Kodėl stresas sukelia pilvo skausmą?

Funkciniai pilvo skausmai – dažna lėtinių pilvo skausmų vaikams priežastis. Juos patiria vaikai, kurie nuolat išgyvena stresą, sunkiau prisitaiko prie gyvenimo pokyčių, kamuojami iškilusių sunkumų.

Vaikų ir paauglių nervų sistema labai pažeidžiama, o tai neigiamai veikia visą organizmą, ypač – virškinamojo trakto veiklą. Pilvo skausmai gali atsirasti prasidėjus naujam gyvenimo etapui – pradėjus lankyti darželį, pasikeitus gyvenamajai vietai. Sujaudinti vaiką gali sesutės ar broliuko gimimas, konfliktai šeimoje, tėvų skyrybos, mokykloje ar darželyje patiriamos patyčios. Vaiką gali stipriai paveikti sunki artimo žmogaus liga ar mirtis.  

Virškinamajame trakte yra daug nervinių ląstelių, o jos susietos su smegenimis. Todėl susinervinus ima skaudėti pilvą. Be pilvo skausmo gali varginti kiti nemalonūs virškinimo sutrikimo požymiai: pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, meteorizmas.

Vaiką gali pakamuoti tik retkarčiais atsirandantis nestiprus pilvo skausmas, bet skausmas gali būti didelis, trukdantis kasdieniam gyvenimui. Vieniems vaikams pilvą paskauda keliskart per savaitę, kiti kenčia keletą kartų per parą. Skausmas užeina priepuoliais, tačiau jiems praėjus vaikas jaučiasi gerai. Šie pilvo skausmai gali tęstis 3–6 mėnesius, tačiau jie netrukdo vaiko vystymuisi ir augimui.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Atsiradus pilvo skausmams, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paskirs tyrimus. Lėtinį pilvo skausmą gali sukelti daug ligų, todėl visada pirmiausia reikia įsitikinti, ar vaikas neserga. Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei išmatose pastebėjote kraujo, vaikas karščiuoja, išbertas, nepraeina vėmimas, krenta svoris, pilve apčiuopiate gumbą.

Jei tyrimų rezultatai geri, vaikui labai nekrenta svoris, didelė tikimybė, kad jį kamuoja funkcinis pilvo skausmas. Kai kurie tėvai gali klaidingai interpretuoti šią problemą. Pavyzdžiui, kad vaikas išsigalvoja ar apsimeta. Nors skausmą gali sukelti psichoemociniai veiksniai, tai nereiškia, kad jis yra įsivaizduojamas. Tai yra sudėtingas procesas, kuris formuojasi smegenyse. Funkciniai pilvo skausmai – nėra vaiko išmonė.

Kiti tėvai, atvirkščiai, gali būti pernelyg susirūpinę ir labai jaudintis dėl vaiko savijautos. Tokia tėvų reakcija padidina vaiko nerimą ir įtampą, todėl skausmas vargina dažniau. Susidaro užburtas ratas, kuris vis stiprina problemą.

Tačiau gera žinia ta, kad vaikas neserga jokia liga ir yra veiksmingų būdų kovoti su funkciniu skausmu. O vienas svarbių faktorių – tėvų požiūris į problemą.

Kodėl reikia gerųjų bakterijų?

Pagrindinės priemonės, padedančios atsikratyti funkcinio pilvo skausmo, probiotikai, tinkama mityba ir palanki psichologinė atmosfera.

Stenkitės atpažinti vaiko emocines problemas ir padėti jam susidoroti su stresu. Kalbėkite su vaiku apie jo jausmus, išklausykite, kurkite saugią ir ramią atmosferą namuose, kad jis nepatirtų neigiamų emocijų. Vaikas neturi pervargti, nusiraminti padeda ir geras poilsis.

Į vaiko racioną įtraukite daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, vaisių, visagrūdžių produktų. Mažiau duokite cukraus, perdirbtų maisto produktų, gazuotų gėrimų, skatinkite gerti pakankamai vandens.

Sumažinti stresą ir pagerinti virškinimą padeda judėjimas. Naudingi kasdieniai pasivaikščiojimai, bėgiojimas, smagūs žaidimai lauke.

Kadangi tarp žarnyno ir smegenų egzistuoja ryšys ir šios dvi organizmo sistemos veikia viena kitą, esant streso nulemtiems funkciniams pilvo skausmams, paprastai sutrinka žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tuomet sparčiau ima daugintis blogosios bakterijos, galinčios sukelti įvairius negalavimus, ir sumažėja gerųjų, pagrindinės iš kurių yra bifidobakterijos ir laktobakterijos.

Gerosios žarnyno bakterijos pagamina 90 % serotonino – laimės hormono, kuris lemia nuotaiką, miegą ir apetitą. Stresas stipriai veikia žarnyno mikrobiotą. Jis skatina streso hormono kortizolio išsiskyrimą, o kortizolis gali sumažinti gerųjų bakterijų kiekį. Sukasi užburtas ratas: stresas trikdo žarnyno sveikatą, o žarnyno mikrobiotos disbalansas dar labiau skatina stresą.

Pablogina situaciją prasta mityba, kai gauname per mažai skaidulų ir gerųjų bakterijų. Todėl esant funkciniams pilvo skausmams rekomenduojama papildyti vaiko mitybą probiotikais – gerosiomis bakterijomis, kurios padeda atkurti žarnyno mikrobiotą.

Gerosios bakterijos padeda stiprinti žarnyno gleivinę, skatina virškinimo fermentų veiklą. Probiotinių bakterijų galima rasti natūraliuose produktuose, tokiuose kaip kefyras, jogurtas, rauginti kopūstai, arba vartoti jų preparatą.

Bifidobakterijų ir laktobakterijų padermių yra nemažai. Vienos iš jų tinkamesnės, pavyzdžiui, esant infekciniam viduriavimui, kitos – kamuojant dirgliosios žarnos sindromui, o dar kitos – varginant funkciniams pilvo skausmams. Todėl, renkantis probiotinių bakterijų preparatą, vertėtų atkreipti dėmesį į jo paskirtį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Abi šios ligos gali komplikuotis į ūminį bronchitą. Ką turėtume žinoti, atsiradus tokių ligų požymiams?

Kaip atpažinti gripą?

Vienintelė gripo ir kitos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos priežastis – į organizmą patekę virusai. Užkratas perduodamas kalbantis, čiaudint ar kosint oru sklindančiais kvėpavimo takų išskyrų lašeliais. Galima užsikrėsti ir nuo daiktų, pavyzdžiui, prisilietus prie durų rankenos, o paskui palietus nosį, burną ar akis. Sušalę, išėję į lauką ką tik išsiplovę plaukus ar be kepurės, nesusirgsime.

Paprastesnę virusinę ligą (peršalimą) gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Pavojingiausi yra du pagrindiniai gripo virusų tipai – A ir B, kurių kiekvienas turi savo potipius. Peršalimas trunka apie savaitę, tinkamai gydantis gripą dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tik dar keletą savaičių gali užsitęsti prastoka savijauta.

Susirgus nesunkia virusine kvėpavimo takų infekcija (peršalimu) temperatūra dažniausiai pakyla iki 38 laipsnių, atsiranda tradiciniai ligos požymiai – gerklės skausmas, užsikimšusi nosis, sloga, kosulys, čiaudulys.

Gripui būdinga staigi pradžia ir panašūs, tik stipresni negu peršalimo simptomai, itin vargina sausas kosulys. Temperatūra pakyla per 38 laipsnius, krečia šaltis, skauda raumenis ir galvą, vargina silpnumas. Gripas – pavojinga liga, nes gali komplikuotis bakterine infekcija, net plaučių uždegimu ir miokarditu. Todėl pajutus panašius simptomus nedera užsiimti savigyda.

Kodėl ligos komplikuojasi?

Šaltuoju metų laiku dažniau palaužia virusai dėl nusilpusio imuniteto, o sausas šildomų patalpų oras sutrikdo apsaugines nosies funkcijas. Per išdžiūvusią nosies gleivinę virusai gali lengvai prasiskverbti giliau – į ryklę, sinusus, gerklas, bronchus, plaučius.

Vieną dažniausių virusinės kvėpavimo takų ligos komplikacijų ūminį bronchitą sukelia gripo, respiracinis sincitinis, paragripo, adeno- ir rinovirusai. Iš pradžių šie virusai lokalizuojasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, tačiau, netinkamai gydantis ir esant silpnam imunitetui, infekcija gali nusileisti į bronchus. Dėl uždegimo patinus bronchams žymiai sumažėja jų spindis, todėl kvėpuojant girdimas švokštimas.

Pagrindiniai bronchito simptomai yra bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, sloga, raumenų ir krūtinės skausmas, ligos pradžioje kamuoja sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių, kurie dažnai tampa gleivingi ir pūlingi. Kosulys kamuoja apie tris savaites, tačiau gali užsitęsti. Vaikai skreplius nuryja, todėl tėvai gali jų nepastebėti.

Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusai, o tai reiškia, kad antibiotikai nereikalingi. Šie vaistai vartojami tik nustačius, kad ligą sukėlė prisijungusi bakterinė infekcija. Todėl, įtarus bronchitą, reikia kreiptis į gydytoją. Viena iš šios ligos prevencijos priemonių – laiku gydyti ūmines kvėpavimo takų infekcijas.

Kaip išsirinkti inhaliatorių?

Sergant retai apsiribojama vienu vaistu. Paprastai geriami karščiavimą ir skausmą mažinantys, atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais prireikia antibiotikų.

Visi sergant vartojami geriamieji vaistai iš virškinamojo trakto patenka į kraujotaką, o iš ten – į visus organus ir sistemas, apkrauna kepenis, nors gydyti reikia tik kvėpavimo takus. To išvengti padės šiuolaikiniai prietaisai – inhaliatoriai. Jie leidžia pristatyti vaistus tiesiai į kvėpavimo takus, aplenkiant kraujotaką, ir suteikia gydomąjį poveikį konkrečioje infekcijos vietoje.

Kosulys, sloga, gerklės skausmas, karščiavimas vaiką labai nukamuoja. Inhaliacijos padės greičiau ir veiksmingai palengvinti ligos simptomus.

Mažiems vaikams ir visai šeimai galite įsigyti tinklelinį inhaliatorių. Tai mažas, lengvas ir tylus prietaisas. Jo išpurškiamu aerozoliu vaikas galės kvėpuoti ir sėdėdamas, ir gulėdamas, ir užsiimdamas bet kuria veikla. Vaistinėje galėsite įsigyti nereceptinį tirpalą inhaliacijoms (tokį kaip „Rinoflux“) arba gydytojo išrašytus vaistus. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą, todėl tirštas sekretas bei gleivės lengviau išsiskiria ir pasišalina iš kvėpavimo takų.

Rinkdamiesi inhaliatorių atkreipkite dėmesį, kokio dydžio daleles jis išpurškia. Apatinius kvėpavimo takus pasiekia 1–3 mikronų aerozolio dalelės, didesnės (4–5 mikronų) užsilaiko gerklėje. Taip pat svarbu, kad tokių dalelių inhaliatorius galėtų išpurkšti ne mažiau kaip 70 % (įkvepiama frakcija). Ne visi tinkleliniai inhaliatoriai pasižymi būtent tokiomis savybėmis, kurios leidžia pasiekti giliai esančius kvėpavimo takus – ir bronchus, ir plaučius.

Tinkleliniai inhaliatoriai gali būti naudojami bet kurioje ūminių kvėpavimo takų infekcijų stadijoje, gydant tiek pačią ligą, tiek jos komplikacijas.

Parengė Undinė Gilė

Vidurių užkietėjimo priežastys

Vaikai dažnai kenčia nuo vidurių užkietėjimo, kurį sukelia netinkama mityba, stresas, virškinimo sistemos problemos. Organinės kilmės vidurių užkietėjimas gali būti daugelio virškinamojo trakto ligų simptomas. Viena iš tokių – celiakija, dažna vidurių užkietėjimo priežastis – Hiršprungo liga, dėl kurios sutrinka išmatų slinkimas storąja žarna. Kitos priežastys – cukrinis diabetas, rachitas, alergija karvės pienui, nervų sistemos ligos. Šią bėdą gali lemti šalutinis kai kurių vaistų poveikis.

Dažniausiai vaikams pasitaiko funkcinis vidurių užkietėjimas, t.y. nesukeltas ligos. Jis atsiranda tam tikrais vaiko gyvenimo laikotarpiais: kai mažylis pradedamas maitinti kietu maistu, kai pratinamas prie puoduko ir pradėjus lankyti darželį ar mokyklą.

Viduriai gali užkietėti pradėjus duoti tiršto maisto, nes kūdikio žarnynas turi prisitaikyti prie kitokios mitybos. Mažylis pasteni, bet jeigu neverkia, reiškia jam neskauda, taigi nėra dėl ko nerimauti. Prisitaikius prie naujo maisto ir tuštinimasis susitvarkys.

Pradėdami sodinti mažylį ant puoduko, tėveliai turi būti kantrūs, nes jei vaikas jaus jų susierzinimą, tuštinimasis kiekvieną kartą jam sukels stresą. Todėl vaikas pradės protestuoti – norės kakoti, bet to nedarys, o tokio protesto pasekmė – vidurių užkietėjimas.

Ikimokyklinukai ir pradinukai gali bijoti nueiti į tualetą svetimoje vietoje. Taip nutinka, jeigu patogumai ten menki, kaip ir sąlygos, ir vaikas negali ramiai pasituštinti. Tada jis kenčia, nuolat stengiasi sulaikyti išmatas, įtempdamas sėdmenų raumenis, o dėl to užkietėja viduriai. Tėvai turėtų ramiai pakalbėti su vaiku ir rasti drauge šios problemos sprendimą.

Kodėl svarbu neleisti užkietėti viduriams?

Užkietėjus viduriams dėl skausmo tuštinantis vaikas iš visų jėgų stengiasi išvengti šio nemalonaus veiksmo. Nepašalintos išmatos kaupiasi tiesiojoje žarnoje, todėl jas sunkiau išstumti pro išangę. Kaupiantis vis daugiau išmatų, iš jų rezorbuojasi vanduo, todėl jos darosi vis kietesnės ir tuštinantis vis labiau skauda. Dar viena blogybė, kad ilgai stengiantis sulaikyti išmatas perpildyta žarna išsitempia, jos receptoriai darosi mažiau jautrūs ir silpnėja poreikis tuštintis. Dėl to vaikas gali nebejusti noro tuštintis net susikaupus itin dideliam išmatų kiekiui. Aplink sukietėjusias išmatas apibėga skystos, todėl tepasi kelnaitės.

Ilgai nesituštinęs vaikas nervingas, pablogėja apetitas. Besitęsianti problema sutrikdo virškinimo organų funkcijas, nukenčia ir kitų organų veikla. Dėl to sulėtėja vaiko fizinė raida, gali užpulti tokios ligos kaip žarnų uždegimas ar ūminis žarnų nepraeinamumas, šlapimo takų infekcijos. Sunkiai tuštinantis gali atsirasti išangės įplėšų, o tai vaikui sukelia perštėjimą ir niežulį; kraujavimas tuštinantis.

Užsitęsus vidurių užkietėjimui atsiradęs išmatų ir šlapimo nelaikymas lemia nemalonius kvapus. Dėl to kyla socializacijos problemų, vaikui gali tekti patirti patyčias. Nuolatinis diskomfortas tuštinantis, varginantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas gali sukelti psichikos sutrikimus, pavyzdžiui, agresyvumą.

Kaip padėti vaikui?

Pastebėję, kad vaikui užkietėjo viduriai, ilgai nedelskite, nes kuo ilgiau tai tęsis, tuo sunkiau bus atsikratyti šios problemos. Esant stipriems požymiams reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu vidurių užkietėjimą lemia ne liga, gali užtekti mitybos pokyčių, didesnio fizinio aktyvumo, tėvų palaikymo ir laisvinamojo preparato, padėsiančio suminkštinti išmatas, kad jos lengviau pasišalintų. Vieni tokių yra osmosiniai laisvinamieji, padidinantys skysčių kiekį žarnyne ir skatinantys jo peristaltiką bei išsituštinimą. Viena iš tokių tuštinimąsi natūralios sudėties palengvinančių priemonių, tinkančių vaikams, yra 1500 mg glicerolio turinčios žvakutės „Glicerol Inteli”.

Dažna vaikų vidurių užkietėjimo priežastis yra žarnyno motoriką skatinančių skaidulų trūkumas. Taip nutinka, kai vaikas valgo daug perdirbto ar greitojo maisto ir mažai daržovių, vaisių, visagrūdžių maisto produktų, kurie yra pagrindiniai skaidulų šaltiniai.

Todėl būtina pakeisti vaiko mitybos racioną įtraukiant į jį daugiau daržovių, vaisių, taip pat reikia gerti pakankamai skysčių. Vidurių užkietėjimą skatina ir judėjimo stoka. Vaikas turėtų kasdien būti lauke, mankštintis, užsiimti kita fizine veikla.

Svarbu išlikti ramiems, negėdinti vaiko, o jį palaikyti – tuštinimasis turi būti streso nekelianti įprasta kasdienė veikla.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nešvarių rankų liga

Rotavirusine žarnyno infekcija iki 6 metų perserga beveik visi vaikai. Suaugusieji taip pat suserga, bet liga jiems lengvesnė. Sunkiausia ši liga pirmą kartą susirgusiam mažyliui. Užsikrėsti galima pakartotinai, tuomet paprastai sergama lengviau. Žindomus kūdikius iki 3 mėnesių nuo rotaviruso apsaugo antikūnai, kuriuos jie gauna kartu su motinos pienu.

Ši infekcija perduodama fekaliniu-oraliniu būdu: ligos sukėlėjai išsiskiria su išmatomis. Tai yra nešvarių rankų liga. Nuo rankų rotavirusai į organizmą patenka per burną. Jie plinta per įvairius daiktus ir užterštomis rankomis paruoštą maistą. Greičiausiai užsikrečiama valgant termiškai neapdorotą maistą, pavyzdžiui, sumuštinius, mišraines.  Galima užsikrėsti palietus durų rankeną, laiptų turėklą ar nuo žaislų. Virusas gali plisti per orą pasklidusiais lašeliais kontaktuojant su kosinčiu sergančiuoju.

Rotavirusai sparčiai plinta vaikų kolektyvuose

Rotavirusas yra labai užkrečiamas: kad susirgtumėte, pakanka vos 10 viruso dalelių. Be to, šie virusai labai atsparūs aplinkoje: 4–20 laipsnių temperatūroje jie gali išlikti ant paviršių net kelis mėnesius. Paviršių valymas nepadės, nes šių virusų neveikia švelnūs buitiniai valikliai ir plovikliai. Sunaikinti juos gali tik chloro turinčios dezinfekuojančios priemonės ir virinimas. 

Dėl šių mikroorganizmų atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamos dozės rotavirusinės infekcijos protrūkiai – dažnos bėdos vaikų ugdymo ir mokymo įstaigose. Čia itin palankios sąlygos virusams plisti. Darželiuose, mokyklose, įvairiuose būreliuose vaikai daug laiko praleidžia kartu, be to, dalinasi įvairiais daiktais ir ne visada prisimena apie higieną. Mažesnieji dažnai kiša į burną rankas, kuriomis lietė įvairius paviršius ir žaislus. Rotavirusai gali knibždėti įvairiose viešose vietose, kuriose nedezinfekuojami paviršiai, pavyzdžiui, prekybos centrų vaikų žaidimų erdvėse, ant sauskelnių keitimo stalų.

Nebrandi mažo vaiko imuninė sistema paprastai neatsilaiko prieš užkratą. Grįžę namo vaikai parneša virusų kitiems šeimos nariams, todėl neretai šia infekcija vienu metu suserga visi namiškiai, tarp jų ir suaugusieji.

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusų – skiepai.  Kūdikiai skiepijami nemokamai ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus.

Kas palengvina ligos simptomus?

Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis, kol atsiranda simptomai, 1–2 dienos. Sergantysis gali užkrėsti dar neatsiradus ligos simptomams. Net pasveikęs jis gali nešioti užkratą apie 10 dienų. Todėl po ligos mažylį nederėtų iš karto vesti į darželį ar kitas vietas, kuriose renkasi vaikai.

Patekęs į organizmą rotavirusas sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą, kuris gali tęstis 3–7 dienas. Itin varginantis ligos simptomas – dažnas tuštinimasis vandeningomis išmatomis, taip pat – vėmimas. Viduriuojama iki 20 kartų per parą. Ligai būdingas bendras silpnumas, karščiavimas, pilvo skausmas. Kai kuriems šia žarnyno infekcija sergantiems vaikams atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir skauda gerklė. 

Gydant vaiką svarbu atkurti viduriuojant ir vemiant netenkamus skysčius. Mažyliui nuolat duodama gerti nedideliais kiekiais.

Sergantį vaiką reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių. Dėl to verta susirūpinti, jei vaikas nesiliauja vemti, viduriuoti, stipriai karščiuoja, negeria skysčių, šlapinasi mažiau nei įprastai, verkia be ašarų. Tada nedelsiant reikia gydytojo, ypač, jeigu serga kūdikis. Dehidratacija gali išsivystyti greitai ir itin pavojinga mažiesiems.

Kitas svarbus dalykas, gydant rotavirusinę infekciją, tinkama mityba. Neduokite vaikui pieno produktų, sulčių, žalių vaisių ir daržovių. Maistas turi būti kuo švelnesnis – neaštrus, neriebus, nekarštas, nekeptas. Tai yra toks, kuris nedirgina dėl ligos jautraus vaiko žarnyno. Tinka troškiniai, sriubos, trapučiai. Vaikas turėtų valgyti dažniau nei įprastai, bet mažomis porcijomis.

Specifinio rotavirusinės infekcijos gydymo nėra, orientuojamasi į simptomų palengvinimą ir skysčių bei elektrolitų atkūrimą. Stipriai viduriuojant gali tekti vartoti geriamąjį rehidracinį tirpalą, kuris padeda kompensuoti prarastas mineralines medžiagas. Susilpninti ligos simptomus padeda probiotikai.

Kaip padeda mieliagrybio S. boulardii probiotikas?

Bet koks viduriavimas, kaip ir sukeltas rotavirusinės infekcijos, yra apsauginė organizmo reakcija, siekiant atsikratyti ligos sukėlėjų ir jų toksinų. Tačiau tai nualina organizmą ir jam reikia pagalbos.

Infekcijų sukėlėjai, taip pat ir rotavirusas, pažeidžia žarnyno gleivinę, sutrikdo jame gyvenančių mikroorganizmų pusiausvyrą, o mikrobiota svarbi normaliai žarnyno funkcijai.

Gelbėjantis nuo žarnyno infekcijos, ypatinga reikšmė teikiama probiotikams – preparatams, padedantiems atkurti normalią žarnyno mikrobiotą.

Vieni tokių preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje, bet jis pasižymi tokiu pat veikimu virškinamajame trakte kaip normali mikrobiota. T. y. neleidžia daugintis pavojingoms bakterijoms, sukurdamas sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms. Todėl atsikuria normali mikrobiota.

Gydant viduriavimą šis mieliagrybis naudingas tuo, kad slopina ligą sukeliančių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį. Jis neleidžia patogeniniams mikroorganizmams prisitvirtinti prie žarnyno ląstelių. S. boulardii skatina imunitetą, padidindamas imunoglobulino A – virškinamojo trakto apsaugai nuo infekcijų svarbaus antikūno – koncentraciją žarnyne.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio bei tulžies rūgštims, virškinimo fermentams, todėl žarnyną pasieka gyvybingas. Be to, atsparus antibiotikams, o tai reiškia, kad jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. S. boulardii nelieka žarnyne visam laikui, o po 2–5 dienų pasišalina nebevartojant probiotiko.

Vartojant šio mieliagrybio probiotiką, esant bet kurios priežasties sukeltam viduriavimui, sumažėja viduriavimo trukmė ir dažnumas. Geriausia pradėti jį gerti nuo pat infekcijos pradžios. 

Parengė Undinė Gilė

Kodėl maži vaikai dažnai suserga otitu?

Vidurinės ausies uždegimą (otitą) skatina vaiko anatominiai ypatumai. Vidurinės ausies ertmė yra sujungta su nosiarykle Eustachijaus vamzdžiu. Šis vamzdis, reguliariai atsiverdamas, reguliuoja oro cirkuliaciją ir slėgį vidurinėje ausyje, pro jį pašalinamas sekretas. Skirtingai nuo suaugusiųjų, vaikų Eustachijaus vamzdis yra trumpas, platus ir išsidėstęs horizontaliau. Todėl infekcija lengviau per jį prasiskverbia iš nosiaryklės į vidurinę ausį, o joje susikaupęs sekretas sunkiau pasišalina.

Otitas paprastai yra peršalimo ligų komplikacija, jį sukelia tie patys virusai ir bakterijos, dėl kurių atsirado viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Šie patogenai iš nosies gleivinės per Eustachijaus vamzdį nukeliauja į vidurinę ausį. O maži vaikai itin dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Vaiko imuninė sistema dar silpna, todėl nesugeba tinkamai kovoti su infekcijomis. Otito priežastis gali būti alerginis rinitas, kuris taip pat dažnas vaikams.

Ne kiekvienas mažas vaikas moka taisyklingai išsipūsti nosį. Stiprus nosies pūtimas – galima vidurinės ausies infekcijų priežastis. Išskyros iš nosies dėl didelio slėgio pasiekia ausį.

Dar viena priežastis, lemianti otitą vaikams, jog jų adenoidai dažnai yra padidėję. O šie išsidėstę greta Eustachijaus vamzdžio ir gali užblokuoti jo nosiaryklinę angą. Nors ir adenoidai – imuninės sistemos dalis, juose užsilikusios bakterijos sukelia lėtines kvėpavimo takų ligas. Šios bakterijos pro Eustachijaus vamzdį gali patekti į vidurinę ausį.

Kas išduoda ligą?

Vidurinės ausies uždegimas atsiranda staiga. Kartais temperatūra pakyla iki 39 °C. Stiprus ausies skausmas nuolat pravirkdo mažylį, jis prastai miega ir atsisako žįsti. Ligoniukas nuolat tampo skaudamą ausį, trina ją į pagalvę. Vyresni vaikai jau gali pasiskųsti ausies skausmu, užgulimu, pasidaro irzlūs, neramūs. Iš ausies gali pasirodyti išskyrų.

Vidurinės ausies būgninėje ertmėje yra 3 maži klausomieji kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpa; perduodantys garsus į vidinę ausį. Susirgus vidurinės ausies uždegimu ši funkcija sutrinka, todėl susilpnėja vaiko klausa. Ausies uždegimas gali sukelti net pykinimą ir vėmimą. 

Patekę į ausį mikrobai gali lemti ūminį pūlingą vidurinės ausies uždegimą, kurio dažna kaltininkė bakterinė infekcija. Ligos priežastys – ilgalaikė sloga, sinusitas, adenoiditas, angina, faringitas. Esant tokiam uždegimui už būgnelio susikaupia pūlių. Pirmiausia pajuntamas ausies skausmas, kuris gali būti pulsuojantis ir plisti į skruostą arba kaklą, pakyla temperatūra. Pūlių spaudžiamas būgnelis gali pratrūkti. Tada pūliai išteka ir sumažėja skausmas.

Susirgus bet kuria ūmine kvėpavimo takų liga, būtina tinkamai gydytis. Taip galime išvengti komplikacijos – vidurinės ausies uždegimo.

Ar būtina tuojau pat kreiptis į gydytoją?

Dažniausiai otitas nėra sunki ir pavojinga liga, ypač vyresniems vaikams. Uždegimas būna vienpusis, labai stipriai nekarščiuojama ir gali praeiti savaime per dvi– tris dienas. Tuomet pirmomis dienomis užtenka nuskausminamųjų vaistų.

Todėl vos suskaudus ausiai galima neskubėti pas gydytoją. Ausies skausmas signalizuoja tėvams apie negalavimo priežastį. Jei temperatūra itin nevargina, vaikas aktyvus, jį galima kelias dienas stebėti namuose ir gydyti nuskausminamaisiais vaistais. Tačiau jei skausmas stiprėja, pradeda bėgti pūliai, atsirado kitų pablogėjusios savijautos požymių, reikia gydytojo.

Kad sloguojantis vaikas nesusirgtų otitu, svarbu tinkamai prižiūrėti nosį, jog iš jos pasišalintų sekretas. Kuo mažiau jo bus nosyje, tuo mažiau ir virusų. Ją reikia nuolat praplauti, pavyzdžiui, jūros vandeniu, ir lašinti gleivinę sutraukiančius vaistus. Jei mažylis nemoka išsipūsti nosies, naudokite specialius aspiratorius, kad išsiurbtumėte gleives. Sloguojantį mažylį guldykite ant aukštesnės pagalvės, kad nosies išskyros nepatektų į ausies ertmę.

Pirmiausia – nuskausminame

Ausies skausmas yra labai stiprus ir erzinantis, išsekina vaiką, todėl svarbiausia jį numalšinti ir tai reikia padaryti greitai. Pirmąją pagalbą vaikui gali suteikti mama.

Greitai skausmą numalšina vietiniam simptominiam gydymui skirti ausų lašai ir mažylio savijauta pagerėja. Ausų skausmui malšinti tinka lašai, kurių sudėtyje yra anestetikų, pavyzdžiui, lidokaino, taip pat – uždegimą slopinančios medžiagos, pavyzdžiui, fenazono. Tokius lašiukus pravartu turėti namų vaistinėlėje.

Šiuos lašus galima naudoti esant nekomplikuotam vidurinės ausies uždegimui, jeigu nėra trūkęs būgnelis. Jie bus nepakeičiama skubi pagalba skausmui užpuolus staiga, pavyzdžiui, savaitgalį ar kelionėje. Vaistai lašinami gulint ant šono (sveikoji ausis turi būti išorėje), šiek tiek patraukus ausies kaušelį į viršų, kad jie nutekėtų iki ausies būgnelio. Po to reikėtų keletą minučių pagulėti. Jei pakilo aukšta temperatūra, sugirdoma karščiavimą mažinančių vaistų.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kodėl vaikai dažnai serga bronchitu?

Ūminis bronchitas yra bronchų gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai daugiausiai serga rudenį ir žiemą. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir tik kartais dėl jos kaltos bakterijos. Virusus, grįžę į mokymo ir ugdymo įstaigas, vaikai greitai perduoda vieni kitiems. Šis užkratas sparčiai plinta per sergančiojo paskleistus lašelius ore.

Bronchitą sukelia visi virusai, kurie provokuoja viršutinių kvėpavimo takų ligas: rinovirusas, adenovirusas, gripo, paragripo, respiracinis sincitinis virusas. Užsikrėtus šiais virusais pablogėja vaiko savijauta, apninka sloga, atsiranda kosulys, peršti gerklę, šokteli temperatūra, maudžia raumenis. Infekcijai iš viršutinių kvėpavimo takų nukeliavus į bronchus, susergama bronchitu.

Susirgus šia liga bronchų gleivinė paburksta ir gamina daugiau gleivių, atsiranda nuolatinis, kartais net labai skausmingas kosulys. Pirmomis ligos dienomis vargina sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių ir kosulys pasidaro švelnesnis. Kiti bronchito požymiai: kosint atsirandantis skausmas už krūtinkaulio, silpnumas, raumenų skausmas. Temperatūra gali pakilti ir aukšta, ir tik šiek tiek šoktelti, o kartais visiškai nekarščiuojama. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys išlieka maždaug 3 savaites, tačiau kartais užsitęsia ilgiau nei mėnesį.

Bronchitu itin dažnai serga 3–5 metų vaikai. Vyresniems nei penkerių apatinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimas pasireiškia rečiau, nes imuninė sistema greičiau reaguoja virusui patekus į organizmą, tačiau ir jie gali susirgti.

Svarbiausia – nepraleisti ligos pradžios

Išvengti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacijos – ūminio bronchito galima tinkamai gydantis. Jei kamuoja stiprūs peršalimo ligos simptomai, visada kreipkitės į pediatrą, kad laiku padėtų vaikui. Rudenį būtinai paskiepykite vaiką nuo gripo: skiepai apsaugos ir nuo komplikacijų.

Susirgus bronchitu, taip pat svarbu neuždelsti gydytis, kad infekcija nepasiektų plaučių ir nesikomplikuotų į plaučių uždegimą. Be to, užsitęsęs ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu, pavyzdžiui, obstrukciniu bronchitu. Tuomet dėl gleivinės paburkimo ir gausių išskyrų susiaurėja kvėpavimo takai, o dėl to atsiranda dusulys, triukšmingas iškvėpimas, auskultuojant girdimi karkalai.

Pastebėjus bronchito požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Ūminis bronchitas gydomas malšinant varginančius simptomus skausmą bei temperatūrą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais vaistais, vaistiniais preparatais, kurie skystina bronchų sekretą, kad jis lengviau pasišalintų. Patariama vartoti daug skysčių, pavyzdžiui, šiltos arbatos, kad suskystėtų ir lengviau ištekėtų skrepliai. Vaikas dažniau maitinamas, bet mažesnėmis porcijomis.

Pagrindinis ir itin varginantis bronchito simptomas – kosulys, kuris išsekina vaiką, kartais net sukeldamas vėmimą. Todėl palengvinti mažylio būklę turime nedelsdami.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti kosulio kamuojamam vaikui

Palengvinti vaiko būklę padeda inhaliacijos. Šios procedūros atliekamos inhaliatoriumi, kuris paverčia tirpalą į smulkias aerozolio daleles. Įkvėpus tokias daleles, vaistas pasisavinamas daug greičiau ir efektyviau, pasiekdamas reikiamą kvėpavimo takų vietą. Todėl užtenka mažesnės dozės, o įkvepiamas vaistas, efektyviai padėdamas pasišalinti gleivėms, greičiau palengvina ligos simptomus. Pvz., tirpalas „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir tokiu būdu fiziškai padeda išsiskirti tirštam sekretui bei gleivėms, taip pat lengviau pašalinti jas iš kvėpavimo takų. Be to, inhaliuojami vaistai neveikia virškinamojo trakto, kaip vartojant geriamuosius preparatus.

Toks gydymas patariamas sergant ir peršalimo ligomis, ir bronchitu ar plaučių uždegimu.

Idealus variantas gydant bronchitą, ypač mažam vaikui, tinklelinis inhaliatorius, kuris yra mažo dydžio ir lengvutis. Tokį prietaisą visur galite pasiimti su savimi. Tinkleliniai inhaliatoriai veikia tyliai, todėl neišgąsdins mažo vaiko. Procedūrą patogu atlikti ir gulinčiam, ir žaidžiančiam, ir bet kuria kita veikla užsiimančiam vaikui. Be to, prireikus jį galės naudoti ir bet kurio amžiaus suaugęs šeimos narys.

Tačiau ne visi inhaliatoriai tinka bronchitui gydyti. Reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir nepasiekia bronchų. Toks gydymas nėra efektyvus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Nepamirškite, kad tinkamiausią vaikui vaistą inhaliacijoms turėtų parinkti gydytojas.

Tinkleliniuose inhaliatoriuose galima naudoti bet kokius gydytojo išrašytus vaistus. Be to, jie gali pasitarnauti sezoninių ligų prevencijai – naudojant fiziologinį tirpalą (pavyzdžiui, „Rinoflux”).

Parengė Undinė Gilė

IPRR – tai laikinas visos ar dalies švietimo įstaigos veiklos apribojimas, jei dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės užtikrinti saugų kasdienį (kontaktinį) mokymo organizavimą taikant kitas infekcijų plitimą ribojančias priemones.

Visų Lietuvos apskričių sergamumo rodiklius, kurie skelbiami kiekvieną savaitę, rasite adresu https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/sergamumo-duomenys/

Kada gali būti skelbiamas IPRR ugdymo įstaigoje?

IPRR gali būti skelbiamas gripo ir (ar) COVID-19 epidemijos laikotarpiu ir atskirais atvejais, esant sergamumo pakilimo laikotarpiui, kurie vertinami atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją apskrityje, savivaldybėje, įstaigoje – ne epidemijos laikotarpiu.

Gripo ir (ar) COVID-19 ligos epidemijos laikotarpiu ugdymo įstaigos vadovo sprendimu IPRR gali būti paskelbtas šiais atvejais.

Ugdymo įstaigos ar atskiro srauto lygmeniu

Kai serga vaikai: daugiau kaip 20 proc. mokinių ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute diagnozuojama COVID-19 liga, gripas, ŪVKTI arba pasireiškė ŪVKTl požymiai (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.). Tokie atvejai nustatomi ne mažiau kaip dviejuose trečdaliuose klasių (grupių) ugdymo įstaigoje arba atskirame sraute.

Kai serga mokytojai: švietimo įstaigoje COVID-19, gripas ar ŪVKTI nustatoma tokiai daliai švietimo įstaigos darbuotojų, kad nėra galimybės užtikrinti ugdymo proceso kasdieniu (kontaktiniu) būdu.

Klasės (grupės) lygmeniu

Kai bent trečdaliui klasės (grupės) mokinių diagnozuojama COVID-19 liga, gripas, ŪVKTI arba pasireiškė ŪVKTI požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.)

Ne epidemijos laikotarpiu Savivaldybės mero sprendimu

Įvertinus bendrą gripo, COVID-19 ligos ir ŪVKTI situaciją savivaldybėje ir (ar) švietimo įstaigoje, gavus NVSC teikimą raštu, kai švietimo įstaigos vadovas teikia prašymą NVSC.

IPRR skelbiamas ne trumpesniam kaip 5 kalendorinių dienų ir ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui Savivaldybės mero ar ugdymo įstaigos vadovo sprendime nurodant IPRR pradžios ir pabaigos datą.

Kol kas nė viena ugdymo įstaiga IPRR nėra paskelbusi. Informacija   NVSC interneto svetainėje: https://nvsc.lrv.lt/lt/uzkreciamuju-ligu-valdymas/uzkreciamosios-ligos/gripas-1/iprr-skelbimas-ugdymo-istaigose/

Ugdymo įstaigose paskelbus IPRR, nedarbingumo pažymėjimus (NP) tėvams išduoda ne gydytojas, o „Sodra“. Sergančių vaikų priežiūrai, kai būtina slauga, NP išduoda gydytojai. Gydytojas NP išduoda tik tuo atveju, jei serga mokinys iš tos ugdymo įstaigos, kurioje paskelbtas IPRR.

Daugiau informacijos apie nedarbingumo pažymėjimų išdavimą IPRR atveju galite rasti čia.

Prevencija – itin svarbi

NVSC specialistai primena, kad visuomet svarbu reguliariai ir gerai plauti rankas, jei nėra galimybės nusiplauti muilu ir vandeniu – jas dezinfekuoti. Taip pat svarbi tinkama kvėpavimo takų higiena (kosint ar čiaudint prisidengti burną / nosį popierine servetėle ar nosine, nusiplauti rankas), dažnas gyvenamųjų ir darbo patalpų vėdinimas bei valymas drėgnuoju būdu. Pajutus į peršalimą panašius simptomus (gerklės ar galvos skausmą, nosies užgulimą ar slogą ir kt.), svarbu likti namuose arba dirbti iš namų ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM informaciją

Kas yra alergija?

Alergija – tai stipri imuninės sistemos reakcija į žmogui saugias medžiagas, kurios neturėtų būti. Imuninė sistema mums pasitarnauja kovodama su bakterijomis, virusais, grybeliais ir kitais pavojingais mikrobais, patekusiais į organizmą. Tačiau nutinka ir taip, kad ji ima gintis nuo nekenksmingų aplinkos medžiagų (alergenų) ir sukelia nemalonias, o kartais ir pavojingas, reakcijas.

Kai alergenas patenka į organizmą, imuninė sistema, stengdamasi apsaugoti nuo šios medžiagos, ima gaminti IgE antikūnus (imunoglobuliną E), kurie sukelia ūmią alerginę reakciją. Apie alergiją gali pranešti bėrimai, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ir net širdies bei kraujagyslių ligas primenantys simptomai.

Alergija vaikui nebūtinai išlieka visam gyvenimui. Augant jos požymiai gali silpnėti arba visai išnykti. Taigi, vaikas išauga alergiją.

Dažniausiai vaikus puolantys alergenai

Pirmaisiais gyvenimo metais paprastai atsiranda alergija maistui ir atopinis dermatitas. Dažniausiai šiuo periodu vaikams pasitaiko alergija karvės pienui. Alerginę reakciją gali sukelti kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai, šokoladas, vaisiai. Taip pat – produktai, kurių sudėtyje yra prieskonių, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų.

Vaikus dažnai puola alergijos namų dulkių erkutėms, naminiams gyvūnams, todėl pradeda kamuoti alerginis rinitas, dusulys ir astma.

Dažną vaiką varginantis alergenas – augalų žiedadulkės. Šios alergijos paūmėja pavasarį ir vasarą, neaplenkia ir rudenį. Įprastiniai tokios ligos sukėlėjai beržo, lazdyno, ąžuolo, įvairių žolinių augalų (motiejuko, miglės, eraičino) bei piktžolių (pelyno, varpučio, ambrozijos) žiedadulkės.  Alergiškam vaikui gali būti pavojingi vabzdžių įkandimai. Dažniausiai alerginė reakcija ištinka įgėlus bitei, širšei ir vapsvai.

Alerginius bėrimus gali sukelti įvairūs vaistai. Tai skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai. Stiprūs alergenai slypi buitinėje chemijoje. Alerginis bėrimas atsiranda nuo skalbimo miltelių, žaislų, odos priežiūros kremų, maudymosi priemonių ir kt.

Alerginės reakcijos požymiai

Dėl alerginės reakcijos gali atsirasti kvėpavimo takų ligų požymiai: užsikimšusi nosis ir vandeningos išskyros iš jos, čiaudulys, kosulio priepuoliai, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, gerklės perštėjimas. Alergija gali paveikti akis: jos parausta, peršti, ašaroja.

Ligą galime įtarti iš odos pokyčių. Ji patinusi, pleiskanojanti, niežtinti, išberta. Gali varginti atopinis dermatitas. Taip pat – dilgėlinė, kai atsiranda niežtintis bėrimas įvairaus dydžio pavienėmis arba gausiomis susiliejančiomis pūslelėmis. Taip pat – poodžio, gilesnių odos sluoksnių, gleivinių paburkimai.

Alergijai būdingi virškinamojo trakto negalavimų požymiai: pykinimas, vėmimas, diegliai, pilvo pūtimas ir skausmai, viduriavimas.

Alerginė reakcija gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų simptomus. Tai tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas), sumažėjęs arba padidėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Vienas iš ligos požymių – nervų sistemos pažeidimai: dirglumas, nuotaikų kaita, mieguistumas, vangumas.

Ką daryti atsiradus alergijai?

Jeigu vaikas alergiškas, namuose verta turėti antihistamininių vaistų. Dėl jų dozių vertėtų pasitarti su gydytoju. Šie vaistai padės sumažinti bėrimus, odos patinimą, niežulį, nosies užgulimą ir kitus nemalonius simptomus. Jeigu alerginė reakcija stipri, nedelskite kviesti greitąją pagalbą. 

Itin sunki ir pavojinga alerginė reakcija yra anafilaksija, kuri pažeidžia keletą organų sistemų: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, odos. Vaikams anafilaksiją dažniausiai sukelia maistas.

Anafilaksines reakcijas patyrusiems vaikams gydytojas išrašo adrenalino tirpalu užpildytą švirkštą. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Tai yra skubios pagalbos priemonė ištikus alergijos priepuoliui. Suleidus vaistų kviečiama greitoji pagalba. Kol atvyks medikai, vaikas paguldomas ant nugaros, o kojos pakeliamos aukščiau. Jeigu patyrusį anafilaksinę reakciją vaiką pykina, jis guldomas ant šono, jei dūsta – pasodinamas.

Alergiškam vaikui būtina apriboti kontaktą su alergenu. Jei tai yra maisto produktai, tiesiog pašalinkite juos iš mitybos raciono. Jei ligą sukelia dulkių alergenai, kasdien atlikite drėgną valymą, reguliariai vėdinkite vaiko kambarį. Apribokite pasivaikščiojimus lauke alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiu, grįžę iš lauko nusiplaukite rankas, veidą, praplaukite nosį ir gerklę.

Alergišką vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Nustatęs konkretų alergeną specialistas paskirs vaistus, kurie palengvins vaiko būklę.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kas sušaldo vaiką vasarą?

Deja, virusai plinta ne tik rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Karščiausiu metų laiku niekur nedingsta nei jie, nei bakterijos. Tokie virusai kaip rinovirusai ir enterovirusai tebetyko savo aukų, todėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vasarą nėra retenybė. Šiltuoju metų sezonu virusų mažiau nei žiemą, bet yra puikios sąlygos jiems lengvai plisti.

Kai vaikas peršąla arba perkaista, sumažėja imuninės sistemos atsparumas infekcijoms, kuriomis užsikrečiama nuo sergančio žmogaus per oru sklindančias kvėpavimo takų išskyras ar sergančiojo daiktus.

Peršalti per karščius gali atrodyti nerealu, tačiau taip nėra. Pavyzdžiui, jei vaikas lakstydamas lauke suprakaituoja, o po to patenka į kondicionieriaus atvėsintą patalpą, jis gali labai greitai sušalti. Persišaldyti galime ir stengdamiesi kuo greičiau atsivėsinti automobilyje, įjungę oro kondicionierių. Taip mus veikia staigūs temperatūrų pokyčiai, o jie neturėtų būti didesni kaip 5 laipsniai. Be to, oro kondicionieriaus pučiamas šaltas oras gali išsausinti nosies ir gerklės gleivines, tada virusams lengviau patekti į organizmą ir sukelti ligą.

Peršalti nesunku ir skersvėjyje, todėl atsargiai vėdinkite patalpas. Pasigauti ligą taip pat galime gaivindamiesi ledais arba šaltais gėrimais. Gerti reikėtų ne šaltesnį kaip kambario temperatūros vandenį. Peršalimo priežastis gali būti ir pernelyg ilgos maudynės, nedera įkaitusiam šokti į šaltą vandenį. Tėvai turėtų rimtai žiūrėti į peršalimo per karščius pavojų.

Gali prireikti kreiptis į gydytoją

Vaikui peršalus bet koks susidūrimas su virusais gali lemti ligą. Maži vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar silpna ir negali atpažinti daugelio virusų ir bakterijų. Todėl ir vasarą ne visada jiems pavyksta išvengti ligos, o sloga, kosulys ir kuriam laikui apriboja smagias šiltojo sezono pramogas. Neaukštos temperatūros vaikas gali net nepajausti, tačiau sloga ir nosies užgulimas gerokai pablogina jo būklę, trukdo normaliai valgyti ir miegoti.

Užsitęsus virusinei infekcijai prie jos gali prisijungti dar ir bakterinė liga. Paprastas peršalimas gali komplikuotis į tonzilitą, sinusitą, vidurinės ausies uždegimą otitą, net bronchitą ar plaučių uždegimą. Todėl jei sloga ar kosulys kamuoja ilgiau nei savaitę, prastėja savijauta, būtinai nuvykite pas gydytoją.

Taip pat nepamirškite, kad vasarinė sloga ne visada yra peršalimo požymis. Peršalimo slogą svarbu atskirti nuo sezoninių alergijų.

Kaip kovoti su sloga ir kitais negalavimais?

Gydyti peršalimo ligą turime pradėti kuo anksčiau. Taip ji bus lengvesnė, vaikas išvengs komplikacijų ir greičiau pasveiks. Be to, laiku pradėtas gydymas, pavyzdžiui, atostogaujant, išgelbės jūsų atostogas ir leis mėgautis visais jų malonumais.

Bene didžiausias diskomfortas vaikams – nosies užgulimas. Taigi, užsikimšusią nosytę pirmiausia reikia išvalyti. Vyresni vaikai turėtų reguliariai ją išsipūsti. Jei mažylis nemoka tai padaryti, padės specialus aspiratorius. Užgultą, neprakvėpuojančią nosytę būtina praplauti. Tam geriausia rinktis iš natūralių medžiagų pagamintą purškiklį. Nosies praplovimas sudrėkina gleivinę ir palengvina kvėpavimą.

Daugelis tėvų suskumba lašinti kraujagysles sutraukiančius nosies lašus ar naudoti purškalus.​​ Nors šie preparatai atrodo kaip išsigelbėjimas, jų nedera naudoti ilgiau nei 5–7 dienas. Pernelyg ilgai naudojami nosies lašai sukelia priklausomybę: be pagalbinių medžiagų nosies gleivinė nebesugeba atlikti įprastų funkcijų.

Jeigu peršalus peršti gerklę, palengvinti nemalonius pojūčius padės skalavimas arba pastilės nuo gerklės skausmo.

Jei vaikas skundžiasi bloga savijauta, yra kaprizingas, atsisako žaisti ar valgyti, o temperatūra išlieka apie 38 ℃, jam gali tekti pagulėti lovoje. Sergančiam vaikui būtina užtektinai gerti: skysčiai padeda iš organizmo pašalinti toksinus. Galite duoti vandens ir kompotų, tačiau turėtumėte atsisakyti gazuotų gėrimų. Pakilusi temperatūra yra organizmo gynyba prieš virusus. Todėl karščiavimą mažinantys vaistai įprastai duodami, kai ji peršoka per 38,5 ℃. Jei temperatūra ir toliau kyla arba sunkiai krenta, geriausia kreiptis į gydytoją.

Nepamirškite, kad vasarą užklupęs peršalimas gydomas taip pat, kaip ir bet kuriuo kitu metų laiku. Negalima ignoruoti ligos ir tikėtis, kad vaiką išgydys tik saulė ir šiluma.

Parengė Undinė Gilė

Rotavirusinė infekcija sunkesnė ir kamuoja ilgiau

Rotavirusine infekcija dažniausiai serga mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Norovirusinė infekcija dėl prastų higienos įpročių taip pat būdingesnė vaikams. Šiais virusais gali užsikrėsti ir suaugusieji, tačiau jie serga lengvai.

Abu šie virusai, patekę į organizmą, sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą – gastroenteritą.

Abiejų ligų simptomai panašūs, tačiau norovirusinė infekcija lengvesnė ir greičiau pasveikstama.

Užsikrėtus šiais virusais pirmieji ligos požymiai pasirodo per 1–2 paras. Susirgus rotavirusine infekcija, prasideda pykinimas ir vėmimas, pilvo skausmai. Vėliau atsiranda vandeningas viduriavimas, kuris gali kartotis iki 20 kartų per dieną ir tęstis apie 7 paras. Rotavirusinei ligai būdinga aukšta temperatūra. Norovirusine infekcija sergantis vaikas taip pat viduriuoja, tačiau būdingas ūmesnis ir dažnesnis vėmimas, karščiavimas nėra didelis. Norovirusinės infekcijos simptomai paprastai praeina per 2–3 paras.

Sergant šiomis ligomis, kai kuriems vaikams atsiranda tokie pat simptomai, kaip peršalus, t. y. sloga, kosulys, gerklės skausmas. Be to, gali prisidėti galvos ir pilvo skausmai, silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas.

Abu virusai plinta labai lengvai: užsikrėsti rotavirusine liga užtenka vos 10 viruso dalelių, norovirusinei infekcijai atsirasti tereikia kelių dalelių. Rotavirusai labai atsparūs: ant sausų paviršių jie gali išsilaikyti iki 10 dienų,vandenyje – apie savaitę.Šie virusai nebijo švelnių buitinių ploviklių, tačiau juos greitai sunaikina chloro turinčios dezinfekuojančios medžiagos, virinimas. 

Norovirusai atsparūs šalčiui ir išsilaiko esant 60 °C karščiui. Jų neįveikia įprastiniai chloro dezinfekantai, tačiau gali sunaikinti didelės koncentracijos natrio hipochlorito tirpalas.

Gali užkrėsti ir pasveikęs žmogus

Abiem virusais galima užsikrėsti per nešvarias rankas, valgant neplautus vaisius ir daržoves, atsigėrus virusais užteršto vandens. Jie gali plisti per daiktus: durų rankenas, indus, tualeto dangtį, patalynę, drabužius, žaislus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Abu virusai dar gali būti perduodami per orą – sergančiam žmogui kosint ir čiaudint. Vaikai dažnai užsikrečia žaidimų aikštelėse, darželiuose ir mokyklose, ligoniukai gali užkrėsti juos prižiūrinčius suaugusiuosius.

Rotavirusine infekcija susirgęs žmogus gali užkrėsti kitus prieš porą dienų iki atsirandant simptomams, pasveikęs jis dar apie dvi savaites gali nešioti užkratą. Sergantysis norovirusine infekcija aplinkiniams pavojingas 1–2 dienas iki simptomų atsiradimo ir užkrėsti gali dar maždaug 3 dienas pasibaigus viduriavimui.

Mieliagrybio probiotiko pagalba viduriuojant

Šioms žarnyno infekcijoms gydyti taikomos tokios pat simptominės priemonės. Abiejų virusų sukeltos ligos yra pavojingos vaikams: didelę grėsmę kelia dehidratacija. Vemdami ir viduriuodami vaikai greitai netenka skysčių ir elektrolitų, todėl svarbu atkurti bei palaikyti jų balansą. Ligoniukas turi pakankamai gerti. Vietoj įprastų gėrimų (vandens, kompoto, arbatos ir kt.), elektrolitams atkurti patariami specialūs druskų tirpalai.

Svarbus uždavinys stengiantis išvengti dehidratacijos – sumažinti viduriavimą. Infekcijos sutrikdo bakterijų pusiausvyrą ir ją būtina atkurti, nes žarnyno darbas priklauso nuo mikrobiotos būklės. Viduriavimo trukmei bei dažnumui sumažinti patariama vartoti probiotikus. Jie padeda atkurti infekcijos pažeistą žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrą, kurios požymis ir yra viduriavimas. Subalansuota mikrobiota neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams. Probiotikai atlieka daug svarbių funkcijų: dalyvauja virškinant maistą ir gerina maistinių medžiagų pasisavinimą, aktyvina antikūnų gamybą ir taip stiprina imunitetą.

Vartoti probiotikų preparatą patariama iš karto – vos pradėjus viduriuoti. Probiotikai padeda maždaug para sutrumpinti viduriavimo laiką. Viena efektyviausių pagalbinių priemonių viduriuojant mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Virškinamajame trakte jis veikia kaip normali žarnyno mikrobiota: neleidžia daugintis patogeniniams mikroorganizmams ir slopina jų toksinų poveikį.

Šio mieliagrybio augimo temperatūra panaši į žmogaus kūno temperatūrą – 37 laipsniai. Jis nepakinta virškinamajame trakte – yra atsparus skrandžio ir tulžies rūgščių poveikiui. Per šio probiotiko vartojimo laiką žarnyne susidaro didelė mieliagrybių koncentracija, tačiau, baigus vartoti, šie mikroorganizmai pasišalina iš žarnyno per 2–5 dienas. Išskirtinė S. boulardii probiotiko savybė, kad jis yra atsparus antibiotikams, todėl puikiai tinka gydantis šiais vaistais.

Pagal Pasaulio gastroenterologų organizacijos (angl. World Gastroenterology Organization) paskelbtas rekomendacijas, S. bou­lardii probiotikas yra naudingas sie­kiant sumažinti ūmaus vaikų infekcinio viduriavi­mo sunkumą ir trukmę.

Persirgus šiomis žarnyno infekcijomis imunitetas įgyjamas neilgam, tačiau susirgus pakartotinai ligos požymiai lengvesni. Nuo rotavirusinės infekcijos gali apsaugoti skiepai, bet skiepijami tik kūdikiai, kuriems ši liga labai pavojinga.

Parengė Undinė Gilė