Kodėl žiedadulkės alergizuoja?

Vasarą sklando žydinčių gėlių, žolių ir piktžolių žiedadulkės. Jų kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Daugiau žiedadulkių ore sausą ir saulėtą dieną, o sumažėja palijus: jos nusėda ant žemės. Tačiau išdžiūvusios vėl pasklinda ore.

Susidūrus su alergizuojančiomis žiedadulkėmis pradeda gamintis specifiniai IgE antikūnai, kurie lemia alerginės ligos požymius. O ji dažnai painiojama su peršalimu. Tačiau atskirti šienligę nuo įprastos ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos galite pagal kelis požymius. Vienas iš jų yra simptomų trukmė: peršalimas praeina per kelias dienas, tačiau alergijos simptomai gali tęstis keletą savaičių, priklausomai nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Šienligei nebūdingi įprasti peršalimo ligos požymiai: karščiavimas, kosulys, raumenų skausmas. Nosies išskyros esant šienligei nesutirštėja, kaip peršalus, bet išlieka skystos ir skaidrios.

Daugumai žmonių alergijos simptomai nėra sunkūs ir ilgai nekamuoja, tačiau ignoruoti jų neverta. Negydoma ir užsitęsusi alerginė sloga pažeidžia nosies ir gilesnių kvėpavimo takų gleivinę, o tai padidina bronchinės astmos tikimybę. Be to, kai kuriems šienligė gali sukelti stipresnę alerginę reakciją – net sutrikdyti kvėpavimą.

Nors taip nutinka retai, tačiau nepamirškime, kad vis dėlto galima sunki ūmiai besivystanti alerginė reakcija, tokia kaip gyvybei pavojinga anafilaksija. Tuomet sutrinka kvėpavimas ir staiga sumažėja kraujospūdis, kartais prarandama sąmonė.

Alergiją žiedadulkėms gali paskatinti paveldimumas. Turi įtakos imuninė sistema. Kai kurių žmonių imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į alergenus. Šienligės rizika didesnė sergant kitomis alerginėmis ligomis – astma, alerginiu dermatitu ar egzema. Jautrumą žiedadulkėms gali išprovokuoti oro tarša, tabako dūmai ir kt. Tai pažeidžia kvėpavimo takus, pro kuriuos alergenai lengviau patenka į organizmą.

Kad sezoninė alergija nenukamuotų

Nuo žiedadulkių nepasislėpsime, tačiau galime susilpninti jų keliamą diskomfortą mažiau kontaktuodami su alergenais. Padės keletas paprastų rekomendacijų:

• alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiais sausu ir vėjuotu oru rečiau eikite į lauką, mažiau ten būkite;
• stebėkite žiedadulkių koncentracijos lygį ore naudodami specialias programas, pavyzdžiui, mobiliąją programėlę PASYFO, kuri padės sužinoti alergijos simptomų prognozę;
• užsidėkite akinius nuo saulės ir, jei įmanoma, medicininę kaukę;
• grįžę namo, nusiprauskite po dušu, praskalaukite nosį, pasikeiskite drabužius;
• patalpas vėdinkite lietingu oru, naudokite specialius oro valytuvus ir drėkintuvus;
• reguliariai plaukite grindis, valykite dulkes.

Gali tekti laikytis dietos

Alergiškiems augalų žiedadulkėms žmonėms patariama atkreipti dėmesį į mitybą, nes kartu su šienlige gali atsirasti kryžminės reakcijos. Jų priežastis – augalų biologinis panašumas. Paprastai tariant, kai kuriuose maisto produktuose yra baltymų, panašių į žiedadulkių baltymus, ir jie gali sukelti panašius simptomus.

Žolėms ir piktžolėms jautriems žmonėms alergines reakcijas gali sukelti pomidorai, apelsinai, arbūzai, melionai.  Alergiškiems žolių žiedadulkėms reikėtų vengti bulvių, kviečių, žirnių, žemės riešutų, kivių, datulių. Jeigu alergizuoja piktžolių žiedadulkės, gali tekti atsisakyti morkų, svogūnų, saulėgrąžų sėklų, obuolių, persikų, salierų, garstyčių, petražolių.

Šienligės kamuojamiems žmonėms nerekomenduojami vaistažolių preparatai ir arbatos. Pakoregavus mitybą galima sumažinti alerginių reakcijų stiprumą.

Kaip palengvinti šienligės simptomus?

