Itin svarbus mikroelementas

Geležis atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, be kurių negalime egzistuoti. Šis mikroelementas būtinas deguonį pernešančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo hemoglobino gamybai.

Geležies yra raumenyse, kai kurių fermentų sudėtyje. Ji reikalinga kai kurių hormonų sintezei, centrinės nervų sistemos veiklai. Būtina normaliam vystymuisi, augimui, pažintinių funkcijų palaikymui – taigi ypatingai svarbi kūdikiams ir vaikams. Be to, šis mikroelementas reikšmingas ir apsaugai nuo įvairiausių ligų – padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Geležies atsargos kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Daugiausia ji yra feritino pavidalo. Taigi, baltymo feritino kiekis  geriausiai atspindi geležies atsargas organizme. Jeigu senkančios atsargos ilgai nepapildomos, gali užklupti viena iš paplitusių anemijos formų – geležies stokos anemija.

Kada galime įtarti, kad pritrūkome geležies?

Iš pradžių geležies stokos galime nepastebėti. Mat, reikiamą jos kiekį organizmas gauna iš sukauptų atsargų. Tačiau joms mažėjant atsiranda greitas nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, nusilpsta raumenys. Pakinta išvaizda: išblykšta ir sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai. Trūkstant geležies gali kamuoti krūtinės skausmas, dažnas širdies plakimas, net dėl menko fizinio krūvio atsirandantis dusulys. Būdingi skonio pokyčiai – noras valgyti ledą, kreidą, žemę ar molį.

Pritrūkus šio mikroelemento galvos smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl sunku susikaupti, sumažėja darbingumas ir gebėjimas mokytis, dažniau palaužia infekcijos.

Jei pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių, vertėtų kreiptis į gydytoją ir gali tekti atlikti feritino tyrimą. Bendrasis kraujo tyrimas ne visada atspindi šio mikroelemento trūkumą – hemoglobino koncentracija sumažėja jau išnaudojus geležies atsargas.

Kas lemia geležies stoką?

Geležies turėtume gauti iš maisto produktų, o daugiausia jos gali suteikti  raudona mėsa (jautiena, kiauliena, ėriena), turi jos vištiena ir žuvis. Jei tokio maisto valgote per mažai, galite pritrūkti šio mikroelemento, o ilgainiui atsiranda liga – geležies stokos anemija.

Didelis geležies stokos pavojus gresia vegetarams ir veganams, atsisakantiems valgyti mėsą, kurioje daug šio mikroelemento biologiškai prieinama forma. Todėl jiems tenka vartoti geležies preparatus.

Geležies pritrūkstame ne tik per mažai jos gaudami su maistu. Moterys praranda šio mikroelemento per mėnesines, itin daug – gausiai kraujuodamos. Netenkama jo esant lėtiniam kraujavimui, kurį lemia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, Krono liga, opinis kolitas, onkologinės žarnyno ligos, išangės įplėšos, hemorojus. Kraujavimas iš virškinamojo trakto gali atsirasti vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Iš maisto į organizmą patekusi geležis į kraują absorbuojama plonojoje žarnoje. Tačiau jos pasisavinimą sutrikdo įvairios virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Geležis labai svarbi nėštumo metu, ji būtina placentai, vaisiaus augimui, apsaugo nuo komplikacijų gimdant. Jos stokos rizika didesnė neišnešiotiems ir gimusiems labai mažo svorio kūdikiams. Jei vaisius negaus reikiamo kiekio geležies, gimusiam vaikui neužteks jos atsargų. Motinos piene geležies nedaug, tačiau ji ypatingai gerai pasisavinama. Be to, jeigu geležies netrūko mamai nėštumo metu, kūdikiui jos atsargų užteks pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Po pusmečio mažylis turi papildomai gauti geležies su maistu.

Tėvams vertėtų susirūpinti, ar netrūksta šio mikroelemento paaugliui, nes brendimo periodu jo reikia daugiau. Geležies kiekį turėtų periodiškai stebėti anksčiau jos stoką patyrę žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir kraujo donorai.

Vartoti geležies preparatą tenka ilgai

Trūkstant geležies, jos atsargų papildymui paprastai rekomenduojamas šio mikroelemento preparatas. Geležies kiekio atkūrimas ir anemijos gydymas gali užtrukti keletą mėnesių, kai kuriais atvejais dar ilgiau. Todėl teks būti kantriems. Tais gyvenimo periodais, kai geležies poreikis didesnis, užtektinai nevalgant daug jos turinčio maisto, ypač vegetarams ir veganams, taip pat – sutrikus jos pasisavinimui dėl ligos, geležies preparatą gali tekti vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Pritrūkti galime bet kuriuo sezonu

Geležis svarbus mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje biocheminių organizmo reakcijų. Tai sudėtinė dalis hemoglobino – raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo, tiekiančio deguonį visam organizmui. Trūkstant geležies, nepasigamina reikiamas eritrocitų kiekis. Tuomet sutrinka visų organizmo ląstelių aprūpinimas deguonimi ir energija, o ilgainiui gali užklupti liga – geležies stokos anemija.

Trūkstant šio mikroelemento, kamuoja silpnumas, nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prasta nuotaika, galvos skausmas ir svaigimas, padažnėja širdies plakimas, gali suprastėti atmintis, sunkiau sutelkti dėmesį. Geležies stoka suprastina odos būklę: ji išblykšta, išsausėja, slenka plaukai, skilinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai.

Geležis būtina imuninei sistemai, padedančiai organizmui kovoti su infekcijomis. Todėl pritrūkus šio mineralo dažnai sergama kvėpavimo takų infekcijomis, lėtai gyja žaizdos.

Deja, dažniausiai mikroelementais susirūpiname tik šaltuoju metų periodu, nepagalvodami, kad kai kuriuos iš jų gauti sudėtinga visais sezonais. Vienas tokių yra geležis, kurio pagrindinis šaltinis – mėsa.

Didesnį geležies poreikį lemia moters fiziologija

Moterys turi papildyti kiekvieną mėnesį per menstruacijas netenkamą geležį. Mėnesinių metu prarandama vidutiniškai 30–40 ml kraujo, o kartu su juo ir geležies. Kai kurios kraujuoja gausiau, joms didesnė mažakraujystės tikimybė. Prie šio mikroelemento stokos gali prisidėti kraujavimas sergant ginekologinėmis ligomis. Taip pat – dėl hemorojaus, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kitų virškinamojo trakto ligų.

Daugiau geležies praranda intensyviai sportuojančios, mėgstančios lankytis pirtyje moterys. Jos atsargas mažina bet kuri intensyvi veikla, kai gausiai prakaituojama.

Daugiau geležies reikia nėštumo metu, kai deguonis būtinas ne tik mamai, bet ir vaisiui, placentai. Pavyzdžiui, trečiąjį trimestrą šio mineralo reikia 2–3 kartus daugiau. Geležies stokos anemija nėščioms moterims padidina persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmę. Šio mineralo turi užtekti ir žindančiai mamai. Beje, geležies ji netenka gimdydama.

Viena iš priežasčių, kodėl moterims pritrūksta geležies, yra nepakankamas jos suvartojimas su maistu. Moterys dažniau nei vyrai laikosi įvairius maisto produktus bei jų kiekį ribojančių dietų.

Per mažai valgydamos mėsos, žuvies ir paukštienos, geležies negausime užtektinai, nes būtent šiuose maisto produktuose esanti geležis yra lengvai įsisavinamos hemo formos. Augaliniuose produktuose esanti ne hemo geležis pasisavinama prastai, taigi, pašalinus mėsą iš raciono arba ją pakeitus pieno produktais ir kiaušiniais, taip pat didelė tikimybė, kad pritrūksime geležies.

Antra vertus, nors geležis iš gyvūninės kilmės maisto pasisavinama žymiai geriau, pernelyg daug jo valgyti nėra naudinga. Su dideliu gyvūninės kilmės maisto kiekiu, ypač raudona mėsa, kuri turi daugiausia geležies, gauname ir sveikatą bloginančių medžiagų, pvz., daug sočiųjų riebalų rūgščių. Gausu geležies galvijų kepenyse, bet daug jose ir toksinių medžiagų. Todėl gyvūninės kilmės produktus patariama vartoti saikingai, o raudoną mėsą – tik 1–2 kartus per savaitę, kepenis – tik kartą per mėnesį.

Kai geležies reikia daugiau – padeda maisto papildai

Sveika, subalansuota mityba, apimanti visas maisto produktų grupes, ne visada padeda išvengti geležies trūkumo, ypač tuomet, kai jos reikia daugiau. Kompensuoti natūraliais produktais neįmanoma didelio geležies trūkumo, o ypač – sergant anemija. Žinoma, mityba yra svarbi ir vartojant geležies papildus.  

Maisto papilduose, kaip ir maiste, geležis gali būti hemo arba ne hemo formos. Geriau absorbuojami organizme natūralios hemo (gyvūninės kilmės) geležies papildai. Taip pat juos organizmas geriau toleruoja: netrukdo nei maistas, nei skrandžio rūgštys. Vartojant hemo geležies preparatą galima išvengti tokių nemalonių negalavimų kaip skrandžio skausmas, pykinimas ir vidurių užkietėjimas. Jis gali pasitarnauti tais gyvenimo periodais ir tose situacijose, kai geležies reikia daugiau.

Blogiausia, kad geležies trūkumo galime nepastebėti: specifinių požymių kurį laiką gali neatsirasti, o bendrasis kraujo tyrimas parodo žemą hemoglobino kiekį tik tada, kai jau sergama anemija. Apie sumažėjusias šio mikroelemento atsargas galime sužinoti tik iš baltymo feritino tyrimo. Šis baltymas saugo geležies atsargas kepenyse. Tyrimas atliekamas įtarus šio mikroelemento trūkumą, o apie problemą galime nė nenutuokti. Taigi, geležies atsargomis geriausia pasirūpinti iš anksto.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Dažniausiai geležies pritrūksta moterims ir vaikams

Geležies kasdien visi prarandame su šlapimu, prakaitu, išmatomis. Tačiau su šio mikroelemento trūkumu reprodukcinio amžiaus moterys susiduria kur kas dažniau negu vyrai.

Moterims šio mikroelemento reikia daugiau, nes jo netenka su mėnesinių krauju. Geležies poreikis didesnis nėštumo, žindymo laikotarpiu, kai ji eikvojama vaisiui, placentai ir kūdikiui, kai daug kraujo moteris netenka gimdydama.

Didesnis geležies stokos pavojus ir vaikams nuo pat gimimo. Vaikas gali gauti per mažai geležies iš mamos organizmo dėl anemijos nėštumo metu, priešlaikinio gimdymo, daugiavaisio nėštumo. Taip pat – per anksti nukirpus virkštelę, nes tuomet į naujagimio organizmą patenka tik dalis placentoje ir virkštelėje esančio kraujo. Didesnę geležies stokos tikimybę turi neišnešioti mažyliai. Sparčiai augant, vaikams reikia daugiau geležies, todėl jiems taip pat gali neužtekti iš maisto gaunamo šio mikroelemento.

Trūkstant geležies sausėja oda, slenka plaukai, kamuoja nuolatinis nuovargis, sunku susikaupti, dažniau kartojasi infekcinės ligos.  Vystantis anemijai atsiranda dusulys, galvos skausmas, padažnėja širdies plakimas, sunkiau pakeliamas fizinis krūvis, prasčiau sekasi susikaupti. Dėl geležies trūkumo gali sulėtėti vaiko augimas, jo gebėjimai prastesni negu bendraamžių.

Prireikia specialių tyrimų

Iš pradžių geležies trūkumo galima nepastebėti. Mat organizmas prisitaiko prie tokios situacijos ir neretai kažkiek laiko simptomai neatsiranda. Šio mikroelemento trūkumas papildomas iš organizme sukauptų atsargų, tačiau ilgainiui jos išsenka. Išnaudojus geležies atsargas, sumažėja hemoglobino, taip pat eritrocitų kiekis kraujyje ir atsiranda nemalonūs simptomai. Latentinė (nepastebima) anemija dažniausiai nustatoma atsitiktinai, ištyrus baltymo feritino kiekį kraujyje.

Didžioji dalis organizme esančios geležies yra hemoglobino sudėtyje, o kita susijungusi su feritinu.  Jo kiekis laikomas geležies atsargų organizme rodikliu. Daugiausia feritino yra kaulų čiulpuose, blužnyje ir kepenyse. Geležies kiekiui svarbus baltymas transferinas, kuris sujungia ir perneša geležį į audinius. Transferinas padeda reguliuoti geležies kiekį kraujyje: trūkstant geležies transferino padaugėja. Nustatyti geležies stoką padeda feritino ir transferino tyrimai. Bendras kraujo tyrimas gali neparodyti geležies trūkumo.

Ilgai besitęsiantis geležies trūkumas pavojingas bet kurio amžiaus žmogui, nes gali būti įvairių lėtinių ligų priežastis. Todėl būtina laiku kreiptis į gydytoją ir nuolat stebėti šio mikroelemento kiekį organizme. Ypač tais gyvenimo periodais, kai geležies reikia daugiau, svarbu nepamiršti šio negalavimo prevencijos, kuriai dažniausiai prireikia geležies preparato.

Hemo geležies preparatai – geriau pasisavinama ir žarnyno toleruojama geležis

Iš maisto gauname dviejų formų – hemo ir ne hemo geležies. Dvivalentės hemo geležies, kurios turi mėsa, žuvis, paukštiena, kepenys, biologinis prieinamumas yra didesnis. Augaliniame maiste, pavyzdžiui, daržovėse, vaisiuose, grūduose, randama trivalentė ne hemo geležis, kurios organizmas gali pasisavinti kur kas mažiau. Hemo geležis yra 2–3 kartus geriau pasisavinama nei ne hemo. Be to, pasisavinti geležį iš augalinio maisto trukdo tam tikros medžiagos, esančios kai kuriuose maisto produktuose, pavyzdžiui, piene, žaliojoje ir juodojoje arbatoje, grūduose.

Atsiradus geležies trūkumui, visavertė ir subalansuota mityba neišgelbės. Geriausiu atveju maistas gali patenkinti fiziologinį geležies poreikį. Esant didesniam geležies poreikiui arba jau nustačius šio mikroelemento stoką, taip pat anemiją, skiriami geležies preparatai.

Šio mikroelemento preparatai taip pat yra dviejų rūšių – vienų sudėtyje yra hemo geležis, kitų ne hemo geležis. Gerai įsisavinama hemo geležis iš karto absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje. Kad organizmas galėtų įsisavinti ne hemo geležį, ji, veikiama fermento – geležies reduktazės, turi transformuotis į hemo geležies formą. Todėl ne hemo geležis yra lėčiau ir prasčiau absorbuojama.

Ne hemo geležies pasisavinimas iš preparato, kaip ir iš maisto, pablogėja, jei ji vartojama kartu su arbata, kava, pienu. Kalcio preparatai ir skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai taip pat blogina tokios formos geležies pasisavinimą. Tinkamai pasisavinti ne hemo geležį trukdo didelės magnio, cinko dozės. 

Vartoti geležies preparatą tenka gana ilgai: nuo trijų iki šešių mėnesių. Todėl patariama rinktis hemo geležies preparatą. Iš jo geležies pasavinama žymiai daugiau, be to, šiam procesui netrukdo nei maisto medžiagos, nei skrandžio rūgštis. Todėl geležies atsargoms organizme atkurti užtenka mažesnių dozių.

Svarbus hemo geležies preparato privalumas, kad jis gerai toleruojamas ir nedirgina virškinamojo trakto. O ne hemo geležies preparatai dažnai sutrikdo virškinimą ir sukelia šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pykinimą, vėmimą, viduriavimą, burnoje gali atsirasti metalo skonis. Ypač svarbu pasirinkti žarnyno nedirginantį geležies preparatą turintiems virškinimo sutrikimų, jautrų žarnyną.

Parengė Undinė Gilė

Gyvybiškai svarbus mikroelementas

Geležis – vienas būtiniausių organizmui mikroelementų. Ji įeina į raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose esančio baltymo hemoglobino sudėtį, o šis baltymas tiekia gyvybiškai svarbų deguonį visų organizmo audinių ląstelėms. Tad trūkstant geležies sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Geležis reikalinga raumenų susitraukimams, normaliai nervinės sistemos būklei, naujų kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpuose, DNR sintezei. Be to, geležis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, ji yra daugelio fermentų ir imuninės sistemos medžiagų sudedamoji dalis. Šio mikroelemento stoka gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Moteris per parą turėtų gauti 1–2 mg geležies su maistu, o nėštumo metu, kraujuojant ir žindant šio mikroelemento reikia gerokai daugiau – 10–25 mg.

Kada geležies pritrūksta?

Geležis į organizmą patenka su maistu, taigi viena iš stokos priežasčių, kad per mažai jos gaunama netinkamai maitinantis, ši problema ypatingai aktuali mėsos, paukštienos ir žuvies nevalgantiems veganams ir vegetarams. Dar viena geležies stokos priežasčių – dietų laikymasis, apribojant maisto kiekį, badavimas.

Geležies stokos anemijos rizikos grupei priskiriamos reprodukcinio amžiaus moterys, nes jos menstruacijų metu netenka dalies kraujo, o kartu su juo ir geležies. Gimdymo metu moteris taip pat praranda daug kraujo. Padidėjus geležies poreikiui dažnai jos pritrūksta nėščiosioms ir žindančioms moterims. Todėl šiais gyvenimo periodais itin svarbu tinkamai maitintis ir reguliariai tikrintis geležies kiekį.

Geležies gali pritrūkti aktyviai sportuojant, nes jos prarandame prakaituodami, vartodami kai kuriuos vaistus, daug kofeino turinčius gėrimus, taip pat – dėl kraujo donorystės. Dažna priežastis yra lėtinis kraujavimas, liga gali išsivystyti sergant virškinimo trakto ligomis, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas. Šio mikroelemento stoką lemia įvairios ligos: inkstų, cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos miomos.

Ar galime atpažinti ligą?

Mažakraujystė vystosi lėtai, iš pradžių ligos simptomų galima nejausti ir ligos neįtarti. Be to, kai kuriuos geležies stokos anemijos požymius nesunku priskirti paprastam nuovargiui, motyvacijos stokai. Nieko nedarant geležies trūkumas virsta alinančia liga.

Pagrindiniai anemijos simptomai:
– greitas nuovargis, energijos stoka, nemiga;
– dėmesio koncentracijos sutrikimai;
– raumenų silpnumas;
– galvos skausmas, svaigimas;
– neįprastai didelis širdies susitraukimų dažnis, ypač fizinio aktyvumo metu;
– žemas kraujospūdis;
– kvėpavimo nepakankamumas, dusulys;
– blyški oda, plaukų slinkimas;
– kojų mėšlungis;
– skonio pasikeitimas – potraukis valgyti ne maisto produktus, tokius kaip popierius, kreida ar smėlis.

Dėl geležies stokos anemijos gali atsirasti šalčio netoleravimas, sumažėti atsparumas infekcijoms, paūmėti širdies ir kvėpavimo takų ligos, pasidaryti sunku nuryti kietą maistą.

Geriausiai organizmo pasisavinama – hemogeležis

Su maistu į organizmą patekusios geležies atsargų kiekį reguliuoja absorbuojančios plonosios žarnos ląstelės. Maiste geležis randama hemojunginių ir ne hemogeležies jonų formų. Hemogeležies yra mėsoje, daugiausia – jautienoje ir avienoje, gyvulių kepenyse, triušienoje, žuvyje, ne hemogeležies turi augaliniai maisto produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Iš įvairaus maisto organizme pasisavinama tik 1–2 proc. geležies. Hemogeležį organizmas pasisavina greičiau ir lengviau.

Augalinės kilmės – ne hemogeležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis, baltymai, esantys mėsoje, žuvyje, vištienoje. Blogina pasisavinimą medžiagos, sudarančios netirpias druskas – fitatai, kurių yra grūduose, ankštinėse daržovėse, fosfatų druskos, kalcis. Taip pat – vaisiuose, daržovėse, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai. Tačiau šios medžiagos neturi įtakos hemogeležies pasisavinimui.

Teks išsitirti

Nustatant anemiją pirmiausiai išsiaiškinama ligą sukėlusi priežastis. Įvertinami simptomai, žmogaus sveikata, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, galimi kraujavimo ar infekcijos židiniai. Įtarus geležies stoką atliekami kraujo tyrimai. Tačiau bendrojo kraujo tyrimo nustatyti ligai neužtenka, nes šio mikroelemento kiekis kraujo serume skirtingu paros metu svyruoja. Jis priklauso, pavyzdžiui, nuo to, ką valgėte ar gėrėte. Todėl atliekamas tikslesnis – geležies atsargų organizme, t. y. baltymo feritino kiekio tyrimas. Gali būti tiriamas ir transferinas – baltymas, pernešantis geležį į audinius ir padedantis reguliuoti šio mikroelemento kiekį kraujyje. Trūkstant geležies transferino koncentracija didėja, nes organizmas stengiasi kuo daugiau jos pernešti hemoglobino gamybai.

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai kraujavimui iš įvairių organų nustatyti: slapto kraujavimo išmatose išsiaiškinimui, endoskopinė žarnyno apžiūra (įvertinti, ar nekraujuoja iš virškinamojo trakto), šlapimo tyrimas dėl kraujavimo iš šlapimo sistemos organų bei ginekologinė moters išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūra.

Kaip gydoma geležies stokos mažakraujystė?

Nustačius anemiją, rekomenduojama gydyti geležies stoką lėmusią pagrindinę ligą. Geležies atsargos nesunkiai papildomos tinkamai maitinantis ir vartojant geležies papildus. Patariama valgyti daug geležies turinčių maisto produktų: jautienos, vištienos, žuvies, krevečių, austrių, tamsių lapinių salotų, pupelių, įvairių grūdų patiekalų, kiaušinių, riešutų, džiovintų ir šviežių vaisių, tamsaus šokolado.

Paprastai rekomenduojama vartoti 100–200 mg geležies turinčius maisto papildus, geriau vienu kartu, arba išimties atvejais dozę dalinant į 2–3 dalis. Nėščiosioms, nustačius geležies trūkumą bei esant anemijai būdingų požymių, patariama vartoti mažas 20–80 mg/d geležies dozes.

Geležies maisto papildai gali būti skirstomi į dvi grupes: turintys hemogeležies (gyvulinės kilmės) arba ne hemogeležies (augalinės kilmės). Ne hemogeležies, esančios maisto papilduose, pasisavinama tik iki 10 proc., o likę 90 proc. nepasisavintos geležies dirgina žarnyną, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, pykinimą bei vidurių užkietėjimą.

Be to, ne hemogeležies pasisavinimą blogina skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, taip pat kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, kava ir arbata. Augalinės kilmės geležis absorbuojama tik dvylikapirštėje žarnoje, o gyvulinės – visame žarnyne. Gyvulinės kilmės hemogeležis organizme pasisavinama 15–45%. Skirtingai negu augalinės kilmės geležies, hemogeležies pasisavinimui beveik neturi įtakos mityba ir skrandžio rūgštingumas (slopina pasisavinimą tik pienas). Todėl vartojant hemogeležies preparatą geležis geriau pasisavinama ir greičiau atkuriamas reikiamas jos kiekis. Optimaliam rezultatui pasiekti geležies preparatą rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė