Kodėl pavasarį trūksta vitaminų?

Vaikams ypatingai greitai pritrūksta vitaminų dar ir todėl, kad žiemą jie dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, beje, nesiliauja ir ankstyvą pavasarį. Daugiau vitaminų eikvoja šaltuoju metų laiku intensyviai dirbanti imuninė sistema, jų turi užtekti prie naujojo sezono prisitaikančiam organizmui. Vitaminų vaikams trūksta netenka dėl dažnos šiuo gyvenimo periodu disbakteriozės ir kitų virškinimo sutrikimų, nes tuomet mikroelementai prasčiau pasisavinami.

Per žiemą išlaikytose daržovėse ir vaisiuose mikroelementų gerokai mažiau, o suvalgyti žymiai daugiau mažylis nepajėgs. Ne visi vaikai mėgsta žalias daržoves ir vaisius, o keptuose, virtuose ar troškintuose produktuose vitaminų dar mažiau. Alergiški vaikai kai kurių naudingų maisto produktų priversti atsisakyti, užtektinai vitaminų negauna kone vien nesveikus gardumynus pripažįstantys bei nereguliariai valgantys mažyliai.

Augant vaikui, vitaminų reikia vis daugiau, o jų pritrūkus greitai atsiranda avitaminozė ( vitaminų stoka).

Pavojai dar nesustiprėjusiam organizmui

Svarbu, kad tėvai laiku pastebėtų vitaminų trūkumą, kuris yra palankus atsirasti net tokioms ligoms kaip hipotirozė (susilpnėjusi skydliaukės funkcija), diabetas. Dėl avitaminozės gali sumažėti vaiko svoris, sulėtėti augimas. Gydytojai pataria susirūpinti, jei vaikas nuolat apatiškas, verksmingas, nesidomi jokia veikla. Vitaminų stokojantiems vaikams trūksta energijos, jie apsnūdę, nesugeba sutelkti dėmesio, suprastėja atmintis. Kitas avitaminozės požymis – dantenų uždegimas: jos kraujuoja net kramtant minkštą maistą. Neramus miegas, nemiga, dirglumas, agresija – taip pat gali byloti apie mikroelementų trūkumą.

Dėl vitaminų ir mineralų stokos susilpnėja imunitetas ir vaikas dažnai serga, ilgainiui organizmas nualinamas, sulėtėja protinis ir fizinis vystymasis.

Kokių vitaminų pavasarį reikia labiausiai?

Svarbiausi vitaminai pavasarį A, B grupė, C ir D. Vitaminas A reikalingas imuninei ir endokrininei sistemai, gleivinėms ir odai. Jo stoką galime įtarti, jeigu slenka plaukai, sausėja, šerpetoja oda. Šis vitaminas svarbus vaiko regėjimui ir padeda išvengti uždegiminių akių ligų.

Vitaminas B1 skatina vaiko augimą, gerina apetitą ir fizinį aktyvumą, jo reikia raumenims, virškinimui. Vitaminas B2 padeda susidoroti su odos problemomis ir apsaugo gleivines, kai jo per mažai, trūkinėja lūpų kampučiai, susergama stomatitu ar kitomis burnos ertmės ligomis. Jeigu per mažai vitamino B6, vaikas greitai pavargsta, dažnai prastos nuotaikos.

Vitaminas C pasižymi antivirusiniu bei antibakteriniu poveikiu, reikalingas sveikam augimui, apetitui ir energijai. Vitaminas D ne tik stiprina kaulus, padeda išvengti rachito, bet ir būtinas imuninei sistemai.  

Pagrindas – tinkama vaiko mityba

Kiek vitaminų gaus vaikas, priklauso nuo mitybos. Mikroelementų atsargoms papildyti parinkite tam tikrus maisto produktus.

Turintiems odos problemų, lėtai augantiems, nejudriems vaikams pediatrai pataria valgyti daug vitamino A turinčių maisto produktų. Duokite vaikui įvairių rūšių kopūstų, morkų, svogūnų laiškų, abrikosų, persikų, pieno produktų, žuvies, vištų kiaušinių ir kepenų.

B grupės vitaminų vaikas gaus ne tik iš mėsos, bet ir pieno produktų, naudingi jam neskaldyti ryžiai ir visų grūdo dalių duona, žalumynai, daržovės ir vaisiai.

Vaikui pravartu ilgiau būti gryname ore – dar ir todėl, kad saulėje gaminasi vitaminas D. Šio vitamino yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose ir mėsoje.

Nepakeičiamas maistas – džiovinti vaisiai. Juose gausu vitaminų A, B1, B2, B,3, B5, B6 ir mineralų: kalcio, geležies, fosforo, magnio ir natrio. Versti vaiko suvalgyti saldaus skonio džiovintų vaisių tikrai neprireiks.

Imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C nemažai turi petražolės, citrusiniai vaisiai, erškėtuogės. Puikus antioksidantas – vitaminas E – labai svarbus vaikams, nes padeda augti ląstelėms. Šio vitamino šaltiniai įvairūs žalumynai, citrusiniai vaisiai, juodieji serbentai, šermukšnio uogos.

Visi šie vitaminai vaikui reikalingi kasdien, todėl mityba turi būti įvairi, o vertingiausi – natūralūs maisto produktai. Kadangi pavasarį švieži vaisiai ir daržovės yra netekę didelės dalies vitaminų, juos patariama papildyti iš mikroelementų kompleksų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis maisto papildus?

Pirmiausia, mikroelementų preparate esančių komponentų dozė turi atitikti vaiko amžių. Svarbu laikytis skirtingų mikroelementų vartojimo rekomendacijų – tam, kad organizmas juos visus gerai pasisavintų. Kai kurie vitaminai ir mineralai nedera drauge. Pavyzdžiui, kalcis, vartojamas kartu su geležimi, labai sumažina pastarosios pasisavinimą. Kiti, atvirkščiai – geriausiai veikia drauge. Antioksidacinį vitamino E poveikį sustiprina selenas, vitaminas B6 gerina magnio pasisavinimą, o vitaminas D – kalcio ir fosforo. Naudinga, jeigu šie komponentai yra vienoje tabletėje ar skysčio dozėje. Todėl profilaktiškai patariama vartoti vitaminų ir mineralų kompleksus, kuriuose yra suderinti visi mikroelementai.

Lėtinėmis ligomis sergančius vaikus dėl avitaminozės patariama nuvesti pas gydytoją, kuris parinks reikiamas mikroelementų dozes pagal ligą bei mažylio būklę. Mikroelementų pasisavinimas ypač sutrinka sergant skrandžio ar žarnyno ligomis (gastritu, plonosios žarnos uždegimu enteritu). Riebaluose tirpių vitaminų A, E, K ir D pasisavinimui turi įtakos kepenų ir tulžies pūslės būklė. Sergantiesiems šių organų ligomis gali prireikti didesnių dozių.

Svarbios ir pagalbinės maisto papildų sudėtinės dalys. Kuo mažiau pridėta konservantų, dažiklių bei kvapiklių, tuo mažesnė alergijos tikimybė.

Parengė Dalia Petrutytė

Būtini maisto produktai vaiko lėkštėje

Pagrindinis stiprybės šaltinis – maistas. Vaiko mitybos racione pavasarį, kaip ir bet kuriuo kitu sezonu, neturi trūkti baltymų, riebalų bei angliavandenių.

Baltymai yra vaiko augimo, vystymosi bei imuninės sistemos formavimosi pagrindas. Svarbiausi baltymų šaltiniai mėsa, žuvis ir pieno produktai. Juos visus būtinai įtraukite į vaiko valgiaraštį.

Svarbus angliavandenių šaltinis – košės, tai kuras organizmui, nes virškinant šį maistą susidaro energija. Vaikui ypač naudinga grikių košė, kuri turtinga baltymų, mikroelementų ir vitaminų. Virkite jam ir avižų, kukurūzų, ryžių, kelių grūdų košes. Neverta vaiką pratinti itin dažnai mėgautis lengvai pasisavinamų angliavandenių suteikiančiais produktais: konditerijos kepiniais ir saldumynais. Prisišlamštęs tokių skanėstų, jis greitai ir vėl išalks. Bet visiškai atsisakyti nereikia, nes tai geros nuotaikos užtaisas. Visais sezonais nepageidaujamas maistas yra tuščių kalorijų talpyklos – traškučiai, saldūs gazuoti gėrimai, ypač sudėtyje turintys dirbtinių saldiklių, kurie ne tik nieko vertingo nesuteikia, bet dar ir tukina.

Riebalai – kita būtina maisto medžiaga, kurios turi saulėgrąžų ir alyvuogių aliejai, sviestas, kiaušiniai, taip pat mėsa, riebi žuvis ir riebus pienas. Riebalų reikia ir juose tirpiems vitaminams pasisavinti. Tai yra vitaminai A, D, K ir E.

Pavasarį svarbūs vitaminai maisto produktuose

Vitaminų įvairove gali pasigirti šviežios daržovės ir vaisiai. Jų vaikui reikia užtektinai valgyti kasdien. Pagrindiniai vitaminų šaltiniai pavasarį yra bulvės, kopūstai, taip pat ir rauginti (juose ypač daug vitamino C), morkos, burokėliai, obuoliai ir žalumynai. Įvairių mikroelementų yra cukinijose, aguročiuose, moliūguose. Augalinis maistas lengvai virškinamas, jis teigiamai veikia žarnyno mikroflorą ir svarbus disbiozės (bakterijų pusiausvyros sutrikimo) profilaktikai.

Vitamino C yra raudonosiose paprikose, šviežiuose ir raugintuose kopūstuose, brokoliuose, česnakuose, citrinose. Naudingos vaikui šviežių kopūstų sultys. Jų verta išgerti pajutus pirmuosius peršalimo požymius, suskaudus gerklei. Taip pat nemažai vitamino C turi erškėtuogės, šaltalankio, šermukšnio uogos.

Vitaminas A – tai pirmiausia vaikų mėgstamos morkos, taip pat kiaušiniai, mėsa, pienas, kepenys, jo yra žaliose lapinėse daržovėse, apelsinuose, ananasuose. Šis vitaminas naudingas ne tik akims, kai jo per mažai, sutrinka daugelis organizmo sistemų. Todėl lengviau gali užpulti bronchitai, rinitai, dermatitai, stomatitai, o pavasarį šie negalavimai kimba greitai.

Vitaminas E padeda šalinti iš organizmo toksinus. Tai antioksidantas, saugantis nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio. Šiuolaikinės prastos ekologijos sąlygomis tai aktualu ir suaugusiesiems, ir vaikams. Vitamino E yra žemės riešutuose, saulėgrąžose, kukurūzuose, avokaduose, špinatuose, sezamo sėklose.

Vitaminas B 6 – vienas pačių svarbiausių pavasarį, nes yra vienas pagrindinių pagalbininkų, stiprinant imunitetą, atsparumui infekcijoms, jis reikalingas nervų sistemai. Šis vitaminas turi didelės reikšmės kraujodarai, nes dalyvauja formuojantis limfocitams – apsauginėms kraujo ląstelėms. Jeigu jo vaikui trūksta, gali sutrikti ir virškinimas. Vitamino B6 šaltiniai – rupi duona, špinatai, pupelės, bulvės, bananai, morkos, vištiena, kiaušiniai, saulėgrąžos. Deja, daug šio vitamino suyra verdant arba kepant.

Vitaminas D visiems gerai pažįstamas kaip saulės vitaminas (gaminasi odoje veikiant saulės spinduliams), jis būtinas vaikui rachito profilaktikai – ypatingai svarbus kūdikystėje. Šio vitamino stoka silpnina nervų sistemą – vaikas pasidaro dirglus, verksmingas bei nervingas.

Selenas yra galingas antioksidantas, sustiprinantis imuninę sistemą. Jis ne tik didina organizmo gebėjimą pasipriešinti infekcijoms, bet ir padeda greičiau nugalėti jau užpuolusią ligą. Daugiausia seleno jūros gėrybėse, jūrinėse žuvyse, gyvulių kepenyse ir inkstuose. Turi jo mėsa, įvairūs grūdai, riešutai, pieno produktai ir kiaušiniai.

Pavasarį vitaminų trūksta ypatingai

Vitaminų, kaip ir riebalų, angliavandenių bei baltymų, gauname su maistu. Nors vitaminai nėra audinių ir organų statybinė medžiaga, bet jie atlieka svarbius darbus – reguliuoja biocheminius ir fiziologinius procesus, be kurių neįmanomos svarbios organizmo funkcijos. Jeigu vitaminų vaiko maiste mažai arba organizmas juos prastai pasisavina, atsiranda įvairių sutrikimų. Tai turi įtakos vaiko augimui ir vystymuisi, sutrikdo medžiagų apykaitą, vaikas greitai nuvargsta, tampa mažiau judrus, jam prasčiau sekasi išmokti naujų dalykų.

Vitaminų stoka ypatingai dažnai jaučiama pavasarį, nes tie nedideli likučiai vaisiuose ir daržovėse dar labiau sumažėja gaminant maistą. Todėl dalį reikiamo vitaminų kiekio vaikas turi gauti papildomai.

Maisto papildai pagal vaiko amžių

Pirmasis kūdikio papildomas vitaminas yra D. Augančiam mažyliui tampa svarbus kalcis. Dažnai sergančiam vaikui gydytojas skiria mikroelementų kompleksą, kurio sudėtyje yra vitamino C, arba atskirą maisto papildą imunitetui stiprinti, pavyzdžiui, ežiuolės. Lopšelį ar darželį lankančiam mažyliui pravers vitaminų kompleksas ne tik imunitetui, bet ir nervų sistemai stiprinti.

Taigi, valgome naudingą maistą, iš kurio gauname dalį vitaminų, o jų stoką papildome šių mikroelementų preparatais. Vitaminų ir mineralų maisto papilduose bei atskirų mikroelementų preparatuose esančios šių medžiagų dozės pritaikytos skirtingo amžiaus vaikams.

Nors vitaminai naudingi ir būtini vaikui, jie papildomai apkrauna organizmą ir labiausiai – inkstus. Todėl reikia užtektinai gerti, bet ne saldintus gėrimus, o negazuotą vandenį.

Dažniausiai maisto papildai geriami kartą per dieną, pirmoje dienos pusėje, valgant arba po valgio. Laikomi jie tamsioje vietoje, kur vaikas nepasieks, nes per daug vitaminų taip pat pavojinga – hipervitaminozė ne mažesnė bėda už vitaminų stoką.

Undinė Gilė

Avokade keptas kiaušinis – sveika mityba ir grožis plaukams

Gaminimas

1. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių temperatūros.
2. Perpjaukite nenuluptą avokadą pusiau ir išimkite kauliuką. Avokado žievelės nelupkite.
3. Ant formos patieskite kepimo popieriaus ir padėkite avokado puseles taip, kad žievelė liktų apačioje. Į kiekvieną puselę įmuškite po kiaušinį. Kiaušinis gražiai užpildys kauliuko vietą.
4. Užberkite šiek tiek druskos, pipirų ir įdėkite į orkaitę.
5. Kai kiaušinis apkeps (maždaug 15 min), užberkite tarkuoto kietojo sūrio ir kelias minutes pakepkite, kol sūris išsilydys arba apskrus.

Keptą avokadą valgykite tiesiai iš žievelės šaukštu arba šakute. Paprastas ir sveikas pusryčių receptas!

Chia sėklų, grūdėtos varškės ir riešutų sluoksniuotis – vitamino B atsargos visai dienai

Gaminimas

1. Vakare įberkite porą šaukštų chia sėklų į puodelį ir užpilkite kokosų, migdolų, sojų arba kitu pienu (taip pat tinka arbata arba paprastas vanduo). Pieno turi būti trečdaliu daugiau nei sėklų.
2. Užpylę sėklas jas gerai išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą nakčiai išbrinkti.
3. Ryte į lėkštę įdėkite porą šaukštų išbrinkusių sėklų, porą šaukštų grūdėtos varškės ir užberkite avižinių kruopų ar dribsnių. Ant šio pagrindo berkite mėgstamų susmulkintų riešutų, supjaustykite bananą, įdėkite mėlynių ar kitų uogų.

Kasdien galite improvizuoti ir įdėti vis kitokių šviežių uogų ir vaisių, džiovintų vaisių, riešutų, sezamo sėklų, manų kruopų ir pan. Šis patiekalas suteiks energijos iki pat pietų. Sveiki pusryčiai padės gauti reikiamų vitaminų ir laikui bėgant pastebėsite, kaip jaučiatės vis geriau.

Vaisių batonėliai – naminis vitaminų kokteilis

Gaminimas

1. Vakare keptuvėje arba orkaitėje apskrudinkite riešutus. Po to juos, datules, džiovintus vaisius ir avižas susmulkinkite elektriniu smulkintuvu.
2. Iš šio mišinio formuokite batonėlius arba kamuoliukus.
3. Palikite nakčiai šaldytuve, o ryte galėsite mėgautis skaniais ir sveikais pusryčiais.

Improvizuokite – į šį vaisių ir riešutų mišinį įberkite cinamono, mėgstamų sėklų ar kruopų. Taip pat galite viską sumaišyti su medumi.

Nuostabus avokadų kokteilis – stipriems plaukams ir nagams

Gaminimas

1. Avokadą perpjaukite pusiau ir išimkite kauliuką.
2. Šaukštu iškabinkite minkštąją dalį iš žievelės ir sudėkite į kokteilinę.
3. Į kokteilinę taip pat sukraukite likusius ingredientus: bananą, chia sėklas (jas taip pat galite išbrinkinti per naktį), įdėkite pusę pakelio varškės, šaukštą avižinių dribsnių, viską užpilkite pienu ir suplakite. Greičiausi pusryčiai ir tikras energijos užtaisas!

Improvizuokite. Kokteilio pagrindas- avokadas ir varškė, dar galite pilti mėgstamą pieną – sojų, migdolų, kokosų. Nebijokite eksperimentuoti su vaisiais, įsidėti kriaušę, obuolį, mangą ar šviežių uogų. Taip pat džiovintų uogų, vaisių, riešutų, mėgstamų sėklų.

Atkreipkite dėmesį, kokius produktus vartojate ir stebėkite save – ar netrūksta kokių vitaminų ar maistinių medžiagų. Nepamirškite, kad sveikai valgyti derėtų ne dieną ar savaitę, o nuolat.

Straipsnį parengė efarma.lt

Vitaminai

Pirmieji vitaminai

Pavadinimas „vitaminai“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „vita“, kurio reikšmė – gyvenimas. Vitaminų reikia įvairiems organizmo biocheminiams procesams, jie reguliuoja medžiagų apykaitą, būtini audiniams atsinaujinti, o jų pristigus ir vaikus, ir suaugusiuosius gali užklupti sveikatos problemos. Vitaminų organizmas pats nepasigamina, todėl turime jų gauti su maisto produktais ir maisto papildais. Tiesa, kai kurių vitaminų (B grupės ir K), bet tik šiek tiek, pagamina žarnyno mikroflora. Bet prisikaupti vitaminų atsargų negalime, o visą šių medžiagų komplektą turime gauti nuolat ir būtinai reikiamomis dozėmis.

Ne mažiau svarbūs ir mineralai, be kurių neįmanomas fizinis ir protinis vaiko vystymasis. Be to, dėl jų stokos organizmas gali prarasti gebėjimą pasisavinti kai kuriuos vitaminus. Taip pat jų prireikia ir mineralams pasisavinti. Pavyzdžiui, žinoma, kad kalcį būtina vartoti drauge su vitaminu D ir magniu.

Žindomas kūdikis vitaminus gauna iš mamos pieno, taigi jų kiekis priklauso nuo mamos mitybos. Dirbtiniais mišinukais maitinamas mažylis mikroelementų pasisemia iš šio maistelio. Vienas pirmųjų papildomų vitaminų, su kuriais susiduria kūdikis, yra D. Jis reikalingas skeletui vystytis ir vaikui augti. Šis vitaminas būtinas beveik nuo pat gimimo, nes paprastai mamos piene jo per mažai. Vitamino D ypatingai reikia rudenį ir žiemą gimusiems kūdikiams, nes tuo metu retai džiugina saulė, kuri būtina jam gamintis. Reikiamą šio vitamino kiekį ir vartojimo trukmę pediatras nustato pagal kūdikio amžių ir sveikatos būklę.

Kaip gauti tiek, kiek reikia?

Šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis, deja, iš maisto viso vitaminų kiekio nei suaugusysis, nei vaikas negaus. Apie 30 proc. naudingųjų medžiagų maisto produktai netenka juos gaminant ir laikant. Be to, dažnas vaikas noriai valgo ne viską. Vieni nemėgsta daugelio daržovių, kiti – žuvies, o kai kurie purtosi kitokio maisto kaip blynai ar makaronai. Ne visos mamos gali pasigirti ir dideliu vaiko apetitu. Todėl, nevartojant vitaminų papildomai, reikiamo šių medžiagų kiekio nėra iš kur pasiimti.

Jeigu vaikui ilgai trūksta vitaminų, jis lėčiau auga, prasideda įvairūs negalavimai – išsausėja oda, sutrinka kraujo krešėjimas, gali atsirasti traukuliai, alergijos. Apie vitaminų stoką byloja vaiko dirglumas, kraujuojančios dantenos, odos bėrimai. Ilgai stokojantiems vitaminų ir kitų medžiagų vaikams susilpnėja imunitetas ir jie dažniau serga įvairiomis infekcijomis, lėtai sveiksta, be to, gali sulėtėti fizinis ir protinis vystymasis. Pediatrų nuomone, vitaminų maisto papildai vaikams reikalingi nuolat, o jų kiekis turėtų būti pritaikytas pagal amžių.

Nedera pamiršti ir mitybos rekomendacijų, nes dalį vitaminų, taip pat kitų naudingųjų medžiagų vaikas turi gauti su maistu.

• Kūdikius reikia laiku pradėti primaitinti.
• Vaikas kasdien turi valgyti visų grupių maisto produktus: daržoves, vaisius, kruopų košes, mėsą ir pieno produktus, kiaušinius, žuvį, reikalingi augaliniai ir gyvūniniai riebalai.
• Į kūdikių meniu reikia įtraukti vitaminais papildytus produktus: košes, vaisių ir daržovių tyres, specialius pieno, taip pat ir rauginto, produktus.
• Gaminkite maistą taip, kad išliktų daugiausiai naudingų medžiagų – troškinkite, ruoškite garuose, siūlykite vaikui įvairesnių patiekalų ir šviežių maisto produktų.
• Pasitarę su gydytoju, būtinai duokite vaikui vitaminų papildomai – ypač šaltuoju metų sezonu, ypatingai svarbūs papildomi vitaminai persirgusiam infekcine liga mažyliui, taip pat – sutrikus virškinimui arba jeigu kamuoja negalavimai, dėl kurių organizmas silpniau pasisavina naudingąsias medžiagas.

Kokius vitaminus duoti?

Įvairioms sveikatos problemoms skirtuose maisto papilduose yra atskiri vitaminai, dažniausiai – vienas arba du. Pavyzdžiui, šaltuoju metų sezonu patariama visiems papildomai pasistiprinti vitaminu C, ypač tai svarbu dažnai sergančiam vaikui.

Maisto papildai profilaktikai gaminami kaip polivitaminų arba vitaminų ir mineralų kompleksai. Skiriasi sudėtinės jų dalys bei dozės ir orientuojamasi pagal tam tikro amžiaus vaiko poreikius.

Kituose maisto papilduose be vitaminų ir mineralų dar yra vaistinių augalų medžiagų, pridedančių šiems preparatams papildomų savybių. Gaminami ir atskiri vaistažolių maisto papildai, pavyzdžiui, ežiuolių preparatai, kuriuose yra bioaktyvių medžiagų, padedančių atsilaikyti prieš mikrobus ir virusus. Vitaminų ir mineralų kompleksuose paprastai yra maždaug 30 proc. paros dozės, bet kai kurių rūšių mikroelementų gali būti 50 ir daugiau proc. rekomenduojamos normos.

Mažyliams patogiausia išgerti skysto pavidalo vitaminus, juos galima sugirdyti šaukšteliu arba sumaišyti su vaiko mėgstamu gėrimu. Visuose vitaminų maisto papilduose yra ir pagalbinių komponentų – sacharozės, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų ir t.t. Alergiškiems vaikams kai kurios šių medžiagų gali sukelti šalutines reakcijas, todėl jiems maisto papildą reikia parinkti ypatingai atidžiai.

Per daug taip pat negerai

Nedera pamiršti, kad vitaminų negalima vartoti beatodairiškai, nes taip pat pavojingas ir jų perteklius. Jokiu būdu vaikams netinka suaugusiesiems skirti maisto papildai, kuriuose vitaminų ir mineralų dozės yra didesnės. Pagrindiniai vitaminų pertekliaus požymiai primena apsinuodijimą: vaikas tampa nuolat mieguistas, jį gali kamuoti pykinimas, net vėmimas, sumažėja apetitas, atsiranda skausmai įvairiose kūno vietose. Perdozavus vitamino D, kūdikiui per anksti sukietėja momenėlis, sutrinka nervų ir endokrininė sistemos. Ir vitaminų stoka, ir perteklius gali stabdyti vaiko vystymąsi bei sutrikdyti sveikatą.

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl rudenį svarbūs vitaminai?

Rudens dienos jau nebedžiugina šiluma ir šykšti saulės spindulių, be kurių žmogaus organizmas negali pasigaminti vitamino D, o nuo jo priklauso ne tik kaulų tvirtumas, bet ir atsparumas ligoms. Ne itin malonu prastu oru lauke, dar ir greičiau temsta, todėl gryname ore vaikas būna trumpiau. Seniai nuskinti švieži vaisiai ir daržovės jau nebeturi dalies vitaminų, jie vis dažniau keičiami atvežtiniais. Be to, apskritai naudingų medžiagų kiekis šiuolaikiniuose maisto produktuose, ypač perdirbtuose, nėra pakankamas.

Tyrimais įrodyta, kad net visavertė mityba nesuteikia viso reikalingų mikroelementų kiekio. Todėl papildomi vitaminai ir mineralai vaikui svarbūs visais metų periodais, juo labiau kad šios medžiagos reikalingos dar ir augimui bei vystymuisi. Jų reikia tam tikrais kiekiais, nes trūkstant vieno mikroelemento taip pat gali sumažėti ir kito.

Rudenį visiems reikia persiorientuoti į naują gyvenimo ritmą, įsijungti į didesnius ar mažesnius darbelius tenka ir vaikams. Daug darželinuko ar mokinuko jėgų reikalauja pamokos, užsiėmimai įvairiuose būreliuose. Dar stiprybės turi likti atsilaikyti prieš darželyje ir mokykloje besislepiančius virusus, ligas skatinančią rudens vėsą ir drėgmę. Todėl vaikas vitaminus eikvoja dar sparčiau, o su maistu gauna jų mažiau nei suaugęs.

Iš ko spręsti, kad vaikui vitaminų per mažai?

Pastebėti, kad vaikui trūksta vitaminų, nesunku. Mažylio oda išsausėja ir ima pleiskanoti, lūžinėja ir sluoksniuojasi nagai, vaikas tampa vangus, dirglus, nebesidomi net žaidimais ar kita mėgstama veikla, jam sunku sutelkti dėmesį, atrodo nuolat nuvargęs, prastai miega. Į vitaminų trūkumą reaguoja ir virškinimo sistema – suprastėja apetitas, pykina ir krenta svoris. 

Tyrimai parodė, kad vitamino D trūksta 90 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Gydytojai teigia, kad vėsiuoju metų periodu vaikams dažnai pritrūksta ne tik vitamino D, bet ir B grupės vitaminų, C ir folio rūgšties. Vitaminų D, B12 ir B9 (folio rūgštis) stoka – dažna nuovargio ir išsekusios  energijos priežastis. Folio rūgšties avitaminozė užima antrą vietą po vitamino D. Jeigu folio rūgšties trūksta nemažai, vaikas nusilpsta, greitai nuvargsta, jam dažnai skauda galvą, nuolat keičiasi nuotaikos, šios medžiagos stoka sukelia viduriavimus, burnos, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimus. Trūkstant vienos iš kraujo kūnelių (eritrocitų) gamybai reikalingos medžiagos, iš kurių svarbiausios folio rūgštis, vitaminas B12 ir geležis, išsivysto anemija. Pirmieji anemijos  simptomai yra nuovargis ir smarkus širdies plakimas, gali trūkti oro, svaigti galva. Svarbu prisiminti, kad, esant folio rūgšties stokai, gali trūkti ir vitamino B12.

Jeigu trūksta vandenyje tirpaus niacino (vitaminas B3), dar vadinamo nikotino rūgštimi arba vitaminu PP, gali sutrikti atmintis, miegas, dingsta energija, parausta oda, paraudonuoja ir peršti burnos gleivinė ir liežuvis.

Kad vaikui trūksta imunitetui svarbaus vitamino C, galite įtarti, jeigu valant dantukus kraujuoja dantenos, o šnypščiant nosį pasirodo kraujo.

Vitaminų stokos priežastis gali būti ne tik ta, kad vaikas negauna pakankamai vitaminų iš vaisių ir daržovių. Jų pritrūksta dar daugiau, kai organizmas negali pasisavinti šių elementų. Taip atsitinka stokojant kai kurių virškinimui būtinų fermentų arba gerųjų bakterijų. Tuomet reikia ne tik duoti vaikui papildomai vitaminų, bet ir sureguliuoti virškinimą. Kokių vitaminų, fermentų ar bakterijų trūksta, parodys tyrimai, o šiuo atveju neapsieisite be gydytojo.

Rinkimės naudingus maisto produktus

Pirmiausia, pasirūpinkite tinkama vaiko ir visos šeimos mityba. Peržiūrėkite įprastinį valgiaraštį – ar užtenka vaikui angliavandenių, kurie teikia energijos ir nevirsta riebalų pertekliumi. Naudingiausi iš tokių produktų – kruopos ir kiti grūdiniai, kuriuose yra daug vitamino B, būtino nervų sistemai, taigi ir gerai nuotaikai, ir žvalumui rudenį. Svarbūs pieno, ypač rauginto, produktai – gero virškinimo pagalbininkai. Kiekvienam šeimos nariui šaltuoju metų periodu reikia ir mėsos. Sveikesnė liesa mėsa, ji yra ne tik baltymų, bet ir lengvai pasisavinamos geležies, cinko ir vitamino B12 šaltinis. Pratinkite vaiką valgyti žuvį – tai vertingas maisto produktas, turintis daug baltymų ir nepakeičiamųjų aminorūgščių.

Dienos valgiaraštį papildys sezoninės daržovės ir vaisiai, namuose išvirti kompotai, uogienės, rauginti produktai. Jeigu vaikas nėra alergiškas citrusiniams, šie vaisiai, taip pat ir vynuogės, padės išvengti rudeninės avitaminozės. Juose gausu ne tik vitamino C, bet ir svarbių antioksidantų.

Vaikai mėgsta užkandžiauti, o tėveliams verta pasistengti, kad šie valgymai būtų naudingi. Sausainius ir kitus saldumynus keičiame į vaisius, daržoves ir riešutus. Saldžių limonadų ir pirktinių arbatų taip pat atsisakome, o juos keičiame į naminius kompotus ir šviežiai spaustas sultis.

Nepamirštame tam tikro amžiaus vaikui skirtų vitaminų ir mineralų maisto papildų, kurie kompensuos šių medžiagų stoką maiste.

Organizmą stiprinti padeda poilsis ir grynas oras

Pediatrai įsitikinę, kad organizmo galias didinti padeda grynas oras, todėl rudenį vaikas turėtų pakankamai laiko praleisti lauke. Vaikštinėjimai parke ir žaidimai kieme padės ne tik prisitaikyti prie temperatūrų pokyčių, bet ir prisotins kraują visiems apykaitos procesams reikalingo deguonies. Aktyvūs užsiėmimai ore sustiprins vaiko širdį ir raumenis, padidins ištvermę.

Svarbus imuniteto stiprinimui ir miegas. Tinkama dienotvarkė būtina mažam vaikui: ramus naktinis miegas ir popietinis poilsis stiprina nervų sistemą ir padeda nugalėti mokymosi bei psichologinius sunkumus.

Kitas svarbus momentas – tinkamas mokslo bei papildomų fizinių ir kūrybinių užsiėmimų grafikas. Prasidėjus mokslo metams tėvai, stengdamiesi išrinkti vaikui būrelius, dažnai vadovaujasi savo ambicijomis arba mažojo norais, kurie ne visada atitinka vaiko galimybes. Pagrindinė užduotis tėvams – tolygiai paskirstyti dienos užsiėmimus, kad vaikas nenuvargtų. Abejojantiems, koks užsiėmimas geriausiai sustiprins vaiko sveikatą, rudenį patariama išbandyti plaukimą, lengvąją atletiką arba sportinius šokius.

Tinkama mityba, papildyta vitaminais ir mineralais, geras poilsis bei aktyvus laisvalaikis padės sustiprėti imunitetui ir pasiruošti dar didesniems – artėjančios žiemos išbandymams bei gripo sezonui.

Dalia Petrutytė

Vitaminai ir mineralai

Svarbiausi vitaminai ir mineralai, kuriuos turi gauti vaikas

JAV Nacionalinės mokslų akademijos publikacijose teigiama, kad vaikas kasdien turi gauti daugiau nei 40 biologiškai aktyvių medžiagų. Dauguma jų – vitaminai ir mineralinės medžiagos.

Vaiko organizme dauguma vitaminų atlieka funkcijas, kurios nebūdingos jiems patekus į suaugusio žmogaus organizmą. Taip yra dėl to, kad, skirtingai negu suaugusiojo, vaiko organizme auga ir formuojasi įvairūs audiniai ir organų sistemos. Šiems vystymosi procesams būtinos įvairios medžiagos.

Vitamino A reikia ne tik geram regėjimui, bet ir skeletui formuotis, gleivinei atkurti, plaučiams ir virškinamajam traktui vystytis, taip pat – vaikui augti.

Vitaminas B₁taip pat padeda regėjimui. Dar šis vitaminas reguliuoja angliavandenių apykaitą ir būtinas protinei veiklai. Būtent B₁ suteikia vaikui energijos vystymuisi, žaidimams bei mokslams.

Vitaminas B₂ dalyvauja medžiagų apykaitoje, skatina augimą, jo reikia odai, plaukams ir nagams.

Nuo vitamino B₆ priklauso vaiko imunitetas ir raudonųjų kraujo kūnelių formavimasis. Šio vitamino neturi pritrūkti nervų sistemai. Vitaminas B₉ svarbus apsaugai nuo mažakraujystės ir gerai odos būklei. Jis ypač būtinas sergančiam vaikui, nes skatina apetitą. Vitaminas B₁₂ aktyvina nervų sistemos veiklą ir yra kraujodaros komponentas.

Nepakeičiamas vitaminas C – pagrindinė vaiko apsauga nuo žalingos aplinkos, taip pat – nuo alergijų. Šis vitaminas reguliuoja imuninės ir nervų sistemos veiklą, normalią energijos apykaitą, mažina nuovargį, turi reikšmės vaiko psichikai. Jo dėka susidaro pakankamai kolageno, kuris būtinas kaulams ir kremzlėms, odai ir kraujagyslėms, dantims ir dantenoms. Be to, vitaminas C gerina geležies pasisavinimą ir apsaugo ląsteles nuo oksidacijos.

Vitaminas E padeda normaliai vystytis nervams ir raumenims, didina organizmo atsparumą. Be vitaminų E ir K neįmanomas normalus kraujotakos sistemos funkcionavimas. Vitaminas H– pagrindinis sveikos odos šaltinis.

Vitaminas PP – svarbus medžiagų apykaitai ir padeda pasisavinti visas būtinas medžiagas: riebalus, baltymus, angliavandenius, mineralus ir kitus vitaminus.

Augančiam vaikui ypatingai svarbus kalcis, kurio reikia kaulams ir dantims. Pastarieji pasiima 99 proc. organizme esančio kalcio. Likęs 1 proc. šios mineralinės medžiagos padeda perduoti nervų impulsus ir atitenka raumenų veiklai, yra kraujo sudėtinė dalis, svarbi normaliam kraujo krešėjimui. Taip pat kalcis reikalingas ląstelių dalijimuisi. Bet kalcis nepasisavinamas ir neišsilaiko kauluose, jeigu trūksta vitamino D.

Taigi vaiko kaulams ypatingai svarbus ir vitaminas D, kuris dar padeda reguliuoti magnio kiekį. Taip pat vitamino D reikia ląstelių dalijimuisi. Atsižvelgdama į šio vitamino svarbą, Amerikos pediatrijos akademija padvigubino jo rekomenduojamą paros normą. Visi kūdikiai nuo gimimo, vaikai ir paaugliai turėtų gauti ne mažiau kaip 400 TV (10 µg) vitamino D. Motinos piene vitamino D kiekis svyruoja nuo 25 iki 78 TV/l, todėl žindomiems kūdikiams šio vitamino gali neužtekti. Lietuva – vitamino D deficito šalis, nes mus mažai lepina saulė. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviams jo trūksta: ištyrus 240 į medikus besikreipusių pacientų kraują paaiškėjo, kad net 86 proc. vitamino D turėjo per mažai.

Cinkas būtinas normaliai pažinimo funkcijai, maistinių medžiagų, angliavandenių, riebalų rūgščių apykaitai, DNR ir baltymų sintezei, plaukams, nagams, odai. Magnis reikalingas nervų sistemos veiklai, energijos apykaitai, elektrolitų pusiausvyrai, kaulams ir dantims.

Būtini šių vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiai priklauso nuo vaiko amžiaus. Geriausiai vitaminais aprūpins specialūs vaikiški multivitaminų maisto papildai: atskiroms amžiaus grupėms gaminami skirtingi vitaminų kompleksai. Jeigu vaikas serga liga, dėl kurios sutrinka tam tikrų medžiagų pasisavinimas, vitaminų preparatą reikės parinkti individualiai.

Kodėl vaikui reikia maisto papildų?

Tyrimai liudija, kad labai nuskurdo dirvos mineralinė sudėtis, todėl žemės ūkio produktuose – daržovėse, vaisiuose, uogose, piene – žymiai sumažėjo svarbiausių maisto medžiagų. Be to, dauguma vaikų nemėgsta daržovių, todėl valgo kaloringus, bet menkaverčius produktus. Saldžiais konditerijos gaminiais, traškučiais besmaližaujantis vaikas tikrai negaus pakankamai būtinų medžiagų. Mama ne visada gali kontroliuoti, ką valgo vaikas, pavyzdžiui, darželyje ar mokykloje.

Dėl itin padidėjusio aplinkos užterštumo per orą, vandenį, maistą į organizmą patenka šimtai toksinų. Todėl vaiko imuninei sistemai reikia papildomos apsaugos, t.y. antioksidantų.

Vitaminų gali greitai pritrūkti pavasarį, kai permainingi orai palankūs visokiausiems virusams ir maiste vitaminų dar mažiau. Jeigu vaiko imunitetas silpnas ir jis dažnai serga infekcinėmis ligomis, parinkti vitaminus mama ir tėtis turėtų ypatingai atidžiai. Daugiau jų reikės antibiotikus gėrusiam arba sergančiam kurio nors virškinimo organo liga vaikui. Mat dėl to slopinamas gerųjų žarnyno bakterijų augimas, o nuo jų priklauso daugelio vitaminų gamyba. Labai svarbūs vitaminai ką tik išgijusiam ligoniukui, taip pat – patyrusiam kaulų lūžius, po operacijos.

Vaikai „dirba“ dvigubai daugiau negu suaugusieji. Jiems ne tik tenka atlaikyti šių dienų iššūkius. Augantis organizmas – tarytum didelė judri statybvietė: formuojasi ir vystosi organai, jų sistemos, funkcijos. Taigi labai svarbu, kad užtektų kokybiškų „statybinių“ medžiagų.

Tabletės ar skysti maisto papildai?

Vaikučiams rekomenduojami skysčio pavidalo vitaminai. Mat į tabletes pridėta daug pagalbinių medžiagų, kurios yra papildomas cheminis krūvis vaiko kepenims. Skystus maisto papildus organizmas gerai įsisavina. Juos lengva dozuoti pagal vaiko amžių.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Mamų istorijos:
Šiuolaikinės moters gyvenimo dilema – karjera ar vaikas?

Žiemos ligos:
Tinkamai gydomas peršalimas – nebaisus.
Kaip atpažinti ir nugalėti bronchitą.
Kaip padėti užsikimšusiai nosytei?

Būkime sveikučiai:
Ar vaikui netrūksta geležies?
Stiprus imunitetas – žiema be ligų.

Žiemos mityba:
Kad vaikui nepritrūktų vitaminų.
Žiemai naudingi prieskoniai ir arbatos.

Kūdikis:
Žindančios mamos mityba.
Ideali švara po gimdymo – sveikai motinystei.
Į pagalbą mamai – buteliukas.
Pilvukams be diegliukų.

Mamytė:
Intymi higiena sveikam nėštumui.

Žiemos šventės
Kokia dovana atneša vaikui Kalėdų stebuklą?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų žiema

Kaip maitinti vaiką žiemą, kad jam užtektų jėgų atsilaikyti prieš šalčius ir virusus? Sudarydama mitybos meniu, mama turėtų atsižvelgti į visus žiemos ypatumus ir maisto gaminimo taisykles.

Pagrindinės vaiko mitybos taisyklės

• Tegu vaikas valgo daugiau šviežių vaisių ir daržovių. Galite iš jų ruošti salotas.
• Tinkamai laikykite ir gaminkite daržoves, kad jose liktų kuo daugiau naudingų medžiagų.
• Vaikui naudingos sultys (persikų, obuolių, citrusinių vaisių), spanguolių gėrimai, kompotai (taip pat ir džiovintų vaisių), aviečių arbata, karštas gėrimas su citrina.
• Vaiko maiste neturi trūkti kalio. Daugiausia jo jūros kopūstuose, juodosiose slyvose, razinose, žirniuose, bulvėse, avižinėse kruopose, burokėliuose, juoduosiuose serbentuose. Gausu kalio jautienoje, menkėje, jūrinėje lydekoje, skumbrėje, kalmarų filė.
• Nepamirškite maisto produktų, kuriuose daug kalcio ir magnio (pienas, sūris, riešutai, kruopos, žiediniai kopūstai ir kiti).
• Virdama daržovių sriubas dėkite žalumynų: krapų, petražolių ir kt. Šiose prieskoninėse žolelėse ne tik gausu vitamino C, bet ir mineralinių medžiagų, o jose esantys eteriniai aliejai skatina apetitą.
• Papildykite vaiko meniu energijos teikiančiais mėsos, žuvies ir kitais baltyminiais patiekalais.
• Venkite šaltų patiekalų (ledų bei gėrimų).

Vasaros energija – pagrindiniai vitaminų šaltiniai žiemą

Vienas iš vitaminų šaltinių žiemą – vaisiai ir daržovės. Jų būtinai duokite vaikui kasdien ir kuo daugiau šviežių. Gaminkite salotas, tarkuokite.

Daug vitaminų, mikroelementų ir kitų naudingų medžiagų turi obuoliai. Vaikas turėtų suvalgyti 2 – 3 obuolius per dieną. Juos galite duoti ir trintus. Naudingos citrinos, mandarinai, greipfrutai, apelsinai, bananai, taip pat – bruknės ir spanguolės.

Žiemą parduotuvėje mama tikrai ras morkų, burokėlių, šviežių ir raugintų kopūstų, konservuotų žirnelių ir kitų daržovių, iš kurių galima pagaminti salotas. Jas galite paįvairinti obuoliais. Tik ridikėliai nepageidautini vaikui iki trejų metų.

Prisiminkite, kad obuolys, morka ar kopūsto lapas išlaiko daugiau vitaminų, jeigu nepjaustome ir netarkuojame. Be to, krimsdamas obuolį ar morką, vaikas stiprina dantenas. Kopūstuose, taip pat ir raugintuose, geriausiai, lyginant su kitomis daržovėmis, išsilaiko vitaminas C.

Idealus vitaminų ir mikroelementų šaltinis žiemą – džiovinti vaisiai. Mama gali virti iš jų kompotus, o išmirkytomis juodosiomis slyvomis bei razinomis pagardinti košes ir varškę.

Konservuotuose maisto produktuose vitaminai ir mineralai išsilaiko geriau. Pavyzdžiui, nuskinti obuoliai per 180 dienų netenka beveik visų naudingų medžiagų, o konservuotuose obuoliuose jų išlieka nemažai. Vitaminai ir kitos medžiagos gerai išsilaiko šaldytuose maisto produktuose. Be to, sušaldytų šviežių maisto produktų patiekalai greičiau ( 2 – 3 kartus) pagaminami už įprastinius. Žiemą vertingos su cukrumi pertintos uogos, kuriose beveik nesumažėja vitamino C – skirtingai negu uogienėse ir džemuose. Mažyliams labai naudingi juodieji ir raudonieji serbentai, avietės.

Ar mama gamina maistą tinkamai?

Maksimaliai vitaminų ir mineralų išlieka tik tinkamai laikomuose ir paruoštuose vaisiuose bei daržovėse. Pavyzdžiui, rauginti kopūstai turi būti apsemti sūrimo, kitaip vitaminai iš jų dings. Vitaminus prarandate ir nuspausdami arba plaudami raugintus kopūstus.

Daržoves mišrainėms ir salotoms virkite su odele ir nedideliame kiekyje vandens arba garuose. Nedaug vandens pilkite ir į troškinamas daržoves. Mikroelementai (kalcis, kalis, natris ir kiti) geriau išsilaiko verdant šiek tiek pasūdytame vandenyje.

Ruoškite daržovių patiekalus likus valandai – pusantros prieš valgį. Daržovių ir vaisių odelę lupkite kuo plonesnę, nes viršutiniame jos sluoksnyje kaip tik daugiausia vitaminų.

Šaldytus maisto produktus į verdantį vandenį berkite neatšildytus.

Žiemą reikia daugiau energijos

Žiemą vaikui ypatingai reikia augalinių ir gyvulinių baltymų. Pagrindiniai jų šaltiniai: mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, pienas ir ankštiniai.

Duokite mažyliui veršienos, triušienos, vištienos, jautienos ir neriebios kiaulienos. Verdama nesupjaustyta mėsa, ją reikia dėti į verdantį vandenį – tuomet neišteka sultys. Kepant mėsą, dėl to ją reikia dėti į įkaitintą keptuvę. Vaikui naudinga ir troškinta mėsa. Iš pradžių mėsą reikia apkepti, po to įpilame šiek tiek vandens ir troškiname nedidelėje temperatūroje.

Įvairių rūšių žuvies mažas vaikas turėtų valgyti ne mažiau kaip 2 – 3 kartus per savaitę. Būtinai reikia lašišos, skumbrės ar kitokios žuvies, kurioje daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių. Nepamirškite ir kiaušinių, kuriuose gausu ne tik baltymų, bet ir mikroelementų.

Idealus baltymų šaltinis – riešutai. Mažyliui užteks keleto smulkintų riešutų per dieną. Riešutų mama gali dėti į košes ir konditerijos gaminius.

Žiemos gėrimai

Šaltuoju metų periodu mama turėtų kasdien girdyti vaiką arbatomis, vitamininiais gėrimais, kompotais bei kisieliais. Rinkitės natūralią arbatą be cheminių priedų. Žiemą vaikui išvirkite erškėtuogių nuoviro, vaistinėse galite įsigyti vitamininių vaistažolių arbatų. Naudingiausios šviežiai spaustos sultys. Vaikams tinka kompotai iš šviežių, šaldytų ir džiovintų vaisių. Tik stenkitės nedėti į juos cukraus. Pasaldinti gėrimą galite, pavyzdžiui, razinomis. Labai vertingi spanguolių gėrimai.

Vitaminų maisto papildai

Taigi, žiema – metas, kai vitaminų ir mineralų vaikui reikia daugiau, kad imunitetas pajėgtų atsilaikyti prieš šiam sezonui įprastas virusines ligas. Kai kurių vitaminų, pavyzdžiui, D žiemą trūksta labiausiai, nes jis susidaro būnant saulėje. Ypač svarbūs vitaminai dažnai sergančiam vaikui, kurio imunitetas nepajėgia nugalėti infekcijų.

Specialiai vaikams pagaminti vitaminų ir mineralų maisto papildai sustiprins atsparumą ligoms, taigi vaikas rečiau praleis pamokas ar užsiėmimus darželyje, bus aktyvus ir energingas.

Parengė Dalia Petrutytė