MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Žarnynui pavojingi mikroorganizmai

Dažna ūminio viduriavimo priežastis infekcija, kurios sukėlėjai gali būti bakterijos, virusai ir jų išskiriami toksinai, taip pat – pirmuonys.

Patekę į žarnyną mikroorganizmai prisitvirtina prie jo gleivinės, pradeda daugintis ir gaminti toksinus, kurie patenka į kraują. Daugybė mikroorganizmų sukelia tokius pačius ligos simptomus: viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą ar vėmimą. Viduriavimas – tai savotiška organizmo apsauginė reakcija, kurios tikslas atsikratyti infekcinių ligų sukėlėjų ir jų toksinų.

Žarnyno infekcijas sukelia rotavirusai, noravirusai, astrovirusai, adenovirusai. Virusinis viduriavimas prasideda staiga: dažnai pakyla temperatūra, skauda pilvą bei atsiranda gausios vandeningos išmatos. Dažniausia vaikų viduriavimo priežastis rotavirusinė infekcija, kuria jie dažnai užsikrečia kontaktuodami vieni su kitais. Rotavirusinės infekcijos simptomai vaikams daug sunkesni, nes jie greitai netenka skysčių bei elektrolitų. Apsaugoti nuo šios ligos gali vakcina.

Bakterijų (salmonelių, kampilobakterijų, žarnyno lazdelių E. coli, ešerichijų, šigelų) sukeltos žarnyno infekcijos požymiai dažniausiai stiprūs – besikartojantis vėmimas, pykinimas, pilvo skausmai, karščiavimas.

Pavojingi per užkrėstus maisto produktus ir vandenį į organizmą patekę pirmuonys. Pavyzdžiui, užsikrėtus giardijų cistoms susergama lambliaze (giardiaze), kuri pažeidžia plonąjį žarnyną. Dėl sunkių komplikacijų ypač pavojinga amebiazė, kuri pažeidžia storojo žarnyno gleivinę. Į kraują patekusios amebos gali atsidurti kepenyse, inkstuose, smegenyse.

Pagrindiniai užkrato šaltiniai – užterštas maistas ir nešvarios rankos

Ligas sukeliantys mikroorganizmai gali tūnoti maiste, dirvožemyje ar vandenyje ir perduodami kito žmogaus. Pavojai tyko ne tik egzotinėje šalyje, bet ir namuose arba sodyboje.

Didžiausi pavojai:

• netinkamai laikomi maisto produktai. Šilumoje palikti patiekalai – ideali terpė veistis bakterijoms. Todėl juos reikia suvalgyti kuo greičiau arba laikyti šaldytuve;
• konservuoti maisto produktai. Jei patogeniniai mikroorganizmai konservavimo metu nebuvo sunaikinti, jie nuolat dauginasi;
• neplautos daržovės. Ant šakniavaisių, salotų lapų ir žalumynų lieka žemių, kuriose gali būti patogeninių bakterijų;
• vanduo, per kurį gali persiduoti užkratas. Todėl maudydamiesi nenurykite vandens, o išvykoje geriausia gerti pirktinį vandenį;
• nešvarios rankos. Ant rankų gali patekti įvairiausių mikroorganizmų iš vandens, nuo žemės ir kitų žmonių rankų. Tada kartu su maistu arba dėl įpročio kramtyti nagus ligų sukėlėjai patenka į virškinamąjį traktą.

Bet kurios kilmės viduriavimo pasekmė – disbiozė

Viduriavimo priežastis gali būti įvairios virškinamojo trakto ligos, fermentų trūkumas, maisto alergija, diabetas, kitos imuninės ligos, stresas. Viduriuojama netinkamai maitinantis, kai vartojama daug cukraus, perdirbtų, prastos kokybės maisto produktų, taip pat valgant daug mėsos. Visa tai sutrikdo žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą ir dėl to atsiranda viduriavimas. Mikrobiotą gali sutrikdyti badavimas, dietos, turi įtakos ir genetinis polinkis.

Dažna viduriavimo priežastis – antibiotikų vartojimas, dėl kurio sutrinka žarnyno bakterijų pusiausvyra. Antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir gerąsias žarnyno bakterijas, todėl atsiranda disbiozė. Bakterijų pusiausvyrą sutrikdo ir žarnyno infekcijos, ir bet kurios kitos kilmės viduriavimas. Taigi, disbiozė yra ir viduriavimo priežastis, ir viduriavimo pasekmė. 

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Esant bet kokios kilmės viduriavimui reikia tuojau pat gelbėti žarnyną. Padažnėjus tuštinimuisi dalis gerųjų bakterijų pašalinamos iš organizmo ir įsivyrauja patogeniniai mikroorganizmai, o dėl to sutrinka virškinimas ir susilpnėja organizmo apsauginė funkcija. Taigi, viduriuojant ypač svarbu padėti organizmui kovoti su viduriavimo pasekmėmis.

Vemiant ir viduriuojant netenkama skysčių ir druskų, o jų kiekiui atkurti dažnai prireikia specialių elektrolitų tirpalų. Jie geriami dažnai ir nedideliais kiekiais. Svarbiausia užduotis –apsisaugoti nuo dehidrataci­jos, kuri ypač greitai gali ištikti vaikus, nes jie skysčių netenka itin sparčiai.

Paprastai viduriavimas praeina savaime ir su juo susidoroti galima patiems, tačiau jei jis užsitęsia ilgiau negu dvi paras arba išmatose atsirado kraujo, būtina kreiptis į gydytoją. Taip pat, jeigu temperatūra pakyla daugiau kaip iki 38 laipsnių, labai skauda pilvą, žmogus apatiškas, mieguistas. Gydytojo konsultacija būtina ištikus dehidratacijai, kai labai troškina, išsausėja burna, sumažėja šlapimo kiekis, suretėja šlapinimasis.

Esant bakteriniam viduriavimui gydytojas gali skirti antibiotiką, kitokios kilmės viduriavimo gydymas priklauso nuo ligos priežasties. Sumažinti viduriavimą ir sušvelninti simptomus gali nereceptiniai preparatai. Jie praverčia ir nustačius diagnozę, kai nereikia specialaus gydymo. Bet kuriuo atveju patariami probiotikų preparatai, kurie padeda atkurti žarnyno bakterijų pusiausvyrą ir sumažinti viduriavimo trukmę.

 Ypatingas probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii

Vienas iš probiotikų, pasitelkiamų į pagalbą esant bet kokios kilmės viduriavimui, mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šių mieliagrybių natūraliai žarnyne nėra, o padėję atsikurti mikrobiotai jie iškart pasišalina. Tokie probiotikai veikia ne tik mikrobiotą, bet ir visą žarnyną.

 Saccharomyces boulardii, skirtingai negu bakteriniai probiotikai, yra atsparus antibiotikų poveikiui, todėl jį galima skirti kartu. Be to, šio mieliagrybio neveikia skrandžio rūgštys, todėl jis gyvybingas pasiekia žarnyną ir yra itin veiksmingas.

S. boulardii gamina fermentus, kurie neutralizuoja toksinus, neleidžia ligas sukeliantiems mikroorganizmams įsitvirtinti žarnyno gleivinėje ir daugintis. Būdamas 10 kartų didesnis už bakteriją jis gali pašalinti iš organizmo daugiau kenksmingų medžiagų ir veiksmingai sustiprina žarnyno barjerą.

Šį probiotiką gydytojai pataria ir kaip pagalbinę įvairios kilmės ūminio viduriavimo gydymo priemonę. Pradėti vartoti jį derėtų kuo anksčiau ir tęsti dar pen­kias – sep­ty­nias die­nas pra­ėjus vi­du­ria­vi­mui. S. boulardii preparatas atkuria žarnyno mikrobiotą, dėl to mažėja viduriavimas ir prarandama mažiau skysčių. Tai gerina maisto medžiagų pasisavinimą ir kartu stiprina organizmą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Normali mikrobiota – svarbi sveikatai

Apie 80 proc. visų žarnyno gyventojų sudaro vadinamosios gerosios bakterijos, didžiausia jų dalis yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Kitos yra sąlyginai patogeninės bakterijos, kurių ima sparčiai daugėti sumažėjus gerųjų, o tuomet sutrinka mikrobiotos pusiausvyra.