Lengvesniais atvejais gali padėti nereceptiniai antihistamininiai vaistai, kurie susilpnina organizmo reakciją į alergeną. Šienligės sukeltam nosies gleivinės uždegimui slopinti galite įsigyti specialų nosies purškalą. Akių niežėjimą ir ašarojimą padės nuraminti specialūs akių lašai.

Jei simptomai labai stiprūs ir kamuoja ilgai, pasikonsultuokite su gydytoju alergologu, kuris paskirs gydymą.

Kova su alergijomis bus veiksminga tik tuo atveju, jei žmogus tiksliai žinos, kad jis jautrus žiedadulkėms, ir konkrečiai – kokie augalai sukelia ligą. Konkretus dirgiklis išsiaiškinamas atliekant odos testus arba kraujo tyrimus, skirtus specifiniams antikūnams nustatyti. Šie tyrimai leidžia ne tik koreguoti gydymą: nustačius alergeną galima iš anksto pasiruošti alergizuojančių augalų žydėjimo periodui. Vaistus reikėtų pradėti vartoti prieš dvi savaites iki jų žiedadulkių atsiradimo.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Užklumpa bet kuriame amžiuje

Pagrindiniai alergijos žiedadulkėms, dar vadinamos šienlige, simptomai yra sloga, čiaudulys, ašarojančios ir niežtinčios akys. Panašiai pasijuntame susirgę virusine liga, todėl nesunku susipainioti. Tačiau galime atkreipti dėmesį į kai kuriuos skirtumus. Virusinei infekcijai būdingas kosulys ir švokštimas krūtinėje, o šienligei – akių, nosies ir ryklės niežulys.

Alerginę reakciją gali sukelti medžių, javų, pievų žolių ir piktžolių žiedadulkės. Pavasarį žydi beržai, lazdynai, gluosniai, ąžuolai, tuopos. Gegužės mėnesį pradeda žydėti žoliniai augalai.

Pagrindinė mūsų imuninės sistemos užduotis – neleisti svetimiems baltymams patekti į organizmą. O prasiskverbus medžiagoms, kurias organizmas suvokia kaip pavojingas, imuninė sistema ima gintis, todėl prasideda sudėtingos reakcijos, kurios sukelia ligos simptomus. Kai kurių žmonių imuninė sistema stipriai sureaguoja į nekenksmingas medžiagas (alergenus), kurios kitiems nesukelia jokio poveikio.

Alerginės ligos dažnai yra paveldimos. Pirmieji alergijos simptomai gali atsirasti jau kūdikystėje: paprastai tai yra odos niežėjimas ir paraudimas. Jie yra susiję su reakcija į maisto alergenus. Kvėpavimo takų alergijos naujagimiams ir kūdikiams nebūdingos. Paūgėjus atsiranda reakcija į įkvepiamuosius alergenus, pradeda vystytis tokios ligos kaip alerginis rinitas, bronchinė astma.

Pastaraisiais metais alergiškų žmonių vis daugėja. Liga gali atsirasti ne tik vaikystėje, bet ir suaugus. Organizmas tiesiog pradeda stipriai reaguoti į kai kurias medžiagas. Manoma, kad tam turi įtakos pernelyg didelis gyvenamosios aplinkos sterilumas, dažnas antibiotikų vartojimas, virusinės infekcijos, nesveika mityba, konservantai. Tai gali išbalansuoti žarnyno mikrobiotą, susilpninti imunitetą ir paskatinti alergijas. Taip pat alergijas skatina oro tarša.

Svarbu išsiaiškinti alergeną

Kartu su šienlige gali kamuoti ir alergija maisto produktams, t. y. kryžminė alergija. Mat, organizmas ginasi ir nuo kitur esančių savo struktūra panašių medžiagų. Todėl beržų žiedadulkėms alergiškam žmogui ligos simptomus gali sukelti obuoliai, morkos, lazdyno riešutai ir kiti maisto produktai, kuriuose yra panašios struktūros baltymų.

Įkvepiamieji alergenai (augalų žiedadulkės, namų dulkių erkutės, augintinių plaukai) ir kai kurie maisto produktai (kviečiai, lazdyno riešutai, kiaušiniai, žuvis) sukelia 1-ojo tipo alergines reakcijas. Susidūrus su alergenu jos atsiranda per 5–60 minučių. Tuomet organizmas pradeda gaminti specialius baltymus – imunoglobulinus E (IgE),kuriems jungiantis su alergenais, išsiskiria histaminas. Jis ir sukelia ligos simptomus.

Įtarę alergiją, kreipkitės į gydytoją: kad galėtumėte imtis priemonių, kurios padės išvengti simptomų ar juos susilpninti, reikia išsiaiškinti ligos sukėlėją. Be to, progresuojanti alergija gali komplikuotis į sinusitą, konjunktyvitą ar bronchinę astmą.

Alergenai nustatomi atliekant odos dūrio mėginius ir kraujo tyrimus. Odos dūrio mėginys yra vienas iš dažniausių metodų. Jį atliekant ant odos užlašinama skysčio, kuriame yra alergenų ir lengvai įduriama specialia adatėle. Po 15–30 min. jau galima vertinti, kaip sureagavo oda. Alergiško žmogaus dūrio vieta parausta, niežti, iškyla pūslelė.

Esant sudėtingesnei situacijai gydytojas gali skirti molekulinę diagnostiką, kuri padeda nustatyti alergeną ir nuspėti reakcijos stiprumą ir kryžminės alergijos tikimybę.

Kaip gydoma šienligė?

Jei esate alergiškas žiedadulkėms, turėtumėte stengtis kiek įmanoma mažiau susidurti su jomis. Tai yra viena iš veiksmingiausių pagalbos priemonių.

Alergizuojančių augalų žydėjimo periodu neikite į lauką saulėtomis ir vėjuotomis dienomis, mažesnė žiedadulkių koncentracija ore palijus. Nereikėtų vaikštinėti žydinčiuose soduose, miškuose, nesineškite į namus žydinčių augalų, šakelių su sprogstančiais pumpurais. Lauke būtina nešioti kepurę ir saulės akinius.

Kad žiedadulkių nesusikauptų ant drabužių, odos ir plaukų, grįžę iš lauko, persirenkite, gerai iššukuokite arba išplaukite plaukus, nusiprauskite. Vėjuotą ir saulėtą dieną namus vėdinkite iš ryto, vėlai vakare, kai žiedadulkių ore mažiau. Geriausias metas atverti langus esant drėgnam orui arba palijus.

Alergijai gydyti ir simptomams slopinti gydytojas gali patarti vaistus. Sudėtingesniais atvejais skiriama specifinė alergenų imunoterapija. Į organizmą įvedamos mažos alergeno dozės, kad įprastų prie jo, išmoktų reaguoti silpniau ir žmogus išvengtų sunkių alerginių reakcijų. Toks gydymas atliekamas prižiūrint medikui.

Ligos požymiams susilpninti galima vartoti antihistamininius vaistus. Šie vaistai mažina alerginės reakcijos metu susidarančios cheminės medžiagos – histamino išsiskyrimą arba slopina jo poveikį. Tokius preparatus reikėtų pradėti vartoti bent prieš savaitę iki alergiją sukeliančių augalų žydėjimo.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Kas yra alergija?

Alergija – tai stipri imuninės sistemos reakcija į žmogui saugias medžiagas, kurios neturėtų būti. Imuninė sistema mums pasitarnauja kovodama su bakterijomis, virusais, grybeliais ir kitais pavojingais mikrobais, patekusiais į organizmą. Tačiau nutinka ir taip, kad ji ima gintis nuo nekenksmingų aplinkos medžiagų (alergenų) ir sukelia nemalonias, o kartais ir pavojingas, reakcijas.

Kai alergenas patenka į organizmą, imuninė sistema, stengdamasi apsaugoti nuo šios medžiagos, ima gaminti IgE antikūnus (imunoglobuliną E), kurie sukelia ūmią alerginę reakciją. Apie alergiją gali pranešti bėrimai, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ir net širdies bei kraujagyslių ligas primenantys simptomai.

Alergija vaikui nebūtinai išlieka visam gyvenimui. Augant jos požymiai gali silpnėti arba visai išnykti. Taigi, vaikas išauga alergiją.

Dažniausiai vaikus puolantys alergenai

Pirmaisiais gyvenimo metais paprastai atsiranda alergija maistui ir atopinis dermatitas. Dažniausiai šiuo periodu vaikams pasitaiko alergija karvės pienui. Alerginę reakciją gali sukelti kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai, šokoladas, vaisiai. Taip pat – produktai, kurių sudėtyje yra prieskonių, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų.

Vaikus dažnai puola alergijos namų dulkių erkutėms, naminiams gyvūnams, todėl pradeda kamuoti alerginis rinitas, dusulys ir astma.

Dažną vaiką varginantis alergenas – augalų žiedadulkės. Šios alergijos paūmėja pavasarį ir vasarą, neaplenkia ir rudenį. Įprastiniai tokios ligos sukėlėjai beržo, lazdyno, ąžuolo, įvairių žolinių augalų (motiejuko, miglės, eraičino) bei piktžolių (pelyno, varpučio, ambrozijos) žiedadulkės.  Alergiškam vaikui gali būti pavojingi vabzdžių įkandimai. Dažniausiai alerginė reakcija ištinka įgėlus bitei, širšei ir vapsvai.

Alerginius bėrimus gali sukelti įvairūs vaistai. Tai skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai. Stiprūs alergenai slypi buitinėje chemijoje. Alerginis bėrimas atsiranda nuo skalbimo miltelių, žaislų, odos priežiūros kremų, maudymosi priemonių ir kt.

Alerginės reakcijos požymiai

Dėl alerginės reakcijos gali atsirasti kvėpavimo takų ligų požymiai: užsikimšusi nosis ir vandeningos išskyros iš jos, čiaudulys, kosulio priepuoliai, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, gerklės perštėjimas. Alergija gali paveikti akis: jos parausta, peršti, ašaroja.

Ligą galime įtarti iš odos pokyčių. Ji patinusi, pleiskanojanti, niežtinti, išberta. Gali varginti atopinis dermatitas. Taip pat – dilgėlinė, kai atsiranda niežtintis bėrimas įvairaus dydžio pavienėmis arba gausiomis susiliejančiomis pūslelėmis. Taip pat – poodžio, gilesnių odos sluoksnių, gleivinių paburkimai.

Alergijai būdingi virškinamojo trakto negalavimų požymiai: pykinimas, vėmimas, diegliai, pilvo pūtimas ir skausmai, viduriavimas.

Alerginė reakcija gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų simptomus. Tai tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas), sumažėjęs arba padidėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Vienas iš ligos požymių – nervų sistemos pažeidimai: dirglumas, nuotaikų kaita, mieguistumas, vangumas.

Ką daryti atsiradus alergijai?

Jeigu vaikas alergiškas, namuose verta turėti antihistamininių vaistų. Dėl jų dozių vertėtų pasitarti su gydytoju. Šie vaistai padės sumažinti bėrimus, odos patinimą, niežulį, nosies užgulimą ir kitus nemalonius simptomus. Jeigu alerginė reakcija stipri, nedelskite kviesti greitąją pagalbą. 

Itin sunki ir pavojinga alerginė reakcija yra anafilaksija, kuri pažeidžia keletą organų sistemų: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, odos. Vaikams anafilaksiją dažniausiai sukelia maistas.

Anafilaksines reakcijas patyrusiems vaikams gydytojas išrašo adrenalino tirpalu užpildytą švirkštą. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Tai yra skubios pagalbos priemonė ištikus alergijos priepuoliui. Suleidus vaistų kviečiama greitoji pagalba. Kol atvyks medikai, vaikas paguldomas ant nugaros, o kojos pakeliamos aukščiau. Jeigu patyrusį anafilaksinę reakciją vaiką pykina, jis guldomas ant šono, jei dūsta – pasodinamas.

Alergiškam vaikui būtina apriboti kontaktą su alergenu. Jei tai yra maisto produktai, tiesiog pašalinkite juos iš mitybos raciono. Jei ligą sukelia dulkių alergenai, kasdien atlikite drėgną valymą, reguliariai vėdinkite vaiko kambarį. Apribokite pasivaikščiojimus lauke alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiu, grįžę iš lauko nusiplaukite rankas, veidą, praplaukite nosį ir gerklę.

Alergišką vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Nustatęs konkretų alergeną specialistas paskirs vaistus, kurie palengvins vaiko būklę.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Kas gi ta alergija?

Terminą alergija 1906 m. sukūrė austrų pediatras Clemensas Pirquetas, norėdamas apibūdinti padidėjusio jautrumo reakcijas. Šis žodis yra kilęs iš graikų kalbos: allos reiškia kitas, ergeia – veikimas.

Paprastais žodžiais tariant, alergija yra pernelyg jautri imuninės sistemos reakcija į išorinius dirgiklius. Tokia reakcija atsiranda susidūrus su kai kuriomis, dažnai svetimomis organizmui, medžiagomis. Alergenai gali būti augalų žiedadulkės, kačių ir šunų plaukai, dulkės, maistas. Organizmas juos suvokia kaip kenksmingas medžiagas, o imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus. Todėl jaučiamės lyg susirgę virusine liga, nors jos sukėlėjų organizme nėra.

Alergijos žiedadulkėms (šienligės) simptomai labai panašūs į peršalimo: atsiranda vandeninga sloga, išburksta ir užsikemša nosis, ašaroja, niežti ir peršti akys, skauda galvą. Kitas pasitaikantis simptomas – kutenimas gerklėje. Pavasarį pajutus tokius požymius reikėtų pasitikrinti, ar jie nesusiję su žiedadulkėmis.

Atskirti alergiją nuo peršalimo nelengva, tačiau kai kurie požymiai padeda tai padaryti. Šienligės simptomai sustiprėja esant sausam orui, didesniam vėjui, o lietingomis dienomis savijauta pagerėja. Pakilusi temperatūra yra būdinga virusiniam susirgimui. Atpažinti ligą padeda išskyros iš nosies: gelsvos ar žalsvos spalvos sekretas byloja apie infekciją.

Kokie alergenai kamuoja pavasarį?

Prasidėjus augalų žydėjimo periodui, ateina ir šienligės sezonas, kuriuo alergiški žmonės patiria daug nemalonumų. Besiskundžiančių alergija žiedadulkėms vis daugėja.

Ankstyvą pavasarį užklumpančios šienligės kaltininkas medžių žiedadulkės. Jų sukeltus simptomus galite pajausti ir anksčiau – dar net nepradėjus žydėti augalams, nes žiedadulkės atkeliauja ir iš svetur – iš už tūkstančių kilometrų.

Kovo mėnesį pradeda žydėti alksniai ir lazdynai, kurie dažniausiai tampa pirmųjų alergijos simptomų kaltininkais. O sezono pradžioje užklupusią alergiją daugelis supainioja su kvėpavimo takų infekcija. Vėliau pražysta klevai, drebulės, uosiai, beržai, tuopos, guobos, ąžuolai, pušys. Pavasarį pasklinda motiejukų, eraičinų, miglių, kiaulpienių, rugių žiedadulkės. Daugiausia žiedadulkių ore sklando gegužės mėnesį, tuomet yra aktyviausias šienligės sezonas. 

Alergiškiems žmonėms sukurta alergijos simptomų prognozavimo sistema, kurią rasite interneto svetainėje pasyfo.lt, leidžianti stebėti informaciją apie augalų žydėjimą ir žiedadulkių plitimą. Tai padeda susiplanuoti dienotvarkę taip, kad kuo mažiau būtų susiduriama su šiais alergenais.

Kaip gydomos alergijos?

Kai kurie žmonės stengiasi nekreipti dėmesio į kasmet tuo pačiu metu besikartojančią slogą, akių perštėjimą bei ašarojimą. Tačiau negydoma šienligė gali lemti komplikacijas: sinusitą, vidurinės ausies uždegimą, padidėja bronchinės astmos tikimybė.

Įtarus alergiją žiedadulkėms patariama kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus negalavimų kaltininkams nustatyti. Gydytojai alergologai ne tik skirs kiekvienam individualiai tinkantį gydymą, bet ir patars, kaip elgtis alergiją sukeliančių augalų žydėjimo periodu.

Vienas iš šiuolaikinių alergijos gydymo būdų – specifinė alergenų imunoterapija, padedanti imuninei sistemai įprasti prie alergeno taip, kad jam nesipriešintų. Deja, alergenų imunoterapija nėra kompensuojama, todėl daugelis nesirenka šio gydymo būdo. Tačiau turime kitą išeitį: yra daug efektyvių vaistų, padedančių nuslopinti alergijos simptomus. Tai geriamieji tirpalai, tabletės, akių lašai ir nosies purškalai.

 Kaip apsisaugoti nuo šienligės?

Alergiškam žiedadulkėms žmogui vargu ar pavyks visiškai išvengti šienligės, bet galima susilpninti jos simptomus. Pirmiausia, žiedadulkių sezoną reikėtų saugotis šio alergeno. Vėjuotą dieną pasistenkite neiti į lauką, nes tada ore gausu žiedadulkių. Geriausia vaikščioti lauke po lietaus, kai jų lieka daug mažiau. Kad išvengtumėte kontakto su alergenais, eidami į lauką užsidėkite gerai priglundančius akinius.

Prieš įeidami į namus, iššukuokite plaukus tankiomis šukomis. Dar lauke iššukuokite gyvūnėlio kailį. Grįžę namo būtinai persirenkite, nusiprauskite veidą. Būtų gerai nusiprausti po dušu. Kiek įmanoma dažniau plaukite nosį jūros vandeniu, kurį įsigysite vaistinėje, dažniau plaukite galvą, naudokite dirbtines ašaras.

Važiuodami automobiliu neatidarinėkite langų, namus vėdinkite po lietaus arba anksti ryte bei vėlai vakare, kai žiedadulkių koncentracija mažiausia. Drėkinkite kambarius ir valykite jų orą naudodami specialius prietaisus, kurie padės sumažinti alergenų kiekį ore.

Be to, žiedadulkėms jautrūs žmonės turėtų atidžiau rinktis maisto produktus, nes jiems dažnos kryžminės alergijos: ir žiedadulkėms, ir maisto produktams. Pavyzdžiui, beržų žiedadulkėms jautriems žmonėms, alergiją gali sukelti obuoliai, kriaušės, morkos, vyšnios, slyvos, persikai ir kt. Jeigu alergiją sukelia lazdynų žiedadulkės, ligos požymiai sustiprėja ir valgant visų rūšių riešutus. Todėl verčiau atsisakyti tokių produktų.

Šienligės puolimui reikia ruoštis iš anksto: pradėkite vartoti gydytojo paskirtus vaistus likus savaitei ar dviem iki augalų žydėjimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Atopinį dermatitą svarbu gydyti

Atopinis dermatitas – dažna vaikystėje prasidedanti liga. Gali susirgti net 2–3 mėnesių kūdikis, tačiau dauguma vaikų ligą išauga. Atopinio dermatito atsiradimą lemia ne vienas veiksnys. Viena iš pagrindinių priežasčių – paveldimas genetinis polinkis. Tai yra organizmą saugančios odos reakcija į išorinius alergenus arba įvairius fizinius bei cheminius aplinkos veiksnius.

Atopinį dermatitą gali išprovokuoti maisto produktai – karvės pienas, vištų kiaušiniai, riešutai, sojos produktai, jūros gėrybės, egzotiniai vaisiai, taip pat – įvairios buityje naudojamos cheminės medžiagos, žiedadulkės, pelėsis, gyvūnų plaukai, vaistai, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, net prakaitas. Ligos paūmėjimą gali sukelti stresas ir net oro permainos – staigūs drėgmės ir temperatūros pokyčiai.

Šios ligos kamuojamų vaikų ir suaugusiųjų oda labai išsausėja ir prastai atlieka pagrindinę – barjerinę savo funkciją. Dėl silpnos apsaugos į organizmą lengvai prasiskverbia įvairūs aplinkoje esantys alergenai, bakterijos, virusai.

Didelį diskomfortą sergančiajam šia liga sukelia įkyrus niežulys, dėl kurio pablogėja miegas naktį, taip pat – veido, kaklo, kojų ir kitų kūno vietų bėrimai. Gali atsirasti įtrūkimų, šlapiuojančių žaizdų. Odos uždegimas sustiprėja nusikasius.  Nuolat subraižoma oda gali patinti, sustorėti ir suragėti, pasidaro itin jautri. Per įtrūkimus ir žaizdeles lengva patekti infekcijai.

Pastebėję nerimą keliančius simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Uždelsus ligą išgydyti bus sunkiau. Tik specialistas, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nustatyti ligą ir paskirti veiksmingą gydymą. Lengva ligos forma gydoma kremais ir tepalais, sunkesniais atvejais skiriami geriamieji vaistai.

Nors atopinis dermatitas dažnai išaugamas, kai kuriems vaikams odos problemos gali išsivystyti į rimtesnes alergines ligas, pavyzdžiui, alerginį rinitą, bronchų astmą.

Sausos ir jautrios odos higiena

Neatsiejama atopinio dermatito gydymo dalis – odos priežiūra, naudojant specialią kosmetiką. Prausikliai ir minkštinančios bei drėkinančios priemonės pagerina odos būklę bei išvaizdą, padeda greičiau įveikti ligą, sumažina paūmėjimo periodų dažnį.

Rūpinantis atopine oda svarbi tinkama higiena. Maudytis vonioje ar duše derėtų ne ilgiau kaip 10 minučių ir ne karštame vandenyje. Vietoj muilo patariama naudoti švelnius, pavyzdžiui, aliejinius prausiklius, raminančius sudirgusią odą. Po maudynių oda švelniai nusausinama minkštu rankšluosčiu.

Tinkami odos priežiūros produktai svarbūs kiekvienam, o žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu – ypatingai. Juk jų oda labai jautri, išsausėjusi ir linkusi į dažnus uždegimus. Atopinio dermatito pažeistai odai reikia nuolatinės apsaugos, ją būtina drėkinti ir maitinti. Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą kosmetiką, bet ir tinkamai ją naudoti.

Kaip pasirinkti kosmetiką ir kaip ją naudoti?

Šios ligos pažeistoje odoje gaminasi mažiau lipidų, ji netenka daug vandens, dėl to ir susilpnėja barjerinė funkcija. Šį barjerą turime sustiprinti, kad odos negalėtų pažeisti išoriniai dirgikliai ir apsaugotume ją nuo infekcijos. Tinkamos odos priežiūros priemonės padeda sumažinti niežulį ir kitus kamuojančius ligos simptomus.

Atopinei odai tinkamiausia speciali kosmetika. Jos sudėtyje būna natūralių drėkinančių ir raminančių medžiagų, tokių kaip alavijas, medetkos, kurios padeda sumažinti niežėjimą. Taip pat – odą minkštinančių ir maitinančių komponentų, pavyzdžiui, augalinių aliejų.

Tinkama pažeistos odos priežiūros kosmetika nesukelia dirginimo, paraudimo ar dilgčiojimo, gerai drėkina ir minkština odą, yra malonios tekstūros. Joje nėra nereikalingų konservantų – parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapų ar putojimą sukeliančių medžiagų. Paprastai tokios kosmetikos priemonės yra patikrintos ir patvirtintos dermatologų.

Tepkite kremą iškart po dušo ar maudynių: jis geriausiai įsigeria, kai oda minkšta ir drėgna.

Per stipriai nemasažuokite ir netrinkite. Kremą būtina naudoti bent 2 kartus per dieną, tačiau jo gali prireikti 3–4 kartus per dieną ir dar dažniau.

Nepamirškite, kad atopinės odos priežiūros kosmetiką reikia naudoti nuolat, ne tik paūmėjimų periodais – tai padeda jų išvengti.

Keletas dalykų, padedančių atopinio dermatito kamuojamiems žmonėms

• Venkite ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių: streso, dulkių, žiedadulkių, alergizuojančių maisto produktų ir kt.
• Maudynėms rinkitės dušą. Nesimaudykite ilgai vandens telkinyje ir baseine. 
• Gerkite užtektinai vandens – tai padės sudrėkinti išsausėjusią odą.
• Drėkinkite sausą namų orą – tai ypač aktualu šildymo sezoną, vėdinkite kambarius. Tinkamiausia aplinkos oro drėgmė yra maždaug 70 proc.
• Neleiskite jus užvaldyti ilgalaikiam stresui, kuris palankus įvairioms ligoms.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Ar galima ligą išaugti?

Atopinis dermatitas dažniausiai atsiranda per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Šia lėtine uždegimine odos liga serga maždaug 20 % vaikų. Taip nutinka todėl, kad mažylių oda lengvai pažeidžiama įvairių dirgiklių, sukeliančių alergines reakcijas. Šia liga sergančio vaiko imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į šiuos dirgiklius, todėl kyla odelės uždegimas.

Atopinį dermatitą sunku visiškai išgydyti ir paauglystėje arba vėliau jis dažnai vėl atsinaujina. Tačiau tinkamai gydant ir prižiūrint odą šią ligą vaikas gali išaugti. O progresuojantis atopinis dermatitas vėliau gali peraugti į alerginį rinitą ar bronchų astmą. Tai vadinama alerginiu maršu.

Sergant atopiniu dermatitu, neaktyvūs ligos periodai tam tikru dažnumu kaitaliojasi su paūmėjimo laikotarpiais. Kartais atrodo, kad odos bėdos beveik išnyko, o paskui vėl apipuola.

 Kodėl atsiranda atopinis dermatitas?

Didelę įtaką šiai ligai turi paveldimumas. Jei vienas iš tėvų sirgo ar serga atopiniu dermatitu, didelė tikimybė, kad jis atsiras ir vaikui. Jei serga abu tėvai, vaikui ši liga dar labiau tikėtina. Prie genetinio polinkio prisideda aplinkos veiksniai, kurie silpnina vaiko imuninę sistemą.

Ligą ir jos paūmėjimą gali sukelti šie veiksniai:

• alergenai, kurie į organizmą patenka su maistu arba įkvepiant (pvz., dulkės, žiedadulkės);
• ant odos patenkančios cheminės medžiagos, naudojant sintetinius ploviklius, taip pat – sausai odelei netinkamus prausiklius;
• odą dirginantys ir prakaitavimą skatinantys sintetiniai drabužiai;
• į atopinį dermatitą labiau linkę užterštuose miestuose gyvenantys vaikai, ligos riziką didina pasyvus rūkymas;
• dar vienas provokuojantis veiksnys stresas.

Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvą, kelius ir alkūnes. Staiga atsiranda bėrimų, oda išsausėja, ji tampa pleiskanota, niežti. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Vaikui atsiranda bėrimų alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių. Išsausėjusi oda pleiskanoja, pasidaro nelygi, šiurkšti, sustorėja. Liga paprastai paūmėja šaltuoju metų laiku, o vasarą pastebimas pagerėjimas.

 Emolientai – švelniai pažeistos odos priežiūrai

Vienas iš pagrindinių atopinio dermatito padarinių – odos sausumas. Sausoje odoje susidaro mikroįtrūkimai, kurie yra vartai patogeniniams mikroorganizmams, dirginančioms medžiagoms ir alergenams.

Atopinio dermatito paūmėjimo metu pablogėja ne tik odos būklė, bet ir bendra savijauta. Labiausiai tėvus ir vaikus nuvarginantis ligos požymis yra stiprus niežėjimas. Jis gali kamuoti ištisą dieną, dažniausiai sustiprėja vakare ir naktį, dėl to sutrinka vaiko miegas. Mažylis pradeda kasytis, o pažeistose vietose atsiranda žaizdelių, per kurias lengva patekti infekcijai. Todėl prižiūrint uždegimo pažeistą odą labai svarbi tinkama higiena.

Odos niežulį ir dirginimą gali palengvinti nuolatinė priežiūra, naudojant specialias kosmetikos priemones. Atopinio dermatito pažeistą odą svarbu valyti, drėkinti ir minkštinti. Jos priežiūrai naudojami emolientai – speciali kosmetika, sukurta atsižvelgiant į atopinės odos ypatybes.

Emolientai – tai odą drėkinantys, minkštinantys ir raminantys kremai, losjonai, aliejai. Jie yra gaminami riebalų pagrindu ir padeda atkurti odos barjerines funkcijas. Šios priemonės sudaro lipidinį barjerą, padedantį odoje išlaikyti drėgmę, susilpninti niežulį ir sumažinti uždegimą.

Atopinę odą turinčiam vaikui itin svarbios maudynės. Pirmiausia – tam, kad nuo odos paviršiaus pašalintume nešvarumus ir alergenus, taip pat sudrėkintume. Rekomenduojama maudytis šiltame vandenyje ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

Patariama naudoti tik tokius prausiklius, kuriuose nėra kvapiklių, muilo, dažiklių ir kitų, galinčių sudirginti ir išsausinti odą medžiagų. Reikėtų rinktis švelnų prausiklį, kurio pH yra neutralus. Įprasto muilo, dušo želių, šampūnų naudoti nedera, nes jie gali pažeisti epidermio barjerą ir dar labiau išsausinti odą.

Iš karto po maudynių odą nusausiname rankšluosčiu ir drėgną, dar nenudžiūvusią per 3 minutes po maudymosi patepame emolientu, ypač kruopščiai – itin išsausėjusias vietas.

Emolientai gerai susigeria, jų sudaryta lipidinė plėvelė apsaugo odą nuo aplinkos dirgiklių. Emolientų sudėtyje yra šios pagrindinės medžiagų grupės:

• odą drėkinančios ir minkštinančios medžiagos (glicerolis, šlapalas ir kt.);
• apsauginį riebalinį sluoksnį sukuriantys lipidai: parafinas, mineraliniai ar natūralūs aliejai, dėl kurių iš odos išgaruoja mažiau vandens;
• niežėjimą mažinančios ir odos regeneraciją skatinančios medžiagos. Reguliariai naudojant emolientus, sumažėja odos sausumas, o sudrėkintą odą mažiau niežti.

Svarbu naudoti dažnai ir nedaryti pertraukų

Prižiūrint į atopinį dermatitą linkusio vaiko odą labai svarbu dažnai ją tepti emolientu. 2–3 kartų per dieną dažniausiai per mažai: šias priemones derėtų tepti tiek kartų, kiek reikia, kad oda neišsausėtų nei minutei.

Dažniausia klaida rūpinantis atopiniu dermatitu sergančiu vaiku – nepakankamas dėmesys odos priežiūrai atslūgus paūmėjimui. Nepamirškime, kad sveikstančio vaiko oda taip pat išlieka sausa ir jautri įvairiems dirgikliams ir infekcijoms. Todėl, nepaisant ligos paūmėjimo ar atoslūgio, būtina toliau naudoti emolientus.

Parengė Undinė Gilė