MAMŲ ISTORIJOS. Baletas, vandens sportas ir kitos trimetės mažylės pramogos.

RUDENS LIGOS. Skauda gerklę – skubėti į vaistinę ar pas gydytoją? Gripas ir COVID-19 – saugomės abiejų. Pediatrai: kada COVID-19 susirgusiam vaikui reikia tyrimų.       

VAISTINĖLĖ. Kaip įveikti didžiausius žarnyno priešus – virusus ir antibiotikus.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Gydytojas A. Vingras Mažakraujystė (anemija). Kaip sustiprinti sveikatą? (partnerio turinys). Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės. Svarbiausios atopiniu dermatitu sergančio vaiko tėvų užduotys.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindyti negalima! Ar tikrai?

NĖŠTUMAS. Nėščiajai svarbūs vitaminai ir mineralai.

MOKOMĖS. 2–3 metų mažylio pasiekimai.

VERTA ŽINOTI. Ruduo – ne tik virusinių ligų paūmėjimo metas.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Ūminės kvėpavimo takų ligos: kaip apsisaugoti?

Rudens, žiemos bei ankstyvo pavasario periodas yra ūminių kvėpavimo takų infekcijų metas. Tuomet itin aktyvūs gripo virusai ir kiti ligų sukėlėjai. Pradeda kamuoti aukšta temperatūra, kosulys, gerklės skausmas ir kiti nemalonūs simptomai, dėl kurių bent keletą dienų tenka pasigydyti namuose. Be to, kai kurios kvėpavimo takų ligos ir gripas pavojingi dėl komplikacijų, ypač jei liga nėra tinkamai gydoma ar persergame vaikščiodami. Šąlant orui daugėja sergančiųjų itin pavojinga COVID-19 infekcija.

Norėdami apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, pirmiausia išsigydykite organizme tūnančias infekcijas. Vienas iš infekcijos židinių – sugedę dantys, kurie gali lemti širdies, sąnarių, inkstų ir kitų organų ligas. Infekcija silpnina visą organizmą, taip pat – imuninę sistemą. Kovodamas su infekcijomis organizmas eikvoja apsaugines jėgas ir tampa labiau pažeidžiamas virusų.

Apsisaugoti nuo užkrato padeda paprasti ir visiems gerai žinomi būdai. Dažnai plaukite rankas su muilu, naudokite odos antiseptiką, mūvėkite apsaugines pirštines, nepamirškite veido kaukės. Stenkitės mažiau liesti paviršius viešose vietose, nes per juos gali būti perduodama virusinė infekcija. Nepamirškite imunitetą stiprinančių veiksnių, tokių kaip subalansuota mityba, sveikas miegas ir fizinis aktyvumas.

Gyvenimo būdo pasekmė – skrandžio opa ir gastritas

Atšalus orui gali atsinaujinti lėtinės virškinamojo trakto ligos: skrandžio opa ar gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas). Keliamės anksti, einame miegoti vėlai, valgome netinkamai, be to, daugelis rudenį patiriame stresą ir nuotaikos svyravimus. Sergantiesiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis visa tai lemia virškinimo sutrikimus.

Skrandžio opos paūmėjimo pagrindinis simptomas – stiprus skausmas pavalgius skrandyje ir aplink jį. Dažnai vargina rėmuo, gali pykinti, dingsta apetitas. Gastrito požymiai: graužiantis ar deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, vėmimas, rėmuo.

Atsiradus diskomfortui ir skausmui skrandžio srityje patariama kreiptis į specialistą ir, jei reikia, atlikti tyrimus. Juk bet kokią ligą svarbu kuo greičiau pradėti gydyti.

Rudeniniai alergenai – šaltis ir drėgmė

Rudenį dažniausiai paūmėja ne šienligė (alergija žiedadulkėms), o kitų alergenų sukeltos ligos. Alerginę reakciją šiuo metų laiku gali sukelti du pagrindiniai veiksniai. Vienas iš jų šaltis. Jau rugsėjį oro temperatūra pastebimai krinta, prasideda naktinės šalnos. Alergiškiems šalčiui žmonėms žema temperatūra sukelia odos paraudimus, patinimus, taip pat niežėjimą, atsiranda pūslių ir kt. Sunkesniais atvejais alergija šalčiui gali sukelti dusulį ir net anafilaksinį šoką.

Antras rudens alergenas pelėsinis grybelis. Esant didelei drėgmei ir saulės stokai, pelėsis auga ypač aktyviai. Jis įsimeta į drėgnus gyvenamųjų pastatų kampus, rūsius, sandėlius, taip pat nukritusius lapus, šieną ir vaisių bei daržovių atsargas. Kai kuriems žmonėms pelėsis yra stiprus alergenas, todėl rudenį reikėtų vengti sąlyčio su juo. Tiksliai nustatyti, kas sukėlė sezoninę alergiją, gali tik gydytojas, dažnai prireikia ir tyrimų.

Rudeninis liūdesys ar depresija?

Dėl vis trumpėjančio šviesaus paros meto rudens–žiemos periodu organizme sutrinka miego hormono melatonino, o kartu ir serotonino – gerą nuotaiką lemiančio hormono, gamybos balansas. Todėl dauguma žmonių niūrų rudenį patiria bent jau blogą nuotaiką ir liūdesį. O jautrios psichikos ir linkusiam į depresiją žmogui gali pasireikšti depresinio sindromo paūmėjimas.

Įspėti turėtų šie simptomai: apatija, susidomėjimo įprastine veikla ir darbu praradimas; liūdesys ir prislėgta nuotaika; vangumas ir reakcijų sulėtėjimas; nemiga arba, priešingai, mieguistumas dieną; dirglumas be priežasties.

Įveikti blogą nuotaiką padės tokios priemonės kaip sportas, pasivaikščiojimai šviesiu paros metu, aromaterapija, masažas. Tačiau šios priemonės yra veiksmingos tik tuo atveju, jei tai rudeninė depresija, o ne psichikos sutrikimas, kurį turėtų gydyti specialistas. Skirtingai nuo įprasto rudeninio liūdesio, klinikinė depresija tęsiasi savaites ir mėnesius, yra daug sunkesnė ir gali sukelti rimtesnių pasekmių. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė

Pavasario oras palankus infekcijoms

Pavasaris atneša ne tik vis labiau šildančią saulę, viliojančią būti ilgiau lauke, bet ir nusilpusį imunitetą. Organizmo gynybines galias silpnina vitaminų trūkumas, nes iki žiemos pabaigos daržovėse ir vaisiuose vitaminų labai sumažėja. Taip pat – saulės trūkumas, dėl kurio pristingame vitamino D, gaminamo odoje veikiant saulės spinduliams. Be to, saulės dar nėra tiek daug, kad ultravioletiniai spinduliai galėtų sunaikinti ligų sukėlėjus.

Atšilus sąlygos mikrobams daugintis taip pat palankios, virusinė infekcija taip pat lengvai perduodama oro lašeliniu būdu. Mat, šis sezonas – lietaus metas, o vienas iš svarbių rizikos faktorių, lemiantis peršalimo ligas, yra oro drėgmė. Iš kvėpavimo takų į aplinką patekę virusai, esantys mažuose lašeliuose, pakimba ore ir taip gali išbūti ilgiau. Taigi, dar prisidėjus susilpnėjusiam imunitetui, vaikus greičiau gali užpulti įvairios ligos.

Atšilus rizika užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija žymiai padidėja dar ir todėl, kad dažniau negu per žiemos šalčius einame su vaikais į lauką, o ten jie kontaktuoja su kitais. Be to, pavasarinis atšilimas yra gana apgaulingas dėl oro temperatūrų kaitos. Todėl sunku nuspėti, kaip aprengti vaiką į kiemą ar darželį. Lengvai aprengtas vaikas gali sušalti, o priešingai – tėvams apsidraudus nuo peršalimo, perkaisti. Tai, nors ir nėra tiesioginis ligų šaltinis, bet gali jas paskatinti.  

Šilumą atnešantis sezonas ne tik palankus virusų ir bakterijų sukeliamoms ūmioms kvėpavimo takų ligoms, paūmėja ir lėtinės ligos – bronchų astma, bronchitas. Tai taip pat siejama su permainingais orais, vitaminų stoka ir susilpnėjusiu imunitetu.

Dažniau puola rotavirusinės infekcijos

Pavasarį nepalieka ramybėje ir rotavirusinė infekcija – dažniausia virusinė vaikų žarnyno liga, kurios pagrindiniai simptomai stiprus vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas. Labiausiai šiai infekcijai imlūs jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Jie užsikrečia vienas nuo kito – dažnai taip įvyksta vaikų kolektyvuose, o suaugusiesiems šią infekciją dažnai perduoda maži vaikai. Virusą gali platinti ir sergantieji besimptome forma. 

Rotavirusine infekcija užsikrečiama per nešvarias rankas, įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Taip pat – per šiluma neapdorotą maistą, pagamintą nešvariomis rankomis. Ant rankų šis virusas išgyvena keletą valandų. Užsikrėsti galime ir parduotuvėje, jei grįžę namo nenusiplauname rankų.

Nuo rotavirusinės infekcijos gelbsti skiepai, kuriais kūdikiai skiepijami nemokamai. Pirmoji dozė įskiepijama  2 mėnesių mažyliui, antroji – 4, trečioji – 6 mėn.

Pavojus gamtoje – bundančios erkės

Sušilus orui suaktyvėja ir erkės, tykančios mūsų žolėje ir krūmuose. Šie vabzdžiai perneša daugybę pavojingų infekcinių ligų, dažniausios iš jų – Laimo liga ir erkinis encefalitas, kuris gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus.

Todėl būdamas gamtoje vaikas turėtų vilkėti šviesius drabužius, kad erkes galėtumėte lengvai pastebėti. Turi likti kuo mažiau atvirų kūno vietų: viršutinį drabužį reikėtų sukišti į kelnes, o kelnes – į kojines, pridengti galvą. Geriausiai nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, skiepytis derėtų ankstyvą pavasarį, kad užtektų laiko susidaryti imunitetui.

Ligų prevencija pavasarį

Geriausia prevencija yra sveikas gyvenimo būdas: tinkama higiena, grūdinimasis, grynas oras, fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba ir kontaktų su susirgusiais žmonėmis vengimas.

Atšilus orui vaikai ilgiau išbūna lauke, ir tai, viena vertus, stiprina imuninę sistemą. Kita vertus, į žaidimų aikšteles ateina daug vaikų, todėl padidėja tikimybė užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija. Todėl geriau vaikščioti su vaiku ne tose vietose, kur renkasi daug mažylių (žaidimų aikštelėse, zoologijos ar botanikos sode ir kt.), o kur nors nuošaliau parke. Rengdami vaiką į lauką, pirmenybę teikite drabužiams, pagamintiems iš natūralių medžiagų. Jais aprengtas mažylis ne taip greitai sušals ar perkais.

Daugelis tėvų, norėdami išvengti vitaminų trūkumo, pavasarį suskumba į vaistinę maisto papildų, tačiau jie nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, kad vaikas nesusirgs. Prieš perkant vitaminus geriausia pasitarti su vaiko gydytoju. Taip pat nedera pamiršti, kad vaiko sveikatai labai svarbus gyvenimo būdas, o mažyliui susirgus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad išvengtumėte sunkesnių komplikacijų.

Parengė Undinė Gilė

Maži vaikai serga dažnai ir tėvai su tuo yra susitaikę. Bet kartais nutinka taip, kad ir ramaus būdo suaugusieji gali pasimesti. Vienas iš baimę keliančių negalavimų yra laringitas. Vaikas užkimsta, kosėjant sklinda lojimą primenantys garsai, darosi sunkiau kvėpuoti. Gydyti ligą reikia pradėti nedelsiant – ji gali sukelti didelį pavojų, ypač mažiems vaikams. Ką turėtų žinoti tėvai apie šią ligą, kaip padėti vaikui ir kodėl būtina gydytojo apžiūra.

Kvėpuoti ir kalbėti trukdantis uždegimas

Laringitą išprovokuoja kvėpavimo takų virusinė infekcija. Paprastai dėl to kalti paragripo virusai, ši liga gali būti ir adenovirusinės, rinovirusinės infekcijos pasekmė. Iš pradžių apipuola sloga, pradeda skaudėti gerklę, pakyla temperatūra. Pažeidusi nosį ir ryklę infekcija išplinta į gerklas. Rečiau ligą gali sukelti ir kitos priežastys: bakterijos, aplinkoje esantys alergenai, balso stygų pertempimas.

Laringitas – tai gerklų uždegimas, o gerklų srityje yra balso stygos, todėl pagrindinis laringito požymis – užkimimas ar net balso praradimas. Dėl uždegimo paburksta ir balso stygos, ir viršutinis trachėjos trečdalis, dėl to susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Be to, kamuoja sausas, šiurkštus kosulys, vaikas gali karščiuoti. Laringito požymiai dažnai paūmėja naktį, dėl to labai išgąsdina tėvus.

Paprastai šis negalavimas ištinka vaikus pirmaisiais penkeriais gyvenimo metais, nes jų kvėpavimo takai yra daug siauresni. Uždegimo sukeltas paburkimas tiek juos susiaurina, kad sutrikdo vaiko kvėpavimą. Suaugusiųjų ir vyresnių vaikų gerklų spindis yra gana platus, todėl jų patinimas balso stygų srityje nesukelia nei kvėpavimo sutrikimo, nei dusulio, kurio taip bijo mažų vaikų mamos.

Negalintis normaliai kvėpuoti vaikas išsigąsta, pasidaro neramus, verkia, o tada kvėpavimas dar labiau komplikuojasi. Stipriai paburkus kvėpavimo takų gleivinei, vaikui ypatingai sunku kvėpuoti ir jis gali pradėti dusti. Tuomet prireikia skubios gydytojo pagalbos.

Pavojingiausias – stenozuojantis laringitas

Ūminis laringitas 6 mėn. – 3 metų vaikams gali būti daug sunkesnė liga, tai vadinamasis stenozuojantis laringitas (virusinis krupas). Be to, kad vaikas užkimsta arba visiškai praranda balsą
ir vargina lojamas kosulys, virusiniam krupui būdingas požymis – stridoras. Tai yra garsus įkvėpimas, dusulys ir tarpšonkaulinių tarpų įtraukimas kvėpuojant. Dar labiau pablogėjus, vaikas pamėlsta, gali sutrikti sąmonė. Atsiradus pirmiesiems virusinio krupo požymiams reikia skubiai kviesti gydytoją, vaikas guldomas į ligoninę.

Pirmoji pagalba namuose – kvėpavimo takų drėkinimas

Kol atvažiuos gydytojas, pirmoji pagalba stenozuojančiu laringitu sergančiam vaikui yra kvėpavimo takų drėkinimas – vaikas turi pakvėpuoti garais. Kartu padeda ir šaltas oras, todėl gerai išvėdinkite vaiko kambarį.

