priglausti prie savęs arba ant jo pilvelio uždėti šiltą vystyklą. Šiluma padeda atpalaiduoti pilvo raumenis, susilpnina žarnyno spazmus ir dujoms pasidaro lengviau išeiti. Galima pagirdyti mažylį kmynų, ramunėlių arba krapų arbatėle. Dar vienas būdas – <em>paguldyti kūdikį ant pilvuko</em>. Apskritai<em> pediatrai pataria</em> kuo dažniau <em>kūdikį guldyti ant pilvuko</em>. Tai puiki meteorizmo profilaktika.</p>
<p>Justina sako, kad jos vaikui šis metodas taip pat padėjo. Pagerėdavo ir po mankštelių. „Sulenki ant nugaros gulinčio mažylio kojytes ir pamažu spaudi prie pilvuko, – prisimena Justina. –Prisirenku iš daržo krapų sėklų, vieną šaukštelį jų užplikau stikline vandens ir girdau mažiuką – po pusę šaukštelio kelis kartus per dieną.“ Dar padėjo šilta vyšnių kauliukų pagalvėlė ant pilvuko.</p>
<p>Galbūt <em>vaiko pilvuką nuramins</em> švelnus <em>masažas</em>. Jis daromas šiltu dešinės rankos delnu sukamaisiais judesiais – laikrodžio rodyklės kryptimi. Masažuojant pilvuką, oro burbuliukai pajuda išorės link ir pūtimas rimsta. Kai kuriems <em>kūdikiams</em> padeda maudynės šiltame vandenuke.</p>
<p>Jeigu vaikas labai kankinasi, dujas galima pašalinti vamzdeliu. Juo nesinaudokite dažnai, nes mažylis pripras. Jei vamzdelio neturite, blogiausiu atveju padarykite klizmą.</p>
<p>Bet kurio amžiaus vaikui vaistinėje galite įsigyti <em>lašiukų nuo pilvuko pūtimo</em> ir diegliukų. Yra lašiukų, kurie tinka kūdikiui nuo pat gimimo. Malonaus skonio vaistukai gaminami iš kokybiškiausių ingredientų ir greitai padeda mažyliui.</p>
<p><i>Parengė Dalia Petrutytė</i></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kodel-pucia-pilvuka">Kodėl pučia pilvuką</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kodel-pucia-pilvuka/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
