MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Abi šios ligos gali komplikuotis į ūminį bronchitą. Ką turėtume žinoti, atsiradus tokių ligų požymiams?

Kaip atpažinti gripą?

Vienintelė gripo ir kitos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos priežastis – į organizmą patekę virusai. Užkratas perduodamas kalbantis, čiaudint ar kosint oru sklindančiais kvėpavimo takų išskyrų lašeliais. Galima užsikrėsti ir nuo daiktų, pavyzdžiui, prisilietus prie durų rankenos, o paskui palietus nosį, burną ar akis. Sušalę, išėję į lauką ką tik išsiplovę plaukus ar be kepurės, nesusirgsime.

Paprastesnę virusinę ligą (peršalimą) gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Pavojingiausi yra du pagrindiniai gripo virusų tipai – A ir B, kurių kiekvienas turi savo potipius. Peršalimas trunka apie savaitę, tinkamai gydantis gripą dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tik dar keletą savaičių gali užsitęsti prastoka savijauta.

Susirgus nesunkia virusine kvėpavimo takų infekcija (peršalimu) temperatūra dažniausiai pakyla iki 38 laipsnių, atsiranda tradiciniai ligos požymiai – gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys.

Gripui būdinga staigi pradžia ir panašūs, tik stipresni negu peršalimo simptomai, itin vargina sausas kosulys. Temperatūra pakyla per 38 laipsnius, krečia šaltis, skauda raumenis ir galvą, vargina silpnumas. Gripas – pavojinga liga, nes gali komplikuotis bakterine infekcija, net plaučių uždegimu ir miokarditu. Todėl pajutus panašius simptomus nedera užsiimti savigyda.

Kodėl ligos komplikuojasi?

Šaltuoju metų laiku dažniau palaužia virusai dėl nusilpusio imuniteto, o sausas šildomų patalpų oras sutrikdo apsaugines nosies funkcijas. Per išdžiūvusią nosies gleivinę virusai gali lengvai prasiskverbti giliau – į ryklę, sinusus, gerklas, bronchus, plaučius.

Vieną dažniausių virusinės kvėpavimo takų ligos komplikacijų ūminį bronchitą sukelia gripo, respiracinis sincitinis, paragripo, adeno- ir rinovirusai. Iš pradžių šie virusai lokalizuojasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, tačiau, netinkamai gydantis ir esant silpnam imunitetui, infekcija gali nusileisti į bronchus. Dėl uždegimo patinus bronchams žymiai sumažėja jų spindis, todėl kvėpuojant girdimas švokštimas.

Pagrindiniai bronchito simptomai yra bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, sloga, raumenų ir krūtinės skausmas, ligos pradžioje kamuoja sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių, kurie dažnai tampa gleivingi ir pūlingi. Kosulys kamuoja apie tris savaites, tačiau gali užsitęsti. Vaikai skreplius nuryja, todėl tėvai gali jų nepastebėti.

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai, o tai reiškia, kad antibiotikai nereikalingi. Šie vaistai vartojami tik nustačius, kad ligą sukėlė prisijungusi bakterinė infekcija. Todėl, įtarus bronchitą, reikia kreiptis į gydytoją. Viena iš šios ligos prevencijos priemonių – laiku gydyti ūmines kvėpavimo takų infekcijas.

Kaip išsirinkti inhaliatorių?

Sergant retai apsiribojama vienu vaistu. Paprastai geriami karščiavimą ir skausmą mažinantys, atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais prireikia antibiotikų.

Visi sergant vartojami geriamieji vaistai iš virškinamojo trakto patenka į kraujotaką, o iš ten – į visus organus ir sistemas, apkrauna kepenis, nors gydyti reikia tik kvėpavimo takus. To išvengti padės šiuolaikiniai prietaisai – inhaliatoriai. Jie leidžia pristatyti vaistus tiesiai į kvėpavimo takus, aplenkiant kraujotaką, ir suteikia gydomąjį poveikį konkrečioje infekcijos vietoje.

Kosulys, sloga, gerklės skausmas, karščiavimas vaiką labai nukamuoja. Inhaliacijos padės greičiau ir veiksmingai palengvinti ligos simptomus.

Mažiems vaikams ir visai šeimai galite įsigyti tinklelinį inhaliatorių. Tai mažas, lengvas ir tylus prietaisas. Jo išpurškiamu aerozoliu vaikas galės kvėpuoti ir sėdėdamas, ir gulėdamas, ir užsiimdamas bet kuria veikla. Vaistinėje galėsite įsigyti nereceptinį tirpalą inhaliacijoms (tokį kaip „Rinoflux“) arba gydytojo išrašytus vaistus. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, todėl tirštas sekretas bei gleivės lengviau išsiskiria ir pasišalina iš kvėpavimo takų.

Rinkdamiesi inhaliatorių atkreipkite dėmesį, kokio dydžio daleles jis išpurškia. Apatinius kvėpavimo takus pasiekia 1–3 mikronų aerozolio dalelės, didesnės (4–5 mikronų) užsilaiko gerklėje. Taip pat svarbu, kad tokių dalelių inhaliatorius galėtų išpurkšti ne mažiau kaip 70 % (įkvepiama frakcija). Ne visi tinkleliniai inhaliatoriai pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kurios leidžia pasiekti giliai esančius kvėpavimo takus – ir bronchus, ir plaučius.

Tinkleliniai inhaliatoriai gali būti naudojami bet kurioje ūminių kvėpavimo takų infekcijų stadijoje, gydant tiek pačią ligą, tiek jos komplikacijas.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Mažyliai gali užsikrėsti sloga ir tuomet, kai suaugusieji nepaiso asmens higienos taisyklių, pvz., nusišnypštę nosį, nenusiplovę rankų ima mažylį ant rankų ir pan. Jei žindanti mama ar mažylį maitinantis asmuo negaluoja – žindoma, maitinama tik užsidėjus kaukę – jos įsigyjamos vaistinėse. 

Sloga yra rimta mažylio liga

Užsikimšus nosytei, jis negali gerai kvėpuoti ir jo gyvenimas pasikeičia: nevalgo ir blogai miega. Mažylio organizmas nesugeba apriboti uždegimo plitimo. Jis išplinta į nosiaryklę ir kitus kvėpavimo takus. Susikaupusios išskyros čiaudint, kosint greitai per platų klausomąjį vamzdį patenka į vidurinę ausį ir prasideda jos uždegimas <…>. 

Būdinga:

• nosies gleivinė paburksta, atsiranda įvairaus tirštumo gleivių (dažniausiai skystų, vandeningų), nosytė varva, vėliau gleivės tirštėja;
• mažyliui sunku kvėpuoti pro nosį, tampa irzlus, neramus;
• atsiranda čiaudulys – taip organizmas mėgina atsikratyti gleivių, kuriose yra ligos sukėlėjų;
• mažylis neramiai miega, blogai valgo;
• gali karščiuoti;
• sloga tęsiasi 7–10 dienų.

Kaip padėti?

– Gleives ištraukti nosies gleivių aspiratoriais. Aspiratoriais išskyros pašalinamos greitai, saugiai ir higieniškai. <…> Gleivės atsiurbinėjamos dažnai, kai tik pamatoma, kad jų atsirado ir būtinai prieš žindymą, maitinimą, miegą, vaistų lašinimą į nosį.

– Į nosį lašinti izotoninį jūros vandenį. Jis suskystina gleives – jos tampa lengviau išsiurbiamos. Purkšti yra neatsargu, nes neįmanoma sureguliuoti purškimo srovės jėgą ir greitį.

– Į nosį lašinti nosies užgulimą mažinančius vaistus. Mažyliams iki vienerių – trejų metų į nosį galima lašinti tik jiems skirtus vaistus. Kitaip tariant, negalima lašinti vyresniems vaikams ir suaugusiesiems skirtų lašų.

– Nosies lašus, mažinančius nosies užgulimą, galima lašinti tik gerai išvalius susikaupusias išskyras. Lašiukus lašinkite gulinčiam mažyliui – iš pradžių į vieną šnervę, o po to į kitą. Į kiekvieną šnervę įlašinami 2–3 lašai. Jokių lašų į nosį negalima lašinti dažniau kaip 5–6 kartus per parą. Lašindamos vaistus į nosį, stenkitės jų buteliuko (pipetės) antgalio neįkišti į šnervę, nes, pajudinęs galvą, mažylis gali susižeisti. Po kiekvieno lašinimo buteliuko galas nuplaunamas šilto tekančio vandens srove.

– Gulinčiam sloguojančiam mažyliui padėkite pagalvėlę, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies į išorę. Kai sloguojant gleivės teka į nosiaryklę, mažylis kosi, o tai vėl sukelia nemalonius pojūčius ir mažylį erzina, jis tampa neramus, verkia.

– Dažnai, jei įmanoma, kambarį vėdinkite skersvėju, palaikykite jame ne aukštesnę kaip 18 °C temperatūrą. Vėsiame ore vaikas geriau jaučiasi.

– Migdykite gerai išvėdintoje patalpoje, balkone (kai lauke ne žemesnė negu + 5–7 °C temperatūra). Vėsus oras mažina nosies gleivinės paburkimą, palengvėja kvėpavimas, mažylis geriau pailsi. Be to, žemesnėje temperatūroje ne taip greitai gleivės sudžiūsta į plutą.

– Jeigu neturi temperatūros, eikite į lauką. Žinoma, būnant gryname ore, reikia nuolat stebėti, ar mažylis kvėpuoja pro nosį. Jeigu nosis užkimšta ir mažylis kvėpuoja išsižiojęs, grįžkite į namus. Prieš nešdamos mažylį į lauką, išvalykite nosį.

– Prieš kiekvieną žindymą, maitinimą nosis išvaloma jūros vandeniu ir išsiurbiamos gleivės. Krūtis pasiūloma dažniau, nes kai sunku kvėpuoti, mažylis greitai pavargsta ir ištraukia mažiau pieno. Reikia stengtis, kad žindantis sloguojantis mažylis būtų kuo vertikalesnėje padėtyje. Sloguojantį mažylį geriau žindyti sėdint, kiek pakėlus galvutę, krūtinėlę. Galima žindyti priglaudus mažylį prie krūties vertikaliai. Maitinant pieno mišiniu irgi būtina imti ant rankų, maitinti vertikalesnėje padėtyje.

Į gydytoją nedelsiant dera kreiptis, kai:

• pradėjo sloguoti jaunesnis nei 3 mėnesių mažylis;
• pakilo temperatūra iki 38 °C;
• išskyros pagelto, tapo pūlingos, tirštos, atsirado nemalonus kvapas;
• staiga tapo neramus, irzlus, pablogėjo apetitas, griebiasi už ausų;
• atsirado kosulys;
• sloga užsitęsė ilgiau nei 10 dienų.

Kaip išvengti?

Svarbu yra mažinti užsikrėtimo nuo sloguojančių asmenų riziką. Dera:

• peršalusiems sloguojantiems naudoti vienkartines nosinaites, popierinius rankšluosčius. Po pasinaudojimo minėtas priemones iš karto išmesti į uždarą talpą;
• nečiaudėti, nekosėti neužsidengus burnos ir nosies;
• plauti rankas. Nesiliesti prie mažylio neplautomis rankomis;
• viršutinių kvėpavimo takų (peršalimo) liga sergantiems šeimos nariams  dėvėti kaukę, dengiančią burną ir nosį;
• valyti virtuvės stalo ir spintelių paviršius, durų rankenas, jei serga bet kuris iš šeimos narių.

Mažyliams, ypač pirmomis savaitėmis po gimimo, nosis būna užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie mažyliai net kelis mėnesius pro nosį kvėpuoja švilpdami. Taip yra dėl to, kad mažylių nosies landos gana siauros – jas greitai užkemša nedidelis gleivių kiekis. Mažylis šnopuoja ir dėl to, kad atsiradus įvairiems dirgikliams (dulkėms, lakioms cheminėms medžiagoms, bakterijoms, virusams) jų nosies gleivinė greitai paburksta ir išskiria daugiau sekreto.

Šnopavimą skatina ir sausas patalpų oras, todėl būtina patalpas gerai vėdinti, sekti, kad jose nebūtų per sausa, ir mažylio nosytę esant reikalui išplauti jūros vandeniu <…>. Jei šnopavimas sumažėja išvalius nosies angas vatos suktukais, iš jos nebėga išskyros, nėra mažylio elgesio pokyčių, kosčiojimo, vadinasi – tai ne sloga.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Kas sušaldo vaiką vasarą?

Deja, virusai plinta ne tik rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Karščiausiu metų laiku niekur nedingsta nei jie, nei bakterijos. Tokie virusai kaip rinovirusai ir enterovirusai tebetyko savo aukų, todėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vasarą nėra retenybė. Šiltuoju metų sezonu virusų mažiau nei žiemą, bet yra puikios sąlygos jiems lengvai plisti.

Kai vaikas peršąla arba perkaista, sumažėja imuninės sistemos atsparumas infekcijoms, kuriomis užsikrečiama nuo sergančio žmogaus per oru sklindančias kvėpavimo takų išskyras ar sergančiojo daiktus.

Peršalti per karščius gali atrodyti nerealu, tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, jei vaikas lakstydamas lauke suprakaituoja, o po to patenka į kondicionieriaus atvėsintą patalpą, jis gali labai greitai sušalti. Persišaldyti galime ir stengdamiesi kuo greičiau atsivėsinti automobilyje, įjungę oro kondicionierių. Taip mus veikia staigūs temperatūrų pokyčiai, o jie neturėtų būti didesni kaip 5 laipsniai. Be to, oro kondicionieriaus pučiamas šaltas oras gali išsausinti nosies ir gerklės gleivines, tada virusams lengviau patekti į organizmą ir sukelti ligą.

Peršalti nesunku ir skersvėjyje, todėl atsargiai vėdinkite patalpas. Pasigauti ligą taip pat galime gaivindamiesi ledais arba šaltais gėrimais. Gerti reikėtų ne šaltesnį kaip kambario temperatūros vandenį. Peršalimo priežastis gali būti ir pernelyg ilgos maudynės, nedera įkaitusiam šokti į šaltą vandenį. Tėvai turėtų rimtai žiūrėti į peršalimo per karščius pavojų.

Gali prireikti kreiptis į gydytoją

Vaikui peršalus bet koks susidūrimas su virusais gali lemti ligą. Maži vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar silpna ir negali atpažinti daugelio virusų ir bakterijų. Todėl ir vasarą ne visada jiems pavyksta išvengti ligos, o sloga, kosulys ir kuriam laikui apriboja smagias šiltojo sezono pramogas. Neaukštos temperatūros vaikas gali net nepajausti, tačiau sloga ir nosies užgulimas gerokai pablogina jo būklę, trukdo normaliai valgyti ir miegoti.

Užsitęsus virusinei infekcijai prie jos gali prisijungti dar ir bakterinė liga. Paprastas peršalimas gali komplikuotis į tonzilitą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą otitą, net bronchitą ar plaučių uždegimą. Todėl jei sloga ar kosulys kamuoja ilgiau nei savaitę, prastėja savijauta, būtinai nuvykite pas gydytoją.

Taip pat nepamirškite, kad vasarinė sloga ne visada yra peršalimo požymis. Peršalimo slogą svarbu atskirti nuo sezoninių alergijų.

Kaip kovoti su sloga ir kitais negalavimais?

Gydyti peršalimo ligą turime pradėti kuo anksčiau. Taip ji bus lengvesnė, vaikas išvengs komplikacijų ir greičiau pasveiks. Be to, laiku pradėtas gydymas, pavyzdžiui, atostogaujant, išgelbės jūsų atostogas ir leis mėgautis visais jų malonumais.

Bene didžiausias diskomfortas vaikams – nosies užgulimas. Taigi, užsikimšusią nosytę pirmiausia reikia išvalyti. Vyresni vaikai turėtų reguliariai ją išsipūsti. Jei mažylis nemoka tai padaryti, padės specialus aspiratorius. Užgultą, neprakvėpuojančią nosytę būtina praplauti. Tam geriausia rinktis iš natūralių medžiagų pagamintą purškiklį. Nosies praplovimas sudrėkina gleivinę ir palengvina kvėpavimą.

Daugelis tėvų suskumba lašinti kraujagysles sutraukiančius nosies lašus ar naudoti purškalus.​​ Nors šie preparatai atrodo kaip išsigelbėjimas, jų nedera naudoti ilgiau nei 5–7 dienas. Pernelyg ilgai naudojami nosies lašai sukelia priklausomybę: be pagalbinių medžiagų nosies gleivinė nebesugeba atlikti įprastų funkcijų.

Jeigu peršalus peršti gerklę, palengvinti nemalonius pojūčius padės skalavimas arba pastilės nuo gerklės skausmo.

Jei vaikas skundžiasi bloga savijauta, yra kaprizingas, atsisako žaisti ar valgyti, o temperatūra išlieka apie 38 ℃, jam gali tekti pagulėti lovoje. Sergančiam vaikui būtina užtektinai gerti: skysčiai padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Galite duoti vandens ir kompotų, tačiau turėtumėte atsisakyti gazuotų gėrimų. Pakilusi temperatūra yra organizmo gynyba prieš virusus. Todėl karščiavimą mažinantys vaistai įprastai duodami, kai ji peršoka per 38,5 ℃. Jei temperatūra ir toliau kyla arba sunkiai krenta, geriausia kreiptis į gydytoją.

Nepamirškite, kad vasarą užklupęs peršalimas gydomas taip pat, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku. Negalima ignoruoti ligos ir tikėtis, kad vaiką išgydys tik saulė ir šiluma.

Parengė Undinė Gilė

Iš kur atkeliauja alergija?

Alerginis rinitas (sloga) dažniausiai atsiranda vaikystėje, nors galima susirgti bet kuriame amžiuje. Ligą gali sukelti sezoninė alergija augalų žiedadulkėms. Nuolatinė alerginė sloga kamuoja buityje esantiems alergenams jautrius žmones.

Sezoninis alerginis rinitas (vadinamas šienlige) dažniausiai užklumpa pavasarį, vasarą ir tęsiasi ankstyvą rudenį. Vasarą ligą sukelia įvairios žydinčios žolės. Sezono pabaigoje ir rudenį šienligė pradeda kamuoti piktžolėms įsijautrinusius žmones. Dažniausi nuolatinio alerginio rinito kaltininkai namuose knibždančios dulkių erkės, pelėsio gaminami mikotoksinai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, įvairios cheminės medžiagos. Liga atsiranda tada, kai organizmas į šias medžiagas sureaguoja tarsi į svetimkūnius – įsibrovėlius.

Imuninė sistema nuolat dirba, kad apsaugotų organizmą nuo tokių pavojų kaip bakterijos, virusai ir toksinai. Tačiau kai kurie žmonės itin jautrūs paprastai nepavojingoms medžiagoms. Kai imuninė sistema šias medžiagas (alergenus) klaidingai identifikuoja kaip kenksmingas ir svetimas, ji pradeda gaminti specifinius antikūnus – imunoglobulinus E (IgE) ir atsiranda uždegiminės reakcijos.

Polinkis sirgti alerginiu rinitu dažnai yra paveldimas. Jei liga kamuoja vieną ar abu tėvus, didelė tikimybė, kad vaikų ji taip pat neaplenks.

Kaip nustatomas ligos sukėlėjas?

Alerginis rinitas – tai lėtinė uždegiminė liga, kuriai būdingas nosies užgulimas, vandeninga sloga, niežėjimas, čiaudulys. Gali atsirasti konjunktyvitas – akių junginės uždegimas, sukeliantis akių perštėjimą, niežulį ir ašarojimą.

Neretai sergantiesiems alerginiu rinitu sutrinka miegas: naktį jie dažnai nubunda ir prastai miega, todėl dieną jaučiasi mieguisti ir nuvargę. Neišsimiegojęs vaikas irzlus, blogiau mokosi, sunkiai susikaupia.

Pajutus šios ligos simptomus, patariama apsilankyti pas gydytoją. Negydomas alerginis rinitas gali išprovokuoti sinusitą, ausų uždegimą, nosies polipus. Šia liga sergančiam vaikui gali formuotis sąkandžio sutrikimai. Sergantieji alerginiu rinitu turi didesnę astmos riziką.

Be sergančiojo nusiskundimų bei apžiūros, ligai nustatyti svarbu žinoti, ar alerginio rinito simptomai atsiranda tam tikru metų sezonu, ar nesitraukia ištisus metus, ar jie intensyvesni kažkuriuo paros metu. Taip pat svarbu, ar šeimoje yra alergiškų žmonių, ar namuose laikote gyvūną.

Diagnozuojant alerginį rinitą atliekami odos dūrio mėginiai ir / arba tyrimai kraujo baltymo antikūno imunoglobulino E kiekiui nustatyti. Gali būti pasitelkiamas nosies provokacinis mėginys su tam tikru alergenu.

Svarbiausi dalykai gydantis.

Alerginio rinito gydymui skiriami būklę palengvinantys simptominiai vaistai, taikoma specifinė alergenų imunoterapija. Ši terapija padeda susilpninti imuninį atsaką, todėl sumažėja ligos simptomai ir vaistų poreikis.  

Sumažinti nosies paburkimą, sudrėkinti gleivinę ir susilpninti niežulį padeda nosies plovimas fiziologiniu tirpalu arba jūros vandeniu. Tai sumažina alergenų koncentraciją. Paburkusioje nosies gleivinėje jų susikaupia daugiau, taip pat tokioje terpėje palanku daugintis baterijoms ir virusams.

Simptominiam gydymui skiriami antihistamininiai vaistai ir nosies purškalai. Pradėti juos vartoti reikėtų likus 1–2 savaitėms iki alergijos sezono pradžios.

Gydantis alerginį rinitą reikia vengti simptomus provokuojančio alergeno arba stengtis rečiau su juo susidurti. Jeigu esate alergiški žiedadulkėms, neplanuokite stovyklavimo ir žygių ligą sukeliančių augalų žydėjimo periodu. Kad jus pasiektų kuo mažiau žiedadulkių, dirbdami ar vaikštinėdami lauke dėvėkite burną ir nosį dengiančią kaukę. Kad žiedadulkės nepatektų į akis, užsidėkite nuo saulės apsaugančius akinius.

Grįžę iš lauko nusiprauskite, išsiplaukite plaukus, pasikeiskite drabužius, praskalaukite nosį.

Ypač daug žiedadulkių ore yra saulėtomis ir vėjuotomis dienomis, tada geriausia neiti į lauką ir uždaryti langus. Namus pravėdinsite ankstų rytą ir vėlų vakarą.

Naminiams gyvūnams alergiškam žmogui, esant nestipriems simptomams, nebūtinai reikės atsisakyti augintinio. Pirmiausia kreipkitės į gydytoją ir pasirūpinkite švara namuose. Beje, švara padės sumažinti ir alergijos dulkių erkutėms negalavimus. Atsisakykite kilimų ir užuolaidų, audiniu aptrauktų baldų. Dažnai skalbkite patalynę, valykite dulkes drėgna šluoste ir plaukite grindis.

Palaikyti švaresnį orą namuose padės oro valytuvai, oro kondicionierių filtrai. Rinkitės kokybišką dulkių siurblį su maišais, pašalinantį patalpoje esančias smulkias daleles.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

 Kodėl atsiranda sloga?

Normaliomis sąlygomis kvėpuojame per nosį. Šis oro patekimo į organizmą kelias apsaugo nuo bėdų, kurias gali sukelti per įkvepiamą orą patekusios medžiagos ir šaltis. Nosies landose oras sušyla, o jos gleivinėje esantys plaukeliai sulaiko dulkes, mikrobus ir kitus teršalus, kad jie nepatektų į kvėpavimo takus, todėl juos pasiekia sušildytas ir švarus oras. Nosies gleivinė gamina gleives, išklojančias nosies ertmės paviršių.  O gleivinėje esantys plaukeliai stumia šias gleives nosiaryklės link ir jas praryjame.

Į nosies ertmę patekus virusams, dėl jų sukelto uždegimo gleivinė paburksta ir pradeda gaminti daugiau išskyrų, kurios turėtų pasišalinti kartu su infekcijos sukėlėjais.

Dažną slogą vaikams lemia nesusiformavusi imuninė sistema, taip pat anatominiai ypatumai:

mažų vaikų nosies ertmės siauros, dėl to nosytę užgula net esant nedideliam gleivinės paburkimui. Vaikus dažnai vargina sloga ir peršalimo ligos dėl nosiaryklėje išvešėjusių adenoidų.

Sloga gali sukelti komplikacijas

Sloga arba rinitas yra nosies ertmės gleivinės uždegimas. Bėganti ir užgulta nosis, čiaudulys ne vieninteliai virusų sukeltos ūmios slogos simptomai.  Dažnam ašaroja akys, susilpnėja uoslė, vargina galvos skausmas ir nemiga. Apetito praradimas ir vangumas taip pat gali būti ūminio rinito palydovai.

Iš nosies bėgančios išskyros iš pradžių būna skaidrios ir vandeningos, vėliau sutirštėja, o sveikstant vėl pasidaro skaidrios. Ūminė sloga paprastai praeina per 7–14 dienų ir, jeigu nesukelia stiprių negalavimų, ją galima išsigydyti patiems namuose. Tačiau nors sloga, kaip ir paprastas peršalimas, nelaikoma rimta liga, numoti į ją ranka nederėtų. Negydoma ji gali komplikuotis į rimtą susirgimą – net akių ar galvos smegenų pažeidimą.

Ilgai besitęsiančios ūminės slogos komplikacija yra lėtinė liga. Slogai užsitęsus gali prisidėti ir bakterinė infekcija, o jos gydymui gali prireikti antibiotikų. Nosies gleivinės uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius ir sukelti sinusitą. Infekcija gali nusileisti žemyn ir sukelti gerklų uždegimą, laringitą, net bronchitą. Per klausomąjį vamzdį infekcija iš nosiaryklės lengvai patenka į ausį ir sukelia dažną vaikų ligą – ausų uždegimą.

Gydantis slogą labai svarbu išvalyti nosį

Sunkiausiai slogą pakelia kūdikiai ir maži vaikai. Kūdikių nosies landos siauros, todėl jas greitai užkemša net nedidelis gleivių kiekis. Be to, maži vaikai nemoka kvėpuoti per burną, todėl užsikimšus nosytei jiems sunku valgyti, sutrinka miegas.

Labai svarbu taisyklingai išsipūsti nosį – be didelių pastangų, pakaitomis užspaudus vieną ir kitą šnervę. Tačiau kūdikiai ir maži vaikai dar negali patys išsišnirpšti nosies, be to, jiems negalima spausti šnervių, kad nepažeistume trapių nosytės kauliukų. Geriausia mažyliams išvalyti nosytę aspiratoriumi. 

Sloguojančiam vaikui duokite daugiau šiltų gėrimų, drėkinkite kambario orą. Galite pakelti lovos galvūgalį, kad miegant būtų lengviau kvėpuoti per nosį.

Užpuolus slogai labai svarbu išvalyti nosį. Pašalinus dėl gleivinės uždegimo išsiskiriančias gleives, palengvėja kvėpavimas bei susilpnėja kiti nemalonūs simptomai, sukeliantys didelį diskomfortą. Dėl slogos išsausėjus nosies gleivinei ir sutirštėjus gleivėms, sutrinka epitelio virpamųjų plaukelių valomoji funkcija ir išskyros sunkiau pasišalina iš nosies.Todėl gleivinę reikia drėkinti, kad suskystėtų gleivės bei greičiau atsikurtų ši funkcija. Nosies ertmes išvalo ir gleivinę sudrėkina vandeniniai druskos tirpalai, kurių purškalus, gydytojui patarus, galima įsigyti vaistinėje.

Kraujagysles sutraukiančiais lašais ar aerozoliais galima gydytis ne ilgiau kaip keturias–septynias dienas. Jie veiksmingi – patinimas atslūgsta ir greitai palengvėja kvėpavimas, tačiau ilgai naudojant gali atsirasti medikamentinė sloga.

Inhaliacijos – sergančio vaiko būklę greitai palengvinantis gydymo būdas

Nosies ertmėms išvalyti tinka fiziologinis druskos tirpalas. Ligos sukėlėjams pašalinti, gleivinei sudrėkinti bei gleivėms suskystinti nosies ertmę galima praplauti hipertoniniu druskų tirpalu, kuris ne tik pašalina susikaupusias išskyras, bet ir sumažina gleivinės paburkimą. Toks specialiai paruoštas tirpalas, kurį galite įsigyti vaistinėje, naudojamas ir inhaliacijoms.

Inhaliacijos naudojant specialų prietaisą inhaliatorių yra efektyvus slogos gydymo būdas. Jis patariamas pirmiausia dėl to, kad veiksmingai padeda sudrėkinti gleivinę, sumažinti patinimą, todėl vaikas vėl gali kvėpuoti per nosį ir pagerėja jo savijauta. Suskystėjus gleivėms nosies ertmė greitai išvaloma, kartu su kitais teršalais iš jos pašalinami ir virusai, kurie dirgina gleivinę ir provokuoja uždegimą.

Šios procedūros greitai nuramina sudirgintą gleivinę ir padeda nuslopinti uždegimą. Atlikdami inhaliacijas greičiau išgydysite ūminę slogą nenaudodami daugybės vaistų. Be to, gydytojo išrašyto inhaliuojamo vaisto reikės mažiau negu vartojant geriamuosius preparatus.

Inhaliuojamos vaistinės medžiagos praktiškai nesirezorbuoja į kraują, todėl nėra šalutinio poveikio, kurio ne visada išvengiama geriant vaistus. Inhaliuojamas vaistas suskaidomas į smulkutes daleles, jis iš karto patenka į kvėpavimo takus ir geriau pasisavinamas.

Inhaliacijos padeda kosint, susirgus sloga, sinusitu, gerklų uždegimu, tracheitu, bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat – šių ligų prevencijai. Ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligoms gydyti tinka kompresoriniai bei tinkleliniai inhaliatoriai.

Kol nesuspėjote nueiti į vaistinę, paburkusiai nosytei padės inhaliacijos su paprastu geriamuoju vandeniu.  Vanduo puikiai sudrėkins kvėpavimo takus, sumažins nosies gleivinės paburkimą ir palengvins uždegimo simptomus.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors sloga nėra sunki liga, ji gali tęstis ilgiau negu dvi savaites, o tada būtina kreiptis į gydytoją. Mediko konsultacijos reikia ir anksčiau, jeigu būklė negerėja arba blogėja, karščiuojama, pasikeitė gleivių spalva: jos pasidarė gelsvos ar žalsvos. Tai gali byloti apie tai, kad sloga komplikavosi bakterine infekcija.

Jeigu spaudžia ar skauda kaktos, nosies ir akių srityje, iš nosies teka tirštos, gelsvos gleivės, burnoje atsiranda blogas kvapas, pakyla kūno temperatūra, galima įtarti sinusitą. Tai sinusų – prienosinių ančių – aplink nosį, akis ir skruostų srityje esančių kaulų ertmių uždegimas. Sinusitas daug rimtesnė liga negu sloga ir patiems jo gydyti nedera.

Visada reikia kreiptis į gydytoją, jeigu pakinta vaiko kvėpavimas: jis kvėpuoja labai dažnai, triukšmingai, jeigu vaikui labai skauda, jis darosi vangus arba dirglus.

Parengė Undinė Gilė