Iš tikrųjų laringitas ne visada toks baisus, kaip gali pasirodyti tėvams, susidūrusiems su tokia situacija pirmą kartą. Jei žinosite, ką daryti tokiai būklei pasikartojus, panika neapims. Namuose gerai turėti inhaliatorių, kuriuo iš pradžių galima atlikti procedūras su paprastu vandeniu. Inhaliacija sudrėkina kvėpavimo takus ir greičiau išsivalo juose susikaupęs sekretas. Bet tai tik priemonė padėti vaikui, kol jį apžiūrės gydytojas. Patiems tėvams diagnozuoti ligos neverta, tai padaryti ir parinkti vaistus turi specialistas. Beje, gydytojo skirtus skysčio pavidalo vaistus galėsite naudoti inhaliatoriuje.

Jeigu neturite inhaliatoriaus, vonios kambaryje atsukite karštą vandenį ir šiltų garų pripildytoje patalpoje pabūkite su vaiku 10–15 minučių. Bet būtina iškviesti gydytoją, nes visos šios priemonės tik pagalbinės. Garų įkvėpimas vonioje iš tikrųjų yra tik kvėpavimo takų drėkinimas, bet tai padeda mažyliui kvėpuoti. Be to, ši procedūra nukreipia vaiko dėmesį, nuramina, jis nustos verkti, o tai taip pat svarbu, nes jei ligoniukas verkia, kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja ir būklė pablogėja.

Laringito gydymas

Vaikui į burną purškiama dezinfekuojamojo ir skausmą malšinančio preparato arba duodama čiulpti tokio preparato pastilių, taip pat – kosulį minkštinančių, uždegimą mažinančių vaistų. Gydant stenozuojantį laringitą vaikui gali būti skiriamos adrenalino inhaliacijos.

Laringitu sergantis vaikas neturėtų kalbėti, svarbu jį nuraminti, patariama vengti aktyvių žaidimų ir stiprių emocijų. Migdykite vaiką ant aukštesnės pagalvės. Dėl ligos ir karščiavimo mažyliui reikia gauti daugiau skysčių, todėl jį dažnai girdykite šilta mėlynių, aviečių arbata.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl vaikui svarbios omega-3 ir omega-6 rūgštys?

Planuojant pastoti, nėštumo ir kūdikio žindymo laikotarpiais ypač svarbios yra ilgos grandinės omega riebalų rūgštys: dokosaheksaenoinės rūgštis (DHR) iš Omega-3 riebalų rūgšties rūšies ir arachidono rūgštis (AR) iš omega 6. Tyrimais nustatyta, kad šios rūgštys yra lyg „statybiniai blokai“, reikalingi kūdikio akių ir nervų sistemos ląstelėms susidaryti. DHR ir AR rūgštys ypač svarbios paskutiniais trimis nėštumo mėnesiais, nes tuomet ypač greitai auga vaiko smegenys. Daugiau šių rūgščių turi gauti ir gimęs vaikas nuo pat pirmųjų dienų mažiausiai iki dvejų metų.

Nėštumo metu besivystantis kūdikis ir žindomas vaikas šių rūgščių gauna tik iš motinos, o jų, taip reikalingų medžiagų, jos kraujyje ir piene yra tiek, kiek patenka su maistu. Daugiausia omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių yra riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ir skumbrėje.

Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad ilgos grandinės omega riebalų rūgštys, vartojamos nėštumo ir žindymo laikotarpiais, gali teigiamai veikti tolesnę vaiko psichikos raidą.

Dandi universiteto Psichologijos ir vaiko sveikatos fakulteto mokslininkų grupė tyrimais nustatė, kad nuo gimimo iki keturių mėnesių maitinti DHR ir AR praturtintu pieno mišiniu kūdikiai, sulaukę dešimties mėnesių, daug geriau geba įveikti sunkumus negu vaikai, gėrę įprastinius pieno mišinėlius. Taip pat nustatyta, kad šių vaikų, sulaukusių trejų metų, IQ buvo aukštesnis, o žodynas turtingesnis.

Kitų tyrimų duomenimis, vaikų, kurių mamos vartojo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštis būdamos nėščios ir žindydamos, regėjimas buvo aštresnis.

