MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS. Peršalimo pavojai ir gydymo klaidos. Ar mokame pažaboti kosulį?  Kaip padėti dažnai sergančiam vaikui? Kaip išvaduoti gerklę nuo skausmo?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gelbėjimosi ratas imunitetui nuo alergijų ir infekcijų. Kuo tėveliams gali padėti kineziterapeutas? Sveikas pavasaris su vitaminais. Lietuvoje vaikai dažniau serga dėl vitamino D stokos.

VAISTINĖLĖ. Gastroezofaginis refliuksas – kada sunerimti?

KŪDIKIS. Varome iš pilvuko diegliukus. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas: Kam reikalingi čiulptukai?

NAMAI. Atverkime namus pavasariui.

MAMYTĖ. Kad šlapimo pūslė nekamuotų.

Atsisiųskite žurnalą PDF formatu

Žurnalas FLASH formatu

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?

VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.

SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?

KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai? Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?

PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Patys mažiausieji pradeda žengti pirmuosius savarankiškus žingsnelius ir mamai neramu – tik lėk iš paskos, kad užsižiopsojęs mažylis neužkliūtų arba kojytės nesusipainiotų.

Galbūt jūsų šeima šis pavasarį laukia ar ką tik sulaukė naujagimio? Tuomet šis metas – tikras išbandymas mamai ir tėčiui, seneliams, broliukams ir sesutėms.

Nuotaiką gadina lietus ir šaltas vėjas, kuris dar gali atpūsti ir peršalimo ligą – taip pat, kaip ir žiemą ar rudenį. Todėl visi pasistiprinkime žiemos nuvargintą imunitetą ir nesirkime. Būkime sveiki ir džiaukimės pavasariu!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų pavasaris

Mamų istorijos: Meilė, mažylių muzika ir patarimai mamoms.

Žiemos ligos: Kaip padėti imunitetui.
Nugalėkime peršalimą. Inhaliacijos – prieš bronchitą. Kas gadina gyvenimą vaiko ausytėms.

Vaistinėlė: Pirmoji pagalba viduriuojančiam vaikui.

Kūdikis: Kokio vežimėlio norėtų kūdikis? Čiulptukas – sveikai kūdikio burnytei. Ruošiamės kūdikio higienai.
Rūpestingos mamos išrinktos sauskelnės. Pirmosios naujagimio maudynės. Mažylio indams – saugiausias ploviklis.

Būkime sveikučiai: Kodėl neapsieiname be gerųjų bakterijų. Į darželį – sveikas ir linksmas. Knyga „Diagnozė: pagaliau sveikas“.

Ką valgome: Sveika mityba geram virškinimui. Gardūs ir sveiki mažylio šventiniai valgiai.

Pataria dizainerė: Stilingi visi drauge – vaikas, mama, tėtis.

Mamytė: Vitaminai ir mineralai – sveikam nėštumui ir būsimam kūdikiui. Magnis – gyvybei ir stipriems nervams.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2013 metų žiema

Puola virusai

Vaikas grūdinamas, geria vitaminus, valgo turtingą naudingų medžiagų maistą, o šaltuoju metų periodu vis peršąla. Lietingu, žvarbiu oru vaiko imunitetas silpnesnis ir mažylis daug greičiau gali susirgti nei saulėtą ir šiltą dieną. Rudenį trūksta saulės, kuri naikina daugelį infekcijų sukėlėjų, todėl vasarą ligų pavojus mažesnis. Deja, peršalimo ligas sukelia keli šimtai virusų ir įgyti atsparumą kiekvienam jų organizmas negali.

Taigi, kuo daugiau laiko vaikas praleidžia viešose vietose šaltu oru, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasigaus virusą ir susirgs. Vaikas užsikrečia nuo sergančio žmogaus, kuris kosėdamas ir čiaudėdamas kartu su smulkiais seilių lašeliais paskleidžia ir virusus. Todėl į darželį, mokyklą ar būrelio užsiėmimą išlydėtas sveikas vaikas grįžta sloguodamas ir kosėdamas.

Į organizmą patekęs virusas įsitvirtina kvėpavimo takų gleivinės epitelyje, pradeda intensyviai daugintis ir užkrečia vis daugiau ląstelių. Po parą trunkančio inkubacinio periodo prasideda – ūmusis. Tuomet atsiranda pagrindiniai ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymiai:

– pakyla kūno temperatūra (iki 38–39 laipsnių), krečia šaltis,

– užgula nosį, iš jos teka vandeningos išskyros,

– jei uždegimas išplinta į gerklas ir bronchus, vaikas pradeda kosėti, čiaudi,

– skauda gerklę, galvą,

– gali ašaroti akytės,

– ligoniukui silpna, jis mieguistas, dingsta apetitas.

Paprastai vaikai peršalimo ligomis serga nesunkiai. Jos pavojingos nusilpusiems mažyliams ir kūdikiams, nes galimos komplikacijos. Vaikas pasveiksta maždaug per savaitę.

Greičiau išgyti be pasekmių padeda ne tik vaistai, bet ir lovos režimas bei dieta ir pakankamas kiekis vitaminų. Sergančio vaiko nerekomenduojama maitinti riebiais patiekalais, miltų gaminiais, negalima duoti saldumynų. Reikia reguliariai skalauti gerklytę ir plauti nosytę.

Prie virusinės infekcijos gali prisijungti bakterinė

Virusinių kvėpavimo takų ligos pavojingos dėl komplikacijų pavojaus. Dažnai prie virusinės infekcijos prisijungia dar ir bakterinė. Nosies ertmėje gyvena mikroorganizmai, kurie sveikam vaikui jokios žalos nedaro. Virusine infekcija užsikrėtusio mažylio viršutinių kvėpavimo takų epitelyje gaminasi daug gleivių, virpamojo epitelio plaukeliai netenka judrumo ir susilpnėja apsauginė nosies funkcija. Todėl gleivinėje kaupiasi bakterinė mikroflora ir sparčiai dauginasi mikroorganizmai. Taigi, po 2 – 3 parų išryškėja komplikacijos.

Vaikas gali susirgti bakterinėmis vidurinės ausies, gerklės, nosies ir nosies ančių ligomis. Negydomos šios ligos gali tapti lėtinėmis. Ypač pavojinga vaikams komplikacija – plaučių uždegimas (pneumonija), kurį reikia skubiai gydyti. Todėl susirgusio peršalimo liga vaiko patiems gydyti neverta, reikia būtinai kreiptis į pediatrą.

Peršalimas ar gripas?

Peršalimo požymiai dažnai painiojami su gripo, bet gripą sukelia kito tipo virusai ir šia liga sergama daug sunkiau. Gripo požymiai išryškėja staiga:

– temperatūra pakyla iki 39– 40 laipsnių,

– krečia šaltis, stipriai skauda galvą, maudžia raumenis ir sąnarius,

– ligoniuką kankina bendras negalavimas ir silpnumas,

– gali skaudėti pilvą, vaikas gali viduriuoti ir vemti.

Šie gripo požymiai tęsiasi 3 – 5 dienas.

Kai vaikas karščiuoja

Jeigu nusprendėte sumažinti temperatūrą aptrynimais, tai darykite šiltu vandeniu. Temperatūra krinta garuojant vandeniui, o vandens temperatūra šiai reakcijai neturi įtakos. Nenaudokite spirito ir jo tirpalų, nes jų garai vaikui nuodingi. Jokiu būdu nemaudykite karščiuojančio vaiko, nes temperatūra dar labiau pakils.

Esant aukštesnei kaip 38 laipsnių temperatūrai, mažyliui sugirdykite gydytojo rekomenduotų vaistukų. Atsiminkite, kad jokiu būdu negalima duoti vaikui aspirino, nes jis gali sukelti pavojingą Rejė sindromą (ūmus ir sunkus kepenų, smegenų ir kitų organų toksinis pažeidimas).

Būtinai kvieskite gydytoją, jei vaikas labai karščiuoja, jeigu jam sunku kvėpuoti, jei mažylis vemia, neramus ar atsirado raumenų traukuliai.

Karščiuodamas vaikas praranda daug skysčių, todėl duokite jam daug gerti: kompotų, spanguolių kisieliaus, čiobrelių, liepžiedžių arbatos su medumi. Jeigu karščiuojantis vaikas atsisako valgyti mėsą, išvirkite jam vištienos ir daržovių sultinį.

Kaip nepersišaldyti

Epidemijos metu nesilankykite su vaiku viešose vietose. Grįžęs iš darželio ar lauko vaikas turi įprasti plauti rankas su muilu. Nekurkite šiltnamio sąlygų: pernelyg didelė šiluma namuose nėra naudinga. Optimali kambario temperatūra – 20 – 22 laipsniai. Dažnai vėdinkite namus.

Pasirūpinkite tinkama vaiko apranga ir avalyne. Vadovaukitės ne tik oru už lango: nepamirškite, kad dieną oras sušyla, o vakare – atvėsta. Vaiko kojytės turi būti sausos, todėl geriausi – neperšlampami batai, nes sušlapęs kojas mažylis gali greitai peršalti.

Greičiau peršąla neužsigrūdinę, nusilpę, retai būnantys gryname ore vaikai. Vaiko grūdinimui naudingi pasivaikščiojimai ir žaidimai lauke, fiziniai pratimai.

Mažylio valgiaraštyje turėtų būti daug daržovių ir vaisių, nepamirškite į patiekalus pridėti svogūno ir česnako. Visą ligų sezoną pravartu vaiko imunitetą stiprinti vitaminais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Apie kosulį

Kosulys – apsauginė organizmo reakcija (kosint iš kvėpavimo takų pašalinami svetimkūniai). Jis kyla suerzinus ryklės, gerklų, trachėjos, bronchų, pleuros (plona membrana, dengianti plaučių ir krūtinės ląstos vidinę pusę) gleivinės receptorius.

Kosint staiga pakyla oro spaudimas krūtinės ir kvėpavimo organuose ir jo srove drauge su gleivėmis pašalinamos dulkės, smulkūs svetimkūniai, bakterijos bei virusai. Taigi kosulys ne tik organizmo problemos rodiklis, bet ir kovos su negalavimu pagalbininkas.

Kosulys gali būti sausas ir drėgnas. Sausasis kankina sergančius laringitu, gerklų, gerklės, trachėjos uždegimu. Jis taip pat būdingas ir infekciniam, ir alerginiam bronchų uždegimui. Kai sausas kosulys pereina į drėgną, galima džiaugtis pagerėjusia būkle ir tikėtis greitai pasveikti.

Drėgnas kosulys atsiranda kartu su kvėpavimo takų infekcijomis. Sloguojant nosyje susiformuojančios gleivės rykle patenka į gerklas, jas sudirgina ir sukelia kosulį. Taigi infekcija susilpnėja, jei atsikosėjama skrepliais, ir nepatenka į žemiau išsidėsčiusius organus: trachėją bei bronchus. Nepamirškime, kad ir sveikas vaikas gali kelis kartus per dieną pakosėti – taip išsivalo jo kvėpavimo takai.

Peršalimo kosulys ir jo pavojai

Kiekvienos peršalimo ligos pradžioje kosulys būna sausas ir atsiranda sudirgus viršutinių kvėpavimo takų gleivinei. Jeigu vystosi ryklės gleivinės uždegimas, išsausėja gerklė, ją pradeda skaudėti, atsiranda įkyrus sausas kosulys. Po kiek laiko iš viršutinių kvėpavimo takų gleivinės pradeda išsiskirti uždegiminis skystis, ir kosulys palaipsniui virsta drėgnu. Kartu su išskyromis iš kvėpavimo takų pašalinami ir infekcijos sukėlėjai, t. y. gleivinė pamažu išsivalo.

Pavojus vaikui kyla tuomet, kai labai pažeidžiama gerklų ir balso stygų gleivinė ir kosulys tampa panašus į šuns lojimą, skardus arba atvirkščiai – užkimęs, žemas, kartais vaikui sunku net kalbėti. Vaiko gerklų gleivinė labai gerai aprūpinama krauju ir gali greitai ištinti. Ištinus balso stygoms, orui sunku patekti į plaučius. Tad vaikas gali uždusti. Todėl, atsiradus šuns lojimą primenančiam ar kimiam kosuliui, reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Negydomas paprastas peršalimo uždegimas gali išplisti į apatinius kvėpavimo takus. Iš pradžių – į trachėją, vėliau – į bronchus ir plaučius. Pirmas infekcijos išplitimo požymis – aukšta temperatūra. Kosulys tuomet tampa gilus ir duslus. Kita galima peršalimo kosulio komplikacija – ausų, žandikaulio sinusų ir kt. uždegimas. Tuomet, be padidėjusios temperatūros, dar prisideda ausų, galvos skausmas, užgula nosį.

Kaip gydyti kosulį

Jei pradeda kankinti įkyrus sausas kosulys, reikia imtis priemonių, kad jis pereitų į drėgną. Todėl duokite vaikui šiltų, ypač šarminių, gėrimų: šilto pieno su mineraliniu vandeniu ar nedideliu sodos kiekiu, paprasto šilto mineralinio vandens. Patariama maitinti vaiką lengvu, bet kaloringu maistu, gausiu daržovių ir vaisių.

Jeigu temperatūra nekyla, mažyliui ant nugaros galima uždėti garstyčių ar kitokį šildomąjį kompresą. Pakilus temperatūrai, šios procedūros atlikti negalima.

Jeigu vaiką kankina šuns lojimą primenantis kosulys ar sunkus, panašus į švilpimą kvėpavimas, bet temperatūra nekyla, skubiai pamirkykite mažylio kojas karštoje vonelėje. Tai sukels kraujo priplūdimą į galūnes ir susilpnins jo srovę į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose dėl to nuslūgs patinimas. Baigę procedūrą, būtinai iškvieskite greitąją pagalbą, nes patinimas gali pasikartoti.

Čiobreliai – nuo senų laikų žinoma vaistažolė kosuliui gydyti

Vaistinis čiobrelis yra plačiai paplitęs, labai aromatingas augalas, vartojamas ir kaip prieskonis. Tikroji jo tėvynė – Viduržemio jūros regionas.

Eterinis čiobrelių aliejus vartojamas bronchitui, kokliušui ir bronchinei astmai gydyti. Išgėrus šio aliejaus, jis pirmiausia išsiskiria pro plaučių alveoles ir iškvepiamas su oru, todėl veikia ligos pažeistoje vietoje. Čiobrelių aliejus mažina bronchų spazmus, tirpdo prie bronchų sienelių prikibusias gleives, lengvina atsikosėjimą.

Nuo seno čiobrelių arbata liaudies medicinoje vartojama spazminėms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Augalas veikia kaip anestetikas.Viduramžių vaistažolių žinynuose čiobreliai rekomenduojami „visų rūšių parazitams išvaryti“, jais siūloma gydyti galvos ir gerklės skausmą, reumatą, ryklės uždegimą. Liaudies medicinoje čiobreliais šios ligos gydytos kelis šimtmečius.

Čiobreliuose yra daug eterinių aliejų. Maždaug pusę jų sudaro timolis, be to, juose yra kartumynų, rūgščių, rauginių medžiagų, flavonoidų ir dervų. Augalą patariama vartoti kaip bendrai žmogaus organizmą stiprinantį vaistą. Eterinis čiobrelių aliejus – puikus augalinis antibiotikas, stipriai veikiantis mikroorganizmus, todėl iš jo gaminami preparatai, skirti kvėpavimo takams, bronchitui, plaučių uždegimui gydyti.

Čiobreliai įeina į daugelio vaistinių arbatų kosuliui gydyti, vartojami ir atskirai, skystasis ekstraktas – pagrindinė daugelio sirupų bei eliksyrų kosuliui gydyti sudėtinė dalis.

Kosulys – vienas labiausiai paplitusių kvėpavimo takų pažeidimo simptomų. Įprastinis kosulys lengvai išgydomas drauge su peršalimo liga. Reikia sunerimti, kai kosulys – vienintelis ligos simptomas arba jis ilgai trunka ir nepasiduoda gydymui. Tokio kosulio varginamą vaiką reikia būtinai nuvesti pas gydytoją.

Dalia Petrutytė

Vasaros vaistinėlė. Vasaros kelionių vaistinėlė. Kai reikia padėti akytėms. 
Vasaros stovykla. Vaikų stovykla ŽVAIGŽDĖ.

Vasaros negalavimai. Kad keliautojo pilvukas nesiožiuotų. Viduriavimas: dažniausios priežastys ir patarimai, kaip jo išvengti. Alergiško vaiko vasara. Pirmoji pagalba susižeidusiam vaikui.
Gydomoji ir estetinė medicina. Saugių pokyčių klinika.

Verta žinoti. Sveiki ir gražūs plaukučiai. 

Vasaros gėrimai. Malšiname vasaros troškulį. Šviežios sultys karštą vasaros dieną.

Kūdikis. Prausiame kūdikį. 

Būkime sveikučiai. Opelės burnoje. Tinkamai parinkta dantų pasta padės įveikti ne vieną problemą!

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
“Mama ir vaikas” 2013 metų vasara

TURINYS

Mamų istorijos:
Laimingi svetur.

Pavasario ligos:
Alerginis rinitas ar peršalimo sloga.
Kaip gydyti peršalusį vaiką.
Imuniteto draugai ir priešai.

Ką valgome:
Ką pasiūlyti mažajam smaližiui?

Būkime sveiki:
Viduriavimas gali tapti rimta liga.
Kad netrūktų gerųjų bakterijų.
Kai odai reikia padėti.

Kūdikis:
Geriausios sauskelnės tavo vaikui.
Kaip maudyti kūdikį.

Mamytė:
Kodėl verta rinktis šampūną be sulfatų.
Intymūs moteriški reikaliukai.
Kodėl kamuoja hemorojus.

Verta žinoti:
Muzikos įtaka vaiko vystymuisi.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

“Mama ir vaikas” 2013 metų pavasaris