Sloga yra vienas iš pirmųjų peršalimo simptomų, kurį pajuntame susirgę virusine infekcija. Užgula nosį, iš jos teka gleivės, čiaudėjame, dėl apsunkinto kvėpavimo per nosį suprastėja savijauta. Virusine sloga ne kartą per metus suserga ne tik dauguma vaikų, bet ir suaugusiųjų. Vaikai serga dažniau, kol susiformuoja imunitetas, apsaugantis nuo įvairių ligų sukėlėjų. Suslogavus ne visada būtina bėgti pas gydytoją, tačiau pasikliauti mitu, kad negydoma sloga praeina per savaitę, o gydoma per 7 dienas, neverta – gydyti šį negalavimą reikia.
Kodėl atsiranda sloga?
Normaliomis sąlygomis kvėpuojame per nosį. Šis oro patekimo į organizmą kelias apsaugo nuo bėdų, kurias gali sukelti per įkvepiamą orą patekusios medžiagos ir šaltis. Nosies landose oras sušyla, o jos gleivinėje esantys plaukeliai sulaiko dulkes, mikrobus ir kitus teršalus, kad jie nepatektų į kvėpavimo takus, todėl juos pasiekia sušildytas ir švarus oras. Nosies gleivinė gamina gleives, išklojančias nosies ertmės paviršių. O gleivinėje esantys plaukeliai stumia šias gleives nosiaryklės link ir jas praryjame.
Į nosies ertmę patekus virusams, dėl jų sukelto uždegimo gleivinė paburksta ir pradeda gaminti daugiau išskyrų, kurios turėtų pasišalinti kartu su infekcijos sukėlėjais.
Dažną slogą vaikams lemia nesusiformavusi imuninė sistema, taip pat anatominiai ypatumai:
mažų vaikų nosies ertmės siauros, dėl to nosytę užgula net esant nedideliam gleivinės paburkimui. Vaikus dažnai vargina sloga ir peršalimo ligos dėl nosiaryklėje išvešėjusių adenoidų.
Sloga gali sukelti komplikacijas
Sloga arba rinitas yra nosies ertmės gleivinės uždegimas. Bėganti ir užgulta nosis, čiaudulys ne vieninteliai virusų sukeltos ūmios slogos simptomai. Dažnam ašaroja akys, susilpnėja uoslė, vargina galvos skausmas ir nemiga. Apetito praradimas ir vangumas taip pat gali būti ūminio rinito palydovai.
Iš nosies bėgančios išskyros iš pradžių būna skaidrios ir vandeningos, vėliau sutirštėja, o sveikstant vėl pasidaro skaidrios. Ūminė sloga paprastai praeina per 7–14 dienų ir, jeigu nesukelia stiprių negalavimų, ją galima išsigydyti patiems namuose. Tačiau nors sloga, kaip ir paprastas peršalimas, nelaikoma rimta liga, numoti į ją ranka nederėtų. Negydoma ji gali komplikuotis į rimtą susirgimą – net akių ar galvos smegenų pažeidimą.
Ilgai besitęsiančios ūminės slogos komplikacija yra lėtinė liga. Slogai užsitęsus gali prisidėti ir bakterinė infekcija, o jos gydymui gali prireikti antibiotikų. Nosies gleivinės uždegimas gali išplisti į prienosinius ančius ir sukelti sinusitą. Infekcija gali nusileisti žemyn ir sukelti gerklų uždegimą, laringitą, net bronchitą. Per klausomąjį vamzdį infekcija iš nosiaryklės lengvai patenka į ausį ir sukelia dažną vaikų ligą – ausų uždegimą.
Gydantis slogą labai svarbu išvalyti nosį
Sunkiausiai slogą pakelia kūdikiai ir maži vaikai. Kūdikių nosies landos siauros, todėl jas greitai užkemša net nedidelis gleivių kiekis. Be to, maži vaikai nemoka kvėpuoti per burną, todėl užsikimšus nosytei jiems sunku valgyti, sutrinka miegas.
Labai svarbu taisyklingai išsipūsti nosį – be didelių pastangų, pakaitomis užspaudus vieną ir kitą šnervę. Tačiau kūdikiai ir maži vaikai dar negali patys išsišnirpšti nosies, be to, jiems negalima spausti šnervių, kad nepažeistume trapių nosytės kauliukų. Geriausia mažyliams išvalyti nosytę aspiratoriumi.
Sloguojančiam vaikui duokite daugiau šiltų gėrimų, drėkinkite kambario orą. Galite pakelti lovos galvūgalį, kad miegant būtų lengviau kvėpuoti per nosį.
Užpuolus slogai labai svarbu išvalyti nosį. Pašalinus dėl gleivinės uždegimo išsiskiriančias gleives, palengvėja kvėpavimas bei susilpnėja kiti nemalonūs simptomai, sukeliantys didelį diskomfortą. Dėl slogos išsausėjus nosies gleivinei ir sutirštėjus gleivėms, sutrinka epitelio virpamųjų plaukelių valomoji funkcija ir išskyros sunkiau pasišalina iš nosies.Todėl gleivinę reikia drėkinti, kad suskystėtų gleivės bei greičiau atsikurtų ši funkcija. Nosies ertmes išvalo ir gleivinę sudrėkina vandeniniai druskos tirpalai, kurių purškalus, gydytojui patarus, galima įsigyti vaistinėje.
Kraujagysles sutraukiančiais lašais ar aerozoliais galima gydytis ne ilgiau kaip keturias–septynias dienas. Jie veiksmingi – patinimas atslūgsta ir greitai palengvėja kvėpavimas, tačiau ilgai naudojant gali atsirasti medikamentinė sloga.
Inhaliacijos – sergančio vaiko būklę greitai palengvinantis gydymo būdas
Nosies ertmėms išvalyti tinka fiziologinis druskos tirpalas. Ligos sukėlėjams pašalinti, gleivinei sudrėkinti bei gleivėms suskystinti nosies ertmę galima praplauti hipertoniniu druskų tirpalu, kuris ne tik pašalina susikaupusias išskyras, bet ir sumažina gleivinės paburkimą. Toks specialiai paruoštas tirpalas, kurį galite įsigyti vaistinėje, naudojamas ir inhaliacijoms.
Inhaliacijos naudojant specialų prietaisą inhaliatorių yra efektyvus slogos gydymo būdas. Jis patariamas pirmiausia dėl to, kad veiksmingai padeda sudrėkinti gleivinę, sumažinti patinimą, todėl vaikas vėl gali kvėpuoti per nosį ir pagerėja jo savijauta. Suskystėjus gleivėms nosies ertmė greitai išvaloma, kartu su kitais teršalais iš jos pašalinami ir virusai, kurie dirgina gleivinę ir provokuoja uždegimą.
Šios procedūros greitai nuramina sudirgintą gleivinę ir padeda nuslopinti uždegimą. Atlikdami inhaliacijas greičiau išgydysite ūminę slogą nenaudodami daugybės vaistų. Be to, gydytojo išrašyto inhaliuojamo vaisto reikės mažiau negu vartojant geriamuosius preparatus.
Inhaliuojamos vaistinės medžiagos praktiškai nesirezorbuoja į kraują, todėl nėra šalutinio poveikio, kurio ne visada išvengiama geriant vaistus. Inhaliuojamas vaistas suskaidomas į smulkutes daleles, jis iš karto patenka į kvėpavimo takus ir geriau pasisavinamas.
Inhaliacijos padeda kosint, susirgus sloga, sinusitu, gerklų uždegimu, tracheitu, bronchitu ir kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat – šių ligų prevencijai. Ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligoms gydyti tinka kompresoriniai bei tinkleliniai inhaliatoriai.
Kol nesuspėjote nueiti į vaistinę, paburkusiai nosytei padės inhaliacijos su paprastu geriamuoju vandeniu. Vanduo puikiai sudrėkins kvėpavimo takus, sumažins nosies gleivinės paburkimą ir palengvins uždegimo simptomus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors sloga nėra sunki liga, ji gali tęstis ilgiau negu dvi savaites, o tada būtina kreiptis į gydytoją. Mediko konsultacijos reikia ir anksčiau, jeigu būklė negerėja arba blogėja, karščiuojama, pasikeitė gleivių spalva: jos pasidarė gelsvos ar žalsvos. Tai gali byloti apie tai, kad sloga komplikavosi bakterine infekcija.
Jeigu spaudžia ar skauda kaktos, nosies ir akių srityje, iš nosies teka tirštos, gelsvos gleivės, burnoje atsiranda blogas kvapas, pakyla kūno temperatūra, galima įtarti sinusitą. Tai sinusų – prienosinių ančių – aplink nosį, akis ir skruostų srityje esančių kaulų ertmių uždegimas. Sinusitas daug rimtesnė liga negu sloga ir patiems jo gydyti nedera.
Visada reikia kreiptis į gydytoją, jeigu pakinta vaiko kvėpavimas: jis kvėpuoja labai dažnai, triukšmingai, jeigu vaikui labai skauda, jis darosi vangus arba dirglus.
Parengė Undinė Gilė
