Pastaraisiais metais labai išaugo susidomėjimas vitaminu D ir mitybos raciono papildymu juo. Yra žinoma, kad vitaminas D organizme virsta hormonu, kuris veikia beveik visus mūsų organizme vykstančius procesus.
Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai
Vitaminas D padeda palaikyti sveikus kaulus ir dantis, normalią raumenų funkciją, ląstelių dalijimąsi ir imuninę sistemą, dalyvauja kalcio ir fosforo pasisavinime.
Galima būtų paprasčiausiai pasakyti, kad vitaminas D veikia imuninės sistemos atsaką, kai jo reikia, ir neleidžia jam „persistengti”, kai to nereikia. Šis vitamino D poveikis buvo intensyviai tyrinėjamas jau keletą metų.
Kaip vitaminas D veikia imuninę sistemą?
Aktyvios formos vitaminas D yra atpažįstama signalinė molekulė, kuri jungiasi prie specialaus receptoriaus ir per jį gali paveikti žmogaus imuninę sistemą.
Signalas, sustiprintas aktyvios vitamino D formos, gali padidinti įgimtą imunitetą, kuris sureaguoja susidūrus su bakterinės ar virusinės kilmės patogeniniais mikroorganizmais ir padidinti įgytą imunitetą.
Receptoriai, prie kurių prisijungia aktyvios formos vitaminas D, yra plonojoje ir storojoje žarnoje, ląstelėse, atsakingose už kaulų formavimąsi, kai kuriose imuninės sistemos ląstelėse, kai kuriose kasos ląstelėse, dalyvaujančiose cukraus kiekio kraujyje reguliavime, ir daugumoje kitų organų, tokių kaip smegenys, širdis, odoje, lytiniuose organuose, prostatoje ir krūtyse bei kai kuriose kraujo ląstelėse.
Vaiko imuninė sistema
Kūdikio imuninė sistema po gimimo dar nėra subrendusi, nes iš dalies ji vystosi veikiant išoriniams veiksniams, o iš dalies kūdikį saugo nėštumo metu iš mamos gaunami antikūnai. Todėl imuninės sistemos brendimas vyksta visą laiką ir ši sistema tampa panaši į suaugusio žmogaus tik maždaug trejų metų amžiaus. Daugelis kvėpavimo ir virškinimo sistemų infekcijų yra natūralaus vaiko imuninės sistemos stiprinimo dalis, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikai dažnai serga, o infekcijos gali tęstis ilgiau ir pasireikšti sunkesne eiga.
Infekcijos ir vitaminas D
Atlikus kelių tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 7400 vaikų, metaanalizę, nustatyta, kad sepsiu sergančių vaikų vitamino D kiekis buvo mažas. Vaikų, kurie tyrimo metu pateko į intensyvios terapijos skyrius dėl šios apatinių kvėpavimo takų infekcijos, vitamino D kiekis buvo mažesnis nei tų, kuriems tokio intensyvaus gydymo nereikėjo. Šie rezultatai patvirtina hipotezę, kad pakankamas vitamino D kiekis vaikams gali sumažinti infekcijų skaičių. Tie patys tyrimai taip pat parodė, kad mažesnės vitamino D paros dozės buvo veiksmingesnės nei vienkartinės didelės dozės.
Alerginės ligos ir vitaminas D
Nedidelis tyrimas, kurio metu įvairaus laipsnio atopiniu dermatitu sergantys vaikai tris mėnesius vartojo vitamino D papildus, parodė, kad lengvu ir vidutinio sunkumo dermatitu sergančių vaikų būklė nežymiai pagerėjo, greičiausiai dėl sumažėjusio imuninių ląstelių kiekio kraujyje.
Tyrimai parodė, kad vitamino D trūkumas yra dažnas astma sergantiems vaikams ir kad jis gali reikšmingai paveikti jaunų astma sergančių žmonių imuninių ląstelių reguliavimą. Dar nežinoma, ar vitamino D vartojimas praktiškai gali sumažinti astmos paūmėjimą.
Maisto alergija
Teoriniai modeliai vitamino D trūkumą sieja su alergijos maistui atsiradimu, nes tinkamas vitamino D vartojimas nėštumo metu ir ankstyvoje vaikystėje turėtų padidinti toleravimą, padidinti žarnyno gleivinės imunitetą, vadinamųjų gerųjų žarnyno bakterijų kiekį, sumažinti sergamumą žarnyno infekcijomis ir taip sumažinti vaikų alergiją maistui.
Yra žinoma, kad vitamino D trūkumas vienodai dažnai pasireiškia suaugusiesiems ir vaikams, todėl vaikai nuo vienos savaitės gauna vitamino D papildų. Dėl įvairiapusio vitamino D poveikio mūsų organizme vykstantiems procesams, vitamino D vartojimas galėtų pagerinti mūsų imuninę sistemą ir taip sumažinti infekcijų skaičių bei užkirsti kelią alerginėms ir autoimuninėms ligoms arba jas paveikti. Tikslūs aukščiau aprašytų ligų ir vitamino D ryšiai ir poveikis iš esmės nežinomi, daugiau informacijos galima tikėtis ateityje, tačiau akivaizdu, kad vitamino D potencialas šioje srityje yra labai didelis.
Literatūra
Vassallo, M. F., & Camargo, C. A. (2010). Potential mechanisms for the hypothesized link between sunshine, vitamin D, and food allergy in children. Journal of Allergy and Clinical Immunology, 126 (2), 217–222. doi: 10.1016 / j.jaci.2010.06.011
The impact of vitamin D deficiency on immune T cells in asthmatic children: a case-control study Haïfa Maalmi, Anissa Berraïes, Eya Tangour, Jamel Ammar, Hanadi Abid, Kamel Hamzaoui, Agnes Hamzaoui, J Asthma Allergy. 2012; 5: 11–19. Paskelbta internete 2012 m. gegužės 9 d., doi: 10.2147 / JAA.S29566
Yakoob MY, Salam RA, Khan FR, Bhutta ZA. Vitamin D supplementation for preventing infections in children under five years of age. Cochrane Database of Systematic Reviews Issue 11. Art. No .: CD008824. DOI: 10.1002 / 14651858.CD008824.pub2
Michael F Holick, Sunlight and vitamin D for bone health and prevention of autoimmune diseases, cancers, and cardiovascular disease, The American Journal of Clinical Nutrition, 2004 m. gruodžio mėn., 6 numeris, https://doi.org/10.1093/ajcn/80.6.1678S
Fernandes de Abreu, D. A., Eyles, D., & Féron, F. (2009). Vitamin D, a neuro-immunomodulator: Implications for neurodegenerative and autoimmune diseases. Psychoneuroendocrinology, 34, S265 – S277. doi: 10.1016 / j.psyneuen.2009.05.023
Agmon-Levin, N., Theodor, E., Segal, R. M., & Shoenfeld, Y. (2012). Vitamin D in Systemic and Organ-Specific Autoimmune Diseases. Clinical Reviews in Allergy & Immunology, 45 (2), 256–266. doi: 10.1007 / s12016-012-8342-y
