Kada suskaudus gerklę reikia antibiotikų?

Gerklės skausmas visiems gerai pažįstamo peršalimo palydovas – kartu su nosies užgulimu, sloga, čiauduliu ir kosuliu. Tačiau gerklės skausmo priežastis gali būti rimtesnė liga, kuria susirgę be gydytojo pagalbos neapsieisime.

Viena iš jų – gripas, jo simptomai yra aukšta temperatūra, užgulta krūtinė, sausas kosulys, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, silpnumas. Ši liga pavojinga dėl galimų komplikacijų: bronchito, sinusito, plaučių uždegimo, meningito, širdies raumens uždegimo miokardito. Todėl susirgus gripu patariama kreiptis į gydytoją.

Nei peršalimas, nei gripas, jeigu neišsivysto bakterinė komplikacija, antibiotikais negydomas. Šie vaistai virusų neveikia – antibiotikus gali skirti gydytojas susirgus bakterine infekcija.

Skauda gerklę sergant faringitu. Tai virusų arba bakterijų sukeltas ryklės uždegimas. Ligoniui skauda ryjant maistą, silpna, kamuoja karščiavimas, raumenų skausmas. Virusinė liga praeina per keletą dienų, užtenka simptomus malšinančių preparatų. Bakterinis faringitas gydomas gydytojo skirtais antibiotikais.

Gerklės skausmo priežastis gali būti gerklų gleivinės uždegimas laringitas, kurį dažnai išprovokuoja peršalimas. Tai mažų vaikų liga, kurią dažniausiai sukelia virusai. Išskirtinis laringito simptomas yra lojimą primenantis kosulys, užkimimas, gali pakilti temperatūra. Ligai progresuojant, darosi sunku įkvėpti, gali atsirasti dusulys, dėl kurio tenka vykti pas gydytoją.

Stiprus ryklės skausmas kamuoja sergant gomurio tonzilių uždegimu tonzilitu (dar vadinamu angina). Ligai būdingas skausmingas rijimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Gydant tonzilitą, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali prireikti antibakterinių vaistų arba antibiotikų.

Gerklę skauda ir sergant alergija. Dulkės, žiedadulkės ir kiti alergenai ją dirgina ir gali sukelti uždegimą. Kartu su gerklės skausmu atsiranda tipiški alergijos simptomai, pavyzdžiui, akių niežėjimas, paraudimas ir ašarojimas, nosies užgulimas, vandeninga sloga ir čiaudulys.

Kaip numalšinti gerklės skausmą?

Gerklės gleivinę svarbu drėkinti, todėl gerkite daug skysčių, kurie padės pašalinti ligos sukėlėjus. Nuraminti gerklę padės ne per karšta arbata arba sultinys. Pasirūpinkite tinkama oro drėgme namuose – dažniau vėdinkite. Jeigu oras vis tiek sausas, įjunkite drėkintuvą. Galima apmuturiuoti kaklą šaliku arba užsidėti kompresą su pakaitinta druska. Šiluma skatina aktyvią kraujotaką, o su krauju atiteka daugiau imuninių ląstelių, kurios kovoja su liga. Taip pat svarbus poilsis, suteikiantis organizmui jėgų susidoroti su liga.

Sumažinti skausmą, esant gerklės uždegimui, gali ir ledai – vėsindami jie suteikia vietinę nejautrą. Tačiau tik trumpam, o dažniausiai juose yra daug cukraus, kuris stiprina uždegimą ir silpnina imunitetą.

Dezinfekuoti gerklę galite naminėmis priemonėmis – skalaudami tirpalu su druska ar medetkų, ramunėlių, čiobrelių nuoviru. Skalavimui galima pasigaminti druskos tirpalą: šilto vandens stiklinėje išmaišykite šaukštelį druskos.

Puiki naminė priemonė medus, turintis antibakterinių ir antivirusinių savybių. Jį išmaišykite šiltame gėrime arba iš lėto šiek tiek jo suvalgykite. Antiseptiškai veikia kitas bičių produktas – propolis, dar vadinamas bičių pikiu.

Tradicinis receptas – karštas pienas su medumi iš tikro gali pakenkti. Pienas skatina gleivių gamybą ir tai dar labiau sustiprina nemalonius simptomus. Be to, karštame piene medus praranda savo naudingąsias savybes.

Skaudančiai gerklei padės vietinio poveikio priemonės: skausmą malšinantys purškalai, tabletės, pastilės, skalavimo skysčiai. Tokios priemonės turi drėkinamųjų, antiseptinių bei uždegimą mažinančių medžiagų. Vaistinėse galima rasti įvairių purškalų ir tablečių, turinčių natūralių gerklės skausmą malšinančių ir dezinfekuojančių augalinių medžiagų, pavyzdžiui, čiobrelių, propolio, medaus. Purškiami preparatai gerai pasiekia užpakalinę ryklės sienelę ir padengia gleivinę – taip ją apsaugodami.

Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją

Jei po savaitės savijauta nepagerėjo, gerklės skausmas nepraeina, metas kreiptis į gydytoją. Tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, jeigu atsirado šie simptomai:

• stipriai skauda gerklę,
• pasunkėjo kvėpavimas,
• sunku nuryti seiles ir išsižioti,
• temperatūra didesnė nei 38 laipsniai,
• sunku pajudinti kaklą.

 Parengė Undinė Gilė

Užkrėsti gali dar nepajutęs ligos požymių žmogus

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių. Plinta virusai ir per vandenį.

Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose. Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą. Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje. Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį. Galime užsikrėsti per orą, jeigu čiaudėdamas ar kosėdamas sergantysis neužsidengs burnos ir nosies.

Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus. Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau. Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga. Ūminis viduriavimas paprastai trunka keletą dienų, bet kartais užsitęsia iki dviejų savaičių.

Didelis pavojus, kurį sukelia žarnyno infekcijos – dehidratacija:

Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų. Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas. Kartu su juo pasišalina kenksmingos medžiagos, apykaitos produktai.

Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus. Svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius, tai:

• retas šlapinimasis ir patamsėjęs šlapimas;
• troškulys, nesiliaujantis net išgėrus daugiau vandens;
• sausa oda, išsausėjusios ir įtrūkusios lūpos;
• silpnumas ir nuovargis;
• sutrikusi dėmesio koncentracija;
• galvos skausmas;
• šaltkrėtis ir raumenų spazmai.

Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį. Netekus daug skysčių, prireikia ir elektrolitų tirpalo. 

Ligos sunkumą lemia amžius ir sveikata

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai. Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai. Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami. Patekę į organizmą jie išskiria toksinus, taip sukeldami enteritą (plonosios žarnos uždegimą). 

Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai. Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai. Gali atsirasti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai. Rotavirusai ypač pavojingi vaikams iki dvejų metų, nes labai greitai sukelia dehidrataciją.

Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis. Šios infekcijos protrūkiai dažni uždaruose kolektyvuose, pavyzdžiui, mokyklose, ligoninėse.

Enterovirusinė infekcija – dažna jaunų žmonių ir vaikų liga. Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą. Enterovirusų sukeltos infekcijos paprastai yra lengvesnės, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, simptomai gali būti stipresni.

Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos. Dažniausiai adenovirusinė liga užpuola vaikus. Paprastai simptomai lengvi, tačiau silpną imuninę sistemą turintys žmonės serga sunkiau.

Kaip gali padėti probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii?

Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami. Svarbiausia palengvinti simptomus ir išvengti dehidratacijos.

Į organizmą patekus virusams žarnyne susidaro sąlygos, kuriomis gali greitai daugintis blogosios bakterijos ir sumažėja gerųjų. Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas. Dar labiau pakenkia žarnyno veiklai patogenų išskiriamos toksinės medžiagos, dėl kurių sustiprėja infekcijos simptomai. Todėl svarbi užduotis – atkurti viduriuojant sutrikdytą žarnyno mikrobiotą.

Veiksmingiausias būdas tai padaryti – papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą. Probiotikai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų). Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii. Tai savaime iš organizmo pasišalinantis probiotikas, kurio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau šis mieliagrybis atlieka panašias funkcijas kaip normali žarnyno mikrobiota – padeda atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą.

Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė – atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl virškinamajame trakte jis išlieka gyvybingas.

Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą – skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus. Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija. Probiotiko preparatą patariama pradėti vartoti prasidėjus viduriavimui iš karto ir dar keletą dienų praėjus infekcijos simptomams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

Priežastis – ne tik šaltas oras

Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.

Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.

Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.

Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.

Reakcija į šaltį gali būti pavojinga

Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.

Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.

Svarbu saugotis šalčio

Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.

Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.

Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu.  

Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą. Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.

Parengė Undinė Gilė

Itin svarbus mikroelementas

Geležis atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, be kurių negalime egzistuoti. Šis mikroelementas būtinas deguonį pernešančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo hemoglobino gamybai.

Geležies yra raumenyse, kai kurių fermentų sudėtyje. Ji reikalinga kai kurių hormonų sintezei, centrinės nervų sistemos veiklai. Būtina normaliam vystymuisi, augimui, pažintinių funkcijų palaikymui – taigi ypatingai svarbi kūdikiams ir vaikams. Be to, šis mikroelementas reikšmingas ir apsaugai nuo įvairiausių ligų – padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Geležies atsargos kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Daugiausia ji yra feritino pavidalo. Taigi, baltymo feritino kiekis  geriausiai atspindi geležies atsargas organizme. Jeigu senkančios atsargos ilgai nepapildomos, gali užklupti viena iš paplitusių anemijos formų – geležies stokos anemija.

Kada galime įtarti, kad pritrūkome geležies?

Iš pradžių geležies stokos galime nepastebėti. Mat, reikiamą jos kiekį organizmas gauna iš sukauptų atsargų. Tačiau joms mažėjant atsiranda greitas nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, nusilpsta raumenys. Pakinta išvaizda: išblykšta ir sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai. Trūkstant geležies gali kamuoti krūtinės skausmas, dažnas širdies plakimas, net dėl menko fizinio krūvio atsirandantis dusulys. Būdingi skonio pokyčiai – noras valgyti ledą, kreidą, žemę ar molį.

Pritrūkus šio mikroelemento galvos smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl sunku susikaupti, sumažėja darbingumas ir gebėjimas mokytis, dažniau palaužia infekcijos.

Jei pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių, vertėtų kreiptis į gydytoją ir gali tekti atlikti feritino tyrimą. Bendrasis kraujo tyrimas ne visada atspindi šio mikroelemento trūkumą – hemoglobino koncentracija sumažėja jau išnaudojus geležies atsargas.

Kas lemia geležies stoką?

Geležies turėtume gauti iš maisto produktų, o daugiausia jos gali suteikti  raudona mėsa (jautiena, kiauliena, ėriena), turi jos vištiena ir žuvis. Jei tokio maisto valgote per mažai, galite pritrūkti šio mikroelemento, o ilgainiui atsiranda liga – geležies stokos anemija.

Didelis geležies stokos pavojus gresia vegetarams ir veganams, atsisakantiems valgyti mėsą, kurioje daug šio mikroelemento biologiškai prieinama forma. Todėl jiems tenka vartoti geležies preparatus.

Geležies pritrūkstame ne tik per mažai jos gaudami su maistu. Moterys praranda šio mikroelemento per mėnesines, itin daug – gausiai kraujuodamos. Netenkama jo esant lėtiniam kraujavimui, kurį lemia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, Krono liga, opinis kolitas, onkologinės žarnyno ligos, išangės įplėšos, hemorojus. Kraujavimas iš virškinamojo trakto gali atsirasti vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Iš maisto į organizmą patekusi geležis į kraują absorbuojama plonojoje žarnoje. Tačiau jos pasisavinimą sutrikdo įvairios virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Geležis labai svarbi nėštumo metu, ji būtina placentai, vaisiaus augimui, apsaugo nuo komplikacijų gimdant. Jos stokos rizika didesnė neišnešiotiems ir gimusiems labai mažo svorio kūdikiams. Jei vaisius negaus reikiamo kiekio geležies, gimusiam vaikui neužteks jos atsargų. Motinos piene geležies nedaug, tačiau ji ypatingai gerai pasisavinama. Be to, jeigu geležies netrūko mamai nėštumo metu, kūdikiui jos atsargų užteks pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Po pusmečio mažylis turi papildomai gauti geležies su maistu.

Tėvams vertėtų susirūpinti, ar netrūksta šio mikroelemento paaugliui, nes brendimo periodu jo reikia daugiau. Geležies kiekį turėtų periodiškai stebėti anksčiau jos stoką patyrę žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir kraujo donorai.

Vartoti geležies preparatą tenka ilgai

Trūkstant geležies, jos atsargų papildymui paprastai rekomenduojamas šio mikroelemento preparatas. Geležies kiekio atkūrimas ir anemijos gydymas gali užtrukti keletą mėnesių, kai kuriais atvejais dar ilgiau. Todėl teks būti kantriems. Tais gyvenimo periodais, kai geležies poreikis didesnis, užtektinai nevalgant daug jos turinčio maisto, ypač vegetarams ir veganams, taip pat – sutrikus jos pasisavinimui dėl ligos, geležies preparatą gali tekti vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

Ligai nustatyti pasidarome greitąjį testą

Susirgusieji COVID-19 dažnai skundžiasi nesunkiais negalavimais: gerklės perštėjimu, nosies užgulimu, sloga, kosuliu, bendru silpnumu. Dalis sergančiųjų kelias paras stipriau karščiuoja: temperatūra pakyla iki 39 °C. Panašūs ir gripo požymiai. Dabartinės COVID-19 infekcijos skirtumas nuo ankstesnių sezonų tas, kad ji paprastai nebesukelia anksčiau kamavusio tokio tipinio požymio kaip uoslės dingimas. Sergantieji COVID-19 dažnai skundžiasi stipriu galvos skausmu ir nugaros skausmais.

Kadangi virusinių infekcijų simptomai panašūs, sunegalavus geriausia namuose atlikti greitąjį antigenų testą. Tačiau jį tenka kartoti po kelių dienų, nes iš pradžių testo rezultatas gali ligos neparodyti.

COVID-19 gydymas yra simptominis, panašus kaip sergant paprasta peršalimo liga: pastilės nuo gerklės perštėjimo, atsikosėjimą lengvinantys preparatai, karščiavimą ir skausmą malšinantys vaistai, nosies plovimas jūros vandeniu.

Tačiau COVID-19 liga galima susirgti sunkiau, tada kamuoja didelis karščiavimas, dusulys ir kt. Taip pat ši infekcija grėsminga dėl komplikacijų: pneumonijos (plaučių uždegimas), ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir kitų.

Viena dažniausių gripo pasekmių – plaučių uždegimas. Gripas gali komplikuotis į bronchitą, sinusitą, širdies, smegenų ir raumenų audinių uždegimą. Gripas ir COVID-19 lėtinėmis ligomis sergantiems suaugusiesiems ir vaikams sukelia šių ligų paūmėjimą.

Todėl rizikos grupėms priskiriamiems žmonėms, turintiems didelę tikimybę susirgti sunkia ligos forma, skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. T. y. vyresniems, anksčiau sirgusiems sunkia ligos forma žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Susirgus gripu taip pat gali būti skiriamas antivirusinis gydymas, kuris sumažina komplikacijų tikimybę.

Nepamirštame saugotis patys ir saugoti kitus

Pagrindinės šių ligų prevencijos priemonės lieka tos pačios, kurias prisimename iš karantino laikotarpio. Dažnai ir tinkamai plauname rankas arba jas dezinfekuojame, kai nėra galimybės nusiplauti, dažnai valome drėgnai ir vėdiname patalpas.  

Neplautomis rankomis neliečiame akių, nosies ir burnos. Kosėdami ar čiaudėdami burną ir nosį prisidengiame servetėle arba nosine. Pajutę ligos simptomus, liekame namuose, susirgusio vaiko  nevedame į darželį ar mokyklą. Susirgę dėvime medicininę kaukę arba respiratorių, kurie kosint ar čiaudint sulaikys kvėpavimo takų išskyrų lašelius. Sirgdami mažiau kontaktuojame su sveikaisiais, izoliuojamės namuose, kreipiamės į gydytoją ir laikomės jo nurodymų.

Šio sezono naujovė – nemokami skiepai nuo gripo 2–7 metų vaikams

2024–2025 m. sezoną skiepijama atnaujintomis COVID-19 ir gripo vakcinomis, kurios skiriasi nuo buvusių praėjusį ligų sezoną. Covid-19 vakcina atitinka šiuo metu cirkuliuojančią viruso atmainą. Vakcinų atnaujinimą dar 2024 m. balandžio mėn. rekomendavo Europos vaistų agentūra. Rekomenduojama skiepytis po 6 mėn. nuo persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.

Skiepijama viena vakcinos doze – nesvarbu, kada ir kiek kartų žmogus buvo skiepytas anksčiau. Išskyrus niekada neskiepytus ir nesirgusius šia liga vaikus nuo 6 mėnesių iki 4 metų, kurie skiepijami trimis vakcinos dozėmis. Nuo COVID-19 visi drausti gyventojai skiepijami nemokamai.

Sezonine gripo vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja, t. y. keičiasi. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina – pagal tuo metu cirkuliuojančius virusų tipus. Nuo gripo nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp jų ir nėščiosios.

Lietuvoje nuo gripo paskiepijami tik maždaug 2 proc. vaikų, nedaug paskiepytų vaikų ir visoje Europoje. Todėl nesusidaro pakankama apsauga, kad liga neplistų. Kad situacija pagerėtų, nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis pradedami skiepyti 2–7 metų amžiaus vaikai.

Skiepijamės nuo gripo ir COVID-19 vienu metu

Vieno vizito metu galima pasiskiepyti nuo abiejų ligų, skiepijama į skirtingas galūnes. Dvi vakcinas iš karto rekomenduoja ir Lietuvos infektologų draugija.

Nuo COVID-19 galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje – nebūtinai ten, kur žmogus yra registruotas. Norintieji pasiskiepyti abiem vakcinomis, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra registruoti. Į šią gydymo įstaigą reikia kreiptis ir dėl nemokamos gripo vakcinos. Savo lėšomis pasiskiepyti nuo gripo galima bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Geriausia nedelsti ir pasiskiepyti kuo anksčiau, kad spėtų susidaryti imunitetas, kol dar nėra daug sergančiųjų. Tada mažesnė tikimybė užsikrėsti, kol dar skiepai nesuveikė.

Parengė Undinė Gilė

Pagal SAM, NVSC ir gyd. Almos Astafjevos informaciją

Tai yra viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų, o sergančiųjų ja nuolat daugėja. Kad išvengtume diabeto, atitolintume arba neleistume progresuoti, svarbu periodiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

Kodėl gliukozės padaugėja?

Gliukozė – itin svarbus organizmui angliavandenis, tai yra pagrindinis energijos šaltinis. Cukrinis diabetas sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Dėl to sutrinka medžiagų apykaita bei atsiranda įvairūs pokyčiai organizme: sumažėja skysčių, krenta svoris ir kt. Ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Gliukozės pasisavinimą ląstelėse ir angliavandenių apykaitą organizme kontroliuoja hormonas insulinas, kurį gamina kasa. Insulinas atveria kelią gliukozei į ląstelės vidų, o tada ji naudojama kaip energijos šaltinis. Kai žmogus sveikas, insulinas gaminasi nuolat, taigi kraujyje visą laiką yra nedidelė jo koncentracija, palaikanti normalų gliukozės kiekį. Pavalgius gliukozės padaugėja ir kasa pradeda gaminti daugiau insulino.

Sutrikus insulino gamybai arba esant ląstelių atsparumui šiam hormonui, gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos padaugėja kraujyje. Cukrinis diabetas skirstomas į du tipus.

Diabeto tipai ir gydymas

Pirmo tipo diabetas susijęs su problema, kad kasa visiškai negamina insulino. Sergantiesiems šio tipo diabetu reikia nuolatinių insulino injekcijų. Tai jaunų žmonių liga, kuria dažniausiai susergama vaikystėje ir paauglystėje, tačiau ji gali atsirasti ir suaugus. Ligai turi reikšmės paveldimumas, autoimuninės priežastys.

Daugiausia sergančiųjų antro tipo diabetu, kuriam didelę įtaką turi gyvenimo būdas. Nors tai suaugusiųjų liga, deja, šio tipo diabetu suserga vis jaunesni žmonės, net vaikai. Ligą skatinantys veiksniai yra nutukimas, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis dažnai kamuojantis stresas, aukštas kraujospūdis, genetinis polinkis.

Antro tipo cukrinio diabeto priežastis – per maža insulino gamyba arba sutrikęs organizmo jautrumas insulinui, dėl kurio gliukozė normaliai neabsorbuojama.

Tuomet labai svarbu pakoreguoti gyvenimo būdą, tačiau gali prireikti ir vaistų. Padeda subalansuota mityba, apribojant greitai pasisavinamus angliavandenius, taip pat raudonos mėsos kiekį. Svarbus tinkamas miegas, fizinis aktyvumas.

Išskirtinė ligos rūšis – nėščiųjų diabetas (gestacinis diabetas). Tai su nėštumu susijęs angliavandenių apykaitos sutrikimas, kuris išnyksta po gimdymo. Dažniausiai užtenka specialios dietos ir mankštos, tačiau kai kurioms moterims prireikia insulino injekcijų.

Cukrinio diabeto simptomai

Simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: didelis troškulys ir alkis, nepaaiškinamas svorio kritimas, dažnas šlapinimasis, odos ir gleivinių sausumas, burnos džiūvimas, regos pablogėjimas,

įvairiose odos vietose atsiradę pūliniai, niežulys, ilgai gyjančios žaizdos, greitas nuovargis, vangumas. Gali atsirasti pėdų opos ar skausmas kojose.

Gliukozės tyrimai – svarbūs ligos prevencijai

Atsiradus tokiems požymiams geriausia kreiptis į gydytoją. Ligai nustatyti atliekami gliukozės kiekio kraujyje tyrimai, iš kurių paaiškėja, ar gliukozė neviršija nustatytos normos. Tyrimai reikalingi ne tik ligai nustatyti, bet ir diabeto prevencijai. Svarbu anksti pastebėti prediabetinę būklę, kai cukraus kraujyje padaugėja, tačiau ne tiek, kad būtų galima nustatyti diabetą.

Sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje 3,3–5,5 mmol/l. Jeigu jis yra 6,1 mmol, atliekamas gliukozės toleravimo mėginys (GTM). Šis tyrimas išsamesnis už vienkartinį gliukozės kiekio kraujyje nustatymą: galima įvertinti organizmo gebėjimą palaikyti gliukozės koncentraciją, suvartojus didelį jos kiekį. Gliukozės toleravimo mėginys parodo, kaip organizmas pavalgius susidoroja su gliukoze.

Paprastai gliukozė tiriama du kartus – prieš išgeriant gliukozės tirpalo ir po 2 valandų išgėrus 75 g šio tirpalo. Nėščiosioms, kurioms anksčiau nenustatytas gestacinis arba cukrinis diabetas, 24–28 nėštumo savaitę atliekamas trijų vertinimų GTM: prieš geriant tirpalą, po 1 valandos ir po 2 val. jo išgėrus.

Diabetas – neišgydoma liga, bet galime kontroliuoti jo simptomus, neleisti progresuoti ir išvengti komplikacijų. Ypač svarbu pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje profilaktiškai turintiems antsvorio, taip pat – jei giminėje yra sergančiųjų šia liga.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl vaikai dažnai serga bronchitu?

Ūminis bronchitas yra bronchų gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai daugiausiai serga rudenį ir žiemą. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir tik kartais dėl jos kaltos bakterijos. Virusus, grįžę į mokymo ir ugdymo įstaigas, vaikai greitai perduoda vieni kitiems. Šis užkratas sparčiai plinta per sergančiojo paskleistus lašelius ore.

Bronchitą sukelia visi virusai, kurie provokuoja viršutinių kvėpavimo takų ligas: rinovirusas, adenovirusas, gripo, paragripo, respiracinis sincitinis virusas. Užsikrėtus šiais virusais pablogėja vaiko savijauta, apninka sloga, atsiranda kosulys, peršti gerklę, šokteli temperatūra, maudžia raumenis. Infekcijai iš viršutinių kvėpavimo takų nukeliavus į bronchus, susergama bronchitu.

Susirgus šia liga bronchų gleivinė paburksta ir gamina daugiau gleivių, atsiranda nuolatinis, kartais net labai skausmingas kosulys. Pirmomis ligos dienomis vargina sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių ir kosulys pasidaro švelnesnis. Kiti bronchito požymiai: kosint atsirandantis skausmas už krūtinkaulio, silpnumas, raumenų skausmas. Temperatūra gali pakilti ir aukšta, ir tik šiek tiek šoktelti, o kartais visiškai nekarščiuojama. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys išlieka maždaug 3 savaites, tačiau kartais užsitęsia ilgiau nei mėnesį.

Bronchitu itin dažnai serga 3–5 metų vaikai. Vyresniems nei penkerių apatinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimas pasireiškia rečiau, nes imuninė sistema greičiau reaguoja virusui patekus į organizmą, tačiau ir jie gali susirgti.

Svarbiausia – nepraleisti ligos pradžios

Išvengti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacijos – ūminio bronchito galima tinkamai gydantis. Jei kamuoja stiprūs peršalimo ligos simptomai, visada kreipkitės į pediatrą, kad laiku padėtų vaikui. Rudenį būtinai paskiepykite vaiką nuo gripo: skiepai apsaugos ir nuo komplikacijų.

Susirgus bronchitu, taip pat svarbu neuždelsti gydytis, kad infekcija nepasiektų plaučių ir nesikomplikuotų į plaučių uždegimą. Be to, užsitęsęs ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu, pavyzdžiui, obstrukciniu bronchitu. Tuomet dėl gleivinės paburkimo ir gausių išskyrų susiaurėja kvėpavimo takai, o dėl to atsiranda dusulys, triukšmingas iškvėpimas, auskultuojant girdimi karkalai.

Pastebėjus bronchito požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Ūminis bronchitas gydomas malšinant varginančius simptomus skausmą bei temperatūrą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais vaistais, vaistiniais preparatais, kurie skystina bronchų sekretą, kad jis lengviau pasišalintų. Patariama vartoti daug skysčių, pavyzdžiui, šiltos arbatos, kad suskystėtų ir lengviau ištekėtų skrepliai. Vaikas dažniau maitinamas, bet mažesnėmis porcijomis.

Pagrindinis ir itin varginantis bronchito simptomas – kosulys, kuris išsekina vaiką, kartais net sukeldamas vėmimą. Todėl palengvinti mažylio būklę turime nedelsdami.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti kosulio kamuojamam vaikui

Palengvinti vaiko būklę padeda inhaliacijos. Šios procedūros atliekamos inhaliatoriumi, kuris paverčia tirpalą į smulkias aerozolio daleles. Įkvėpus tokias daleles, vaistas pasisavinamas daug greičiau ir efektyviau, pasiekdamas reikiamą kvėpavimo takų vietą. Todėl užtenka mažesnės dozės, o įkvepiamas vaistas, efektyviai padėdamas pasišalinti gleivėms, greičiau palengvina ligos simptomus. Pvz., tirpalas „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir tokiu būdu fiziškai padeda išsiskirti tirštam sekretui bei gleivėms, taip pat lengviau pašalinti jas iš kvėpavimo takų. Be to, inhaliuojami vaistai neveikia virškinamojo trakto, kaip vartojant geriamuosius preparatus.

Toks gydymas patariamas sergant ir peršalimo ligomis, ir bronchitu ar plaučių uždegimu.

Idealus variantas gydant bronchitą, ypač mažam vaikui, tinklelinis inhaliatorius, kuris yra mažo dydžio ir lengvutis. Tokį prietaisą visur galite pasiimti su savimi. Tinkleliniai inhaliatoriai veikia tyliai, todėl neišgąsdins mažo vaiko. Procedūrą patogu atlikti ir gulinčiam, ir žaidžiančiam, ir bet kuria kita veikla užsiimančiam vaikui. Be to, prireikus jį galės naudoti ir bet kurio amžiaus suaugęs šeimos narys.

Tačiau ne visi inhaliatoriai tinka bronchitui gydyti. Reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir nepasiekia bronchų. Toks gydymas nėra efektyvus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Nepamirškite, kad tinkamiausią vaikui vaistą inhaliacijoms turėtų parinkti gydytojas.

Tinkleliniuose inhaliatoriuose galima naudoti bet kokius gydytojo išrašytus vaistus. Be to, jie gali pasitarnauti sezoninių ligų prevencijai – naudojant fiziologinį tirpalą (pavyzdžiui, „Rinoflux”).

Parengė Undinė Gilė