Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Viduriavimas gali būti pavojingas

Virusine žarnyno infekcija gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus, tačiau dažniausia ši liga iki 5 metų vaikams. Susergama virusui patekus į burnos ertmę ir beveik visada dėl to pykina, vemiama ir viduriuojama. Virusai plinta per išmatas, per užkrėstą vandenį, maistą, ir patekę į organizmą sukelia virškinamojo trakto gleivinės uždegimą. Užsikrėsti galima per namų apyvokos daiktus, įvairius paviršius ir nešvarias rankas.

Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, tačiau paveikęs jis gali išskirti virusų dar keletą dienų. Jei tomis dienomis pasinaudojęs tualetu jis nenusiplaus rankų, lengvai perduos infekciją.

Žarnyno infekcijas sukelia įvairūs virusai: rotavirusai, norovirusai, astrovirusai, adenovirusai ir kiti. Laikas, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai, dažniausiai 1–5 dienos. Virusinio viduriavimo simptomai:

• pykinimas;
• vėmimas;
• gausus vandeningas viduriavimas;
• pilvo pūtimas ir skausmas;
• gali būti kvėpavimo takų infekcijos požymių: sloga, nestiprus kosulys, paraudusi ryklės gleivinė;
• intoksikacijos simptomai: bendras negalavimas, silpnumas, galvos skausmai;
• pakilusi kūno temperatūra.

Viduriavimas paprastai tęsiasi iki 7 dienų, tačiau dėl skysčių trūkumo nulemtos dehidratacijos vaiką gali tekti paguldyti į ligoninę. Viduriuodamas ir vemdamas jis greitai netenka daug skysčių ir elektrolitų (kalio, natrio, gliukozės), kuriuos būtina greitai atkurti. Todėl svarbu pastebėti dehidratacijos požymius ir iš karto pradėti vaiką girdyti specialiais tirpalais, kurių galima įsigyti vaistinėje. Netekęs daug skysčių vaikas verkia be ašarų, suretėja šlapinimasis, sumažėja seilių, liežuvis pasidaro sausas ir su apnašom, išsausėja ir suskeldėja lūpos, suglemba oda. Atsiradus šiems požymiams reikia kreiptis į gydytoją.

Pavojingiausia yra rotavirusinė infekcija, nes ji sukelia ilgiausiai trunkantį viduriavimą ir karščiavimą, netenkama daugiausiai elektrolitų. Rotavirusine infekcija nuo 6 mėnesių iki 3 metų perserga dauguma vaikų. Išvengti šios infekcijos galima pasiskiepijus. Tai vienintelė virusinė žarnyno infekcija, nuo kurios yra sukurta vakcina.

Pagrindinė pagalba viduriuojant – skysčiai ir probiotikai

Jeigu viduriuojantis vaikas nevemia, temperatūra nėra aukšta, gali užtekti skysčių ir probiotikų, kuriuos reikia pradėti duoti kuo greičiau. Kad išvengtumėte dehidratacijos, viduriuojantį vaiką girdykite vandeniu ir arbatomis (tinka mėlynių, kmynų, ramunėlių arbatos), gerti jis turi dažnai ir po truputį. Nuo pat viduriavimo pradžios vaikui patariama duoti probiotikų. Įrodyta, kad probiotikai pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu.

Infekcijos sukeltas žarnyno gleivinės uždegimas sutrikdo virškinimą, nes viduriuojant visada pažeidžiama bakterijų pusiausvyra ir svarbu atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Tai padaryti padeda probiotikai. Jie sumažina viduriavimų skaičių, o veiksmingumas didesnis pradėjus vartoti viduriavimo pradžioje. Probiotikai ne tik suretina viduriavimus, bet ir pagerina virškinimą, sustiprina imunitetą. Įrodyta, kad jie ne tik padeda greičiau susidoroti su viduriavimu, bet ir jo išvengti.

 Išskirtinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii

Probiotikai yra ne tik sveikatai naudingos gerosios bakterijos. Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Išskirtinės šio mieliagrybio savybės, kad jis yra 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš žarnyno daugiau patogeninių mikroorganizmų. Šis mieliagrybis atsparus skandžio rūgštims, todėl nepažeistas ir gyvybingas pasiekia žarnyną, net storąją žarną, ir išlieka maksimaliai veiksmingas.

Saccharomyces Boulardii sudaro palankias sąlygas žarnyne daugintis gerosioms bakterijoms, išskiria fermentus, kurie neleidžia patogenams prisitvirtinti prie žarnyno gleivinės. Šio mieliagrybio nauda žarnynui ir pagalba gydant daugelį žarnyno ligų patvirtinta klinikiniais tyrimais.

Vartojant šio mieliagrybio preparatą viduriavimo metu ne tik atkuriama žarnyno mikrobiota, bet ir mažiau netenkama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir imunitetas. Šio mieliagrybio preparatą rekomenduojama pradėti vartoti ne tik viduriuojant, bet ir tęsti dar keletą dienų, jau pasveikus.

Siaučiant virusinėms žarnyno infekcijoms, šio mieliagrybio preparatą patariama vartoti profilaktiškai, ypač tai svarbu mažiems vaikams ir kam nors susirgus kolektyve.

Kad neužsikrėstų kiti

Pradėjusio viduriuoti vaiko neleiskite į darželį ar mokyklą ir kreipkitės į gydytoją. Kadangi virusai išsiskiria ne tik sergant, bet ir kelias dienas po to, vaikas turėtų pabūti namuose dar ir pasveikęs.

Ligoniukui skirkite atskirą kambarį, kurį dažnai vėdinkite ir valykite. Žarnyno infekcijas sukeliantys virusai yra atsparūs ir jiems sunaikinti neužtenka paprastų buitinių valiklių. Todėl grindų plovimui naudokite dezinfekuojančias priemones su chloru, paviršius bei įrenginius valykite buitiniais dezinfekantais. Ypač kruopščiai valomas ir dezinfekuojamas vonios kambarys, klozetas, durų rankenos, laiptų turėklai.  Aplinkos dezinfekcija svarbi vaikų ugdymo įstaigose.

Sergantis vaikas turi valgyti iš atskirų indų, jo patalynė ir rankšluosčiai taip pat turi būti individualūs. Ligonio indai ir stalo įrankiai plaunami karštu vandeniu ir dezinfekuojančiu indų plovikliu. Drabužiai ir patalynė skalbiami ne žemesnėje nei 60⁰ C vandens temperatūroje.

Kad neužsikrėstumėte, būtina laikytis higienos patiems ir išmokyti vaikus, kad jie gerai nusiplautų rankas su muilu po tualeto, grįžę iš lauko ar eidami valgyti, verta nusiplauti rankas pakeitus sauskelnes.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Problema ta pati – priežasčių daug

Viduriavimu laikomas vaiko tuštinimasis dažniau kaip 3 kartus per parą skystomis ir vandeningomis išmatomis. Ši taisyklė negalioja kūdikiams, kurie normaliai tuštinasi daugiau kartų, todėl pačių mažiausiųjų viduriavimas nustatomas pagal pakitusias išmatas.

Viena iš šio negalavimo priežasčių – maistas. Tai gali būti, pavyzdžiui, saldikliai, dedami į gaiviuosius gėrimus ir saldainius. Jeigu vaikas suvalgys nemažą pakelį guminukų ar padaugins saldaus gazuoto gėrimo, nesistebėkite, kad jam teks dažnai lakstyti į tualetą. Infekcinį viduriavimą vaikui sukelia sugedę maisto produktai, neplauti vaisiai ir daržovės.

Viduriuojama ir dėl alergijos maisto produktams, o jeigu tuo metu vaiko neišbers, atpažinti šią priežastį bus nelengva. Dažniausiai alergiją sukelia karvės pienas ir jo produktai, grikiai, riešutai, citrusiniai vaisiai, morkos, šokoladas, žuvis. Vyresnis vaikas gali netoleruoti karvės pieno dėl jame esančius angliavandenius skaldančio fermento laktazės stokos. Tada išgėrus pieno ima gurguliuoti žarnyne, skauda pilvą ir suskystėja viduriai.

Viduriuoja sergantieji kai kuriomis virškinamojo trakto ligomis: celiakija, cistine fibroze, Krono liga, opiniu kolitu, nes šios ligos sutrikdo maistinių medžiagų pasisavinimą iš žarnyno.

Dar vienas viduriavimo kaltininkas – antibiotikai, kuriais gydomos kai kurios infekcinės vaikų ligos. Pašalinis šių vaistų poveikis gali paliesti įvairias organizmo sistemas, o dažniausiai nukenčia virškinimo traktas. Antibiotikai naikina ne tik ligą sukeliančias patogenines bakterijas, bet ir organizme esančius naudingus mikroorganizmus. Todėl sutrinka žarnyno mikrofloros pusiausvyra, o kartu ir virškinimas.

Viena iš dažniausių vaikų viduriavimo priežasčių – žarnyno infekcijos, kurios užima antrą vietą po ūminių kvėpavimo takų ligų. Tai lemia dar iki galo nesusiformavusi vaikų imuninė ir virškinimo sistema, taip pat prasti higienos įgūdžiai.

Infekciniai viduriavimai – didžiausias dehidratacijos pavojus

Vaikams iki 5 metų infekcinius viduriavimus dažniausiai sukelia rotavirusai, rečiau – patogeninės žarnyno bakterijos (pavyzdžiui, salmonelės, žarnyno lazdelės, šigelės). Atskirti virusinį viduriavimą nuo bakterinio nelengva. Jeigu kaltininkai yra virusai, vaikas gali nestipriai kosėti, sloguoti, parausta ryklės gleivinė. Esant bakterijų sukeltam viduriavimui karščiavimas didesnis – temperatūra pakyla iki 40 laipsnių, skauda pilvą, išmatose atsiranda kraujo priemaišų, kamuoja galvos skausmas, gali atsirasti traukulių.

Užsikrečiama per nešvarias rankas, užterštus daiktus, maistą ir vandenį. Dėl to, kad vaikai neįpratę nuolat plautis rankų, jie vienas nuo kito lengvai užsikrečia darželyje. Pavojų kelia ne tik sergantieji, bet ir jau pasveikusieji, turintys žarnyne ligų sukėlėjų. Rotavirusine infekcija sergantys maži vaikai viduriuoja labai stipriai ir ilgai. Todėl sukurta vakcina nuo šios infekcijos ir rekomenduojama skiepytis. Skiepai nuo rotavirusinės infekcijos įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir yra nemokami.

Infekciniai viduriavimai dažniausiai prasideda staiga. Vaikas ne tik gausiai viduriuoja, bet gali ir vemti, jam pučia ir skauda pilvą, vargina karščiavimas. Išmatose gali būti gleivių ir kraujo priemaišų. Mažylis praranda apetitą, mieguistas ir nusilpęs. Dėl prasto apetito, pakilusios temperatūros, vėmimo ir viduriavimo vaikas netenka daug skysčių, o kartu ir mineralų, ypač – kalio, o per mažas jo kiekis gali sukelti širdies komplikacijas. Skysčių praradimas lemia ligos sunkumą, nes gali išsivystyti pavojinga gyvybei dehidratacija.

Dažniausiai infekcinis viduriavimas trunka apie savaitę. Daugelis viduriavimų praeina nesunkiai, dažniau į ligoninę patenka kūdikiai, nes jie labiausiai nukenčia dėl dehidratacijos.

Skysčiai ir probiotikai – viduriavimo nualintam žarnynui

Viena iš svarbiausių užduočių gydant viduriavimą – atkurti skysčių ir mineralų balansą, kad išvengtume dehidratacijos, taigi vaikas turi užtektinai gerti. Girdykite jį dažnai ir nedideliais kiekiais paprastu vandeniu arba nesaldinta arbata (ramunėlių, ąžuolo žievės, mėlynių, gervuogių). Jeigu pastebėjote dehidratacijos požymius, nedelsdami pradėkite duoti specialų druskų mišinių tirpalą, kurį galima įsigyti vaistinėje. Atsiradus dehidratacijai, vaikas mažai šlapinasi, verkia be ašarų, sumažėja seilių, suskeldėja ir išsausėja lūpos, suglemba oda, padažnėja kvėpavimas.

Bet kuris viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą, todėl patariama vartoti ir preparatus normaliai mikroflorai atkurti, t. y. probiotikus, kurie padeda sumažinti viduriavimų skaičių ir trukmę, sustiprina organizmą ir pagerina virškinimą.

Viduriuojant žarnyne sumažėja naudingųjų bakterijų ir įsivyrauja patogeninės, todėl organizmas netenka apsauginės imuninės funkcijos. Sutrikusi mikrofloros pusiausvyra pažeidžia visą žarnyno veiklą, gali susilpnėti maistinių medžiagų įsisavinimas ir organizmui pritrūks vitaminų, mikroelementų, pablogės savijauta, vargins silpnumas.

Normali mikroflora lemia gerą žarnyno darbą: naudingosios bakterijos gamina apsaugines žarnyno gleivinės medžiagas, vitaminus, antioksidantus, neleidžia daugintis patogeninėms bakterijoms, skatina toksinų pasišalinimą ir stiprina žarnyno imuninę funkciją.

Nebakterinis probiotikas – mieliagrybis

Renkantis probiotikus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę bei patikimumą. Probiotikai yra dviejų rūšių – bakteriniai (gerosios bakterijos) ir nebakterinis probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Mieliagrybis yra išskirtinis probiotikas: jis 10 kartų didesnis už bakteriją, todėl gali pašalinti iš organizmo žymiai daugiau patogeninių mikrobų. Sacharomyces boulardii CNCM I-745® yra vaistas, todėl jo efektyvumas gydant ūminį viduriavimą patvirtintas moksliškai.

Didelis mieliagrybio pranašumas, kad jis atsparus antibiotikams ir jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. Išgėrus antibiotikų nereikia laukti kelių valandų, kaip vartojant bakterinį preparatą.

Naudingosios bakterijos, esančios bakteriniuose probiotikų preparatuose, nėra atsparios antibiotikų poveikiui, todėl dalis jų sunaikinama. Taip pat dalis bakterijų žūsta rūgščioje skrandžio terpėje ir nepatenka į žarnyną. Mieliagrybiui Saccharomyces boulardii nekenkia nei skrandžio, nei tulžies rūgštys, todėl jis nepakitęs pasiekia visą žarnyną ir veikia maksimaliai. Šis mieliagrybis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, padeda atkurti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, stabdo skysčių netekimą ir gerina medžiagų pasisavinimą.

Sacharomyces boulardii, kaip ir kitų probiotikų, reikia vartoti dar kelias dienas, pasibaigus viduriavimo simptomams. Ne galutinai išgydytas viduriavimas gali turėti įtakos virškinamojo trakto sutrikimams ateityje.

Ar viduriuojančiam vaikui reikia gydytojo?

Vaikui suviduriavus visada verta kreiptis į gydytoją. Nedelskite, jei vandeningomis išmatomis vaikas tuštinasi daugiau kaip 8 kartus per dieną, nepaliaujamai vemia, serga kita liga, pavyzdžiui, diabetu, inkstų nepakankamumu, jei vaikas nesišlapina 8 valandas, kai išmatose pastebite daug kraujo.

Tuojau pat būtina kreiptis į gydytoją, jeigu viduriuojantis ir vemiantis vaikas mieguistas, atsisako skysčių, stipriai karščiuoja, atsiranda bėrimų. Tokius požymius sukelia ypač pavojinga meningokokinė infekcija.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė