Kada dėl kosulio reikia kreiptis į gydytoją?

Susirgus ūmia kvėpavimo takų infekcija iš pradžių kamuojantį sausą kosulį keičia drėgnas, kurio metu atkosėjami skrepliai.

Drėgnas kosulys dažniausiai atsiranda sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (vadinamosiomis peršalimo ligomis ir gripu), bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. Sergant peršalimo liga ar gripu, prie kosulio prisideda karščiavimas, sloga, bendras silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmas. Jei simptomai nėra stiprūs, paprastą peršalimą galime nesunkiai išsigydyti, bet savijautai pablogėjus ar įtarus gripą reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu kosulį sukėlė ūminis bronchitas ar plaučių uždegimas, nustatyti šių ligų sukėlėjus ir skirti vaistus gali tik gydytojas. Ūminį bronchitą – bronchų gleivinės uždegimą dažniausiai sukelia virusinė infekcija, bet prie jos gali prisijungti ir bakterinė. Sergant bronchitu kosulys gali liautis per 2 savaites, bet gali tęstis ir ilgiau negu mėnesį. Sergant obstrukciniu bronchitu atsiranda dusulys, triukšmingai iškvepiamas oras, padidėja bronchų sekrecija, jie kemšasi ir dėl sunkaus kvėpavimo atsiranda gargaliavimas.

Įvairių kvėpavimo takų ligų sukeltas kosulys gali tęstis iki 3 savaičių. Užsitęsęs kosulys trunka 3–8 savaites. Lėtinis kosulys kamuoja ilgiau nei 8 savaites, o jo priežastis gali būti bronchitas, plaučių uždegimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sinusitas bei kitos ligos.

Į nosiaryklę patekę virusai ir bakterijos dėl silpnos imuninės sistemos gali prasiskverbti ne tik į bronchus, bet ir į plaučius, ir sukelti jų uždegimą. Apie plaučių uždegimą (pneumoniją) praneša intensyvus drėgnas kosulys, skrepliuose atsiranda kraujo. Išryškėja kiti simptomai: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, oro trūkumas, padažnėja kvėpavimas. Plaučių uždegimu gali komplikuotis peršalimo ligos, bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Pneumonija sunki liga, kuri gali būti net mirtinai pavojinga.

 Ką daryti užpuolus kosuliui?

Infekcinės ligos pradžioje atsiradusio erzinančio sauso kosulio, nors jis ir nėra produktyvus, slopinti dažniausiai nepatariama, nes po kelių dienų toks kosulys dažnai virsta drėgnu, t. y. produktyviu. Be to, jo pokyčiai padeda nustatyti ligą. Sausas kosulys slopinamas tik tada, kai jis labai vargina, trukdo miegoti. Svarbu žinoti, kad sauso kosulio gydymui netinka atsikosėjimą skatinantys vaistai, nes tuomet kosulys kamuos dažniau ir dar labiau dirgins kvėpavimo takus.

Esant sausam kosuliui padeda vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, šalpusnio, vaistinių svilarožių šaknų, paprastųjų saldymedžių šaknų. Svarbu drėkinti kvėpavimo takus, todėl vartokite daug skysčių, darykite inhaliacijas, drėkinkite kambarius.

Esant drėgnam kosuliui, išsiskiria skrepliai – sekretas, kurį gamina bronchų liaukos. Drėgno kosulio negalima gydyti jį slopinančiais vaistais, nes bronchų sekretas kaupsis kvėpavimo takuose, todėl gali atsirasti dusulys, pakilti temperatūra ir rizikuosite susirgti plaučių uždegimu.

Kvėpavimo takuose besikaupiančiose gleivėse sparčiai dauginasi mikroorganizmai, todėl infekcija išplinta ir ją gydyti sunkiau. Drėgnas kosulys padeda, nes atkosėjant skreplius iš organizmo pašalinami virusai ir bakterijos, todėl pasidaro lengviau kvėpuoti ir pagerėja savijauta. Taigi, labai svarbu neleisti situacijai įsibėgėti ir padėti organizmui greičiau atsikratyti susikaupusių gleivių, kad greičiau pasveiktume. Skatinant skreplių atkosėjimą kosulys lengviau praeina, be to, taip galime išvengti rimtesnių jį sukėlusios ligos komplikacijų. 

Jeigu skrepliai skysti ir gausūs, juos lengviau atkosėti. Sunkiau, kai jie klampūs ir negausūs, tada jie kaupiasi giliau kvėpavimo takuose, kamuoja gilus kosulys. Esant tokiam kosuliui reikėtų kreiptis į gydytoją, nes tai rodo, kad liga slypi gilesniuose kvėpavimo takuose. Taip kosėjama sergant bronchų ir plaučių ligomis, taip pat – sinusitu. Ypač sunkiai atkosėja susikaupusį sekretą vaikai.

Gydant įvairias bronchų ir plaučių ligas padeda ambroksolio hidrochloridas, kuris efektyviai skystina gleives ir skatina sekreto pasišalinimą. Tuomet palengvėja atsikosėjimas, geriau išsivalo kvėpavimo takai ir greičiau pasveikstama. Ligonio būklę palengvina šilti gėrimai, pavyzdžiui, raudonėlių, čiobrelių, šeivamedžio žiedų, liepžiedžių, aviečių arbatos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Simptomai primena peršalimą

Bronchitas yra bronchų – svarbios kvėpavimo sistemos dalies uždegimas. Bronchai – tai vamzdeliai, jungiantys trachėją su plaučiais, į kuriuos per šiuos vamzdelius patenka oras. Dažniau bronchitu serga maži vaikai, nes jų kvėpavimo takai siauri, o sudirginti dulkių, dūmų ar kitų dirgiklių bronchai paburksta ir dar labiau susiaurėja, juos greitai užkemša dėl uždegimo išsiskiriantis sekretas, todėl pasunkėja kvėpavimas. Be to, mažų vaikų imunitetas dar silpnas, todėl virusams ir bakterijoms nesunku patekti į bronchų gleivinę.

Susirgus ūminiu bronchitu iš pradžių atsiranda viršutinių kvė­pavimo takų infekcijos (peršalimo) požymiai: raumenų skausmai, silpnumas, karščiavimas. Liga dažnai prasideda sausu kosuliu, atsiranda skausmas krūtinės srityje. Kosulys vėliau virsta produktyviu, t. y. drėgnu, kai išsiskiria skrepliai. Sekretui pasišalinant iš bronchų, vaikas ima sveikti. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys gali tęstis dar keletą savaičių.

Bronchitą dažniausiai sukelia virusai, rečiau – bakterijos. Liga gali išsivystyti susirgus ūmine kvėpavimo takų virusine infekcija, užsikrėtus gripo virusu. Paprastai bakterinė infekcija yra antrinė, tai gali būti komplikacija dėl netinkamo ar uždelsto virusinės infekcijos gydymo. Liga galima užsikrėsti per orą nuo kosėjančio sergančiojo, valgant neplautomis rankomis, kurios lietė užkratu užterštus daiktus.

Jei uždegimas negydomas, liga tampa lėtinė, keletą kartų per metus kartojasi jos paūmėjimo periodai. Lėtinį bronchitą gali paskatinti sutrikęs kvėpavimas per nosį, nusilpęs imunitetas, užterštas oras, dažnos virusinės infekcijos.

 Sunkesnė liga – obstrukcinis bronchitas

Vaikai gali sirgti ir obstrukciniu bronchitu. Tai yra komplikavęsis uždegimas, kuriuo susirgus spazmuoja bronchai ir pasunkėja juose susikaupusių gleivių pasišalinimas. Bronchų spazmai ir gleivinės paburkimas susiaurina kvėpavimo takus ir dėl uždegimo padaugėjus gleivių bronchai užsikemša. Obstrukcinį bronchitą nėra sunku atpažinti: vaikui kvėpuojant girdimi karkalai, cypimas. Būdingas obstrukcinio bronchito simptomas yra dusulys, triukšmingas kvėpavimas, naktinis kosulys, švokštimas.

Obstrukcinis bronchitas yra rimta liga. Gleivėmis užsikimšę bronchai trukdo normaliai kvėpuoti, mažyliui ima trūkti oro, jam sunku įkvėpti ir iškvėpti. Pablogėjus oro apykaitai plaučiuose, suprastėja visų organų aprūpinimas deguonimi, todėl atsiranda silpnumas ir vangumas.

Negydomas ar netinkamai gydomas bronchitas gali komplikuotis plaučių uždegimu. Todėl, jei pastebėjote ligos simptomus, būtinai turėtumėte nuvykti pas pediatrą.

 Greičiausiai padeda inhaliacijos

Vaistus gydytojas skiria atsižvelgdamas į ligą sukėlusią priežastį: virusinė liga gydoma antivirusiniais vaistais, bakterinė – antibiotikais. Sergant ir paprastu, ir obstrukciniu bronchitu, svarbi užduotis – padėti organizmui atsikratyti bronchuose susikaupusių gleivių. Su skrepliais kartu pašalinamas ir užkratas, todėl pagerėja ligoniuko savijauta ir jis greičiau pasveiksta.

Greičiau pašalinti gleives iš kvėpavimo takų padeda inhaliacijos specialiu prietaisu inhaliatoriumi. Šios procedūros drėkina bronchų gleivinę, skystina skreplius, dėl to ligoniukas gali lengviau atsikosėti. Jas galima atlikti su gydytojo skirtais vaistais, o kol jų neturime, tiks ir paprastas mineralinis vanduo.

Inhaliacijos vaikams atliekamos siekiant vaistus pristatyti į infekcijos pažeistas įvairias kvėpavimo takų vietas. Skystas vaistas negali patekti tiesiai į kvėpavimo sistemos organus, o inhaliatorius jį išskaido į smulkutes dalelytes ir paverčia aerozoliu. Tokio pavidalo vaisto tirpalo dalelės lengvai prasiskverbia į kvėpavimo takus, juos drėkindamos ir suteikdamos reikiamą gydomąjį poveikį.

Vaistų inhaliacijos kompresoriniais ir tinkleliniais prietaisais yra veiksmingas gydymo būdas, kai vaistas turi patekti tiek į viršutinių, tiek į apatinių kvėpavimo takų gleivinę – net tolimiausias plaučių vietas (pavyzdžiui, sergant bronchitu, astma, plaučių uždegimu ir kitomis ligomis).

Lengvi, maži ir patogūs nešioti naujausi tinkleliniai inhaliatoriai veikia tyliai, netrukdo užsiimti bet kuria veikla. Juos galima naudoti ir suaugusiesiems, ir vaikams bei kūdikiams. Toks prietaisas pravers ne tik namuose, bet ir lauke ar kelionėje.

Parengė Undinė Gilė

Pasveikti padedantis kosulys

Kosulys yra dviejų rūšių . Jeigu jis sausas, nieko neatkosėjama. Toks kosulys atsiranda virusinės kvėpavimo takų infekcijos pradžioje. Naudingas organizmui yra drėgnas kosulys, kai atkosėjami skrepliai, o su jais iš kvėpavimo takų pašalinami ir ligos sukėlėjai.

Kosulio funkcija panaši į pakilusios temperatūros. Pakilusi temperatūra, kaip žinoma, yra ir apsauginis mechanizmas, padedantis kovoti su ligomis, todėl numušti neaukštą ir nekenkiančią temperatūrą ne tik nėra būtina, bet ir žalinga. Tą patį galima pasakyti ir apie kosulį. Dažniausiai jį reikia ne slopinti, o skatinti, lengvinti atsikosėjimą, skystinant skreplius, nes turime atkosėti visa tai, kas nereikalinga. Taip pat dažniausiai nepatariama slopinti ir sausą kosulį, o reikėtų vartoti jį lengvinančias, skreplius skystinančias, bronchų liaukų sekreciją skatinančias priemones.

Slopinti kosulį prireikia tik tuo atveju, jeigu jis rimtai sutrikdo bendrą būklę ir iš apsauginio reflekso virsta pakenkti organizmui galinčiu veiksniu. Laimei, tokie vaikų kosulio atvejai yra gana reti. Todėl svarbiausia užduotis padaryti taip, kad kosulys būtų kuo efektyvesnis ir vaikas greičiau pasveiktų.

Paprastos priemonės nuo kosulio, kurį sukėlė peršalimo liga

Kosulys yra vienas iš įvairių ūminių kvėpavimo takų infekcijų (peršalimo ligų) požymių. Be kosulio, dažniausiai atsiranda ir kiti peršalimo simptomai: sloga, karščiavimas, viso kūno skausmas, silpnumas. Jeigu vargina paprastos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sukeltas kosulys, sloga, temperatūra pakyla nedaug, vaikas žvalus, galime pasigydyti namuose.

Gydant kosulį svarbūs skysčiai. Geriant daug skysčių galima ne tik išvengti dehidratacijos karščiuojant, bet ir sparčiau išsiskiria iš bronchų skrepliai. Kosėjančiam vaikui patariama duoti kuo daugiau gerti: vandens, sulčių, arbatų, pavyzdžiui, čiobrelių arbatos, kuri padeda atsikosėti.

Preparatų nuo kosulio pasirinkimas gana platus, todėl lengvo kosulio gydymui neskubėkite griebtis cheminių vaistų. Rekomenduojama rinktis augalinį preparatą, ypač mažam vaikui. Pradėkite nuo natūralių preparatų – sirupų, čiulpiamųjų pastilių, gaminamų iš augalinių medžiagų. Bet jeigu, nepaisant tokios priemonės, kosulys nepraėjo, reikia kreiptis į gydytoją.

Namuose galima gydyti tik ūmų kosulį, kamuojant užsitęsusiam, lėtiniam kosuliui reikia papildomų tyrimų ir specialisto paskirto gydymo. Ūminis kosulys trunka keletą savaičių, o lėtinis gali tęstis gerokai ilgiau.

 Kada kosėjančiam vaikui būtinas gydytojas?

Kosulys gali atsirasti ir dėl kitų, su ligomis nesusijusių priežasčių. Sveikas vaikas gali stipriai kosėti, pavyzdžiui, užspringęs į kvėpavimo takus patekusiu svetimkūniu, tuomet atkosėjami skrepliai kraujingi ar kitokios spalvos. Šią priežastį galima įtarti, jei stiprus kosulys atsiranda staiga, ir be gydytojo neapsieisite.

Kosulį gali sukelti rimtesnė už paprastą peršalimą liga, pavyzdžiui, gripas ar bronchitas. Todėl, prieš pradėdami gydytis, turite pabandyti išsiaiškinti jo priežastį: kosulys nėra atskira liga, o jos požymis.

Rimtesnių ligų sukelto kosulio nedera savarankiškai gydyti, nepasitarus su mediku. Pavyzdžiui, tirštos gleivės gali byloti apie pažeistus apatinius kvėpavimo takus – bronchus ir plaučius, gali prisidėti ir dusulys, smarkus karščiavimas, vangumas. Tuomet reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

Sausas kosulys pirmosiomis ligos dienomis gali atsirasti ne tik dėl peršalimo, bet ir gripo. Mažiems vaikams toks kosulys gali trukdyti miegoti arba sukelti vėmimą. Vėliau kosulys tampa drėgnas (tai yra, vaikas pradeda atkosėti skreplių). Bet kuriuo atveju, jei vaiko kosulys yra labai stiprus, sunku kvėpuoti, kamuoja dusulys, mažylis vemia, išblyškęs, pakyla aukšta temperatūra, būtina kreiptis į gydytoją. Tokį kosulį gydyti namuose pavojinga.

Intensyvus, erzinantis kosulys, dėl kurio vaikas negali užmigti, pasunkėjęs kvėpavimas gali byloti apie bronchitą. Stiprūs kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą, įspėja, kad vaikas susirgo kokliušu. Toks kosulys dažniausiai apninka naktį. Prikimęs balsas, sausas, šiurkštus, lojimą primenantis kosulys būdingas virusiniam laringitui. Laringitą išduoda gerklės kutenimas, deginimas ar skausmas. Ūminis laringitas gali sukelti pavojingą būklę, vadinamą virusiniu krupu: paburkus gerklų gleivinei pasunkėja vaiko kvėpavimas ir jis pradeda dusti. Sergantį astma vaiką kamuoja spazminis kosulys, kuris sukelia dusulį, ligoniukui sunku iškvėpti. Visais šiais atvejais skubiai kreipkitės į gydytoją.  

Parengė Undinė Gilė