MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Užkrėsti gali dar nepajutęs ligos požymių žmogus

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių. Plinta virusai ir per vandenį.

Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose. Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą. Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje. Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį. Galime užsikrėsti per orą, jeigu čiaudėdamas ar kosėdamas sergantysis neužsidengs burnos ir nosies.

Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus. Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau. Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga. Ūminis viduriavimas paprastai trunka keletą dienų, bet kartais užsitęsia iki dviejų savaičių.

Didelis pavojus, kurį sukelia žarnyno infekcijos – dehidratacija:

Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų. Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas. Kartu su juo pasišalina kenksmingos medžiagos, apykaitos produktai.

Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus. Svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius, tai:

• retas šlapinimasis ir patamsėjęs šlapimas;
• troškulys, nesiliaujantis net išgėrus daugiau vandens;
• sausa oda, išsausėjusios ir įtrūkusios lūpos;
• silpnumas ir nuovargis;
• sutrikusi dėmesio koncentracija;
• galvos skausmas;
• šaltkrėtis ir raumenų spazmai.

Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį. Netekus daug skysčių, prireikia ir elektrolitų tirpalo. 

Ligos sunkumą lemia amžius ir sveikata

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai. Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai. Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami. Patekę į organizmą jie išskiria toksinus, taip sukeldami enteritą (plonosios žarnos uždegimą). 

Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai. Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai. Gali atsirasti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai. Rotavirusai ypač pavojingi vaikams iki dvejų metų, nes labai greitai sukelia dehidrataciją.

Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis. Šios infekcijos protrūkiai dažni uždaruose kolektyvuose, pavyzdžiui, mokyklose, ligoninėse.

Enterovirusinė infekcija – dažna jaunų žmonių ir vaikų liga. Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą. Enterovirusų sukeltos infekcijos paprastai yra lengvesnės, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, simptomai gali būti stipresni.

Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos. Dažniausiai adenovirusinė liga užpuola vaikus. Paprastai simptomai lengvi, tačiau silpną imuninę sistemą turintys žmonės serga sunkiau.

Kaip gali padėti probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii?

Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami. Svarbiausia palengvinti simptomus ir išvengti dehidratacijos.

Į organizmą patekus virusams žarnyne susidaro sąlygos, kuriomis gali greitai daugintis blogosios bakterijos ir sumažėja gerųjų. Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas. Dar labiau pakenkia žarnyno veiklai patogenų išskiriamos toksinės medžiagos, dėl kurių sustiprėja infekcijos simptomai. Todėl svarbi užduotis – atkurti viduriuojant sutrikdytą žarnyno mikrobiotą.

Veiksmingiausias būdas tai padaryti – papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą. Probiotikai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų). Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii. Tai savaime iš organizmo pasišalinantis probiotikas, kurio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau šis mieliagrybis atlieka panašias funkcijas kaip normali žarnyno mikrobiota – padeda atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą.

Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė – atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl virškinamajame trakte jis išlieka gyvybingas.

Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą – skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus. Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija. Probiotiko preparatą patariama pradėti vartoti prasidėjus viduriavimui iš karto ir dar keletą dienų praėjus infekcijos simptomams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Susargdina užterštas maistas ir prasta higiena

Laimei, daugumai atostogautojų viduriavimas nėra sunkus. Tačiau vaikams, vyresniems žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis, kurios silpnina imuninę sistemą, gali prireikti gydytojo. Bet kuriuo atveju ši atostogaujant užklupusi bėda gali rimtai sujaukti planus, sugadinti atostogas.

Nors virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl mitybos pokyčių, dažniausiai viduriavimą kelionėje lemia infekcijos. Infekcinį viduriavimą sukelia tokios bakterijos kaip Escherichia coli, salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, vienas iš parazitų –  Giardia lamblia. Žarnyno infekcijas sukeliantys adenovirusai ir rotavirusai – ypač dažni vaikų negalavimų kaltininkai.

Bakterijos, virusai ir parazitai gali patekti į organizmą išgėrus mikrobais užteršto skysčio: vandens, sulčių, bet kokio gėrimo su ledukais. Dauguma žarnyno infekcijas sukeliančių mikrobų gerai toleruoja žemą temperatūrą ir lede gali išgyventi net kelias dienas. Patekę į maisto produktus, jie ilgai išlieka gyvybingi ir išskiria didelį kiekį toksinų. Dažni užkrato šaltiniai yra nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, pieno produktai ir jų sudėtyje turintys desertai.

Taigi, rizika užsikrėsti yra proporcinga maisto ir vandens higienos normoms, taikomoms lankomoje šalyje. Keliautojai, perkantys maistą ar vandenį iš gatvės pardavėjų, ypač besivystančiose šalyse, rizikuoja labiau nei atsargesni, valgantys tik restoranuose ir viešbučiuose. Ruošiant maistą lauke dažnai neužtikrinama reikiama apsauga.

Viduriavimo kelionėje priežastis gali būti netinkama rankų higiena. Žarnyno infekcijų sukėlėjai ilgai išsilaiko ant įvairių daiktų paviršiaus. Jei nepaisoma higienos taisyklių, užkratas gali būti perduodamas ir kontaktuojant su sergančiu žmogumi.

Kaip atsikratyti viduriavimo?

Viduriavimo simptomai ir jų trukmė skiriasi priklausomai nuo sukėlėjo. Tuštinamasi laisvomis išmatomis ne mažiau kaip tris kartus per dieną. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas ir spazmai, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Kartais išmatose pasirodo kraujo ar gleivių. Nesigydant paprastai viduriuojama 4–5 dienas.

Visais viduriavimo atvejais svarbu gerti daug negazuoto vandens, kad išvengtume dehidratacijos. Viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams, nes jie labai greitai gali netekti skysčių. Didžiausią grėsmę kelia rotavirusinė infekcija, kuria serga dauguma vaikų: šios ligos sukeltas viduriavimas ir karščiavimas trunka ilgiausiai. Todėl sukurti nuo šios ligos apsaugantys skiepai.

Geriant per mažai vandens, patariami rehidraciniai tirpalai, atkuriantys viduriuojant netenkamus skysčius ir druskas. Toks tirpalas geriamas mažais gurkšneliais. Jį galima pasigaminti ir patiems – litre negazuoto vandens ištirpinus 4 valgomuosius šaukštus cukraus, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir pusę šaukštelio geriamosios sodos. 

Svarbu žinoti, kad dauguma žarnyno infekcijų antibiotikais negydomos, be to, prireikus juos skiria tik gydytojas. Patariama neskubėti vartoti viduriavimą stabdančius vaistus. Jeigu viduriavimas užsitęsė, tuštinantis pasirodė kraujas, karščiuojate, kamuoja stiprūs pilvo skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas visada sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, t. y. sukelia disbiozę. Viena iš mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeniniams mikroorganizmams patekti į žarnyną. Todėl suviduriavus rekomenduojami žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą reguliuojantys preparatai – probiotikai.

Normalioje žarnyno mikrobiotoje dominuoja gerosios bakterijos, pagrindinės iš kurių bifidobakterijos ir laktobakterijos. Šios bakterijos slopina patogeninių mikroorganizmų augimą ir palaiko sveiką mikrobiotą, kuri padeda įsisavinti maisto medžiagas ir kai kuriuos vitaminus. Probiotinės bakterijos padeda skaldyti maistą, šalinti toksinus ir mažinti virškinimo problemų sukeltus simptomus – vidurių pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Be to, žarnyno mikrobiota turi nemažą įtaką imuninei sistemai.

Kuo ypatingas mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas?

Vienas iš viduriuojant rekomenduojamų preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šis mieliagrybis nėra natūralios žarnyno mikrobiotos sudėtinė dalis, bet jo poveikis panašus kaip normalios mikrobiotos. Jis slopina tam tikrų mikroorganizmų ir jų toksinų patogeninį poveikį. Būdamas 10 kartų didesnis už bakteriją, gali prisijungti daugiau patogeninių mikroorganizmų, kuriuos pašalina iš žarnyno. Vartojant tokį preparatą nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios sumažėja viduriavimo trukmė ir greičiau pasveikstama.

Tyrimais nustatyta, kad S. boulardii stimuliuoja imunoglobulino A (IgA) sintezę, didindamas organizmo atsparumą infekcijoms. Šis antikūnas yra imuninės sistemos sudedamoji dalis.

Skrandžio terpė yra rūgštinė, o daugelis probiotinių bakterijų, patekusios į tokią aplinką, neišgyvena. Taigi, kai kurie probiotiniai preparatai gali būti mažiau veiksmingi. S.boulardii geba atsispirti skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl mieliagrybis gali pasiekti žarnyną nepakitęs ir gyvybingas. Be to, šis mieliagrybis yra atsparus antibiotikams, taigi jį drąsiai galima vartoti kartu su gydytojo skirtais šiais vaistais. S. boulardii nepasilieka žarnyne visam laikui – nutraukus preparato vartojimą pasišalina per kelias dienas.

Kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų?

Keliaudami gerkite tik į butelius išpilstytą ir sandariai uždarytą vandenį, kuris parduodamas parduotuvėse. Venkite gėrimų su ledukais, atsargiai rinkitės desertus su pienu ar grietinėle.

Nevalgykite gatvėje parduodamo maisto. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite ir nulupkite.

Nepamirškite dažnai nusiplauti rankų: ypač prieš valgydami ir gamindami maistą. Taip pat – pasinaudoję tualetu.

Pasirūpinkite, kad kelionių vaistinėlėje kartu su pleistrais ir skausmą malšinančiais vaistais būtų preparatas nuo virškinimo sutrikimų. Viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo kelionėje ar jį sušvelninti, – probiotikai, vienas iš kurių S. boulardii. Juos patariama gerti ir prieš išvykstant, ir visą kelionės laiką – nesvarbu, viduriuojate, ar ne.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Rotavirusinė infekcija sunkesnė ir kamuoja ilgiau

Rotavirusine infekcija dažniausiai serga mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Norovirusinė infekcija dėl prastų higienos įpročių taip pat būdingesnė vaikams. Šiais virusais gali užsikrėsti ir suaugusieji, tačiau jie serga lengvai.

Abu šie virusai, patekę į organizmą, sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą – gastroenteritą.

Abiejų ligų simptomai panašūs, tačiau norovirusinė infekcija lengvesnė ir greičiau pasveikstama.

Užsikrėtus šiais virusais pirmieji ligos požymiai pasirodo per 1–2 paras. Susirgus rotavirusine infekcija, prasideda pykinimas ir vėmimas, pilvo skausmai. Vėliau atsiranda vandeningas viduriavimas, kuris gali kartotis iki 20 kartų per dieną ir tęstis apie 7 paras. Rotavirusinei ligai būdinga aukšta temperatūra. Norovirusine infekcija sergantis vaikas taip pat viduriuoja, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis. Norovirusinės infekcijos simptomai paprastai praeina per 2–3 paras.

Sergant šiomis ligomis, kai kuriems vaikams atsiranda tokie pat simptomai, kaip peršalus, t. y. sloga, kosulys, gerklės skausmas. Be to, gali prisidėti galvos ir pilvo skausmai, silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas.

Abu virusai plinta labai lengvai: užsikrėsti rotavirusine liga užtenka vos 10 viruso dalelių, norovirusinei infekcijai atsirasti tereikia kelių dalelių. Rotavirusai labai atsparūs: ant sausų paviršių jie gali išsilaikyti iki 10 dienų,vandenyje – apie savaitę.Šie virusai nebijo švelnių buitinių ploviklių, tačiau juos greitai sunaikina chloro turinčios dezinfekuojančios medžiagos, virinimas. 

Norovirusai atsparūs šalčiui ir išsilaiko esant 60 °C karščiui. Jų neįveikia įprastiniai chloro dezinfekantai, tačiau gali sunaikinti didelės koncentracijos natrio hipochlorito tirpalas.

Gali užkrėsti ir pasveikęs žmogus

Abiem virusais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautus vaisius ir daržoves, atsigėrus virusais užteršto vandens. Jie gali plisti per daiktus: durų rankenas, indus, tualeto dangtį, patalynę, drabužius, žaislus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Abu virusai dar gali būti perduodami per orą – sergančiam žmogui kosint ir čiaudint. Vaikai dažnai užsikrečia žaidimų aikštelėse, darželiuose ir mokyklose, ligoniukai gali užkrėsti juos prižiūrinčius suaugusiuosius.

Rotavirusine infekcija susirgęs žmogus gali užkrėsti kitus prieš porą dienų iki atsirandant simptomams, pasveikęs jis dar apie dvi savaites gali nešioti užkratą. Sergantysis norovirusine infekcija aplinkiniams pavojingas 1–2 dienas iki simptomų atsiradimo ir užkrėsti gali dar maždaug 3 dienas pasibaigus viduriavimui.

Mieliagrybio probiotiko pagalba viduriuojant

Šioms žarnyno infekcijoms gydyti taikomos tokios pat simptominės priemonės. Abiejų virusų sukeltos ligos yra pavojingos vaikams: didelę grėsmę kelia dehidratacija. Vemdami ir viduriuodami vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu atkurti bei palaikyti jų balansą. Ligoniukas turi pakankamai gerti. Vietoj įprastų gėrimų (vandens, kompoto, arbatos ir kt.), elektrolitams atkurti patariami specialūs druskų tirpalai.

Svarbus uždavinys stengiantis išvengti dehidratacijos – sumažinti viduriavimą. Infekcijos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą ir ją būtina atkurti, nes žarnyno darbas priklauso nuo mikrobiotos būklės. Viduriavimo trukmei bei dažnumui sumažinti patariama vartoti probiotikus. Jie padeda atkurti infekcijos pažeistą žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą, kurios požymis ir yra viduriavimas. Subalansuota mikrobiota neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Probiotikai atlieka daug svarbių funkcijų: dalyvauja virškinant maistą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą, aktyvina antikūnų gamybą ir taip stiprina imunitetą.

Vartoti probiotikų preparatą patariama iš karto – vos pradėjus viduriuoti. Probiotikai padeda maždaug para sutrumpinti viduriavimo laiką. Viena efektyviausių pagalbinių priemonių viduriuojant mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Virškinamajame trakte jis veikia kaip normali žarnyno mikrobiota: neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams ir slopina jų toksinų poveikį.

Šio mieliagrybio augimo temperatūra panaši į žmogaus kūno temperatūrą – 37 laipsniai. Jis nepakinta virškinamajame trakte – yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui. Per šio probiotiko vartojimo laiką žarnyne susidaro didelė mieliagrybių koncentracija, tačiau, baigus vartoti, šie mikroorganizmai pasišalina iš žarnyno per 2–5 dienas. Išskirtinė S. boulardii probiotiko savybė, kad jis yra atsparus antibiotikams, todėl puikiai tinka gydantis šiais vaistais.

Pagal Pasaulio gastroenterologų organizacijos (angl. World Gastroenterology Organization) paskelbtas rekomendacijas, S. bou­lardii probiotikas yra naudingas sie­kiant sumažinti ūmaus vaikų infekcinio viduriavi­mo sunkumą ir trukmę.

Persirgus šiomis žarnyno infekcijomis imunitetas įgyjamas neilgam, tačiau susirgus pakartotinai ligos požymiai lengvesni. Nuo rotavirusinės infekcijos gali apsaugoti skiepai, bet skiepijami tik kūdikiai, kuriems ši liga labai pavojinga.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS .

VASAROS ATOSTOGOS. Sveikata alsuojančios vasaros atostogos drauge su šeima (partnerio turinys). Mažylio atostogų lagaminas: kaip neperkrauti.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vaikui iš nosies bėga kraujas: ką daryti? Miegas automobilinėje kėdutėje – mirtinai pavojingas. Kaip mūsų sveikata susijusi su rūgštimis.

VASAROS VAISTINĖLĖ. Kodėl vasaros saulė nesuteikia vitamino D?. Dažnas atostogų ir kelionių rūpestis – viduriavimas

KĄ VALGOME. Marinuota mėsa griliui: kaip išsirinkti taupant laiką ir sveikatą?

KŪDIKIS. Žindomo kūdikio pilvelio bėdos. Pilvuko bėdos pritrūkus gerųjų bakterijų.

VERTA ŽINOTI. Gyvenimą gadina meteorizmas – ką daryti?. Alergija ir alergija maistui.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Mėgautis vasaros teikiamais malonumais dažnai sutrukdo virškinimo sutrikimai, kuriuos lydi itin nemalonus reiškinys – viduriavimas. Tai nutinka dėl daugelio priežasčių. Viena iš jų, kad keičiasi mūsų mityba: valgome daugiau vaisių ir daržovių. Vasaros poilsio neįsivaizduojame be išvykos prie jūros, į sodybą ar kelionės į kitą šalį, kur keičiasi mūsų gyvenimo sąlygos. Dažniau bendraujame su draugais, giminėmis, būdami ilgiau lauke aktyviai kontaktuoja tarpusavyje vaikai. Todėl nereta viduriavimo vasarą priežastis yra žarnyno infekcijos, kurias sukelia patogeninės bakterijos.

Pavojai kelionėje

Kelionėje suviduriuojama dėl pasikeitusio maisto arba su maistu, vandeniu ir iš jo sušaldytų ledukų įvairiuose gėrimuose į organizmą patekusios infekcijos. Be to, keliaudami dažniau pamirštame apie higieną.

Dažniausia infekcinė keliautojų viduriavimo priežastis yra patogeninės žarnyno lazdelės (E. coli), rečiau – salmonelės, šigelės, jersinijos. Taip pat – virusai (rotavirusai, noravirusai) ir pirmuonys (amebos, lamblijos).

Viduriavimas kelionėje toli gražu ne visada yra infekcinė liga. Su šia problema susiduria gana dažnas keliautojas. Lankantis kitoje šalyje, nesusijusi su infekcija viduriavimo priežastis – žarnyno bakterinės floros pasikeitimas, kurį gali išprovokuoti daugelis su kelionėmis susijusių veiksnių:

• stresas, susijęs su tolimomis kelionėmis;
• klimato ir laiko juostos kaita;
• skirtinga vandens sudėtis;
• įvairūs neįprasti vietinės virtuvės patiekalai, egzotiški vaisiai, kurių norisi paragauti;
• susiduriame su mums neįprastais mikrobais, kurie patenka į organizmą;

Neinfekcinis viduriavimas, atvykus į naują vietovę, paprastai atsiranda per 2–4 dienas arba ne vėliau kaip per dvi savaites. Viduriuojantis žmogus tuštinasi daugiau nei tris kartus per dieną. Be to, be viduriavimo ir vėmimo gali atsirasti pilvo spazmai, pakilti temperatūra.

Per didelis smaguriavimas vaisiais ir uogomis

Nuo viduriavimo nesame labiau apsidraudę ir vasarodami namuose. Sodyboje ar močiutės darže nuskinta ir čia pat į burną nukeliavusi gražuolė braškė, iškyloje nenuplautomis rankomis paimtas šašlyko gabalėlis ar sumuštinis, gali būti žarnyno problemų priežastis.

Dėl užklupusio infekcinio viduriavimo ne visada kalta prasta higiena – net ir uoliausi švaruoliai, kurie nesiskiria su antibakteriniu rankų geliu, nėra apsaugoti nuo šios bėdos. Karštuoju metų laiku maistas labai greitai genda. Be to, ne visada įmanoma tai nustatyti pagal išvaizdą ar kvapą.

Suviduriuoti galima ir gausiai prisivalgius šviežių vaisių bei uogų. Mat juose yra aktyvių komponentų, kurie turi vidurius laisvinantį poveikį. Saikingai vartojami vaisiai ir daržovės teigiamai veikia virškinimą, minkština išmatas, tačiau per didelis jų kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę ir sukelti viduriavimą. Taip atsitinka dėl didelio organinių vaisių rūgščių kiekio: jos dirgina žarnyno sieneles, aktyvindamos peristaltiką. Dažnai suviduriuojama prisivalgius slyvų, abrikosų, rūgščių obuolių, vynuogių, kriaušių, melionų.

Viduriavimas gali būti pavojingas

Neinfekcinis viduriavimas, kai tuštinimasis padažnėja iki 3–4 kartų per parą, stiprių negalavimų nesukelia, ilgai netrunka ir susidoroti su juo galima patiems. Tačiau jeigu vargina dažnas viduriavimas ir jis tęsiasi ilgiau nei 4 dienas, atsiranda kitų simptomų, reikia skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

 Pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas – ir bakterinei, ir virusinei infekcijai būdingi požymiai. Bakterinėmis infekcijomis paprastai sergama sunkiau: pakyla aukštesnė temperatūra, krečia šaltis, kamuoja kūno skausmai, būdingi stipresni pilvo skausmai, suprastėja savijauta, išmatose gali būti kraujo priemaišų.

Žarnyno infekcija užsikrečiama nuo sergančio žmogaus: per užterštomis rankomis pagamintą maistą, per vandenį, užkratas gali plisti per įvairius daiktus, kuriuos lietė sergantis žmogus. Žarnyno infekcijų sukėlėjai gali išlikti ilgą laiką gyvybingi aplinkoje.

Išsiaiškinti, kas sukėlė viduriavimą kelionėje, nėra lengva, todėl kelioniniame pirmosios pagalbos rinkinyje turėtų būti universali priemonė, kuri padėtų esant bet kokios kilmės viduriavimui. Tai labai svarbu, nes viduriavimas ir vėmimas pavojingi: prarandama daug skysčių ir gali išsivystyti dehidratacija (druskų ir skysčių netekimas). Be to, viduriuojant nukenčia absorbcijos procesai.

Kaip gelbėtis?

Net ir viduriavimui pasibaigus žarnynui reikia laiko sureguliuoti virškinimo ir absorbcijos procesus. Todėl kovojant su viduriavimu svarbu ne tik atsikratyti šio negalavimo ir vėmimo, bet ir atkurti normalų virškinimą.

Kovodami su viduriavimu, turime atkurti prarastus skysčius, pašalinti toksinus ir sunaikinti ligas sukeliančius mikrobus ar virusus, tai pat – atkurti pažeistą mikrofloros pusiausvyrą. Viena iš pagalbos priemonių – sorbentai, kurie suriša ir pašalina toksinus bei patogeninius mikroorganizmus.

Jeigu viduriuojant netenkama daug skysčių, būtina gerti rehidracijos tirpalus, padedančius atkurti prarastus skysčius ir svarbius elektrolitus (natrį, kalį, magnį, kalcį). Tokį tirpalą galima įsigyti vaistinėje. Jo neradus, nesunku pasigaminti ir patiems. Litre vandens reikia ištirpinti 1 valgomąjį šaukštą cukraus, 2 arbatinius šaukštelius druskos ir pusę arbatinio šaukštelio sodos. Tirpalą reikia gurkšnoti dažnai (kas 15 minučių), bet po truputį ir mažais gurkšneliais

Bet kokios kilmės viduriavimas sutrikdo žarnyno mikroflorą ir joje padaugėja ligas sukeliančių bakterijų, todėl reikalingi probiotikai – preparatai, kuriuose yra naudingųjų bakterijų arba mieliagrybių Saccharomyces boulardii.

Kuo padeda probiotikai?

Probiotikai padeda ne tik sumažinti žarnyno disbiozę viduriuojant, bet ir apsaugoti organizmą nuo viduriavimą sukeliančių virusų ir bakterijų.

Bakteriniuose probiotikų preparatuose dažniausiai yra dviejų grupių gerųjų bakterijų – laktobakterijų ir bifidobakterijų. Atskira probiotikų grupė yra mieliagrybis Saccharomyces boulardii, kuris nekeičia normalios žarnyno mikrofloros, bet, slinkdamas virškinamuoju traktu, išskiria antibakterines medžiagas, tokiu būdu slopindamas patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų augimą.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgštims, todėl virškinamajame trakte beveik nepakinta. Saccharomyces boulardii paviršiaus plotas 10 kartų didesnis nei bakterijų, taigi jis geriau apsaugo žarnų sieneles nuo patogenų ir didesnis patogenų sukibimo plotas. Todėl šis mieliagrybis padeda sumažinti viduriavimą, taip pat – išvengti pakartotinės infekcijos.

Dieta viduriuojant

Viduriuojant svarbi tinkama mityba. Naudingos vandenyje virtos košės be sviesto, ypač ryžių košė, kisieliai, džiūvėsiai. Nedera pamiršti skysčių: tinka negazuotas mineralinis vanduo, džiovintų vaisių kompotai, įvairios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, ramunėlių. Arbatą reikia gerti stiprią, be cukraus.

Viduriuojant reikia gaminti virtus arba troškintus patiekalus. Galima valgyti vištieną, kalakutieną, liesą jautieną, neriebią žuvį, tik netinka mėsos sultiniai. Troškinkite cukinijas, baklažanus, morkas. Šviežių daržovių, vaisių ir daržovių sulčių reikėtų atsisakyti. Iš vaisių galima valgyti tik keptą obuolį. Netinkami maisto produktai: pienas, kopūstai, ankštiniai augalai, burokėliai.

Ką galima padaryti, siekiant išvengti viduriavimo

• Nepatingėkite dažniau nusiplauti rankas, visada su muilu ir karštu vandeniu, ypač kruopščiai plaukite tarpupirščius.
• Nevalgykite pusiau keptų patiekalų (pavyzdžiui, kepsnių su krauju).
• Vaisius ir daržoves geriausia nuplauti virintu vandeniu.
• Į kelionę pasiimkite vandens buteliuose.
• Negerkite šaltinių ir šulinių vandens. Daugelyje šalių nerekomenduojama gerti vandenį iš čiaupo, nes cheminėmis medžiagomis apdorotas ar bakterijomis užterštas vanduo gali būti ligų šaltinis.
• Ilgai nepalikite iš šaldytuvo išimtų greitai gendančių maisto produktų (pieno produktų, žuvies, mėsos, padažų).
• Atsisakykite pyragų ir kitų skanumynų su kremu – būtent tokiame maiste patogenai greitai dauginasi.
• Jei ruošiatės į iškylą, būtinai pasiimkite šaltkrepšį, be jo karštu oru maistas automobilyje sugenda vos per valandą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė