Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

Priežastis – ne tik šaltas oras

Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.

Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.

Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.

Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.

Reakcija į šaltį gali būti pavojinga

Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.

Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.

Svarbu saugotis šalčio

Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.

Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.

Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu.  

Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą. Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.

Parengė Undinė Gilė

Žiemą sąlygos virusams palankios

Virusai ypatingai aktyvūs esant dideliems temperatūros svyravimams. Šie, taip pat ir oro drėgmės, ir saulės šviesos pokyčiai gali susilpninti organizmo gynybą, dėl to žiemą esame imlesni kvėpavimo takų ligas sukeliantiems virusams.

Nors ir ūminės kvėpavimo takų infekcijos vadinamos peršalimu, iš tikrųjų šaltis nėra ligos priežastis. Jei virusai nepateks į organizmą iš išorės, nesusirgsime. Užsikrečiama nuo kito žmogaus – infekcijos nešiotojo. Peršalimas yra vienas iš veiksnių, kurie susilpnina imunitetą ir padeda virusams įsitvirtinti organizme. Užsigrūdinęs žmogus yra atsparesnis šalčiui, todėl ir virusinėmis kvėpavimo takų ligomis serga rečiau.

Imunitetą silpnina stresas, netinkama mityba, nuovargis, miego stoka. Virusais dažniau užsikrečiame šaltuoju metų laiku dar ir todėl, kad daug laiko praleidžiame patalpose, ten kontaktuojame su kitais žmonėmis. Jos rečiau vėdinamos, todėl išsausėja oras – visa tai palankios sąlygos infekcijai.

Nors paprastai peršalimo ligų simptomai nesunkūs ir praeina savaime, juos palengvinus plačiai prieinamomis priemonėmis, tačiau šios ligos gali sukelti komplikacijas. Pavyzdžiui, vidurinės ausies uždegimą, net plaučių uždegimą. Be to, prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Virusai į organizmą patenka kvėpuojant

Virusai į organizmą patenka kartu su įkvėptu oru. Kai sergantis žmogus čiaudi, kosėja, kalba ar dainuoja, aplink jį pasklinda kvėpavimo takų išskyrų lašeliai, kuriuose yra virusų. Todėl, atsidūrę šalia sergančiojo, rizikuojame užsikrėsti. Sausame, dulkėtame ir nevėdinamame patalpų ore virusai išlieka aktyvūs daugelį valandų. Susirgti galime ir palietę šiais lašeliais užterštą paviršių, o po to rankomis liesdami veidą, nosį, burną ar akis.

Maži vaikai serga dažniau, nes neturi tinkamų higienos įgūdžių, o su jais supančiu pasauliu susipažįsta ragaudami aplink esančius daiktus. Be to, jų imuninė sistema dar per silpna nugalėti infekcinių ligų sukėlėjus.

Su oru įkvėpti virusai pirmiausia patenka į viršutinius kvėpavimo takus, kuriuose gali sukelti ligą. Stipri imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija ir neleidžia virusams plisti. Jeigu imuninė sistema nepajėgi susidoroti su įsibrovėliais, virusai ima daugintis. Be to, virusai gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus – bronchus bei plaučius ir sukelti bronchitą arba pneumoniją.

Pastilės ir kitos priemonės, suteikiančios stiprybės

Viršutiniai kvėpavimo takai – nosis, ryklė, gerklų dalis – tai filtras, užtikrinantis įkvepiamo oro švarą: jie drėkina, šildo ir filtruoja orą.

Kvėpavimo takų gleivinę sudaro virpamosios ląstelės, kurių plaukeliai judėdami stumia gleives iš kvėpavimo takų. Taip iš organizmo pašalinami virusai, bakterijos bei kiti oro teršalai. Kvėpavimo takų gleivinėje gaminasi gleivės, kurių sudėtyje yra sekrecinio imunoglobulino A  (IgA), suteikiančio imunitetą. Tai apsaugos mechanizmas, kad infekcija nepatektų į kvėpavimo takus. Kai ši apsauga pažeidžiama, susergame įvairiomis ligomis.

Kai sergančiųjų kvėpavimo takų virusinėmis ligomis daug, žmonių perpildytose vietose labai padidėja virusų koncentracija ore, o biologinė gleivinės apsauga gali nesusidoroti su infekcija.

Viršutinių kvėpavimo takų gleivinėje atsidūręs virusas įsiskverbia į jos epitelio ląsteles ir ima daugintis, sukeldamas intoksikaciją. Taip nenutiktų, jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie kvėpavimo takų ląstelių ir įsiskverbti pro ląstelės membraną.

Užkirsti virusams kelią į ląsteles sukurtos specialios pastilės, kurios burnos ir ryklės gleivinės membranose suformuoja virusus ir kitus patogenus sulaikantį apsauginį sluoksnį. Tokia apsauga pravers, pavyzdžiui, parduotuvėje, renginyje, viešajame transporte, gydymo įstaigoje, kitose vietose, kuriose susiburia daug žmonių.

Sezoninių virusinių infekcijų prevencija vertėtų pasirūpinti iš anksto. Net nedideli gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

Nepamirškite higienos taisyklių: dažnai plaukite rankas, o nešvariomis rankomis nelieskite veido. Paprasčiausias būdas sumažinti užkrato koncentraciją ore – reguliariai vėdinti patalpas.

Stiprybės organizmui suteiks sveika gyvensena: geras miegas, grynas oras, aktyvus poilsis, subalansuotas maistas, kuriame gausu vitaminų.

Apsisaugoti nuo rimtesnę grėsmę sveikatai keliančių ligų – gripo, COVID-19 ir RSV – padės skiepai. Nors jie nesuteiks šimtaprocentinės garantijos, kad nesusirgsite, bet padės išvengti sunkių ligos formų.

Parengė Undinė Gilė

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

Kada galima pirmą kartą išeiti į lauką su naujagimiu?

Viskas priklauso nuo oro ir kūdikio sveikatos. Šaltuoju metų laiku einant pasivaikščioti su naujagimiu reikia būti atsargiems. Dažniausiai, jei kūdikis visiškai sveikas, pirmą kartą žiemą pasivaikščioti lauke galima praėjus maždaug 2 savaitėms po gimimo, tačiau tada, kai oras nėra labai šaltas ir žvarbus. Jei vaikas serga kokia nors liga arba gimė neišnešiotas, dėl išėjimo į lauką pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu pediatru.

Į lauką einama tik tą dieną, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. O kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal temperatūrą ne visada galima spręsti apie oro sąlygas. Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį. Todėl tokiu oru geriau kūdikio į lauką nevežti.

Kiek laiko galima praleisti lauke, kur geriau pasivaikščioti su mažyliu?

Pratindami kūdikį prie lauko šaltuoju metų periodu, galite jį pamigdyti įstiklintame balkone arba šiltai aprengę palaikyti kambaryje atvėrę langus.  

Pirmasis pasivaikščiojimas su kūdikiu žiemą turi trukti ne ilgiau kaip 10–15 minučių. Vėliau šį laiką kasdien laipsniškai ilginkite dar po 5–10 minučių. Kai mažylis įpras prie kelionių į lauką, ore galėsite praleisti daug daugiau laiko – nuo pusantros iki dviejų valandų.

Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke. Jei tai neįmanoma, stenkitės pasirinkti jaukų, uždarą kiemą, kur mažiau mašinų ir erzinančių garsų, galinčių pažadinti ar išgąsdinti mažylį.

Kokiais drabužėliais pasirūpinti?

Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis – dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį. Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką, žvarbesnę dieną patepkite vaiko skruostukus nuo šalčio apsaugančiu kremu.

Dabartinio gripo sezono grėsmės

Sveikatos priežiūros specialistai perspėja, kad šis šaltasis sezonas gali būti itin sunkus. Ankstesnės koronaviruso valdymo priemonės padėjo pažaboti ne tik šią ligą, bet ir kitas infekcijas. Tačiau, sušvelnėjus ribojimams, infekcinės ligos vėl suaktyvėja. Tai patvirtino 2021–2022 m. gripo sezonas. Tuomet, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, susirgimų gripu registruota 20 kartų daugiau negu ankstesnį sezoną – 6 tūkstančiai.

Gripas ypač pavojingas kūdikiams, vaikams iki 5 metų, nėščioms moterims, senjorams ir  visiems sergantiesiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis. Geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių gripo formų, komplikacijų ir net mirties – skiepai. Nėščia moteris, pasiskiepijusi nuo gripo, apsaugo ne tik save, bet ir būsimą naujagimį. O paskiepiję vaikus apsaugosime senelius, kurie patenka į vieną iš didžiausių rizikos grupių. Vaikai skiepijami nuo 6 mėnesių.

Skiepytis reikia kasmet, nes gripo virusas keičiasi ir vakcina kaskart yra kitokia. Tiesa, susirgti galima net pasiskiepijus, tačiau ligos simptomai bus silpnesni, greičiau pasveiksite ir mažesnė komplikacijų tikimybė. Viena iš jų yra plaučių uždegimas, bet galimos ir tokios pasekmės kaip galvos smegenų ar jų dangalų, širdies raumens, inkstų uždegimas.

Skiepytis nuo gripo geriausia spalio–lapkričio mėnesiais, bet galima ir bet kuriuo kitu metu. Pakankamas antikūnų kiekis organizme susidaro per dvi savaites.

Pasiskiepyti nuo gripo ypač svarbu daugėjant sergančiųjų koronavirusu, nes galima susirgti abiem ligomis tuo pačiu metu, o tada gydymas sudėtingesnis ir didesnė komplikacijų tikimybė. Nepamirškime, kad taip pat aktualūs ir skiepai nuo koronaviruso.

Skiepai nuo COVID-19 – apsauga nuo sunkių ligos formų

Daugelį persirgusiųjų COVID-19 liga vargina liekamieji reiškiniai: nuovargis, jėgų trūkumas, atminties, dėmesio pablogėjimas, miego sutrikimai, sąnarių, raumenų ir galvos skausmai, dusulys, krūtinės skausmas. Po šios ligos organizmas atsigauna negreitai. Sunki liga gali sukelti širdies raumens pažeidimus, o vėliau dėl to gali išsivystyti širdies nepakankamumas.

Skiepai nuo koronaviruso svarbūs ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie skiepijami nuo 5 metų. Nors vaikams dažniausiai tai nėra sunki liga, tačiau kai kuriems ji sukelia plaučių infekciją ir tenka gydytis ligoninėje. Sirgti sunkesne ligos forma didžiausia tikimybė vaikams, turintiems gretutinių ligų.

Net ir lengva koronaviruso forma persirgusį vaiką dar ilgai kamuoja užsitęsę simptomai: dusulys, krūtinės, pilvo, sąnarių skausmai, apetito stoka, skonio, uoslės sutrikimai. Vaikas gali būti nuvargęs, irzlus, sutrinka dėmesio koncentracija, miegas, suprastėja apetitas.

Vaikus gali užklupti ir sunkios komplikacijos, pavyzdžiui, daugiasisteminis uždegiminis sindromas, kuris pažeidžia kelias organizmo sistemas: širdį, plaučius, virškinimo ir nervų sistemas, inkstus, odą. Tai yra gyvybei pavojingas labai stiprus imuninės sistemos atsakas į koronavirusą.

Skiepai apsaugo ne tik vaiką, bet ir kitus žmones, kurie gali sunkiai sirgti. Užsikrėtę COVID-19 vaikai, kaip ir suaugusieji, net ir nejausdami jokių ligos simptomų, gali platinti infekciją.

Gerai žinomos apsaugos priemonės

Neverta manyti, kad pasiskiepijus nereikia kitų apsaugos priemonių, niekas neduos garantijos, kad nesusirgsime.

Apsisaugoti nuo visų virusų, nesvarbu, ar tai rinovirusas, gripas, ar COVID-19, galime taip pat. Visi jie perduodami su lašeliais per orą ir pažeidžia kvėpavimo sistemą. Taigi, kuo mažiau žmonių, tuo mažesnė tikimybė susirgti. Verčiau paėjėti vieną stotelę pėsčiomis, užuot įlipus į sausakimšą autobusą, nesiveržti į prekybos centrą, kai ten daug žmonių.

Medicininė kaukė yra naudinga, bet nėra panacėja. Patartina ją dėvėti sergantiesiems, jei šalia yra sveikų žmonių: viruso ji nesulaikys, bet sulaikys seilių lašelius, kuriuose virusų ypač gausu. Todėl vis tiek yra svarbu laikytis atstumo.

Sergančiojo rankos yra ne mažesnis viruso šaltinis nei burna ir nosis. Palietus, virusų atsiranda ant įvairių daiktų, nuo kurių galima užsikrėsti sveikam žmogui. Todėl nelieskite veido, dažnai plaukite rankas, nešiokitės dezinfekuojančias higienines servetėles.

Virusų plitimui turi reikšmės patalpų oras. Nevėdinamose patalpose virusų daugiau, todėl vėdinkime kambarius ir žiemą. 

Stipriname vidinę apsaugą

Mūsų vidinė apsauga prasideda nuo kvėpavimo takų. Juose nuolat gaminasi sekretas, kuris sudaro apsauginį sluoksnį. Jei gleivinės išsausėja, virusai lengvai įveikia susilpnėjusį apsauginį barjerą ir tikimybė susirgti daug didesnė. Dažniausia kvėpavimo takų gleivinių išsausėjimo priežastis – kvėpavimas sausu oru, kuris dažnai toks šildymo sezoną. Sausina kvėpavimo takų gleivinę užterštas oras, įvairūs vaistai, cigarečių dūmai. 

Su įkvepiamu oru į organizmą patenka didelė dalis virusų. Vienas iš būdų, padedančių užkirsti jiems kelią – nosies plovimas. Kasdien plaudami nosį, pavyzdžiui, jūros vandens tirpalu, sumažinsite virusų koncentraciją, taigi ir tikimybę susirgti. 

Pagrindinė virusų ypatybė ta, kad jie gali daugintis tik žmogaus organizme. Tam jie turi prisitvirtinti prie ląstelės ir įsiskverbti pro jos membraną į vidų. O tai vyksta burnos ir ryklės gleivinėse. Ląstelė suardoma, o prisidauginę virusai skverbiasi į kitas ląsteles. Deja, organizmo imuninei sistemai ne visada užtenka stiprybės atsilaikyti prieš ligų sukėlėjus.

Jeigu virusai negalėtų prisitvirtinti prie ląstelės, jie nesukeltų infekcijos. O tam reikia stiprios viršutinių kvėpavimo takų gleivinės apsaugos. Apsauginei gleivinės funkcijai sustiprinti galima pasitelkti pastiles su augalinėmis veikliosiomis medžiagomis. Jos burnos ir ryklės gleivinėje suformuoja nuo virusų apsaugantį sluoksnį, pro kurį įsibrovėliai negali įsiskverbti į organizmo ląsteles ir daugintis.

Parengė Undinė Gilė

Mūsų asortimente siūlomi ne tik kokybiški, žaismingo dizaino lietaus rūbai ir striukės vaikams, bet ir stilinga, funkcionali lauko apranga suaugusiems. Tėveliai, pasirūpinę vaikų apranga, nepamirškite atnaujinti ir savo garderobo! Galbūt vilkėdami tinkamus drabužius ir patys dažniau norėsite prisijungti prie vaiko šėlionių lauke. 

Striukės vaikams ar kombinezonai?

Atlikus reviziją spintoje ir pamačius, jog (deja) praeito sezono striukės ir / arba lietaus drabužiai vaikams nebetinka, nes yra per maži ar buvo tokie mylimi, jog prarado savo „paradinę“ išvaizdą,  metas leistis į naujų lauko rūbų paiešką. Norint ją pradėti, visų pirma turėsite atsakyti, kas – kombinezonai ar striukės vaikams – Jums šį sezoną aktualu. Aišku, abiejų tipų rūbai turi savų privalumų, tad, idealu, jei savo spintą (o ir piniginę) galite atverti tiek kombinezono, tiek žieminės striukės vaikams įsigijimui. Visgi, dažnu atveju tenka rinktis arba vieną, arba kitą variantą.

Remiantis specialistų komentarais ir, svarbiausia, praktine tėvų patirtimi, vientisi kombinezonai yra rekomenduojami jaunesniems, mažiau judriems vaikams arba turint konkretų tikslą – užsiimti žiemos pramogomis, pavyzdžiui, slidinėti. Striukė (nuo lietaus ir vėjo ar žieminė) –  lauko rūbas, suteikiantis daugiau laisvės ir, kas aktualu vyresniems vaikams, labiau derantis prie įvairios aprangos, pavyzdžiui, suknelės ar sijono.

Vaiką aprengus vientisu kombinezonu, tėveliai gali būti ramūs, jog, šiam pasilenkus, nuogos nugaros neperpūs vėjas ar stipriau „nežnybtels“ šaltukas. Aišku, panašų privalumą turi ir ilgesnio modelio žieminės striukės, pavyzdžiui, „REIMA Lunta“ ar „REIMA Vaanila“ modeliai. O lietingu rudens laikotarpiu yra nepamainomi „Reima“ lietaus rūbai, pavyzdžiui, atskiras „REIMA Tihku“ komplektas, kurį sudaro striukė ir lietaus kelnės vaikams.

Žieminė striukė – daug praktiškesnis pasirinkimas, kai reikia, pavyzdžiui, ilgesnį laiką keliauti automobiliu. Jei važiuojant pasidaro per šilta, striukę galima tiesiog nusivilkti, o dėvint kombinezoną, tai padaryti gerokai sudėtingiau. Minėtas pavyzdys puikiai galioja ir vykstant į prekybos centrą, pas daktarus ar kitą uždarą patalpą.

Kombinezonai dažnam siejasi su mažesnių vaikų apranga. Pabandykite pasiūlyti šį rūbą apsirengti savo paaugliui, besiruošiančiam susitikti su draugais ir įsitikinsite, jog minėtas teiginys tikrai turi pagrindo! Žieminės striukės paaugliams, kurių pasirinkimas mūsų internetinėje parduotuvėje labai platus, leis vaikui, nepriklausomai nuo oro sąlygų, mėgautis komfortu, bet ir džiaugtis savo išvaizda. Striukės, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gali puikiai atrodyti tiek prie sportinės aprangos, tiek prie puošnesnių drabužių. Aišku, žinant vaikų, o ypač – paauglių charakterio ypatybes, geriausia, jog striukės pasirinkime dalyvautų ir pats vaikas. Visgi, jei surizikavote pirkinį išrinkti savo nuožiūra ir striukė ar rūbai nuo lietaus Jūsų atžalai netiko ar tiesiog nepatiko, galėsite pasinaudoti „Open24“ siūloma nemokama prekių keitimo ar grąžinimo garantija.

„Reima“ striukės ir lietaus apranga – pasirinkimas, kuris niekada nenuvilia

Dalis tėvų, nesvarbu, pirkdami dėvėtą ar naują vaikišką aprangą, yra linkę eksperimentuoti ir išbandyti skirtingų gamintojų drabužius. Arba tiesiog „medžioja“ geriausią kainą ir perka neatsižvelgdami į prekinį ženklą. Kita pirkėjų kategorija, įsigijusi konkretaus gamintojo produkciją ir likusi patenkinta gaminiu, apsistoja ties vienu prekiniu ženklu. Ir taip, sutikite, gerokai palengvina visus būsimus vaiko garderobo papildymus. Būtent taip savo gerbėjų gretas nuolat didina ir „Reima“ – gamintojas, kurio „arkliukas“ – aukščiausios kokybės funkcinė vaikiška apranga, tarp jų – ir striukės.

Tikriausiai net ir patys reikliausi pirkėjai sunkiai sugalvotų tokį pageidavimą, apie kurį „Reima“, kurdami vaikiškų striukių ir kitų rūbų modelius, nebūtų pagalvoję!  Pavyzdžiui, žieminė vaikiška striukė „REIMA Nuotio“, visų pirma akį patraukusi žaismingu dizainu (galima rinktis net iš 3 skirtingų variantų), savo techniniais parametrais nustebina dar labiau.

Šio modelio „Reima“ striukę vaikas galės drąsiai dėvėti net ir spaudžiant 20° C šalčiui, nesibaiminant nei stipresnių vėjų ar oro atšilimą lydinčių kritulių.  „REIMA Nuotio“ striukės atsparumo vandeniui indeksas – nuo 10 000 mm. Paprastai tariant, striukė neperšlampa net ir tada, kai vaikas, lyjant stipriam lietui, visą dieną praleidžia lauke. Atsparumą drėgmei padidina ir papildomas pagrindinių siūlių užsandarinimas.

„Kvėpuojantis“ audinys – dar viena svarbi detalė, į kurią būtina atkreipti dėmesį renkantis vaikišką striukę. Mūsų aptariamo striukės modelio oro pralaidumo rodiklis yra nuo 5 000 g/m2/24h. Paprasčiau tariant, jei vaikas, aktyviai leisdamas laiką lauke, sušils, prakaitas bus efektyviai išgarinamas pro striukės audinį. Ši savybė garantuoja ne tik komfortą (menkas malonumas maudytis prakaite, ar ne?), bet ir padeda išvengti situacijos, kai, perkaitimą palydėjus vėjo perpūtimui, „prikimba“ peršalimas.

Drėgmės „atstūmimo“ efektas, reiškiantis, jog striukę skalbti reikia gerokai rečiau. Jaukus gobtuvas, suteikiantis papildomą apsaugą nuo vėjo, o, prireikus, lengvai nusegamas. Galimybė reguliuoti striukės apimtį apačioje, taip apsisaugant nuo sniego patekimo po rūbais. „Reima“ pagalvoja apie viską, ar ne?

Funkcionali ir stilinga lauko apranga tėvams

Ar daug laiko praleidžiate lauke vėsiuoju metų laiku? Jei Jūsų dienotvarkė yra sustyguota „namai-darbas-namai“ maršrutu, tikėtina, jog gryno oro gurkšnį įkvepiate tik įlipdami į automobilį ir išlipdami iš jo. Tačiau, namuose pradėjus krykštauti mažyliui, viskas kardinaliai pasikeičia. Pradedant emocine būsena ir baigiant tokiomis praktiškomis detalėmis, kaip apranga. 

Tėvai, o ypač – mamos, „besiilsinčios“ vaiko priežiūros atostogose, neretai yra priverstos kone gyventi lauke, dažnai – ir nepriklausomai nuo oro sąlygų. Kai kurie mažyliai ramiai miegoti gali tik vežimėlyje, tad, saugant vaikelio miegą, neretai tenka „sukti“ ilgus ratus ne keliolika minučių, bet ir kelias valandas.

Ūgtelėjusiems, aktyviems vaikams laukas – idealiausia vieta patenkinti savo, kaip jaunojo tyrinėtojo, smalsumą bei, žinoma, galimybė išlieti susikaupusią energiją. Vaikai, kurie namuose slampinėja iš kampo į kampą, nerasdami sau veiklos ar, priešingai, versdami namus aukštyn kojomis ir taip bandydami tėvų kantrybę, lauke dažnai kardinaliai pasikeičia ir mielai pasineria į nerūpestingas šėliones. Galiausiai, reguliarus laiko leidimas lauke – pagrindinė profilaktika nuo įvairių ligų. Tad, net jei vaikas kartais ir pats nerodo iniciatyvos (juk sėdėjimas prie televizoriaus ekrano taip įtraukia!), turėtumėte jį paskatinti eiti į lauką.

Puikiai suprantame, mintis, jog ir pačiam / pačiai teks mindžikuoti kieme, prižiūrint vaiką, neretai visiškai nevilioja. Tačiau beveik galime garantuoti, jog, pasibaigus šiam nuostabiam gyvenimo etapui ir vėl sugrįžus į „normalų“ ritmą, ilgėsitės kiekvienos akimirkos, praleistos stebint lauke žaidžiantį savo vaiką ar… paskui jį bėgiojant!

Kad netektų iš šalčio „kalenti“ dantimis ar keikti lietingą orą, pasirūpinkite tinkamais lauko drabužiais. Kokybiškos, žinomų prekinių ženklų striukės moterims ir striukės vyrams, siūlomos „Open24“ internetinės parduotuvės asortimente, puikiai suderina funkcionalumą bei estetiką. Tad, pavyzdžiui, sulaukę kvietimo iš draugės „susimesti“ vaikus į automobilį ir vykti į kavinę arbatos, neteks sukti galvos, ką rengtis. Juk puikiai atrodote ir su ta striuke, kurią vilkėdama, ką tik bėgiojote su vaiku lauke!

Partnerio turinys

Pirmoji pažintis su lauku

Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tiesa, vežamas į namus, paprastai mažylis pabūna lauke trumpai: kol tėvai prieis prie automobilio ir įeis į namus, užtruks vos kelias minutes.

Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui – pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą – šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui – vokelis-kombinezonas, t. y. vokelis, kurį vėliau galėsite lengvai transformuoti į kombinezoną.

Kiek laiko galima būti lauke?

Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Bet kai lauke žvarbus vėjas ir drėgna, pasivaikščiojimams tinkama temperatūra yra aukštesnė.

Su 6–12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Tačiau taip pat turite įvertinti drėgmę ir vėjo stiprumą.

Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų. Jeigu negalite išeiti į lauką, kūdikį palaikykite ant rankų arba vežimėlyje balkone, terasoje.

Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio. Tuomet, parsivežę jį namo, į lauką galėsite išeiti tik po kelių savaičių, kai mažylis sustiprės.

Žieminiai kūdikio drabužėliai

Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę. Svarbu, kad nebūtų šaltas vežimėlio lopšio dugnas, todėl jį uždenkite čiužinuku arba vilnone antklodėle.

Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Palieskite odelę už vaiko apykaklės, kad patikrintumėte, ar ji nesuprakaitavusi.

Dažniausios odos problemos žiemą

Žiemą oda patiria didelį stresą. Jos būklę blogina šaltis, drėgmė, ledinis vėjas, staigūs temperatūros pokyčiai: šaltis lauke ir radiatorių išdžiovintas šiltas oras namuose. Dėl šių nepalankių sąlygų pažeidžiamas hidrolipidinis odos sluoksnis, atsiranda mikroįtrūkimai, todėl susilpnėja apsauga nuo įvairių teršalų, bakterijų bei žvarbaus oro. Oda išsausėja, sudirgsta, pradeda šerpetoti.

Šaltuoju metų periodu riebalinės liaukos išskiria mažiau riebalų, kurie drėkina odą. Todėl oda praranda drėgmę ir susilpnėja jos paviršiuje esanti apsauginė lipidinė plėvelė. Taigi oda tampa lengvai pažeidžiama.

Vaikų oda nuo gimimo ir pirmaisiais gyvenimo metais yra ypatingai jautri, todėl gali stipriai reaguoti į visokius nepalankius veiksnius, taip pat ir vėją bei žemą temperatūrą. Žiemą daugumos vaikų odos būklė pablogėja: odelė šerpetoja, išberta, paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas. Todėl sausai, jautriai, alergiškai ir atopinei odai žiemą būtina skirti ypatingą dėmesį.

Dažniausia odos problema žiemą – nuožvarbos, kurios atsiranda ilgiau pabuvus šaltyje. Tuomet, grįžus į namus, oda pasidaro šiurkšti, parausta, šerpetoja, niežti. Esant žemai temperatūrai veidą galima nušalti. Nušalusi oda yra išbalusi, šalta, o sušilusi ji parausta, patinsta ir skauda, gali atsirasti vandeningų pūslelių. Nušalti galima ne tik tada, kai kandžiojasi didelis šaltis, bet ir esant nulinei temperatūrai, jeigu pučia žvarbus vėjas ir itin drėgna. Labiau linkusi į nušalimus atopinio dermatito pažeista oda.

Grįžus namo, sušalusią veido odą reikia sušildyti. Tam netinka nei karštas vanduo, nei karštas kompresas. Pažeista oda yra itin jautri, todėl jos netrinkite rankšluosčiu, šildykite delnais arba priglaudę šiltą rankšluostį. Sušilusią odą patepkite maitinamuoju kremu, kuris ją nuramins, susilpnins nemalonius pojūčius ir padės atkurti apsauginį barjerą.

Kaip žiemą nesušaldyti veido?

Šaltasis sezonas diktuoja kitokias odos priežiūros taisykles. Žiemą valyti odą reikia švelniai, drėkinti bei maitinti – intensyviai ir būtina sustiprinta apsauga.

Sausos odos patariama nešveisti bent šalčiausiais žiemos mėnesiais. Mat, šveisdami pažeidžiame raginį epidermio sluoksnį, apsaugantį odą nuo aplinkos poveikio. Riebią ir mišrią odą žiemą galima šveisti, tačiau derėtų naudoti švelnesnes priemones. 

Šaltuoju metų periodu išsausėjusią odą būtina drėkinti, bet tai daryti patariama vakare, prieš pat miegą. Dieną, ypač būnant lauke, labiau tinka riebesni maitinamieji kremai.

Spaudžiant šaltukui ar pučiant stipriam vėjui geriau apriboti buvimą lauke, tačiau tai ne visada įmanoma, todėl svarbu apsaugoti atviras odos vietas.

Ruošdamiesi išeiti į lauką atviras kūno vietas patepkite riebiu apsauginiu kremu, kuris odos paviršiuje suformuoja plėvelę, padedančią išlaikyti drėgmę, nepasiduoti šalčiui ir lediniam vėjui. Uždengę veidą šaliku tokio barjero neturėsime, atvirkščiai – tada dar greičiau sušalsime. Prie veido besiliečiantis audinys sudrėks ir šaldys odą.

Apsauginio kremo sudėtyje neturėtų būti vandens, kuris nespėjęs išgaruoti iš odos gali sukelti nušalimus. Odos atsinaujinimui ir natūraliai apsaugai svarbūs apsauginiame kreme esantys vitaminai, pavyzdžiui, A ir E. Kad kremas spėtų susigerti, teptis juo reikia prieš pusvalandį.

Vaiko odą prieš išeinant į lauką taip pat būtina patepti specialiu apsauginiu kremu. Be to, žiemą svarbu pasirūpinti ne tik veido oda, bet ir rankomis bei lūpomis.

Rankų odą, kaip ir veido, stipriai veikia išoriniai veiksniai. Pagrindinė jos apsauga nuo šalčio – pirštinės. Jas mūvėdami ne tik išsaugosite šilumą, bet ir išvengsite nušalimų. Būnant lauke rankų odą taip pat reikia apsaugoti specialiu kremu. Rankas būtinai patepkite kremu po kiekvieno plovimo ir prieš miegą. Nuo šalčio ir vėjo gali suskeldėti lūpos, todėl eidami į lauką jas patepkite apsauginiu balzamu.

 Žiemiškų orų išsausintai odai padės vandens procedūros

Be šalčio ir vėjo odą žiemą dar veikia sausas patalpų oras, kurį reikia drėkinti. Galite nusipirkti drėkintuvą, pakabinti ant radiatorių drėgnus rankšluosčius, bute išdėlioti dubenis su vandeniu.

Maudydamiesi vonioje būtinai įpilkite į vandenį specialios drėkinamosios priemonės, geriausia aliejinės. Ji ne tik švelniai nuvalys odą, bet ir neleis iš karto išgaruoti drėgmei išsimaudžius. Jei vaiko oda sausa, iškart po maudymosi per tris minutes patepkite odą specialiu sausai odai skirtu kremu. Toks kremas tiks ir šerpetojančiai odai, taip pat atsiradus įtrūkiams.  

Kitas svarbus patarimas: nesirenkite per šiltai, per daug neapmuturiuokite vaiko. Jautriai vaiko odai prakaitas yra vienas pagrindinių dirgiklių, toks pat kaip sintetiniai drabužiai.

Parengė Undinė Gilė

Kas paskatina bronchitą?

Šiai infekcijai šaltuoju metų laiku palankūs keletas veiksnių. Miestuose vis didėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, kurios dirgina bronchus, namuose uždaromi langai, todėl didesnė ligų sukėlėjų koncentracija. Dėl patalpų šildymo išsausėja oras, todėl išdžiūna viršutinių kvėpavimo takų gleivinė ir gerokai susilpnėja jos apsauga nuo infekcinių ligų sukėlėjų.

Jeigu namuose yra rūkančių žmonių, prie viso to prisideda pasyvaus rūkymo keliami pavojai sveikatai. Cigarečių dūmuose esančios kenksmingos medžiagos nusėda ant drabužių, kilimų, baldų, užuolaidų dalelių pavidalu ir jas įkvepia vaikai. Šie teršalai sudirgina kvėpavimo takus, kurie pradeda gaminti daugiau gleivių.

Bronchų gleivinės uždegimą bronchitą išprovokuoja peršalimas, dėl kurio susilpnėja organizmo imuninė apsauga. Šios ligos priežastis gali būti tie patys virusai, kurie sukelia paprastą peršalimą. Būtent virusai yra dažniausi ūminio bronchito sukėlėjai. Rečiau pasitaikantys ligos kaltininkai yra bakterijos, grybeliai arba alergenai.

Kosulys gali užsitęsti

Ūminis virusinis bronchitas dažnai atsiranda staiga. Ligoniuką kamuoja šie simptomai:

– sausas kosulys, kuris vėliau tampa drėgnas ir atkosėjama skreplių;

– krūtinės spaudimo pojūtis;

– temperatūros padidėjimas (mažiau nei iki 38 laipsnių);

– galvos ir gerklės skausmas;

– bendras negalavimas ir nuovargis.

Susirgus bronchitu kosulys gali tęstis dar 2–3 savaites. Ligai perėjus į lėtinę formą, kosulys gali trukti iki trijų mėnesių. Be to, liga gali komplikuotis į bakterinę infekciją, dėl kurios gresia kita – dar pavojingesnė komplikacija – plaučių uždegimas. Į bronchito komplikacijas linkę lėtinėmis ligomis sergantys vaikai (pavyzdžiui, sinusitu, tonzilitu, esant išvešėjusiems adenoidams).

Bronchitą diagnozuoti gali tik gydytojas, todėl įtardami šią ligą nuvykite su vaiku į polikliniką. Lengvos formos bronchito gydymas ypatingų sunkumų nesukelia. Ūmiam virusinės kilmės bronchitui gydyti skiriami simptomus palengvinantys vaistai. Patariama gerti daugiau skysčių, užtektinai ilsėtis, vengti staigių temperatūros svyravimų, dažnai vėdinti kambarius. Svarbu apsaugoti mažylį nuo pakartotino peršalimo. Prisijungus bakterinei infekcijai gydytojas gali paskirti ir antibiotikus.

Nepamirškite, kad nepasveikęs vaikas negali būti vedamas į darželį ar mokyklą. Jei jis peršals, liga sugrįš. Į tokį užburtą ratą patenka vaikai, kurių tėvai suskumba kuo greičiau išleisti juos į ugdymo įstaigą.

Inhaliacijos – greitesnis būdas pasveikti

Esant kvėpavimo takų gleivinės uždegimui, bronchų gaminamų gleivių labai padaugėja, jos tampa tirštesnės, todėl sutrinka jų pasišalinimas. Gleivių užkimštų bronchų darbas gerokai pasunkėja ir ligoniukas stengiasi iškosėti sekretą. Tirštas gleives iškosėti sunku, taigi norėdami greičiau jų atsikratyti turime skystinti sekretą. Iš pradžių sausas, po to drėgnas kosulys itin kamuoja ir erzina sergantį bronchitu vaiką. Taigi, vienas iš pagrindinių gydymo tikslų – greičiau palengvinti skreplių pašalinimą iš kvėpavimo takų.

Siekiant sumažinti bronchų gleivinės patinimą ir skystinti skreplius, rekomenduojamos aerozolinės inhaliacijos, kurias galima atlikti su specialiu prietaisu – inhaliatoriumi. Procedūros kompresoriniais ir tinkleliniais inhaliatoriais yra vienas iš veiksmingų bronchų uždegimo ir kitų kvėpavimo takų ligų gydymo būdų. Inhaliacijoms galima naudoti įvairius gydytojo skirtus vaistus, taip pat – paprastą mineralinį vandenį, kol vaistų dar neturite.

Inhaliacijos kompresoriniais ir tinkleliniais prietaisais laikomos vienu geriausiu vaistų patekimo į kvėpavimo takus būdų. Šis prietaisas paverčia vaistą aerozoliu ir smulkutės veikliųjų medžiagų dalelės lengvai prasiskverbia į visas kvėpavimo takų vietas, pasiekdamos uždegimo židinį.

Tokiu inhaliatoriumi išpurkštas vaistas greitai patenka į reikiamą vietą, todėl jo gydomąjį poveikį ligoniukas pajunta nedelsiant. Tokio pavidalo vaistas itin efektyviai veikia, nes jis tiesiogiai absorbuojamas ligos pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Be to, jis neprasiskverbia į virškinamąjį traktą, todėl sumažėja šalutinio poveikio rizika.

Vienas iš kvėpavimo takų gydymo šiuolaikiniais inhaliatoriais privalumų – procedūrų paprastumas. Jas lengva ir patogu atlikti namuose ir suaugusiesiems, ir vaikams, tarp jų – net mažiausiems kūdikiams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė