Mityba ir miegas

Maži vaikai yra ypač pažeidžiami infekcinių ligų, nes jų imuninė sistema dar silpna. Galutinai ji susiformuoja, kai vaikui sukanka 5–7 metai. Ligoms šaltuoju metų sezonu palankūs temperatūros svyravimai, drėgnas oras lauke ir sausas patalpose, saulės stoka. Kai saulės spindulių mažai, trūksta ir vitamino D, o dėl to suprastėja savijauta bei imunitetas. Kitos dažnų vaiko ligų priežastys: nesubalansuota mityba, prastas miegas, retas buvimas gryname ore, higienos taisyklių nesilaikymas.

Mityba turi didelės įtakos stipriai sveikatai. Jeigu vaikas per mažai valgo daržovių ir šviežių vaisių, mėgsta termiškai apdorotus, riebesnius patiekalus, saldumynus, miltinius patiekalus, gerokai mažiau gauna naudingų maistinių medžiagų.

Vaiko racione turi užtekti vitaminų, mineralų, taip pat baltymų, gerųjų riebalų ir naudingų angliavandenių. Todėl sudarant meniu svarbi maisto įvairovė ir vertė. Vaikui duokite daržovių, vaisių, mėsos ar žuvies, pieno ir fermentuotų pieno gaminių, visagrūdžių maisto produktų. Kiaušinius į valgiaraštį rekomenduojama įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Patiekalus gardinkite kokybišku sviestu ar augaliniu aliejumi.

Imuninei ir nervų sistemoms svarbus geras poilsis ir miegas. Kiek vaikas turi miegoti, priklauso nuo jo amžiaus. Kūdikiams reikia 12–16 valandų miego per parą, 1–3 metų amžiaus vaikams 11–14 val., 3–5 metų mažyliai turėtų išmiegoti 10–13, 6–12 metų – 9–12 val., o vyresniems užtenka 8–10 val. Svarbu ne tik išmiegoti reikiamą valandų kiekį, bet ir eiti į lovą tuo pačiu metu – tai padės greičiau užmigti ir laiku nubusti.

Skiepai ir higiena

Vienas patikimiausių ir saugiausių daugelio infekcinių ligų prevencijos būdų yra skiepai.

Jie treniruoja imuninę sistemą gaminti antikūnus, kurie išskiriami susirgus, tik vakcinos ligos nesukelia. Tokia treniruotė reikalinga tam, kad, susidūrusi su tikru ligos sukėlėju, imuninė sistema galėtų jį atpažinti ir sunaikinti.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, tymų, raudonukės, pneumokokinės ir meningokokinės, rotavirusinės infekcijos. Visų ligų sąrašas skelbiamas LR sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje.

Užkirsti kelią daugeliui ligų padeda tinkama higiena. Kad vaikas rečiau sirgtų, išmokykite jį reguliariai plauti rankas, neragauti kito vaiko valgomo sumuštinio, negerti iš to paties puodelio. Kiek įmanoma, venkite masinių renginių sezoninių peršalimo ligų laikotarpiais.

Mažiau streso ir daugiau judėjimo

Vaiko augimui ir sveikatai reikalingas fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas gryname ore ir aktyvūs žaidimai padeda išlaikyti sveiką svorį, didina ištvermę, stiprina raumenis ir kaulus, gerina nuotaiką.

Nerenkite vaiko per šiltai, nes jis suprakaituos ir pūstelėjus vėjeliui greitai peršals. Imunitetą stiprina grūdinimas. Tai daryti reikia palaipsniui, pavyzdžiui, maudant apipilti vaiko kojas šiek tiek šaltesniu vandeniu.

Vienas didžiausių imuniteto priešų – stresas. Ilgalaikis stresas skatina hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis slopina imuninę sistemą. Todėl domėkitės vaiko savijauta, problemomis, bendraukite su juo.

Parengė Undinė Gilė

Visavertė mityba

Tai yra svarbus stiprios imuninės sistemos veiksnys. Vaiko racione turi užtekti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, kurias suteikia maisto įvairovė. Vaikui reikia mėsos, žuvies, pieno produktų, viso grūdo gaminių. Kasdien jo lėkštėje turi būti vaisių ir daržovių.

Kai kurie mikroelementai itin svarbūs imunitetui. Vienas iš jų – vitaminas D, kurio, deja, trūksta beveik visiems. Jis reikalingas kaulams, dantims, nervų sistemai. Trūkstant vitamino D dažniau sergama kvėpavimo takų infekcijomis.

Kai kurie B grupės vitaminai yra antioksidantai, slopinantys ligas sukeliančius laisvuosius radikalus. Geriausi natūralūs šių vitaminų šaltiniai yra grūdiniai produktai, riešutai, avokadai, taip pat mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės ir vaisiai.

Dėl antioksidacinių savybių imuninei sistemai naudingas vitaminas A. Daugiausia jo turi žuvų taukai, jautienos kepenys, sviestas, kiaušinio trynys. Šį vitaminą sintetina kepenys – panaudodamos beta karoteną, kurio gausu daržovėse ir vaisiuose.

Vaisiai, daržovės ir uogos – puikus imunitetui svarbaus vitamino C šaltinis. Šio vitamino daug kopūstuose, kiviuose, ananasuose, citrusiniuose vaisiuose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, erškėtuogėse. Stiprus antioksidantas, skatinantis imuninį atsaką, vitaminas E. Daugiausia jo turi saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, kukurūzų aliejus.

Dideli antioksidantų klodai glūdi uogose, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir užšaldytas ar kitaip paruoštas žiemai. Mėlynėse yra antioksidanto antocianino, A, C, E ir B grupės vitaminų, seleno, cinko, geležies. Šaltalankio uogos turi daug vitaminų C, E, K, D, B grupės, beta karoteno, polinesočiųjų riebalų rūgščių.  

Erškėtuogėse vitamino C daugiau negu citrinose. Šiose uogose daug vitaminų A ir E, stiprių augalinių antioksidantų polifenolių, fosforo, geležies, kalio, kalcio, magnio. Turtingi vitamino C ir juodieji serbentai, juose gausu antocianinų, polifenolių, vitaminų B, C, D, E, K, beta karoteno, kalio, natrio, magnio, geležies, fosforo.

Švara ir optimali oro drėgmė namuose

Rečiau vėdinami namai ir sausas oras juose – palanki aplinka įvairiems virusams ir alergijas sukeliančioms dulkių erkutėms. Be to, sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei susilpnėja jos atsparumas virusams. Todėl nepamirškite kasdien išvėdinti kambarių ir palaikyti juose tinkamą drėgmę, kuri turėtų būti 40 – 60 proc.

Namų dulkėse knibžda įvairūs virusai ir bakterijos. Todėl švara – viena iš ligų prevencijos priemonių. Dulkės kaupiasi ne tik ant baldų paviršių, grindų, bet ir ant kilimų, užuolaidų ir minkštų žaislų. Todėl namus patartina nuolat valyti drėgnai. Užuolaidas reikėtų skalbti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pliušinius žaislus – kelis kartus. Kilimų vertėtų iš viso atsisakyti, ypač – vaiko kambaryje. 

Puiki ligų prevencija – tinkama higiena

Reguliarus rankų plovimas gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti infekcijomis. Įpratinkite vaiką nusiplauti rankas su muilu po kiekvieno apsilankymo tualete, grįžus iš gatvės, po žaidimų ir prieš valgį.

Grįžus iš lauko taip pat naudinga išplauti nosį, kad iš jos ertmės pašalintumėte ligos sukėlėjus. Be to, plaudami nosį sudrėkinate jos gleivinę, kuri gali geriau apsaugoti nuo virusų. Tai darykite specialiu jūros vandeniu.

Judėjimas, grynas oras ir grūdinimas

Lauke vaikui būtina praleisti bent 1–2 valandas per dieną. Ne mažiau svarbu judėti, sportuoti.   Judėjimas suaktyvina visų organizmo sistemų veiklą, suteikia stiprybės, pagerina miegą, emocinę būklę.

Pasiruošti temperatūrų pokyčiams, sustiprinti atsparumą ligoms padeda grūdinimas.

Pradėkite pamažu – laipsniškai mažindami vandens temperatūrą ir ilgindami procedūros trukmę. Iš pradžių pratinkite vaiką plauti rankas vėsesniu vandeniu, apipilkite juo pėdutes. Grūdina apsipylimai pakaitomis šiltu ir vėsiu vandeniu, bėgiojimas basomis, pasivaikščiojimai gryname ore.

Poilsis ir apsauga nuo streso

Geras miegas padeda organizmui atgauti jėgas ir palaikyti apsaugines funkcijas. Miegant suaktyvėja augimo hormonas kortizolis ir kitos vaiko augimui ir vystymuisi svarbios medžiagos. Vienerių–dvejų metų vaikui per parą būtina miegoti 11–14 valandų, 3–5 metų – 10–13, 6–12 metų – 9–12 val.

Visą organizmą neigiamai veikia ilgalaikis stresas. Jis slopina imuninę sistemą, todėl greičiau užpuola įvairios infekcijos. Žinoma, visiškai apsaugoti vaiko nuo neigiamų emocijų nepavyks, tačiau galime suteikti jam svarbų palaikymą ir meilę. Vaikas turi žinoti, kad tėvai visada bus šalia, o prireikus jam padės.

Parengė Undinė Gilė

Valgome įvairius maisto produktus

Su maistu turime gauti visų reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, taip pat –vitaminų ir mineralų. Vienas maisto produktas nesuteiks nei visų maistinių medžiagų, nei būtino jų kiekio. Kad jų nepritrūktų, turime valgyti įvairius maisto produktus.

Ankštinės daržovės, riešutai, mėsa, paukštiena, kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais. Pagrindiniai geriausių angliavandenių šaltiniai grūdiniai produktai ir kruopos: košės, duona, makaronai, ryžiai. Angliavandenių yra bulvėse (krakmolas), vaisiuose (fruktozė), piene yra laktozės. Nesočiųjų riebalų šaltiniai augalinės kilmės aliejai, ypač alyvuogių, riešutai, sėklos ir avokadai. Ypatingai svarbios Omega-3 riebalų rūgščių turinčios žuvys: lašišos, silkės, sardinės, skumbrės.

Būtinai paįvairinkite savo valgiaraštį daržovėmis, vaisiais ir uogomis. Juose yra antioksidantų, kurie padeda palaikyti imunitetą, kontroliuodami laisvuosius radikalus. Šie nematomi priešai atakuoja ląsteles, pažeisdami jas ir DNR.

Laisvuosius radikalus neutralizuojančio vitamino C turi greipfrutai, apelsinai, citrinos, braškės, kiviai, ananasai, kopūstai, brokoliai, geltonosios paprikos. Vitaminas C sustiprina organizmo apsaugą nuo infekcijų skatindamas baltųjų kraujo kūnelių, gamybą.

Kito galingo antioksidanto seleno gauname valgydami žuvį, jūrų gėrybes, mėsą, visagrūdžius produktus, kiaušinius, riešutus. Kviečių sėlenos, mėsa, pupelės, lęšiai, riešutai – geri cinko šaltiniai. Vienas stipriausių antioksidantų vitaminas E ypač efektyviai apsaugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Daug jo turi žemės riešutai, saulėgrąžų ir sezamų sėklos, kukurūzų aliejus.

Ne tik regėjimui, bet ir imunitetui reikalingo vitamino A gausu morkose, B grupės vitaminų turi viso grūdo dalių miltai, lęšiai, riešutai, sėklos, pienas, kiaušiniai, žuvis, lapinės ir ankštinės daržovės. Nepamirštame imunitetui taip pat reikalingo vitamino D, kurio turi žuvys, pavyzdžiui, lašiša, kardžuvė ir skumbrė. Fermentuotuose maisto produktuose, tokiuose kaip jogurtas, kefyras, gausu žarnyno veiklą palaikančių probiotikų – gerųjų bakterijų. Jos taip pat svarbios imunitetui.

Reguliariai judame ir mankštinamės

Imuninės ląstelės nuolat cirkuliuoja kraujyje ir limfoje. Mažai, nereguliariai judant šie procesai sulėtėja. Ląstelių cirkuliacija būtina stipriam imuniniam atsakui. Imunitetą veikia ir grūdinimasis, pagerinantis kraujotaką ir limfos tekėjimą.

Norint nuolat palaikyti gerą kraujotakos ir limfinės sistemos būklę, fizinis aktyvumas rekomenduojamas kiekvieną dieną. Nebūtina sunkiai treniruotis, užtenka pavedžioti šunį, padirbėti darže ar susitvarkyti namus.

Sportuoti patariama 2–3 kartus per savaitę. Pavasarį galima perkelti užsiėmimus į lauką, kad dar ir užsigrūdintumėte. Net jei planuojate vakare eiti į sporto salę, likusios dienos dalies neturėtumėte praleisti palinkę prie kompiuterio. Kartkartėmis padarykite pertraukėles: pasivaikščiokite, lengvai pasimankštinkite.

Išsimiegokime

Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–8 valandas per dieną. Miego trūkumas padidina imlumą infekcijoms. Mat miegas stiprina mūsų imuninę atmintį. Vieną kartą susidūrusi su tam tikrais virusais ar bakterijomis, kitą kartą jiems užpuolus imuninė sistema gali prisiminti šiuos nekviestus svečius ir greitai juos neutralizuoja. T. y. susiformuoja specifinis imunitetas šiems infekcijų sukėlėjams.Neišsimiegojus imuninei sistemai nepavyks greitai su jais susidoroti.

Svarbu ir miego kokybė. Negerai kiekvieną dieną eiti miegoti skirtingu laiku, keltis vidury nakties arba pakankamai neišsimiegoti visą savaitę, o savaitgalį kompensuoti miego trūkumą. Miegoti, kaip ir būti fiziškai aktyviems, svarbu reguliariai. Stenkitės gultis į lovą kiekvieną dieną tuo pačiu metu ir ruoškitės miegui. Likus porai valandų iki miego, išjunkite išmaniuosius įrenginius, nevalgykite sunkaus, riebaus ir saldaus maisto, nesiprauskite po šaltu dušu. Tai padės pagerinti miego kokybę. Sutrikdyti miegą taip pat gali sportas ir aktyvus judėjimas vėlų vakarą.

Svarbu vaiko sveikatai

Augančio vaiko organizmas ypač jautriai reaguoja į klimato ir oro pokyčius. Peršalimo ligų profilaktika turi būti nuolatinė. Atėjus pavasariui reikalingas ne mažesnis dėmesys vaiko sveikatai negu žiemą, kad jis išvengtų peršalimo ir sumažėtų imlumas virusams.

Rūpindamiesi vaiko sveikata, daugiau dėmesio skirkite aprangai. Rankos ir kojos visada turi būti šiltos ir sausos. Net jei dieną lauke karšta, vos nusileidus saulei temperatūra greitai nukrenta. Todėl reikia pasirūpinti, kad atvėsus orui vaikas visada turėtų šiltesnį darbužį, taip pat kepurę ir šaliką. Vaikščiojimas gryname ore naudingas sveikatai bet kuriuo sezonu. Pavasario dienos dažnai gana vėjuotos ir lietingos, todėl pasirūpinkite nepralaidžiais vėjui ir neperšlampančiais vaikiškais drabužiais.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Tinkama mityba ir vitaminai

Vaiko sveikatai, jo imunitetui ypatingai svarbu, kad nepritrūktų visų mikroelementų, o ypatingai D, C ir B grupės vitaminų. Maiste turi būti užtektinai omega-3 riebalų rūgščių, kurių daugiausiai gauname iš riebios žuvies.

Vitaminas D būtinas visiems organizme vykstantiems procesams, jo receptorių yra imuninėse ląstelėse. Be to, vitaminas D reguliuoja kalcio, fosforo, magnio apykaitą. Jeigu šio vitamino per mažai, dažniau užpuola įvairios kvėpavimo takų infekcijos.

Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė žiemą mūsų nelepina, o ir atidengti kūno, jai trumpam pasirodžius, negalime. Tiesa, šis vitaminas randamas ir maiste, jo turi riebios žuvys (skumbrės, lašišos, sardinės), silkės, ikrai, sviestas, pienas, kiaušiniai. Tačiau su maistu gaunamo vitamino D paprastai neužtenka, todėl gydytojai dažnai pataria vartoti maisto papildą.

Svarbus imuninei sistemai yra vitaminas C. Tai puikus antioksidantas, padedantis apsisaugoti nuo laisvųjų radikalų. Vitamino C gausu šviežiose daržovėse ir vaisiuose: apelsinuose bei citrinose, kiviuose, juoduosiuose serbentuose, brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, geltonosiose paprikose, petražolėse.

Vitaminas A būtinas normaliam ląstelių dauginimuisi, širdžiai, plaučiams, akims bei kitiems organams. Šis vitaminas reikalingas ir imunitetui – pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taigi padeda apsaugoti ląsteles nuo žalingų laisvųjų radikalų. Turtingiausi vitamino A šaltiniai yra jaučio kepenys, menkių kepenėlių aliejus, nemažai jo vištų kepenėlėse, svieste. Turi  šio vitamino kiti pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, brokoliai, abrikosai.

Visų organizmo sistemų darbui labai svarbūs B grupės vitaminai – smegenų veiklai, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, nervų sistemai, medžiagų apykaitai, taip pat ir imunitetui stiprinti. Geriausi B grupės vitaminų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, bulvės, pomidorai, visagrūdžiai produktai, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos.

Vienas svarbiausių organizmui mineralų yra cinkas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėse vykstančių procesų. Jo reikia vaiko augimui, imuniteto formavimuisi bei kovai su infekcijomis. Cinkas veikia kaip natūralus antibiotikas. Šio mineralo galime rasti jūros gėrybėse, mėsoje, sūryje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, ankštiniuose produktuose, riešutuose, saulėgrąžų ir moliūgų sėklose.

Didelę reikšmę turi ne tik tai, ką vaikas valgo, bet ir kiek kartų per dieną jis valgo. Vaikams patariama valgyti 5–6 kartus per dieną: pusryčius, pietus ir vakarienę bei 2–3 kartus užkandžiauti. 

Saldus miegas, grynas oras ir judėjimas

Organizmas mėgsta pastovų gyvenimo ritmą, o laikytis dienos režimo reikėtų įprasti dar vaikystėje. Svarbią vietą kasdienėje dienotvarkėje užima miegas. Miegant organizmas atsikuria, stiprėja ir imuninė sistema. Miegas palankiai veikia psichinę ir emocinę sveikatą. Nuovargis ir miego trūkumas yra viena iš pirmųjų susilpnėjusio imuniteto priežasčių. Vienerių–dvejų metų vaikas turėtų išmiegoti maždaug 11–14 valandų per parą, vėliau – 10–13, nuo šešerių iki dvylikos metų būtina miegoti 9–12 valandų. Taigi vakare reikia atsigulti į lovą tada, kad iki to laiko, kai vaikas turi atsikelti, susidarytų būtinas valandų kiekis.

Būtina dienotvarkės dalis – pasivaikščiojimai gryname ore, jie svarbūs ir žiemą. Savaitgalį susigalvokite veiklų lauke visai šeimai ar tiesiog pasivaikščiokite parke. Gryno oro reikia bent dvi valandas per dieną. Aprenkite vaiką pagal oro sąlygas – kad mažylis ne tik nesušaltų, bet ir neperkaistų.

Neatsiejama sveikos gyvensenos dalis yra fizinis aktyvumas. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai suaktyvina kraujotaką, medžiagų apykaitą ir kitus organizmo procesus, suteikia gerą savijautą. Imuninę sistemą stiprina rytinė mankšta, ėjimas, bėgimas, plaukimas, šokiai, tenisas, slidinėjimas.

Imunitetui turi įtakos ir vaiko emocinė būklė, kuriai didelį poveikį turi palankus psichologinis mikroklimatas šeimoje. Esant stresui, susilpnėja organizmo gebėjimas kovoti su virusais, kurie laukia menkiausio organizmo nusilpimo, kad galėtų prasiskverbti, ir sukelia ligą.

Skiepai

Yra tokių pavojingų infekcijų, susidūrimas su kuriomis gali sukelti baisių pasekmių, net mirtį. Apsaugai nuo šių ligų yra sukurtos vakcinos. Ir jei susidursite su pavojinga infekcija, imuninė sistema arba iš karto ją nuslopins, arba sirgsite labai lengva forma.

Būtinai peržiūrėkite vaiko skiepų kalendorių ir nepamirškite, kad būtina pasiskiepyti nuo sezoninių infekcijų – gripo ir koronaviruso.

Parengė Undinė Gilė

Kas silpnina imunitetą?

Imunitetas – tai įvairių mechanizmų kompleksas, apsaugantis nuo patogeninių virusų ir bakterijų prasiskverbimo į organizmą ir dauginimosi. Jei dėl kokių nors priežasčių imuninė sistema nesusidoroja su savo užduotimis, infekcija patenka į organizmą ir sukelia ligas ar jų paūmėjimą.

Rudenį, kai oro temperatūra nukrenta, imuninės sistemos apsauginė funkcija susilpnėja. Be to, daugiau laiko praleidžiame patalpose, keisdamiesi virusais ir bakterijomis. Dėl patalpų šildymo sausėja oras, todėl viršutinių kvėpavimo takų gleivinė tampa lengvai pažeidžiama.

Imuninę sistemą ir organizmo kovą su uždegimu silpnina ilgalaikis stresas, kurio metu išsiskiria dideli streso hormono kortizolio kiekiai. Stipriai reaguoja į oro pokyčius ir dažnai patiria stresines situacijas mažai judantys, retai būnantys lauke vaikai ir suaugusieji. Kortizolio padaugėjimą taip pat provokuoja nereguliarus ir trumpas miegas.

Didelę reikšmę imunitetui turi mityba. Negaunant būtinų medžiagų, dažnai valgant daug cukraus, sočiųjų riebalų rūgščių ir įvairių maisto priedų turintį maistą, imuninė sistema nusilpsta.  Visą organizmą bei imunitetą alina fizinis ir protinis nuovargis, poilsio trūkumas.

Dėl susilpnėjusio imuniteto rizikos grupei priskiriami sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis, alergiški žmonės.

Susilpnėjusio imuniteto simptomai

Yra keletas požymių, rodančių, kad imuninė sistema nusilpusi ir jai reikia pagalbos. Vienas iš jų – dažnas nuovargis, energijos stoka be aiškios priežasties. Jei nuolatinis mieguistumas ir bendras negalavimas nėra susiję su peršalimo ligomis, greičiausiai pagalbos signalą siunčia imuninė sistema.

Akivaizdus nusilpusio imuniteto požymis yra dažnos ligos. Didelis imlumas infekcijoms rodo, kad organizmo apsauga nebesugeba kovoti su virusais ir bakterijomis. Apie silpną apsaugą gali byloti ilgai negyjančios žaizdos. Susilpnėjus imunitetui, į žaizdą patekusios bakterijos aktyviai dauginasi ir gijimo procesas trunka ilgiau.

Kitas nusilpusios imuninės sistemos požymis – dažni virškinimo sutrikimai, kurie rodo, kad ji nebegali atremti patogeninių mikroorganizmų puolimo. Reikalas tas, kad naudingosios virškinamojo trakto bakterijos priklauso bendrai organizmo imuninei sistemai.

 Kaip sustiprinti imuninę sistemą?

Imuniteto stiprinimo patarimai apima pagrindinius sveiko gyvenimo įpročius, kuriuos gali išsiugdyti kiekvienas.  Pavyzdžiui, vaikams labai svarbi dienotvarkė: geras miegas ir pakankamas poilsis, visavertė mityba. Kokybiško poilsio trūkumas naktį sutrikdo ląstelių atsinaujinimo procesą, mes tiesiog neatkuriame jėgų, reikalingų naujai dienai. Vaikui sveika daug laiko praleisti lauke, o jo kambarį reikia reguliariai vėdinti.

Kasdienį šeimos racioną paįvairinkite vaisiais ir daržovėmis. Juose yra antioksidantų, kurie saugo nuo žalingo aplinkos poveikio. Ir stenkitės reguliariai mankštintis. Sportas padeda sumažinti streso hormonų lygį, sportuojant ir aktyviai judant išsiskiria daugiau endorfinų (laimės hormonų).

Ypač svarbūs rudens vitaminai

Didelę reikšmę imunitetui turi vitaminai. Reikiamas vitaminų ir mineralų kiekis būtinas ištisus metus. Tačiau rudenį ypatingai svarbūs vitaminai D ir C. Jie yra stiprūs antioksidantai, veikiantys imuninės sistemos gebėjimą kovoti su infekcijomis.

Vitaminas D būtinas ne tik kaulams, jis yra vienas svarbiausių vitaminų, reikalingų imuninei sistemai, raumenims, endokrininei, nervų sistemoms. Jo rasite riebioje žuvyje, subproduktuose, kiaušinio trynyje ir kai kuriuose grybuose. Deja, daugeliui šio vitamino trūksta, todėl dažnai jį skiria gydytojai.   

Kitas imuniteto pagalbininkas vitaminas C yra būtinas kraujagyslėms, nervų sistemai, geležies įsisavinimui. Vitamino C yra daržovėse, vaisiuose, uogose ir žalumynuose. Šis vitaminas įeina į daugelio maisto papildų, skirtų imunitetui stiprinti, sudėtį. Taip pat jo yra preparatuose, padedančiuose greičiau susidoroti su peršalimo negalavimais.

Būtinas mineralas imuninės sistemos ląstelėms yra cinkas. Jis svarbus ir virškinimo sistemos veiklai. Cinkas reikalingas gamintis baltiesiems kraujo kūneliams (leukocitams), kovojantiems su įvairiais organizmą puolančiais patogenais. Daugiausia cinko jaučio kepenyse, lęšiuose, kviečių sėlenose. Jo yra ėrienoje, jautienoje, pupelėse, moliūgo sėklose, riešutuose, brokoliuose, žiediniuose kopūstuose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Apsauginis žarnyno skydas

Didžiąją dalį žarnyno mikrobiotos sudaro sveikatai naudingos vadinamosios gerosios bakterijos, pagrindinės iš jų laktobakterijos ir bifidobakterijos. Kita dalis – patogeninės ir sąlyginai patogeninės bakterijos, kurių esant normaliai situacijai yra nedaug ir jos neveikia mūsų sveikatos.

Nepaisant to, kad žarnynas yra vidinis organas, jis nuolat liečiasi su išorine aplinka – per maistą, kurį valgome. O su maistu bet kuriuo metu į jį gali pakliūti kenksmingi mikroorganizmai, todėl turime nuo jų apsisaugoti.

Apsaugai nuo išorinių neigiamų veiksnių pasitarnauja žarnyno barjerinė funkcija ir natūralus (įgimtas) ir įgytas imunitetas. Žarnyno mikrobiota sukuria apsauginį mikrobų skydą, kuris neleidžia patogeninėms bakterijoms kolonizuoti žarnyną. Žarnyno epitelio ląstelės sudaro natūralų fizinį barjerą, padengtą gleivių sluoksniu, pilną antikūnų ir kitų baltymų, kovojančių su svetimais mikroorganizmais. Toks apsauginis barjeras neleidžia bakterijoms, virusams, grybeliams ir kitoms svetimoms medžiagoms patekti į kraują. Joms pašalinti iš organizmo suaktyvinamos apsauginės funkcijos, kurias atlieka žarnyno mikrobiota kartu veikdama su imuninėmis ląstelėmis. Žarnynas yra didžiausias imuninės sistemos organas.

Esant normaliai mikrobiotai žarnynas sudaro tvirtą apsauginį filtrą. Gerosios bakterijos gamina medžiagas, kurios neleidžia įsibrovėlėms bakterijoms daugintis, taip pat blokuoja toksinų patekimą į organizmą ir neutralizuoja daugelį kenksmingų medžiagų.

Darnus mikrobiotos ir imuniteto ląstelių darbas

Be to, žarnyno gleivinėje sutelkta 80 % imuninių ląstelių, saugančių mūsų sveikatą. Kai kurios imuninės ląstelės, pavyzdžiui, makrofagai, dehidritinės ląstelės, tyko nekviestų svečių pasiruošusios juos sunaikinti. Kitos žarnyno ląstelės – B tipo – gamina IgA antikūnus, kurie gali surišti bakterijas, o tada jos pašalinamos iš organizmo.

Įgyto imuniteto funkcijas atlieka T ir B limfocitų išskiriamos imuninės medžiagos. T-limfocitai (arba T-ląstelės) yra vieni svarbiausių imuniniam atsakui ir padeda apsisaugoti nuo kai kurių autoimuninių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, celiakija, Krono liga.

Žarnyno mikrobiota veikia išvien su imunine sistema ir dalyvauja ją aktyvuojant, moduliuojant ir reguliuojant. Imuninių ląstelių užduotis nustatyti, kas organizmui yra sava, o kas svetima. T. y., ką reikia toleruoti, o ką sutikti puolimu. Jei imuninė sistema nustato, kad medžiaga yra naudinga, organizmas ją priima. Šis mechanizmas, vadinamas imunine tolerancija, yra svarbi imuninės sistemos funkcija.

Tačiau žarnyno mikrobiota kontroliuoja imuninių ląstelių aktyvumą – kad nenutiktų taip, kad dėl pernelyg didelio aktyvumo jos imtų nebeatpažinti savų audinių ir sukeltų autoimunines ligas. Taigi, gerai apsaugai nuo įvairių ligų, taip pat ir infekcinių, būtina normali žarnyno mikrobiota, kurią palaikyti padeda gerosios bakterijos.

Kas lemia mikrobiotos sudėtį?

Mikrobiotos formavimąsi veikia daugybė veiksnių. Žarnyno mikrobiota ir imunitetas pradeda formuotis dar vaisiui gyvenant įsčiose. Mikroorganizmai, esantys placentoje, vaisiaus vandenyse ir virkštelės kraujyje, patenka į vaisiaus žarnyną. Jau nėštumo metu vaisius iš mamos gauna nuo ligų saugančių imunoglobulinų. Šiuo periodu svarbi nėščiosios mityba, gyvenimo būdas ir sveikata.

Didelę reikšmę vaiko mikrobiotai turi gimdymo būdas. Natūraliai gimę kūdikiai gauna daug gerųjų žarnyno bakterijų per gimdymo takus. Kūdikiai, gimę per cezario pjūvį, turi daug mikroorganizmų, cirkuliuojančių ligoninėse. Jų mikrobiotoje daugiau sąlyginai patogeninių bakterijų. Mažiau naudingųjų mikroorganizmų ir neišnešiotų kūdikių mikrobiotoje.

Naujagimio mikrobiota vis dar yra priklausoma nuo mamos mitybos, taip pat apsauginių veiksnių, kuriuos jis gauna iš motinos pieno. Teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą jame esantys oligosacharidai. Motinos priešpienyje yra daugiausiai limfocitų, kurie atsakingi už ilgalaikę imuninę atmintį ir apsaugą.

Toliau kūdikio žarnyno mikrobiotos formavimąsi veikia racione atsirandantis kietas maistas. Mikrobiota formuojasi pirmuosius trejus metus, kai vaiko organizmas sparčiausiai vystosi. Vaikui augant įtakos turi maistas, ligos ir vartojami vaistai, gyvensena, higiena ir aplinkos sąlygos. Tai yra veiksniai, kurie formuoja ir imuninę sistemą. Tos pačios sąlygos veikia ir suaugusio žmogaus mikrobiotą.

Kodėl žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sutrinka?

Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sudaro palankias sąlygas vystytis naudingoms bakterijoms. Priešingai, bet kokie šios ekosistemos pokyčiai neigiamai veikia šią pusiausvyrą.

Mikrobiotos įvairovę ir sudėtį gali pakeisti įvairūs veiksniai, ir tai gali sukelti disbiozę. Tarp jų persirgtos žarnyno ir kitos infekcijos, lėtiniai uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Bakterijų pusiausvyrą išbalansuoja gydymas antibiotikais, chirurginės intervencijos ir kt. Sutrikdyti žarnyno mikrobiotą gali stresas, netinkama mityba, pavyzdžiui, kai maiste trūksta skaidulinių medžiagų ir gausu įvairių konservantų.

Sutrikus mikrobiotai suprastėja virškinimas ir organizmui ima trūkti gyvybiškai svarbių medžiagų, viena iš kurių imunitetui būtinas vitaminas D. Imuninės ląstelės turi vitamino D receptorius, todėl šis vitaminas būtinas tokių ląstelių vystymuisi ir funkcionavimui.

Kai atsiranda disbiozė, t. y. pritrūkstame gerųjų bakterijų, o padaugėja galinčių sukelti ligas, nusilpsta imunitetas ir tampame neatsparūs daugeliui ligų.

Silpno imuniteto pasekmė gali būti virškinamojo trakto sutrikimai, žarnyno uždegimai, alergijos, autoimuninės ligos, net vėžys, aknė, žvynelinė, peršalimo, grybelinės ir kitos infekcijos, taip pat antsvoris arba nutukimas.

Pasirūpinti žarnyno mikrobiota padeda probiotikai

Organizmo apsaugai sustiprinti dažnai patariama vartoti gerųjų bakterijų preparatą (probiotiką). Atkūrę mikrobiotą padėsime ir imunitetui tinkamai reaguoti į įvairias grėsmes. Tačiau nepamirškime, kad probiotikai – ne retkarčiais, reikalui esant išgeriama tabletė nuo galvos skausmo – atkurti mikrobiotą prireiks laiko, o tinkama mikroorganizmų pusiausvyra turime rūpintis nuolat.

Patekusios į organizmą gerosios bakterijos padės sustiprinti vieną svarbiausių apsauginių barjerų – žarnyną, padedantį apsisaugoti taip pat ir nuo virusų bei kitų infekcinių ligų sukėlėjų, aktyviai atakuojančių šaltuoju metų periodu.

Probiotikus ypač svarbu vartoti gydantis antibiotikais, sergant įvairiomis ligomis, sukeliančiomis disbiozę, apsinuodijus, ne itin sveikai maitinantis, laikantis dietų. Taip pat tai gali būti prevencijos priemonė.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Imuninę sistemą galima skirstyti į dvi grupes: įgimtą ir įgytą. Įgimta imuninė sistema yra pirmoji gynybos linija, nes ji apsaugo žmogaus organizmą nuo bakterijų, virusų ir parazitų invazijų. Įgimtos imuninės sistemos atsakas yra greitas, tačiau mažiau veiksmingas nei įgytos imuninės sistemos atsakas. Jam vystantis, įgytos imuninės sistemos ląstelės susiduria su molekulėmis, kurios yra sudedamoji ligų sukėlėjų dalis. Todėl kito susidūrimo metu imuninės ląstelės atpažįsta ligos sukėlėjus ir į juos reaguoja, taip užkirsdamos kelią ligai vystytis. Imuninės sistemos ląstelės gaminamos jau vaisiaus vystymosi metu, tačiau įgyta imuninė sistema gimus dar tik formuojasi. Taigi kūdikių ir vaikų imuninės sistemos veiksmingumas yra ribotas lyginant su suaugusiųjų imunine sistema.

Imuninė sistema formuojasi palaipsniui

Pagrindinė apsauga nuo užkrečiamųjų ligų ankstyvoje vaikystėje yra motinos antikūnai, kurių vaikas gauna per placentą nėštumo metu arba gerdamas motinos pieną po gimimo. Žindomi vaikai be motinos antikūnų gauna ir įvairių medžiagų, kurios padeda bręsti imuninei sistemai. Laikui bėgant imuninė sistema gali užtikrinti geresnę apsaugą nuo ligų sukėlėjų, nes imuninės ląstelės, remdamosi ankstesnėmis virusinėmis, bakterinėmis ir parazitinėmis infekcijomis, paruošia plačią, su infekcijomis kovojančią antikūnų kolekciją.

 Gerai sveikatai labai svarbu pakankamai miegoti

Miegant organizmas atsipalaiduoja, nurimsta ir atsinaujina. Remdamiesi tyrimais, specialistai rekomenduoja ikimokyklinio amžiaus vaikams miegoti 11 valandų, moksleiviams – 10 valandų, o paaugliams – 9 valandas. Stebint miego trukmės įtaką vaikų sveikatai, buvo nustatyta, kad trūkumas gali turėti įtakos mokymosi, emocinėms problemoms ar elgesio sutrikimams. Miego trūkumas taip pat turi įtakos imuninei sistemai, nes sumažėja tam tikrų imuninių ląstelių skaičius ir imuninių ląstelių išskiriamų veikliųjų medžiagų kiekis.

 Sveika mityba – ypatingai svarbi imuninės sistemos veiklai

Optimaliam imuninės sistemos funkcionavimui būtina sveika mityba, kad organizmas būtų aprūpintas visais reikiamais makroelementais ir mikroelementais. Mikroelementai yra labai svarbūs imuninei sistemai, nes vitaminai ir mineralai (pvz., vitaminai C, D, cinkas) padeda padidinti imuninių ląstelių skaičių ir jų aktyvumą. Į kasdienį savo bei vaikų racioną svarbu įtraukti kuo daugiau vaisių ir daržovių. Esant didesniam poreikiui (nusilpus imuninei sistemai) vertėtų pasirūpinti produktais, kuriuose yra didesnis šių mikroelementų kiekis. Suaktyvėjus imuninei sistemai, pvz., esant kvėpavimo takų infekcijai, pagaminami milijonai naujų imuninių ląstelių, taip pat padidėja vitamino C ir cinko poreikis. Mūsų imuninė sistema pradeda kovoti su infekcija, o palengvėjimas priklauso nuo imuninio atsako stiprumo ir greičio.

 Mikrobiotos įtaka imuninei sistemai

Mikrobiota vadiname tam tikroje vietoje, pvz., žarnyne (žarnyno mikrobiota), apsigyvenusią mikroorganizmų grupę. Daugybė žmogaus organizme gyvenančių bakterijų yra nepaprastai svarbios sveikam virškinimui ir svarbių maistinių medžiagų, pvz., tam tikrų vitaminų, įsisavinimui. Žarnyno mikrobiotos draugas – gerosios pieno rūgšties bakterijos. Šios bakterijos neleidžia kenksmingoms bakterijoms išplisti žarnyne bei teigiamai veikia žarnyno epitelio pralaidumą ir imuninės sistemos veiklą. Viena iš labiausiai ištirtų gerųjų pieno rūgšties bakterijų padermių yra Lactobacillus rhamnosus GG.

Imunomoduliatoriai skatina imuninės sistemos veikimą

Imunomoduliatoriai yra medžiagos,  pvz., beta gliukanai, ciberžolė, alavijas, ženšenis, turinčios įtakos imuninės sistemos veiklai. Beta gliukanai yra natūralūs polisacharidai (cukrūs), kurių galima rasti tam tikruose grybuose (pvz., gluosninėse kreivabudėse) bei mielėse. Išgrynintas beta gliukanas yra stiprus imuninės sistemos stimuliatorius, kuris aktyvina įgimtą ir įgytą imuninį atsaką. Imunomoduliatorių vartojimo sezonas sutampa su peršalimo ligų sezonu, kuris itin paūmėja rudenį. 

Partnerio turinys, užsakymo Nr. 564 

Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai

Vitaminas D padeda palaikyti sveikus kaulus ir dantis, normalią raumenų funkciją, ląstelių dalijimąsi ir imuninę sistemą, dalyvauja kalcio ir fosforo pasisavinime.

Galima būtų paprasčiausiai pasakyti, kad vitaminas D veikia imuninės sistemos atsaką, kai jo reikia, ir neleidžia jam „persistengti”, kai to nereikia. Šis vitamino D poveikis buvo intensyviai tyrinėjamas jau keletą metų.

Kaip vitaminas D veikia imuninę sistemą?

Aktyvios formos vitaminas D yra atpažįstama signalinė molekulė, kuri jungiasi prie specialaus receptoriaus ir per jį gali paveikti žmogaus imuninę sistemą.

Signalas, sustiprintas aktyvios vitamino D formos, gali padidinti įgimtą imunitetą, kuris sureaguoja susidūrus su bakterinės ar virusinės kilmės patogeniniais mikroorganizmais ir padidinti įgytą imunitetą.

Receptoriai, prie kurių prisijungia aktyvios formos vitaminas D, yra plonojoje ir storojoje žarnoje, ląstelėse, atsakingose ​​už kaulų formavimąsi, kai kuriose imuninės sistemos ląstelėse, kai kuriose kasos ląstelėse, dalyvaujančiose cukraus kiekio kraujyje reguliavime, ir daugumoje kitų organų, tokių kaip smegenys, širdis, odoje, lytiniuose organuose, prostatoje ir krūtyse bei kai kuriose kraujo ląstelėse.

Vaiko imuninė sistema

Kūdikio imuninė sistema po gimimo dar nėra subrendusi, nes iš dalies ji vystosi veikiant išoriniams veiksniams, o iš dalies kūdikį saugo nėštumo metu iš mamos gaunami antikūnai. Todėl imuninės sistemos brendimas vyksta visą laiką ir ši sistema tampa panaši į suaugusio žmogaus tik maždaug trejų metų amžiaus. Daugelis kvėpavimo ir virškinimo sistemų infekcijų yra natūralaus vaiko imuninės sistemos stiprinimo dalis, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, o infekcijos gali tęstis ilgiau ir pasireikšti sunkesne eiga.

Infekcijos ir vitaminas D

Atlikus kelių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 7400 vaikų, metaanalizę, nustatyta, kad sepsiu sergančių vaikų vitamino D kiekis buvo mažas. Vaikų, kurie tyrimo metu pateko į intensyvios terapijos skyrius dėl šios apatinių kvėpavimo takų infekcijos, vitamino D kiekis buvo mažesnis nei tų, kuriems tokio intensyvaus gydymo nereikėjo. Šie rezultatai patvirtina hipotezę, kad pakankamas vitamino D kiekis vaikams gali sumažinti infekcijų skaičių. Tie patys tyrimai taip pat parodė, kad mažesnės vitamino D paros dozės buvo veiksmingesnės nei vienkartinės didelės dozės.

Alerginės ligos ir vitaminas D

Nedidelis tyrimas, kurio metu įvairaus laipsnio atopiniu dermatitu sergantys vaikai tris mėnesius vartojo vitamino D papildus, parodė, kad lengvu ir vidutinio sunkumo dermatitu sergančių vaikų būklė nežymiai pagerėjo, greičiausiai dėl sumažėjusio imuninių ląstelių kiekio kraujyje.

Tyrimai parodė, kad vitamino D trūkumas yra dažnas astma sergantiems vaikams ir kad jis gali reikšmingai paveikti jaunų astma sergančių žmonių imuninių ląstelių reguliavimą. Dar nežinoma, ar vitamino D vartojimas praktiškai gali sumažinti astmos paūmėjimą.

Maisto alergija

Teoriniai modeliai vitamino D trūkumą sieja su alergijos maistui atsiradimu, nes tinkamas vitamino D vartojimas nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje turėtų padidinti toleravimą, padidinti žarnyno gleivinės imunitetą, vadinamųjų gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, sumažinti sergamumą žarnyno infekcijomis ir taip sumažinti vaikų alergiją maistui.

Yra žinoma, kad vitamino D trūkumas vienodai dažnai pasireiškia suaugusiesiems ir vaikams, todėl vaikai nuo vienos savaitės gauna vitamino D papildų. Dėl įvairiapusio vitamino D poveikio mūsų organizme vykstantiems procesams, vitamino D vartojimas galėtų pagerinti mūsų imuninę sistemą ir taip sumažinti infekcijų skaičių bei užkirsti kelią alerginėms ir autoimuninėms ligoms arba jas paveikti. Tikslūs aukščiau aprašytų ligų ir vitamino D ryšiai ir poveikis iš esmės nežinomi, daugiau informacijos galima tikėtis ateityje, tačiau akivaizdu, kad vitamino D potencialas šioje srityje yra labai didelis.

Literatūra

Vassallo, M. F., & Camargo, C. A. (2010). Potential mechanisms for the hypothesized link between sunshine, vitamin D, and food allergy in children. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 126 (2), 217–222. doi: 10.1016 / j.jaci.2010.06.011 

The impact of vitamin D deficiency on immune T cells in asthmatic children: a case-control study Haïfa Maalmi, Anissa Berraïes, Eya Tangour, Jamel Ammar, Hanadi Abid, Kamel Hamzaoui, Agnes Hamzaoui, J Asthma Allergy. 2012; 5: 11–19. Paskelbta internete 2012 m. gegužės 9 d., doi: 10.2147 / JAA.S29566

Yakoob MY, Salam RA, Khan FR, Bhutta ZA. Vitamin D supplementation for preventing infections in children under five years of age. Cochrane Database of Systematic Reviews  Issue 11. Art. No .: CD008824. DOI: 10.1002 / 14651858.CD008824.pub2

Michael F Holick, Sunlight and vitamin D for bone health and prevention of autoimmune diseases, cancers, and cardiovascular disease, The American Journal of Clinical Nutrition, 2004 m. gruodžio mėn., 6 numeris, https://doi.org/10.1093/ajcn/80.6.1678S

Fernandes de Abreu, D. A., Eyles, D., & Féron, F. (2009). Vitamin D, a neuro-immunomodulator: Implications for neurodegenerative and autoimmune diseases. Psychoneuroendocrinology, 34, S265 – S277. doi: 10.1016 / j.psyneuen.2009.05.023

Agmon-Levin, N., Theodor, E., Segal, R. M., & Shoenfeld, Y. (2012). Vitamin D in Systemic and Organ-Specific Autoimmune Diseases. Clinical Reviews in Allergy & Immunology, 45 (2), 256–266. doi: 10.1007 / s12016-012-8342-y

Žarnyno mikrobiota moduliuoja imuninį atsaką, sintetina antikūnus, reaguodama į infekcijas ir kitas priešiškas medžiagas. Jei jos balansas sutrinka, susilpnėja ir gynyba. Tai reiškia, kad mūsų sveikata, kaip ir imunitetas, labai priklauso nuo žarnyno mikrobiotos. Kaipgi ją apsaugoti?

 Žarnyno draugai ir priešai

Žarnyne gyvena daug mikroorganizmų – apie 100 trilijonų įvairių bakterijų. Tai yra vadinama mikrobiota, kurios sutrikimas gali paveikti visą organizmą.  Žarnyno mikrobiota sudaryta iš naudingųjų ir tam tikromis sąlygomis galinčių sukelti ligas sąlyginai patogeninių bei patogeninių bakterijų.

Naudingosios bakterijos virškina maistą, gamina virškinimo fermentus, kurie skaido krakmolą, riebalus, baltymus, sintetina kai kuriuos vitaminus. Šios bakterijos reguliuoja žarnyno veiklą, neutralizuoja įvairius toksinus, apsaugo žarnyną nuo patogeninių ir sąlyginai patogeninių bakterijų įsigalėjimo.

Šalia naudingųjų mikroorganizmų žarnyne gyvenančios sąlyginai patogeninės ir patogeninės bakterijos laukia tinkamo momento, kad galėtų veikti. Jos gali suaktyvėti susilpnėjus imuninei sistemai, valgant nesveiką maistą, dažnai patiriant stresą ar paūmėjus virškinamojo trakto ligoms. Tuomet padaugėja priešiškų mikroorganizmų ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, t. y. atsiranda disbiozė.

Žarnyno mikrobiota apsaugo nuo ligų

Žarnyno mikroorganizmai suteikia apsauginį barjerą. Kuo daugiau naudingųjų bakterijų yra ant žarnyno sienelių, tuo mažiau vietos lieka įsiterpti ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Naudingieji mikroorganizmai konkuruoja su patogeninėmis bakterijomis, taip pat patys gamina medžiagas, pasižyminčias antimikrobinėmis savybėmis ir apsaugo nuo uždegimo.

Žarnyno imuninės apsaugos funkcija pagrįsta žarnų sienelėse esančių imuninių ląstelių ir naudingųjų žarnyno bakterijų sąveika. Uždegimas įveikiamas prie imuninių ląstelių receptorių prisikabinus naudingosioms žarnyno bakterijoms. Jeigu prie receptorių prikimba patogeninės bakterijos, kyla uždegimas ir sumažėja atsparumas infekcijai. Taip atsitinka sumažėjus naudingųjų bakterijų.

Kovai su į organizmą patenkančiomis pavojingomis medžiagomis žarnyno mikrobiota gamina baltymus imunoglobulinus (antikūnus). Žarnyne yra daugiausia limfinio audinio, kuris labai svarbus imuninei sistemai. Kai tik mus užpuola infekcija, suaktyvėja žarnyno limfiniame audinyje esantys limfocitai, kurie ir pradeda sintetinti antikūnus. Tai yra apsauginis barjeras nuo infekcijų.

Disbiozė yra palanki ligoms, ji susijusi su funkciniais žarnyno sutrikimais, uždegiminėmis žarnyno ligomis (Krono liga, opiniu kolitu), alergijomis, širdies ligomis, vėžiu, cukriniu diabetu ir nutukimu. Sveika mikrobiota stiprina imuninę sistemą, todėl sumažėja rizika užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis, taip pat ir virusinėmis.

Kodėl naudingųjų bakterijų sumažėja?

Sutrikdyti žarnyno mikrobiotos balansą gali netinkama mityba, kai organizmas negauna visų reikalingų maistinių medžiagų, tarp jų ir skaidulinių medžiagų. Taip pat perdirbtas, riebus, genetiškai modifikuotas, užterštas chemikalais maistas, įvairūs konservantai maiste, dietų laikymasis, alergijos tam tikriems maisto produktams. Dažna naudingųjų bakterijų sumažėjimo priežastis yra vaistų vartojimas, pavyzdžiui, antibiotikų, kurie naikina ne tik patogenines, bet ir naudingąsias žarnyno bakterijas.

Mikrobiotos disbalansą gali sukelti žarnyno motorikos sutrikimai, žarnyno ir kitokios infekcijos, lėtinės virškinamojo trakto ligos (gastritas, enteritas, kolitas ir kt.), endokrininės ligos, stresas ir depresija, piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas, turi įtakos ir mažas fizinis aktyvumas.

Pažeidus žarnyno mikrobiotą, gali atsirasti anksčiau nepatirtos alerginės reakcijos į tam tikrus maisto produktus, dėl kurių ne tik viduriuojama, bet ir kamuoja pykinimas, vėmimas. Kai kuriais atvejais sutrinka maistinių medžiagų pasisavinimas, atsiranda geležies, vitaminų ir kitų medžiagų trūkumas. Žmogus gali skųstis silpnumu, galvos skausmais, nuovargiu.

Sumažėjus naudingųjų bakterijų ir įsivyravus patogeninėms susilpnėja imunitetas, todėl dažniau susergame kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat gripu, ir sunkiau sveikstame. Toliau – pradeda suktis užburtas ratas: ligos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą, o disbiozė skatina negalavimus. Kuo prastesnė žarnyno mikrobiotos būklė, tuo silpnesnis imunitetas.

Pasikeitus žarnyne esančių bakterijų sudėčiai, sutrinka virškinimas, todėl kamuoja tokie nemalonūs simptomai kaip viduriavimas, kartais – vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas, žarnyną raižantis skausmas. Minėtų simptomų disbiozė gali ir nesukelti, bet šis sutrikimas turės neigiamų pasekmių imunitetui, todėl žarnyno sveikata būtina rūpintis nuolat.

Kaip pagerinti mikrobiotą ir sustiprinti imunitetą?

Tinkamai funkcionuojanti žarnyno mikrobiota labai svarbi saugantis nuo infekcinių ir lėtinių ligų, todėl turime pasirūpinti, kad nepritrūktų naudingųjų bakterijų. Jų yra kai kuriuose maisto produktuose: kefyre, jogurte, brandintame sūryje ir kituose fermentuotuose pieno produktuose, raugintuose agurkuose ir kopūstuose, giroje. Deja, šiuolaikiniame perdirbtame maiste, kuris vyrauja daugelio mityboje, naudingųjų bakterijų kiekis sumažėjęs.

Palaikyti sveiką mikrobiotą, taip pat esant disbiozei, gali padėti specialūs probiotikų preparatai. Šiuose preparatuose yra gyvų naudingųjų bakterijų, esančių kiekvieno žmogaus žarnyne ir dalyvaujančių daugelyje organizme vykstančių procesų. Pagrindiniai naudingieji žarnyno mikroorganizmai yra laktobakterijos ir bifidobakterijos. Jos ilgą laiką naudojamos gaminant bakterinius probiotikų preparatus. Šie preparatai skiriami atkurti normalią mikrobiotą, kolonizuojant žarnyną naudingomis bakterijomis ir stabdant patogeninių bakterijų augimą.   

Tačiau probiotinės bakterijos veiksmingos tada, kai išlieka gyvybingos. Tam, kad jos pasiektų reikiamą vietą – žarnyną, ir pradėtų veikti, probiotikai turi būti atsparūs virškinimo fermentams. Todėl gaminamos laktobakterijų ir bifidobakterijų kapsulės, kuriose esantys probiotikai saugiai pasiekia žarnyną ir jame rezorbuojami.

Mikrobiotai atkurti reikalingi ne tik probiotikai, bet ir prebiotikai. Kad išlaikytume naudingąsias bakterijas, kartu su maistu turime gauti pakankamai prebiotikų turinčių produktų. Tai yra naudingųjų bakterijų maistas, be kurio jos negali išgyventi. Prebiotikų gausu nesmulkintuose grūduose, kuriuose yra daug skaidulų, ankštinėse ir kitose daržovėse, vaisiuose, sėlenose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Krekenų naudą imuninei sistemai įrodo tyrimai

JAV leidžiamame mokslo žurnale „Nutrition Research“ 2002 metais rašoma apie tyrimą, kurio metu buvo vertinamas priešpienio veiksmingumas imuninei sistemai. Karvių krekenos buvo naudojamos gydant virškinamojo trakto infekcijas ir įrodyta, kad jos palaiko imuninę sistemą, skatina raumenų ir kaulų sistemos atkūrimą bei augimą.

Medicininiame žurnale „European Journal of Clinical Nutrition“, leidžiamame Jungtinėje Karalystėje, 2002 metais rašyta, kad nemaža karvių krekenų dalis išsilaiko virškinimo trakte, lieka aktyvi apatinėse žarnose, ir daro įtaką žarnynui bei imuninei sistemai. Tai pasirodė saugu daugeliui, išskyrus alergiškus pienui žmones, nes jiems gali kilti alerginė reakcija.

Amerikos fiziologų draugijos Taikomosios fiziologijos žurnale 2007 m. aprašytas 8 savaites trukęs tyrimas, kuriame analizuota karvių priešpienio įtaka aukštos kvalifikacijos dviratininkų imuninei sistemai. 29 tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes, kurių viena vartojo nedideles krekenų baltymų koncentrato dozes. Kita – placebo efekto grupė – gavo išrūgų baltymų koncentratą.

Tyrėjai ėmė kraujo mėginius prieš kiekvieną įprastą bei intensyvaus fizinio krūvio treniruotę ir po jų, taip pat buvo atkreipiamas dėmesys į tuos abiejų grupių dalyvius, kuriems tyrimo laikotarpiu atsirado viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų. Tyrimai parodė, kad dviratininkų, vartojusių krekenų preparatą, imuniniai parametrai pagerėjo ir viršutinių kvėpavimo takų simptomai buvo silpnesni.

Visai neseniai, 2018 metais, švedų žurnalas „Frontiers in Nutrition“ apžvelgė literatūrą apie galvijų imunoglobulinų poveikį žmogaus imuninei sistemai. Straipsnyje apibūdinamas mechanizmas, kaip krekenų imunoglobulinas G (IgG) neutralizuoja eksperimentinę infekciją, mažina uždegimą ir jungiasi prie patogenų ir alergenų. Todėl manoma, kad tai yra būdas palaikyti pažeidžiamiausių grupių imuninę sistemą, įskaitant pagyvenusius žmones ir turinčius silpną imuninę sistemą.     

Priešpienis padidina natūralių ląstelių žudikių kiekį

Amerikiečių moksliniame žurnale „Nutrition Research“ 2014 m. aprašomas tyrimas, kurio rezultatai patvirtina, kad karvių krekenos padidina natūralių žudikių – NK ląstelių procentą organizme ir pagerina imuninį atsaką į gripo infekciją. Niujorke leidžiamame žurnale „Nature Immunology“ 2008 m. rašoma, kad NK ląstelės yra tam tikras baltųjų kraujo kūnelių tipas ir įgimtos imuninės sistemos dalis, padedanti kontroliuoti mikrobų sukeltas infekcijas ir audinių pažeidimus.

Šios ląstelės yra limfocitų rūšis, greitai reaguojanti į patogenus organizme. Jos svarbios puolant virusus ir kontroliuojant ankstyvąsias vėžio ląsteles. NK ląstelės išskiria citokinus, kurie signalizuoja apie kitas imunines ląsteles ir galiausiai sustiprina imuninį atsaką.

Atviros prieigos Europos medicinos žurnalas 2019 m. skelbtame straipsnyje pateikia mokslinės informacijos apie tai, kad šios ląstelės gali prisitaikyti ir kurti atminties ląsteles, o tai suteikia naujų žinių apie jų vaidmenį įgimtam imuniniam atsakui, kuris apsaugo žmogaus sveikatą. Šios ląstelės sudaro iki 15 % periferinio kraujo, tačiau daugiausia jų yra blužnyje, kaulų čiulpuose ir limfmazgiuose.

Imunitetą galima pastiprinti natūraliomis priemonėmis

Dėl geros sveikatos galime pasistengti patys, padėdami imuninei sistemai, kad daugybę kartų nereikėtų griebtis vaistų nuo virusinių ligų. Tam yra nemažai natūralių priemonių.

Reguliarus fizinis krūvis. Tyrimais nustatyta, kad vidutinio sunkumo fiziniai pratimai pagerina net vėžiu sergančių žmonių NK ląstelių funkciją.

Metimas rūkyti. Nors metimas rūkyti nepadidina NK ląstelių gamybos, bet sustiprina jų funkcijas, kadangi rūkymas slopina šių ląstelių pajėgumą.

Fermentuotos ryžių sėlenos. Šios sėlenos gaminamos ryžių sėlenų skaidulas veikiant iš šitakių grybų išskirtais fermentais. Vieno tyrimo metu sergantieji išsėtine mieloma vartojo fermentuotų ryžių sėlenų arabinoksilanų produktą. Po trijų gydymo mėnesių buvo nustatyta, kad padidėjo šių pacientų NK ląstelių aktyvumas.

Kardamonas ir juodieji pipirai. Ciberžolės giminaitis kardamonas yra žinomas dėl imunitetą stiprinančių ypatybių. Kardamonas ir juodieji pipirai pasižymi gebėjimu sustiprinti NK ląstelių aktyvumą.

Priešpienis. Karvių krekenos yra labai panašios į žmogaus priešpienį, o priešpienio produktai paprastai gaminami iš krekenų, kuriose yra daugybė imuninių ir augimo faktorių, reikalingų palikuonims. Tyrimas su gyvūnais parodė, kad vėlesnis nugriebtas bei koncentruotas karvių priešpienis suaktyvina imuninę sistemą ir, padidindamas NK ląstelių aktyvumą, padeda apsisaugoti nuo gripo infekcijos.

Grybai. Beta gliukanai, esantys grybuose, tokiuose kaip šitakių, maitakių ir gluosninių kreivabudžių grybai, taip pat padidina NK ląstelių aktyvumą.            

Monosacharidų heksozių junginys. Tai yra fermentuotų grybų ekstraktas, palaikantis sveiką imuninę funkciją, visų pirma, stiprinant NK ląstelių aktyvumą.

Probiotikai. NK ląstelių aktyvumą padidina ir naudingosios bakterijos, randamos tradiciškai fermentuotuose maisto produktuose. Tie, kurių NK ląstelių lygis yra žemas, dažniausiai jaučia didesnę probiotikų papildų naudą nei turintys reikiamą NK ląstelių kiekį.

Ženšenis. Kininis ženšenis, taip pat žinomas kaip Azijos ženšenis, stimuliuoja tiek NK ląsteles, tiek citokinus, kurie slopina atsaką į uždegimą.

Melatoninas. Melatoninas yra mūsų kankorėžinės liaukos gaminamas neurohormonas, kuris stimuliuoja NK ląstelių gamybą ir citokinų išsiskyrimą.

Parengta pagal amerikiečių  gydytojo Josepho Mercolos  analitinį straipsnį portale mercola.com „Colostrum More Effective Than Flu Vaccine“