Nuo žarnyno mikrobiotos sudėties tiesiogiai priklauso virškinimas, taigi ir sveikata, nes be tinkamo maistinių medžiagų pasisavinimo organizmas negalės normaliai funkcionuoti.

Gerosios (probiotinės) bakterijos dalyvauja žarnyne vykstančiose cheminėse reakcijose, sintetina kai kuriuos vitaminus, padeda pasisavinti mineralus, organines rūgštis ir kitas medžiagas. Be to, žarnyno mikrobiota turi didelės įtakos cholesterolio balansui, imunitetui. Sveika mikrobiota prisideda prie baltymo imunoglobulino susidarymo, kuris yra būtinas stipriam vaikų ir suaugusiųjų imunitetui.

Naudingi mikroorganizmai neleidžia žarnyne daugintis įvairioms puvimo bakterijoms, neutralizuoja jų išskiriamus toksinus. Todėl, sumažėjus gerųjų bakterijų, ne tik sutrinka virškinimas, pradeda pūsti ir skaudėti pilvą, atsiranda viduriavimas, bet ir gali užpulti įvairios ligos.

Endokrininė sistema taip pat yra susijusi su mikrobiota. Tinkama bakterijų pusiausvyra gali padėti palaikyti ir hormonų pusiausvyrą. Žarnyno sveikata turi įtakos mėnesinėms, vaisingumui, padeda atsikratyti saldumynų potraukio, nuotaikos svyravimų.

Taigi, sveika mikrobiota turi didelės įtakos tinkamam visų organizmo sistemų darbui. Todėl svarbu ją tokią palaikyti.

Mityba žarnyno sveikatai

Puikiai žinome, kad sveikata labai priklauso nuo mitybos, maistas lemia ir mikrobiotos sudėtį. Jeigu su maistu gaunate mažai skaidulų, valgote perdirbtą maistą, kuriame yra daug cheminių priedų, tokia mityba sukels mikrobiotos disbalansą blogųjų bakterijų naudai.

Kad taip nenutiktų, mikrobiota turime nuolat rūpintis. Vienos svarbiausių medžiagų, būtinų normaliai mikrobiotai – probiotikai ir prebiotikai.

Bakterijų pusiausvyrai palaikyti patariama rinktis organizmui naudingą maistą. Iš maisto produktų sąrašo išbraukite perdirbtus maisto produktus, kiek galite sumažinkite cukraus kiekį.

Probiotinių baterijų galime gauti iš daugelio mums įprastų maisto produktų, jų yra visų rūšių fermentuoto pieno produktuose: kefyre, jogurte, rūgpienyje, sūryje; taip pat – raugintuose kopūstuose ir agurkuose. Patariama kasdien suvalgyti indelį jogurto ar išgerti stiklinę kefyro. Gerųjų bakterijų turi iš fermentuotų sojų pupelių gaminama pasta – misas, natūraliai rauginta gira, obuolių sidro actas. Dar vienas būdas gauti organizmui reikalingų gerųjų bakterijų – maisto papildai.

Kita mikrobiotai svarbi maisto medžiaga – prebiotikai. Tai augaliniuose produktuose esantys angliavandeniai, kurių organizmas nevirškina, juos skaido storosios žarnos mikroflora. Tai yra oligosacharidai, inulinas, pektinas, maistinės skaidulos ir kitos medžiagos. Prebiotikai – pagrindinis gerųjų žarnyno bakterijų maisto šaltinis, joms daugintis reikalinga terpė. Kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti.

Prebiotikų taip pat galime gauti iš maisto produktų. Jų gausu daržovėse, šviežiuose vaisiuose, pupelėse, įvairiose kruopose, neskaldytuose grūduose, visagrūdėje duonoje, jų turi riešutai ir uogos. Tokį gerosioms bakterijoms reikalingą prebiotinį maistą rekomenduojama valgyti kasdien. Tačiau saldumynų ir baltų miltų verčiau atsisakyti.

Vanduo ir fizinis aktyvumas

Taip pat svarbus ir kasdien išgeriamo vandens kiekis. Vanduo turi būti švarus, šviežias ir negazuotas. Atsisakykite saldžių ir energetinių gėrimų. Tokie gėrimai tampa tikru stresu organizmui ir neigiamai veikia ne tik žarnyno, bet ir daugelio kitų organų darbą.

Mikrobiotai naudingas ir fizinis aktyvumas, reikalingas darniam žarnyno darbui, nes skatina įvairius medžiagų apykaitos procesus. Mikrobiotos pusiausvyros sutrikimą gali paskatinti dažnai patiriamas stresas, prastos gyvenimo sąlygos, oro tarša. Netinkama aplinka šalia judrių gatvių, kelių ar netoli esančių gamyklų.

Pagalba žarnynui – probiotikų preparatai

Palaikyti tinkamą gerųjų žarnyno bakterijų kiekį padeda probiotikų preparatai. Ypatingai jie svarbūs esant nepalankiems veiksniams, galintiems sutrikdyti mikrobiotos pusiausvyrą. Taip gali nutikti sergant įvairiomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, kamuojant virusiniam viduriavimui, dirgliosios žarnos sindromui, vartojant antibiotikus. Dažna disbiozės priežastis vaikystėje rotavirusinė infekcija. Šie preparatai padės palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą esant netinkamai mitybai, vartojant vaistus, patiriant stresą.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kai užpuola virusai ir bakterijos

Dažnai vaikus užklumpantį ūminį viduriavimą sukelia įvairios infekcijos: virusai, bakterijos ir jų gaminami toksinai, parazitiniai pirmuonys.

Daugumai tėvelių gerai pažįstama rotavirusinė infekcija. Susirgęs vaikas karščiuoja (temperatūra gali pakilti iki 38–39 °C), viduriuoja ir vemia, ligai būdinga bendra organizmo intoksikacija. Kūdikiai ir maži vaikai šia liga serga sunkiai, bet paskiepijus galima vaiką nuo jos apsaugoti.

Neretai vaikai suserga ir noroviruso sukelta infekcija, kuriai būdingas gausus vandeningas viduriavimas.  Enterovirusinės infekcijos simptomai panašūs į peršalimo – karščiavimas, gerklės skausmas, sloga, kosulys, prie jų prisideda vėmimas, viduriavimas ir pilvo pūtimas. Peršalimo požymiai būdingi ir adenovirusinei infekcijai, kuri pažeidžia ne tik žarnyno gleivinę, bet ir kvėpavimo takus, akis.

Vienas iš dažniausių bakterinių žarnyno infekcijų sukėlėjų kampilobakterijos. Kampilobakteriozės pradžia gali būti panaši į apendicito priepuolį, neretai viduriuojama su krauju, kamuoja pilvo, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Kita dažna bakterinė žarnyno infekcija – salmoneliozė sukelia plonosios žarnos uždegimą. Be to, bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus, o negydant liga gali baigtis mirtimi.

Šigeliozę sukeliančios bakterijos ir jų toksinai lemia storosios žarnos uždegimą, viduriuojama su kraujo ir gleivių priemaiša, kamuoja nuolatinis noras tuštintis. Patogeninių žarnyno lazdelių E. coli sukelta ešerichiozė taip pat neretai paskatina viduriavimą su krauju ar gleivėmis, karščiavimą, pilvą raižančius skausmus.

 Infekcija lengvai perduodama

Su infekcinių ligų sukėlėjais galime susidurti visur. Jie gali tūnoti maiste, dirvožemyje ar vandenyje, perduodami per nešvarias rankas, užsikrėsti galima ir nuo gyvūnų.

Virusinių infekcijų šaltinis – sergantis žmogus. Virusai gali ilgą laiką išlikti ant rankų, ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, durų rankenų, vandens čiaupo, taip pat – maiste ir vandenyje. Todėl svarbu nenuryti vandens maudantis vandens telkiniuose, gerti saugų vandenį.

Rizikuojame vartodami netinkamai pagamintus produktus ar šilumoje ilgai laikomą maistą. Patiekalai iš pieno, kiaušinių ar mėsos palikti šilumoje – ideali terpė veistis bakterijoms.

Ant rankų gali patekti įvairiausių bakterijų nuo žemės, vandens ir kitų žmonių rankų. Tada kartu su maistu arba dėl įpročio kramtyti nagus šios bakterijos gali atsidurti virškinamajame trakte ir sukelti viduriavimą. Užkratas į organizmą patenka su neplautomis daržovėmis. Ant šakniavaisių, salotų lapų ir žalumynų lieka žemių, kuriose gali būti patogeninių bakterijų, ypač jei daržui tręšti naudojamos išmatos.

Kai sumažėja gerųjų bakterijų

Viena iš viduriavimo priežasčių yra disbiozė, t. y. žarnyno mikrofloros sudėties pakitimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų ir pradeda sparčiai daugintis sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai. Normali žarnyno mikroflora atlieka daugybę funkcijų. Ji stabdo patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų dauginamąsi, sintezuoja vitaminus ir aktyvina imuninę sistemą.

Disbiozę gali lemti įvairūs veiksniai: netinkama mityba ar mitybos pasikeitimas, antibiotikai ir kiti vaistai, aplinkos tarša, klimato kaita, stresas, virškinamojo trakto ir kitos ligos: infekcinės, nervų, endokrininės. Mikrobiota pažeidžiama persirgus žarnyno infekcijomis, sergant maisto alergija, diabetu, kitomis imuninėmis ligomis.

Esant žarnyno disbiozei suskystėja išmatos arba užkietėja viduriai, pučia ir skauda pilvą, kamuoja rėmuo. Negydant disbiozės, gali pritrūkti vitaminų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų, nes sutrinka jų pasisavinimas žarnyne. Dėl to suprastėja savijauta ir išvaizda, kamuoja silpnumas, didėja nervingumas.

Gydant bet kokios kilmės viduriavimą būtini probiotikai

Viduriavimas yra pavojingas, nes netenkama daug skysčių, ypač – jeigu dar ir vemiama, sutrinka mineralinių medžiagų balansas. Dėl to gali suprastėti inkstų darbas bei vystytis kitų organų pažeidimai.

Gydant viduriavimą sukėlusią ligą svarbu pašalinti priežastį. Pavyzdžiui, esant bakterinei infekcijai, gali būti skiriami antibakteriniai preparatai, bet jei sukėlėjas – virusas, o taip būna per 80% atvejų, – specifinio gydymo nėra. Taigi svarbiausia yra atkurti organizmo skysčius ir mineralinių medžiagų balansą. Taip pat svarbu atkurti bet kurios kilmės viduriavimo sutrikdytą mikrobiotos pusiausvyrą.

Gydant įvairios kilmės ūminį viduriavimą skiriami probiotikai. Juos vartojant padaugėja naudingųjų bakterijų, atkuriamas žarnyno apsauginis barjeras bei mikrobiotos pusiausvyra.

Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces bоulardii. Jis pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu dėl gebėjimo surišti ir pašalinti žalingus mikroorganizmus ir jų toksinus. Dėl to mažiau ir rečiau viduriuojama, mažiau netenkama vandens ir elektrolitų, ge­rėja me­džia­gų pasi­sa­vi­ni­mas.

Skrandžio rūgštis Saccharomyces bоulardii mieliagrybių neveikia, ir jie išlieka gyvybingi visose virškinimo sistemos dalyse. Be to, šis mieliagrybis yra natūraliai atsparus antibiotikams, taigi idealiai tinka vartoti kartu. Šie mieliagrybiai nekolonizuoja žarnyno, iš jo išsiskiria praėjus kelioms dienoms nuo vartojimo pabaigos.

Viduriuojant labai svarbu gauti užtektinai skysčių. Tinka vanduo, silpna arbata be cukraus, atsisakoma gazuotų, saldžių gėrimų, konservuotų vaisių sulčių.

Nors ir viduriuojant paprastai netenkama apetito, tačiau badauti nedera. Valgyti reikia lengvą, bet visavertį maistą mažomis porcijomis ir dažniau. Patariamos daržovių ir paukštienos sriubos, košės, ypač ryžių, duonos džiūvėsiai, kiaušiniai ir kt. Viduriuojant reikia vengti daug ląstelienos turinčių žalių daržovių ir vaisių. Nerekomenduojamas keptas, riebus ir aštrus maistas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė