MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Gimus sūneliui toliau tęsiate savo darbus, kurių turite nemažai, kaip spėjate suderinti juos su šeimos rūpesčiais?

Iš pradžių viskas buvo paprasčiau, nes Oskaras dažnai miegodavo ir galėdavau daug ką nuveikti. Dabar reikia jam skirti daugiau laiko ir dėmesio, todėl aplink mane atsirado daugiau dirbančių žmonių, o aš daug darbų atsisakau.

Padeda tai, kad daugumą darbų darau namuose nuotoliniu būdu. Kai Oskaras miega, dirbu su ausinėmis, kai nubunda, su juo žaisdama dar prie kompiuterio atsakinėju į laiškus. Kartais jis vienas pažaidžia ir leidžia man užsiimti rūbų ar aksesuarų projektais. Per pietus, jeigu turiu važiuoti į biurą, miegantį vaiką pažiūri teta, auklytė, arba vyras atvažiuoja namo. Visada buvau veikli ir man nėra sunku.

Po pusės metų Oskaras eis į darželį, tada laiko bus daugiau. Gal iš pradžių reikės pratinti po pusdienį, bet suprantu, kad vaikui tikrai to reikia. Kai su Oskaru nuvažiuojam į svečius pas kitus vaikus, matau, kad vienas vaikas draugiškesnis, o kitas pradeda verkti tik palietus jo daiktą. Vaikui reikia išmokti bendrauti, būti draugiškam.

Gali pasirodyti, kad aš visą laiką dirbu, bet vakare padedu telefoną. Nors instagramo  istorijos įkeliamos, bet viskas yra suplanuota iš anksto. Man padeda du asistentai, kurie žino, kurią valandą, kokią istoriją įdėti. Kai kurios jų būna filmuotos prieš dieną ar savaitę.

Nemažai laiko reikia makiažui, šukuosenai ir pačioms fotosesijoms – per valandą neapsisuksite, kokią išeitį tada randate?

Viską įmanoma susiderinti. Pavyzdžiui, makiažą pasidarau, kai vaikas miega, šukuoseną – iš pat ryto.  Arba atsikeliu šeštą, kad Oskaras užsimanytų po kelių valandų miegoti, o jam miegant, per valandą plaukų stilistė padaro šukuoseną. Į fotosesiją važiuoju su vaiku, pasiimu kartu draugę arba kolegę, kurios mielai sutinka su juo ten pabūti. Mano fotosesijos trumpos – trunka apie valandą: moku greitai išgauti reikiamą kadrą. Be to, nesu reikli smulkmenoms nuotraukose – nesijaudinu dėl kažkokios neidealios detalės.

Instagramas buvo mano hobis, kuris tapo darbu ir atneša nemažas pajamas. Tačiau projektus atsirenku, bet kokios reklamos nesiimu. Nereklamuoju daikto, kurio nenaudočiau, pavyzdžiui, papildų, kurių man daug siūlo, bet ne visus galiu dabar vartoti žindydama. Negaliu pasakyti, kad juos vartoju, parodyti, kad baigiasi pakuotė.

Instagrame bendraujate su daug mamų, kokią nuomonę susidarėte, ko labiausiai trūksta šiuolaikinei mamai?

Stebėdama moteris instagrame supratau, kad yra labai mažai veiklių mamų. Mama, pavyzdžiui, ryte pagamina maistą, išeina su vaiku į lauką, ir jau 4 valandą popiet pasakoja, kokia ji pavargus, kiek daug darbų padarė nuvažiavus į parduotuvę vaikui rūbelių nupirkti. O viskas priklauso nuo psichologijos, tačiau trūksta viešų asmenų, kurie ragintų mamas tuo domėtis.

Aš irgi negimiau pasiruošus dirbti 10 darbų. Jei nori turėti verslą su 10 mėn. vaiku ant rankų, nebūtinai tai duota tau ar ne. Supranti, kad stengiantis tai yra įmanoma. Manau, pravartu pasikonsultuoti su psichologais, kaip nepavargti, kaip neįklimpti į depresiją. Ar ne todėl mane stebi tiek daug mamų, kurios nesupranta, kaip aš viską spėju?

Nežinau, iš kur tas mano noras, pavyzdžiui, 8 valandą skubėti į masažą, o tam, kad suspėčiau tai padaryti, atsikelti šeštą. Ne kiekviena mama, maitindama naktį, atsikels dėl savo grožio, ar ne? Svarbiausia, galvoti apie tai, kad po šio masažo visą dieną jausiesi geriau. Pagerės tavo kraujotaka, limfotaka, smegenys veiks visai kitaip negu pamiegojus tiek, kiek vaikas, o ir atsikelsi vis tiek pavargus.

Manau, kad mamoms tiesiog trūksta motyvacijos, todėl daugelis jų netiki, kad gali pavykti, tik stebisi, kaip viena ar kita nusiperka brangesnį daiktą, kaip visur spėja. Gerai būtų, kad ragintų kreiptis daugiau specialistų, galinčių padėti mamoms kūdikystės metu. To labai reikia šiuolaikiniam gyvenime, kai yra daug kur nukeliaut, pamatyt, daug ką nusipirkt.

Apmaudu matyti, kaip kita už kelių namų gyvena daug geriau, o tau nepavyksta ir nežinai, kaip tai padaryt. Man parašo daug mamų, kurios turi 15–18 tūkst. sekėjų ir klausia, kaip aš viską spėju. To galima pasiekti – idėjos ir sprendimai gimsta galvoje.

Kas padeda išvengti streso turint tiek darbų?

Yra dienų, kai jaučiuosi pavargus, tada padeda psichologai. Kiekvieną ketvirtadienį skiriu pokalbiams su psichologu apie kai kuriuos įvykius, savijautą dėl tam tikros situacijos, konfliktus, kaip išspręsti vieną ar kitą problemą. Būna ir taip, kad nėra apie ką šnekėt, tada tiesiog pakalbam, kaip praėjo savaitė. Tai padeda nebūti impulsyviai, išlikti ramiai nemaloniose situacijose, ir visada pagalvoti į priekį ir apie kitą, priimti teisingus sprendimus.

Pavyzdžiui, supranti, kad nespėji atlikti kokio darbo, o vaikas reikalauja dėmesio ir vyras pavėlavo grįžti iš darbo. Kai daug dirbi, aplinkiniai gali nervinti dėl smulkmenų. Vieną kartą gali nutylėti, bet nervus gadina mintis, kad nori greičiau atlikti tą darbą. Tokia situacija nervina, bet nenori sukelti konflikto. Kaip elgtis? Dažnai moterys puola į visokias depresijas. Bet, ar kas atsitiktų, jei tą darbą padarytum kitą dieną? Tiesiog išmoksti į daug dalykų nekreipti dėmesio, tada ir nesinervini, ir konfliktų išvengi.

 Instagramo paskyroje užsimenate apie greitai pasirodysiantį naują projektą – „Vijolė15“. Gal papasakotumėte apie jį?

Sekėjai dažnai parašydavo, kad būtų patogu visus mano siūlomus prekių ženklus pamatyti vienoje vietoje. Taigi ir sugalvojau šį projektą, o toks bus pirmasis Lietuvoje. Tai internetinė platforma, per kurią galima įsigyti prekes panaudojant nuolaidos kodą. Jame bus ne tik prekių, bet ir paslaugų pasiūlymų, pavyzdžiui, restoranų. „Vijolė15“ jau mano sekėjams žinomas kodas, kurį taiko ir internetinės, ir fizinės parduotuvės.

Aktyviai dalyvaujate socialiniuose tinkluose, dalinatės patarimais. Kas įkvepia, teikia džiaugsmo šioje veikloje?

Neturiu nei giminaičio, nei draugės, nei kito žmogaus, kuris skatintų. Tiesiog pats gyvenimas pastūmėja. Pavyzdžiui, negaliu tylėti, jeigu sutinku mamą, kuri sako: „Šiandien neploviau galvos, bet tiek to,“ – ir išeina į parką pasivaikščioti. Mano požiūris yra kitoks, ir ne dėl to – ką kiti pagalvos. Ar sunku atsikelti anksčiau ir išsiplauti galvą? Vyras ateina iš darbo ir tu pasitinki jį nesusitvarkiusi, o administratorę biure jis mato su šukuosena. Po to skundiesi, kad vyras nemyli ar dėmesio neskiria ir t. t.

Kai nuvažiuoju pas draugę, kuri pasitinka su apdrabstytomis kelnėmis – ir ne tik mane, bet ir savo vyrą, visada pasakau savo nuomonę. Nemanau, kad namuose reikia puošnios suknelės, bet tvarkingų, kad ir sportinių rūbų, tikrai. Jeigu tokios moters paklaustum: „Ar norėtum, kad tavo vyras vaikščiotų su purvinom kelnėm ar murzina galva“, – manau, kiekviena atsakytų: „Aišku, kad – ne.“ Lygiai taip pat ir vyras.

Galbūt ir tos mamos draugės tokios pat, ir nėra į ką kreiptis, o jeigu kas ją paskatintų, galbūt ir pasikeistų. Internete daug visko parduoda – rūbų, daiktų, bet nėra skatinančių nepamiršti moteriškumo, noro tobulėti. Kad visko neužgožtų vaiko auginimo rūpesčiai. Tai ir yra mano įkvėpimas. Nereikia manyti, kad gali būti liekna ir graži, jeigu turi pinigų lankytis sporto klube. Aš galiu atiduoti vaiką auklei ir eiti į sporto klubą, bet to nedarau – paguldau Oskarą miegoti į vežimėlį ir einu pabėgioti į Vingio parką.

Dirbate ir projekte „Sąmoningumo renginiai“, papasakokite plačiau apie jį.

Sąmoningumo renginiai tėvams padeda įvairiose situacijose, tarkim, kaip tėvams ugdyti vaiko sąmoningumą 6, 8, 14 metų tarpsniais, kai sunku su juo susišnekėti, kada keičiasi jo charakteris arba turi įtakos mokykla, draugai ir t. t. Dalyvavusieji patenkinti: vyksta diskusijos, tėvai gali bendrauti su lektorium. Renginiai vyksta nuotoliniu būdu, kartu su kolegėm kviečiam patyrusius lektorius ir su būriu savo sekėjų organizuojamės. Renginiai mokami, bet nebrangūs: kainuoja iki 20 eurų.

Ar vyras nepriekaištauja dėl gausybės darbų? Koks jūsų šeimos gyvenimo būdas?

Vyras priprato, tik sako: „Gal pailsėk, tu tiek daug dirbi.“ Nuo pat pradžių jam daug ką patikiu. Kai vyras peržengia namų slenkstį, vaikas yra jo: ir maitina jį, ir košę verda. Jų abiejų ritualas – kas vakarą eiti kartu į vonią, o ten išbūna ištisą valandą. Kelis kartus per savaitę vakare išeiname pabėgioti arba pasivaikščioti, pakalbėti apie darbus, praėjusią dieną.

Daug laiko susitaupo, nes negaminu maisto. Nusprendėm, kad geriau daugiau dirbsim ir užsakinėsim subalansuotą maistą į namus. Per mano instagramo paskyrą panaudota daug nuolaidos kodų šiam maistui, tai turbūt ir kitoms moterims patiko jo privalumai. Žinoma, kainuoja nepigiai, bet kiek nusiperki produktų, iš kurių nepagamini ir išmeti! O užsisakius patiekalus, 5 kartus per dieną valgai šviežią, ne vakarykštį, ir įvairų maistą. Neįsivaizduoju, kas yra problemos dėl nesuvirškinto maisto: skrandžio skausmas, rėmuo.

Ir Oskarą pratiname prie kai kurių patiekalų, pavyzdžiui, duodam moliūgų sriubos. Gaila, kad Lietuvoje nėra siūlančių vaikiško maisto užsakymų į namus. Kol kas Oskaras dažniausiai valgo tyreles, nes su savo 4 dantukais tiesiog nenori kramtyti. Konsultavausi dėl tyrelių su specialistais, kurie patvirtino šiuolaikinių tyrelių kokybę. Auga Oskaras puikiai, kraujo tyrimų rezultatai geri. Žinoma, kai ką pagaminu, ko nėra tyrelėse, pavyzdžiui, išverdu kiaušinius, padarau bulvių košę ir sumaišau su tyrele.

Kai kurios mamos pyksta, kai siūlau tyreles. Žinoma, pirkti produktus ir gaminti pigiau, bet nemanau, kad turint galimybę būtina atsisakyti.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Kitų nuotraukų fotografė Gabrielė Gudkovaitė, Modestos Akstinės makiažas, Živilės Klimašauskienės šukuosena

Anksčiau Tomas dirbo įvairiose verslo srityse, buvo krašto apsaugos savanoris, septynerius metus tarnavo Karinėse jūrų pajėgose, o palikti karinę tarnybą ir pradėti savo verslą ryžosi prižiūrėdamas antrą dukrelę. Tad dabar, kai abi mergaitės lanko darželį, Tomas sėkmingai vysto nuosavą verslą.

Ar lengvai ryžotės išeiti iš darbo ir auginti dukreles?

Tai buvo mūsų su žmona sprendimas: vaiko priežiūros atostogų buvo palankiau išeiti man, nes žmona turi nuosavą verslą, atnešantį šeimai geras pajamas. Visgi iš kariuomenės išėjau su skaudančia širdimi, bet iškėlęs galvą, o vaikus ėjau auginti su džiaugsmu – kas gali būti maloniau gyvenime negu auginti savo dukreles.

Kas labiausiai dėl to palaikė ir ar daug buvo priešingų nuomonių?

Nesuprantu, kodėl kai kurie žmonės mano, jog vaikų auginimas yra moters pareiga. Mane palaikė kariuomenės kolegos ir net viršininkai, sakė, kad esu pavyzdys šeimoms, kokie turi būti tėvai. Dauguma pažįstamų taip pat gyrė tokį mano pasirinkimą.

Buvo ir neigiamų vertinimų, pavyzdžiui, kad „kaip boba, sėdžiu namie su vaikais“. Bet į tokį pasenusį požiūrį nekreipiu dėmesio.

Kokios buvo pirmosios savaitės su pirmagime namuose, ar nesinorėjo verčiau grįžti į darbą?

Na, su pirmąja dukrele buvo sunkiau, bet, kaip ir minėjau, vaikai negali būti našta, tai yra mūsų džiaugsmas, o su antrąja sekėsi kur kas lengviau. Svarbiausia yra tėvams gyventi pagal vaikų režimą, pavyzdžiui, miegoti tuo metu, kai miega vaikai, tada nepavargsim ir auginimas nesukels nepatogumų ir sunkumų. Padeda tiksliai sudaryta dienotvarkė: valgymai, ėjimas į lauką, pietų miegas.

Auginant vaikus, namuose begalės darbų – nuo maisto gaminimo iki priežiūros ir užsiėmimų su mažaisiais, kaip sekėsi susitvarkyti su jais?

Labai puikiai! Žmona dėl mūsų labai stengėsi: nors intensyviai dirbo darbovietėje, bet prieš išvažiuodama ryte dar spėdavo mums paruošti valgį, o ko nesuspėdavo, padarydavau aš. Mes su dukromis esame labai dėkingi mamai ir žmonai: ji man pagimdė dvi nuostabias dukras, o dukroms yra nuostabi mama. Sutarti su dukromis man sekėsi neįtikėtinai puikiai – labai geros mūsų dukrelės. Man vaikai nebuvo kliūtis ir tikrai dirbau visus darbus, kurių netrūksta nuosavame name ir jo teritorijoje, tvarkydavausi tada, kai dukra miegodavo. Jeigu reikėdavo važiuoti į miestą, parduotuvę, pasiimdavau ir mažylę kartu.

Gal sugalvojote kokių įdomių veiklų dukrelėms?

Stengiausi su dukromis daug užsiimti įvairaus pobūdžio darbais. Net ir dabar, kai dukrelės paūgėjo, dirbti namo kieme visada einame kartu su jomis. Noriu, kad mergaitės matytų, kaip reikia atlikti vieną ar kitą darbą. Skiname, rauname, žaidžiame – visą laiką veikiame kartu.

Ką mano dukrelės apie tai, kad su jomis namuose ne mama, o tėtis?

Dukros labai myli mamą, bet joms be galo gera leisti laiką su manim, nes žino, kad aš joms leisiu daugiau nei mama.

Augindamas dukreles ir sumanėte verslą – iki šiol nematytų nedidelių modulinių golfo takelių gamybą. Kaip kilo ši idėja?

Sumanymas pradėti gaminti golfo takelius brendo ilgai. Dirbdamas pardavimų srityje, atlikdamas karinę tarnybą, vis pagalvodavau, jog trūksta kažkokio užsiėmimo, kuris praskaidrintų mintis, būtų naudingas kolegoms, gerintų jų ir vadovų tarpusavio santykius. Ir štai vieną kartą draugai padovanojo miniatiūrinį golfo takelį su maža lazdele ir kamuoliuku. Ši dovanėlė ir buvo postūmis veikti.

Ėmiau braižyti, pjaustyti metalą, dairytis kiliminės dangos, tik suvirinimo darbus teko patikėti kitiems. Didelė paskata kurti golfo takelį buvo ta, kad tiesiog nebenorėjau grįžti į samdomas pareigas, be to, turėjau ilgai brandintą idėją, kurią rūpėjo įgyvendinti, ir mintys apie tai, vis nedavusios ramybės, pastūmėjo mane judėti pirmyn.

Ar lengvai prasiskynė kelią ši Lietuvoje nauja pramoga?

Susidomėjimas labai didelis, dabar jau derinu verslui skirtų golfo takelių tiekimą į skandinavų šalis.

Manau, kad golfas puikai padeda užmegzti socialinius ryšius, gerus santykius su būsimu ar esamu verslo partneriu ir tiesiog atsipalaiduoti darbo metu, taip pat tokie golfo takeliai yra įdomi fizinio krūvio forma. Tikiu, jog ši pramoga paįvairins sveikatinimo įstaigų, viešbučių, laisvalaikio centrų paslaugas.  

Golfas lavina mąstymą, koordinaciją, stiprina komandinius įgūdžius. Šis žaidimas įdomus ir vaikams. Tokį golfo takelį galima sumontuoti name – pramogai ir fiziniam aktyvumui. Mažiausią golfo takelį galima įsirengti net nedidelėje erdvėje, iš atskirų detalių jį galima išdėlioti įvairių formų.

Ar savo namuose įsirengėte golfo takelį? Tikriausiai ir pats žaidžiate golfą, gal šį žaidimą mėgsta visa šeima?

Pažaidžiame ir namuose, pats nesu profesionalus golfo žaidėjas, bet manau, kad nuo pavasario tikrai startuosiu kaip pradedantysis ir gilinsiu savo žinias dar daugiau.

Dabar, kai dukrelės paūgėjo, ko gero, darbą namuose derinate su tolimesne jų priežiūra?

Taip, visada ir vežu į darželį, ir parsivežu namo. Man smagu, kai jos manęs laukia darželyje, atėjus apkabina, kai jauti savo vaikų šilumą ir meilę. Vaikai mūsų šeimai nėra našta.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Dažnai ką tik mamomis tapusios moterys susigalvoja naujų veiklų monotoniško gyvenimo paįvairinimui arba tiesiog paskatina naujos patirtys. Kokia buvo jūsų verslo pradžia? Ką veikėte iki jo?

Iki Justo gimimo išbandžiau daug įvairių darbų: jau nuo 10 klasės vasaromis dirbau pardavėja mamos parduotuvėje, po mokyklos kelerius metus gyvenau Vilniuje, ten buvau pardavėja, apskaitininke, renginių organizatore. Keletui metų išvykau į Londoną ir dirbau moteriškų drabužių parduotuvėje. Šiuo metu esu labai laiminga atradusi sau mėgstamą veiklą ir jos nekeisčiau į jokią kitą.

Viskas prasidėjo gimus sūnui – nuo mezgimo ir nėrimo, net nežinau, kodėl susidomėjau šia veikla. Tada pamėgau siuvinėjimą kryželiu, iki išnaktų galėdavau sėdėti siuvinėdama tyloje. Manau, atsiradus vaikams, mamoms labai reikia pabūti vienom, su savo mintimis ir be pašalinių garsų – tas labai ramina ir paruošia kitai dienai.

Jūsų verslas prasidėjo nuo naujienos Lietuvoje – žindymo karolių. Dabar, atrodo, juos vadinate mamos karoliais. Kaip ryžotės šiam verslui?

Visuomet mėgau išbandyti naujus dalykus. Pirmuosius Justo gyvenimo metus praleidom Londone, tad siaubdavom vaikiškų prekių parduotuves: norėjosi išbandyti viską, kas nauja ir įdomu. Tada buvau girdėjusi apie papuošalus, kuriuos gali kramtyti vaikai, bet taip ir neįsigijau.
Pirmuosius žindymo (mamos) karolius nusipirkau gimus Mildai, galbūt turėdama mažą mergaitę panorau ir pati pasipuošti, jau nepamenu. Siunčiausi juos iš Amerikos, nes arčiau tuo metu neradau, tad ir šovė į galvą tokia mintis – gaminti pačiai.

Kokia jūsų žindymo patirtis, gal ji turėjo įtakos verslo pasirinkimui?

Deja, mano žindymo patirtis nėra labai smagi ir ilga. Ilgai vengiau šios temos, nes jaučiau gėdą ir kaltę, jog nepavyko maitinti vaikučių pačiai, bet vaikams paaugus tai pasimiršo. Atsisakyti žindymo nebuvo mano pačios pasirinkimas, tiesiog taip buvo lemta.

Labai palaikau mamas, kurios žindo pačios, bet nesmerkiu ir tų, kurios pasirenka kitą kelią. Pastebėjau, kad kai kurios žindančios mamos išreiškia neapykantą ir smerkia maitinančias iš buteliukų. Tai, mano manymu, yra labai negražu. Visos mes žinome, kas geriausia būtent mūsų vaikams, atsižvelgiant į mūsų pačių gyvenimo būdą ir galimybes.

Kaip sekėsi iš pradžių, ar greitai pavyko sudominti mamas nauju papuošalu?

Pradžia nebuvo labai sėkminga – to ir nesitikėjau. Pirmieji metai buvo labiau skirti savo gaminių tobulinimui, geriausių medžiagų paieškai. Naujiena mamas domino ir pirkėjų sulaukdavau vis daugiau, tada pradėjau plėsti asortimentą ir pasiūliau kramtukus, čiulptuko laikiklius. Šiuo metu prekiauju ne tik savo gaminiais, bet ir kitais naudingais kūdikiui daiktais: čiulptukais, merliukais, lavinamaisiais stoveliais ir kt.

