<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>po gimdymo | MAMA ir vaikas</title>
	<atom:link href="https://mamairvaikas.lt/zymuo/po-gimdymo/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://mamairvaikas.lt</link>
	<description>Nė&#353;tumas, mamos ir vaiko sveikata. Vaikų ligos.</description>
	<lastBuildDate>Mon, 07 Apr 2025 07:46:31 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=5.7.12</generator>
	<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 09 Dec 2024 07:43:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Naujas žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Alergija]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[būreliai]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[dubens dugno raumenys]]></category>
		<category><![CDATA[geležies stoka]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[gripo virusai]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatorius]]></category>
		<category><![CDATA[išvalyti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kėgelio pratimai]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mergaitės]]></category>
		<category><![CDATA[modeliukės]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nuo šalčio]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo ligos]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[šalčio dilgėlinė]]></category>
		<category><![CDATA[šaltis]]></category>
		<category><![CDATA[SARS-CoV-2]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[serga]]></category>
		<category><![CDATA[Skiepai]]></category>
		<category><![CDATA[šlapimo nelaikymas]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[sloguojantis mažylis]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tuštinimasis]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vakcinos]]></category>
		<category><![CDATA[veikli mama]]></category>
		<category><![CDATA[Viduriavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidurių užkietėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[virusinės infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[Žarnyno infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23292</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Kas padeda visur suspėti veikliai talentingų dukrelių mamai? ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline. ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais. BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23295" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema.jpg" alt="" width="840" height="466" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/12/Mama-ir-vaikas_2024-m.-ziema-768x426.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Kas padeda visur suspėti veikliai talentingų dukrelių mamai?</p>
<p><strong>ŽIEMOS LIGOS. </strong>COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. <em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras </em>Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.</p>
<p><strong>ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. </strong>Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?</p>
<p><strong>MAMYTĖ. </strong>Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?</p>
<p><span style="color: #bf0b0b;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas_2024-ziema" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #333399;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #c90a0a;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></p>
<p>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema/"= data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2024-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/treniruotes-ir-maistas-po-gimdymo-susilpnejusiems-dubens-raumenims?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=treniruotes-ir-maistas-po-gimdymo-susilpnejusiems-dubens-raumenims</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/treniruotes-ir-maistas-po-gimdymo-susilpnejusiems-dubens-raumenims#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Wed, 04 Dec 2024 08:01:19 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[dubens dugno raumenys]]></category>
		<category><![CDATA[Kėgelio pratimai]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[moterys]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[raumenys]]></category>
		<category><![CDATA[šlapimo nelaikymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=23222</guid>

					<description><![CDATA[<p>Viena dažnų bėdų, užklumpančių po gimdymo – susilpnėję dubens dugno raumenys. Nėštumo ir gimdymo metu dėl didėjančios gimdos šiems raumenims tenka nemažas krūvis, jie išsitampo ir praranda elastingumą. Todėl pagimdžius atsiranda šlapimo nelaikymas ir seksualinės problemos. Kas padeda atkurti raumenų stangrumą? Dažniau kenčia fiziškai neaktyvios moterys Dubens dugno raumenys&#160;atlieka labai svarbią funkciją – tinkamoje padėtyje&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/treniruotes-ir-maistas-po-gimdymo-susilpnejusiems-dubens-raumenims">Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-23224" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Slapimo-nelaikymas-po-gimdymo.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Slapimo-nelaikymas-po-gimdymo.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2024/11/Slapimo-nelaikymas-po-gimdymo-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Viena dažnų bėdų, užklumpančių po gimdymo – susilpnėję dubens dugno raumenys. Nėštumo ir gimdymo metu dėl didėjančios gimdos šiems raumenims tenka nemažas krūvis, jie išsitampo ir praranda elastingumą. Todėl pagimdžius atsiranda šlapimo nelaikymas ir seksualinės problemos. Kas padeda atkurti raumenų stangrumą?</p>
<h4><strong>Dažniau kenčia fiziškai neaktyvios moterys</strong></h4>
<p>Dubens dugno raumenys&nbsp;atlieka labai svarbią funkciją – tinkamoje padėtyje prilaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnyną. Jie padeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, sutraukia ir atpalaiduoja makšties sieneles lytinio akto metu. Jei dubens dugno raumenys įsitempę arba, priešingai, atsipalaidavę, gali sutrikti šių organų veikla.</p>
<p>Dėl to sunku kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, susilpnėja seksualiniai pojūčiai. Esant silpniems dubens dugno raumenims gali nusileisti žemyn makšties sienelės, šlapimo pūslė, gimdos kaklelis ir gimda, tiesioji žarna. Dėl raumenų silpnumo atsiranda tarpvietės, pilvo ir dubens skausmas. Stiprūs dubens dugno raumenys padeda išvengti apatinės nugaros dalies skausmo, išlaikyti taisyklingą laikyseną, palaiko pilvo formą.</p>
<p>Šie raumenys itin lengvai neatsikuria – tam prireikia keleto mėnesių. Jeigu po gimdymo raumenų tonusas neatkuriamas, su kiekvienu nėštumu jis silpsta dar labiau. Ypač tai aktualu, jeigu moteris gimdo su trumpomis pertraukomis. Dažniau nusilpsta šie raumenys toms moterims, kurios nebuvo fiziškai aktyvios prieš gimdymą. Didelės įtakos dubens dugno raumenų susilpnėjimui turi tarpvietės kirpimai ar plyšimai gimdant.</p>
<h4><strong>Nerimą keliančios situacijos</strong></h4>
<p>Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu dėl silpnų dubens raumenų gyvenimą ir nuotaiką gali gadinti įvairios situacijos. Šlapimo nelaikymu skundžiasi maždaug pusė moterų. Šlapimas nevalingai išsiveržia kosėjant, čiaudint, juokiantis ar sportuojant. Kai kurios moterys jaučia nepakeliamą norą šlapintis, net kai jų šlapimo pūslė tuščia. Kitoms, priešingai, sunku pradėti šlapintis arba visiškai ištuštinti šlapimo pūslę.</p>
<p>Silpni dubens raumenys gali apsunkinti tuštinimąsi, o pilvo pūtimas ir užkietėjimas gali būti signalas, kad šie raumenys tinkamai nefunkcionuoja. Dar viena itin nemaloni problema po gimdymo, susijusi su silpnais raumenimis – išmatų nelaikymas. Kai kurioms pagimdžiusioms moterims sunku kontroliuoti dujų pasišalinimą.</p>
<p>Dubens raumenų problemos gali lemti skausmą ar diskomfortą lytinių santykių metu, kuris komplikuoja intymų gyvenimą, tačiau apie tai moterys linkusios nutylėti.</p>
<p>Sustiprėjus šiems raumenims geriau palaikomi vidaus organai, pagerėja jų funkcijos ir galite išvengti organų nusileidimo ir kitų negalavimų.</p>
<h4><strong>Padės Kėgelio pratimai </strong></h4>
<p>Atkurti dubens dugno raumenų stangrumą ir elastingumą padeda Kėgelio pratimai. Juos, nesant komplikacijų, galima atlikti praėjus kelioms dienoms po gimdymo. Sutraukinėjant raumenis jie stiprėja, o atlikti pratimus paprasta ir nereikia jokių priemonių. Kėgelio pratimus patariama pradėti nėštumo metu, kad išvengtumėte raumenų problemų pagimdžius.</p>
<p>Pirmiausia turite identifikuoti raumenis, kuriuos reikia treniruoti. Tam šlapindamasi sustabdykite šlapimo srovę. Jei pavyksta, vadinasi, radote reikiamus raumenis. Tada jau galite pereiti prie pratimų.</p>
<p>Suspauskite raumenis, palaikykite 3–5 sekundes ir atpalaiduokite tiek pat laiko. Sutelkite dėmesį būtent į dubens dugno raumenų susitraukimą. Jokiu būdu neįtempkite pilvo, šlaunų ar sėdmenų. Treniruodami raumenis nesulaikykite kvėpavimo: kvėpuokite laisvai ir tolygiai.</p>
<p>Kartokite pratimą 10 kartų. Vėliau, sustiprėjus raumenims, susitraukimų ir atpalaidavimo laiką galėsite pailginti iki 10 sekundžių ir kartoti pratimą iki 15 kartų. Atlikite šiuos pratimus blokais 3 kartus per dieną. Norint pasiekti gerą rezultatą, teks padirbėti kelis mėnesius.</p>
<h4><strong>Raumenims būtinas maistas </strong></h4>
<p>Raumenims reikia ne tik treniruočių, bet ir maisto. Pasirūpinkite svarbiausiomis medžiagomis, suteikiančiomis energijos. Viena iš tokių omega-3 riebalų rūgštys, kurios yra svarbi organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Šios riebalų rūgštys būtinos&nbsp; imuninei, nervų, kraujotakos, griaučių sistemoms, taip pat ir raumenims.&nbsp;Omega-3 riebalų rūgštys reikalingos raumenų baltymų sintezei.</p>
<p>Jos teigiamai veikia eritrocitų&nbsp;membranų elastingumą. Tai palengvina eritrocitų darbą, tiekiant deguonį ir maisto medžiagas į organizmo audinius, tarp jų ir raumenis.</p>
<p>Svarbus mikroelementas sveikiems ir stipriems raumenims yra cinkas. Paprastai organizme jo yra apie 3 g, gana daug iš šio kiekio sutelkta raumenyse. Cinko reikia ląstelių augimui, jis dalyvauja daugelio fermentų apykaitoje, baltymų sintezėje, padeda pasisavinti vitaminą D bei kalcį.</p>
<p>Raumenims yra būtinas leucinas – viena iš nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurių organizmas pats negamina. Leucinas reikalingas baltymų sintezei iš riebalinio audinio,&nbsp;dalyvauja aprūpinant raumenis energija. Ši aminorūgštis padeda palaikyti tvirtą raumenų struktūrą.</p>
<p>Visas šias medžiagas bei &nbsp;subalansuotą jų kiekį galite rasti naujame maisto papilde „Mommytoo”.</p>
<p>&nbsp;</p>
<p><em>Parengė Undinė Gilė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/treniruotes-ir-maistas-po-gimdymo-susilpnejusiems-dubens-raumenims">Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/treniruotes-ir-maistas-po-gimdymo-susilpnejusiems-dubens-raumenims/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 09 Oct 2023 05:49:36 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akių sveikatai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[antioksidantai]]></category>
		<category><![CDATA[aprengti vaiką]]></category>
		<category><![CDATA[atopinė oda]]></category>
		<category><![CDATA[Atopinis dermatitas]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[batukai]]></category>
		<category><![CDATA[dantukai]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[dantukų trauma]]></category>
		<category><![CDATA[Epiglotitas]]></category>
		<category><![CDATA[faringitas]]></category>
		<category><![CDATA[fotografė]]></category>
		<category><![CDATA[fotografija]]></category>
		<category><![CDATA[fotosesijos]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gerklės skausmas]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliacijos]]></category>
		<category><![CDATA[išvalyti nosį]]></category>
		<category><![CDATA[kariesas]]></category>
		<category><![CDATA[Karščiavimas]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kremai]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[Laringitas]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamos žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mėlyna šviesa]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[niežėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[niežulys]]></category>
		<category><![CDATA[nuotraukos]]></category>
		<category><![CDATA[oda]]></category>
		<category><![CDATA[odontologas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[psichinė sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[regėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[sedacija]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[Sloga]]></category>
		<category><![CDATA[tėčiai]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko drabužiai]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žindyti]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas mamoms]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22395</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Didžiausias gyvenimo vertybes įamžinančios nuotraukos. BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis? RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22398" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo.jpg" alt="" width="1674" height="925" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo.jpg 1674w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-768x424.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Mama-ir-vaikas-2023-m.-ruduo-1536x849.jpg 1536w" sizes="(max-width: 1674px) 100vw, 1674px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Didžiausias gyvenimo vertybes įamžinančios nuotraukos.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI</strong>. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?</p>
<p><strong>RUDENS </strong><strong>LIGOS. </strong>Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. <em>Gydytojas A. Vingras</em> Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.</p>
<p><strong>MOTERS SVEIKATA.</strong> Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?</p>
<p><strong>MAMYTĖ</strong>. <em>Psichologė K. Tarnauskienė</em> Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius.&nbsp;</p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong>Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><strong>VAIKAS LAUKE. </strong>Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?</p>
<p><strong>&nbsp;</strong><span style="color: #c91c1c;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2023-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara</strong></span></a></p>
<p><span style="color: #cc0e0e;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication=" https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo/" =="" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2023-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/issekote-po-gimdymo-galbut-truksta-gelezies?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=issekote-po-gimdymo-galbut-truksta-gelezies</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/issekote-po-gimdymo-galbut-truksta-gelezies#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 05 Oct 2023 07:21:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[geležies poreikis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies trūkumas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22276</guid>

					<description><![CDATA[<p>Geležies trūkumas – dažna ne tik nėščių, bet ir pagimdžiusių moterų problema. Vis didėjančio nuovargio ir silpnumo po gimdymo priežastis gali būti šio mikroelemento stoka. Trūkstant mamai geležies, per mažai jos iš motinos pieno gaus ir žindomas kūdikis, taip pat dėl to suprastės ne tik fizinė, bet ir psichinė moters sveikata. Geležis būtina raudonųjų kraujo&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/issekote-po-gimdymo-galbut-truksta-gelezies">Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22277" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Nuovargis-po-gimdymo-ir-gelezis.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Nuovargis-po-gimdymo-ir-gelezis.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/09/Nuovargis-po-gimdymo-ir-gelezis-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Geležies trūkumas – dažna ne tik nėščių, bet ir pagimdžiusių moterų problema. Vis didėjančio nuovargio ir silpnumo po gimdymo priežastis gali būti šio mikroelemento stoka. Trūkstant mamai geležies, per mažai jos iš motinos pieno gaus ir žindomas kūdikis, taip pat dėl to suprastės ne tik fizinė, bet ir psichinė moters sveikata. Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai, o šie išnešioja deguonį iš plaučių po visą organizmą, taip pat ir į smegenis, taigi šis procesas lemia ir smegenų veiklą.</p>
<h4><strong>Kada dėl prastos savijautos kalti ne tik fiziologiniai pokyčiai</strong></h4>
<p>Dėl po gimdymo vykstančių hormoninių pokyčių nuotaikų kaita nestebina. Tačiau ką tik mama tapusios moters nerimas ir liūdesys gali greitai praeiti. Moteris prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir rūpesčių, susitvarko savo dienotvarkę taip, kad kuo mažiau pavargtų prižiūrėdama vaikelį.</p>
<p>Tačiau prasta nuotaika gali užsitęsti, ir ne tik dėl organizme po gimdymo vykstančių fiziologinių pokyčių ir psichologinių veiksnių, susijusių su vaikelio gimimu. Nuolat kamuojančio nuovargio, mieguistumo, dirglumo ar net depresijos priežastis gali būti geležies stoka. Besitęsiantis šio mikroelemento trūkumas gali sukelti rimtą ligą anemiją (mažakraujystę) ir dar labiau pabloginti moters psichologinę būseną.</p>
<p>Užsitęsęs nuolat kankinantis nuovargis, silpnumas, vangumas išsekina moters nervinę sistemą, ji jaučiasi prislėgta, kamuoja nerimas, suprastėja emocinė būklė. Taip jaučiantis motinystės rūpesčiai tampa nepakeliami.</p>
<h4><strong>Kodėl po gimdymo pritrūksta geležies?</strong></h4>
<p>Yra keletas veiksnių, kurie prisideda prie geležies trūkumo atsiradimo daugeliui jaunų mamų. Pagrindiniai iš jų:</p>
<ul>
<li>kraujo netekimas gimdymo metu;</li>
<li>kraujavimas po gimdymo, kuris kai kurioms moterims būna gausesnis negu normalus;</li>
<li>didesnė geležies stokos ir anemijos tikimybė yra pagimdžiusioms cezario pjūvio operacijos būdu moterims, nes jos su krauju netenka daugiau geležies. Per 24 valandas po natūralaus gimdymo moteris netenka 500 ml kraujo, o atlikus cezario pjūvio operaciją – 1000 ml;</li>
<li>maitinant kūdikį padidėja geležies poreikis, bet iš maisto dažnai neįmanoma gauti užtektinai šio mikroelemento. O ir užsiėmusios mažylio priežiūra mamos mityba dažnai nėra ideali.</li>
</ul>
<h4><strong>Kaip atpažinti geležies trūkumą?</strong></h4>
<p>Po gimdymo atsiradus geležies trūkumui ir dėl to organizmui negaunant užtektinai deguonies, moteris nebetenka energijos. Tuomet ji nusilpsta, jaučia nuovargį, apetito stoką, pasidaro dirgli, išsekusi, mieguista, išblykšta, nesugeba sutelkti dėmesio. Dėl nepakankamo smegenų aprūpinimo deguonimi gali kamuoti galvos svaigimas, galvos skausmai, padažnėja širdies plakimas.</p>
<p>Geležies stokos ir anemijos simptomai yra nespecifiniai ir gali atsirasti esant įvairiems sutrikimams. Tačiau juos pajutus, ypač jei sveikata anksčiau buvo nepriekaištinga, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris gali skirti tyrimą raudonųjų kraujo kūnelių koncentracijai kraujyje nustatyti. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti geležį kaupiančio baltymo – feritino tyrimą, parodantį geležies atsargas organizme.</p>
<p>Kadangi anemija yra dažna liga po gimdymo, kiekviena jauna mama turėtų atidžiai stebėti savo savijautą. Taip pat nederėtų visus negalavimus priskirti išsekimui dėl naujų rūpesčių, užklumpančių gimus vaikeliui.</p>
<h4><strong>Kaip nepritrūkti geležies?</strong></h4>
<p>Esant didesniam geležies poreikiui, kad jos nepritrūktų, rekomenduojami šio mikroelemento preparatai. Kartu su subalansuota mityba tai yra geriausias geležies stokos ir anemijos profilaktikos būdas tiek nėštumo metu, tiek pagimdžius. Gydytojas paskirs reikiamą preparato dozę.</p>
<p>Norint išvengti anemijos svarbu reguliariai valgyti mėsą. Daugiausia geležies turi aviena, jautiena, triušiena, žvėriena (elniena ir stirniena), yra jos ir paukštienoje, žuvyje. Gyvūninės kilmės produktuose esanti hemo geležis pasisavinama daug geriau nei iš augalinio maisto, kuriame yra ne hemo geležis.</p>
<p>Rinkdamiesi preparatą, atkreipkite dėmesį į jame esančios geležies formą, nuo kurios priklauso jos pasisavinimas. Po gimdymo, kaip ir nėštumo metu, patariamas hemo geležies preparatas, kuris veikia greitai ir švelniai.</p>
<p>Hemo geležis – lengvai organizmo pasisavinama, nes tai yra natūraliai susidarantis junginys, esantis gyvūninės kilmės maisto produktuose. Tokia geležis organizme atpažįstama kaip sava ir jos biologinis prieinamumas ir efektyvumas 3–4 kartus didesnis negu ne hemo geležies, kuri yra druskų pavidalo.</p>
<p>Hemo geležies junginys pasisavinant nesuskaidomas, todėl išvengiama žarnyno dirginimo. Šios geležies pasisavinimui neturi įtakos nei maistas bei gėrimai, nei skrandžio rūgštingumas.</p>
<p>Todėl vartojant hemo geležies preparatą galime išvengti pykinimo, pilvo skausmo, varginančio metalo skonio. Hemo geležies preparatą galima vartoti ilgai – 3 mėnesius ir dar ilgiau – kiek reikia šio mikroelemento atsargoms organizme papildyti.</p>
<p><em>Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/issekote-po-gimdymo-galbut-truksta-gelezies">Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/issekote-po-gimdymo-galbut-truksta-gelezies/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kūno linijos po gimdymo: prasiskyrę raumenys ir pilvo plastika</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kuno-linijos-po-gimdymo-prasiskyre-raumenys-ir-pilvo-plastika?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kuno-linijos-po-gimdymo-prasiskyre-raumenys-ir-pilvo-plastika</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kuno-linijos-po-gimdymo-prasiskyre-raumenys-ir-pilvo-plastika#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 03 Oct 2023 09:31:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Nėštumas]]></category>
		<category><![CDATA[kūno linijos]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo oda]]></category>
		<category><![CDATA[pilvo plastika]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=22388</guid>

					<description><![CDATA[<p>Ne paslaptis, jog moters kūnas tarsi transformuojasi nėštumo metu. Pasikeitusi organų padėtis, svorio svyravimas, išsitempusi pilvo oda – tai tik keli pokyčiai, kuriuos patiria nėščiosios. Vienos po gimdymo į iki nėštumo buvusias ar tiesiog norimas formas sugrįžta gana greitai, tačiau kitoms tai nėra toks paprastas procesas. Nors specialistai nesiliauja priminti, kad tai natūralu, juk kūnas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kuno-linijos-po-gimdymo-prasiskyre-raumenys-ir-pilvo-plastika">Kūno linijos po gimdymo: prasiskyrę raumenys ir pilvo plastika</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-22389" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Pilvas-po-gimdymo.jpg" alt="" width="840" height="480" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Pilvas-po-gimdymo.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2023/10/Pilvas-po-gimdymo-768x439.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Ne paslaptis, jog moters kūnas tarsi transformuojasi nėštumo metu. Pasikeitusi organų padėtis, svorio svyravimas, išsitempusi pilvo oda – tai tik keli pokyčiai, kuriuos patiria nėščiosios. Vienos po gimdymo į iki nėštumo buvusias ar tiesiog norimas formas sugrįžta gana greitai, tačiau kitoms tai nėra toks paprastas procesas. Nors specialistai nesiliauja priminti, kad tai natūralu, juk kūnas atliko neįtikėtinai didelį darbą – kai kurioms moterims su kūno pokyčiais susitaikyti itin sunku. Ypač, jei jie net ir praėjus daugiau laiko neišsprendžiami specialiomis priemonėmis, sveika mityba ar pamažu prisijaukinamu sportu.</p>
<h2>Normalu, jei kūno linijos neskuba sugrįžti</h2>
<p>Pirmiausia ekspertai primena, kad moters kūnas po gimdymo dažniausiai&nbsp; atsigauna tik po kelių mėnesių, o kūno formoms sugrįžti reikia kur kas daugiau laiko. Kadangi kiekvienos naujos mamos situacija individuali, atsistatymo laikotarpis gali trukti labai įvairiai. Atsistatymo periodu moterims svarbu dėmesį sutelkti ne į pakitusias kūno linijas, bet pirmiausia – į sveikatą:</p>
<ul>
<li>vartoti visavertį maistą;</li>
<li>gerti pakankamai skysčių;</li>
<li>rūpintis fizinių negalavimų gydymu;</li>
<li>tinkamai ilsėtis.</li>
</ul>
<p>Atsigavimo laikotarpiu ir pirmąjį pusmetį savo kūno pokyčių vertinti skubėti nereikėtų. Iš lėto į kasdienį režimą įtraukiami fiziniai pratimai, bet svarbu nepamiršti meilės tokį didelį darbą atlikusiam kūnui. Ką daryti jei net po gana ilgo laiko tarpo pilvo oda lieka suglebusi ir norimo vaizdo pasiekti nepadeda nei sportas, nei sveika mityba?</p>
<h2>Yra atvejų, kai padėti gali tik plastinės chirurgijos specialistai</h2>
<p>Kai kuriais atvejais naujosios mamos skundžiasi rimta problema – prasiskyrusiais pilvo raumenimis. Tai diskomfortas, kuris sukelia ne tik estetinius, bet ir fizinius negalavimus. Šią problemą galima gydyti atliekant pilvo plastiką. <span style="color: #3366ff;"><a style="color: #3366ff;" href="https://www.svplastic.com/paslaugos/plastine-ir-estetine-chirurgija/kuno-konturo-operacijos/pilvo-sienos-plastika" target="_blank" rel="noopener"><strong>Pilvo plastinė operacija</strong></a> </span>– chirurginė procedūra, kurios metu stangrinama oda ir pilvo raumenys.</p>
<p>Svarbu žinoti, jog šios procedūros negalima atlikti turinčioms didelį viršsvorį.&nbsp; Prieš operaciją taip pat sudaromas pasiruošimo planas, į kurį neretai įeina punktai, apibrėžiantys žalingų įpročių atsisakymą ar kai kurių vaistų vartojimo nutraukimą ir pan. Kadangi kiekvienos situacija yra unikali, pasiruošimo žingsniai gali skirtis.</p>
<h2>Apie pilvo plastiką: eiga ir atsistatymas</h2>
<p>Ši pilvo korekcija yra atliekama bendrinėje nejautroje ir trunka apie 2–5 valandas. Esant kompleksinės operacijos poreikiui ar sudėtingesniems atvejams laiko atitinkamai prireikia daugiau nei kelių valandų. Šios operacijos metu šalinamas odos perteklius, siuvami prasiskyrę pilvo raumenys. Kadangi tai procedūra, kurios metu koreguojamas didesnis kūno plotas jautrioje srityje ir yra siuvami raumenys, atsistatymas bei tam tikri ribojimai gali trukti ilgesnį laiką.</p>
<p>Iš karto po operacijos, moteris dėvi kompresinius drabužius, kurie sumažina audinių tinimą, skysčių sankaupas ir skatina gijimą. Tokia apranga dėvima apie 6–8 savaites tam, kad kūnas tinkamai sugytų ir įgautų geidžiamą kontūrą. Žinoma, kurį laiką negalima kelti sunkesnių daiktų ar atlikti tam tikrų judesių.</p>
<p>Atsigavimo laikotarpiu normalu jausti ir šalutinius efektus, pavyzdžiui, tempimo jausmą, maudimą pilvo srityje. Operavęs profesionalas sudaro pooperacinio atsistatymo gaires, kurių laikantis gijimas efektyvesnis.</p>
<p>Susigrąžinti prarastas formas ir atgauti pasitikėjimą savimi po gimdymo galima įvairiais būdais. Kadangi kiekvienos moters situacija yra unikali, pasikliauti galima tik sveikatos būklę bei tam tikrus estetinius kūno pokyčius objektyviai įvertinti galinčiais specialistais. Pirmiausia – sveikata ir atsigavimo laikotarpis, kantrybė ir meilė savo kūnui. Jei praėjus tam tikram laiko tarpui yra pokyčių, kurie nedžiugina ir jų išspręsti pačioms tiesiog neįmanoma, kai kuriais atvejais konsultuojamasi ir su plastinės chirurgijos specialistais. Kartais tai daugiau nei estetika.</p>
<p><em>Užsakomasis turinys</em></p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kuno-linijos-po-gimdymo-prasiskyre-raumenys-ir-pilvo-plastika">Kūno linijos po gimdymo: prasiskyrę raumenys ir pilvo plastika</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kuno-linijos-po-gimdymo-prasiskyre-raumenys-ir-pilvo-plastika/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 11 Oct 2022 14:55:09 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[akiniai]]></category>
		<category><![CDATA[akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[akys]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[apranga]]></category>
		<category><![CDATA[aromaterapija]]></category>
		<category><![CDATA[Brigita Petrulė]]></category>
		<category><![CDATA[Bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[chameleoniniai akinių lęšiai]]></category>
		<category><![CDATA[diegliai]]></category>
		<category><![CDATA[drėgnas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[eteriniai aliejai]]></category>
		<category><![CDATA[Fielmann]]></category>
		<category><![CDATA[gastroezofaginis refliuksas]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[GERL]]></category>
		<category><![CDATA[gerosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[grūdai]]></category>
		<category><![CDATA[gydymas]]></category>
		<category><![CDATA[heminė geležis]]></category>
		<category><![CDATA[hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[imuninė sistema]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[inhaliatoriai]]></category>
		<category><![CDATA[intymus gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[Ispanijoje]]></category>
		<category><![CDATA[kombinezonas]]></category>
		<category><![CDATA[košė]]></category>
		<category><![CDATA[košės]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kruopos]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kvapai]]></category>
		<category><![CDATA[liga]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[maistas]]></category>
		<category><![CDATA[makšties sausumas]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[meteorizmas]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[mityba]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[ne hemo geležis]]></category>
		<category><![CDATA[obstipacija]]></category>
		<category><![CDATA[obstrukcinis bronchitas]]></category>
		<category><![CDATA[Peršalimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo liga]]></category>
		<category><![CDATA[pilvuko spazmai]]></category>
		<category><![CDATA[plaučių uždegimas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[prebiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[probiotikai]]></category>
		<category><![CDATA[ruduo]]></category>
		<category><![CDATA[sausas kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[serga]]></category>
		<category><![CDATA[sportas]]></category>
		<category><![CDATA[temperatūra]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[tonzilitas]]></category>
		<category><![CDATA[trenerė]]></category>
		<category><![CDATA[užmigti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikai]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaistai]]></category>
		<category><![CDATA[vidurių pūtimas]]></category>
		<category><![CDATA[Vidurių užkietėjimas]]></category>
		<category><![CDATA[virškinimas]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminai]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21449</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Noras būti pavyzdžiu savo vaikams – gera paskata gyventi sveikai. VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus. RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21476" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo.jpg" alt="Mama ir vaikas 2022 m. ruduo" width="900" height="496" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo.jpg 900w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Mama-ir-vaikas-2022-m.-ruduo-768x423.jpg 768w" sizes="(max-width: 900px) 100vw, 900px" />MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Noras būti pavyzdžiu savo vaikams – gera paskata gyventi sveikai.</p>
<p><strong>VAISTINĖLĖ. </strong>Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.</p>
<p><strong>RUDENS </strong><strong>LIGOS. </strong>Kosulys, kuris padeda pasveikti. <em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras </em>Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.</p>
<p><strong>KŪDIKIS</strong><strong>. </strong>Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong>Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.</p>
<p><strong>TĖVAI. </strong><em>Psichologė K. Tarnauskienė</em><em>. </em>Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.</p>
<p><strong>KĄ RENGSIMĖS?</strong> Rudeninė apranga – pagal orą.</p>
<p><span style="color: #d93125;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></p>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2022-ruduo.pdf" target="_blank" rel="noopener"><strong><span style="color: #3366ff;">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</span></strong></a></p>
<p><span style="color: #cf1919;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span><br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas_52/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2022-m-ruduo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/intymus-poros-gyvenimas-zindymo-laikotarpiu?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=intymus-poros-gyvenimas-zindymo-laikotarpiu</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/intymus-poros-gyvenimas-zindymo-laikotarpiu#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sat, 01 Oct 2022 15:26:55 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[intymus gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis aktyvumas]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis gyvenimas]]></category>
		<category><![CDATA[lytinis potraukis]]></category>
		<category><![CDATA[makšties sausumas]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[vyras]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=21306</guid>

					<description><![CDATA[<p>Tema, kuri aktuali kiekvienai porai, susilaukusiai vaikelio. Tema, kurią palietus uždarose mamų grupėse socialiniuose tinkluose, diskusijos įsiplieskia gana karštos. Tema, kurioje vyrai dažnai pasijunta nustumti į šoną, paliekami lyg su neišbaigtais atsakymais ir paaiškinimais: kas, kaip, kodėl? O dažnai ir pačios moterys lieka pasimetusios, ne iki galo žinančios, ar tęsti, kada tęsti ir kaip tęsti&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymus-poros-gyvenimas-zindymo-laikotarpiu">Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-21308" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Seksas-po-gimdymo.jpg" alt="Intymus gyvenimas po gimdymo" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Seksas-po-gimdymo.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Seksas-po-gimdymo-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Tema, kuri aktuali kiekvienai porai, susilaukusiai vaikelio. Tema, kurią palietus uždarose mamų grupėse socialiniuose tinkluose, diskusijos įsiplieskia gana karštos. Tema, kurioje vyrai dažnai pasijunta nustumti į šoną, paliekami lyg su neišbaigtais atsakymais ir paaiškinimais: kas, kaip, kodėl? O dažnai ir pačios moterys lieka pasimetusios, ne iki galo žinančios, ar tęsti, kada tęsti ir kaip tęsti lytinį gyvenimą poroje po vaikelio gimimo. Labai gaila, bet neretai piktų strėlių dėl pasikeitusio moters lytinio aktyvumo sulaukia ir žindymo tema.</p>
<p>Intymus gyvenimas poroje yra itin emociškai liečiantis vyro ir moters santykius, jų tarpusavio ryšį bei kiekvieno savijautą. Neabejotina, kad visa tai paveikia ir vaikelio auginimo klausimus, pasirikimus bei emocinį foną. Taigi, siekiant rūpintis savo, savo partnerio ir savo vaikelio fizine bei emocine gerove, būtina paliesti šią temą ir į ją įnešti aiškumo.</p>
<h4><strong>Ieškant kelių sugrįžti į intymų gyvenimą po gimdymo&#8230;</strong></h4>
<p>Pradėkime nuo to, kad vaikelio atėjimas į šeimą įneša galybę pokyčių. Jau nekalbant apie daugybę naujų dalykų dienos rutinoje, daug jų atsiranda ir tarpusavio santykiuose. Ypač stipriai tai pasijaučia, kai pora susilaukia pirmojo vaikelio. Juk atsiranda trečias asmuo – vaikas, kuris toks ypatingas ir svarbus. Jam reikia nuolatinio dėmesio, priežiūros, rūpesčio ir besąlygiškos meilės. Ir, žinoma – maisto. Absoliučiai natūralu ir normalu, kad moteris ir vyras nebegalės vienas kitam skirti dėmesio ir laiko tiek pat, kaip iki vaikelio gimimo. O dažnai, vykstant tokiam virsmui gyvenime, pečius užgulus naujoms atsakomybėms ir kartais didžiuliam nuovargiui, to dėmesio kaip tik norisi labiau nei bet kada. Vyras ir moteris tada nejučia gręžiasi vienas į kitą, tikėdamiesi ir laukdami meilės, dėmesio, palaikymo. Tik jo tikisi skirtingais būdais.</p>
<p>Pirmomis savaitėmis po vaikelio gimimo dažniausiai santykiuose būna pakilimas, atrodo, beveik ore tvyro pakylėtumo jausmas, kad vaikelis jau čia, visi juo džiaugiasi, visų akys nukreiptos į jį, emocijos liejasi per kraštus, vyras stengiasi rūpintis savo moterimi visu pajėgumu. Tačiau pamažu nuslūgus naujumui, euforijai ir kitoms stiprioms teigiamoms emocijoms, įsibėgėjus rutinai, kurioje nemenką dalį užima daugybė buities bei mažylio priežiūros darbų, dažnos neramios naktys, vyras gali pastebėti, kad kažkas labai pakito, kažko trūksta. Jis pažvelgia į savo moterį, kurios žvilgsnis (natūralu!) nukreiptas į vaikelį. Jis pradeda ilgėtis jos dėmesio ir artumo sau.</p>
<p>Dažnai vyrai po vaikelio gimimo pradeda ilgėtis intymaus gyvenimo kur kas anksčiau nei moterys. Ir čia gali pradėti rastis poros tarpusavio santykių įtampų zona. Vyras pradeda mėtyti užuominas arba ir atvirai kviesti savo moterį sugrįžti į intymų gyvenimą. Moterys dažnai jaučia, kad tai yra per anksti, tarsi jos dar nepasiruošusios. Ima kilti įtampa. Vyras jaučiasi atstumtas, bet moteris nenori savęs versti sugrįžti į lytinį gyvenimą, kol dar nejaučia tam poreikio. Dažnai jos sutrinka, pačios nesuprasdamos, ar to nenori dėl to, kad yra tiesiog kasdien pavargusios ir dėl nuovargio nenori tuo užsiimti, ar dėl to, kad fiziškai nejaučia potraukio, ar dėl to, kad visos jų emocijos nuteka į vaikelį – jis yra džiaugsmo šaltinis ir intymus gyvenimas nebedomina, kyla minčių, o gal žindymas „pavogė“ jų lytinį potraukį? Kaip yra iš tiesų?</p>
<p>Pastebėta, kad kai kurioms moterims žindymo laikotarpiu, iš tiesų, daugiau ar mažiau susilpnėja lytinis aktyvumas. Dažnai šis moterų lytinio aktyvumo sumažėjimas siejamas su žindymu. Iš dalies žindymas gali paveikti seksualinį gyvenimą, tačiau tai tik vienas iš keleto reikšmingų veiksnių, kuriuos aptarsime plačiau.</p>
<h4><strong><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-21313" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2022/10/Intymus-santykiai-po-gimdymo-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Kas iš tiesų paveikia intymų poros gyvenimą laukiantis ir susilaukus vaikelio?</strong></h4>
<p>Visų pirma reikia pastebėti, kad lytinis gyvenimas bei moters savijauta santykiaujant pradeda kisti jau nėštumo metu, o vėliau yra paveikiami gimdymo patirties bei įvairių tiek fizinių, tiek aplinkybių pokyčių, atsiradusių po gimdymo. Žindymas yra tik vienas iš jų. Vadinasi, net ir nežindančios moterys patiria lytinio gyvenimo sunkumų ir pokyčių po vaikelio gimimo. Taigi, jei vyras atkalbės moterį žindyti vaikelį, bijodamas, kad tai paveiks poros lytinius santykius, tikrai neapsisaugos nuo pokyčių – jie bus bet kokiu atveju, ir su tuo reikia susitaikyti bei rasti būdų, kaip atsiradusius sunkumus įveikti arba laikinai kompensuoti kitais dalykais.</p>
<h4><em><u>Nėštumo poveikis lytiniam gyvenimui</u></em></h4>
<p>Mokslinių tyrimų duomenimis, besilaukiančių moterų lytinis potraukis ir pasitenkinimas intymiu gyvenimu labai sumažėja ir yra susijęs su pykinimu, baime patirti persileidimą, baime sužeisti vaisių, diskomfortu lytinių santykių metu, infekcijų baime bei nuovargiu<em>.</em> Dažniausiai lytinio gyvenimo pokyčiai vyksta pamažu: pirmąjį nėštumo trimestrą jų gali dar nebūti arba yra nežymūs, antrąjį – jau stipresni, o trečiąjį – lytinis aktyvumas gali labai sumažėti<em>.</em></p>
<h4><em><u>Gimdymo poveikis lytiniam gyvenimui</u></em></h4>
<p>Po gimdymo patartina lytinių santykių neturėti šešias savaites. Juos atnaujinus po natūralaus gimdymo moters makštis kurį laiką gali būti platesnė ir jautresnė, todėl lytiniai santykiai gali kelti ne tokius pojūčius kaip iki gimdymo ir gali būti skausmingesni. Maždaug 80–90 procentų moterų sugrįžta prie lytinės sueities per tris mėnesius po gimdymo, o seksualiniai sunkumai paprastai baigiasi per pirmuosius metus po gimdymo.</p>
<p>Vienas iš veiksnių, galinčių daryti įtaką intymiam poros gyvenimui, yra moteriai gimdymo metu atlikta epiziotomija (tarpvietės kirpimas) ir tai lemia stipresnį makšties skausmą ir sausumą lytinės sueities metu, kurie gali tęstis net dvejus metus po gimdymo.</p>
<p>Beje, vienas iš motyvų, kodėl moterys norėtų rinktis planinę cezario pjūvio operaciją vietoj natūralaus gimdymo, yra baimė, kad nuo natūralaus gimdymo padarinių nukentės lytinis gyvenimas. Vis dėlto tokia cezario pjūvio operacijos apsauga nepasitvirtina – tiek gimdžiusių natūraliai, tiek patyrusių cezario pjūvio operaciją moterų lytinis aktyvumas ir pasitenkinimas lytiniu gyvenimu gimus vaikui kurį laiką būna sumažėjęs.</p>
<h4><em><u>Laikotarpio po gimdymo įtaka lytiniam gyvenimui</u></em></h4>
<p>Dažniausiai pasitaikančios moterų lytinio gyvenimo problemos po gimdymo yra sumažėjęs lytinis potraukis ir sunkiai pasiekiamas susijaudinimas, makšties sausumas, skausminga sueitis, sunkumai patirti orgazmą bei pasitenkinimą.</p>
<p>Po gimdymo atsiradę lytinio gyvenimo sunkumai yra lemiami daugelio fiziologinių pokyčių, atsirandančių dėl moters anatominių ir hormonų pusiausvyros pakitimų. Tam turi reikšmės ir šeimyninės aplinkybės, poros santykių pokyčiai, kuriuos paveikia vaiko gimimas, ypač suprastėjusi tarpusavio santykių su vyru kokybė bei gimdymo patirtis – ne tik fizinė, bet ir emocinė, priklausanti nuo to, kiek meilės, rūpesčio, atjautos, pagarbos, palaikymo moteris sulaukia iš vyro ir gimdymą prižiūrinčio personalo. Moters lytinį aktyvumą lemia ir suvokimas kiek svarbus intymus gyvenimas šiuo laikotarpiu yra jos vyrui. Nepamirškime ir labai paprastos aplinkybės, kuri taip pat daro didelę įtaką – nuovargio. Dažniausiai moterys nori ne lytinių santykių, o tiesiog, kad kas nors sudarytų sąlygas joms pamiegoti.</p>
<p>Žindymas sumažina hormono estrogeno kiekį, todėl moteris gali jausti silpnesnį lytinį potraukį, didesnį makšties sausumą ir skausmą sueities metu. Pastebėta, kad skausmingesni lytiniai santykiai žindančioms moterims būdingi tris mėnesius po gimdymo, o vertinant šeštą mėnesį – tiek žindančių, tiek nežindančių moterų skausmingumas lytinės sueities metu nesiskiria. Moksliniai tyrimai atskleidė, jog nepaisant to, kad žindančios moterys pirmus kelis mėnesius patiria mažesnį lytinį potraukį bei skausmingesnę lytinę sueitį, reikšmingo neigiamo poveikio santykiams su vyru tai neturi.</p>
<h4><strong><em>Viskam reikia laiko ir kantrybės</em></strong></h4>
<p>Patyrinėjus veiksnius, kurie gali paveikti intymų poros gyvenimą nėštumo metu ir gimus vaikeliui, matome, kad žindymas toli gražu nėra vienintelis ir svarbiausias.</p>
<p>Kai kyla ilgesys tokio intymaus gyvenimo, koks buvo iki nėštumo, tenka prisiminti seną gerą tiesą: „viskas turi savo kainą“. Namuose atsirado nauja gyvybė, didžiulis džiaugsmas, kurio taip laukėte ir svajojote. Taip, geri dalykai reikalauja pastangų. Šiuo atveju tos pastangos yra kantrybė ir susitaikymas su tuo, kad kurį laiką intymus gyvenimas yra ir gal dar bus kiek kitoks. Bet neamžinai.</p>
<p>Vaikelio atsiradimas kelia daug pokyčių ir iššūkių moters ir vyro santykiams, o ir jų intymiam gyvenimui. Tačiau šie pokyčiai tikrai negarantuoja, kad bus blogiau. Viskas priklauso nuo daugelio dalykų, tarp kurių – kiek sąmoningai, kūrybiškai ir nuosekliai pora stengiasi atsiradusį dėmesio, meilės, laiko, skiriamo vienas kitam, trūkumą kompensuoti kitais būdais. Santykiai tiesiog įgauna kitą kokybę ir jie gali tapti dar brandesni, stiprinantys tarpusavio ryšį.</p>
<h4><strong><em>Svarbiausia – meilė!</em></strong></h4>
<p>Skirtingi vyro ir moters intymaus gyvenimo poreikiai gali sukelti nemažai sumaišties santykiuose. Jei apie tai nėra aiškiai, švelniai ir pagarbiai kalbamasi, tiek vyras, tiek moteris tarpusavio santykiuose gali pajusti atšalimą, vienatvės išgyvenimus, apleistumo jausmus. Lytinis gyvenimas yra meilės vienas kitam išraiška. Jei kažkurį laiką negalime tos meilės perteikti tam tikrais būdais, ieškokime kitų. Šiltas, atviras pokalbis apie visa tai yra vienas iš jų. O kai emociniame lygmenyje tvyro meilė ir supratingumas, tada ir fiziniame lygmenyje greičiau sugrįžta potraukis bei poreikis tą meilę išreikšti kūniškai.</p>
<p><em>Parengė psichologė Karolina Tarnauskienė</em></p>
<p><a href="http://www.psichologekarolina.lt/"><em>www.psichologekarolina.lt</em></a></p>
<p><em>Facebook: Išsipildymas Motinystėje</em></p>
<p><em>&nbsp;</em>Daugiau apie poros santykius žindymo laikotarpiu skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 leidimas)</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymus-poros-gyvenimas-zindymo-laikotarpiu">Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/intymus-poros-gyvenimas-zindymo-laikotarpiu/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 07 Dec 2021 19:05:05 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Žurnalų archyvas]]></category>
		<category><![CDATA[Anemija]]></category>
		<category><![CDATA[bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[čiulptukas]]></category>
		<category><![CDATA[COVID-19]]></category>
		<category><![CDATA[depresija po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[disbiozė]]></category>
		<category><![CDATA[draugė]]></category>
		<category><![CDATA[folatai]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgšties stoka]]></category>
		<category><![CDATA[folio rūgštis]]></category>
		<category><![CDATA[geležies atsargos]]></category>
		<category><![CDATA[geležis]]></category>
		<category><![CDATA[Gripas]]></category>
		<category><![CDATA[hemoglobinas]]></category>
		<category><![CDATA[ikimokyklinukas]]></category>
		<category><![CDATA[imunitetas]]></category>
		<category><![CDATA[infekcija]]></category>
		<category><![CDATA[Kosulys]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikio maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[kūdikis]]></category>
		<category><![CDATA[kvėpavimo]]></category>
		<category><![CDATA[L-metilfolatas]]></category>
		<category><![CDATA[ligos]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[Mama ir vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mamų žurnalas]]></category>
		<category><![CDATA[Mažakraujystė]]></category>
		<category><![CDATA[mažas vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobai]]></category>
		<category><![CDATA[mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[močiutė]]></category>
		<category><![CDATA[mokymasis]]></category>
		<category><![CDATA[moteris]]></category>
		<category><![CDATA[motinos pienas]]></category>
		<category><![CDATA[naudingosios bakterijos]]></category>
		<category><![CDATA[naujagimis]]></category>
		<category><![CDATA[nėštumo]]></category>
		<category><![CDATA[nosies krapštymas]]></category>
		<category><![CDATA[nuo gripo]]></category>
		<category><![CDATA[nuo kosulio]]></category>
		<category><![CDATA[nuo virusų]]></category>
		<category><![CDATA[papildomas maitinimas]]></category>
		<category><![CDATA[peršalimo]]></category>
		<category><![CDATA[pienas]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[prie krūties]]></category>
		<category><![CDATA[šeima]]></category>
		<category><![CDATA[sūnus]]></category>
		<category><![CDATA[švara]]></category>
		<category><![CDATA[sveikas maistas]]></category>
		<category><![CDATA[teta]]></category>
		<category><![CDATA[tėtis]]></category>
		<category><![CDATA[tėvai]]></category>
		<category><![CDATA[tyrė]]></category>
		<category><![CDATA[užsikrėsti]]></category>
		<category><![CDATA[vaikas]]></category>
		<category><![CDATA[vaiko ugdymas]]></category>
		<category><![CDATA[Vijolė Jočienė]]></category>
		<category><![CDATA[virusai]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas B9]]></category>
		<category><![CDATA[vitaminas D]]></category>
		<category><![CDATA[vitamino D stoka]]></category>
		<category><![CDATA[žaidimas]]></category>
		<category><![CDATA[žaislai]]></category>
		<category><![CDATA[žarnyno mikrobiota]]></category>
		<category><![CDATA[žiema]]></category>
		<category><![CDATA[žindymas]]></category>
		<category><![CDATA[žurnalas]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20810</guid>

					<description><![CDATA[<p>MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima. BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją? MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas. KŪDIKIS. Gydytojas&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<figure id="attachment_20813" aria-describedby="caption-attachment-20813" style="width: 1752px" class="wp-caption alignleft"><img loading="lazy" class="wp-image-20813 size-full" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema.jpg" alt="" width="1752" height="970" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema.jpg 1752w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema-660x365.jpg 660w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema-768x425.jpg 768w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas-2021-ziema-1536x850.jpg 1536w" sizes="(max-width: 1752px) 100vw, 1752px" /><figcaption id="caption-attachment-20813" class="wp-caption-text">Juditos Vadeikės nuotraukos</figcaption></figure>
<p><strong>MAMŲ ISTORIJOS. </strong>Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.</p>
<p><strong>BŪKIME SVEIKUČIAI. </strong>Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.</p>
<p><strong>ŽIEMOS LIGOS. </strong>Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?</p>
<p><strong>MOKOMĖS.</strong> Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.</p>
<p><strong>KŪDIKIS. </strong><em>G</em><em>ydytojas K. Vitkauskas</em> Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?</p>
<p><em>Gydytojas pediatras Algimantas Vingras</em> Kada ir koks papildomas maistas!</p>
<p><strong>VERTA ŽINOTI. </strong>Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?</p>
<p><strong>NĖŠTUMAS. </strong>Kai nėščiajai pritrūksta geležies</p>
<p><strong>MAMYTĖ</strong>. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?</p>
<p><strong>ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. </strong>Svarbus vitaminas siautėjant virusams.</p>
<h4><span style="color: #de1818;"><strong>Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:</strong></span></h4>
<p><a href="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/12/Zurnalas-Mama-ir-vaikas_2021-ziema.pdf" target="_blank" rel="noopener"><span style="color: #3366ff;"><strong>Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema</strong></span></a></p>
<h4><span style="color: #bf1515;"><strong>Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu&nbsp;↓</strong></span></h4>
<p>&nbsp;<br />
[raw]</p>
<div id="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9">&nbsp;</div>
<p><script publitas-embed="" data-wrapperid="publitas-embed-phy9a9cxoqjadbv14lqjv2t9" data-cfasync="false" data-publication="https://view.publitas.com/mb-mama-ir-vaikas/mama-ir-vaikas-2021-m-ziema/" data-responsive="true" type="text/javascript" src="https://view.publitas.com/embed.js"></script>[/raw]</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema">Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. žiema</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/zurnalas-mama-ir-vaikas-2021-m-ziema/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-depresija-po-gimdymo?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=kaip-atpazinti-depresija-po-gimdymo</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-depresija-po-gimdymo#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Sun, 28 Nov 2021 18:08:34 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ligos]]></category>
		<category><![CDATA[Patarimai tėvams]]></category>
		<category><![CDATA[depresija]]></category>
		<category><![CDATA[depresija po gimdymo]]></category>
		<category><![CDATA[depresijos simptomai]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=20712</guid>

					<description><![CDATA[<p>Vaiko gimimas – didžiulis įvykis kiekvienos moters gyvenime. Tačiau jis gali sukelti nerimą, nuovargį ir neviltį. Paprastai tokie nemalonumai trunka neilgai, bet jeigu užsitęsia, gali tekti kreiptis į specialistą. Ką turime žinoti apie depresiją? Liūdesys po gimdymo yra dažnas reiškinys. Tačiau jeigu slogi nuotaika užsitęsia ilgiau negu dvi savaites, ir darosi vis blogiau, tai gali&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-depresija-po-gimdymo">Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-full wp-image-20713" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/11/Depresija-po-gimdymo.jpg" alt="" width="840" height="481" srcset="https://mamairvaikas.lt/failai/2021/11/Depresija-po-gimdymo.jpg 840w, https://mamairvaikas.lt/failai/2021/11/Depresija-po-gimdymo-768x440.jpg 768w" sizes="(max-width: 840px) 100vw, 840px" />Vaiko gimimas – didžiulis įvykis kiekvienos moters gyvenime. Tačiau jis gali sukelti nerimą, nuovargį ir neviltį. Paprastai tokie nemalonumai trunka neilgai, bet jeigu užsitęsia, gali tekti kreiptis į specialistą.</p>
<h4><strong>Ką turime žinoti apie depresiją?</strong></h4>
<p>Liūdesys po gimdymo yra dažnas reiškinys. Tačiau jeigu slogi nuotaika užsitęsia ilgiau negu dvi savaites, ir darosi vis blogiau, tai gali būti liga. Depresija dažniausiai atsiranda per pirmas keturias savaites po gimdymo, tačiau gali užklupti ir bet kuriuo kitu metu per pirmuosius metus.</p>
<p>Pradeda kamuoti nuolatinė nevilties būsena, nebeįdomi įprastinė mėgstama veikla, nesugebama užsiimti kasdieniais darbais. Be to, dažnai kamuoja energijos trūkumas, mieguistumas arba nemiga, būdingas nerimas, neryžtingumas, savęs nuvertinimas, kaltės jausmas.</p>
<p>Po gimdymo užklumpančios depresijos simptomai: bejėgiškumo jausmas, dažnos ašaros be aiškios priežasties, teigiamų emocijų vaikui, meilės vaikui stoka, abejonės dėl gebėjimo pasirūpinti savimi ir vaiku, dirglumas, pyktis ir neapykanta. Žinoma, galima atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti kūdikį, tačiau tik iš neišvengiamos pareigos, nejaučiant jokio malonumo.</p>
<p>Depresija po gimdymo gali būti susijusi su hormoniniais pokyčiais moters organizme, psichologiniais veiksniais, lemiančiais reakciją į pasikeitusias gyvenimo sąlygas gimus kūdikiui. Ligą gali paskatinti paveldimumas, cezario pjūvis ar sunkus gimdymas, komplikacijos po gimdymo, nemalonūs kūno pokyčiai po gimdymo, stresinės situacijos, susijusios su įvairiomis gyvenimo problemomis, vaiko ar mamos liga, kūdikio miego režimo pažeidimas ir kt.</p>
<h4><strong>Ką daryti pajutus, kad motinystė neteikia džiaugsmo?</strong></h4>
<ul>
<li>Pasidalinkite savo jausmais su artimaisiais ir kreipkitės į juos pagalbos. Jie gali padėti rūpintis vaiku tais momentais, kai reikia skirti laiko sau arba pailsėti.</li>
<li>Jei trūksta miego, išsimiegokite. Miegas yra svarbus gerai nuotaikai. Jeigu kamuoja nuovargis – atidėkite nebūtinus darbus.</li>
<li>Pasikalbėkite su kitomis mamomis: jos gali pasidalinti savo patirtimi ir patarti.</li>
<li>Kiek įmanoma daugiau laiko leiskite gryname ore. Pasivaikščiojimai naudingi tiek jums, tiek vaikui.</li>
<li>Po gimdymo atsiradusi depresija ne tik labai suprastina moters savijautą, santykius su vyru, bet ir kenkia kūdikio emociniam bei fiziniam vystymuisi. Jeigu jokios priemonės nepadeda, kreipkitės į gydytoją. Padėti esant tokiai būsenai gali psichologo konsultacijos, vaistų terapija.</li>
</ul>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-depresija-po-gimdymo">Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/kaip-atpazinti-depresija-po-gimdymo/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
		<item>
		<title>Intymi higiena vasarą – kruopščiausios turėtų būti nėščios ir žindančios moterys</title>
		<link>https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-vasara-kruopsciausios-turetu-buti-nescios-ir-zindancios-moterys?utm_source=rss&#038;utm_medium=rss&#038;utm_campaign=intymi-higiena-vasara-kruopsciausios-turetu-buti-nescios-ir-zindancios-moterys</link>
					<comments>https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-vasara-kruopsciausios-turetu-buti-nescios-ir-zindancios-moterys#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Neringa]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 05 Jun 2018 20:16:23 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Moters sveikata]]></category>
		<category><![CDATA[Vasara]]></category>
		<category><![CDATA[bakterinė vaginozė]]></category>
		<category><![CDATA[intymi higiena vasarą]]></category>
		<category><![CDATA[makšties infekcijos]]></category>
		<category><![CDATA[Makšties išskyros]]></category>
		<category><![CDATA[makšties mikroflora]]></category>
		<category><![CDATA[nėščioms moterims]]></category>
		<category><![CDATA[Nėštumo metu]]></category>
		<category><![CDATA[nuo infekcijų]]></category>
		<category><![CDATA[Pienligė]]></category>
		<category><![CDATA[po gimdymo]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://mamairvaikas.lt/?p=17678</guid>

					<description><![CDATA[<p>Kiekvienos moters sveikatai svarbi intymi higiena, o vasarą ji turėtų būti dar dažnesnė, nes labiau prakaituojame, o šilumoje ir drėgmėje sparčiai dauginasi bakterijos. Todėl karštuoju sezonu dažniau atsiranda makšties infekcijos, kurioms imliausios nėščiosios ir žindančios mamos.&#160; Lytinių organų uždegimai nėštumo metu kelia grėsmę ne tik mamai, bet ir vaikeliui. Nedera pamiršti ir apie save po&#8230;</p>
The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-vasara-kruopsciausios-turetu-buti-nescios-ir-zindancios-moterys">Intymi higiena vasarą – kruopščiausios turėtų būti nėščios ir žindančios moterys</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[<p><img loading="lazy" class="alignleft size-medium wp-image-17679" src="https://mamairvaikas.lt/failai/2018/06/Nėščioji-kurorte-prie-jūros-660x365.jpg" alt="" width="660" height="365">Kiekvienos moters sveikatai svarbi intymi higiena, o vasarą ji turėtų būti dar dažnesnė, nes labiau prakaituojame, o šilumoje ir drėgmėje sparčiai dauginasi bakterijos. Todėl karštuoju sezonu dažniau atsiranda makšties infekcijos, kurioms imliausios nėščiosios ir žindančios mamos.&nbsp; Lytinių organų uždegimai nėštumo metu kelia grėsmę ne tik mamai, bet ir vaikeliui. Nedera pamiršti ir apie save po gimdymo: ką tik mama tapusios moters organizmas yra pažeidžiamesnis. Apsisaugoti nuo infekcijų padeda švara ir tinkamos intymios higienos priemonės.</p>
<p><strong>Vasara </strong>–<strong> makšties uždegimų metas</strong></p>
<p>Negausios makšties išskyros – natūralus reiškinys, būdingas kiekvienai sveikai moteriai.</p>
<p>Makštį drėkinančių gleivių susikaupia ant odos bei apatinių, o jos yra puiki aplinka intymias problemas sukeliančioms bakterijoms. Vasaros karštyje makšties išskyros tampa itin pavojingos, nes jose dar sparčiau plinta infekcija. Be to, intymių vietų oda labai jautri, o jos paviršiuje yra daugybė mažų porų, per kurias išteka prakaitas. Todėl karštyje oda tose vietose gali greitai iššusti, parausti, atsiranda bėrimų, erzina nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje: niežulys, deginimas, perštėjimas. Visa tai palanku įvairiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams, ypač kai intymios kūno vietos tinkamai neprižiūrimos.</p>
<p>Viena iš intymių problemų priežasčių yra netinkama higiena, nes tuomet, veikiama minėtų faktorių, gali lengvai pakisti makšties mikroflora, kurioje gyvena įvairios bakterijos. Didžiąją sveikos makšties mikrofloros dalį sudaro laktobakterijos, jų dėka susiformuoja rūgštinė terpė, kurioje negali daugintis ligas sukeliančios bakterijos. Dėl organizmo pokyčių nėštumo metu ir po gimdymo makšties mikroflora jau yra pakitusi, todėl šiais periodais itin greitai užpuola infekcijos.</p>
<p>Vasarą moterys dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl infekcinių makšties uždegimų, tokių kaip pienligė (bakterinė kandidozė), kurią sukelia sparčiai besidauginantis grybelis <em>Candida albicans</em>. Šis grybelis egzistuoja ir sveikų moterų makštyje, bet normaliomis sąlygomis nekelia jokių rūpesčių. Dėl makšties mikrofloros pokyčių, kai laktobakterijų kiekis sumažėja ir jų vietą užima ligas sukeliančios bakterijos, gali atsirasti bakterinė vaginozė. Vasarą gali paūmėti lėtinės ligos.</p>
<p><strong>Moters organizmo pokyčiai nėštumo metu</strong><strong> ir po gimdymo </strong>–<strong> dar greičiau kimbančios ligos</strong></p>
<p>Sveikos moters makšties gleivinės ląstelėse gausu medžiagos – glikogeno, kurio kiekį lemia&nbsp; moteriški hormonai estrogenai. Veikiant laktobakterijoms, iš šios medžiagos susidaro pieno rūgštis, neleidžianti daugintis infekcijas sukeliantiems mikroorganizmams, t. y. makšties terpė yra rūgštinė.&nbsp; Nusilpus organizmui, pieno rūgšties sumažėja ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, todėl apipuola ginekologinės ligos.</p>
<p>Nėščiosios organizmas silpnesnis, o gimus vaikeliui išsekintas dar ir gimdymo metu patirto streso. Nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo pakitusi hormonų koncentracija ir nusilpęs imunitetas pakeičia ir intymių vietų rūgštingumą – jų pH neutralėja ir makšties terpė tampa šarminė. Žindant kūdikį sparčiau traukiasi gimda ir dėl to padaugėja išskyrų, kurios yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis. Todėl šiais laikotarpiais moteris daug imlesnė sudirgimams, makšties infekcijoms, uždegimams. Vasarą dar prisideda drėgmė ir šiluma, todėl pavojus dar didesnis.</p>
<p>Makšties uždegimai ypač pavojingi nėščioms moterims, nes patogeninės bakterijos per gimdos kaklelį gali patekti į gimdą ir pažeisti vaisių, nėštumas gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, mažojo dubens uždegimą. Jeigu negydoma nėščiosioms dažnai pasitaikanti grybelinė liga pienligė (makšties <em>kandidozė)</em>, gimdant ja gali užsikrėsti ir kūdikis.</p>
<p><strong>Intymios higienos prausikliai, padedantys apsisaugoti nuo ligų</strong></p>
<p>Dažnas moterų ligas pienligę ir bakterinę vaginozę gali sukelti ir prausikliuose esančios cheminės medžiagos. Intymių vietų odai netinka muilas, kuriame yra šarmų, nes jie suardo natūralią mikroflorą, sausina ir dirgina jautrią odą ir gleivinę.</p>
<p>Odos rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH 5,5) kitokia negu makšties, kurios pH yra 3,8–4,5. Įprastiniai kūno prausikliai dažniausiai yra neutralūs arba šarminiai. Todėl dušo geliai nėra pritaikyti intymiai higienai. Jie naikina rūgštinę terpę – natūralų apsauginį barjerą nuo ligas sukeliančių bakterijų ir grybelių, kuriems tai atveria kelius į organizmą.&nbsp;</p>
<p>Prausikliai kaip tik turi išlaikyti rūgštinę makšties terpę – išsaugoti pieno rūgšties bakterijas, nuo kurių priklauso sveikai makšties mikroflorai reikalingas rūgštinis pH. Taigi viena iš palankiai veikiančių intymios higienos prausiklyje esančių medžiagų yra pieno rūgštis, kuri padeda atkurti natūralią mikroflorą ir apsisaugoti nuo infekcijų. Pieno rūgštis drauge su kita naudinga medžiaga antivaginolizinu padeda išlaikyti normalią rūgštinę moters intymių sričių terpę, palaikančią bakterijų pusiausvyrą ir apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų.</p>
<p>Patariama įsigyti intymiai higienai skirtą priemonę, pagamintą iš natūralių medžiagų, apsaugančių normalią moters intymių vietų mikroflorą. Atkreipkite dėmesį į prausiklio sudėtį: verčiau rinkitės tą, kuriame nėra dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar agresyvių putojimą skatinančių medžiagų. Prausikliuose esančios cheminės medžiagos taip pat trikdo natūralią makšties rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. &nbsp;</p>
<p>Pasirinkti tinkamą prausiklį ypatingai svarbu nėštumo metu ir pagimdžius, kai reikia ne tik palaikyti normalią makšties mikroflorą, bet ir padėti atkurti šiais laikotarpiais vykstančių fiziologinių pokyčių sutrikdytą jos pusiausvyrą.</p>
<p><strong>Higienos taisyklės vasarą</strong></p>
<p>Nėštumo metu ar po gimdymo moteris taip pat turi teisę pailsėti ir gali pasimėgauti vasaros malonumais, žinoma, su saiku, būdama atsargesnė, vengdama galinčių pakenkti jai ir vaikeliui klaidų.</p>
<p>Nederėtų pamiršti, kad ilgai maudantis jūros ar ežero vandenyje, baseine arba pirtyje, būnant su šlapiu maudymosi kostiumėliu, susilpnėja odos apsauginės savybės. Dėl to pažeidžiama intymių vietų odos lipidų plėvelė ir pakinta odos pH. Todėl oda gali sudirgti, o tokia situacija sukuria puikias sąlygas grybeliams ir bakterijoms. Taigi po maudynių nedera laukti, kol kostiumėlis išdžius ant kūno.</p>
<p>&nbsp;Lytinių organų uždegimo priežastis gali būti ilgos maudynės chloruotame baseino vandenyje. Apsilankiusios baseine būtinai nusiprauskite po dušu, nes chloras naikina naudingąsias bakterijas, kurios neleidžia įsitvirtinti grybeliams ir kitiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams.</p>
<p>Karštomis vasaros dienomis gydytojai pataria praustis duše mažiausiai du kartus per dieną. Plauti išorinius lytinius organus geriau ne gulint vonioje, o duše, kad nešvarumai nutekėtų. Nusausinti intymias vietas reikia švelniu rankšluosčiu. Naudojant šiurkštų audinį gali susidaryti žaizdelių, kuriose palanku bakterijoms daugintis.</p>
<p>Plauti reikia tik išorinius lytinius organus, o makštis išsivalo pati. Plauti makštį gali prireikti tik patarus gydytojui, esant tam tikriems nusiskundimams. Apsiprausti reikia po kiekvieno apsilankymo tualete. Po gimdymo, tekant išskyroms, kas 2–3 valandas keiskite higienos įklotus. Vasarą itin svarbu naudoti kokybiškus gerai sugeriančius ir laidžius orui įklotus.</p>
<p>Karštomis dienomis nevilkėkite ankštų, sintetinių apatinių, nes ant drėgnos, apspaustos intymių vietų odos susikaups daug bakterijų.</p>
<p><em>Parengė Dalia Petrutytė</em></p>
<p>&nbsp;</p>The post <a href="https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-vasara-kruopsciausios-turetu-buti-nescios-ir-zindancios-moterys">Intymi higiena vasarą – kruopščiausios turėtų būti nėščios ir žindančios moterys</a> first appeared on <a href="https://mamairvaikas.lt">MAMA ir vaikas</a>.]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://mamairvaikas.lt/intymi-higiena-vasara-kruopsciausios-turetu-buti-nescios-ir-zindancios-moterys/feed</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
			</item>
	</channel>
</rss>
