Vaikai viduriuoja dažniau, tačiau su šiuo nemalonumu gali susidurti ir suaugusieji įvairiais gyvenimo momentais – namuose ar kelionėje. Tai pagrindinis žarnyno infekcijos simptomas, taip pat šį nemalonumą gali sukelti žarnyno disbiozė, vaistai ir net stresas. Be to, bet kokios kilmės viduriavimas sutrikdo žarnyno mikrobiotą, ir dėl to nukenčia visas organizmas: suprastėja virškinimas, kai kurių medžiagų pasisavinimas, susilpnėja imunitetas.
Kai užpuola virusai ir bakterijos
Dažnai vaikus užklumpantį ūminį viduriavimą sukelia įvairios infekcijos: virusai, bakterijos ir jų gaminami toksinai, parazitiniai pirmuonys.
Daugumai tėvelių gerai pažįstama rotavirusinė infekcija. Susirgęs vaikas karščiuoja (temperatūra gali pakilti iki 38–39 °C), viduriuoja ir vemia, ligai būdinga bendra organizmo intoksikacija. Kūdikiai ir maži vaikai šia liga serga sunkiai, bet paskiepijus galima vaiką nuo jos apsaugoti.
Neretai vaikai suserga ir noroviruso sukelta infekcija, kuriai būdingas gausus vandeningas viduriavimas. Enterovirusinės infekcijos simptomai panašūs į peršalimo – karščiavimas, gerklės skausmas, sloga, kosulys, prie jų prisideda vėmimas, viduriavimas ir pilvo pūtimas. Peršalimo požymiai būdingi ir adenovirusinei infekcijai, kuri pažeidžia ne tik žarnyno gleivinę, bet ir kvėpavimo takus, akis.
Vienas iš dažniausių bakterinių žarnyno infekcijų sukėlėjų kampilobakterijos. Kampilobakteriozės pradžia gali būti panaši į apendicito priepuolį, neretai viduriuojama su krauju, kamuoja pilvo, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Kita dažna bakterinė žarnyno infekcija – salmoneliozė sukelia plonosios žarnos uždegimą. Be to, bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus, o negydant liga gali baigtis mirtimi.
Šigeliozę sukeliančios bakterijos ir jų toksinai lemia storosios žarnos uždegimą, viduriuojama su kraujo ir gleivių priemaiša, kamuoja nuolatinis noras tuštintis. Patogeninių žarnyno lazdelių E. coli sukelta ešerichiozė taip pat neretai paskatina viduriavimą su krauju ar gleivėmis, karščiavimą, pilvą raižančius skausmus.
Infekcija lengvai perduodama
Su infekcinių ligų sukėlėjais galime susidurti visur. Jie gali tūnoti maiste, dirvožemyje ar vandenyje, perduodami per nešvarias rankas, užsikrėsti galima ir nuo gyvūnų.
Virusinių infekcijų šaltinis – sergantis žmogus. Virusai gali ilgą laiką išlikti ant rankų, ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, durų rankenų, vandens čiaupo, taip pat – maiste ir vandenyje. Todėl svarbu nenuryti vandens maudantis vandens telkiniuose, gerti saugų vandenį.
Rizikuojame vartodami netinkamai pagamintus produktus ar šilumoje ilgai laikomą maistą. Patiekalai iš pieno, kiaušinių ar mėsos palikti šilumoje – ideali terpė veistis bakterijoms.
Ant rankų gali patekti įvairiausių bakterijų nuo žemės, vandens ir kitų žmonių rankų. Tada kartu su maistu arba dėl įpročio kramtyti nagus šios bakterijos gali atsidurti virškinamajame trakte ir sukelti viduriavimą. Užkratas į organizmą patenka su neplautomis daržovėmis. Ant šakniavaisių, salotų lapų ir žalumynų lieka žemių, kuriose gali būti patogeninių bakterijų, ypač jei daržui tręšti naudojamos išmatos.
Kai sumažėja gerųjų bakterijų
Viena iš viduriavimo priežasčių yra disbiozė, t. y. žarnyno mikrofloros sudėties pakitimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų ir pradeda sparčiai daugintis sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai. Normali žarnyno mikroflora atlieka daugybę funkcijų. Ji stabdo patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų dauginamąsi, sintezuoja vitaminus ir aktyvina imuninę sistemą.
Disbiozę gali lemti įvairūs veiksniai: netinkama mityba ar mitybos pasikeitimas, antibiotikai ir kiti vaistai, aplinkos tarša, klimato kaita, stresas, virškinamojo trakto ir kitos ligos: infekcinės, nervų, endokrininės. Mikrobiota pažeidžiama persirgus žarnyno infekcijomis, sergant maisto alergija, diabetu, kitomis imuninėmis ligomis.
Esant žarnyno disbiozei suskystėja išmatos arba užkietėja viduriai, pučia ir skauda pilvą, kamuoja rėmuo. Negydant disbiozės, gali pritrūkti vitaminų, mikroelementų ir kitų maistinių medžiagų, nes sutrinka jų pasisavinimas žarnyne. Dėl to suprastėja savijauta ir išvaizda, kamuoja silpnumas, didėja nervingumas.
Gydant bet kokios kilmės viduriavimą būtini probiotikai
Viduriavimas yra pavojingas, nes netenkama daug skysčių, ypač – jeigu dar ir vemiama, sutrinka mineralinių medžiagų balansas. Dėl to gali suprastėti inkstų darbas bei vystytis kitų organų pažeidimai.
Gydant viduriavimą sukėlusią ligą svarbu pašalinti priežastį. Pavyzdžiui, esant bakterinei infekcijai, gali būti skiriami antibakteriniai preparatai, bet jei sukėlėjas – virusas, o taip būna per 80% atvejų, – specifinio gydymo nėra. Taigi svarbiausia yra atkurti organizmo skysčius ir mineralinių medžiagų balansą. Taip pat svarbu atkurti bet kurios kilmės viduriavimo sutrikdytą mikrobiotos pusiausvyrą.
Gydant įvairios kilmės ūminį viduriavimą skiriami probiotikai. Juos vartojant padaugėja naudingųjų bakterijų, atkuriamas žarnyno apsauginis barjeras bei mikrobiotos pusiausvyra.
Vienas iš nebakterinių probiotikų yra mieliagrybis Saccharomyces bоulardii. Jis pasižymi stipriu antimikrobiniu poveikiu dėl gebėjimo surišti ir pašalinti žalingus mikroorganizmus ir jų toksinus. Dėl to mažiau ir rečiau viduriuojama, mažiau netenkama vandens ir elektrolitų, gerėja medžiagų pasisavinimas.
Skrandžio rūgštis Saccharomyces bоulardii mieliagrybių neveikia, ir jie išlieka gyvybingi visose virškinimo sistemos dalyse. Be to, šis mieliagrybis yra natūraliai atsparus antibiotikams, taigi idealiai tinka vartoti kartu. Šie mieliagrybiai nekolonizuoja žarnyno, iš jo išsiskiria praėjus kelioms dienoms nuo vartojimo pabaigos.
Viduriuojant labai svarbu gauti užtektinai skysčių. Tinka vanduo, silpna arbata be cukraus, atsisakoma gazuotų, saldžių gėrimų, konservuotų vaisių sulčių.
Nors ir viduriuojant paprastai netenkama apetito, tačiau badauti nedera. Valgyti reikia lengvą, bet visavertį maistą mažomis porcijomis ir dažniau. Patariamos daržovių ir paukštienos sriubos, košės, ypač ryžių, duonos džiūvėsiai, kiaušiniai ir kt. Viduriuojant reikia vengti daug ląstelienos turinčių žalių daržovių ir vaisių. Nerekomenduojamas keptas, riebus ir aštrus maistas.
Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė
