MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

Kas yra alergija?

Alergija – tai stipri imuninės sistemos reakcija į žmogui saugias medžiagas, kurios neturėtų būti. Imuninė sistema mums pasitarnauja kovodama su bakterijomis, virusais, grybeliais ir kitais pavojingais mikrobais, patekusiais į organizmą. Tačiau nutinka ir taip, kad ji ima gintis nuo nekenksmingų aplinkos medžiagų (alergenų) ir sukelia nemalonias, o kartais ir pavojingas, reakcijas.

Kai alergenas patenka į organizmą, imuninė sistema, stengdamasi apsaugoti nuo šios medžiagos, ima gaminti IgE antikūnus (imunoglobuliną E), kurie sukelia ūmią alerginę reakciją. Apie alergiją gali pranešti bėrimai, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ir net širdies bei kraujagyslių ligas primenantys simptomai.

Alergija vaikui nebūtinai išlieka visam gyvenimui. Augant jos požymiai gali silpnėti arba visai išnykti. Taigi, vaikas išauga alergiją.

Dažniausiai vaikus puolantys alergenai

Pirmaisiais gyvenimo metais paprastai atsiranda alergija maistui ir atopinis dermatitas. Dažniausiai šiuo periodu vaikams pasitaiko alergija karvės pienui. Alerginę reakciją gali sukelti kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai, šokoladas, vaisiai. Taip pat – produktai, kurių sudėtyje yra prieskonių, kvapiųjų medžiagų, dažiklių, konservantų.

Vaikus dažnai puola alergijos namų dulkių erkutėms, naminiams gyvūnams, todėl pradeda kamuoti alerginis rinitas, dusulys ir astma.

Dažną vaiką varginantis alergenas – augalų žiedadulkės. Šios alergijos paūmėja pavasarį ir vasarą, neaplenkia ir rudenį. Įprastiniai tokios ligos sukėlėjai beržo, lazdyno, ąžuolo, įvairių žolinių augalų (motiejuko, miglės, eraičino) bei piktžolių (pelyno, varpučio, ambrozijos) žiedadulkės.  Alergiškam vaikui gali būti pavojingi vabzdžių įkandimai. Dažniausiai alerginė reakcija ištinka įgėlus bitei, širšei ir vapsvai.

Alerginius bėrimus gali sukelti įvairūs vaistai. Tai skausmą malšinantys vaistai, antibiotikai. Stiprūs alergenai slypi buitinėje chemijoje. Alerginis bėrimas atsiranda nuo skalbimo miltelių, žaislų, odos priežiūros kremų, maudymosi priemonių ir kt.

Alerginės reakcijos požymiai

Dėl alerginės reakcijos gali atsirasti kvėpavimo takų ligų požymiai: užsikimšusi nosis ir vandeningos išskyros iš jos, čiaudulys, kosulio priepuoliai, pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys, gerklės perštėjimas. Alergija gali paveikti akis: jos parausta, peršti, ašaroja.

Ligą galime įtarti iš odos pokyčių. Ji patinusi, pleiskanojanti, niežtinti, išberta. Gali varginti atopinis dermatitas. Taip pat – dilgėlinė, kai atsiranda niežtintis bėrimas įvairaus dydžio pavienėmis arba gausiomis susiliejančiomis pūslelėmis. Taip pat – poodžio, gilesnių odos sluoksnių, gleivinių paburkimai.

Alergijai būdingi virškinamojo trakto negalavimų požymiai: pykinimas, vėmimas, diegliai, pilvo pūtimas ir skausmai, viduriavimas.

Alerginė reakcija gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų simptomus. Tai tachikardija (padažnėjęs širdies plakimas), sumažėjęs arba padidėjęs kraujospūdis, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Vienas iš ligos požymių – nervų sistemos pažeidimai: dirglumas, nuotaikų kaita, mieguistumas, vangumas.

Ką daryti atsiradus alergijai?

Jeigu vaikas alergiškas, namuose verta turėti antihistamininių vaistų. Dėl jų dozių vertėtų pasitarti su gydytoju. Šie vaistai padės sumažinti bėrimus, odos patinimą, niežulį, nosies užgulimą ir kitus nemalonius simptomus. Jeigu alerginė reakcija stipri, nedelskite kviesti greitąją pagalbą. 

Itin sunki ir pavojinga alerginė reakcija yra anafilaksija, kuri pažeidžia keletą organų sistemų: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, odos. Vaikams anafilaksiją dažniausiai sukelia maistas.

Anafilaksines reakcijas patyrusiems vaikams gydytojas išrašo adrenalino tirpalu užpildytą švirkštą. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Tai yra skubios pagalbos priemonė ištikus alergijos priepuoliui. Suleidus vaistų kviečiama greitoji pagalba. Kol atvyks medikai, vaikas paguldomas ant nugaros, o kojos pakeliamos aukščiau. Jeigu patyrusį anafilaksinę reakciją vaiką pykina, jis guldomas ant šono, jei dūsta – pasodinamas.

Alergiškam vaikui būtina apriboti kontaktą su alergenu. Jei tai yra maisto produktai, tiesiog pašalinkite juos iš mitybos raciono. Jei ligą sukelia dulkių alergenai, kasdien atlikite drėgną valymą, reguliariai vėdinkite vaiko kambarį. Apribokite pasivaikščiojimus lauke alergizuojančių augalų žydėjimo laikotarpiu, grįžę iš lauko nusiplaukite rankas, veidą, praplaukite nosį ir gerklę.

Alergišką vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Nustatęs konkretų alergeną specialistas paskirs vaistus, kurie palengvins vaiko būklę.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Viską, ko širdis geidžia

Anks­čiau la­bai ak­cen­tuotos mai­ti­nan­čios mamos mi­ty­bos tai­syk­lės, įvai­rūs die­tos su­var­žy­mai. Ypač ab­sur­diš­kas prie­ta­ras, drau­džian­tis žin­dan­čiai mo­ti­nai val­gy­ti švie­žius vai­sius ir dar­žo­ves. Jo­kio moks­li­nio pa­grin­do ne­tu­ri bai­mė, kad mo­ti­nai pil­vo pū­ti­mą su­ke­lian­tis mais­tas ga­li su­kel­ti pil­vo pū­ti­mą ir jos žin­do­mam kū­di­kiui. Nor­ma­lioms žar­nų bak­te­ri­joms fer­men­tuo­jant mais­to skai­du­las, pil­ve at­si­ran­da du­jų. Ta­čiau nei pa­čios skai­du­los, nei du­jos nė­ra ab­sor­buo­ja­mos iš žar­ny­no į krau­ją, tai­gi ir į mo­ti­nos pie­ną nepa­tenka.

Kai ku­rio­se dar­žo­vė­se, pa­vyz­džiui, čes­na­kuo­se, svo­gū­nuo­se, ri­di­kė­liuo­se, taip pat prie­sko­niuo­se, yra ete­ri­nių alie­jų, tu­rin­čių cha­rak­te­rin­gą kva­pą ar sko­nį, ga­lin­tį iš­ties per­si­duo­ti į pie­ną, ir kū­di­kiai kar­tais rea­guo­ja. Vie­niems tai pa­tin­ka, bet bū­na ir at­si­sa­kan­čių žįs­ti čes­na­ku kve­pian­tį pie­ną. Mamai su­val­gius čes­na­ko, pir­mą­ją va­lan­dą spe­ci­fi­nio kva­po pie­ne pa­pras­tai dar nė­ra, po dvie­jų va­lan­dų jis stip­riau­sias, o pa­skui pa­laips­niui iš­nyks­ta. Pa­na­šiai bū­na ir su ki­tais prie­sko­niais.

Skir­tin­gai ne­gu vis tuo pa­čiu mi­ši­niu nuo­lat mai­ti­na­mi „bu­te­liuko vai­kai“, žin­do­mi kū­di­kiai per

mo­ti­nos pie­ną pa­ti­ria pla­čią įvai­ro­vę kva­pų ir sko­nių, ku­rie ga­li nu­jun­ky­mo lai­ko­tar­piu pa­ska­tin­ti no­riau val­gy­ti juos tu­rin­tį – jau „pažįstamą“ – mais­tą. Tai­gi žin­dan­ti mama tar­si su­ku­ria vai­ko mi­ty­bos įpro­čius ir po­lin­kį drą­siau ra­gau­ti nau­jo mais­to.

Ko derėtų vengti?

Kar­tais kū­di­kiai ne­to­le­ruo­ja tam tik­rų pro­duk­tų mo­ti­nos mais­te. Pas­te­bė­ta at­ve­jų, kai pil­vo dieg­liai žin­do­miems kū­di­kiams at­si­ras­da­vo mamai val­gius ne tik jau mi­nė­tų čes­na­kų ir svo­gū­nų, bet ir ko­pūs­tų, griež­čių (sė­ti­nių), pu­pe­lių, ra­bar­ba­rų, sly­vų. Jei­gu įta­ria­ma, kad ku­ris nors pro­duk­tas tu­ri blo­gą po­vei­kį kū­di­kiui per pie­ną, rei­kė­tų ste­bė­ti, ar neat­si­ras kū­di­kiui virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mo reiš­ki­nių pir­mą­ją pa­rą nuo to mais­to su­val­gy­mo, ar kartosis vėl jo suvalgius.

Vi­siš­kai ne­de­rė­tų kū­di­kio pra­tin­ti prie al­ko­ho­lio. Iš mo­ti­nos krau­jo al­ko­ho­lis leng­vai pa­ten­ka į jos pie­ną. Gir­tau­jan­čių mo­ti­nų žin­do­mi kū­di­kiai blo­giau au­ga (al­ko­ho­lis slo­pi­na pie­no te­kė­ji­mą krū­ty­je) ir ga­li bū­ti pa­ken­kia­mos vai­ko sme­ge­nys. Tik ret­kar­čiais iš­ge­ria­ma vy­no tau­rė blo­go po­vei­kio kū­di­kio svei­ka­tai gal ir ne­tu­rė­tų, ta­čiau tai da­ry­ti ge­riau tuo­jau po žin­dy­mo, kad iki ki­to mai­ti­ni­mo al­ko­ho­lio kon­cent­ra­ci­ja pie­ne jau bū­tų su­ma­žė­ju­si.

Žin­dan­čios mamos kar­tais įspė­ja­mos ne­ger­ti ka­vos, juo­do­sios ar­ba­tos, ko­ka­ko­los, pep­si­ko­los, ka­ka­vos, nes šie gė­ri­mai tu­ri ko­fei­no, dėl ku­rio cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą sti­mu­liuo­jan­čio po­vei­kio kū­di­kis ga­li bū­ti ne­ra­mus ir jam sun­ku už­mig­ti. Be to, ko­fei­nas slo­pi­na ge­le­žies įsi­sa­vi­ni­mą iš mo­ti­nos ir kū­di­kio virš­ki­ni­mo trak­to, tuo di­din­da­mas ma­žak­rau­jys­tės ri­zi­ką. Ta­čiau moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, jog tik la­bai ma­ža da­lis ko­fei­no iš mamos krau­jo pa­ten­ka į jos pie­ną ir dar ma­žiau jo ap­tin­ka­ma žin­do­mo kū­di­kio krau­jo se­ru­me, to­dėl sai­kin­gas ka­vos var­to­ji­mas ne­su­ke­lia pro­ble­mų žin­do­mam kū­di­kiui. O di­de­lių ko­fei­no kie­kių tu­rin­čių pro­duk­tų mai­ti­nan­čiai mamai rei­kė­tų veng­ti, ypač jei­gu ji žin­do neiš­ne­šio­tą nau­ja­gi­mį. Tuo­met ko­fei­no pa­ša­li­ni­mas iš or­ga­niz­mo vyks­ta lė­čiau ir jis ga­li kaup­tis, su­kel­da­mas vai­kui svei­ka­tos su­tri­ki­mų. Taip pat ne­rei­kė­tų per daug val­gy­ti ir šo­ko­la­do, nes ja­me yra į ko­fei­ną pa­na­šios me­džia­gos teob­ro­mi­no. Sai­kin­gai mamos val­go­mas šo­ko­la­das žin­do­mam kū­di­kiui ne­su­ke­lia nei pil­vo dieg­lių, nei ki­tų virš­ki­ni­mo bė­dų.

Alergijos pavojai

Kai ku­rie mais­to pro­duk­tai ga­li aler­gi­zuo­ti kū­di­kius, ypač tu­rin­čius įgim­tą šei­mos po­lin­kį. Ne­rei­kia draus­ti mo­ti­nai ko nors val­gy­ti vien dėl to, kad ji žin­do. Ta­čiau ver­ta ste­bė­ti žin­do­mo kū­di­kio reak­ci­ją į mais­tą. Ki­lus įta­ri­mui, to­kio pro­duk­to rei­kė­tų veng­ti dvi sa­vai­tes. Pa­vyz­džiui, esant ne­pa­lan­kiai aler­gi­nei anam­ne­zei šei­mo­je, kū­di­kiui ga­li iš­ryš­kė­ti aler­gi­nis bė­ri­mas ar pa­di­dė­jęs ne­ra­mu­mas, jei­gu mo­ti­na var­to­ja daug pie­no. Dažniausiai žindomus kūdikius alergizuoja į motinos pieną patekę tirpieji karvės pieno baltymai.

„Gerk pie­ną, kad bū­tų pie­no“ – taip daž­nai bū­da­vo sa­ko­ma ir da­bar ga­li­ma iš­girs­ti pa­ta­riant žin­dan­čiai mamai. Tai gin­čy­ti­nas tei­gi­nys jau vien dėl to, kad jo­kios gam­to­je eg­zis­tuo­jan­čios žin­duo­lių rū­šies suau­gę in­di­vi­dai, tai­gi ir pa­te­lės, ne­var­to­ja pie­no, ta­čiau sėk­min­gai žin­do jau­nik­lius. Dau­ge­liui ne­ci­vi­li­zuo­tų žmo­nių gen­čių žo­džiai, reiš­kian­tys pie­ną, aso­ci­juo­ja­si tik su jų kū­di­kių ir ki­tų jau­nik­lių mais­tu. Mū­sų žmo­nės klai­din­gai gal­vo­ja, kad mo­ti­na, ger­da­ma daug kar­vės pie­no, pa­di­dins sa­vo pa­čios pie­no kie­kį. Mamos iš­ge­ria­mas gy­vu­lių pie­nas nė­ra kaip nors svar­bus jos pa­čios pie­no ga­my­bai.

Kalcis ir geležis

Tie­sa, pie­nas yra vie­nas iš kal­cio šal­ti­nių mais­te, ta­čiau nor­ma­li kal­cio kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne vis tiek bū­tų už­tik­ri­na­ma, jei­gu mama ir ne­ger­tų kar­vės pie­no. Jei­gu kal­cio trūk­tų mamos mais­te, jis bū­tų paim­tas iš or­ga­niz­mo au­di­nių ir pri­sta­ty­tas į mo­ti­nos pie­ną ga­mi­nan­čias jos krū­tų ląs­te­les. Tai­gi žin­dan­čiai mamai tei­sin­giau bū­tų sa­ky­ti: kad ta­vo pa­čios or­ga­niz­mui ne­prit­rūk­tų kal­cio, jo rei­kė­tų gau­ti su mais­tu, o vie­nas iš dau­giau­sia jo tu­rin­čių mais­to šal­ti­nių yra gy­vu­lių, pa­vyz­džiui, kar­vės, pie­nas ir jo pro­duk­tai. Be­je, yra žmo­nių, ypač suau­gu­sių, ku­rie ne­to­le­ruo­ja ne­per­dirb­to kar­vės pie­no ar­ba ne­mėgs­ta jo sko­nio. Tuo­met la­biau tik­tų rau­gin­to pie­no pro­duk­tai: jo­gur­tas, varš­kė, sū­ris. Ne­daug pie­no pro­duk­tų var­to­jan­čioms mamoms rei­kė­tų per pa­rą gau­ti apie 500–600 mg kal­cio pa­pil­dų, o be­veik ne­var­to­jan­čioms – maž­daug 1000–1200 mg per pa­rą. Yra ir dau­giau kal­cio šal­ti­nių mais­te: pa­vyz­džiui, se­za­mo sėk­los, la­pi­niai ko­pūs­tai, špi­na­tai, bro­ko­liai, ke­pe­nys, mig­do­lai, kon­ser­vuo­tos sar­di­nės ir la­ši­ša, val­go­mos kar­tu su su­minkš­tė­ju­siais kau­lais.

Taip pat ir nor­ma­li ge­le­žies kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne yra už­tik­ri­na­ma ne­prik­lau­so­mai nuo mo­ti­nos mi­ty­bos. Jei­gu jos trūks­ta mais­te, pa­nau­do­ja­ma mo­ti­nos kū­no au­di­nių, pir­miau­sia krau­jo, ge­le­žis. Ma­žak­rau­jys­tė nė­ra kliū­tis žin­dy­ti. Ge­le­žies po­rei­kis mai­ti­nan­čioms mamoms yra toks pat ar net ma­žes­nis kaip prieš nėš­tu­mą, nes žin­dant vė­liau at­si­nau­ji­na mė­ne­si­nės, o be to, į pie­ną pe­rei­na ma­žiau ge­le­žies, ne­gu jos ne­ten­ka­ma per menst­rua­ci­jas. Aiš­ku, ma­žak­rau­jys­te ser­gan­čią mamą bū­ti­nai rei­kia gy­dy­ti, ta­čiau ji ne­tu­rė­tų nu­sto­ti žin­dy­ti kū­di­kio.

Vitaminų reikia kasdien

Žin­dan­čios mamos mais­te tu­ri bū­ti pa­kan­ka­mai pro­duk­tų, turinčių B gru­pės vi­ta­mi­nų (B₁, B₂, B₆, B₁₂) ir vi­ta­mi­no C. Jie yra tir­pūs van­de­ny­je, to­dėl mo­ti­nos or­ga­niz­me jų at­sar­gos ne­su­kau­pia­mos. Tai­gi šių vi­ta­mi­nų trūks­tant mamos mais­te, ma­žiau jų bū­tų ir pie­ne. Pa­kan­ka­mai B gru­pės vi­ta­mi­nų mama gau­tų val­gy­da­ma duo­ną ir ki­tus grū­dų pro­duk­tus, vi­ta­mi­no B₁₂ – pie­no pro­duk­tus, žu­vį, mė­są ir kiau­ši­nius. Vi­ta­mi­no C po­rei­kis lak­ta­ci­jos metu taip pat pa­di­dė­ja. Daug jo yra švie­žiuo­se vai­siuo­se, uo­go­se ir dar­žo­vė­se. Vi­ta­mi­no C ir ki­tų van­de­ny­je tir­pių vi­ta­mi­nų kon­cent­ra­ci­ja mo­ti­nos pie­ne ne­pa­ky­la aukš­čiau nor­ma­lios, nes per­tek­lius pa­ša­li­na­mas su šla­pi­mu.

Rie­ba­luo­se tir­pių vi­ta­mi­nų kie­kis pie­ne ma­žiau pri­klau­so nuo mamos die­tos pokyčių. Vi­ta­mi­nų A ir D kon­cent­ra­ci­ja pie­ne iš­lie­ka nor­ma­li, kol jų yra jei ne mamos mais­te (svies­te, kiau­ši­nių try­niuo­se, ke­pe­ny­se), tai jos kū­no at­sar­go­se. Vi­ta­mi­no E (jo yra alie­ju­je, ja­vų ge­ma­luo­se, mė­so­je, kiau­ši­nių try­niuo­se, mor­ko­se) kon­cent­ra­ci­ja di­džiau­sia prieš­pie­ny­je, nes nau­ja­gi­miui la­bai svar­bus jo an­tiok­si­daci­nis vei­ki­mas. Vi­ta­mi­no K di­džiau­sias po­rei­kis yra per gim­dy­mą ir pir­mo­sio­mis nau­ja­gi­mio gy­ve­ni­mo die­no­mis, kai bū­na di­džiau­sia vi­di­nio krau­ja­vi­mo (ypač į sme­ge­nis ir į žar­ny­ną) ri­zi­ka. Kad vi­ta­mi­no K at­sar­gos būtų užtikrintos, mo­ti­nos mais­te (mor­ko­se, sa­lo­to­se, špi­na­tuo­se, ke­pe­ny­se) jis ypač rei­ka­lin­gas nėš­tu­mo pa­bai­go­je.

Tai­gi žin­dan­čios mo­ti­nos mais­tas tu­ri bū­ti ne tik pa­kan­ka­mai ka­lo­rin­gas, bet dar svar­biau, kad jis bū­tų įvai­rus. Pa­sik­liau­ti vien tik vais­ti­nė­se par­duo­da­mais vi­ta­mi­nų ir mais­to pa­pil­dų pre­pa­ra­tais ne­rei­kė­tų. Vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­lų įsi­sa­vi­ni­mas or­ga­niz­me iš dirb­ti­nių mais­to pa­pil­dų ne vi­sa­da yra efek­ty­vus ir ne­pri­lygs­ta jų įsi­sa­vi­ni­mui iš na­tū­ra­laus mais­to.

Pagal gydytojo Kazimiero Vitkausko knygą „Kūdikio žindymas“

Jurgita – tikras miesto vaikas, gimusi ir užaugusi sostinės Karoliniškių rajone. Tačiau, kai po širdimi pradėjo plazdėti penkta gyvybė, gausi šeima suprato – nedideliame miesto butelyje visiems sutilpti bus labai sunku. Jurgita su vyru Giedriumi apsisprendė persikelti į pačių rankomis įsirengtą namą Trakų rajono vienkiemyje.

Iškeisti miestą į nuošalios sodybos ramybę šeima nutarė ne tik dėl didesnių erdvių. Jurgita pasakoja tuo metu jau nebežinojusi, ko griebtis, nes vienas po kito į pasaulį pasibeldę vyresnėliai kentėjo nuo niekaip nesuvaldomos alergijos. Ypač sunku buvo vyriausiajai Gabrielei, kurios skruostukai skaisčiai užsiliepsnodavo kiekvieną pavasarį. Gydytojai siuntinėjo mažylę iš vienos klinikos į kitą, skyrė daugybę vaistų, tačiau jie gelbėjo tik laikinai. Alergiški buvo ir sūnūs: vienas – daugiau, kiti – mažiau. Tik pagrandukas Aistis tokių bėdų nepatyrė – gal todėl, kad nuo pirmų dienų augo supamas ne miesto dulkių, bet dūkdamas švarios gamtos apsuptyje, krimsdamas mamos užaugintas daržoves?

Vis dėlto suktis darbuose įpratusiai veikliai moteriai nuošalioje sodyboje iš pradžių buvo šiek tiek liūdna: vyras išvažiuodavo į darbą, vyresnėliai – į mokyklas, o Jurgita supdavo mažylį, puošdavo namus, megzdavo, siuvinėdavo, nes visada mėgo rankdarbius, ir be paliovos svarstė – kuo gi dar užsiėmus?

„Vilniuje visą laiką sukausi lyg voverė rate. Įsivaizduokite: lekiu gatve, viena ranka tempiu vyriausiąją dukrą, kita – stumiu sūnaus vežimėlį, po širdimi jau plazda nauja gyvybė, o galvoje kirba milijonai verslo idėjų. Aš visada gebėjau iš karto daryti tris darbus, o gal ir penkis, todėl gimdydama ir augindama vaikus, prižiūrėdama namus, dar rasdavau laiko organizuoti renginius, įsukti vieną ar kitą verslą“, – prisiminimais dalijosi Jurgita.

Idėja kilo netikėtai, renkant pievų žoleles arbatai. Gal sodybą supančio miško deivės pašnabždėjo likimo kelią? Iš pradžių Jurgita ėmėsi virti natūralų muilą. Tokį gražų muilą, dėl kurio nebuvo gaila net sudegintų naujų baldų. Mažylis Aistutis, aptikęs kvapų gabalėlį, bandė jo paragauti – vaikas įsivaizdavo, kad tai pyragaitis.

O paskui mintys pradėjo suktis apie savo gamybos kremus, prausiklius, valiklius. Pirmiesiems produktams Jurgita panaudojo aplinkinių miškų ir pievų žoleles, sirpstančias žemuoges ir kvapias avietes. „Tie bandymai liko tolimoje praeityje“, – pasakojo Jurgita. Dabar jos gaminamuose tyros kosmetikos „Ambroozija“ produktuose – tik aukščiausios kokybės sertifikuota žaliava iš garsiausių pasaulio tiekėjų.

Pirmaisiais moters kūrinių „bandytojais“ tapo vaikai ir vyras. Įvyko stebuklas – miškų deivių pašnabždėti produktai it ranka nuėmė alergijos ženklus. Tai padrąsino kuriamas priemones siūlyti ne tik namiškiams, bet ir platesniam vartotojų ratui: per dešimtmetį Jurgitos bandymai virto rimtu kosmetikos verslu, o „Ambroozijos“ ženklas – kokybės garantija. Filologės išsilavinimą turinti moteris kuriamas grožio priemones pavadino Lietuvos miškų ir laukų deivių vardais – lyg atsilygindama už parodytą kelią.

Jurgita pripažįsta, kad sėkmingai plėtoti verslo negalėtų be šeimos paramos. „Esu apsigimusi vadovė. Kiekvienas mano vaikas pagal amžių ir sugebėjimus turi įvairių pareigų. Kai pradedu triukšmauti, kad namuose viską darau viena, namiškiai garsiai protestuoja. Ką gi, tenka pripažinti, kad jie padaro didžiumą darbų, o aš juos tik paskirstau”, – šypsosi Jurgita.

Moteris neslepia, jog taip buvo visada. Vyriausiajai dukrai Gabrielei tebuvo penkeri, o ji jau prižiūrėdavo mažuosius broliukus, kol mama nuveikdavo būtinus darbus. Vyriausiajam sūnui buvo privalu sutvarkyti žaislus, viduriniajam – pasėdėti tyliai, kad neprižadintų jaunėlio. „Kai girdžiu draugių vaikus skundžiantis, kad jie neturi ką veikti, net supykstu. Maniškiai niekada nedrįsta apie tai prasižioti, nes darbo jiems tučtuojau atsiranda“, – pasakojo Jurgita.

Šiek tiek kitaip moteris augina tik pagranduką Aistį, gimusį, kai vyriausiajai dukrai buvo 16-ka. „Jo susilaukusi, leidau sau mėgautis brandžios motinystės džiaugsmais, nešioti, čiūčiuoti. Pagaliau, tam jau turėjau laiko, nereikėjo tuo pačiu rūpintis dar keliais mažyliais. Aistutis gauna visas glamones, kurių nespėjau išdalyti vyresnėliams“, – prisipažino moteris.

Jau kuris laikas Jurgitos namiškiai aktyviai padeda ir vystyti verslą. Vyriausioji Gabrielė, studijuojanti verslo vadybą, neretai duoda labai dalykiškų patarimų, mielai stoja už parduotuvės prekystalio. Sūnus, būsimasis dizaineris, prisideda kuriant prekės ženklą, administruoja interneto svetainę. Padeda ir kiti vaikai. Tik mažėlis Aistutis, kuris šįmet keliaus į pirmąją klasę, kol kas ilsisi, bet ir jis žino, kad mamos kuriami produktai geriausi, ir kai įkanda uodas, visada prašo patepti „tuo kremuku“.

Jurgita neslepia: vienkiemyje tarp miškų, apsupta būrio vaikų, kurie net baigę mokyklą neskuba palikti gimtosios pastogės, užsiimdama mėgstamu darbu, ji jaučia atradusi gyvenimo pilnatvę. „Mėgaujuosi tuo, ką darau. Niekada nestresuoju, kad reikia eiti į darbą. Ryte atsidarau langą, įkvepiu gaivaus miško oro ir keliauju į kūrybines dirbtuves. Ten laukia šeštasis vaikas – „Ambroozija“, teikianti džiaugsmo kiekvieną dieną”, – pasakojo moteris.

Asmeninė pediatrės patirtis

Niujorke gyvenančios pediatrės – neurologės Mayos Shetreat-Klein patirtis, gelbėjantis nuo vienerių metų sūnų užpuolusių negalavimų, buvo postūmis atsigręžti į natūralius dalykus. Vaiko sveikata ėmė sparčiai blogėti: kvėpavimą apsunkino švokštimas, ėmė berti, išryškėjo pažintinės raidos sutrikimai. Po ilgų klajonių pas įvairius gydytojus, alergologas nustatė mažyliui didelę alergiją sojoms.

Asmeniniai M. Shetreat-Klein tyrimai paskatino ją parašyti knygą “Gydymas nešvara: sveikas vaiko auginimas su natūraliais produktais iš natūralios dirvos”. Šioje knygoje autorė tyrinėja sudėtingą ryšį tarp maisto ir vaikų sveikatos, taip pat problemą, kodėl tiek daug vaikų yra alergiški.

Autorės nuomone, gelbėtis nuo alergijų reikia tuo, kas tradiciškai laikoma nešvariais dalykais. Derėtų vadovautis trimis principais:

• valgyti maistą, užaugintą natūralių maistinių medžiagų nestokojančioje dirvoje,
• nevengti tam tikrų mikrobų,
• kuo daugiau laiko praleisti gamtoje.

Sveiki maisto produktai auginami natūralioje dirvoje

Be abejonės, mūsų ir vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo maisto kokybės, kuriai didelės įtakos turi dirvožemis. Interviu amerikiečių dienraščiui „The New York Times“ M. Shetreat-Klein sakė: „Vaisius ir daržoves mes vertiname dėl juose esančių augalinės kilmės medžiagų (fitomedžiagų). Tai medžiagos, kurių dėka spanguolės raudonos, o kava – karti.“ Šios medžiagos yra augalų imuninės sistemos dalis. O kai kurie dirvožemyje esantys mikroorganizmai, kuriuos mes laikome kenkėjais, iš tiesų skatina augalus gaminti daugiau mums naudingų augalinės kilmės medžiagų.

Deja, ūkininkai tampa vis labiau priklausomi nuo cheminių technologijų pramonės – jie pakliūna į spąstus. Piktžolės ir kenkėjai tampa atsparūs juos naikinti naudojamoms priemonėms, taigi jų prireikia vis daugiau. Todėl pasėliai netenka daug maistinių medžiagų, o ūkininkai naudoja vis daugiau sintetinių trąšų. Chemijos nualintame dirvožemyje neužauga užtektinai naudingųjų medžiagų turinčios daržovės, vaisiai ar grūdai.

Taigi, vaikas valgo maistą, užaugintą nualintame dirvožemyje, kuriame belikę mažai mineralų. Dar daugiau – į perdirbamus maisto produktus dedama genetiškai modifikuotų (GM) maisto medžiagų. Mėsos ir pieno produktai gaminami iš gyvulių, kurie buvo šeriami ne laukuose augančia žole ar šienu, o dirbtiniais koncentruotais pašarais. Galima įsivaizduoti, kokia tokių maisto produktų vertė.

Kada bakterijos – vaiko draugai

Maistingumą prarandame dar ir dėl to, kad perdirbdami produktus iš jų pašaliname naudingus mikroorganizmus. Ar susimąstėte, kodėl kaime augantys vaikai rečiau serga alergijomis, infekcijomis ir astma negu miestiečiai? Tam didelės įtakos turi maistas ir gyvenimo būdas.

Kaimo vaikas maitinamas nuosavame ūkyje užaugintu maistu, nevalgo tiek daug greito maisto kaip miestietis. Savame ūkyje šviežias karvės pienas, kuriame išlikę naudingų mikroorganizmų, o miestiečiams tėvai perka parduotuvėse jau pasterizuotą pieną. Kaimo vaikai daugiau laiko praleidžia gryname ore, o miestiečiai – ilgomis valandomis sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus kambariuose, išplautuose su antibakteriniais plovikliais.

Tai, kad daugėja vaikų, sergančių astma, alergija ir kitomis autoimuninėmis ligomis, lemia ir pernelyg didelė švara vaikystėje. Žmogaus organizmas nėra sterilus – jame gyvena daugiau nei 500 skirtingų bakterijų rūšių ir bakterijos nėra žmogaus priešai, o sudėtinė kūno dalis. Jų yra burnoje, plaučiuose, odoje, dantyse, o daugiausiai žarnyne. Pavyzdžiui, odos paviršiuje gyvenančios bakterijos saugo organizmą nuo nepageidaujamo išorės poveikio. Šalindami jas įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip antimikrobinis muilas, tampame mažiau atsparūs išorės infekcijoms.

Nuo bakterijų pusiausvyros žarnyne priklauso darni organizmo veikla. Žarnyne gyvena ir gerosios, ir blogosios bakterijos, pastarosios, beje, normaliomis sąlygomis taikios. Gyventi be mikroorganizmų nei mes, nei mūsų vaikai negalėtume. Pagrindinės bakterijų funkcijos – palengvinti virškinimą ir stiprinti imunitetą. Sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą gali įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, stresas, ligos, imuninės sistemos sutrikimai, antibiotikai ar kiti vaistai, netinkama mityba ir net žalingos aplinkos sąlygos. Kenkia mikroflorai ir maiste esantys konservantai. Tuomet sumažėja naudingų gerųjų bakterijų ir padaugėja sukeliančių ligas mikroorganizmų.

Shetreat-Klein nuomone, labai svarbi yra aplinkos mikroorganizmų įvairovė. Buvo manoma, jog priežastis, kodėl ūkiuose užaugę vaikai sveikesni negu miestiečiai yra ta, kad jų aplinkoje buvo daugiau mikroorganizmų. Tačiau tyrimai parodė, kad bakterijų skaičius mieste ir kaime panašus – skiriasi bakterijų įvairovė. Kuo daugiau vaiko aplinkoje yra jo imuninei sistemai pažįstamų mikroorganizmų, tuo didesnė tikimybė išlikti sveikam, o ne pasiduoti kuriam nors vienam mikroorganizmui, kai padėtis jo atžvilgiu tampa nekontroliuojama ir užpuola infekcija.

Iš tiesų, Europos mokslininkai nustatė dar ir tai, kad ekologiniuose ūkiuose augantys vaikai kur kas mažiau serga alergija ir astma negu tradiciniuose, pramoniniuose ūkiuose arba priemiestyje gyvenantys vaikai.

Vaikas kuo ilgiau turėtų būti gamtoje

Natūralią gamtą ir dirvožemio mikroorganizmus kiekvienam vaikui gali suteikti parkas, gamtos draustinis arba kiemas.

Pasak Shetreat-Klein: „Viename arbatiniame šaukštelyje dirvožemio yra daugiau mikroorganizmų nei žmonių mūsų planetoje. Dirvožemyje yra maždaug 25 procentai viso pasaulio biologinės įvairovės. Tyrimais nustatyta, kad vaikai, ilgai būnantys natūraliose žaidimų aikštelėse, parkuose ar miškuose, geriau atlieka standartizuotus testus, jie kūrybiškesni, laimingesni, ramesni ir patiria mažiau stresų. Manau, kad tai kažkaip susiję su organizmais, su kuriais jie susiduria žaisdami lauke.”

Mokslininkų nuomonė tokia pati, – kad natūralus mikrobų poveikis lauke gali būti svarbus emocinei sveikatai ir elgesiui. Tyrimas, kuriame dalyvavo 2600 7-10 metų vaikų, parodė, kad ilgiau žaliose erdvėse leidusių laiką vaikų atmintis ir dėmesingumas pagerėjo. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad tam didelės reikšmės turi švaresnis oras bei ankstesniais tyrimais nustatyta mikroorganizmų nauda.

Jeigu vaikas su bakterijomis nesusidurs nuolat, jo imuninė sistema į nekaltus, bet nepažįstamus mikroorganizmus gali imti reaguoti kaip į priešus, nes nežinos, kaip su jais reikia sugyventi.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS /

VASAROS VAISTINĖLĖ / Mažojo atostogautojo vaistinėlė. Pirmoji pagalba susižalojusiam vaikui. Švarios rankytės saugo nuo ligų. Kad akytės nebijotų saulės. Kas turi būti kūdikio kelionių vaistinėlėje.

BŪKIME SVEIKUČIAI / Kai pykinimas – ne ligos požymis. Vaiko aklimatizacija kurorte. Vaikas ir depresija? Ar taip gali būti? 7 vasaros pramogų su vaikais idėjos.

MAMA IR KŪDIKIS / Neišnešiotuko maitinimas. Maitinkitės sveikai!

KĄ VALGOME? / Vasaros skonis su makaronais. UGDYMAS /  Koks būrelis vaikui geriausias?

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų vasara

Pasitarkite su pediatru

Pasiteirauti pediatro nuomonės ypač svarbu, jeigu vaiką vargina kokie nors negalavimai. Galbūt jo nedera vežti į tam tikro klimato šalį. Pediatras patars, kokius vaistus vaikui paimti į kelionę, kad jų nereikėtų ieškoti svečioje šalyje.

Prieš kelionę, ypač jeigu ilsėtis ketinate ilgai, vaikui gali prireikti tam tikrų tyrimų, būtinai apsilankykite pas stomatologą, pasidomėkite, kokių skiepų reikėtų vykstant į pasirinktą šalį. Tai padės apsisaugoti nuo lėtinių ligų paūmėjimo ir išvengti ūmių negalavimų. Pakalbėkite su gydytoju apie išvykoje galimas vaiko traumas, saulės nudegimus, šilumos smūgį ir būtinai pasitarkite, ką įsidėti į vaiko kelionių vaistinėlę.

Formuojame vaiko vasaros vaistinėlę

Vaiko vaistinėlė priklausys nuo poilsio vietos. Paprasčiau, jeigu ruošiatės atostogauti Lietuvoje – čia visur vaistai tokie pat. Kitoje šalyje ir tvarka gali būti kitokia – vieno ar kito preparato galite negauti be recepto.

Bet kuriuo atveju vaistinėlėje reikalingi vaistai, kuriuos vaikas vartoja nuolat, pavyzdžiui, nuo lėtinių ligų. Jų turi užtekti visą poilsio periodą. Skrisdami lėktuvu, rankiniame bagaže turėkite bent dviejų parų preparato dozes. Juk visada rizikuojate prarasti lagaminus arba juos galite atgauti pavėluotai.

Absorbento preparatas padės apsinuodijus ir viduriuojant. Kai kurie iš jų dar ir stabdo patogeninės mikrofloros dauginimąsi žarnyne. Viduriuojantis ir vemiantis vaikas netenka daug skysčių ir druskų, todėl dehidratacijos profilaktikai gali prireikti rehidratacinio tirpalo. Vaistinėje nepamirškite jo įsigyti.

Nesvarbu, kad vaikas nėra alergiškas, vis tiek verta į kelionės vaistinėlę įsidėti antihistamininio preparato. Manote, kad jei šeimoje nėra alergiško žmogaus, šie preparatai nereikalingi? Bet alergija gali atsirasti netikėtai. Ją gali sukelti ne tik augalai. Alergenais vaikui gali tapti egzotiški patiekalai arba paprastesni nauji produktai. Ar esate tikri, kad vabzdžių, bičių, širšių įgėlimai nesukels alergijos? Vaistai nuo alergijos gali būti ir tablečių, ir skysčio pavidalo. Alergijos simptomai atsiranda staiga, todėl svarbu būti pasirengusiems iš karto suteikti pirmąją pagalbą.

Nuo vasarinio peršalimo

Ištisą dieną žaisdamas gamtoje, užsiėmęs įdomia veikla vaikas nekreipia dėmesio, kad sušlapo nugara, o sustiprėjęs vėjas, atrodo, puikiai gaivina ir nė motais, kad jis gali perpūsti. Dar blogiau, jeigu perpūs sukaitusį vaiką. Vaikai apie tokius dalykus negalvoja. Ilgai vandenyje besipliuškenančio vaiko niekaip neištrauksi iš ežero ar jūros, nesvarbu, kad jau kalena dantimis. O vakare jau ir nosis bėga, gerklę peršti ir šaltukas krečia. Mat peršalti greitai galima ir vasarą – dėl drėgmės, skersvėjo ir temperatūrų kaitos. Kaip tik tokia situacija ir susidaro po maudynių šaltame vandenyje patekus į saulės kaitrą.

Todėl vienas būtiniausių vaistų vaiko vasaros vaistinėlėje – nuo temperatūros ir skausmo, taip pat –termometras. Būtinai nusipirkite specialiai vaikams pagamintų vaistų, kurių dozės atitinka vaiko amžių.

Kokia gi karšta vasaros diena be vėsių gėrimų ir ledų? Tik atšalusi gerklytė pradeda skaudėti ir jai prireikia vaistų. Galite įsidėti čiulpiamųjų tablečių, skalavimo skysčio. Jeigu gerklės skausmas ilgai nepraeina, nuveskite vaiką pas gydytoją, kad nepražiopsotumėte sunkesnės ligos – anginos, kurią reikės gydyti rimčiau.

Pasirūpinkite preparatu nuo kosulio – tabletėmis, sirupu arba pastilėmis. Dėl užsitęsusio kosulio būtinai pasitarkite su gydytoju, nes savigyda gali pabloginti vaiko būklę.

Vaiko kelionių vaistinėlėje reikalingi ir nosies lašiukai nuo slogos, ir jūros vandenuko preparatas nosytei išplauti. Tik nosies kapiliarus siaurinančių vaistukų nelašinkite dažniau kaip tris kartus per dieną ir ilgiau kaip penkias dienas.

Sodybos vaistinėlė

Sodybos namelis arba senelių vienkiemis paprastai toli nuo vaistinės, todėl neverta pasikliauti sėkme ir pravartu pasiimti visus reikalingus vaistus. Be jau minėtų bendrus negalavimus gydančių preparatų sodybos vaistinėlę reikia papildyti dar kitais.

Gali prireikti specialaus šaldomojo maišelio, kuris padės numalšinti skausmą ir patinimą susižeidus. Toks maišelis pripildytas specialaus skysčio. Jis atšaldomas šaldiklyje ir uždengus audiniu uždedamas ant skaudamos vietos. Tokį kompresą galima uždėti ir ant nosies – kraujavimui sustabdyti. Sumažinti sumušimų, išnirimų, raumenų patempimų sukeltą skausmą padės šaldomasis gelis arba purškiklis. Smulkūs odos pažeidimai bei nubrozdinimai greičiau sugis tepami specialiais antiseptiniais tepalais. Prireiks tvarsčių ir pleistrų. Pirmosios pagalbos susižeidus priemonių verta turėti bet kurioje poilsio vietoje.

Nepamirškite, kad sodyboje susilauksite vabzdžių atakų, todėl pasirūpinkite uodus ir mašalus atbaidančiomis priemonėmis. Jeigu vaikas alergiškas vabzdžių įgėlimams, vaistinėlėje turi būti pirmosios pagalbos priemonės.

Paplūdimio vaistinėlė

Su mažesniu vaiku geriau išvengti ilgai trunkančios kelionės, nes mažylis nuvargs ir susigadinsite atostogas. Poilsiui su mažu vaiku rinkitės panašaus klimato kurortą. Jeigu nukeliausite į skirtingos laiko juostos ir skirtingo klimato šalį, adaptacijos periodas gali tęstis ilgai.

Važiuojant į tolimą egzotišką šalį prireikia specialių skiepų. Juk nenorime, kad atostogų malonumus apkartintų netikėta infekcinė liga. Pirkdami kelialapį, pasidomėkite to regiono epidemiologine situacija.

Planuoti kelionę pradėkite prieš porą mėnesių. Tiek laiko prireiks ne tik nusipirkti visus kelionei reikalingus daiktus, bet ir pasiskiepyti. Dėl skiepų į gydymo įstaigą reikia kreiptis ne vėliau kaip prieš mėnesį – pusantro. Iš karto pasiskiepijus imunitetas neatsiranda – jam susiformuoti reikia mažiausiai trijų savaičių.

Pagrindiniai pajūrio malonumai – saulė ir maudynės. Todėl vaiko kelionių vaistinėlėje turėkite apsaugos priemonių nuo nudegimų, taip pat – nudegimams gydyti. Mažylio apsaugai nuo saulės būtinai nupirkite vaikišką kremą.

Maudantis į ausis dažnai patenka vandens, todėl jas skauda ir kamuoja jausmas, kad kažkas tūno viduje. Taigi pravartu vaikui paimti ir ausų lašiukų. Tik juos vartoti reikia atsargiai. Pediatrai pataria nelašinti jų tiesiai į ausytę, o į jos landą įstumti vaistukuose suvilgytą vatos tamponėlį. Taip preparato nepateks į vidurinę ausį. Nepamirškite, jei pažeistas ausies būgnelis, lašinti vaistukų į ausytę nevalia, nes jie gali pakenkti.

Mėgstantis nardyti vaikas gali pasigauti konjunktyvitą – akies junginės uždegimą. Todėl turėkite ir akių lašiukų. Būtinai juos lašinkite į abi akytes, nors ir negaluoja tik viena, nes sveikoji gali užsikrėsti.

Savarankiško vaiko kelionių vaistinėlė

Jeigu vaikas keliauja be tėvų, jam reikia sukomplektuoti vaistinėlę ir pridėti atmintinę. Ant kiekvieno vaisto dėžutės parašykite, nuo kokių negalavimų jis vartojamas, kaip dažnai ir ilgai. Visi vaistai turi būti vaiko lydinčio suaugusiojo žinioje, vienintelė išimtis – astma sergančio vaiko inhaliatorius, kurį vaikas turi nešiotis nuolat. Jį lydinčiam suaugusiajam būtinai pasakykite apie vaiko ligas, ypatumus, alergijas tam tikroms medžiagoms.

Gražios, saulėtos ir sveikos vasaros!

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Iš kur vaikas pasigauna alergenų?

Paprastai ką tik gimęs vaikas yra sveikas. Pirmosios alergijos problemos atkeliauja kartu su maistu kūdikystėje. Baltyminių medžiagų gausa maiste, ypač karvės pienu ar iš jo pagamintais mišinukais maitinamam kūdikiui dažnai tampa alergijos priežastimi. Alergenų gali patekti ir per mamos pieną, jeigu į jos organizmą su maistu patenka karvės pieno baltymai. Pagrindiniai alergijos simptomai: bėrimas, pilvo skausmams, viduriavimas, net vėmimas. Tinkamai maitinamas turi būti ne tik alergiškas kūdikis, žindanti mama taip pat turi kontroliuoti savo mitybą. Nepamirškite, kad alerginę reakciją žindomam kūdikiui gali sukelti ir mamos išgerti vaistai, net tie, kuriuos mama vartojo būdama nėščia.

Vėliau, sulaukęs dvejų metų, vaikas alergiškas karvės pienui išlieka retai. Pagrindiniai paūgėjusio mažylio alergenai gali būti riešutai (dažniausiai žemės ir lazdyno), žuvis, soja, kviečiai, kiaušinio baltymas, šokoladas, citrusiniai vaisiai, braškės. Alergijos šiems produktams simptomai tie patys: bėrimas, skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas. Jeigu vaikas nevalgys jam alergiją sukeliančių maisto produktų, ligos simptomai išnyks.

Gydytojos patarimai alergiško vaiko mamai

Sostinės gydytoja alergologė Nemira Vaičiulionienė pasakoja, jog dažniausiai į ją kreipiasi vaikų iki trejų metų tėvai, pastebėję, kad tam tikras maistas vaikui sukelia alergijos simptomus. ,,Patariu tėvams neskubėti ir neduoti vaikui visko valgyti iškart. Mat vaiko virškinimo sistema dar nėra visiškai susiformavusi, todėl į kraują patekusios pilnai suskaldytos maisto medžiagos tampa alergenais.”- teigia gydytoja.

Svarbiausi vaiko aplinkos alergenai – namų dulkių erkutės, naminių gyvūnėlių kailis, žydintys augalai, tabako dūmai, stiprūs aerozolių kvapai. Kad alergiškam vaikui nepakenktų aplinka, namuose nelaikykite dulkes kaupiančių daiktų ir žaislų, neauginkite naminių gyvūnėlių, nerūkykite. Namus nuolat valykite ir vėdinkite, kad jose nesikauptų dulkių erkės.

Alergiškas vaikas eis į darželį

Kas ketvirtas vilnietis vaikas turi vienokią ar kitokią alergiją, taigi sostinėje auginantiems alergišką mažylį tėvams, kruopščiai besirūpinantiems jo mityba bei namų aplinka, darželis tampa tikru iššūkiu. Įprastinių darželių aplinka paprastai nėra pritaikyta alergiškiems vaikams, o specializuotas darželis alergijos kamuojamiems mažyliams iki šiol sostinėje buvo tik vienas. Nuo rugsėjo duris atveria antrasis darželis alergiškiems mažyliams ,,Išminčiukai”. Sudarydami tinkamą mitybos meniu bei kurdami saugią aplinką, darželio darbuotojai konsultavosi su dermatologais bei kitais specialistais. Darželyje ,,Išminčiukai” bus dvi, 1,5 – 6 metų amžiaus ne didesnės kaip 10-15 vaikų grupės.

„Higienos hipotezė” ir vaikas
Vadinamoji „higienos hipotezė“, pagal kurią saikingas nesisaugojimas nuo mikrobų ankstyvoje vaikystėje apsaugo kūną nuo alergijų, buvo iškelta jau anksčiau, tačiau pastaruoju metu skirtingose šalyse vykdomi tyrimai ją vis stipriau patvirtina.

Daktaras Guy Delespesse iš Monrealio universiteto nerimauja dėl to, kad šiuolaikinės gyvenimo sąlygos, kai ribojamas kontaktas su patogeninėmis bakterijomis, taip pat ardo virškinimo sistemos naudingą bakterinę florą. Šios gerosios bakterijos ne tik gerina virškinimo procesą, bet taip pat moko imuninę sistemą atsako į infekcijas.

Pasak medicinos skyriaus profesoriaus, pastebimas atvirkštinis ryšys tarp higienos lygio ir alergijų bei autoimuninių ligų atvejų. Per trisdešimt metų alergijos susirgimų Vakarų Europoje padidėjo 20 procentų. 1980 metais šis rodiklis sudarė 10 procentų, o dabar jis padidėjo net iki 30 procentų.

Mokslininkai teigia, kad kuo sterilesnėje aplinkoje auga vaikas, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas sirgs alergija ar imuninėmis ligomis. Medikai tvirtina, kad vaikas gali sirgti cukriniu diabetu bei išsėtine skleroze.

Panašius rezultatus parodė ir JAV mokslininkų komandos tyrimas, nustatęs, kad ant odos gyvenančios normalios bakterijos sukelia procesą, kuris po nedidelių sužeidimų padeda išvengti uždegimo. Bakterijos sumažina perdėtas imunines reakcijas, dėl kurių įdrėskimai ir įpjovimai ant odos gali sutinti.

Blogosios ir gerosios bakterijos
Mūsų aplinka – tai daugybė mikroorganizmų, pvz., žurnalas „Indoor Air” teigia, kad vos vienas patalpoje esantis žmogus kas valandą orą papildo 37 mln. bakterijų. Tyrimai rodo, kad sveiko žmogaus organizme egzistuoja ir sugyvena trilijonai atskirų mikrobų, o virškinamajame trakte knibžda daugybė skirtingų bakterijų. Dauguma šių organizmų padeda mums išlikti sveikiems. Kai kurie mikroorganizmai atlieka naudingą darbą, pvz., padeda virškinti riebalus, sukuria tam tikras naudingas medžiagas, kovojančias su uždegimais ir t.t., dauguma yra neutralūs. Tačiau beveik kiekvienas žmogus priglaudžia ir nedidelį kiekį žalingų bakterijų vadinamųjų patogenų, kurie sukelia infekcijas.

