Kas labiausiai kenkia speneliams?

Žindymo metu skaudėti neturi. Nebent pačioje pradžioje – prisitaikant prie kūdikio maitinimo krūtimi. Pagrindinė spenelių skausmo ir įtrūkių priežastis – netinkamas krūties apžiojimas. Kūdikis turi apžioti ne tik spenelį, bet kartu ir aplink jį esantį apskritą rusvą laukelį (areolę). Tinkamai žindant spenelis yra giliai burnoje ir spaudomas pigmentinis laukelis. Gerai apžiojusiam krūtį kūdikiui lengviau ištraukti pieną, todėl speneliai mažiau traumuojami.

Jeigu mažylio burnoje atsiduria tik spenelis, jo jautrią odą dantenos stipriai traumuoja. Todėl mamai skauda ir gali atsirasti įtrūkimų. Be to, čiulpiant tik spenelį, pienas teka lėtai ir kūdikiui tenka ilgai darbuotis. Svarbu ir tai, kaip po žindymo atitrauksite mažylį nuo krūties. Spenelį iš burnos reikia ištraukti švelniai, o tai padaryti geriausia tuomet, kai pasisotinęs mažylis išsižios ir jį paleis.

Kol naujagimis mokosi žįsti, geriausia apsieiti be buteliuko. Mažylis gali susipainioti, jeigu pakaitomis jį maitinsite iš buteliuko, nes krūtį jis žinda kitaip nei čiulpia žinduką.

Spenelių įtrūkimus gali paskatinti dažnas krūtų plovimas prieš ir po maitinimo, ypač su prausikliais. Oda išsausėja ir darosi lengviau pažeidžiama. Todėl reguliariai plauti krūtų prieš maitinimą nerekomenduojama, tik prausiantis visą kūną – kartą per dieną. Tai išsaugo natūralią odos drėgmę. Prieš pradėdamos maitinti, galite nuvalyti spenelį savo pienu.

Papildoma trintis ir spaudimas spenelių srityje atsiranda dėl aptemptų drabužių, ypač jei audinys yra standus arba šiurkštus. Tai dirgina ir pažeidžia jautrią odą.

Dar viena spenelių traumavimo priežastis atsiranda prasikalus dantukams, kai mažylis kasosi dantenas arba kandžiojasi žaisdamas. Tada geriausia nustoti maitinti. Atsargiai ištraukite spenelį iš mažylio burnytės ir vėl pasiūlykite krūtį po kurio laiko. Švelniai ištraukti krūtį galite įkišusi mažąjį pirštą ties burnos kampučiu.

Sutrūkinėjusių spenelių pavojai

Spenelių įtrūkimai – atviri vartai infekcijų sukėlėjams. Vienas iš pavojų – krūties uždegimas mastitas, kurio kita priežastis – pieno sąstovis. Po gimdymo mamos imunitetas silpnesnis, o per pažeidimus spenelyje infekcija nesunkiai patenka į organizmą.

Kitas spenelių įtrūkių keliamas pavojus – pienligė, kurią sukelia grybelis Candida albicans. Šis grybelis – įprastinis burnos, žarnyno, makšties ir odos gyventojas. Paprastai jis nesukelia jokių problemų, tačiau, susidarius palankioms sąlygoms, gali pradėti daugintis. Dėl dar silpnos imuninės sistemos, nesusiformavusios burnos ir žarnyno mikrobiotos naujagimiams dažnai atsiranda burnos gleivinės pienligė (kandidozė). O nuo mažylio užsikrečia mama. Serganti šia infekcija mama taip pat gali užkrėsti kūdikį.

Kaip padėti pažeistiems speneliams?

Geriausias būdas išvengti spenelių pažeidimų, sumažinti pažeistos odos diskomfortą – stengtis, kad kūdikis taisyklingai apžiotų krūtį. Jeigu krūtis persipildžiusi pieno tiek, kad rudasis laukelis sukietėjęs, kūdikis nesugebės apžioti areolės. Todėl pirmiausia šiek tiek pieno nutraukite ir pradėkite maitinti kūdikį, kai rudasis laukelis suminkštės.

Jei žindydama jaučiate stiprų skausmą, geriau pirmiausia priglausti kūdikį prie mažiau skaudančios krūties. Kelis kartus galite nemaitinti iš skaudančios krūties, tačiau nutraukite pieną rankomis ar pientraukiu, kad būtų stimuliuojama pieno gamyba.

Žindykite kūdikį pagal poreikį. Taip užtikrinsite tinkamą pieno gamybą. Be to, neperalkęs kūdikis nesiblaškys ir ramiau žįsdamas mažiau traumuos spenelius.

Jeigu vis dėlto speneliai sutrūkinėjo, gali padėti natūralios odos priežiūros priemonės. Po žindymo spenelius patepkite iš krūties išspaustu pienu ir leiskite išdžiūti. Mamos pienas pasižymi antibakterinėmis savybėmis, jame yra žaizdų gijimą skatinančio vitamino E. Galite įsigyti specialų švelnų kremą, kuris sudrėkins, padės nuraminti ir atkurti pažeistą odą. Daugumos kremų su lanolinu net nereikia pašalinti prieš maitinimą.

Ir sveikiems, ir pažeistiems speneliams svarbi tinkama higiena. Prauskitės švelniomis priemonėmis, neturinčiomis odą dirginančių agresyvių cheminių medžiagų. Naudingos oro vonios. Todėl, esant galimybei, pabūkite be liemenėlės, nevilkėkite jos naktį. Jei pienas laša iš krūtų, naudokite vienkartinius liemenėlės įklotus – speneliai turi būti sausi. Dėvėkite laisvus, minkštus drabužius, kad išvengtumėte spenelių spaudimo ir trinties.

Tinkamai rūpinantis, spenelių įtrūkimai sugyja per savaitę, o skausmas praeina per 1–2 paras.

Parengė Undinė Gilė

Praktiškos dovanos moterims šiuo gyvenimo etapu tampa ne tik maloniu dėmesio ženklu, bet ir realia pagalba kasdienybėje. Nors kiekviena mama yra unikali, yra universalių būdų, kaip padėti ir palengvinti motinystės kelionę.

Emocinė parama svarbiausia

Gimus vaikui, mamos patiria tikrą jausmų audrą. Džiaugsmas maišosi su nerimu, o begalinė meilė su nuovargiu. Išklausykite, leiskite išsipasakoti, nepirškite savo nuomonės. Kartais tiesiog tylus buvimas šalia ir nuoširdus dėmesys yra geriausia, ką galite padovanoti.

Padrąsinkite ją, priminkite, kokia ji stipri ir nuostabi mama. Savivertės krizė po gimdymo yra itin dažna, todėl patvirtinimas, kad moteris puikiai tvarkosi, gali būti labai reikalingas.

Praktinė pagalba kasdienybėje

Namų ruoša

Pasiūlykite pagalbą kasdieniniuose darbuose. Indų plovimas, skalbinių tvarkymas ar grindų siurbimas, šie darbai naujoms mamoms gali atrodyti kaip neįveikiami iššūkiai. Pagaminkite maisto. Paruoškite kelias porcijas ir jas užšaldykite, kad paskui liktų tik pašildyti. Tinkama mityba yra gyvybiškai svarbi, ypač jei mama maitina krūtimi.

Laikas sau

Pasisiūlykite pabūti su kūdikiu, kol mama mėgausis karštu dušu ar tiesiog išeis trumpai pasivaikščioti ir įkvėpti gaivaus oro. Tie keli ramybės momentai gali būti gyvybiškai svarbūs jos psichologinei būklei. Suteikite jai galimybę pailsėti. Nemigos naktys išsekina, todėl pagalba prižiūrint kūdikį dieną, kad mama galėtų numigti, yra neįkainojama.

Apgalvotos dovanos naujai mamai

Dovanos, kurios palengvina kasdienybę, yra labiausiai vertinamos. Vietoj dar vieno žaislo kūdikiui, pagalvokite apie tai, kas pradžiugintų mamą.

Aromaterapijos produktai gali suteikti atsipalaidavimo akimirkų. Ramunėlių ar levandų eteriniai aliejai voniai padės nusiraminti po įtemptos dienos. Tarp prabangesnių variantų – subtilūs Prada kvepalai, kurie primins mamai, kad ji visų pirma yra moteris, o ne tik mama. Ir nors būnant šalia vaiko kvepintis dažniausiai nesinori, trumpiems išėjimams naujas kvapas gali būti labai šaunus sprendimas.

Praktiškas grožio rinkinys

Grožio procedūros namuose, kai nėra laiko apsilankyti pas specialistus, taip pat yra svarbios ir reikalingos. Galite padovanoti specialius rinkinius, kuriuose yra drėkinančių kaukių, rankų kremų ir kitų lengvai naudojamų priemonių.

Šildantis kaklo ir pečių įtvaras palengvins įtampą po ilgų maitinimo valandų. Kokybiški namų kvapai ar žvakės sukurs jaukią atmosferą namuose. Galima rasti ramius, ne per stiprius kvapus, kurie tinka namams, kuriuose yra naujagimis.

Priemonės kasdieniam naudojimui

Rankų priežiūra

Po nesibaigiančio drabužėlių skalbimo ir dėmių šalinimo rankomis, sauskelnių keitimo ir kitų namų ruošos darbų, rankų oda dažnai tampa sausa ir sudirgusi. Kokybiškas, natūralios sudėties rankų kremas, tokiomis akimirkomis taip pat yra vertingas.

Antibakterinis rankų gelis su drėkinančiomis medžiagomis, dar vienas praktiškas sprendimas momentams, kai nėra galimybės nusiplauti rankų arba nesinori pasigauti aplink siaučiančių virusų, ypač lankantis profilaktinių vizitų pas gydytojus metu.

Energijos šaltiniai

Specialūs arbatų mišiniai žindančioms mamoms ne tik skanus gėrimas, bet ir pagalba organizmui.

Vitaminai ir papildai, po gimdymo, padės rūpintis mamos sveikata iš vidaus. Tačiau prieš dovanojant, verta pasikonsultuoti su specialistu ir pasitarti su pačia mamyte.

Patirtys, o ne daiktai

Dažnai geriausios dovanos yra tos, kurios nekaupia dulkių. Fotosesija su naujagimiu ar visa šeima išsaugos brangius prisiminimus ir primins mamai, koks tai ypatingas laikotarpis.

SPA procedūrų kuponas, kurį mama galės panaudoti, kai tik jausis pasiruošusi trumpam atitrūkti nuo kūdikio, gali būti puiki investicija į jos gerovę.

Svarbiausia – pagarba mamos pasirinkimams

Kiekviena mama turi savo požiūrį į vaiko auklėjimą ir priežiūrą. Gerbkite jos sprendimus, net jei jie skiriasi nuo jūsų. Siūlykite pagalbą neprimetant savo nuomonės. Praktiškos dovanos moterims šiuo laikotarpiu tampa palaikymo ženklu, ir parodo, kad ji nėra viena šiame sudėtingame, bet nuostabiame etape.

Partnerio turinys

Per pastaruosius 10 metų, prieš kuriuos kalbėjomės, jūsų gyvenime įvyko daug pokyčių.  Sukūrėte naują šeimą ir trijų dukrelių karaliją papildė dar du vyro sūnūs. Koks buvo didžiausias iššūkis prisitaikant prie naujos gausios šeimos?

Pokyčių įvyko daug: nauja šeima, kraustymasis į kitą miestą, prisitaikymas prie kitokios tvarkos ir reikalavimų ugdymo įstaigose… Dukrytėms šie kardinalūs pokyčiai, turbūt, ir sukėlė daugiausiai streso. Viskas nauja, svetima, kitaip… Šiuo metu, kai jau viskas pagaliau susidėliojo, net gera prisiminti tuos žaibiškus pokyčius.

Sprendimą gyventi po vienu stogu nulėmė Aloyzo tėčio žodžiai: „Aš nenoriu būti tėčiu tik per atstumą, noriu kasdien matyti, kaip auga mano vaikas.“ Robertas buvo įsitikinęs, kad mes stiprūs, kad kartu įveiksime visas kliūtis ir būsime laimingi visi drauge. Tai suteikė ryžto, drąsos bei stiprino norą viską pakeisti. Visada priimdavau sprendimus viena, tačiau jo tvirtas apsisprendimas būti kartu suteikė pasitikėjimo man ir mano dukrelėms. Savo vaikus naujam gyvenimui ruošėme kiekvienas atskirai. Buvo daug kalbėta, buvo ir ašarų, nes tėveliai (seneliai) nebegalės kasdien matyti dukros, anūkių, o dar kur mergaičių draugai, mylimi mokytojai…

Labai greitai prisitaikėme vieni prie kitų. Aloyzo gimimas visiškai pakeitė mūsų gyvenimą. Nėštumas pralėkė taip greitai, jog net nespėjau juo pasidžiaugti. Tai laikotarpis, kupinas skubėjimo, dokumentų tvarkymo, baldų pirkimo bei kitų svarbių reikalų besirengiant naujajai pradžiai. Bendra veikla, problemų sprendimas, pasiruošimas pasitikti mažąjį stebuklą dar labiau visus suartino ir suvienijo. Visi jau suaugę,  tad jei reikia kažką padaryti, tuoj pat kimbame į darbą. Vyro sūnus Denukas su mumis negyvena, tačiau dažnai mus aplanko savaitgaliais. Kiekviena akimirka, praleista kartu, yra ypatinga – mes keliaujame, atostogaujame, mėgaujamės įvairiomis pramogomis bei dalijamės džiaugsmu, kartu kurdami šiltus prisiminimus.

Kaip dabartinis vyras priėmė jūsų dukras, o jūs – jo sūnus?

Robertas su mergaitėmis greitai susidraugavo. Kai esi atviras, bendraujantis ir pasirengęs padėti spręsti problemas bei įveikti gyvenimo iššūkius, tuomet lengviau pelnyti vaikų pasitikėjimą. Toks Robertas ir yra: geba bendrauti, bendradarbiauti ir žengti koja kojon kartu. Kadangi esu pedagogė ir puikiai išmanau vaikų psichologiją, bendravimas su vyro sūnumis man nesudaro jokių sunkumų. Suprantu vaikų poreikius: kada reikia padrąsinimo, apkabinimo, linksmų veiklų ir kaip sukurti šiltą atmosferą, kai tarp jų jaučiama įtampa. Su berniukais esame geri draugai – manau, kad nėra svetimų vaikų ir myliu kiekvieną vaiką.

Kaip vaikai priėmė gyvenimo pokyčius, kaip kūrėte jų santykius? Ar buvo iššūkių?

Iššūkiai mus lydi kasdien, todėl stengiuosi kiekvieną išgirsti, patarti, o jei reikia, suorganizuoju šeimos susirinkimą. Feisbuko platformoje sukūriau grupę „Šeima“, kad galėčiau vienu metu pasidalinti informacija su visais šeimos nariais. Taip išvengiu būtinybės tą pačią žinutę kartoti kiekvienam atskirai gyvenant dviejų aukštų name.  Pvz., sukviečiu visus prie bendro stalo valgyti, pranešu kelintą valandą visi turi būti pasiruošę išvykimui arba kokia diena yra skirta šeimai, kad niekas neplanuotų išeiti.

Taip pat ir šeimos nariai surašo savo poreikius, planus, kokią dieną juos reikia kur nuvežti – į mokyklą ir užklasinės veiklos užsiėmimus. Visi šeimos nariai aktyviai dalyvauja namų ruošos darbuose ir prisideda prie kiemo tvarkymo. Dėl bendrų veiklų ir išvykų mūsų santykiai tampa vis stipresni, o pokyčiai jau nebeatrodo tokie gąsdinantys, kaip atrodė santykių pradžioje. Su kiekviena bendra patirtimi mes vis labiau išmokstame prisitaikyti ir suprasti vieni kitus, todėl pokyčius lengviau priimame. Roberto sūnus Gytis mergaites net vadina sesėmis.

Į šeimą atėjus mažajam Aloyzui jus užgriuvo dar daugiau rūpesčių, dar labiau pasikeitė ne tik jūsų, bet ir vaikų gyvenimas. Kaip jie reagavo į broliuko gimimą?

Niekuomet neskriaudžiau savęs, o vaikai niekada nesutrukdė ir netrukdo man siekti savo tikslų. Didžiausias mano tikslas buvo įgyvendintas – baigiau magistrantūros studijas. Dabar mano dėmesys yra sutelktas į vaikus. Džiaugiuosi vėl tapusi mama. Mažylio laukė visi, net Denukas, ateidamas į svečius, nuolat klausdavo: „Kur mano brolis?“ Atsakydavau, kad jis dar pilvuke. O kai pirmą kartą jį pamatė, bučiavo ir mylavo.

Vyresnieji vaikai susitikti su savo broliuku atvyko į ligoninę, pilni džiaugsmo ir nekantrumo pamatyti naują šeimos narį, net surengė Aloyzui įspūdingą sutikimo šventę namuose. Visi buvo kupini emocijų, o aš, iš didelio laimės jausmo, net nesulaikiau ašarų. Mažas angelėlis ištirpdė visų širdis, apgaubė mus meile ir dar labiau suartino. Be galo džiaugėsi mano tėveliai: jie visada svajojo apie anūką ir ši svajonė pagaliau išsipildė. Daug palaikymo ir patarimų sulaukiu iš savo mamos, nes ji pati yra iš gausios šeimos.

Ar kilo kokių nors baimių dėl vėlyvos motinystės sužinojus, kad vėl tapsite mama po daugelio metų? Kaip jautėtės nėštumo metu?     

Visada sakiau, kad jei turėsiu mylimą vyrą, norėsiu su juo ir bendrų vaikų. Taip ir nutiko. Nejaučiau jokios baimės, nors nėštumo laikotarpis nebuvo lengvas, grėsė persileidimo rizika. Vyras ir vaikai nuolat rūpinosi manimi, neleido nieko daryti, atkakliai laikėmės visų medikų nurodymų, kad išsaugotume mažylį.

Namų ruošos ir kiemo darbus perėmė vyras ir vaikai, o aš tik patardavau, ką ir kaip reikia atlikti. Vėlyva motinystė man tapo tikra dovana, tarsi ženklas iš dangaus sustoti ir pailsėti. Jau buvau visiškai pasinėrusi į darbus vaikų darželyje, kurie nebeteikė džiaugsmo ir kirbėjo noras kažką keisti. Taigi, galėjau pailsėti, skirti laiko savo vaikams ir savo naujajai aš.

Dabar, po daugelio metų, iš naujo prasidėjo kūdikystės etapas. Kuo ši patirtis skiriasi nuo ankstesnės motinystės patirties?

Motinystė yra nuostabi, o ypatingas skirtumas tas, kad šalia turiu tris mokines, būsimąsias mamas, kurios net retkarčiais nepasidalina Aloyzo. Pasitaiko dienų, kai Aloyzas net nepatenka į mano rankas, jį tik pamaitinu. Mergaitės praleidžia su juo daug laiko, domisi šiuolaikiniu kūdikio ugdymu. Smagu stebėti iš šalies, kai visi guli su Aloyzu ant lovos ir žiūri į lubas projektoriaus rodomus sensorinio lavinimo vaizdo įrašus, kurie skatina kūdikio regėjimo ir klausos vystymąsi.

Vyresnysis brolis nuolat žavisi Aloyzo meilumu, o Denukas noriai dalijasi savo žaislais ir nekantrauja, kada Aloyzas galės žaisti kartu su juo. Įdomu stebėti, kaip jis meiliai bendrauja su mažyliu, pasakoja jam apie mašinas, pučia balioną ir švelniai laiko jo rankytes sakydamas, kokie maži jo pirštukai. Taigi, dabar turiu daug pagalbininkų, todėl nesijaučiu pavargusi, nes visada yra kas gali mane pakeisti.

Ar pasikeitė jūsų požiūris į vaiko priežiūrą, auklėjimą? Ką dabar darote kitaip nei augindama nuo mažumės dukreles?

Kai mano dukrelės buvo mažos, daug laiko paaukojau mokslams ir karjerai, dėl to, manau, joms trūko mamos dėmesio. Dabar visą savo laiką noriu skirti sūneliui. Dirbdama ikimokyklinio ugdymo mokytoja darželyje, nuolat stebiu pokyčius vaikų ugdymo(si) procese ir tuos pokyčius taikau savo vaikams. Vis dėlto, kalbant apie kūdikio auginimą, nepakeičiau nieko, nes kai kurie senieji metodai man atrodo efektyvesni nei šiuolaikiniai.

