MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Įvertinkite grėsmes

Žinoma, džiugu, kad vaikai visą vasarą nesėdi žiūrėdami į kompiuterių ar telefonų ekranus, o mieliau laiką leidžia gryname ore. Tik tėvams prireikia daugiau laiko skirti mažų vaikų priežiūrai, o vyresniems svarbu paaiškinti, kaip išvengti rizikos. Visada reikia apgalvoti situacijas, kuriose vaikas gali atsidurti. Įdėmiai apsižvalgykite bute ar name, kieme, kad numatytumėte ten slypinčius pavojus ir susitvarkytumėte aplinką taip, kad ji būtų saugesnė.

Nepalikite atidarytų langų

Nerūpestingas atostogas dažnai aptemdo kai kurios tipiškos vasaros traumos. Neretai vaikai susižaloja krisdami iš didesnio aukščio – pavyzdžiui, nuo tvorų, medžių, nebaigtų statyti pastatų, sūpynių.

Vaikus tarsi magnetas traukia atidaryti langai ir balkono durys. Dažniausiai jie iškrenta pro atvirus langus. Ypač pavojinga, jeigu lengva užsiropšti ant palangės, pavyzdžiui, palypėjus ant šalia pristumtų baldų. Todėl kambaryje, kuriame žaidžia maži vaikai, niekada nepalikite atidarytų langų ir balkono durų. Galite praverti tik langų viršų ir būtinai pritvirtinkite jų atvėrimo ribotuvus, kurie neleistų atidaryti plačiau. Įrenkite balkono durų ir langų užraktus, kad vaikas pats negalėtų jų atsidaryti.

Šokinėjimas ant batuto – tik prižiūrint tėvams

Labai dažna traumų priežastis privačių namų kiemuose – batutas. Neatsargiai ant jo elgdamiesi vaikai gali susilaužyti ar išsinarinti rankas ir kojas, susitrenkti galvą, patirti galvos smegenų sukrėtimą.

Pirkdami batutą, įsitikinkite, kad jis atitinka tarptautinius Europos Sąjungos reikalavimus. Apžiūrėkite, ar batute nėra skylių ar kitokių pažeidimų. Tinkamesni vaikams batutai su apsauginiais tinklais, padedančiais išvengti kritimo. Geriausia, jei metalo rėmas ir stulpai yra su paminkštinimu.

Pirkite tokį batutą, kuris atitinka vaiko amžių. 

Neleiskite vaikui išdykauti ant batuto ir bandyti atlikti įvairius triukus. Šokinėti ant jo vienu metu gali tik vienas vaikas ir tik prižiūrimas suaugusiojo.

Neleiskite vaiko į vandenį neįsitikinę saugumu

Svarbi užduotis tėvams – pasirūpinti vaikų saugumu prie vandens telkinių. Reikia pasiruošti, kad paplūdimio smėlyje gali būti stiklo šukių ir kitų aštrių daiktų, o po vandeniu gali tykoti stiprios srovės ar duobės.

Šuoliai į vandenį ir nardymas gali sukelti galvos ir stuburo traumas, kurios lemia rimtesnes pasekmes. Susitrenkus galvą į dugną, vandenyje esantį akmenį, kuolą, galima susižaloti kaklo slankstelius ir stuburo smegenis.

Todėl, prieš leisdami vaiką į vandenį, turite įbristi į upę ar ežerą pirmieji ir įvertinti gylį bei dugną. Apribokite mažų vaikų prieigą prie tvenkinių, šulinių ir vaikiškų baseinų. Būtinai prižiūrėkite pripučiamame baseine besipliuškenantį mažylį. Mažas vaikas gali nuskęsti net baloje.

Venkite karščio ir saulės

Kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau laiko jis turėtų praleisti karštu oru paplūdimyje. Mėgautis saulės voniomis geriausia iki 11 val. ir po 16 val. Patys mažiausi vaikai iš viso neturi būti paplūdimyje, vyresni gali praleisti saulėje 1,5–2 val.

Vaiko medžiagų apykaita spartesnė, todėl dehidratacija atsiranda greičiau. Taigi, nuolat pasiūlykite vaikui vandens. Vaikiški drabužiai turi būti laisvi ir ploni, o atviras kūno vietas būtina patepti apsauginiu kremu. Lauke vaikas turi dėvėti kepurę, su savimi turėti buteliuką vandens.

Kūdikiui nupirkite vasarai pritaikytą, gerai ventiliuojamą vežimėlį. Jį pastatykite pavėsyje ir nuolat tikrinkite, ar mažyliui ne per karšta. Kai kurie tėvai, bandydami apsaugoti kūdikį nuo saulės spindulių, uždengia vežimėlį marliniu vystyklu ar kitu audeklu, tačiau tuomet oras vežimėlyje dar labiau įkaista. Taip pat verta prisiminti, kad negalima net trumpam palikti vaikų užrakintų automobilyje.

Būtinas šalmas

Važiuodami dviračiu, riedučiais ar riedlente, vaikai turėtų dėvėti šalmą. Ypač pavojinga vaikui važinėti netoli važiuojamosios dalies, nes jis gali netyčia įvažiuoti į kelią. Todėl dviračiu važinėjančių mažų vaikų nereikėtų palikti be priežiūros, o vyresnius mokykite kelių eismo taisyklių. Važiuoti važiuojamąja dalimi galima tik nuo 14 metų, o prižiūrint suaugusiajam – nuo 8 metų.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Kodėl vasarą susergame?

Karštu oru dažnai suskumbame vėsintis visomis įmanomomis priemonėmis: kondicionieriumi, ventiliatoriumi, ledais, šaltais gėrimais. Būtent dėl staigių temperatūros svyravimų greitai peršąlame.

Prie šio ligas skatinančio veiksnio prisideda po žiemos nusilpęs imunitetas, trūkstant vitaminų ir mineralų. Mažiau atspari negu suaugusiojo dar besiformuojanti vaiko imuninė sistema: gali užtekti karštą dieną ilgiau pasimaudyti ar sukaitusiam suvalgyti ledų, ir jis suserga.

Pasigauti virusą rizikuoja ilgai būnantys uždarose, prastai vėdinamose patalpose. Ligų priežastis gali būti netinkamai eksploatuojamas oro kondicionierius, laiku nekeičiant jo filtro. Be to, šis prietaisas džiovina akių, gerklės ir nosies gleivines, o tai silpnina imunitetą. 

Kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai cirkuliuoja ištisus metus. Ultravioletiniai saulės spinduliai sunaikina tik dalį virusų, o likusieji pasiruošę puolimui.

Gydytis turime pradėti nedelsdami

Ligą sukelia įvairūs virusai, kuriems būdingas neilgas inkubacinis laikotarpis ir greitas plitimas. Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, kuris virusus perduoda per orą kosėdamas arba čiaudėdamas – iš kvėpavimo takų išsiskiriančiuose lašeliuose. Jie patenka ant kito žmogaus odos ir gleivinių. Galima užsikrėsti ir per daiktus, ant kurių nusėdo sergančio žmogaus kvėpavimo takų išskyrų. Vaikas, palietęs tokį daiktą, įkiša pirštus į burną arba patrina jais akis. Taip per gleivines virusai patenka į organizmą ir sukelia ligą.

Visų viršutinių kvėpavimo takų virusinių ligų simptomai panašūs: sloga, kosulys, čiaudulys, gerklės perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Gydytis reikia pradėti nedelsiant, kad išvengtume komplikacijų. Negydoma liga gali komplikuotis į bronchitą, otitą, sinusitą, net plaučių uždegimą.

Viena dažniausių ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų – rinovirusinė infekcija. Jai būdinga sloga, gausios gleivių išskyros iš nosies, neaukšta temperatūra.

Paragripui ypač imlūs 1–5 metų vaikai. Susirgus kamuoja sloga, sausas kosulys, gerklės skausmas, užkimsta balsas, atsiranda į lojimą panašus kosulys, gali prisidėti dusulys. Karščiavimas paragripui nebūdingas.

Adenovirusinei infekcijai, be įprastinių peršalimo požymių, būdingas konjunktyvitas, tonzilitas, faringitas, galimas karščiavimas.

Respiracinis sincitinis virusas labiausiai puola kūdikius, kuriems jis ypač pavojingas, ir mažus vaikus. Kūdikiai, ypač sergantys gretutinėmis ligomis, gali sirgti sunkiai. Sveikiems vaikams šis virusas paprastai sukelia peršalimo simptomus, dažna jo pasekmė mažesniems – ūminis bronchitas.

 Simptomus palengvinančios priemonės

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nepriklausomai nuo sezono, gydomos vienodai. Stenkitės, kad vaikas išgertų užtektinai šiltų skysčių. Nosytę plaukite fiziologiniu arba jūros vandens tirpalu, galite naudoti vaikams skirtą nosies paburkimą mažinantį purškalą.

Kūdikiui ir mažam vaikui nosytę išvalysite specialiu aspiratoriumi. Nuo kosulio vaistinėje galite įsigyti vaikams skirtą vaistuką. Gerklės skausmą padeda numalšinti dažnas skalavimas, o vyresniam vaikui – ir pastilės. 

Pakilusi temperatūra padeda organizmui susidoroti su infekcija. Tik, jei ji aukštesnė nei 38,5 laipsnio, galima duoti karščiavimą mažinančių vaistų (ibuprofeno arba paracetamolio). Žemesnę temperatūrą reikia numušti, jei vaikas sunkiai ją pakelia.

Kamuojant slogai ar kosuliui, būklei palengvinti galima atlikti inhaliacijas specialiu prietaisu inhaliatoriumi. Šios procedūros drėkina kvėpavimo takus, skystina klampias gleives ir jos lengviau pasišalina, palengvėja kosulys, sudrėksta gerklytė ir sumažėja jos perštėjimas.

 Ką daryti, kad nesusirgtume?

• Būkite atsargūs vėsindami orą kondicionieriumi: lauko ir namų temperatūrų skirtumas neturi būti didesnis kaip 7–8 laipsniai. Automobilyje taip pat nustatykite ne itin žemą temperatūrą ir susilpninkite kondicionieriaus oro srovę, be to, jis neturi pūsti tiesiai į vaiką. Nepatariama sukelti skersvėjį atidarius automobilio langus. Venkite skersvėjų ir namuose.
• Svarbi apsauga nuo ligų – rankų higiena. Jei šalia nėra vandens, naudokite drėgnas higienines servetėles.
• Perkaitus nedera gerti šaltus gėrimus, valgyti ledus. Iš pradžių reikėtų atvėsti.
• Per karščius gerkite daugiau kambario temperatūros vandens.
• Stenkitės nebūti saulėje ilgai ir deginkitės tik tomis valandomis, kai ji mažiausiai aktyvi.
• Karštą vasaros dieną atsargiai maudykitės šaltame vandenyje. Pirmiausia apsipraskite: pabraidykite, apsišlakstykite vandeniu. Neleiskite vaikui ištisai mirkti vandenyje. Po maudynių nedera vaikščioti nenusišluosčius bei būtina pasikeisti šlapią maudymosi aprangą.

Parengė Undinė Gilė

Vasarai pritaikytas vežimėlis, tinkamas laikas ir vieta

Jautriausi saulės spinduliams vaikai iki trejų metų, o pažeidžiamiausi yra kūdikiai. Jų oda gamina mažiau melanino – nuo ultravioletinių spindulių saugančio pigmento. Be to, mažyliai greičiau perkaista, nes jų atsivėsinimo mechanizmas veikia prasčiau negu suaugusiųjų. Tačiau tai nereiškia, kad draudžiama vežti kūdikį į lauką saulėtomis dienomis. Vaikščioti gryname ore vasarą su vaikais būtina.

Kūdikį iki 6 mėnesių reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį vežioti pavėsyje, vaikštinėdami šviečiant saulei būtinai pakelkite vežimėlio stogą. Vežimėlio lopšio nedera uždengti rankšluosčiu ar kitu audiniu, nes negalės cirkuliuoti oras ir kūdikiui bus per karšta. Uždengti vežimėlį galite tinkliniu audiniu, kuris netrukdys judėti orui. Puikus variantas patiems mažiausiems – universalus vežimėlis, kurio sportinės dalies nugarėlės poziciją galima reguliuoti iki gulimos padėties.

Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimui su kūdikiu ryte iki 11 valandos ir vakare po 15–16 val. Pasistenkite, kad saulė nešviestų j automobiliu vežamą kūdikį. Uždenkite langus apsauginėmis užuolaidėlėmis.

Karščiausiu dienos metu saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių ir paūgėjusį mažylį. Geriausia, jeigu jis bus pavėsyje – medžių šešėlyje arba po skėčiu. Jeigu galite, išeikite į parką, kuriame daug pavėsį suteikiančių medžių, tuomet galima vaikščioti ir ilgiau. Tik ir čia venkite laiko nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra karščiausia.

 Apranga, akinukai ir apsauginiai kremai

Kad pasivaikščiojimai karštą dieną vaikui būtų naudingi, o ne žalingi, vadovaukitės keletu patarimų.

• Karštą dieną aprenkite vaiką kuo lengviau. Namuose kūdikiui užteks smėlinuko trumpomis rankovėmis, dažniau palaikykite mažylį nuogą. Lauke rinkitės laisvus šviesių atspalvių drabužius iš natūralių audinių. Tinkamiausi karštą dieną drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės, kurie apsaugos nuo saulės. Būtina dėvėti plačiabrylę kepurę ar kepurę su snapeliu, toks galvos apdangalas sudarys šešėlį, apsaugantį vaiko veiduką ir kaklą.
• Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims, o jos padaryta žala vaikystėje vėliau gali sukelti įvairius akių negalavimus ir ligas. Todėl akinukai nuo saulės būtini – juos galima nešioti nuo pat ankstyvos kūdikystės.
• Duokite vaikui daugiau vandens. Atsigerti siūlykite reguliariai, nes mažas vaikas pats nepaprašys. Tik nesiūlykite sulčių arba saldžių gazuotų gėrimų. Vien tik motinos pienu maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia – kad gautų užtektinai skysčių, jis dažniau žindomas.
• Iki 6 mėnesių kūdikio negalima tepti apsauginiu kremu, vyresniam mažyliui galite naudoti vaikišką priemonę nuo saulės. Rinkdamiesi ją atkreipkite dėmesį į SPF – apsaugos nuo saulės faktorių. Patikimesnę apsaugą suteikia kremai, losjonai, pieneliai, kurių SPF koeficientas ne mažesnis kaip 50. Rinkitės specialiai kūdikiams skirtą apsaugos priemonę. Iš pradžių patariama kremo ar losjono patepti ant nedidelio odos ploto ir patikrinti, ar jis nesukelia alergijos.

Parengė Undinė Gilė

Pavojingas aukštis: balkonai ir atviri langai

Vaikus turime mokyti elgtis situacijose, kuriose kyla traumų pavojus. Ypač didelį pavojų kelia atidaryti langai ir balkonai. Visada stebėkite mažus vaikus, nepalikite atidarytų balkono durų ar langų tame kambaryje, kuriame jie žaidžia. Vaikui nedera išeiti į balkoną be suaugusiojo, žaisti jame judrius žaidimus, šokinėti. Žiūrėdamas pro langą arba iš balkono vaikas neturi palypėti ant kėdės ar kito paaukštinimo. Labai svarbu, kad jis suvoktų galimas tokio elgesio pasekmes.

Nepasikliaukite ant langų sumontuotais tinkleliais nuo uodų –  jie neapsaugos vaiko nuo kritimo, nes neišlaikys jo svorio. Saugesni langai, kurių varčios atsidaro vertikaliai, bet dar rekomenduojama įrengti saugiklius, kurie ribotų atvėrimo tarpą. Kad vaikas negalėtų atidaryti lango, įprastas rankenas pakeiskite į rankenas su įmontuota spyna.

Ką reikia žinoti išsiruošus į mišką

Vaikščiojimas miške yra sveikatai naudingas poilsis, be to, vaikas susipažįsta su gamta. Tačiau yra keletas taisyklių, su kuriomis suaugusieji būtinai turėtų supažindinti vaiką, nes miškas kupinas pavojų.

Papasakokite vaikui apie čia augančius nuodingus grybus ir augalus. Paaiškinkite, kad suvalgius nepažįstamų, neprinokusių uogų galima pakenkti sveikatai. Vaikštinėdami miške parodykite nuodingus augalus ir grybus. Iškylaudami prižiūrėkite laužus ir kepsnines bei neleiskite jų kūrenti vaikams nematant suaugusiesiems.

Priminkite vaikui, kad negalima vaikščioti miške vienam, jis visada turi būti šalia tėvų. O netyčia pasiklydus nedera panikuoti ir bėgti. Geriausa likti toje pačioje vietoje ir šaukti kuo garsiau ar švilpti švilpuku, savo buvimo vietoje galima pakabinti ryškų daiktą.

Pramogos vandenyje

Svarbiausia – maudytis vaikas turi prižiūrimas suaugusiojo. Vaikams iki 5 metų jokiu būdu neleiskite maudytis vieniems, nes atsidūrę po vandeniu, jie gali nesuprasti, kas vyksta, ir nepašaukti pagalbos. Būtina paaiškinti vaikui, kodėl nedera maudytis nepažįstamoje vietoje, ypač ten, kur nėra kitų poilsiautojų. Vandens telkinio dugne gali slypėti daugybė pavojų: stiklo šukių, įvairų metalinių daiktų, nugriuvusių medžių ir gilių duobių.

Pavojinga pulti maudytis vos spėjus pavalgyti, sukaitus staiga šokti į vandenį. Be to, vaikai turi žinoti, kad negalima išdykaujant nardinti kitą vaiką, nes netikėtai įgriuvęs į vandenį, jis praras orientaciją ir gali įvykti nelaimė. Draudžiama šokti į vandenį ne tam skirtoje vietoje, pavojinga plaukti ant pripučiamų čiužinių ir gelbėjimosi ratų. Mažyliams leiskite maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis. Pripučiami ratai ir rankovės yra ne gelbėjimosi priemonė, o žaislai.

Saulės ir šilumos pavojai

Pavojų gali sukelti vasaros malonumai: šiluma ir saulė. Dėl to gali ištikti šilumos ar saulės smūgis, taip pat galima nudegti saulėje. Šilumos smūgis ištinka ir debesuotu, bet karštu oru. Simptomai gali būti įvairūs: galvos skausmas ir svaigimas, aukšta temperatūra, odos paraudimas, pykinimas, silpnumas, mieguistumas. Ir šilumos, ir saulės smūgio simptomai panašūs į peršalimo. Perkaitusį žmogų reikia perkelti į pavėsį ar vėsią patalpą, duoti atsigerti, aptrinti vėsiu vandeniu suvilgytu rakšluosčiu, dėti ant kūno šaltus kompresus.

Kad išvengtumėte šilumos smūgio, visų pirma stenkitės nebūti tvankiose patalpose, nepalikite vaiko vieno automobilyje. Karščiausią dienos laiką geriau praleisti namuose, o išeiti į lauką ryte ir vakare. Aprenkite vaiką lengvais, šviesios spalvos medvilniniais drabužiais. Duokite daugiau skysčių, visada turėkite pasiruošę vandens butelį. Venkite saldžių gėrimų (gazuoto vandens, sulčių ir kt.) – jie tinkamai nenumalšina troškulio. Karštyje stenkitės vaiką maitinti lengvu maistu, venkite riebaus maisto.

Apsisaugoti nuo saulės smūgio yra gana paprasta. Nebūkite saulėje, kai ji karščiausia – nuo 11 iki 15 val. Tačiau ir kitą dienos dalį vaikas neturi ilgai būti saulėje, o prie jūros ar ežero ji dar pavojingesnė, nes atsispindi nuo vandens paviršiaus. Pasirūpinkite, kad karštu ir saulėtu oru vaikas lauke visada nešiotų galvos apdangalą. Įsitikinkite, kad jis pakankamai geria nesaldžių gėrimų.

Vaikų odą saulės spinduliai veikia stipriau nei suaugusiųjų. Saugodamiesi nudegimo, visų pirma stenkitės, kad vaiko oda nebūtų veikiama tiesioginių saulės spindulių karščiausiu dienos metu. Paplūdimyje būtinai naudokite vaikams skirtą apsauginį kremą su stipriausiu SPF filtru. Kremu nuo saulės vaiką ištepkite likus 15–30 minučių iki išėjimo į lauką,  nepamirškite pakartotinai juo ištepti kas 2 val., taip pat vaikui išsimaudžius ar labiau suprakaitavus.

Neišleiskite mažo vaiko iš akiračio

Mažam vaikui, esančiam toliau nuo jūsų, gali grėsti pavojus, todėl nuolat jį stebėkite. Paaiškinkite jam saugaus elgesio taisykles ir neleiskite išnykti iš jūsų akiračio. Būryje žmonių vaikas visada turi būti šalia tėvų.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Vasarą bakterijos tyko maiste ir ant rankų

Žarnyno infekcijos priežastis gali būti virusai, bakterijos, taip pat jų gaminami toksinai. Rotavirusų, norovirusų ir kt. virusų sukeltos infekcijos labiau plinta žiemą bei ankstyvą pavasarį, o bakterinės žarnyno ligos, tokios kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė ir kt. – šiltuoju metų laiku. Bakterijos mėgsta šilumą ir greitai joje dauginasi.

 Karštuoju metų laiku mikrobai lengviau patenka į mūsų organizmą, nes:

• šviežių daržovių ir vaisių dažnai paskanaujame darže ar sode, nespėję parsinešti namo ir nuplauti;
• atsigaiviname šaltinio vandeniu, kelionėje geriame nevirintą vandentiekio vandenį, nors vandens iš čiaupo gerti daugelyje šalių nedera;
• maisto produktai (ypač mėsa, pienas, žuvis) genda greičiau, o tai sunku pastebėti, nes maistas gali būti beveik nepakitęs. Gamindami grilyje ne visada gerai iškepame mėsą, o iškylaudami ne visada pasiimame šaltkrepšį;
• atsiranda labai daug vabzdžių. Pavyzdžiui, musės, ant savo kojų gali pernešti net 6 mln. bakterijų;
• išvykus svetur pasikeičia aplinka ir valgome kitokį maistą, todėl virškinamajame trakte atsiranda kitokių nei įprasta bakterijų, kurios sutrikdo mikrobiotos pusiausvyrą.

Pavojingiausi tampa netinkamai laikomi ir gaminami šie produktai: nepakankamai termiškai apdorota mėsa, ypač paukštiena, žali kiaušiniai, kuriuose gali tūnoti salmonelės. Pieno produktai, mėsa ir pyragaičiai su kremu gali būti pavojingi dėl auksinio stafilokoko. Ešerichiozę sukeliančiomis E. coli bakterijomis užsikrečiama per dešreles, jautienos kepsnius, nevirintą pieną, jogurtus, sūrius, majonezą, salotas.

Pagrindiniai žarnyno infekcijų platintojai – sergantys žmonės, o dažniausiai kaltos mūsų pačių rankos. Mikrobai ant jų patenka pirmiausia – tereikia paliesti durų rankeną ar klozeto vandens nuleidimo mygtuką ir pamiršti nusiplauti rankas.

Nuo užterštų rankų mikrobai arba jų gaminami toksinai gali patekti į maistą. Ligos sukėlėjai patenka ant rankų ir plaunant jas užterštu vandeniu. Taip pat galite užsikrėsti gurkštelėję vandens maudydamiesi upėje ar ežere.

Infekcijos keliami pavojai – dehidratacija ir imuniteto susilpnėjimas

Patekę į skrandį, o iš ten į žarnyną, mikrobai pradeda aktyviai daugintis ir gaminti įvairius toksinus. Pirmieji ligos simptomai atsiranda po 6–48 valandų. Žarnyno infekcija sukelia viduriavimą, vėmimą, silpnumą, sunkumą skrandyje, pilvo skausmą, suprastėja apetitas. Gali pakilti kūno temperatūra ir krėsti šaltis.

Žarnyno infekcija yra rimta liga. Viduriavimas ir vėmimas gali sukelti dehidrataciją, kuri sunkiu atveju sutrikdo normalią smegenų, širdies ir inkstų veiklą. Persirgus šia infekcija pažeidžiama žarnyno mikrobiota ir susilpnėja imunitetas.

Vaikai yra imlesni žarnyno infekcijoms, nes jų organizmo gynybiniai mechanizmai dar nėra pakankamai išsivystę, jie dažnai pamiršta asmens higienos taisykles. Skysčių praradimas vaikui yra ypač pavojingas, greičiau vystosi dehidratacija.

Nepamirškite, kad vėmimas ir viduriavimas yra apsauginė reakcija – organizmas atsikrato svetimų medžiagų. Todėl esant infekcinei žarnyno ligai negalima gerti viduriavimą stabdančių vaistų. Gydant žarnyno infekcijas svarbu pašalinti iš organizmo mikrobus ir toksinus, atkurti mikrobiotą ir prarastus skysčius.

Viduriuojant patariama laikytis mažai skaidulų turinčios dietos, kuri neapsunkina virškinimo sistemos, kol susitvarkys žarnynas. Reikėtų valgyti lengvai virškinamus maisto produktus, pavyzdžiui, avižinius dribsnius, bananus, skrebučius, ryžius, vengti riebių, saldžių patiekalų, pieno produktų, prieskonių.

Kodėl sergant žarnyno infekcija reikia probiotikų?

Žarnyno mikrobiotą sutrikdo ir infekcinės žarnyno ligos, ir pakitusi mityba bei antibiotikai. Naudingieji mikroorganizmai atlieka daug svarbių funkcijų: skaido nesuvirškintą maistą, dalyvauja sintetinant vitaminus ir įsisavinant tam tikrus mikroelementus, šalinant toksinus. Žarnyno mikrobiota lemia sveikatą ir atsparumą infekcinėms ligoms.

Todėl gydant viduriavimą būtina atkurti infekcijos sutrikdytą žarnyno mikrobiotą, o tam patariama vartoti probiotikus. Tai yra viena iš pagrindinių priemonių nuo viduriavimo, taip pat padedanti išvengti šio nemalonumo. Probiotikų preparatai gali būti naudingųjų bakterijų, taip pat –nebakteriniai. Patekę į žarnyną probiotikai pradeda kovoti su patogeniniais mikroorganizmais.

Jei organizmas stiprus, gali užtekti simptominio gydymo – skys­čių arba elektrolitų tirpalų, probiotikų. Bet gydytojas gali skirti antibiotikus, kurie taip pat dažnai sukelia viduriavimą. Tuomet nepakeičiamas yra grybelinės kilmės probiotikas Saccharomyces boulardii, nes jis, skirtingai nuo bakterinių probiotikų, yra atsparus antibiotikams ir tinkamas vartoti vienu metu su antibakteriniais vaistais.

Mieliagrybis Saccharomyces boulardii  atsparus skrandžio ir tulžies rūgštims, kasos fermentams, todėl jis nepažeistas patenka į žarnyną. Šis mieliagrybis veikia kaip normali mikrobiota – slopina patogeninių organizmų ir jų toksinų poveikį. Toks probiotikas, vartojamas nuo infekcijos pradžios, sumažina viduriavimo trukmę ir dažnumą, padeda greičiau pasveikti esant bet kurios kilmės viduriavimui. Vartoti probiotikus patariama ne tik užklupus viduriavimui, bet ir keliaujant, ir prieš kelionę, tuomet gerosios bakterijos efektyviau įsitvirtins žarnyne ir neleis daugintis ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vasarą greitai susargdina temperatūrų skirtumai

Kad ir kaip būtų keista, tačiau tikimybė peršalti vaikui vasarą yra ne mažesnė nei šaltuoju metų laiku. Mažo vaiko imuninė sistema silpnesnė, gali užtekti bėgiojant perkaisti arba per ilgai pasimaudyti, ir jis suserga. Mažylis greitai persišaldo dėl staigaus temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, jeigu išsimaudęs šaltame jūros vandenyje pažaidžia karštame pajūrio smėlyje.

Per karščius išėję į gatvę atsiduriame tarsi pirtyje. Gaivinamės šaltu vandeniu ar ledais, o grįžus į namus norisi nusistatyti kuo žemesnę oro kondicionieriaus temperatūrą. Arba atidaryti visus langus, kad tvankius kambarius greitai pravėdintų skersvėjis.

Dar prisideda stresas, kurį vaiko organizmui sukelia klimato zonos ir vietovės pokyčiai: judėjimas iš vienos vietos į kitą, skrydžiai su besikeičiančiomis laiko juostomis. Visa tai paveikia imuninę sistemą ir susilpnina jos apsaugines funkcijas.

Kad vaikas prisitaikytų prie naujų gyvenimo sąlygų, jam reikia iki dviejų savaičių. Tai yra vadinama aklimatizacija, ir kuo mažesnis vaikas, tuo šis periodas trunka ilgiau, o tuo metu vaikas yra pažeidžiamas. Todėl atostogauti su mažu vaiku patariama mėnesį, kad liktų užtektinai laiko maloniam poilsiui. 

Būtent dėl ​​aklimatizacijos pirmoji poilsio savaitė turėtų būti ramesnė – reikia tiesiog atsipalaiduoti be varginančių ekskursijų ir ilgų maudynių jūroje. Pirmomis dienomis atėjus į pajūrį geriau pabraidyti, kad kojos įprastų prie šalto vandens, neskubėti maudytis dar neįšilusiame vandenyje, o tik apsišlakstyti.

Paskubėję galime sulaukti nemalonių peršalimo pasekmių: ima perštėti gerklę, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla temperatūra. Šiuo atveju svarbiausia nepalikti visko savieigai ir gydytis.

Vasarinė sloga kelia daugiau pavojų

Peršalimo ligos vasarą turėtų būti gydomos taip pat rimtai kaip ir šaltąjį sezoną.  Net užpuolus paprasčiausiai slogai poilsis sukelia nemažai problemų tėvams. Be to, užsitęsusi vasarinė sloga gali komplikuotis į sinusitą ar ausų uždegimą. Todėl net paprastos slogos nedera palikti savieigai, manant, kad būnant paplūdimyje ji praeis savaime.

Verta prisiminti, kad sloguojančiam vaikui nedera nardyti, nes šis negalavimas gali greitai komplikuotis, pavyzdžiui, į prienosinių ančių (sinusų) uždegimą sinusitą. Pirmasis sinusito požymis – iš vienos ar abiejų šnervių išsiskiriantis tirštas pūlingas sekretas.

Didelių bėdų gali atsirasti ir skrendant lėktuvu, nes kylant ir leidžiantis staiga padidėjus ar sumažėjus atmosferos slėgiui užgula ausis. Ausyse atsirandantis skausmas kintant slėgiui ypač sustiprės užsikimšus nosytei ir dėl to sloga gali komplikuotis į ausų uždegimą. Todėl, jei vargina sloga, ruošiantis skristi, vertėtų į nosį sulašinti atkemšančių lašų.

Beje, peršalimo slogą tėveliams gali būti nelengva atskirti nuo alerginės, kuri atsiranda įvairių augalų žydėjimo laikotarpiu.O atskirti būtina, nesalerginės slogosgydymas skiriasi, ir svarbu vengti ją sukeliančių alergenų.

Peršalus nosies gleivės iš pradžių būna skaidrios, po to gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos, gali būti pūlingos. Prisideda čiaudulys, kosulys, parausta gerklė, pakyla temperatūra, gali skaudėti galvą.

Skirtingai nuo peršalimo, alerginė sloga dažniausiai prasideda staiga, nėra jokių peršalimo požymių – gerklės perštėjimo, kosulio ir karščiavimo. Alerginei slogai būdingas akių ašarojimas, perštėjimas, niežulys ir paraudimas. Alergine liga susirgęs vaikas nuolat čiaudi, iš nosies teka skaidrios ir skystos išskyros.

Greita pagalba vaikui – inhaliacijos

Vasarinė sloga trukdo mažam vaikui normaliai kvėpuoti pro nosį, valgyti, mažylis neramus, prastai miega. Įtampos kupinos atostogos apkarsta ir tėvams, ir vaikams. Todėl svarbi užduotis – greičiau nuslopinti vaiką kamuojantį nosies užgulimą ir sumažinti slogos keliamą diskomfortą.

Greitai palengvinti sloguojančio vaiko kvėpavimą padeda inhaliatorius. Vaikus auginančioms šeimoms pravartu turėti tokį mažiesiems tinkantį prietaisą. Inhaliatorius padės greičiau įveikti įvairias kvėpavimo takų ligas ir palengvinti ne tik slogos, bet ir kosulio ar gerklės skausmo kamuojamo mažylio būklę.

Inhaliacijos yra veiksmingas ir saugus vaikų peršalimo ligų simptomų slopinimo būdas. Procedūra padeda greitai palengvinti kosulį, sudrėkinti nosiaryklės gleivinę ir pašalinti skreplius. Galima įsigyti net mažiausiam vaikui tinkantį inhaliatorių, tokie prietaisai gaminami žaismingo dizaino, kad procedūra mažylio nebaugintų, o būtų panaši į žaidimą.

Inhaliatoriuje yra talpa, kurioje skystis paverčiamas mikroskopinėmis dalelėmis, daug greičiau ir lengviau pasiekiančiomis kvėpavimo takus. Vaisto dalelės pasklinda uždegimo pažeistoje vietoje mažindamos patinimą ir skausmą. Skystis inhaliatoriuje tampa aerozoliu ir reikia užsidėti specialų antgalį – kaukę ir įkvėpti purškalo.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]