Aplinkoje esantys žalingieji mikroorganizmai trukdo augti augalams, mažina derlingumą, sukelia gyvulių infekcijas ir t.t. Iki šiol mokslas daugiausia tyrinėjo žalingas bakterijas ir ieškojo priemonių jas išnaikinti.

Buvo sukurta įvairiausių cheminių priemonių ir jas beatodairiškai naudojant blogųjų bakterijų naikinimui kartu buvo pražudoma ir didžioji dalis gerųjų bakterijų bei suardoma imuninė sistema. Gyvūno, augalo, ir bet kokių kitų gyvų organizmų atsparumas ligoms buvo silpninamas ar sunaikinamas.

Tik pastaruoju metu karo su patogeninėmis bakterijomis fronte vietoj cheminio imta naudoti kitus ginklus, probiotikus. Draugiškosios arba gerosios bakterijos (probio reikšia „už gyvenimą”), turi vieną puikią savybę – užpildydamos mūsų gyvenimo aplinką, jos paprasčiausiai išstumia ir neleidžia daugintis bei plisti patogeniniams organizmams, nes šiems nebelieka tam palankios terpės.

Gyvenimo be bakterijų pavojai
Žmogaus imuninė sistema yra sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kurių pagrindinė paskirtis kovoti su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau tam, kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų, ji turi „mokytis mūšyje” – susidurti su bakterijomis ir jas nugalėti.

Kai cheminėmis medžiagomis išdeginama viskas aplinkui, vaikas susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Pakinta imuninės sistemos reakcija į svetimas medžiagas, į kurias ji reaguoti neturėtų, arba net į savo organizmo elementus. Taigi, be savo pagrindinio darbo likusi imuninė sistema, pradeda pulti mus pačius.

Yra ir dar viena cheminio ginklo naudojimo namuose problema – stiprios koncentracijos medžiagos, kuriomis siekiant momentinio efekto, valoma namuose pačios neretai sukelia alergines reakcijas. Mokslinių tyrimų apžvalgoje, kurią užsakė Europos aplinkos agentūra, teigiama, kad hormonų sistemą ardančios cheminės medžiagos gali būti vienas veiksnių, lemiančių daugelį ligų.

Kasmet vaikų sveikatos pokyčius stebintys medikai pastebi, kad vaikų sveikata blogėja. Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertai tvirtina, kad visiškai sveikų vaikų tėra tik dešimtadalis, visi kiti – mažiau ar daugiau jų serga arba turi sveikatos sutrikimų. Kai kurie medikai įsitikinę, kad vaikus susargdina ne tik sėslumas ir praleistos ilgos valandos prie kompiuterių, nesveikas maistas ir teršalai, bet ir vitamino D stygius. Dėl šio vitamino trūkumo minkštėja kaulai ir krypsta vaikų stuburai.

Netaisyklingą vaiko laikyseną lemia vitamino D stygius

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, Vilniaus „Karoliniškių šeimos klinikos” vaikų ligų gydytoja Daiva Stanislovaitienė teigia, kad daugiausiai vaikai kenčia nuo iškrypusių stuburų ir netaisyklingos laikysenos, blogėjančios regos ir alergijų. „Kiekvienais metais atlikdama profilaktinius vaikų patikrinimus pastebiu liūdnas tendencijas – vis rečiau galiu dokumentuose parašyti, kad vaikas visiškai sveikas. Daugiausiai pastebiu skoliozės arba iškrypusio stuburo požymių ir regos sutrikimų. Iš simptomų dažnai įtariu, kad vaikas gali būti kam nors alergiškas. Atlikę kraujo tyrimus, patvirtiname ne tik alergiją, bet ir nustatome nemažai anemijos arba mažakraujystės atvejų”, – sako pediatrė D. Stanislovaitienė.

Nors blogėjantis regėjimas ir iškrypęs vaiko stuburas dažnai siejami su besaikiu sėdėjimu prie kompiuterio, tačiau gydytoja Eglė Marciuškienė tvirtina, kad tai didelės įtakos regėjimui ir netaisyklingai laikysenai neturi. „Studijuodama užsienio medikų mokslines publikacijas padariau išvadą, kad minkštėjantiems vaikų kaulams ir silpstančioms akims įtakos turi vitamino D stoka. Kai vaikas sulaukia 1 mėnesio, pediatras paprastai paskiria vitamino D lašiukus. Ir mama lašiukus duoda taip, kaip gydytojas liepė. 2012 m. atlikta suaugusiųjų ir vaikų vitamino D tyrimų analizė parodė, kad vaikams iki 2 metų vitamino D kiekis optimalus yra 57 proc. tirtųjų. Ir staiga nuo 2 metukų optimalų kiekį turi tik 13 proc. vaikų, o 85 proc. turi stoką arba deficitą, 2 proc. kritinį deficitą. Amžiaus grupėje nuo 6 iki 18 metų kritinį deficitą turi net 27 proc. vaikų, taigi trečdalis vaikų yra didelės rizikos grupėje”, – aiškina Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, laboratorijos „Sosdiagnostika” direktorė E. Marciuškienė.

Pasak gydytojos, dėl tokios situacijos kalta mamyčių susiformavusi nuomonė, kad kol vaikas auga iki dvejų metukų, reikia duoti vitamino D, o paskui jau nebereikia. „Galbūt pamiršta mama, nes vaikas išeina į darželį, mama išeina į darbą. Ir alergijos, ir regos sutrikimai, ir svarbiausia – visos kaulų, raumenų sistemos ligos prasideda dėl vitamino D stygiaus. Iki metukų mes bijome rachito, kad kauliukai augs ir jie iškryps, ir bus šiuo metu jau retai pasitaikančio O arba X formos kojytės. Bet vaikai auga iki 18 metų ir kaulams reikia toliau vitamino D ir kalcio. O jo paprastai vyresni vaikai nebegauna”, – vitamino D trūkumo ir dėl to kylančių ligų priežastis įvardija gydytoja E. Marciuškienė.

Prastėjančios regos galima išvengti

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos ekspertė, akių klinikos „Lirema” vyriausioji gydytoja, oftalmologė Lilija Socevičienė teigia, kad intensyviam regos silpimui kelią galima užkirsti anksti pastebėjus akių funkcijos pakitimus. „Būtina kasmet atidžiai tikrinti vaikų regą, o esant bent menkiausiems pakitimams – siųsti konsultacijai akių ligų specialistams. Deja, nuolat susiduriame su užleistų ir įsisenėjusių akių ligų atvejais, kuomet prireikia net chirurginių operacijų. Mama ir tėtis turėtų žinoti, kad iki šešerių metų dar galima diagnozuoti ir sustabdyti daugelio akių ligų progresavimą, o vėliau – daug sunkiau. Dėl to profilaktinės patikros yra būtinos norint užkirsti kelią įvairiems negalavimams”, – tikrinti vaiko akis ragina gydytoja L. Socevičienė.

Gydytojos L. Socevičienės teigimu, moksliniai tyrimai patvirtino faktą, kad vaikams aktyviai laiką leidžiant lauke, o ne prie kompiuterio, sumažėja trumparegystės rizika. Norėdami puoselėti gerą vaikučių regėjimą ir stiprinti jų akis, mama ir tėtis turėtų kuo daugiau duoti vaikams morkų, mėlynių ir kitų daržovių, pieno produktų – jų sudėtyje gausu akims reikalingų medžiagų ir vitaminų.