Ligoninėje medikai sakė: „Šios mamytės mokyti nereikia, mes patys turėtume iš jos pasimokyti.“ Šiuo metu mano pagrindinis tikslas, kol esu vaiko priežiūros atostogose, išmokyti Aloyzą kasdienių gyvenimo įgūdžių. Kad jam pradėjus lankyti darželį pats valgytų, eitų ant puoduko, nuplautų rankytes, susitvarkytų savo žaidimo vietą bei galėtų savarankiškai atlikti kitas užduotis.

Šiuolaikiniai vaikai labai skiriasi nuo mūsų, jie gerai išmano informacines technologijas, todėl džiaugiuosi, kad yra vyresnių vaikų, kurie galės padėti Aloyzui mokykloje. Tai bus didelė pagalba ir man. Mokysiuosi kartu nuo pradžių, tačiau man tai nekelia baimės. Viskas, kas nauja, yra įdomu, mane užgrūdina ir padeda tapti stipresnei.

Kokia jūsų kasdienybė su šešiais vaikais? Kaip atrodo įprasta diena?

Kasdienybė gausioje šeimoje manęs nevargina, priešingai – ji teikia daug džiaugsmo ir pilnatvės jausmą. Visi jau suaugę, nereikia nuolat kontroliuoti – kiekvienas sugeba pasirūpinti savimi. Mano pagrindinė užduotis yra maisto gamyba. Visa kita atliekame drauge. Savaitgaliais palepina vyras savo išradingais patiekalais, o vaikai saldžiais skanėstais.

Visi planai yra iš anksto aptariami, todėl nekyla jokių sunkumų. Kai namuose daug rankų ir Aloyzui netenka liūdėti, retkarčiais net nesijaučia, kad jis yra. Kasdien visus apdovanoja šypsena, suburia pasimėgauti akimirka, stabtelėti ir prisiminti, kas iš tiesų svarbiausia. Net ir tada, kai gyvenimo ritmas tampa chaotiškas, Aloyzo šypsena primena, kad tikrosios vertybės slypi paprastume – buvime kartu ir gebėjime džiaugtis kasdienybės stebuklais.

Kaip pavyksta skirti dėmesio kiekvienam vaikui? Ar randate laiko sau, savo mėgstamoms veikloms, vyrui, rūpindamasi tokia gausia šeima? Ar turite šeimos laisvalaikio tradicijų?

Šiuo metu visi stropiai mokosi, dažnai diskutuojame apie ateitį ir planuojame, kokių žinių ir įgūdžių mums reikės, norint pasiekti savo tikslus. Į asmeninius reikalus nesikišu, jų nevaržau, nes vaikų darbo dienos pilnos įvairių veiklų bei individualių užsiėmimų. Taigi, visas mano dėmesys sutelktas į Aloyzą. Vyresniems vaikams skiriu tiek laiko, kiek jie jaučia būtinybę. Visos šeimos laisvalaikį suplanuojame, kai atvyksta Denas, tada ieškome įdomių vietų ir leidžiamės į nuotykių kupiną kelionę. Kartais pramogaujame ir atskirai, mergaitės turi savo dienas, o berniukai – savo. Vaikai supratingi, mus, tėvelius, išleidžia praleisti laiką dviese – pabūti romantiškoje aplinkoje, apsilankyti teatre, kavinėse arba tiesiog pasivaikščioti parke.

Man imponuoja vyro požiūris į gyvenimą – mes visur ir viską darome kartu, todėl vaikų auginimas ir auklėjimas mums natūrali ir maloni kasdienybė, dėl to nekyla jokių problemų. Padedama vyro turiu galimybę skirti laiko sau ir rūpintis savo sveikata. Mano mėgstamos veiklos taip pat nenukentėjo. Su vyru atradome bendrų pomėgių ir veiklų, kurios leidžia mums daugiau laiko praleisti kartu.

Kaip rūpinatės savo sveikata ir energija? Juk šeši vaikai – ne tik džiaugsmas, bet ir nemažas iššūkis.

Šiuo metu lankau gydomuosius masažus, sportuoju tiek, kiek leidžia sveikata, o energijos semiuosi iš gamtos. Mėgstu pasivaikščioti parke, paplaukioti baseine, aplankyti gimtąjį kraštą, susitikti su draugais ir giminaičiais. Visa tai man padeda išsivaduoti nuo streso ir palaikyti gerą savijautą. Mano gyvenimas kupinas energijos, greito tempo ir nuolatinių pokyčių, todėl norisi tylos, poilsio ir ramybės.

Aloyzas yra nuostabus vaikas, kuris leidžia man visa tai turėti. Taigi, kai nėra visų namuose, mes su sūneliu karaliaujame. Mano mažasis princas tapo mano ilgai lauktu poilsiu ir ramybe. Dėl jo aš sustojau ir supratau, kad nebūtina nuolat skubėti, kai galima tiesiog pailsėti. Nebereikia stengtis dėl kitų, nes dažnai tai, ką darai, yra tik tavo pačios noras. Tik dabar supratau, ką reiškia, kai mylintis žmogus tavimi rūpinasi, kurio dėka jaučiuosi saugi ir mylima.

Esu dėkinga savo vyresnei dukrytei, kuri visuomet su meile ir kantrybe perima mano kasdienius rūpesčius ir darbus. Galiu visiškai ramiai palikti Aloyzą jos priežiūrai. Todėl galiu atsikvėpti, skirti laiko sau, pasimėgauti akimirkomis dviese su vyru.

Gausi šeima – tai lyg stipri komanda, įveikianti visas kliūtis… tai nesibaigiantis žaidimas, siekiant užsibrėžtų tikslų, ėjimas link pergalių tvirtai susikibus rankomis.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Ar tikrai nepavojinga?

Yra išskiriami du veiksniai, kurie svarstomi kaip galintys sietis su žindymo rizika nėštumo metu. Tai pavojai susiję su hormonų poveikiu ir su moters mityba – energiniais organizmo resursais. Toliau aptarsime juos abu.

Kai mama žindo kūdikį, dirginami krūtų spenelių nerviniai receptoriai ir tada posmegeninė endokrininė liauka hipofizis į kraują išskiria hormoną oksitociną, kuris, skatindamas susitraukti aplink alveoles esančias lygiąsias raumenines ląsteles, priverčia pieną tekėti iš krūtų. Iš panašių lygiųjų raumeninių ląstelių sudarytas ir gimdos sienelės raumeninis sluoksnis. Todėl oksitocinas taip pat yra svarbus gimdymo metu. Apie tai girdėjusios mamos nerimauja: ar žindymo metu išsiskiriantis oksitocinas neišprovokuos gimdos susitraukimų ir nesukels persileidimo ar priešlaikinio gimdymo?

Laimei, per visą pirmąją nėštumo pusę, iki maždaug 24 savaičių, gimdos raumenys dar būna oksitocinui visai nejautrūs. Paskui, kai gimda savo raumenų pajėgumą pradės palaipsniui didinti ir treniruoti būsimoms „varžyboms“ – gimdymui, labai pamažu didės ir tų raumeninių ląstelių jautrumas oksitocinui. Todėl labai nestiprūs gimdos sienelės raumenų susitraukinėjimai, toli gražu negalintys išprovokuoti priešlaikinio gimdymo, antrajame ir ypač trečiajame nėštumo trimestruose yra įprastas reiškinys. Tai daug kartų atsitinka ir meilės glamonių bei lytinių santykių ar net fizinės mankštos pratimų metu.

Iki pat normalaus natūralaus gimdymo pradžios, žindant (dirginant spenelį) išsiskiriantis nedidelis (vis mažėjantis, nes retėja ir trumpėja žindymai) oksitocino kiekis ne tik pirmiausia bus panaudojamas būtent pieno varymui iš krūtų, bet ir to kiekio neužtektų per tą laiką daugelį kartų padidėjusios gimdos stipriems susitraukimams sukelti. Nedidelė jo prisidėjimo tikimybė teoriškai galbūt (bet nebūtinai, nes įrodančių faktų nėra) rastųsi tik dėl kitų priežasčių atsiradusios priešlaikinio gimdymo grėsmės.

Į ką vis dėlto reikėtų atsižvelgti?

Vertinant persileidimo rizikas būtina svarstyti ne tik žindymo įtaką nėštumui, tačiau atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, kurios didina riziką, kad įvyks persileidimas. O esant joms reiktų pasisaugoti ir vis tik, pasitarus su gydytoju, priimti sprendimą žindymą nuosekliai mažinti arba ir nutraukti:

– prieš tai buvęs nėštumas baigėsi persileidimu;
– jei esate 35 metų ir vyresnio amžiaus, ypač, jei jums 40 metų arba daugiau;
– trumpas laikas tarp nėštumų. Jeigu laikotarpio tarp gimdymų trukmė yra mažesnė nei dveji metai, padidėja įvairios rizikos tiek mamai, tiek vaisiui nėštumo metu;
– laukiatės dvynukų ir daugiau vaikų;
– nėštumo metu patyrėte kraujavimą;
– jums rekomenduojama vengti lytinių santykių nėštumo metu.

Dar viena aplinkybė

Remiantis daugelio tyrimų rezultatais, žindymas nėštumo metu, kai nėra kitų rizikų, nekelia grėsmės patirti persileidimą, tačiau kai kurie tyrimai vis tik atrado ryšį tarp žindymo nėštumo metu ir persileidimo rizikos. Šie tyrimai atskleidė, jog persileidimo riziką gali padidinti žindymas, kai esamas vaikelis yra tik žindomas ir dar neprimaitinamas jokiu kitu maistu. O jei vaikas gauna ir kitokio maisto, tokiu atveju žindymas persileidimo tikimybės nepadidina.

Manoma, kad kai kurioms moterims maitinimas tik žindant ir nėštumas vienu metu gali būti per didelis iššūkis organizmo pajėgumams. Taigi, jei moteris pastoja vis dar tik žindydama, vaikui patartina pradėti primaitinimą kitu maistu (priklausomai nuo vaiko amžiaus ir rekomenduojamų produktų tokiam amžiui) tam, kad būtų sumažinta persileidimo tikimybė.

Jei nerimaujate, ar auginant naująjį vaikelį pilvelyje ir žindant jau turimą, jums pakanka organizmo resursų, prisiminkite, kad gimdoje augantis vaikas jo vystymosi pirmaisiais mėnesiais dar būna santykinai labai mažas. Taigi ir maisto medžiagų jo energijos bei kūno augimo poreikiams patenkinti dar nereikės labai daug. Aišku, su laiku, jam augant, atitinkamai didės poreikis medžiagų, reikalingų kūno statybai ir energijai. Tačiau tuo pat metu lygiagrečiai mažės motinos pieno poreikis žindomam vaikui, nes jis gaus vis daugiau kitokio – papildomo – maisto, kuris pradedamas valgyti nuo šešių mėnesių amžiaus.

Tiek nėštumas, tiek žindymas reikalauja papildomų energinių resursų

Nėštumo metu moters mityba turėtų padidėti apie 5 % pirmojo trimestro metu, 10 % antrąjį trimestrą ir 25 % trečiąjį. Žindymo metu kūnui reikia daugiau papildomų energinių resursų. Nuo kūdikio gimimo iki šešių mėnesių amžiaus rekomenduojama, kad žindanti moteris suvartotų papildomai po 500 kalorijų kasdien. Toms, kurios žindo vaikelį nuo šešių mėnesių amžiaus, rekomenduojama papildomai gauti 400 kalorijų per dieną.

Reikia prisiminti, kad besilaukiant ir tuo pačiu žindant daugiau reikia ne tik kalorijų, bet ir įvairių vertingų maisto medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Tad neužtenka tiesiog pavalgyti daugiau ledų, sausainių ar išgerti saldžių gėrimų – tai bevertis maistas. Turite rinktis tai, kas jūsų kūnui, o per jį ir jūsų vaikų kūneliams, suteiks tai, kas naudingiausia jums visiems. Kol pati mama su maistu gauna pakankamai kalorijų ir visų reikalingų medžiagų, kol jos pačios svoris didėja atitikdamas sveikus parametrus, yra pakankamai priežasčių tikėti, kad ji gerai aprūpins save, gimdos gyventoją ir žindomą vaiką.

Taigi, besilaukianti moteris turėtų prisitaikyti prie padidėjusių mitybos poreikių valgydama daugiau ir vyresniojo vaiko žindymas neturėtų daryti įtaką jos dar negimusio kūdikio augimui. Leiskite jūsų apetitui diktuoti: valgykite gerą ir įvairų maistą, kada esate alkana ir gerkite, kada esate ištroškusi.

Linkime ramybės

Prisiminkite, kai jaučiatės gerai, jūsų nėštumas nėra rizikos grupėje, jei jūsų kraujo tyrimo rodikliai normalūs, jei žindymas yra tik kaip papildomas vaikelio mitybos šaltinis, o dar labiau – ritualas, padedantis pajusti artumą – žindymas išprovokuoti persileidimo neturėtų. Kadangi gamta mūsų organizmą sukūrė taip, jog visi geriausi jo ištekliai keliauja naujai gyvybei. Todėl, jei motinos organizmas turės rinktis tarp naujos gyvybės ir pienuko kokybės, jis rinksis naują gyvybę.

Linkime ramybės, pasitikėjimo savo kūnu ir gamtos suteiktomis jo galimybėmis. Prisiminkite, kad natūralu nėštumo metu išgyventi daugiau emocijų, nerimo, baimių. Ir tai sveikintina, nes tokiu atveju esate linkusi labiau pasaugoti save ir nėštumą. Tačiau kai kurios baimės būna nepagrįstos ir tokiu atveju naudinga susirinkti informacijos reikiama tema, pasikonsultuoti su kompetentingais tos srities specialistais. Dažnai to ir pakanka nusiraminimui.
Vis tik, jei psichologiniame lygmenyje jūsų baimė, kad gali įvykti persileidimas žindant, yra didelė, siūlytume žindymą nuosekliai retinti, trumpinti ir nutraukti, nes pati baimė gali padaryti kur kas daugiau žalos nei žindymas.

Parengė: gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė Karolina Tarnauskienė
www.psichologekarolina.eu
Feisbukas Išsipildymas Motinystėje
IG issipildymas.motinysteje

Daugiau skaitykite knygoje „Kūdikio žindymas. Nepakeičiamas kaip motinos meilė“ (2022 m. leidimas).

Nuo pat vyresnėlės gimimo Guoda neapsiribojo tik namais ir vaiko auginimu. Iš pradžių įsitraukė į aktyvių mamų veiklas, labdarą, vėliau grįžo prie savo profesijos. Išėjusi iš ilgamečio samdomo darbo žmogiškųjų išteklių srityje, įkūrė darbuotojų atrankos agentūrą OnHR. Moters dienotvarkėje sutelpa ir darbas, ir įvairios dukrelių veiklos. 

Vyresniosios dukrelės – dainininkės ir fotomodelio – pasiekimai įspūdingi, papasakokite apie juos.

Dešimtmetė Gabrielė dainuoja nuo ketverių, dar darželyje ją pastebėjo mokytoja. Taip ir pradėjo keliauti po muzikos pasaulį. Nuolatos dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose vokalo konkursuose (jų netoli 70), festivaliuose, miesto ir bendruomenės šventėse, kviečiama dainuoti kalėdinių eglučių įžiebimo šventėse, kituose renginiuose. Jau trejetą metų Vilniaus miuziklo mokykloje ji dainuoja su nuostabia mokytoja Ingrida Žiliūte, vaidina dramos studijos spektakliuose ir užsiima kitomis veiklomis. Vos spėjame suktis.

Foto- ir videomodeliukė Gabrielė nuo mažumės dėl didelių akių ir ilgų plaukų užkariaudavo fotografų simpatijas, tad dažnai papuošdavo vaikiškų žurnalų viršelius, atstovaudavo Lietuvos kūrėjų prekiniams ženklams, taip pat filmavosi TV videoreklamose, laidose. Namų sienas puošia daug gražių nuotraukų. Jai visada smagu – ar tai būtų filmavimas, ar renginys, ar kitkas. Svarbu patenkinti smalsumą, įgyti naujos patirties. Dar viena Gabrielės aistra klasikinis baletas, kuriame susijungia estetika ir muzika – tai ją žavi.

Sesutė taip pat ir dainininkė, ir aktorė, ir modelis, dar ir šokėja. Kaip sekasi jai?

Deimantė tikras vijurkas, jos pilna visada ir visur, pozityvus vaikas, kuris iš gyvenimo ima viską didelėmis saujomis. Dainuoja ji taip pat nuo darželio laikų, kartu su sese lanko Vilniaus miuziklo mokyklą, dalyvauja konkursuose, o šiemet jai puikiai sekėsi „Dainų dainelėje“. Aktyviai pasirodo renginiuose, miesto šventėse, garsina filmus ir reklamas, įdainuoja daineles LRT, vaidina spektakliuose.

Mažosios aistra būgnai, tad keletą metų lanko „Yamahos“ muzikos mokyklą. Deimantės šypsena pritraukia kameras, tad gauna pasiūlymų filmuotis TV reklamose, fotografuojasi produktų, drabužių, žaislų reklamose. Jai smagu, kai gali su kitais vaikais aktoriais ar suaugusiaisiais įsijausti į vaidmenį, o paskui save pamatyti TV ekrane. Šiemet pradėjo lankyti gatvės šokius: keletą metų norėjo ir pagaliau pabandėme. Kol kas tai dar naujas užsiėmimas, žiūrėsime, kaip seksis toliau.

Ar skatinote dukreles šioms veikloms?

Specialiai niekada neskatinau, viskas vyksta savaime, tad būrelius renkasi pačios. Kasmet klausiu: „Kokias veiklas tęsiame, o gal kažkurias nutraukime?“ Smagu, kad viskas, ką jos pabando, tampa ilgalaikiais projektais. Jos įsijaučia į tą veiklą, kasmet vis labiau įsitraukia. Reklamos, fotosesijos – tai tiesiog smagi pramoga, kartais net klausia, kodėl mūsų jau kuris laikas nekviečia ar pan. Mano didžiausias noras, kad viskas, ką daro, joms būtų smagu ir įdomu, kad iš veiklų pasisemtų patirties. Kiekviena veikla atneša naujų potyrių, išgyvenimų, pamokų, gebėjimų valdyti situacijas savarankiškai. Tai yra svarbiausia: vaikas gali pamatyti, pažinti tam tikrų veiklų užkulisius ir kt. Dalykus, su kuriais ne visada paprasta susipažinti.

Konkursai, koncertai ir kiti pasirodymai, pergalės ir nesėkmės sukelia įvairiausių emocijų. Kaip mergaitėms sekasi su jomis susidoroti?

Apie tai kalbame ir pasiruošiame, o į konkursus žiūrime kaip į žaidimą, kuris turi tam tikras taisykles. Taip, kartais būna liūdna, bet konkuruoji pats su savimi, kad kitą kartą galėtum pasirodyti dar geriau. Turime daug draugų iš muzikos konkursų. Tie vaikai nekonkuruoja tarpusavyje, nes jie išmokę taip gyventi nuo mažumės. Jiems visada smagu susitikti, apsikabinti po pasirodymo ir pabūti kartu. Būna visko: kartais nurieda ašarėlė, kartais nusišypso laimė – tai natūralios emocijos.

Ar dėl intensyvios dienotvarkės nenukenčia dukrelių mokslai?

Abi mergaitės mokosi tikrai gerai, įvertinimai būna aukštesni, jos skaito knygas, dalyvauja mokyklos renginiuose, olimpiadose. Mokslai mums visada yra prioritetas. Sakau: „Jeigu kažko nespėsite ir kentės mokslai, teks atsisakyti būrelių.“ Tai joms abiems puiki motyvacija. Džiaugiuosi gerais rezultatais. Kol kas mergaitės mokosi pradinėje mokykloje, kitais metais Gabrielė bus penktokė ir prisidės daugiau pamokų, tada įvertinsime užimtumą iš naujo.

Ar mergaitės nepavargsta nuo tokios daugybės veiklų? Kaip jūs ilsitės, pramogaujate?

Kasdien laikomės režimo: 9 val. mergaitės eina miegoti, išimtys būna tik per atostogas ar savaitgaliais. Laiko vaikiškoms pramogoms jos tikrai turi: žaidžia stalo žaidimus, susikuria žaidimus pačios, geru oru būna lauke ir drauge užsiima kitomis veiklomis.

Ilsimės ir pramogaujame daug – beveik kiekvieną laisvadienį kažką veikiame. Keliaujame į filmą, spektaklį, susitinkame su draugais ar tiesiog patinginiaujame namie. Mėgstame keliauti: mūsų mergaitiška trijulė dažnai sėda į automobilį ir su draugais keliaujame po Lietuvą ar kaimynines šalis. Aprodome vaikams lankytinus objektus, kad jie įgytų žinių, pramogaujame vandens parkuose, atrakcionuose ir t.t. Skrendame į kitas šalis, pavyzdžiui, Legolendą, ar tiesiog pailsėti prie jūros. Mėgstu keliauti, ir kai tik turiu galimybę, visada stengiuosi tai daryti.

Esate veikli mama, verslininkė, o dar daug jūsų laiko užima įvairūs dukrelių užsiėmimai, pasirodymai, fotosesijos. Kaip spėjate visur dalyvauti?

Turbūt planavimas ir veiklumas mano stiprioji pusė: jeigu gyvenčiau chaose, tikrai nieko nespėtume. Susiplanuoju kitos dienos darbus: kur reikės nuvažiuoti su dukromis, laiką, kurį skiriu darbui. Kaip ir daugeliui mamų, dažnai tenka dirbti vaikų būreliuose, automobilyje ir pan. Kai gebi atsiriboti nuo aplinkos, puikiai sutvarkai ir darbinius reikalus. Prisipažinsiu – dažnai tenka dirbti vakarais, jas paguldžius.

Gyvename už Vilniaus ribos, taigi Gabrielė kasdien keliauja į mokyklą Vilniuje. Ryte atsikėlusi pašildau naminį maistą ir sudedu į termosus bei pietų dėžutes. Abiejų mergaičių visi būreliai taip pat yra Vilniuje, tad laiko planavimas – vienas iš svarbiausių dalykų mūsų gyvenime. Vaikai taip pat turi rutiną, savo atsakomybes, žino, kada ir ką reikia padaryti.

Stengiamės spėti ten, kur norime ir patinka. Tikrai nedalyvaujame visur, kur galėtume. Dalies veiklų atsisakome ir paskirstome prioritetus. O kartais net pasakome griežtą STOP – ypač po kalėdinio aktyvaus laikotarpio, kai koncertinės veiklos baigiasi – ir ilsimės. Buvimas su vaikais man patinka, mane papildo ir niekada netrukdė. Visada esu ir būsiu šalia, kai jos patirs vis naujų ir naujų dalykų.

Noriu, kad vaikai pamatytų, pajaustų ir išgyventų kiek įmanoma daugiau didelių ir mažų emocijų. Kiekvienas įvykis yra patirtis, kuri plečia akiratį ir formuoja mažą žmogutį. 

Kas, jūsų manymu, svarbiausia ugdant vaikus? Kokias vertybes stengiatės įskiepyti savo dukroms?

Mano akimis, svarbu vaikus išmokinti savarankiškumo, gebėjimo priimti sprendimus, mokėti ieškoti išeičių, tyrinėti pasaulį, atskirti blogus dalykus nuo teigiamų, pažinti emocijas. Vaikas smalsus ir kuo daugiau potyrių, tuo jo akiratis labiau plėsis visomis prasmėmis. Ateityje iš mažų detalių jis gebės susikurti savo paveikslą ir kiekvieną potyrį integruoti į savo tolimesnį gyvenimą. Stengiuosi vaikams įskiepyti kultūringo ir mandagaus elgesio principus, lygybės sampratą, sveikesnio gyvenimo principus, imlumą aplinkai ir meilę sau, aplinkiniams ir pasauliui.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Gretos Kniežaitės-Novikovienės, „Roberta Fotografė”

ir asmeninio archyvo nuotraukos

Dažniau kenčia fiziškai neaktyvios moterys

Dubens dugno raumenys atlieka labai svarbią funkciją – tinkamoje padėtyje prilaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnyną. Jie padeda kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, sutraukia ir atpalaiduoja makšties sieneles lytinio akto metu. Jei dubens dugno raumenys įsitempę arba, priešingai, atsipalaidavę, gali sutrikti šių organų veikla.

Dėl to sunku kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi, susilpnėja seksualiniai pojūčiai. Esant silpniems dubens dugno raumenims gali nusileisti žemyn makšties sienelės, šlapimo pūslė, gimdos kaklelis ir gimda, tiesioji žarna. Dėl raumenų silpnumo atsiranda tarpvietės, pilvo ir dubens skausmas. Stiprūs dubens dugno raumenys padeda išvengti apatinės nugaros dalies skausmo, išlaikyti taisyklingą laikyseną, palaiko pilvo formą.

Šie raumenys itin lengvai neatsikuria – tam prireikia keleto mėnesių. Jeigu po gimdymo raumenų tonusas neatkuriamas, su kiekvienu nėštumu jis silpsta dar labiau. Ypač tai aktualu, jeigu moteris gimdo su trumpomis pertraukomis. Dažniau nusilpsta šie raumenys toms moterims, kurios nebuvo fiziškai aktyvios prieš gimdymą. Didelės įtakos dubens dugno raumenų susilpnėjimui turi tarpvietės kirpimai ar plyšimai gimdant.

Nerimą keliančios situacijos

Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu dėl silpnų dubens raumenų gyvenimą ir nuotaiką gali gadinti įvairios situacijos. Šlapimo nelaikymu skundžiasi maždaug pusė moterų. Šlapimas nevalingai išsiveržia kosėjant, čiaudint, juokiantis ar sportuojant. Kai kurios moterys jaučia nepakeliamą norą šlapintis, net kai jų šlapimo pūslė tuščia. Kitoms, priešingai, sunku pradėti šlapintis arba visiškai ištuštinti šlapimo pūslę.

Silpni dubens raumenys gali apsunkinti tuštinimąsi, o pilvo pūtimas ir užkietėjimas gali būti signalas, kad šie raumenys tinkamai nefunkcionuoja. Dar viena itin nemaloni problema po gimdymo, susijusi su silpnais raumenimis – išmatų nelaikymas. Kai kurioms pagimdžiusioms moterims sunku kontroliuoti dujų pasišalinimą.

Dubens raumenų problemos gali lemti skausmą ar diskomfortą lytinių santykių metu, kuris komplikuoja intymų gyvenimą, tačiau apie tai moterys linkusios nutylėti.

Sustiprėjus šiems raumenims geriau palaikomi vidaus organai, pagerėja jų funkcijos ir galite išvengti organų nusileidimo ir kitų negalavimų.

Padės Kėgelio pratimai

Atkurti dubens dugno raumenų stangrumą ir elastingumą padeda Kėgelio pratimai. Juos, nesant komplikacijų, galima atlikti praėjus kelioms dienoms po gimdymo. Sutraukinėjant raumenis jie stiprėja, o atlikti pratimus paprasta ir nereikia jokių priemonių. Kėgelio pratimus patariama pradėti nėštumo metu, kad išvengtumėte raumenų problemų pagimdžius.

Pirmiausia turite identifikuoti raumenis, kuriuos reikia treniruoti. Tam šlapindamasi sustabdykite šlapimo srovę. Jei pavyksta, vadinasi, radote reikiamus raumenis. Tada jau galite pereiti prie pratimų.

Suspauskite raumenis, palaikykite 3–5 sekundes ir atpalaiduokite tiek pat laiko. Sutelkite dėmesį būtent į dubens dugno raumenų susitraukimą. Jokiu būdu neįtempkite pilvo, šlaunų ar sėdmenų. Treniruodami raumenis nesulaikykite kvėpavimo: kvėpuokite laisvai ir tolygiai.

Kartokite pratimą 10 kartų. Vėliau, sustiprėjus raumenims, susitraukimų ir atpalaidavimo laiką galėsite pailginti iki 10 sekundžių ir kartoti pratimą iki 15 kartų. Atlikite šiuos pratimus blokais 3 kartus per dieną. Norint pasiekti gerą rezultatą, teks padirbėti kelis mėnesius.

Raumenims būtinas maistas

Raumenims reikia ne tik treniruočių, bet ir maisto. Pasirūpinkite svarbiausiomis medžiagomis, suteikiančiomis energijos. Viena iš tokių omega-3 riebalų rūgštys, kurios yra svarbi organizmo ląstelių statybinė medžiaga. Šios riebalų rūgštys būtinos  imuninei, nervų, kraujotakos, griaučių sistemoms, taip pat ir raumenims. Omega-3 riebalų rūgštys reikalingos raumenų baltymų sintezei.

Jos teigiamai veikia eritrocitų membranų elastingumą. Tai palengvina eritrocitų darbą, tiekiant deguonį ir maisto medžiagas į organizmo audinius, tarp jų ir raumenis.

Svarbus mikroelementas sveikiems ir stipriems raumenims yra cinkas. Paprastai organizme jo yra apie 3 g, gana daug iš šio kiekio sutelkta raumenyse. Cinko reikia ląstelių augimui, jis dalyvauja daugelio fermentų apykaitoje, baltymų sintezėje, padeda pasisavinti vitaminą D bei kalcį.

Raumenims yra būtinas leucinas – viena iš nepakeičiamųjų aminorūgščių, kurių organizmas pats negamina. Leucinas reikalingas baltymų sintezei iš riebalinio audinio, dalyvauja aprūpinant raumenis energija. Ši aminorūgštis padeda palaikyti tvirtą raumenų struktūrą.

Visas šias medžiagas bei  subalansuotą jų kiekį galite rasti naujame maisto papilde „Mommytoo”.

Parengė Undinė Gilė

Geriau būti mama, kuri save realizuoja, nei ta, kuri užauginusi vaikus supranta, kad gyvenimas tiesiog pralėkė…

Klaipėdoje gyvenanti verslininkė Reda Zavadskė keturių vaikučių mama. Vyresnėlei Laisvei aštuoneri, Vyčiui jau tuoj septyneri, Gintui treji, o mažylei Meilei dveji metukai. Būdama daugiavaikė mama Reda spėja dar ir dirbti savo sukurtuose versluose. O jų taip pat jau keturi! Kaip jai tai pavyksta?

Papasakokite, kaip vaikams sugalvojote tokius nuostabius simbolinius vardus?

Kai laukėmės pirmagimės, gimdymo terminas buvo numatytas vasario 20 d. Tad su vyru rinkdami vardus svarstėme pavadinti Frėja, bet jei dukrytė gims Vasario 16-tąją, jos vardas bus Laisvė. Taip ir nutiko. Šį vardą dukra neša kaip vėliavą. Ji negali būti varžoma, nes tada iškart kils maištas. O kai gimė antrasis sūnus, vardą derinome prie Laisvės, tad jam išrinkome Vyčio vardą. Trečiojo vardas taip pat labai lietuviškas – Gintas, nes reikia ginti tautą, o mažiausioji – Meilė, nes ji viską sujungia ir ji tikrai tokia, visiška meilė…

Kaip randate laiko visiems keturiems vaikams, užsiimdama savo verslais? Juk kiekvienas individualus, su savais poreikiais ir kiekvienam reikia mamos dėmesio.

Esu tikrai labai aktyvi mama. Keturi vaikai ir nei karto nesusipažinau su tikromis motinystės atostogomis, nes visada dirbau. Kiekvienas vaikas į mano gyvenimą atnešė vis kitą veiklą. Šiuo metu vadovauju „Hi‘story verslo komunikacija“ komandai, dėstau dirbtinį intelektą, esu verslių moterų klubo „Start4networking“ Turmalino padalinio kokybės vadovė bei nesenai įkūriau auklių agentūrą „Daugiavaike.lt“

Kadangi tiek aš, tiek vyras turime darbus, kuriuos deriname pagal save, viską gražiai susidėliojame. Vyras labai padeda, ir kai man reikia kažkur išvykti ar ilgiau padirbėti, jis pabūna su vaikais, o nuo rudens visi vaikai jau ugdymo įstaigose.

Visi mūsų vaikai buvo ramūs leliukai, tai daug darbų darydavau tiesiog su vaiku. Tokia jau esu, jog negaliu sėdėti tarp keturių sienų. Pasitaikė etapas, kai vyro šalia nebuvo, bet ir tada susitvarkiau, nes viskas yra įmanoma. Nesakau, kad lengva, bet įmanoma.

Yra mamų, kurios nenori niekam palikti savo vaikų, nes bijo būti tos „blogos mamos“, bet galiu pasakyti labai nuoširdžiai: jei vaikas pabus dvi, tris valandas su mylinčia aukle, jam nieko blogo neatsitiks. Geriau būti mama, kuri save realizuoja, nei ta, kuri užauginusi vaikus supranta, kad gyvenimas tiesiog pralėkė…

Taip pat yra mamų, kurios nori būti su vaiku ir apie darbus negalvoja – viskas gerai, mes visos skirtingos. Svarbiausia, jaustis laimingai ir nebūti ta nusivylusia namų šeimininke.

Vaikams laiko randu visada, net pačioj įtempčiausioj dienotvarkėj. Rytas, vakaras, visi savaitgaliai ir atostogos yra mūsų laikas, kurį aš vertinu, branginu ir visada jo laukiu. Taip pat turiu tokią tradiciją – kartą per mėnesį pasikviečiu į pasimatymą po vieną savo vaiką ir skiriu dėmesį tik jam. Kadangi vaikai keturi, tai ir pasimatymai per mėnesį yra keturi. Jie neprivalo būti labai prabangūs. Kartais nueiname į filmą, bet kartais užtenka ir tiesiog pasivaikščioti dviese.

Sakoma, kad vieną vaiką auginti sunkiau negu du, o kaip auginant dar daugiau? Juk rūpesčių nemažėja – atsiranda naujų: darželis, mokykla, būreliai…

Nemanau, kad yra koks receptas, kuriame būtų aiškiai parašyta kiek vaikų auginti lengviau. Kartais vienas vaikas šeimoje gali atstoti tris, o trys prilygti vienam. Žinoma, mano vaikai pykstasi vienas su kitu, apsižodžiuoja, bet džiaugiuosi, kad muštynių namuose neturim. Dažniausiai jie žaidžia vienas su kitu, padeda vienas kitam ir todėl nėra taip sunku, kaip iš šono gali atrodyti.

Didelė šeima turi ir nemažai pliusų, nes mano vaikai labai savarankiški, komunikabilūs ir drąsūs.

Taip, nelengva vaikus vežioti į skirtingus būrelius, kurie vyksta tuo pačiu metu. Pasiimti iš mokyklos ir darželio užtrunka nemažai laiko… Na, bet Laisvė jau didelė, pati pareina namo ir tikiu, kad paaugus kitiems to vežiojimo vis mažės, nes tikrai taksiste būti ne taip paprasta.

Na, gal dar vienas sunkumas auginant daug vaikų yra ligos, nes kai suserga vienas, visi kiti – iš paskos ir namai tampa ne namais, o privačia ligonine. Bet tai neilgas laiko tarpas (dažniausiai žiemą), tad net ir tada stengiamės išlikti pozityvūs.

Visus keturis vaikus nuo vystyklų prižiūrėjo jūsų vyras, kaip jis susidorojo su tokia ilgai trukusia buities rutina?

Nebuvo taip, kad prižiūrėjo tik jis. Nemažai laiko namuose praleidom abu, o būdama namuose pasidarydavau keletą darbų. Tik paaugus vaikams išėjau į biurą. Tiesiog vyras su visais vaikais buvo tėvystės atostogose, kadangi aš tokių gauti negalėjau, nes nedirbau jokiam samdomam darbe, o visada užsiėmiau tik savo verslais.

Vyras labai daug prisideda prie vaikų auginimo ir džiaugiuosi, jog nesam stereotipinė šeima, kurioje moteris prižiūri buitį, o vyras tik uždirba pinigus.

Ar kasdienių darbinių ir buitinių rūpesčių gausybėje randate laiko sau, taip pat – pabūti dviese su vyru?

Nelengva, bet, kaip minėjau anksčiau – įmanoma. Nesenai, prieš keletą savaičių skyriau ilgiausią įmanomą laiką sau po daug metų – keliavau savaitei į Italiją be šeimos. Graužė sąžinė, neslėpsiu, vis susimąstydavau: kaip gaila, kad jų nėra šalia. Bet kaip galiu būti pozityvi mama, jei pati savęs nepakraunu? Visada buvau už tai, kad pirma skirtume laiko sau, pripildytume save ir tada galime dalinti kitiems.

Santykiai su vyru… buvo ir tokių laikotarpių, kai atrodė, jog vienas kitą pametėme, atrodė, kad stovime ir ant skyrybų slenksčio. Bet laiku susizgribome. Dabar turime aukles, tad randame laiko pabūti tik dviese – einame į pasimatymus.

Kaip sugebėjote išauginti tiek verslų, kas pastūmėjo, kokia buvo pradžia?

Manau, puikus giminės pavyzdys. Augau tarp verslių žmonių, tad turbūt šias savybes perėmiau. O šiaip esu žmogus, kuris visada stengiasi viską padaryti iki pabaigos ir nuoširdžiai, o tai versle yra svarbiausia. Pradžią man davė tinklinis marketingas, kuriame išmokau begalės dalykų: nuo šaltų skambučių, kai dažnai girdi – ne, iki pristatymų vedimo viešuose renginiuose. Taip pat tinkliniam marketinge reikėjo telkti savo komandą, tapti lydere, tad šie įgūdžiai puikiai pravertė kuriant savo pačios verslą.

Jūsų specialybė – režisūra, o verslų sritys – ne pagal išsilavinimą. Veikiausiai jums pačiai teko semtis papildomų žinių?

O taip, niekada nenustojau mokytis. Visada vis ieškau, kokiuose mokymuose, konferencijose galiu sudalyvauti ir papildyti savo bagažą. Kadangi daug mokau kitus, akivaizdu, kad negalėčiau to daryti, jei pati nesimokyčiau bei neturėčiau tam kompetencijos. O režisūra yra toks mokslas, kuriame gauti įgūdžiai tikrai padeda begalėje gyvenimo ir darbo sferų.

Kuri iš jūsų veiklų mieliausia širdžiai?

Šiuo metu su dideliu malonumu dėstau dirbtinį intelektą užimtumo tarnybos studentams, mokymų organizatoriams, įmonių vadovams ir kitiems, kurie tuo domisi. Ir, žinoma, auginamas verslas – auklių agentūra „Daugiavaike.lt“, kuriai atiduodu ne tik širdį, bet ir sielą.

Patikėti mažą vaiką svetimam žmogui baisoka. Ką gali pažadėti tėvams, kuo išskirtinė jūsų auklių agentūra?

Taip, tikrai sunku susirasti gerą, kompetentingą auklę. Pati ne kartą buvau susidūrusi su situacija, kai iš pirmo žvilgsnio žmogus atrodo labai malonus ir geras, bet po kurio laiko vaikai sako, kad nebenori su ja pasilikti. Arba – palieku vaikus su aukle, bet nežinau, ką ji su jais veikia…

Tad mūsų auklių agentūra „Daugiavaike.lt“ ir išskirtinė tuo, kad kruopščiai atrenkame ir apmokome aukles, kurios gali kokybiškai užsiimti su vaiku per ugdomąsias veiklas. Be to, ir tėvai, ir auklė žino, kad ji yra stebima vaizdo kamerų.

Atrinkdama aukles netgi testuoju su savo vaikais, kad įsitikinčiau, jog tikrai šis žmogus žino, ką daro, ir ras ryšį su skirtingo amžiaus vaikais. Nors mūsų paslaugos tikrai nėra pigios, bet darbai labai greitai įsibėgėjo, tad panašu, kad tokios paslaugos poreikis didžiulis. Auklių agentūra veikia Klaipėdoje ir Palangoje, o dabar startuoja ir Kaune bei Vilniuje.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Fotografavo Vilma Zalanskaitė

Pritrūkti galime bet kuriuo sezonu

Geležis svarbus mikroelementas, dalyvaujantis daugelyje biocheminių organizmo reakcijų. Tai sudėtinė dalis hemoglobino – raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo, tiekiančio deguonį visam organizmui. Trūkstant geležies, nepasigamina reikiamas eritrocitų kiekis. Tuomet sutrinka visų organizmo ląstelių aprūpinimas deguonimi ir energija, o ilgainiui gali užklupti liga – geležies stokos anemija.

Trūkstant šio mikroelemento, kamuoja silpnumas, nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prasta nuotaika, galvos skausmas ir svaigimas, padažnėja širdies plakimas, gali suprastėti atmintis, sunkiau sutelkti dėmesį. Geležies stoka suprastina odos būklę: ji išblykšta, išsausėja, slenka plaukai, skilinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai.

Geležis būtina imuninei sistemai, padedančiai organizmui kovoti su infekcijomis. Todėl pritrūkus šio mineralo dažnai sergama kvėpavimo takų infekcijomis, lėtai gyja žaizdos.

Deja, dažniausiai mikroelementais susirūpiname tik šaltuoju metų periodu, nepagalvodami, kad kai kuriuos iš jų gauti sudėtinga visais sezonais. Vienas tokių yra geležis, kurio pagrindinis šaltinis – mėsa.

Didesnį geležies poreikį lemia moters fiziologija

Moterys turi papildyti kiekvieną mėnesį per menstruacijas netenkamą geležį. Mėnesinių metu prarandama vidutiniškai 30–40 ml kraujo, o kartu su juo ir geležies. Kai kurios kraujuoja gausiau, joms didesnė mažakraujystės tikimybė. Prie šio mikroelemento stokos gali prisidėti kraujavimas sergant ginekologinėmis ligomis. Taip pat – dėl hemorojaus, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, kitų virškinamojo trakto ligų.

Daugiau geležies praranda intensyviai sportuojančios, mėgstančios lankytis pirtyje moterys. Jos atsargas mažina bet kuri intensyvi veikla, kai gausiai prakaituojama.

Daugiau geležies reikia nėštumo metu, kai deguonis būtinas ne tik mamai, bet ir vaisiui, placentai. Pavyzdžiui, trečiąjį trimestrą šio mineralo reikia 2–3 kartus daugiau. Geležies stokos anemija nėščioms moterims padidina persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmę. Šio mineralo turi užtekti ir žindančiai mamai. Beje, geležies ji netenka gimdydama.

Viena iš priežasčių, kodėl moterims pritrūksta geležies, yra nepakankamas jos suvartojimas su maistu. Moterys dažniau nei vyrai laikosi įvairius maisto produktus bei jų kiekį ribojančių dietų.

Per mažai valgydamos mėsos, žuvies ir paukštienos, geležies negausime užtektinai, nes būtent šiuose maisto produktuose esanti geležis yra lengvai įsisavinamos hemo formos. Augaliniuose produktuose esanti ne hemo geležis pasisavinama prastai, taigi, pašalinus mėsą iš raciono arba ją pakeitus pieno produktais ir kiaušiniais, taip pat didelė tikimybė, kad pritrūksime geležies.

Antra vertus, nors geležis iš gyvūninės kilmės maisto pasisavinama žymiai geriau, pernelyg daug jo valgyti nėra naudinga. Su dideliu gyvūninės kilmės maisto kiekiu, ypač raudona mėsa, kuri turi daugiausia geležies, gauname ir sveikatą bloginančių medžiagų, pvz., daug sočiųjų riebalų rūgščių. Gausu geležies galvijų kepenyse, bet daug jose ir toksinių medžiagų. Todėl gyvūninės kilmės produktus patariama vartoti saikingai, o raudoną mėsą – tik 1–2 kartus per savaitę, kepenis – tik kartą per mėnesį.

Kai geležies reikia daugiau – padeda maisto papildai

Sveika, subalansuota mityba, apimanti visas maisto produktų grupes, ne visada padeda išvengti geležies trūkumo, ypač tuomet, kai jos reikia daugiau. Kompensuoti natūraliais produktais neįmanoma didelio geležies trūkumo, o ypač – sergant anemija. Žinoma, mityba yra svarbi ir vartojant geležies papildus.  

Maisto papilduose, kaip ir maiste, geležis gali būti hemo arba ne hemo formos. Geriau absorbuojami organizme natūralios hemo (gyvūninės kilmės) geležies papildai. Taip pat juos organizmas geriau toleruoja: netrukdo nei maistas, nei skrandžio rūgštys. Vartojant hemo geležies preparatą galima išvengti tokių nemalonių negalavimų kaip skrandžio skausmas, pykinimas ir vidurių užkietėjimas. Jis gali pasitarnauti tais gyvenimo periodais ir tose situacijose, kai geležies reikia daugiau.

Blogiausia, kad geležies trūkumo galime nepastebėti: specifinių požymių kurį laiką gali neatsirasti, o bendrasis kraujo tyrimas parodo žemą hemoglobino kiekį tik tada, kai jau sergama anemija. Apie sumažėjusias šio mikroelemento atsargas galime sužinoti tik iš baltymo feritino tyrimo. Šis baltymas saugo geležies atsargas kepenyse. Tyrimas atliekamas įtarus šio mikroelemento trūkumą, o apie problemą galime nė nenutuokti. Taigi, geležies atsargomis geriausia pasirūpinti iš anksto.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Motinystė dažną mamą paskatina naujai veiklai, paprastai suteikiančiai tai, ko labiausiai trūksta jai pačiai šiuo sudėtingu ir nuostabiu laikotarpiu. Jums taip pat, ko gera, buvo panašiai?

Motinystė tikrai paskatino šiai veiklai. Negaliu sakyti, kad man pačiai viso to labai trūko, nes ėjau į motinystę nusiteikusi laukiantiems iššūkiams ir atlikusi šiokius tokius namų darbus. Vos pastojusi žinojau, kad motinystės pradžia bus žymiai lengvesnė turint draugių su panašaus amžiaus vaikais, todėl sukūriau būsimų mamų bendruomenę internete. Be abejo, tapusi mama, aiškiai pajaučiau, ko trūksta mamoms, auginančioms labai mažus vaikus, kur jos jaučiasi visuomenės atstumtos ir kas galėtų padaryti motinystės pradžią lengvesnę. Tad išleidusi dukrytę į darželį sukūriau fizinius namus mamoms, auginančioms kūdikius ir pradedančius vaikščioti todlerius.

Kokia jūsų motinystės patirtis?

Labai įvairi! Man pastojus, po mėnesio prasidėjo pandemija. Tą pačią dieną, kai sužinojau, kad laukiuosi, atėjo metus laukti tyrimų rezultatai ir paaiškėjo, kad turiu labai retą genetinę ligą. Tad jau nėštumas buvo kupinas netikėtų iššūkių. Labai aiškiai nuo pat pradžių pajaučiau, kad mama dėl savo vaiko tikrai gali viską! Paauglystėje esu alpusi, kai man iš venos ėmė kraują tyrimams, lankant vairavimo kursus pasidarė bloga pirmosios pagalbos mokymuose. Bet kai pastojus prireikė kasdien susileisti vaistus – kažkas manyje persijungė ir nuo pirmos dienos dariau tai užtikrintai ir ramia širdimi.

Taip pat man labai pasisekė, kad turėjau mamą pediatrę – neonatologę. Tad net ir būdama pirmą kartą mama jau labai daug dalykų žinojau, buvau rami, nusiteikusi, kad gali pasitaikyti visko! Nepaisant sudėtingų momentų, kurių tikriausiai neišvengia nė viena mama, sąmoningai stengiausi išlikti rami ir pasiduoti ritmui, kurį diktuoja naujagimis. Iki šiol stengiuosi kasdien mėgautis nuostabiomis akimirkomis ir ramiai išgyventi sudėtingus momentus. Vakarė yra tikras viesulas, ji nepaprastai aktyvi ir labai stipraus charakterio. Su ja nėra lengva, bet motinystė man kasdien dovanoja neapsakomą laimę ir meilę.

Iki dukrelės gimimo dirbote pramogų pasaulyje, ar lengvai pakeitėte įprastinę darbo sritį? Kaip reagavo vyras į šią jūsų idėją?

Na, negalėčiau pasakyti, kad pakeičiau. Greičiau praplėčiau veiklų ratą. Aš iki šiol dirbu pramogų pasaulyje, užsiimu grupės Mad Money koncertų organizavimu ir administravimu bei pianistės Ievos Dūdaitės vadyba. Su pastarąja ruošiamės jos areniniams koncertams. Grįžtant prie klausimo – visada buvau linkusi į iššūkius, mano vyras tą žinojo, tad viskas vyko labai sklandžiai. Darbus pramogų pasaulyje susimažinau, kai pradėjome planuoti vaikelį. Žinojau, kad laukimui man reikia daugiau ramybės. Kai dukra išėjo į darželį – tą laiką užėmė „Va Va Erdvė“. Dabar svajoju dar pradėti dailės terapijos magistro mokslus.

Ši sritis Jums buvo nauja – iš kur sėmėtės patirties?

Šį sritis ne tik man nauja. Kai atidarinėjau erdvę – buvau pirmoji Lietuvoje pradėjusi šią veiklą, tad turėjau viską atrasti, sugalvoti ir sukurti pati. Dabar, praėjus pusantrų metų nuo veiklos pradžios, galima rasti daug panašių vietų, kuriose sekama mano pramintu keliu, atkartojamos mano idėjos.

Visada mėgau iššūkius, daugybę metų buvau atlikėjų vadybininke, renginių organizatore, tad įveikti iššūkius, su kuriais dar niekas nebandė susitvarkyti iki tol – man nėra naujiena. Tiesiog sujungiau savo vadybinę ir organizacinę patirtį su įgimta empatija, meile kitiems, noru padėti ir globoti.

Su kokiais iššūkiais teko susidurti? Kas labiausiai padėjo?

Iki šiol sunkiausia žmonėms paaiškinti, kad tai nėra vaikų žaidimų kambarys, darželis ar panaši vieta, kuri skirta vaikams. Mūsų visuomenėje vis dar įprasta, kad gimus vaikui mama lieka nuošalyje, kad visi teiraujasi tik apie vaiką, bet nesidomi mamos būsena. Atėję į erdvę apie ją išsamiau nepasidomėję žmonės dažnai nustemba, kad čia ant sienų nėra nei drambliukų, nei drugelių. Erdvė yra tarsi šeimos, auginančios mažus vaikus, namai – interjeras skirtas suaugusiesiems, bet galima rasti viską, ko gali prireikti turint mažą vaiką. Šį klausimą sprendžiu nuolatine komunikacija.

Kaip pavyko sudominti mamas joms siūloma nauja susitikimų erdve?

Mamoms tiesiog norisi šiltos, jaukios bendrystės. Tai pagrindinis stimulas ateiti. Ne kartą esu girdėjusi, kad jos ateina ne į šią vietą, o pas mane. Be abejo, jos džiaugiasi ir mėgaujasi galėdamos šioje erdvėje save įvairiapusiškai auginti, lankydamos veiklas. Tai, kad net turėdamos kelių mėnesių kūdikį jos gali toliau sportuoti, sužinoti ir išmokti naujų dalykų, dalyvauti koncertuose, kurie skirti suaugusiesiems, socializuotis – joms labai svarbu.

Kuo ypatinga ir išskirtinė ši mamų erdvė? Kokio amžiaus vaikučių mamos laukiamos?

Ši erdvė pirma tokia Lietuvoje. Kai atvėriau „Va Va Erdvės“ duris – visos kitos erdvės buvo orientuotos į vaikus, jų žaidimus ar lavinimą. Mano sukurta erdvė yra mamai ir dėl mamos. Mamai, kurios vaikas yra nuo 1 mėnesio iki 3 metų amžiaus. Mamos čia jaučiasi lyg atėję į svečius pas draugę. Per tiek laiko yra susikūrusi saugi bendruomenė. Mamos ne tik vaišinasi karštais gėrimais, bet žino, kad po kiekvieno užsiėmimo vyksta jaukūs, nuoširdūs pokalbiai įvairiausiomis temomis, dalinamasi nerimu ir džiugiais išgyvenimais.

Visos mamos čia priimamos su savo požiūriais. Tai saugi erdvė įvairiems pasirinkimams, pavyzdžiui, čia susitinka tiek žindančios trimečius vaikus, tiek maitinančios ką tik gimusius kūdikius mišinuku. Ir visos mamos gerbia viena kitą. Tai pagrindinė erdvės taisyklė: gerbti kitą mamą ir jos pasirinkimus.

Kiek laiko gyvuoja Jūsų sukurta „Va Va Mama“ ir kaip ji galbūt keitėsi?

Erdvei jau yra pusantrų metų. Labiausiai keitėsi pavadinimas – nuo rugsėjo ji vadinasi ne „Va Va Mama“, o „Va Va Erdvė“. Ši vieta nuo pat pradžių buvo orientuota į suaugusiuosius ir jų laisvalaikį tiek būnant su vaikais, tiek be jų. Kai pavadinime yra žodis „mama“, žmonėms atrodo, kad tai dar vienas vaikų žaidimų kambarys. Taip pat, kaip paradoksaliai beskambėtų, nors ir pavadinimas kalbėjo apie tėvystę – jis gąsdino tėčius. Jiems nebuvo jauku eiti į vietą, kurios pavadinime yra žodis „mama“. Aš akcentuoju motinystę, nes dažniausiai mamos eina vaiko priežiūros atostogų, bet tėčiai taip pat laukiami tiek vykstančiuose užsiėmimuose, tiek mokomuosiuose renginiuose ir norėjau, kad jie taip ir pasijaustų.

Kokios veiklos labiausiai traukia mamas?

Sunku išskirti veiklas dėl dviejų priežasčių: pirma, vyksta tik tos, kurios yra patrauklios ir domina mamas; antra, mamas traukia visuma. Joms patinka, kad gali ateiti į užsiėmimą ir pasilikti pabūti po jo – niekas jų neskubina išeiti. Mamai malonu atrasti vietą, kur ja pasirūpinama, kur gali pailsėti išgerdama puodelį karštos kavos ar arbatos, kol kitas žmogus palaiko ant rankų kūdikį ar kol jos vaikas pažindinasi ir žaidžia su kitais bendraamžiais. Kur suaugusiųjų pasaulio aplinka, bet kartu yra visi daiktai, kurių reikia būnant su mažu vaiku: nuo gultuko iki maitinimo kėdutės.

Kaip suderinate veiklą su dukrelės auginimu?

Veiklos mamoms vyksta tik rytais, tuo metu, kai dukra jau būna darželyje, tad derinti nesunku. Dažnai žmonės nustemba, kodėl ji darželyje, o ne pas mane erdvėje. Priežastis labai paprasta – darželyje ją supa bendraamžiai, o erdvėje dažniausiai būna vaikai nuo 5 mėnesių iki 2 metų amžiaus.

Paaiškinate, kad jūsų projekto pavadinimo „Va Va Mama“ reikšmė – Vaida Vakarės mama.  Kaip jį sugalvojote ir ką norite juo iškomunikuoti?

Šio pirmojo erdvės pavadinimo prasmė buvo vienos mamos kvietimas kitai mamai ateiti, susitikti, nebūti vienai motinystėje. Tai buvo mamos ženklas kitai mamai, kad ji girdima, kad yra bendruomenė, kuri ją supras visais klausimais ir kur visos mamos visada laukiamos. Dabartinis pavadinimas „Va Va Erdvė“ išlaiko kvietimą ateiti pabūti. Galima lankytis tiek su vaiku, tiek be jo.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Nuotraukos Personal.lt

Sūnų Dovydą Galina Mikštienė pagimdė prieš gerą dvidešimt metų, dabar jis studijuoja turizmo vadybą Vilniaus verslo kolegijoje. O Dovydo sesutei Deimantei praėjusių metų gruodį sukako tik vieneri. Antrasis vaikas po 19 metų – ir vėl viskas iš pradžių: sauskelnės, verksmai, bemiegės naktys… Bet visi šie motinystės sunkumai įveikiami, o svarbiausia, kad dukrytės gimimas – išsipildžiusi Galinos svajonė.  

Kokios emocijos ir mintys kilo sužinojus, kad vėl po ilgo laiko tapsite mama? Ar negąsdino vėlyvos motinystės iššūkiai, pačios ir būsimo vaikelio sveikata?

Šiandien esu laiminga mama. Visada svajojau turėti dukrytę. Žinia apie nėštumą sukėlė daug pozityvių emocijų, nes to besąlygiškai laukiau. Niekada negalvojau apie blogas pasekmes, nors ir girdėjau, kad vėlyvas nėštumas atneša daug iššūkių. Bet dėl didžiulio noro turėti vaiką manęs tai nesustabdė ir neišgąsdino. Giliai širdyje žinojau, kad viskas bus gerai. Tą patvirtino ir vėliau atlikti visi tyrimai.

Kuo skyrėsi antrasis nėštumas, gimdymas? Koks dabar požiūris į vaikus, auginimą, auklėjimą?

Abu nėštumai buvo sklandūs, skirtumas tik tas, jog sūnus gimė atlikus cezario pjūvio operaciją, o dukrytė natūraliai. Pirmas vaikas užaugo auklių apsuptyje, antram vaikui to patirti neleisiu.

Kaip reagavo į žinią apie nėštumą sūnus, šeima, pažįstami, kaip pati prisitaikėte prie naujos situacijos?

Nustebo visi – niekas nesitikėjo tokios naujienos. Tik manęs ši naujiena nesuglumino visiškai, nes aš to labai troškau. Man net nebuvo įdomi jokių kitų žmonių nuomonė. Sūnus visada žinojo, kad aš noriu dukrytės, todėl ši žinia jo nenustebino, o atvirkščiai, pradžiugino. Jutau nuolatinį palaikymą ir globą. Pačiai prisitaikyti prie naujos situacijos nereikėjo, nes viską buvau suplanavus iš anksto. Būtent tokiame amžiuje ir norėjau susilaukti mergaitės, kai sūnus jau užaugęs ir pradėjęs kurti savo gyvenimą atskirai.

Ar gimus dukrytei pasikeitė santykiai su Dovydu, kaip jis priėmė sesutę?

Gimus dukrytei, sūnus pirmas atvyko į ligoninę susipažinti su Deimante. Šį vardą daviau dukrytei dar būdama nėščia. Dabar sūnus gyvena atskirai, bet jis labai myli sesę ir nuolat mus aplanko. Nėra nei dienos, kad jis apie mus nepasiteirautų. Atvykęs sesės nepaleidžia iš rankų, žaidžia su ja, lepina dovanomis, įsiamžina su ja. Džiaugiuosi turėdama vyresnį sūnų, nes man nereikia samdyti auklės. Jis mane paleidžia pailsėti, nuvykti į SPA procedūras, apsipirkti, susitikti su draugėmis.

Gyvenimas kardinaliai pasikeitė gimus dukrelei. Be to, vyresniame amžiuje sunkiau prižiūrėti vaiką, keltis naktimis. Kaip susitvarkote?

Jaučiuosi jauna, pilna jėgų ir noro užauginti nuostabią dukrytę. Manęs negąsdina jokie sunkumai, nes susilaukti vaikelio buvo mano svajonė. Žinoma, būna bemiegių naktų, atsiranda nuovargio jausmas, bet vaiko šypsena užglaisto visus sunkumus. Sutinku, kad gyvenimas kardinaliai pasikeitė: pasikeitė mano gyvenimo ritmas, dienotvarkė, planai, privalėjau daug ko atsisakyti, tačiau įtraukiu į savo veiklas ir Deimantę, kiek tai įmanoma. Dukrytė mane skatina judėti į priekį, neatsisakyti savo svajonių. Jos judrumas skatina kasdien mane pasitempti, būti jaunai ir gražiai.

Su kokiais iššūkiais susiduriate antrą kartą motinos vaidmenyje po tokios ilgos pertraukos?

Negalėčiau pasakyti, jog sulaukiau didelių iššūkių, nes patirtį, kaip auginti vaiką, jau turėjau. Šiuo metu džiaugiuosi, kad visą laiką galiu skirti tik dukrytei, džiaugtis brandžia motinyste. Jaučiuosi atsidavusi vaikui daugiau nei tada, kai buvau jauna studentė. Tuomet siekiau karjeros, siekiau gyvenime stabilumo ir neturėjau tiek daug laiko skirti pirmajam vaikui. O dabar gyvenu visavertį gyvenimą tarp mane supančių mylimų žmonių ir galiu skirti visą savo meilę ir laiką Deimantei.

Ką patartumėte iš savo patirties kitoms moterims, ketinančioms gimdyti po ilgos pertraukos?

Patarčiau nebijoti gyvenimo pokyčių, staigmenų ir Dievo dovanų. Visuomet reikia siekti savo svajonių, pasitikėti savimi. Stipriai ir brandžiai moteriai geriausia atsiriboti nuo kitų žmonių nuomonių, kritikos, stereotipų ir galvoti tik apie save, išdrįsti judėti į priekį. Nes pasitikėdami savimi gyvename džiuginantį, įkvepiantį, prasmingą gyvenimą. Niekada nevėlu tapti mama!

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė