Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti?

Viduriavimas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų keliaujant, ypač išvykus į tolimą šalį. Ten kitokia aplinka ir maistas, dėl kurių į žarnyną patenka neįprastos bakterijos, pakeičiančios jo mikrobiotą. Be to, dažna viduriavimo priežastis žarnyno infekcijos. Ar galime išvengti šios bėdos ir kaip greičiau jos atsikratyti?

Susargdina užterštas maistas ir prasta higiena

Laimei, daugumai atostogautojų viduriavimas nėra sunkus. Tačiau vaikams, vyresniems žmonėms arba sergantiems lėtinėmis ligomis, kurios silpnina imuninę sistemą, gali prireikti gydytojo. Bet kuriuo atveju ši atostogaujant užklupusi bėda gali rimtai sujaukti planus, sugadinti atostogas.

Nors virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl mitybos pokyčių, dažniausiai viduriavimą kelionėje lemia infekcijos. Infekcinį viduriavimą sukelia tokios bakterijos kaip Escherichia coli, salmonelės, šigelės, kampilobakterijos, vienas iš parazitų –  Giardia lamblia. Žarnyno infekcijas sukeliantys adenovirusai ir rotavirusai – ypač dažni vaikų negalavimų kaltininkai.

Bakterijos, virusai ir parazitai gali patekti į organizmą išgėrus mikrobais užteršto skysčio: vandens, sulčių, bet kokio gėrimo su ledukais. Dauguma žarnyno infekcijas sukeliančių mikrobų gerai toleruoja žemą temperatūrą ir lede gali išgyventi net kelias dienas. Patekę į maisto produktus, jie ilgai išlieka gyvybingi ir išskiria didelį kiekį toksinų. Dažni užkrato šaltiniai yra nepakankamai termiškai apdorota mėsa ar žuvis, jūros gėrybės, daržovės, vaisiai, pieno produktai ir jų sudėtyje turintys desertai.

Taigi, rizika užsikrėsti yra proporcinga maisto ir vandens higienos normoms, taikomoms lankomoje šalyje. Keliautojai, perkantys maistą ar vandenį iš gatvės pardavėjų, ypač besivystančiose šalyse, rizikuoja labiau nei atsargesni, valgantys tik restoranuose ir viešbučiuose. Ruošiant maistą lauke dažnai neužtikrinama reikiama apsauga.

Viduriavimo kelionėje priežastis gali būti netinkama rankų higiena. Žarnyno infekcijų sukėlėjai ilgai išsilaiko ant įvairių daiktų paviršiaus. Jei nepaisoma higienos taisyklių, užkratas gali būti perduodamas ir kontaktuojant su sergančiu žmogumi.

Kaip atsikratyti viduriavimo?

Viduriavimo simptomai ir jų trukmė skiriasi priklausomai nuo sukėlėjo. Tuštinamasi laisvomis išmatomis ne mažiau kaip tris kartus per dieną. Taip pat gali atsirasti pilvo skausmas ir spazmai, karščiavimas, pykinimas ir vėmimas. Kartais išmatose pasirodo kraujo ar gleivių. Nesigydant paprastai viduriuojama 4–5 dienas.

Visais viduriavimo atvejais svarbu gerti daug negazuoto vandens, kad išvengtume dehidratacijos. Viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams, nes jie labai greitai gali netekti skysčių. Didžiausią grėsmę kelia rotavirusinė infekcija, kuria serga dauguma vaikų: šios ligos sukeltas viduriavimas ir karščiavimas trunka ilgiausiai. Todėl sukurti nuo šios ligos apsaugantys skiepai.

Geriant per mažai vandens, patariami rehidraciniai tirpalai, atkuriantys viduriuojant netenkamus skysčius ir druskas. Toks tirpalas geriamas mažais gurkšneliais. Jį galima pasigaminti ir patiems – litre negazuoto vandens ištirpinus 4 valgomuosius šaukštus cukraus, pusę arbatinio šaukštelio druskos ir pusę šaukštelio geriamosios sodos. 

Svarbu žinoti, kad dauguma žarnyno infekcijų antibiotikais negydomos, be to, prireikus juos skiria tik gydytojas. Patariama neskubėti vartoti viduriavimą stabdančius vaistus. Jeigu viduriavimas užsitęsė, tuštinantis pasirodė kraujas, karščiuojate, kamuoja stiprūs pilvo skausmai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Nepriklausomai nuo sukėlėjo, viduriavimas visada sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, t. y. sukelia disbiozę. Viena iš mikrobiotos funkcijų yra užkirsti kelią patogeniniams mikroorganizmams patekti į žarnyną. Todėl suviduriavus rekomenduojami žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą reguliuojantys preparatai – probiotikai.

Normalioje žarnyno mikrobiotoje dominuoja gerosios bakterijos, pagrindinės iš kurių bifidobakterijos ir laktobakterijos. Šios bakterijos slopina patogeninių mikroorganizmų augimą ir palaiko sveiką mikrobiotą, kuri padeda įsisavinti maisto medžiagas ir kai kuriuos vitaminus. Probiotinės bakterijos padeda skaldyti maistą, šalinti toksinus ir mažinti virškinimo problemų sukeltus simptomus – vidurių pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą. Be to, žarnyno mikrobiota turi nemažą įtaką imuninei sistemai.

Kuo ypatingas mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas?

Vienas iš viduriuojant rekomenduojamų preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šis mieliagrybis nėra natūralios žarnyno mikrobiotos sudėtinė dalis, bet jo poveikis panašus kaip normalios mikrobiotos. Jis slopina tam tikrų mikroorganizmų ir jų toksinų patogeninį poveikį. Būdamas 10 kartų didesnis už bakteriją, gali prisijungti daugiau patogeninių mikroorganizmų, kuriuos pašalina iš žarnyno. Vartojant tokį preparatą nuo virusinės žarnyno infekcijos pradžios sumažėja viduriavimo trukmė ir greičiau pasveikstama.

Tyrimais nustatyta, kad S. boulardii stimuliuoja imunoglobulino A (IgA) sintezę, didindamas organizmo atsparumą infekcijoms. Šis antikūnas yra imuninės sistemos sudedamoji dalis.

Skrandžio terpė yra rūgštinė, o daugelis probiotinių bakterijų, patekusios į tokią aplinką, neišgyvena. Taigi, kai kurie probiotiniai preparatai gali būti mažiau veiksmingi. S.boulardii geba atsispirti skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl mieliagrybis gali pasiekti žarnyną nepakitęs ir gyvybingas. Be to, šis mieliagrybis yra atsparus antibiotikams, taigi jį drąsiai galima vartoti kartu su gydytojo skirtais šiais vaistais. S. boulardii nepasilieka žarnyne visam laikui – nutraukus preparato vartojimą pasišalina per kelias dienas.

Kaip apsisaugoti nuo žarnyno infekcijų?

Keliaudami gerkite tik į butelius išpilstytą ir sandariai uždarytą vandenį, kuris parduodamas parduotuvėse. Venkite gėrimų su ledukais, atsargiai rinkitės desertus su pienu ar grietinėle.

Nevalgykite gatvėje parduodamo maisto. Vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite ir nulupkite.

Nepamirškite dažnai nusiplauti rankų: ypač prieš valgydami ir gamindami maistą. Taip pat – pasinaudoję tualetu.

Pasirūpinkite, kad kelionių vaistinėlėje kartu su pleistrais ir skausmą malšinančiais vaistais būtų preparatas nuo virškinimo sutrikimų. Viena iš priemonių, galinčių padėti išvengti viduriavimo kelionėje ar jį sušvelninti, – probiotikai, vienas iš kurių S. boulardii. Juos patariama gerti ir prieš išvykstant, ir visą kelionės laiką – nesvarbu, viduriuojate, ar ne.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Facebook