Kodėl žiedadulkės alergizuoja?

Vasarą sklando žydinčių gėlių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Jų kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Daugiau žiedadulkių ore sausą ir saulėtą dieną, o sumažėja palijus: jos nusėda ant žemės. Tačiau išdžiūvusios vėl pasklinda ore.

Susidūrus su alergizuojančiomis žiedadulkėmis pradeda gamintis specifiniai IgE antikūnai, kurie lemia alerginės ligos požymius. O ji dažnai painiojama su peršalimu. Tačiau atskirti šienligę nuo įprastos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos galite pagal kelis požymius. Vienas iš jų yra simptomų trukmė: peršalimas praeina per kelias dienas, tačiau alergijos simptomai gali tęstis keletą savaičių, priklausomai nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Šienligei nebūdingi įprasti peršalimo ligos požymiai: karščiavimas, kosulys, raumenų skausmas. Nosies išskyros esant šienligei nesutirštėja, kaip peršalus, bet išlieka skystos ir skaidrios.

Daugumai žmonių alergijos simptomai nėra sunkūs ir ilgai nekamuoja, tačiau ignoruoti jų neverta. Negydoma ir užsitęsusi alerginė sloga pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, o tai padidina bronchinės astmos tikimybę. Be to, kai kuriems šienligė gali sukelti stipresnę alerginę reakciją – net sutrikdyti kvėpavimą.

Nors taip nutinka retai, tačiau nepamirškime, kad vis dėlto galima sunki ūmiai besivystanti alerginė reakcija, tokia kaip gyvybei pavojinga anafilaksija. Tuomet sutrinka kvėpavimas ir staiga sumažėja kraujospūdis, kartais prarandama sąmonė.

Alergiją žiedadulkėms gali paskatinti paveldimumas. Turi įtakos imuninė sistema. Kai kurių žmonių imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į alergenus. Šienligės rizika didesnė sergant kitomis alerginėmis ligomis – astma, alerginiu dermatitu ar egzema. Jautrumą žiedadulkėms gali išprovokuoti oro tarša, tabako dūmai ir kt. Tai pažeidžia kvėpavimo takus, pro kuriuos alergenai lengviau patenka į organizmą.

Kad sezoninė alergija nenukamuotų

Nuo žiedadulkių nepasislėpsime, tačiau galime susilpninti jų keliamą diskomfortą mažiau kontaktuodami su alergenais. Padės keletas paprastų rekomendacijų:

• alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiais sausu ir vėjuotu oru rečiau eikite į lauką, mažiau ten būkite;
• stebėkite žiedadulkių koncentracijos lygį ore naudodami specialias programas, pavyzdžiui, mobiliąją programėlę PASYFO, kuri padės sužinoti alergijos simptomų prognozę;
• užsidėkite akinius nuo saulės ir, jei įmanoma, medicininę kaukę;
• grįžę namo, nusiprauskite po dušu, praskalaukite nosį, pasikeiskite drabužius;
• patalpas vėdinkite lietingu oru, naudokite specialius oro valytuvus ir drėkintuvus;
• reguliariai plaukite grindis, valykite dulkes.

Gali tekti laikytis dietos

Alergiškiems augalų žiedadulkėms žmonėms patariama atkreipti dėmesį į mitybą, nes kartu su šienlige gali atsirasti kryžminės reakcijos. Jų priežastis – augalų biologinis panašumas. Paprastai tariant, kai kuriuose maisto produktuose yra baltymų, panašių į žiedadulkių baltymus, ir jie gali sukelti panašius simptomus.

Žolėms ir piktžolėms jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti pomidorai, apelsinai, arbūzai, melionai.  Alergiškiems žolių žiedadulkėms reikėtų vengti bulvių, kviečių, žirnių, žemės riešutų, kivių, datulių. Jeigu alergizuoja piktžolių žiedadulkės, gali tekti atsisakyti morkų, svogūnų, saulėgrąžų sėklų, obuolių, persikų, salierų, garstyčių, petražolių.

Šienligės kamuojamiems žmonėms nerekomenduojami vaistažolių preparatai ir arbatos. Pakoregavus mitybą galima sumažinti alerginių reakcijų stiprumą.

Kaip palengvinti šienligės simptomus?

Lengvesniais atvejais gali padėti nereceptiniai antihistamininiai vaistai, kurie susilpnina organizmo reakciją į alergeną. Šienligės sukeltam nosies gleivinės uždegimui slopinti galite įsigyti specialų nosies purškalą. Akių niežėjimą ir ašarojimą padės nuraminti specialūs akių lašai.

Jei simptomai labai stiprūs ir kamuoja ilgai, pasikonsultuokite su gydytoju alergologu, kuris paskirs gydymą.

Kova su alergijomis bus veiksminga tik tuo atveju, jei žmogus tiksliai žinos, kad jis jautrus žiedadulkėms, ir konkrečiai – kokie augalai sukelia ligą. Konkretus dirgiklis išsiaiškinamas atliekant odos testus arba kraujo tyrimus, skirtus specifiniams antikūnams nustatyti. Šie tyrimai leidžia ne tik koreguoti gydymą: nustačius alergeną galima iš anksto pasiruošti alergizuojančių augalų žydėjimo periodui. Vaistus reikėtų pradėti vartoti prieš dvi savaites iki jų žiedadulkių atsiradimo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Užklumpa bet kuriame amžiuje

Pagrindiniai alergijos žiedadulkėms, dar vadinamos šienlige, simptomai yra sloga, čiaudulys, ašarojančios ir niežtinčios akys. Panašiai pasijuntame susirgę virusine liga, todėl nesunku susipainioti. Tačiau galime atkreipti dėmesį į kai kuriuos skirtumus. Virusinei infekcijai būdingas kosulys ir švokštimas krūtinėje, o šienligei – akių, nosies ir ryklės niežulys.

Alerginę reakciją gali sukelti medžių, javų, pievų žolių ir piktžolių žiedadulkės. Pavasarį žydi beržai, lazdynai, gluosniai, ąžuolai, tuopos. Gegužės mėnesį pradeda žydėti žoliniai augalai.

Pagrindinė mūsų imuninės sistemos užduotis – neleisti svetimiems baltymams patekti į organizmą. O prasiskverbus medžiagoms, kurias organizmas suvokia kaip pavojingas, imuninė sistema ima gintis, todėl prasideda sudėtingos reakcijos, kurios sukelia ligos simptomus. Kai kurių žmonių imuninė sistema stipriai sureaguoja į nekenksmingas medžiagas (alergenus), kurios kitiems nesukelia jokio poveikio.

Alerginės ligos dažnai yra paveldimos. Pirmieji alergijos simptomai gali atsirasti jau kūdikystėje: paprastai tai yra odos niežėjimas ir paraudimas. Jie yra susiję su reakcija į maisto alergenus. Kvėpavimo takų alergijos naujagimiams ir kūdikiams nebūdingos. Paūgėjus atsiranda reakcija į įkvepiamuosius alergenus, pradeda vystytis tokios ligos kaip alerginis rinitas, bronchinė astma.

Pastaraisiais metais alergiškų žmonių vis daugėja. Liga gali atsirasti ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Organizmas tiesiog pradeda stipriai reaguoti į kai kurias medžiagas. Manoma, kad tam turi įtakos pernelyg didelis gyvenamosios aplinkos sterilumas, dažnas antibiotikų vartojimas, virusinės infekcijos, nesveika mityba, konservantai. Tai gali išbalansuoti žarnyno mikrobiotą, susilpninti imunitetą ir paskatinti alergijas. Taip pat alergijas skatina oro tarša.

Svarbu išsiaiškinti alergeną

Kartu su šienlige gali kamuoti ir alergija maisto produktams, t. y. kryžminė alergija. Mat, organizmas ginasi ir nuo kitur esančių savo struktūra panašių medžiagų. Todėl beržų žiedadulkėms alergiškam žmogui ligos simptomus gali sukelti obuoliai, morkos, lazdyno riešutai ir kiti maisto produktai, kuriuose yra panašios struktūros baltymų.

Įkvepiamieji alergenai (augalų žiedadulkės, namų dulkių erkutės, augintinių plaukai) ir kai kurie maisto produktai (kviečiai, lazdyno riešutai, kiaušiniai, žuvis) sukelia 1-ojo tipo alergines reakcijas. Susidūrus su alergenu jos atsiranda per 5–60 minučių. Tuomet organizmas pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE),kuriems jungiantis su alergenais, išsiskiria histaminas. Jis ir sukelia ligos simptomus.

Įtarę alergiją, kreipkitės į gydytoją: kad galėtumėte imtis priemonių, kurios padės išvengti simptomų ar juos susilpninti, reikia išsiaiškinti ligos sukėlėją. Be to, progresuojanti alergija gali komplikuotis į sinusitą, konjunktyvitą ar bronchinę astmą.

Alergenai nustatomi atliekant odos dūrio mėginius ir kraujo tyrimus. Odos dūrio mėginys yra vienas iš dažniausių metodų. Jį atliekant ant odos užlašinama skysčio, kuriame yra alergenų ir lengvai įduriama specialia adatėle. Po 15–30 min. jau galima vertinti, kaip sureagavo oda. Alergiško žmogaus dūrio vieta parausta, niežti, iškyla pūslelė.

Esant sudėtingesnei situacijai gydytojas gali skirti molekulinę diagnostiką, kuri padeda nustatyti alergeną ir nuspėti reakcijos stiprumą ir kryžminės alergijos tikimybę.

Kaip gydoma šienligė?

Jei esate alergiškas žiedadulkėms, turėtumėte stengtis kiek įmanoma mažiau susidurti su jomis. Tai yra viena iš veiksmingiausių pagalbos priemonių.

Alergizuojančių augalų žydėjimo periodu neikite į lauką saulėtomis ir vėjuotomis dienomis, mažesnė žiedadulkių koncentracija ore palijus. Nereikėtų vaikštinėti žydinčiuose soduose, miškuose, nesineškite į namus žydinčių augalų, šakelių su sprogstančiais pumpurais. Lauke būtina nešioti kepurę ir saulės akinius.

Kad žiedadulkių nesusikauptų ant drabužių, odos ir plaukų, grįžę iš lauko, persirenkite, gerai iššukuokite arba išplaukite plaukus, nusiprauskite. Vėjuotą ir saulėtą dieną namus vėdinkite iš ryto, vėlai vakare, kai žiedadulkių ore mažiau. Geriausias metas atverti langus esant drėgnam orui arba palijus.

Alergijai gydyti ir simptomams slopinti gydytojas gali patarti vaistus. Sudėtingesniais atvejais skiriama specifinė alergenų imunoterapija. Į organizmą įvedamos mažos alergeno dozės, kad įprastų prie jo, išmoktų reaguoti silpniau ir žmogus išvengtų sunkių alerginių reakcijų. Toks gydymas atliekamas prižiūrint medikui.

Ligos požymiams susilpninti galima vartoti antihistamininius vaistus. Šie vaistai mažina alerginės reakcijos metu susidarančios cheminės medžiagos – histamino išsiskyrimą arba slopina jo poveikį. Tokius preparatus reikėtų pradėti vartoti bent prieš savaitę iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Iš kur atkeliauja alergija?

Alerginis rinitas (sloga) dažniausiai atsiranda vaikystėje, nors galima susirgti bet kuriame amžiuje. Ligą gali sukelti sezoninė alergija augalų žiedadulkėms. Nuolatinė alerginė sloga kamuoja buityje esantiems alergenams jautrius žmones.

Sezoninis alerginis rinitas (vadinamas šienlige) dažniausiai užklumpa pavasarį, vasarą ir tęsiasi ankstyvą rudenį. Vasarą ligą sukelia įvairios žydinčios žolės. Sezono pabaigoje ir rudenį šienligė pradeda kamuoti piktžolėms įsijautrinusius žmones. Dažniausi nuolatinio alerginio rinito kaltininkai namuose knibždančios dulkių erkės, pelėsio gaminami mikotoksinai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, įvairios cheminės medžiagos. Liga atsiranda tada, kai organizmas į šias medžiagas sureaguoja tarsi į svetimkūnius – įsibrovėlius.

Imuninė sistema nuolat dirba, kad apsaugotų organizmą nuo tokių pavojų kaip bakterijos, virusai ir toksinai. Tačiau kai kurie žmonės itin jautrūs paprastai nepavojingoms medžiagoms. Kai imuninė sistema šias medžiagas (alergenus) klaidingai identifikuoja kaip kenksmingas ir svetimas, ji pradeda gaminti specifinius antikūnus – imunoglobulinus E (IgE) ir atsiranda uždegiminės reakcijos.

Polinkis sirgti alerginiu rinitu dažnai yra paveldimas. Jei liga kamuoja vieną ar abu tėvus, didelė tikimybė, kad vaikų ji taip pat neaplenks.

Kaip nustatomas ligos sukėlėjas?

Alerginis rinitas – tai lėtinė uždegiminė liga, kuriai būdingas nosies užgulimas, vandeninga sloga, niežėjimas, čiaudulys. Gali atsirasti konjunktyvitas – akių junginės uždegimas, sukeliantis akių perštėjimą, niežulį ir ašarojimą.

Neretai sergantiesiems alerginiu rinitu sutrinka miegas: naktį jie dažnai nubunda ir prastai miega, todėl dieną jaučiasi mieguisti ir nuvargę. Neišsimiegojęs vaikas irzlus, blogiau mokosi, sunkiai susikaupia.

Pajutus šios ligos simptomus, patariama apsilankyti pas gydytoją. Negydomas alerginis rinitas gali išprovokuoti sinusitą, ausų uždegimą, nosies polipus. Šia liga sergančiam vaikui gali formuotis sąkandžio sutrikimai. Sergantieji alerginiu rinitu turi didesnę astmos riziką.

Be sergančiojo nusiskundimų bei apžiūros, ligai nustatyti svarbu žinoti, ar alerginio rinito simptomai atsiranda tam tikru metų sezonu, ar nesitraukia ištisus metus, ar jie intensyvesni kažkuriuo paros metu. Taip pat svarbu, ar šeimoje yra alergiškų žmonių, ar namuose laikote gyvūną.

Diagnozuojant alerginį rinitą atliekami odos dūrio mėginiai ir / arba tyrimai kraujo baltymo antikūno imunoglobulino E kiekiui nustatyti. Gali būti pasitelkiamas nosies provokacinis mėginys su tam tikru alergenu.

Svarbiausi dalykai gydantis.

Alerginio rinito gydymui skiriami būklę palengvinantys simptominiai vaistai, taikoma specifinė alergenų imunoterapija. Ši terapija padeda susilpninti imuninį atsaką, todėl sumažėja ligos simptomai ir vaistų poreikis.  

Sumažinti nosies paburkimą, sudrėkinti gleivinę ir susilpninti niežulį padeda nosies plovimas fiziologiniu tirpalu arba jūros vandeniu. Tai sumažina alergenų koncentraciją. Paburkusioje nosies gleivinėje jų susikaupia daugiau, taip pat tokioje terpėje palanku daugintis baterijoms ir virusams.

Simptominiam gydymui skiriami antihistamininiai vaistai ir nosies purškalai. Pradėti juos vartoti reikėtų likus 1–2 savaitėms iki alergijos sezono pradžios.

Gydantis alerginį rinitą reikia vengti simptomus provokuojančio alergeno arba stengtis rečiau su juo susidurti. Jeigu esate alergiški žiedadulkėms, neplanuokite stovyklavimo ir žygių ligą sukeliančių augalų žydėjimo periodu. Kad jus pasiektų kuo mažiau žiedadulkių, dirbdami ar vaikštinėdami lauke dėvėkite burną ir nosį dengiančią kaukę. Kad žiedadulkės nepatektų į akis, užsidėkite nuo saulės apsaugančius akinius.

Grįžę iš lauko nusiprauskite, išsiplaukite plaukus, pasikeiskite drabužius, praskalaukite nosį.

Ypač daug žiedadulkių ore yra saulėtomis ir vėjuotomis dienomis, tada geriausia neiti į lauką ir uždaryti langus. Namus pravėdinsite ankstų rytą ir vėlų vakarą.

Naminiams gyvūnams alergiškam žmogui, esant nestipriems simptomams, nebūtinai reikės atsisakyti augintinio. Pirmiausia kreipkitės į gydytoją ir pasirūpinkite švara namuose. Beje, švara padės sumažinti ir alergijos dulkių erkutėms negalavimus. Atsisakykite kilimų ir užuolaidų, audiniu aptrauktų baldų. Dažnai skalbkite patalynę, valykite dulkes drėgna šluoste ir plaukite grindis.

Palaikyti švaresnį orą namuose padės oro valytuvai, oro kondicionierių filtrai. Rinkitės kokybišką dulkių siurblį su maišais, pašalinantį patalpoje esančias smulkias daleles.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Kas gi ta alergija?

Terminą alergija 1906 m. sukūrė austrų pediatras Clemensas Pirquetas, norėdamas apibūdinti padidėjusio jautrumo reakcijas. Šis žodis yra kilęs iš graikų kalbos: allos reiškia kitas, ergeia – veikimas.

Paprastais žodžiais tariant, alergija yra pernelyg jautri imuninės sistemos reakcija į išorinius dirgiklius. Tokia reakcija atsiranda susidūrus su kai kuriomis, dažnai svetimomis organizmui, medžiagomis. Alergenai gali būti augalų žiedadulkės, kačių ir šunų plaukai, dulkės, maistas. Organizmas juos suvokia kaip kenksmingas medžiagas, o imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus. Todėl jaučiamės lyg susirgę virusine liga, nors jos sukėlėjų organizme nėra.

Alergijos žiedadulkėms (šienligės) simptomai labai panašūs į peršalimo: atsiranda vandeninga sloga, išburksta ir užsikemša nosis, ašaroja, niežti ir peršti akys, skauda galvą. Kitas pasitaikantis simptomas – kutenimas gerklėje. Pavasarį pajutus tokius požymius reikėtų pasitikrinti, ar jie nesusiję su žiedadulkėmis.

Atskirti alergiją nuo peršalimo nelengva, tačiau kai kurie požymiai padeda tai padaryti. Šienligės simptomai sustiprėja esant sausam orui, didesniam vėjui, o lietingomis dienomis savijauta pagerėja. Pakilusi temperatūra yra būdinga virusiniam susirgimui. Atpažinti ligą padeda išskyros iš nosies: gelsvos ar žalsvos spalvos sekretas byloja apie infekciją.

Kokie alergenai kamuoja pavasarį?

Prasidėjus augalų žydėjimo periodui, ateina ir šienligės sezonas, kuriuo alergiški žmonės patiria daug nemalonumų. Besiskundžiančių alergija žiedadulkėms vis daugėja.

Ankstyvą pavasarį užklumpančios šienligės kaltininkas medžių žiedadulkės. Jų sukeltus simptomus galite pajausti ir anksčiau – dar net nepradėjus žydėti augalams, nes žiedadulkės atkeliauja ir iš svetur – iš už tūkstančių kilometrų.

Kovo mėnesį pradeda žydėti alksniai ir lazdynai, kurie dažniausiai tampa pirmųjų alergijos simptomų kaltininkais. O sezono pradžioje užklupusią alergiją daugelis supainioja su kvėpavimo takų infekcija. Vėliau pražysta klevai, drebulės, uosiai, beržai, tuopos, guobos, ąžuolai, pušys. Pavasarį pasklinda motiejukų, eraičinų, miglių, kiaulpienių, rugių žiedadulkės. Daugiausia žiedadulkių ore sklando gegužės mėnesį, tuomet yra aktyviausias šienligės sezonas. 

Alergiškiems žmonėms sukurta alergijos simptomų prognozavimo sistema, kurią rasite interneto svetainėje pasyfo.lt, leidžianti stebėti informaciją apie augalų žydėjimą ir žiedadulkių plitimą. Tai padeda susiplanuoti dienotvarkę taip, kad kuo mažiau būtų susiduriama su šiais alergenais.

Kaip gydomos alergijos?

Kai kurie žmonės stengiasi nekreipti dėmesio į kasmet tuo pačiu metu besikartojančią slogą, akių perštėjimą bei ašarojimą. Tačiau negydoma šienligė gali lemti komplikacijas: sinusitą, vidurinės ausies uždegimą, padidėja bronchinės astmos tikimybė.

Įtarus alergiją žiedadulkėms patariama kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus negalavimų kaltininkams nustatyti. Gydytojai alergologai ne tik skirs kiekvienam individualiai tinkantį gydymą, bet ir patars, kaip elgtis alergiją sukeliančių augalų žydėjimo periodu.

Vienas iš šiuolaikinių alergijos gydymo būdų – specifinė alergenų imunoterapija, padedanti imuninei sistemai įprasti prie alergeno taip, kad jam nesipriešintų. Deja, alergenų imunoterapija nėra kompensuojama, todėl daugelis nesirenka šio gydymo būdo. Tačiau turime kitą išeitį: yra daug efektyvių vaistų, padedančių nuslopinti alergijos simptomus. Tai geriamieji tirpalai, tabletės, akių lašai ir nosies purškalai.

 Kaip apsisaugoti nuo šienligės?

Alergiškam žiedadulkėms žmogui vargu ar pavyks visiškai išvengti šienligės, bet galima susilpninti jos simptomus. Pirmiausia, žiedadulkių sezoną reikėtų saugotis šio alergeno. Vėjuotą dieną pasistenkite neiti į lauką, nes tada ore gausu žiedadulkių. Geriausia vaikščioti lauke po lietaus, kai jų lieka daug mažiau. Kad išvengtumėte kontakto su alergenais, eidami į lauką užsidėkite gerai priglundančius akinius.

Prieš įeidami į namus, iššukuokite plaukus tankiomis šukomis. Dar lauke iššukuokite gyvūnėlio kailį. Grįžę namo būtinai persirenkite, nusiprauskite veidą. Būtų gerai nusiprausti po dušu. Kiek įmanoma dažniau plaukite nosį jūros vandeniu, kurį įsigysite vaistinėje, dažniau plaukite galvą, naudokite dirbtines ašaras.

Važiuodami automobiliu neatidarinėkite langų, namus vėdinkite po lietaus arba anksti ryte bei vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija mažiausia. Drėkinkite kambarius ir valykite jų orą naudodami specialius prietaisus, kurie padės sumažinti alergenų kiekį ore.

Be to, žiedadulkėms jautrūs žmonės turėtų atidžiau rinktis maisto produktus, nes jiems dažnos kryžminės alergijos: ir žiedadulkėms, ir maisto produktams. Pavyzdžiui, beržų žiedadulkėms jautriems žmonėms, alergiją gali sukelti obuoliai, kriaušės, morkos, vyšnios, slyvos, persikai ir kt. Jeigu alergiją sukelia lazdynų žiedadulkės, ligos požymiai sustiprėja ir valgant visų rūšių riešutus. Todėl verčiau atsisakyti tokių produktų.

Šienligės puolimui reikia ruoštis iš anksto: pradėkite vartoti gydytojo paskirtus vaistus likus savaitei ar dviem iki augalų žydėjimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

SVEIKA MITYBA. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Sveiko maitinimo principai. Vanduo kūdikiui. Pirmosios daržovės kūdikio meniu.

PAVASARIO LIGOS. Vaikui skauda gerklę – peršalo, ar užklupo rimtesnė liga?  Geležies stokos anemija. Kaip gelbėtis nuo pavasarinės alergijos?

MAMYTĖ. Makšties disbiozė ir ką gali laktobakterijos. Psichologė Karolina Tarnauskienė Žindymo aversija – žindymo džiaugsmo vagis.   

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda atopinio dermatito kamuojamai odelei? Staiga užklupo viduriavimas – kodėl svarbu greičiau su juo susidoroti?

VERTA ŽINOTI. Kokie akinukai geriausiai apsaugo vaiko akis? Kaip netapti erkių taikiniu?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Svarbu žinoti – kokios žiedadulkės tvyro ore

Kasmet alergijų sezono pradžia skiriasi keletu savaičių.  Kovą – balandį pastebimos anksti pradedančių žydėti medžių: alksnių, lazdynų, beržų, gluosnių, tuopų, kadagių, uosių žiedadulkės. Gegužę žydi ąžuolai, pušys, eglės, klevai, pražysta kai kurios žolės, kurių žiedadulkės taip pat sukelia alergijos simptomus. Šienligės kamuojamas žmogus gali būti alergiškas kelių augalų žiedadulkėms, tada ši liga vargina ilgiau – kol nužydi visi šie augalai.

Šienligė gali užklupti bet kurio amžiaus vaiką ir suaugusįjį. Tai yra imuninės sistemos apsauginė reakcija į nekenksmingą medžiagą. Imlumas alergijai būna paveldėtas, didesnė šios ligos tikimybė, jeigu ja serga abu tėvai.

Sergantiesiems labai svarbu žinoti, kokios žiedadulkės tvyro ore ir kokia jų koncentracija, kad galėtų planuoti savo dieną. Yra interneto svetainių, kuriose galima stebėti, kada kokie augalai žydi, žydėjimo geografiją, numatomos artimiausios ateities prognozės. Pavyzdžiui, interneto svetainė pasyfo.lt, kurioje galite sužinoti žiedadulkių kiekį ore ir alergijos simptomų prognozes.

Kaip atskirti peršalimo slogą nuo alerginės?

Šienligei būdingi simptomai: sloga, čiaudulys, nosies užgulimas ir niežulys. Dažnai prisideda nemalonūs pojūčiai akyse, odos bėrimai. Sunkesniais atvejais atsiranda dusulys bei švokštimas. Šienligės simptomai kamuoja ištisai, todėl sutrinka miegas, padidėja nuovargis, sumažėja darbingumas. 

Alerginio ir infekcinio rinito (slogos) požymiai (nosies užgulimas, išskyros, čiaudulys) panašūs. Vienas išskirtinių alergijos bruožų tas, kad šie simptomai sustiprėja kontaktuojant su alergenu. Be to, sergant alerginiu rinitu, išskyros iš nosies yra vandeningos, o infekcine sloga – jos vėliau sutirštėja ir gali pasidaryti žalios arba geltonos spalvos. Infekcinei slogai būdingi požymiai gerklės ir galvos skausmas, kosulys. Sergant alergine sloga nekosima, nepakyla temperatūra, kuri yra būdinga peršalus.

Išskirtiniai alergeno sukelto negalavimo požymiai yra nosies ir gomurio niežėjimas, konjunktyvitas (akies junginės uždegimas, kurio požymiai akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas, šviesos baimė).

Kryžminė alergija

Kai kurių maisto produktų alergenai panašūs į medžių ir žolių žiedadulkių alergenus. Alergiją sukelia tos pačios struktūros baltymai. Vartojant tokius maisto produktus dažnai pastebima reakcija, panaši į alergiją augalų žiedadulkėms: konjunktyvitas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, nosies užgulimas. Todėl žydėjimo metu patartina atsisakyti šių produktų, kad nesustiprintumėte alergijos požymių. Tačiau kai kuriems žmonėms tokios dietos gali prireikti ir pasibaigus žydėjimo sezonui.

Beržų žiedadulkėms jautrius žmones gali kamuoti alergija obuoliams, kriaušėms, riešutams, morkoms, bulvėms, pomidorams, salierams, kaulavaisiams (vyšnioms, slyvoms, persikams ir kt.). Lazdynų žiedadulkėms jautrūs žmonės gali būti alergiški visų rūšių riešutams. Jeigu alergenas yra javų žiedadulkės, gali alergizuoti ir duona, kruopos, medus. Jei esate alergiškas piktžolių augalams, į racioną neįtraukiamos saulėgrąžos, chalva, saulėgrąžų aliejus.

Kaip alergija nustatoma ir gydoma?

Jei įtariate alergiją, būtinai turėtumėte apsilankyti pas alergologą. Nuolat kamuojant negalavimams būtina išsitirti, koks augalas sukelia tokį jautrumą. Gali būti atliekamas odos dūrio testas, naudojant minimalias alergenų dozes. Tokiu atveju rezultatas matomas iškart. Alergenui nustatyti taip pat gali būti atliekamas kraujo tyrimas.

Nustačius alergiją parenkamas individualus gydymas, kuris priklauso nuo simptomų ir ligos sunkumo. Ligai gydyti yra daug efektyvių vaistų: tablečių, nosies lašų ar purškalų, akių lašų ir kt.

Vaikams nuo penkerių metų gydytojas gali skirti imunoterapiją. Šis alergijos gydymo metodas veikia ligos priežastį ir pakeičia ligos eigą. Taikant šį metodą, organizmas mažomis dozėmis pratinamas prie alergeno, dozės pamažu didinamos, kol imuninė sistema pradeda į jį nebereaguoti  ir simptomai išnyksta arba labai sumažėja.

Alergija ne tik mažina darbingumą, apsunkina kasdienį gyvenimą. Negydant šios ligos, nuolatinis gleivinių uždegimas pažeidžia jų vientisumą, todėl, prasidėjus infekcijai, gali atsirasti komplikacijos: sinusitas, bronchitas, alerginė astma.

Kaip palengvinti šienligės kamuojamo vaiko ar suaugusiojo būklę?

Geriausias būdas išvengti šienligės yra nesusidurti su alergenu. Išvengti pavasario negalavimų galime išvažiavę ten, kur nėra mus alergizuojančių augalų, arba toks augalas jau nužydėjo. Tačiau dažnai tiesiog nėra galimybės išvykti. Ką tada daryti?

Pasivaikščiojimams lauke pasirinkite laiką, kai žiedadulkių ore mažiausia, t.y. rytą ar vakarą. Tinkamiausias ramus, nevėjuotas oras, ypač žiedadulkių lauke sumažėja po lietaus.

Rekomenduojama nešioti kaukę, kuri apsaugo kvėpavimo takus nuo žiedadulkių. Kad jos nepatektų į akių gleivinę, lauke užsidėkite akinius nuo saulės. Grįžę namo būtinai nusivilkite viršutinius drabužius, nusiplaukite rankas ir veidą, taip pat praskalaukite burną ir nosį. Dažniau plaukite galvą, nes plaukuose taip pat gali likti žiedadulkių.

Naminius gyvūnus, sugrįžę iš lauko, iššukuokite, nes žiedadulkės gali kauptis kailyje ir išprovokuoti stiprų ligos paūmėjimą. Alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiu mažiau lieskite augintinius ir iškart po kontakto nusiplaukite rankas.

Langai ir orlaidės namuose turi būti uždaryti, kad į vidų nepatektų alergenų, o važiuodami automobiliu uždarykite langus. Vėdinti namus geriausia vakare, kai oras drėgnesnis, nes tuomet žiedadulkės apsunksta ir jų sumažėja.

Drėgnas namų valymas taip pat padeda sumažinti ore sklandančių žiedadulkių kiekį. Verčiau atsikratyti alergenus kaupiančių kilimų ar kiliminių dangų, skalbinius džiovinti namuose, o ne lauke.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl žiedadulkės sukelia ligą?

Pagrindinė šienligės priežastis yra imuninė reakcija. Mūsų imuninė sistema reaguoja į žiedadulkes ir kitų rūšių alergenus kaip į svetimą medžiagą. Todėl organizmas pradeda gaminti antikūnus – baltymus imunoglobulinus E, o jų ir alergenų sąveika sukelia alerginį uždegimą.

Alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, neretai nulemta genetiškai. Dažnai šia liga suserga maži vaikai. Specifinę imuninės sistemos reakciją gali išprovokuoti didelė oro tarša (miestiečiai serga dažniau negu kaimo gyventojai), infekcinių ligų ar kitų priežasčių susilpninta imuninė sistema.

Žmonėms, kenčiantiems nuo sezoninės alergijos, ligą sukelia tam tikri augalai. Vasarą dėl alergijos gali būti kaltos pievose žydinčios žolės ir piktžolės: motiejukai, miglės, šunažolės, pelynai ir kiti varpiniai augalai. Alergiją gali sukelti ir kelios augalų rūšys.

Daugumą žiedadulkėms jautrių žmonių kamuoja ir alergijos daržovėms bei vaisiams. Pavyzdžiui, nuo beržo žiedadulkių kenčiantys žmonės gali būti alergiški ir obuoliams, kriaušėms, slyvoms ar vyšnioms. Tai yra kryžminės žiedadulkių ir maisto alergijos.

Pagrindiniai simptomai – alerginė sloga ir konjunktyvitas

Alergijos dažniausiai užklumpa staiga, atrodytų, be jokios aiškios priežasties. Sezoninė alergija gali apsiriboti nežymiu savijautos pablogėjimu arba kamuoti stiprūs negalavimai.

Šienligė pažeidžia kvėpavimo organus, akis ir odą. Kai žiedadulkės patenka į nosiaryklės gleivinę, kamuoja alerginis rinitas (sloga). Paburksta kvėpavimo takų gleivinė, užgula nosį, todėl sunku kvėpuoti, nosies landų niežėjimas sukelia čiaudulį, gausiai teka bespalvės vandeningos išskyros, atsiranda kosulys. Nesigydant tokia būklė gali trikdyti visą šiltąjį sezoną, kaitaliojantis paūmėjimo ir susilpnėjimo periodams.

Vienas iš šienligės simptomų – konjunktyvitas: parausta, ašaroja, niežti akys, kurios lyg pripiltos smėlio. Žiedadulkių alergija gali sukelti ir dilgėlinį bėrimą, išbertą odą niežti.

Sergant sezonine alergija kartais atsiranda nedidelis karščiavimas, dėl kurio sunku diagnozuoti ligą. Temperatūra paprastai nukrenta susilpnėjus ligos požymiams.

Jeigu nosis užgulta ilgai, per ją nekvėpuojama, padidėja tikimybė susirgti bronchine astma. Tai yra sunki šienligės sukelta liga su dusulio ir kosulio priepuoliais. Suprastėja ir bendra savijauta – atsiranda nemiga, dirglumas, sumažėja darbingumas.

Savijauta priklauso nuo oro

Oro sąlygos daro didelę įtaką sergančiųjų šienlige savijautai. Sezoninės alergijos simptomai priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Lietingu oru žiedadulkės nusėda ant žemės, ore jų skraido mažiau ir savijauta pagerėja. Vėjuotomis ir karštomis dienomis oro pernešamos žiedadulkės lengvai patenka į patalpas ir jų sukeliami simptomai sustiprėja.

Kai kurių augalų žiedadulkės tokios smulkios ir lengvos, kad jas vėjas gali nešioti šimtus ir net tūkstančius kilometrų, taigi jos gali atsirasti vietovėje, kurioje tas augalas nežydi.

Bet kokią šienligę būtina gydyti, nes lengva ligos forma greitai virsta sunkia, todėl gydymą svarbu pradėti laiku.

Šienligės sukeltus negalavimus galime sumažinti

Be specialisto paskirto gydymo neturėtume pamiršti gana paprastų priemonių, kurios padės sumažinti alergijos simptomus.

– Augalų žydėjimo laikotarpiu sandariai uždarykite langus ir duris, naudokite oro valymo įrenginius. – Vietoje užuolaidų rinkitės žaliuzes, kurias galėsite valyti drėgna šluoste.
– Daugiausiai žiedadulkių anksti ryte, todėl kambarius vėdinkite antroje dienos pusėje arba po lietaus.
– Reguliariai drėkinkite kambario orą, ant atvertų langų galite pakabinti sudrėkintą marlę, kasdien valykite namus drėgna šluoste.
– Grįžę iš lauko namo, vėsiu vandeniu kruopščiai nuplaukite veidą, akis, jūros vandeniu išplaukite nosį. Kiekvieną vakarą nusiprauskite po dušu ir būtinai išsiplaukite plaukus.
– Lauke rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės, kad žiedadulkės nepatektų į akis.
– Kontaktiniai lęšiai kaupia alergenus, todėl patariama juos keisti į akinius.
– Drabužius reikia skalbti po kiekvieno pasivaikščiojimo.
– Važiuodami automobiliu neatidarinėkite jo langų.

Įtarus sezoninę alergiją, būtina apsilankyti pas gydytoją alergologą. Konkrečiam alergenui nustatyti atliekami specialūs tyrimai.

Parengė Undinė Gilė