MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakterijų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzilitas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo.

Bakterijų sukeltos gerklės ligos sunkesnės

Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniausiai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi, kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu, skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skausmą dažnai sukelia paprastos virusinės infekcijos, kurios ilgai nesitęsia.

Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs: kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, atsiranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę.

Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skausmas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsigyti nemalonius simptomus slopinantį preparatą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pastilės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skarele arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šiltais skysčiais.

Paprastos virusinės ligos gydomos tik simptomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakterinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus.

Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skausmo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali valgyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija dažniausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38 laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kaklo limfmazgiai.

Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai, galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, sergančių bakterine liga, gerklės gydymas yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos ligos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį, kraujagysles, raumenis ir kitus audinius. 

Svarbu neuždelsti

Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegimas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei uždegimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina), gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bakterinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios priemonės.

Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, manydami, kad gerklės skausmo galima atsikratyti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą sukėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas gali praeiti.

Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, savarankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių, nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti sveikatai pavojingų komplikacijų.

 Kaip atskirti bakterinį faringitą nuo virusinio?

Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas dažnas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas, paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą. Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai), bet kartais ir bakterijos (streptokokai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir alergenai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, todėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.

Sergant virusiniu faringitu užtenka simptominio gydymo. Esant bakteriniam faringitui, gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio faringito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę.

Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės infekcijos padeda keletas simptomų. Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai. Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš nosies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti virusinę ligą.

Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas rijimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakterinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.

Aukšta temperatūra gali byloti apie bakterinį tonzilitą

Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomurio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai – stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunkumas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės, ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai nenustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku nepradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paūmėjimas daug sunkesnis.

Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerklės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skauda galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusinis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė ligos forma.  Uždegimas pažeidžia tik tonzilių paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 dienas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklisti blogas kvapas.

Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Folikulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzilių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla komplikacijų pavojus.

Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusinė angina gydoma simptomus malšinančiomis priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gydytojas gali skirti antibiotikus.

Užkimęs balsas praneša apie laringitą

Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavojingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vaikams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia virusai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gripu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas.

Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmingas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Sergančiam laringitu ligoniukui patariama kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių.
Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonioje paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvėpuotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietaisu. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų paburkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvėpuoti.Gydytojas gali skirti simptominius vaistus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės skausmą ir palengvina kosulį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kaip iš pilvuko išvaryti dujas? Prof. V. Urbonas apie dažniausias vaikų virškinimo ligas ir naujausius jų gydymo būdus.

RUDENS LIGOS. Kosulys, kuris padeda pasveikti. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie aukšta temperatūra pasižyminčias ligas gripą ir tonzilitą. Neignoruokime peršalimo. Kaip greičiau išsigydyti bronchitą?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikas serga ir serga? Visa tiesa apie imuninę sistemą ir ją lemiančius veiksnius. Ypatingoji hemo geležis. Kaip pasirūpinti žarnyno mikrobiota? Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

KŪDIKIS. Kokia košė kūdikiui geriausia? Kūdikių ir vaikų pilvuko spazmai.

VERTA ŽINOTI. Supergalių turintys chameleoniniai akiniai! Gerą nuotaiką kuriantys aromatai.

TĖVAI. Psichologė K. Tarnauskienė. Intymus poros gyvenimas žindymo laikotarpiu.

KĄ RENGSIMĖS? Rudeninė apranga – pagal orą.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

 Būdinga:

– staigi ligos pradžia, didelis bendras silpnumas;

– aukšta temperatūra;

– galvos skausmas;

– dažnai balso prikimimas;

– žiočių, tonzilių paraudimas;

– tonzilėse matomi mažesni ar didesni balti taškai (pūlių sankaupos);

– gerklės apžiūros metu paspaudus tonzilę išsisunkia nemalonaus kvapo pilkšvo skysčio;

– padidėja, tampa skausmingi po apatiniu žandikauliu esantys limfmazgiai;

– nebūna slogos, kosulio;

– vaikai, ypač maži, neretai skundžiasi pilvo skausmu ir nesiskundžia gerklės skausmu;

– dalis vaikų skundžiasi ausų skausmu.

Aptikusios nors kelis iš minėtų simptomų kreipkitės į gydytoją, nes tik jis gali tinkamai įvertinti ligos požymius, ligoniuko būklę ir skirti reikiamą gydymą.

 Kada pakartotinai kreiptis į gydytoją:

– patino kaklo arba paausiniai limfmazgiai, t. y. kakle atsirado sukietėjimų, vaikas nenoriai sukinėja, lanksto galvą;

– atsirado sprando ar kaklo standumas (frigidiškumas);

– prasidėjo vėmimas, pilvo skausmai;

– pastebėjote arba mažylis pasiskundė, kad jam sunku nuryti seiles, atsirado anksčiau nepastebėtas seilėtekis;

– pasirodė avietinės spalvos, smulkus, panašus į švitrinį popierių, bėrimas;

– gydant 2 paras gydytojo paskirtais vaistais temperatūra nekrenta ir ligoniuko būklė negerėja;

– atsirado kosulys, pasunkėjo kvėpavimas.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją, kai:

– kūdikis iki 6 mėn., jei jam yra nors kiek pakilusi temperatūra, atsisako valgyti;

– bet kurio amžiaus kūdikiui (vaikui) pakilo temperatūra iki 39 ◦C ir daugiau, jis negali nuryti ir skundžiasi gerklės skausmu;

– bet kurio amžiaus vaikas staiga prikimo, pradėjo lojančiai kosėti ir / ar sunkiai kvėpuoti;

– vaikui sunku nuryti seiles, vandenį, negali normaliai išsižioti.

 Ką daryti?

– visų pirma – tai kruopštus gydytojo nurodymų vykdymas ir nuolatinis ligoniuko būklės stebėjimas;

– duodama daug gerti, o valgyti tik tiek, kiek nori. Bet kurio amžiaus ligoniukui duokite susmulkintą (skystesnį) maistą, neaštrų, nekarštą ir nešaltą. Netinka pieniški patiekalai, nes jie slopina ir taip jau mažą apetitą. Ligoniui duodama valgyti, gerti iš atskirų indų, kurie dezinfekuojami virinimu;

– vaikams iki 3–4 metų neduodama jokių burnos ertmę ir priekinį tonzilių paviršių dezinfekuojančių čiulpinukų, nes maži vaikai gali jais užspringti, arba, užuot juos čiulpę, sukramtyti ir nuryti;

– kai aukšta temperatūra, pvz., daugiau kaip 38,6 ◦C, ir yra pakitęs vaiko elgesys, duodama gydytojo skirtų temperatūrą mažinančių vaistų;

– negalima keisti gydytojo paskirtų vaistų dozių, gydymo trukmės arba juos pakeisti kitais.

Temperatūros kritimas gydant ūminį tonzilitą dar nereiškia, kad vaikas pasveiko;

– jeigu gydant antibiotiku atsirado bėrimas arba vaikas kelis kartus išvėmė išgėręs vaisto, pradėjo viduriuoti, nedelsdamos pasikonsultuokite su gydytoju;

– kol vaikas karščiuoja, su juo reikia užsiimti ramia veikla, pvz., paskaityti knygelę, padėstyti nesudėtingą dėlionę, ir pan.;

– ūminis tonzilitas gali kartotis. Jeigu juo pradėjo sirgti kas 3–4 savaites, pasikonsultuokite su gydytoju.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

 Kada užtenka vietinių vaistų nuo gerklės skausmo?

Jeigu uždegiminiai procesai gerklėje atsirado dėl įprastinės peršalimo ligos, gerklės skausmą ir perštėjimą, skausmą ryjant gali numalšinti vietinio poveikio vaistai, kurie taip pat sumažina uždegimą, pasižymi antiseptiniu poveikiu. Vaistinėje be recepto galima įsigyti čiulpiamųjų pastilių ar burnos purškalų. Girdykite vaiką šiltomis arbatomis, apriškite kaklą skarele ar šaliku – šiluma praplečia kraujagysles ir apmalšina skausmą.

Bet jeigu gerklės skausmas užsitęsia, laikosi aukšta temperatūra, sunku išsižioti, skauda kaklą, kreipkitės į gydytoją, nes prie virusinės infekcijos gali prisijungti ir bakterinė. Vienos dažniausių gerklės ligų, dėl kurių gali tekti kreiptis į gydytoją, tonzilitas (angina) ir faringitas (ryklės uždegimas). 

Susirgę bakteriniu faringitu be gydytojo neapsieisime

Faringitas yra ūmus ryklės gleivinės ir pogleivio uždegimas. Dažniausia ligos priežastis virusai, tai sudaro 80 % atvejų. Daugiausia sergama nuo rudens iki ankstyvo pavasario, kai susilpnėja imunitetas. Vaikai dažniausiai suserga virusiniu faringitu, kurį sukelia rinovirusai, adenovirusai, paragripo, gripo virusai. Pavyzdžiui, rinovirusas, į ryklės gleivinę gali patekti iš nosies kartu su sekretu arba per nosies išskyromis suteptas rankas.

Sergantieji faringitu skundžiasi stipriu gerklės skausmu, jos gleivinė parausta, dauguma virusų sukelia ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus. Prasideda sloga, vėliau atsiranda ryklės skausmas, pasidaro sunku nuryti, pakyla temperatūra, vargina kosulys.

Virusinis faringitas nėra sunki liga ir dažnai praeina savaime per keletą dienų. Tokiu atveju specialaus gydymo nereikia, gydytojas gali rekomenduoti vietiškai veikiančius gerklės purškalus ar skalavimo skysčius.

Esant bakteriniam faringitui dažniausiai pakyla aukšta temperatūra, kamuoja stiprus gerklės skausmas, skausmingas rijimas, padidėja kaklo limfmazgiai. Taip pat gali pykinti, atsirasti pilvo ir galvos skausmai.

Labai svarbu atskirti bakterinę ligą nuo virusinės, nes bakterinė gydoma antibiotikais, kuriuos skiria gydytojas. Gydant abi ligas labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti ir dezinfekuoti gleivinę, sumažinti uždegimą. Nuo skausmo dažniausiai skiriami uždegimą ir skausmą mažinantys vaistai. Rekomenduojama valgyti šiltą, minkštą maistą, gerti daug šiltų skysčių. 

Bakterinė angina – komplikacijų pavojus

Angina yra ūminis gomurio tonzilių uždegimas. Tai viso organizmo liga, pažeidžianti gomurio migdolus. Ligą gali sukelti dviejų tipų infekcijos – virusinės ir bakterinės, o pastaroji diagnozuojama 80 % atvejų. Dažniausias bakterinio tonzilito sukėlėjas A grupės beta hemolizinis streptokokas. Šios bakterijos sukelta liga pavojinga dėl komplikacijų: širdies, inkstų ligų, reumato, gali pakenkti skrandžiui, dantims. 

Virusinis tonzilitas, be gerklės skausmo, sukelia kitus peršalimo simptomus: vargina sloga, kosulys, pakyla temperatūra, kuri nebūna aukštesnė kaip 38° C. Virusinio tonzilito sukeltus negalavimus numalšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gydomosios pastilės bei purškalai. Patariama gerti daug skysčių, skalauti gerklę uždegimą mažinančiais tirpalais.

Bakterinis tonzilitas dažniausiai susargdina 5–15 metų vaikus, o didžiausia ligos rizika rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Bakterinei anginai būdingi šie požymiai:

• stiprus gerklės skausmas, sunku nuryti, temperatūra gali siekti 39 laipsnius,
• pykinimas, vėmimas;
• paraudusi gerklės gleivinė, ant tonzilių gali atsirasti baltų apnašų;
• padidėję ir skausmingi pažandiniai ir kaklo limfmazgiai.

Bakterinė angina gydoma antibiotikais, patariama skalauti gerklę, pavyzdžiui, ramunėlių ar medetkų tinktūra, svarbu gerti daug skysčių bei laikytis lovos režimo.

Sergant tiek virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu svarbu numalšinti skausmą. Kai stipriai skauda gerklę, sunku valgyti ir gerti. O gaunant per mažai skysčių, virusų ir bakterijų toksinai apnuodija organizmą ir suprastina savijautą. Kad ligoniui palengvėtų ir sumažėtų skausmas, galima duoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Tam vartojami vietiniai antiseptikai: čiulpiamosios pastilės ir purškiami į burną vaistai. Kai kurie šios grupės preparatai ne tik malšina gerklės skausmą, bet ir slopina uždegimą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Maži vaikai dažniausiai suserga ūminiu virusiniu tonzilitu, į tokią ligą ypač linkę mažyliai nuo vienerių iki trejų metų. Vyresni dažniau serga bakteriniu tonzilitu.

Tonzilito požymiai

Ūminiu tonzilitu vaikas suserga nusilpus imunitetui, o taip gali nutikti peršalus, geriant šaltus gėrimus, čiulpiant ledo varveklius.

Užsikrėtus simptomai atsiranda jau pirmą ar antrą dieną. Šiai ligai būdingi požymiai:
• aukšta temperatūra (didesnė kaip 38° C);
• stiprus ryklės perštėjimas ir skausmas, dar labiau stiprėjantis ryjant;
• padidėjusios ir paraudusios tonzilės (ant jų gali būti pūlingų apnašų);
• padidėję pažandiniai limfmazgiai, kuriuos paspaudus skauda;
• galvos skausmas.

Prie šių tonzilito simptomų vaikams dažnai prisideda ir kiti negalavimai: apetito praradimas, mieguistumas ir silpnumas.

Stebėkite ūminiu tonzilitu sergantį vaiką: jei atsiranda odos bėrimų – ypač veide, galima įtarti skarlatiną. Smarkiai patinę kaklo limfmazgiai gali būti infekcinės mononukleozės požymis. Abiem atvejais būtinai kreipkitės į gydytoją.

Gerklytės gydymas

Įtarę tonzilitą, vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją, nes tik jis gali nustatyti ligos sukėlėją.
Tai svarbu išsiaiškinti prieš pradedant gydymą – kovai su virusų ir bakterijų sukeltomis infekcijomis reikia skirtingų vaistų. Virusinis tonzilitas praeina be specialaus gydymo, vaiko būklei palengvinti reikalinga tik simptominė terapija. Bet kai ligą sukelia bakterijos, o dažniausiai tai yra A grupės beta hemolizinis streptokokas, būtina vartoti antibiotikus. Ši bakterija gali sukelti rimtas širdies, inkstų ir sąnarių komplikacijas.

Ligos sukėlėjui nustatyti gali būti imamas tepinėlis nuo tonzilių, atliekamas kraujo tyrimas. Pagal bakterinius tyrimus gydytojas gali tiksliai pasakyti, kokia bakterija sukėlė ligą ir kokiam antibiotikui ji jautriausia.

Jei ligos priežastis yra virusas, galite pamiršti apie antibiotikus. Esant aukštai temperatūrai, vaikui reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų, o esant stipriam gerklės skausmui – pastilių, turinčių nuskausminamąjį poveikį. Vaiką slaugykite namuose ir duokite gerti daugiau skysčių.

Kadangi sergant tonzilitu kiekvienas kąsnelis tiesiog drasko gerklę, gydytojai pataria vaikams duoti nekarštą, minkštą ir lengvai virškinamą maistą. Patiekalai neturėtų būti aštrūs ar rūgštūs.
Pirmosiomis ligos dienomis vaiką atskirkite nuo kitų šeimos narių, nepatartina jį bučiuoti, ligoniukas turi naudotis ne tik atskiru rankšluosčiu, bet ir indais.

Bakterinio tonzilito gydymas

Jei tonzilitas yra bakterinis, vartokite tik gydytojo išrašytus antibiotikus – vaistą specialistas parenka tokį, kuris padeda susidoroti būtent su jūsų vaiko ligos sukėlėju. Gydytojo pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kuriuos vaistus galima vartoti tik nuo tam tikro amžiaus, taip pat atsižvelgiama į mažylio sveikatą: galbūt yra preparatų, kurie jūsų vaikui gali sukelti alerginę reakciją.

Antibiotikus svarbu vartoti tiksliai taip, kaip nurodė medikas, griežtai laikantis kurso trukmės, net jei vaiko sveikata pagerėja daug anksčiau. Jei antibiotikų vartojimą nutrauksite savavališkai, liga gali atsinaujinti ir sukelti komplikacijas. Pradėjęs gerti antibiotikus vaikas po paros jau nebeužkrečiamas, bet visą gydymo šiais vaistais laikotarpį turi būti slaugomas namuose. Kartu su antibiotikais vaikui reikia duoti žarnyno probiotikų.

Be antibiotikų, gydant bakterinį tonzilitą, vartojami ir vietiniai antiseptikai: gerklės skalavimo skysčiai, pastilės ir purškikliai, kurie dezinfekuoja ryklę ir mažina skausmą. Karščiavimui mažinti vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo taip pat malšina ir ryklės skausmą, ir iš dalies apsaugo nuo grėsmingos komplikacijos – reumato.

Liaudiškos gydymo priemonės

Mokančiam skalauti gerklytę vaikui galite paruošti šalavijų ar ramunėlių nuovirus. Tinka ryklę skalauti šiltu valgomosios druskos tirpalu: pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinama stiklinėje vandens. Uždegimui sumažinti naudinga palaikyti burnoje šiek tiek medaus, kol jis visiškai ištirps, tačiau tik tuo atveju, jei vaikas vyresnis negu vienerių metų ir nėra alergiškas.

Tačiau nepamirškite, kad bakterinės kilmės tonzilito negalima išgydyti vien nuovirais. Negydomas ar per trumpai gydomas ūminis bakterinis tonzilitas gali sukelti rimtų komplikacijų: reumatą, inkstų uždegimą, prie tonzilių gali susidaryti pūlinys, todėl vaikas dažnai sirgs šia liga. Taigi liaudiški gydymo būdai tinka kaip papildoma priemonė ir tik tuo atveju, jei gydytojas pataria jais pasinaudoti.

Lėtinis tonzilitas

Dažnai pasikartojantys ūminiai tonzilitai lemia lėtinę ligą. Vaikas nuvargęs, prastas apetitas, nuolat peršti gerklę, burnoje atsiranda nemalonus skonis, skauda galvą, kamuoja subfebrili temperatūra (iki 37,8° C). Tonzilės pasidaro randėtos, suauga su priekiniais žiočių lankais, tonzilių nišose atsiranda skystų pūlių. Lėtinės ligos gydymas trunka iki 3 savaičių, veiksmingos ir fizioterapinės procedūros, o sunkesniais atvejais tonzilės šalinamos.

Stenkimės išvengti ligos

Pagrindinė tonzilito prevencijos priemonė yra kruopštus rankų plovimas. Turėtumėte kuo anksčiau įpratinti vaiką tai daryti. Prevencijos rekomendacijos yra gana bendros: neperšalkite, grūdinkitės, dažniau būkite gryname ore ir tinkamai maitinkitės. Visa tai stiprina imuninę sistemą, saugančią nuo infekcijų. Šia liga lengva užsikrėsti nuo kito vaiko, todėl geriau vengti draugystės su tais, kurie jau serga kvėpavimo takų infekcija ir tonzilitu.

Parengė Undinė Gilė

ŽIEMOS LIGOS. Iš kur vaikui pasisemti stiprybės, kai puola peršalimo ligos? Apie kosulį, padedantį vaikui greičiau pasveikti. Ar mokate atskirti  gripą nuo peršalimo? Tinkamai gydomas bronchitas nepadarys didelės žalos.

VAISTINĖLĖ. Kaip padėti tonzilito kamuojamam vaikui? Vėjaraupiai vaikui nepavojingi, bet ar visada?

KŪDIKIS. Sveikas kūdikio žarnynas – neįgyvendinama svajonė? Ar tikrai?

NAMAI. Renkamės geriausią čiužinį.

PATARIMAI MAMAI. Pokalbiai su dukra apie brendimą ir mėnesines. Ką daryti, jeigu nėštumo metu užkietėja viduriai? Kūnas, kuriuo esi patenkinta – be kankinamų dietų.  Neringos Gorelės pratimai, kurie padailins figūrą. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas. Žindymas – naudingas ne tik kūdikiui, bet ir mamai.        

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų žiema

Dažni kvėpavimo takų uždegimai daugumai mažų vaikų tėvų – žiemos kasdienybė. Pagrindinis jų kaltininkas peršalimas – virusų sukeltas viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Infekcija gali pažeisti visus kvėpavimo takus ir atskiras jų sritis: nosį (sloga), ryklę ( faringitas), gerklas (laringitas), kartais trachėją ir bronchus, ji gali paskatinti ir dažną vaikų ligą – tonzilių uždegimą (anginą). Susirgusį vaiką ima kamuoti nemalonūs pojūčiai gerklėje, skausmas, dėl kurio net sunku nuryti seiles.

Barjeras infekcijai burnoje – kodėl nesuveikia?

Burnos ertmė – pirmasis ir stiprus barjeras bet kurios infekcijos kelyje. Čia gyvena daug mikroorganizmų, kurie draugauja su mumis: suteikiame jiems maisto ir terpę vystytis, o jie neįleidžia vidun ligas sukeliančių bakterijų. Burnos ertmėje ir gerklėje, kuri jungia ją su stemple ir trachėja, iš abiejų liežuvio pusių matomi gumbai – tai tonzilės (gomurio migdolai), nosiaryklės skliauto viršuje yra ryklės tonzilė (adenoidai) ir liežuvio migdolas, taip pat – du migdolai prie dešiniojo ir kairiojo klausomojo vamzdžio, kurie jungia vidurinę ausį su nosiarykle. Visos šios tonzilės sudaro vadinamąjį ryklės žiedą (Waldeyer‘io žiedą), saugantį organizmą nuo infekcijos.

Infekcija dažniausiai pažeidžia gomurio tonziles. Jas sudarantis limfinis audinys turi gilių plyšių, padengtų plokščiuoju epiteliu. Šie plyšiai greitai užsikemša medžiagų apykaitos produktais ir sudaro geras sąlygas uždegimui prasidėti.

Ūminis tonzilitas (angina)

Tai gomurio tonzilių uždegimas, infekcinė viso organizmo liga. Ūminis tonzilitas gali būti pirminis, sukeltas virusų ar bakterijų, rečiau pasitaiko antrinis, kurį sukelia vaikų infekcinės ligos, pavyzdžiui, infekcinė mononukleozė, skarlatina, difterija.

Vaikams iki trijų metų ūminį tonzilitą dažniausiai sukelia virusai (adenovirusas arba pūslelinės virusas), o bakteriniu ūminiu tonzilitu dažniau užsikrečia 5-14 metų amžiaus vaikai. Ūminis tonzilitas gali prasidėti nusilpus vaiko imunitetui (peršalus, geriant daug šaltų gėrimų, valgant daug ledų), tuomet ryklės flora tampa patogeninė. Tonzilitą sukeliančiomis bakterijomis ar virusais galima užsikrėsti nuo kitų žmonių, pavyzdžiui, jiems čiaudint.

Pagrindinis ūminio tonzilito požymis – stiprus ryklės skausmas, pakyla aukšta temperatūra. Vaiką kamuoja silpnumas, kyla raumenų, galvos skausmai. Ryklės skausmas stiprėja ne tik valgant, bet ir ryjant seiles, todėl sumažėja apetitas. Pražiodžius vaiką matomos pūlinukais nusėtos paraudusios tonzilės, parausta ir gomurys, užpakalinė ryklės sienelė. Padidėja kaklo limfmazgiai, o juos paspaudus skauda.

Sergantį ūminiu tonzilitu vaiką turi gydyti specialistas. Bakterinis ūminis tonzilitas gydomas antibiotikais ir būtinai 10 dienų, nors vaikas, atrodytų, pasveiksta daug anksčiau. Visą šį periodą ligoniuką reikia laikyti namuose. Netinkamai gydomas vaikas gali susirgti reumatu ar inkstų uždegimu arba ateityje dažnai sirgs šia liga.

Gerklės skausmui numalšinti didesniam vaikui galima duoti čiulpiamųjų preparatų ryklei dezinfekuoti. Jei vargina aukšta temperatūra ir skausmas, galite sugirdyti temperatūrą ir uždegimą mažinančių vaistų. Ant ligoniuko kaklo dedami šilti sausi kompresai, padeda karšta vonia arba kojų kaitinimas, inhaliacijos su eukalipto aliejumi, gerklės skalavimas druskos tirpalu.

Vaikas turi gerti daug šiltų skysčių, tik netinka sultys, nes jos dirgina gerklytę. Pasiūlykite jam sriubos, sultinio, arbatos, skalaukite burną šiltu pasūdytu vandeniu. Jeigu vaikui sunku gerti, galite pasiūlyti siurbti skystį per kokteilio šiaudelį, o mažesniam ligoniukui – iš buteliuko per čiulptuką. Maitinti vaiką reikia minkštu, lengvai virškinamu maistu. Pirmosiomis ligos dienomis jis turėtų naudotis atskiru rankšluosčiu ir valgyti iš atskirų indų.

Lėtinis tonzilitas

Jeigu ūminis tonzilitas kartojasi kas kelis mėnesius, galima įtarti lėtinę ligą. Jai įtakos turi didelis limfinio audinio išvešėjimas bei silpna imuninė sistema. Tokia lėtinė liga gali sukelti komplikacijų: širdies ydas, artritą, inkstų pažeidimus, lėtinę intoksikaciją (apsinuodijimą mikroorganizmų gaminamais toksinais). Lėtinis tonzilitas dažnai išsivysto netinkamai gydomiems, alergiškiems, permaitintiems vaikams. Sergantis vaikas skundžiasi nuovargiu, netenka apetito, sunkiai prisiverčia susikaupti. Jam nuolat peršti gerklę ir erzina nemalonus skonis burnoje, gali skaudėti sąnarius ir raumenis.

Ligoniukui pasidaro sunku ryti, padidėjusios tonzilės trukdo kvėpuoti, miegodamas vaikas ima knarkti. Lėtiniu tonzilitu sergančiam vaikui formuojasi netinkamas sąkandis, netaisyklingai vystosi veido forma, iš burnos sklinda blogas kvapas. Jam pakyla temperatūra, skauda galvą. Apžiūrėdamas ligoniuką gydytojas pastebi randėtas ir išpurėjusias tonziles, skystus pūlius jų nišose, padidėja kaklo ir pažandės limfmazgiai.

Prireikus tonzilės gali būti šalinamos. Tonzilės svarbios vaiko imuninės sistemos raidai, todėl operacija (tonzilektomija) siūloma tik gerai pasvarsčius ir pasitarus gydytojams – pediatrui ir otorinolaringologui. Paprastai tonzilės šalinamos, kai ši liga nuolat kartojasi ir vaikui sukelia mitybos bei kvėpavimo sutrikimus – apnėją, t.y. kai tonzilės ima trukdyti vaikui kvėpuoti. Lėtiniu tonzilitu sergantį vaiką svarbu grūdinti, gydyti kitus infekcijos židinius, pavyzdžiui, adenoidus, dantų ėduonį.

Tonzilitas – rimta liga, kurią būtina rūpestingai gydyti. Taip pat reikėtų stengtis, kad vaikas sirgtų tonzilitu kuo rečiau. Yra daugybė vaistinių preparatų, gebančių didinti vaiko atsparumą infekcinėms ligoms. Labiausiai tausojantys – augaliniai preparatai.

Augaliniai preparatai – vaiko imunitetui

Besikartojantys viršutinių kvėpavimo takų uždegimai, ypač jei prisideda dar ir dažnai vaiką atakuojantys tonzilių uždegimai, – didelis galvos skausmas tėvams. Be to, jie byloja ir apie nusilpusį mažylio imunitetą. Todėl patariama ne tik tinkamai gydyti jau užklupusią ligą, bet ir imtis priemonių, kad vaikas nustotų dažnai sirgęs infekcinėmis ligomis.

Gydytojai dažnai sergančiam vaikui skiria vaistinį augalinį preparatą, kuris ne tik padeda sumažinti ligos simptomus, bet ir stimuliuoja imunitetą. Tai vadinamieji imunostimuliatoriai, kurie rekomenduojami pasirodžius pirmiesiems peršalimo požymiams. Šie preparatai slopina uždegimą, pasižymi antivirusiniu ir antibakteriniu poveikiais. Jie stiprina imuniteto gynybą ir kovoja su prasidedančia kvėpavimo takų infekcija. Šaltuoju metų periodu augaliniai imunostimuliatoriai naudingi norint išvengti peršalimo ligų, o susirgusiam vaikui jie padeda greičiau pasveikti, palengvina įvairius ligos negalavimus, sutrumpina karščiavimo laiką bei padeda apsaugoti organizmą nuo ligos pasikartojimo.

Parengė Undinė Gilė