MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

1. Vietoj rafinuotų miltų kepinių – visagrūdžiai produktai

Miltiniai gaminiai neturi būti kasdienis produktas. Geriausia rinktis kruopas, dribsnius, iš kurių galima pasigaminti košes, apkepus ir pan. Vietoj rafinuotų baltų miltų bandelių, batonų, blynelių, pyragėlių, baltos duonos ir t.t. rinkitės visagrūdžius produktus be mielių, su mažiau cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų. Visagrūdžiuose produktuose daugiau skaidulinių medžiagų, vitaminų, jie ilgiau suteikia sotumo jausmą.

2. Vietoj saldintų gėrimų – vanduo ar arbata

Blogis yra ne cukrus, o jo perteklius. Net nepajuntame, kaip „išgeriame“ visą tortą. Cukraus perteklius organizme virsta sočiaisiais riebalais, kurie žaloja sveikatą ir augina papildomus kilogramus. Nieko gero ir gėrimai be cukraus, be kalorijų, bet su sintetiniais saldikliais. Tyrimai patvirtina, kad tokie produktai skatina persivalgymą, taigi – ir svorio augimą. Kai kurie sintetiniai saldikliai turi kancerogeninių savybių. Jei vartojame daug produktų su saldikliais, nesunkiai net kelis kartus viršijame leistiną jų kiekį. Tad vietoj saldintų gėrimų rinkitės vandenį ir nesaldintą arbatą.

3. Bulvės neturi būti pagrindinės daržovės

Jei bulves valgote kasdien ir be kitų daržovių, o mėgstamiausi patiekalai cepelinai, bulvių plokštainis ir žemaičių blynai, nesistebėkite papildomais kilogramais, sunkumo jausmu, mieguistumu, sutrikusiu virškinimu. Bulves virkite, bet ne skrudinkite ar gruzdinkite. Netinka ir bulvių košė, ji greičiau pasisavinama ir sotumo suteikia trumpam. Bulves visada valgykite su kitomis daržovėmis, ir su baltyminiu maistu (mėsa ar žuvimi) ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę. Trintų bulvių patiekaluose dalį šių daržovių keiskite kitomis: cukinijomis, moliūgais, pastarnokais, salierais, morkomis.

4. Pirktinius padažus keiskite naminiais

Pirktiniai padažai yra visiškai bevertis, tuščių kalorijų pagardas. Be to, juose daug cukraus, riebalų, o tai beregint virsta papildomais kilogramais. O kur dar krakmolas, skonio stiprikliai, dažikliai… Padažą galite pasigaminti patys – iš naminių pomidorų, avokadų, graikiško jogurto, nerafinuoto ypač tyro alyvuogių aliejaus, citrinų sulčių, įvairių šviežių ar džiovintų žolelių – čiobrelių, rozmarinų, bazilikų, petražolių, krapų… Jis bus ne tik skanesnis, bet ir sveikesnis, o svarbiausia – žinosite, ką valgote.  

5. Nepasikliaukite dietiniais baltyminiais produktais

Baltymai yra pagrindinė statybinė organizmo medžiaga, raumenų maistas. Tačiau naivu tikėtis, kad batonėlis, užpilama sriuba ar iki molekulių sutrintas kokteilis padės išsaugoti sveikatą ir liekną kūną. Visų pirma, tokiuose „liekninamuosiuose“ produktuose daug cukraus. Jeigu batonėlyje jo yra 27 g/100 g, suvalgę vos vieną, galite viršyti visą pridėtinio cukraus dienos normą. Druskos saldžiame produkte yra daugiau nei 1 g/100 g. Negana to, pridedama tiek kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų, kad beveik visa sudėtis atrodo kaip cheminių elementų lentelė! Sriubose puikuojasi ir garsusis maisto priedas E 621, kuris mažina saiko jausmą ir skatina persivalgyti. Geriau rinkitės natūralią mėsą, žuvį, kiaušinius.

 Pagal sveiko maisto technologės Ramintos Bogušienės parengtą medžiagą

Pasimetę informacijos gausoje galiausiai pasiduodame masiniam vartojimui pamiršdami svarbiausia – savo organizmo individualius poreikius. Sveikatai palankaus maisto technologės R.Bogušienės teigimu, svarbu žinoti, kas kenksminga kiekvienam, ir kada verčiau vadovautis individualiai pritaikytomis rekomendacijomis.

Transriebalų poveikis sveikatai – širdies ir kraujagyslių ligos

Tam tikri maisto produktai žaloja kiekvieno žmogaus sveikatą. Pavyzdžiui, transriebalai, kurių gausu rafinuotuose riebaluose gruzdintame arba skrudintame maiste. Jų yra saldainiuose, sausainiuose, tortuose, pyraguose, sūrio gaminiuose, sultinio kubeliuose ir kitame maiste, kuris gaminamas su iš dalies ar visiškai hidrintais riebalais, rafinuotais aliejais. Todėl nieko stebėtino, jog dažnai valgantys tokį maistą suserga širdies ir kraujagyslių ligomis.

Ne visi riebalai blogi

Be riebalų organizmas negautų juose tirpių vitaminų, būtų mažesnis sotumo jausmas. Žinoma, vertingesni nesotieji riebalai, o sočiųjų reikia mažiau. Norintiems numesti svorio, riebalų kiekį reikėtų sumažinti, juose nekepti, rinktis liesesnę mėsą. Norinčiam priaugti svorio ar sveikam vaikui, riebalų gali prireikti net daugiau nei rekomenduojama (30 proc. bendros energinės vertės). Jei vaikas prašo į košę įdėti sviesto, greičiausiai jam tikrai reikalingi papildomi riebalai.

Saikas – sveikos mitybos pagrindas

Daug sunkiau jį pajusti, jei maistas saldus, sūrus, pagardintas skonio ir kvapo stiprikliais. Maisto pramonei paranku, kad valgytume ir pirktume ne tiek, kiek reikia mums, o kuo daugiau, nes tai naudinga jiems. Norėdami išlaikyti saiką, mėgaukimės ragavimo procesu. Be to, valgykime prie stalo, nevaikščiokime tuo metu. Tuomet daugelį „tariamai“ skanių produktų nebenorėsite ir ieškosite sveikesnių.

Maistas turi būti kokybiškas, kad gautume vertingų medžiagų, negausus ir pritaikytas pagal kiekvieno individualius poreikius.

Cukrus ir druska – ar visiškai nereikia?

Ne naujiena, kad daug cukraus ar druskos turintis maistas žalingas. Ilgainiui šių pagardų reikia vis daugiau, nes nualinami skonio receptoriai. Cukrus ir druska reikalingi, bet tik kuo natūralesnės kilmės ir ne per daug. Sveikesnis natūralus cukrus, esantis vaisiuose, uogose, grūduose ir pan. Druskos taip pat natūraliai yra visuose produktuose. Net nesūdydami maisto per parą gauname 3-4 gramus druskos, o suaugusiajam ir vaikui nuo 10 metų jos reikia ne daugiau kaip 5 g per parą. Mažesniam vaikui – 3-4 gramų. Žinoma, vaikystė turi būti saldi, bet saldinkime ją meile ir savo keptu pyragu, o ne menkaverčiais saldainukais, guminukais, čiulpinukais ar kitomis pramonės sukurtomis, vaikų imunitetą alinančiomis komercinėmis gudrybėmis.

Stipriai perdirbtas maistas – kenkia visiems

Vitaminai, mineralinės medžiagos, omega-3rūgštys žūva gruzdintame, perkeptame, pervirtame, apanglėjusiame maiste. Be to, jame, be kancerogeninių medžiagų, taip pat daug cukraus, druskos, maisto priedų, sveikatai nepalankių riebalų.

Žinome, kad kiekvieno valgymo metu tiek vaikui, tiek suaugusiajam reikia šviežių daržovių ir vaisių. Bet per daug skaidulinių medžiagų, kurių gausu daržovėse, vaisiuose ir viso grūdo gaminiuose, taip pat negerai. Kai kurie žmonės netoleruoja glitimo. Kitų organizmas atpratęs nuo tokių maisto produktų, todėl per didelis skaidulinių medžiagų kiekis gali sutrikdyti virškinimą. Norintiems priaugti svorio net geriau rinktis baltų miltų gaminius, nes jų daugiau galima suvalgyti ir neapsunkinama virškinimo sistema.

Todėl būtina pažinti save ir atsižvelgti į individualius poreikius ir savybes. Patarimo galima kreiptis į mitybos specialistus, o sutrikus sveikatai prireiks dietologo, kuris paskirs dietą pagal ligą.

Svarbu valgyti reguliariai

Tik taip maitinantis cukraus lygis kraujyje yra pastovus, tai suteikia energijos, nebetrokštame menkaverčio perdirbto maisto, išlaikome normalų kūno svorį. Kiek kartų per dieną valgyti – individualu. Tai priklauso nuo amžiaus, fizinio aktyvumo, kūno svorio, gyvenimo būdo, miego ir poilsio režimo ir pan. Sveikiems, fiziškai aktyviems vaikams, neturintiems antsvorio, patariama valgyti net 6 kartus per dieną, o suaugusiajam, kuris ištisai sėdi prie kompiuterio biure, grįžęs namo tinginiauja prie televizoriaus, gali užtekti ir 2 kartų per dieną. Maisto produktai ir porcijų dydis taip pat skirsis: vaiko racione maisto gali būti net daugiau, bet nesveikų maisto produktų neturi būti abiejų lėkštėse.

Visgi, mokyklose paklausus, kiek kartų per dieną valgo vaikai, išgirsti, kad net ir 12. Vadinasi, mamos nuo vežimėlių laikų eidamos į parką visą virtuvę tempiasi su savimi, vis ragindamos: „gal sausainuko, gal obuoliuko…“ Taip vaikas pripratinamas valgyti nuolat. Vaikas 2-3 val. gali ir turi būti nevalgęs, juk jam reikia suvirškinti ankstesnį maistą. Jis turi vadovautis įgimtais įpročiais.

Parengė sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė

Įprastiniai mamų skundai: „Mano vaikas nieko nevalgo, mano vaikas valgo tik

Mano dukrytė mažai ką mėgsta: visiškai atsisako vaisių, uogų, daržovių, košių, sriubų. Laimei, bent darželyje retkarčiais suvalgo mėsytės. Šiuo metu ji pripažįsta sausus pusryčius su pienu, virtus kiaušinius, batoną, koldūnus be mėsos, keptus žuvies pirštelius, bulves ir, žinoma, saldumynus. Šie produktai atsirado pas mus tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų“ maistą. Tada džiaugėmės, kad nors kažką valgo. Neįsivaizduoju, kaip ją įpratinti pamėgti įvairų ir sveiką maistą? Tokį laišką mitybos specialistei Ramintai Bogušienei parašė mama Inga. Ką pataria mamoms ir tėčiams dviejų ikimokyklinio amžiaus vaikų mama R. Bogušienė?

Geriausias pavyzdys – mama ir tėtis

Vaikai – mūsų atspindys, todėl valgykime taip, kaip norime, kad maitintųsi mažieji. Pirkime naudingus maisto produktus, apeikime parduotuvės lentynas, kuriose puikuojasi menkaverčiai skanumynai su daugybe cukraus, druskos, hidrintų bei rafinuotų riebalų, beveik neturintys skaidulinių medžiagų. Negaminkime kasdien keptų, gruzdintų, skrudintų patiekalų, atsisakykime rūkytų produktų. Jeigu namuose neturėsime tokio maisto, nebus ir valgytojų. Pirmiausia atsigręžkime į savo lėkštę, rodykime pavyzdį, o vaikams neliks kitos išeities kaip prisitaikyti.

Mėgstantiems tikrąjį, natūralų, skonį net su vandeniu išvirta grikių košė, pagardinta žiupsneliu druskos ir cinamono, skanumynas. Jei mes patys priklausomi nuo cukraus, kurio gausu ne tik saldumynuose, bet ir duonoje, nesistebėkime, kad prekybos centre vaikas stveria spalvinga etikete viliojantį saldų gardumyną. Ne visi tėveliai žino, kad net tokie vaikiškais piešinukais išmarginti produktai kaip saldinta varškytė ar jogurtukas – ne kalcio, bet cukraus šaltinis.

Žinoma, jei retkarčiais pasilepinate ne itin sveikais maisto produktais, nėra labai blogai. Tik vaikas turi žinoti, kad tai daryti negalima kasdien, o jūs pasistengsite, kad tokios išimtys būtų vis retesnės.

Sudarykime vaikui sąlygas tinkamai maitintis.

Dažnai siūlykite vaikui naudingus patiekalus ir anksčiau ar vėliau jis ne tik paragaus, bet ir pamėgs. Pagudraukite: raginimą „suvalgyk, nes tai sveika“ pakeiskite į „paragauk, tau patiks“. Nebijokite, kad mažametis liks alkanas, jei neužsikimš skrandžio sausainiais, bandelėmis, trapučiais ir t. t. Būkite kantrūs, jei vaikas atsisako paragauti naujo patiekalo.

Prie naujų patiekalų vaiką pratinkite pamažu. Iš pradžių į įprastinius pridėkite naudingų ingredientų – maltų sėmenų ar saulėgrąžų sėklų, uogų ar daržovių. Dalį įprastų miltų, iš kurių gaminate blynus, apkepus, virtinukus, keiskite viso grūdo miltais, bandykite įvairesnius (avižų, grikių, kukurūzų, viso grūdo dalių speltų ir kitus miltus).

Kai kurie tėveliai kaltina darželius, kiti močiutes, kurios dažniausiai valgydina vaiką gana nesveiku maistu, dėl to namuose jis atsisako vertingų patiekalų. Pirmiausia, nepamirškite, kad močiutė su savo rankomis pagamintu maistu perduoda dar ir meilę, teigiamą energiją. Tokia nekasdienė mityba neišderins natūralaus skonio. Kitas dalykas, jei močiutė vaišina ne savo keptais gardžiais pyragais, o pirktiniais saldumynais, koldūnais ar žuvies piršteliais. Antra, darželių maistas dažniausiai nėra prastas. Jis ruošiamas ne mažiau kaip 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai, o dienos racionas subalansuotas. Nors ir darželio meniu nėra idealus, bet jame nerasite tokių maisto produktų kaip sausainiai su iš dalies hidrintais riebalais, saldainiai, gazuoti gėrimai, rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai, kurie puikuojasi ant dažnos šeimos stalo.

Dalinkimės žiniomis su vaikais ir pasitikėkime jais

Kalbėkime su vaikais, analizuokime drauge, koks maistas geras, ir vaikai įpras jį vertinti. Kartu skaitykime etiketes ir rinkimės kokybiškus maisto produktus. Nesakykite, kad brangu. Maisto papildai kainuoja daugiau nei natūralūs produktai (daržovės, šviežia mėsa, žuvis, vertingos grūdinės kultūros, kiaušiniai ir kita).

Nesuteikime vaikui progos valgyti netinkamą maistą. Pavyzdžiui, jei kavinėje kartu šlamščiate gruzdintas bulvytes, vaikui atrodys, kad jas galima valgyti ir namuose. Paaiškinkite vaikui, kad nuo tokio maisto skaudės pilvuką, galvą, suges dantys, dažniau puls peršalimo ligos.

Neverskime vaiko suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Leiskite jam vadovautis įgimtu alkio ir sotumo jausmu. Kai nori valgyti – duokime, kai vaikas sako „aš sotus”, nekiškime jam prievarta ar gudrumu. Pasitelkime intuiciją, pridėkime fantazijos ir perduokime vaikui naudingą patirtį. Tik neskubėkite, nes per vieną dieną įpročių nepakeisite.

Pagal sveikatai palankaus maisto technologės Ramintos Bogušienės informaciją