Papasakokite, kam tie karoliai labiau pritaikyti – mamos puošmenai, ar kūdikiui? Ir kuo šie papuošalai ypatingi?

Žindymo arba mamos karoliai yra papuošalas mamai, kurį vaikas gali kramsnoti, kai juos nešioja mama. Žindymo karoliai pagaminti iš natūralių medžiagų, ir mamai nereikės baimintis, kad kūdikis įsikiš juos į burnytę. Jokiu būdu negalima jų užkabinti vaikučiams ant kaklo, nes tai tikrai nėra saugu. Kai mama maitina mažylį, jis dažnai tampo plaukus, žnaibosi, kiša pirštus mamai į burną – tada ir ateina į pagalbą žindymo karoliai. Nors pasiteisina ne visoms mamoms (nes kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savų pomėgių), bet dauguma tikrai džiaugiasi įsigijusios.

Kaip sekėsi derinti verslą ir motinystę?

Nuo pat verslo pradžios dirbau tik vakarais, kai vaikai miegodavo. Dažnai mano darbas baigdavosi 24 val. ir vėliau. Pradėjus vaikams lankyti darželį ir mokyklą, atrodo, palengvėjo, bet prekyba augo, užsakymus pakuoti dienomis nebesuspėdavau, tad ir iki šių dienų dažnai dirbu naktimis.

Padeda tai, jog dirbu namuose, nes visada esu pasiekiama vaikams: jei reikia pagalbos sprendžiant užduotis, atėjo laikas pietauti ar tiesiog norisi apsikabinti.

Labai džiaugiuosi, kad vyras visuomet palaikė mano veiklą ir noriai padeda. Kartais atsiranda vyriškų darbų, pavyzdžiui, reikia pragręžti, sukalti. Prieš porą metų namuose įsirengiau atskirą darbo kambarį, kurio be vyro pagalbos tikrai šiandien neturėčiau. Dažnai kyla naujų idėjų dėl gaminių, kurias jis man padeda įgyvendinti. Paprastai užtenka tik manęs išklausyti, padiskutuoti, ir atsakymas ateina savaime.

Kaip pasikeitė gyvenimas ir veikla paūgėjus vaikučiams?

Mano vaikai gana savarankiški, ryte atsikėlę patys papusryčiauja, kartais ir mus su vyru pusryčiais į lovą palepina. Labai noriai man padeda dirbti, jei reikia kažką pakarpyti, paklijuoti ar surūšiuoti. Metų gale visuomet darau inventorizaciją, taigi praėjusiais metais vaikai padėjo suskaičiuoti visas žaliavas, o jų turiu tikrai nemažai.

Vaikai visuomet būdavo pirmieji, kurie išbandydavo naujoves – ar tai būtų karoliai, ar kramtukai. Net ir Justas mielai vaikščiodavo su karoliais, kuriuos padarė mama, tik spalvas reikėdavo parinkti berniukiškas. Gavusi naujas prekes visuomet parodau vaikams, paklausiu, ką jie mano. Vaikiškos įžvalgos dažnai atskleidžia įdomių dalykų, apie kuriuos suaugusieji net nepagalvotų.

Norėčiau paskatinti mamas nebijoti pradėti savo veiklos: jei turite viziją ir tikite ja – išdrįskite žengti lemtingą žingsnį. Mes, moterys, dažnai esam šimtus kartų sumanesnės ir stipresnės už vyrus, į viską žvelgiame kitomis akimis, suprantam ir jaučiam kitas mamas. Ir visuomet užsibrėžkite didesnius tikslus, negu tikite, kad galite įvykdyti, – tai skatins tobulėti ir visuomet judėti pirmyn.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė
Fotografavo Mile.fotografija