Atsiranda, kai prasideda gomurinių limfinio audinio sankaupų (darinių), vadinamų tonzilėmis uždegimas. Tonzilių uždegimą sukelia įvairios bakterijos bei virusai. Jų uždegimas dažniausiai būna susijęs su viso žiočių lanko bei kitų greta esančių organų pažeidimu.
Būdinga:
– staigi ligos pradžia, didelis bendras silpnumas;
– aukšta temperatūra;
– galvos skausmas;
– dažnai balso prikimimas;
– žiočių, tonzilių paraudimas;
– tonzilėse matomi mažesni ar didesni balti taškai (pūlių sankaupos);
– gerklės apžiūros metu paspaudus tonzilę išsisunkia nemalonaus kvapo pilkšvo skysčio;
– padidėja, tampa skausmingi po apatiniu žandikauliu esantys limfmazgiai;
– nebūna slogos, kosulio;
– vaikai, ypač maži, neretai skundžiasi pilvo skausmu ir nesiskundžia gerklės skausmu;
– dalis vaikų skundžiasi ausų skausmu.
Aptikusios nors kelis iš minėtų simptomų kreipkitės į gydytoją, nes tik jis gali tinkamai įvertinti ligos požymius, ligoniuko būklę ir skirti reikiamą gydymą.
Kada pakartotinai kreiptis į gydytoją:
– patino kaklo arba paausiniai limfmazgiai, t. y. kakle atsirado sukietėjimų, vaikas nenoriai sukinėja, lanksto galvą;
– atsirado sprando ar kaklo standumas (frigidiškumas);
– prasidėjo vėmimas, pilvo skausmai;
– pastebėjote arba mažylis pasiskundė, kad jam sunku nuryti seiles, atsirado anksčiau nepastebėtas seilėtekis;
– pasirodė avietinės spalvos, smulkus, panašus į švitrinį popierių, bėrimas;
– gydant 2 paras gydytojo paskirtais vaistais temperatūra nekrenta ir ligoniuko būklė negerėja;
– atsirado kosulys, pasunkėjo kvėpavimas.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją, kai:
– kūdikis iki 6 mėn., jei jam yra nors kiek pakilusi temperatūra, atsisako valgyti;
– bet kurio amžiaus kūdikiui (vaikui) pakilo temperatūra iki 39 ◦C ir daugiau, jis negali nuryti ir skundžiasi gerklės skausmu;
– bet kurio amžiaus vaikas staiga prikimo, pradėjo lojančiai kosėti ir / ar sunkiai kvėpuoti;
– vaikui sunku nuryti seiles, vandenį, negali normaliai išsižioti.
Ką daryti?
– visų pirma – tai kruopštus gydytojo nurodymų vykdymas ir nuolatinis ligoniuko būklės stebėjimas;
– duodama daug gerti, o valgyti tik tiek, kiek nori. Bet kurio amžiaus ligoniukui duokite susmulkintą (skystesnį) maistą, neaštrų, nekarštą ir nešaltą. Netinka pieniški patiekalai, nes jie slopina ir taip jau mažą apetitą. Ligoniui duodama valgyti, gerti iš atskirų indų, kurie dezinfekuojami virinimu;
– vaikams iki 3–4 metų neduodama jokių burnos ertmę ir priekinį tonzilių paviršių dezinfekuojančių čiulpinukų, nes maži vaikai gali jais užspringti, arba, užuot juos čiulpę, sukramtyti ir nuryti;
– kai aukšta temperatūra, pvz., daugiau kaip 38,6 ◦C, ir yra pakitęs vaiko elgesys, duodama gydytojo skirtų temperatūrą mažinančių vaistų;
– negalima keisti gydytojo paskirtų vaistų dozių, gydymo trukmės arba juos pakeisti kitais.
Temperatūros kritimas gydant ūminį tonzilitą dar nereiškia, kad vaikas pasveiko;
– jeigu gydant antibiotiku atsirado bėrimas arba vaikas kelis kartus išvėmė išgėręs vaisto, pradėjo viduriuoti, nedelsdamos pasikonsultuokite su gydytoju;
– kol vaikas karščiuoja, su juo reikia užsiimti ramia veikla, pvz., paskaityti knygelę, padėstyti nesudėtingą dėlionę, ir pan.;
– ūminis tonzilitas gali kartotis. Jeigu juo pradėjo sirgti kas 3–4 savaites, pasikonsultuokite su gydytoju.
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