Omega rūgštys būtinos mamos sveikatai

Keli Danijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad moterų, vartojančių daug omega-3 riebalų rūgščių, nėštumas trunka ilgiau, o naujagimiai sveria daugiau. Moterims, kurios visai nevalgo žuvies ir nevartoja šios rūgšties papildomai, rizika pagimdyti neišnešiotą kūdikį beveik keturis kartus didesnė negu toms, kurios valgo žuvį mažiausiai kartą per savaitę. Be to, nustatyta, kad daugiau omega-3 rūgšties suvartojančios moterys pagimdžiusios rečiau serga depresija.

Taigi nėščiosioms naudinga vartoti šių riebalų rūgščių ne tik dėl kūdikio, bet ir dėl savo sveikatos. Nėščiosios riebalų rūgštys per placentą patenka kūdikiui ir padeda vystytis jo smegenims. Apskaičiuota, kad maitindama krūtimi mama praranda kasdien po 50–80 mg riebalų rūgščių, o jų sumažėjimas siejamas su depresija po gimdymo. Nėštumo metu prarastas riebalų rūgštis mama atgauna tik per 26 savaites. Todėl vėlesniems vaikams DHR ir AR kiekio gali neužtekti optimaliai vystytis smegenims ir akims, jeigu jų nebus vartojama papildomai.

Kodėl trūksta omega-3 ir omega-6 rūgščių?

Jų gali trūkti net ir valgant daug maisto, iš kurio organizmas gali pagaminti DHR ir AR (pvz., iš tamsiai žalių lapinių daržovių, kviečių gemalų, kai kurių riešutų, sezamo ir saulėgrąžų sėklų), kai sumažėja fermento, metabolizuojančio šias rūgštis iš maisto, aktyvumas.

Šį fermentą gali slopinti kofeinas, rūkymas, cholesterolio ar sočiųjų riebalų perteklius, gausiai vartojamas cukrus, pagrindinių vitaminų ir mineralų – cinko, chromo, piridoksino – trūkumas. Neigiamai šį fermentą veikia ir virusinė infekcija, diabetas, senėjimas bei gausiai vartojamas alkoholis. Vadinasi, ir visavertė mityba gali neišgelbėti nuo šių riebalų rūgščių stygiaus.

Vartoti daug žuvies, kuri yra tiesioginis DHR ir AR šaltinis ( lašiša, tunas, skumbrė) nėščioms moterims nerekomenduojama. Mat dauguma vandenynų užteršti metilo gyvsidabriu, kuris gali pakenkti besivystančiai nervų sistemai. Be to, žuvyje gali būti teršalų. Pavyzdžiui, dioksino ir PCB.

Saugiausia omega-3 ir omega-6 rūgščių kiekį papildyti maisto papildais.

Omega rūgštys nėščiajai, žindyvei ir vaikui

Svarbu, kad maisto papildai, kurių sudėtyje yra omega-3 žuvų taukų būtų gaunami iš neužterštuose vandenynuose sugautos žuvies. Iš jų turėtų būti pašalinti teršalai, priemaišos ir lakiosios medžiagos, tuomet DHR bus ypač geros kokybės, veiksminga ir maksimaliai absorbuojama.

Pirmuosius dvejus gyvenimo metus, kai smegenys ypač greitai vystosi, svarbu aprūpinti vaiko organizmą reikiamu būtinų geros kokybės omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių ir natūralių antioksidantų kiekiu.

DHR ir AR riebalų rūgštys būtinos, kad kūdikio smegenys ir akys vystytųsi normaliai, be to, didesnė tikimybė, jog kūdikis gims išnešiotas. Idealu, jeigu jos pradedamos vartoti dar prieš pastojant ir vartojama visą nėštumo ir žindymo krūtimi laikotarpį bei vėliau jų papildomai duodama paūgėjusiam vaikui.