MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Iš kur atkeliauja alergija?

Alerginis rinitas (sloga) dažniausiai atsiranda vaikystėje, nors galima susirgti bet kuriame amžiuje. Ligą gali sukelti sezoninė alergija augalų žiedadulkėms. Nuolatinė alerginė sloga kamuoja buityje esantiems alergenams jautrius žmones.

Sezoninis alerginis rinitas (vadinamas šienlige) dažniausiai užklumpa pavasarį, vasarą ir tęsiasi ankstyvą rudenį. Vasarą ligą sukelia įvairios žydinčios žolės. Sezono pabaigoje ir rudenį šienligė pradeda kamuoti piktžolėms įsijautrinusius žmones. Dažniausi nuolatinio alerginio rinito kaltininkai namuose knibždančios dulkių erkės, pelėsio gaminami mikotoksinai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, įvairios cheminės medžiagos. Liga atsiranda tada, kai organizmas į šias medžiagas sureaguoja tarsi į svetimkūnius – įsibrovėlius.

Imuninė sistema nuolat dirba, kad apsaugotų organizmą nuo tokių pavojų kaip bakterijos, virusai ir toksinai. Tačiau kai kurie žmonės itin jautrūs paprastai nepavojingoms medžiagoms. Kai imuninė sistema šias medžiagas (alergenus) klaidingai identifikuoja kaip kenksmingas ir svetimas, ji pradeda gaminti specifinius antikūnus – imunoglobulinus E (IgE) ir atsiranda uždegiminės reakcijos.

Polinkis sirgti alerginiu rinitu dažnai yra paveldimas. Jei liga kamuoja vieną ar abu tėvus, didelė tikimybė, kad vaikų ji taip pat neaplenks.

Kaip nustatomas ligos sukėlėjas?

Alerginis rinitas – tai lėtinė uždegiminė liga, kuriai būdingas nosies užgulimas, vandeninga sloga, niežėjimas, čiaudulys. Gali atsirasti konjunktyvitas – akių junginės uždegimas, sukeliantis akių perštėjimą, niežulį ir ašarojimą.

Neretai sergantiesiems alerginiu rinitu sutrinka miegas: naktį jie dažnai nubunda ir prastai miega, todėl dieną jaučiasi mieguisti ir nuvargę. Neišsimiegojęs vaikas irzlus, blogiau mokosi, sunkiai susikaupia.

Pajutus šios ligos simptomus, patariama apsilankyti pas gydytoją. Negydomas alerginis rinitas gali išprovokuoti sinusitą, ausų uždegimą, nosies polipus. Šia liga sergančiam vaikui gali formuotis sąkandžio sutrikimai. Sergantieji alerginiu rinitu turi didesnę astmos riziką.

Be sergančiojo nusiskundimų bei apžiūros, ligai nustatyti svarbu žinoti, ar alerginio rinito simptomai atsiranda tam tikru metų sezonu, ar nesitraukia ištisus metus, ar jie intensyvesni kažkuriuo paros metu. Taip pat svarbu, ar šeimoje yra alergiškų žmonių, ar namuose laikote gyvūną.

Diagnozuojant alerginį rinitą atliekami odos dūrio mėginiai ir / arba tyrimai kraujo baltymo antikūno imunoglobulino E kiekiui nustatyti. Gali būti pasitelkiamas nosies provokacinis mėginys su tam tikru alergenu.

Svarbiausi dalykai gydantis.

Alerginio rinito gydymui skiriami būklę palengvinantys simptominiai vaistai, taikoma specifinė alergenų imunoterapija. Ši terapija padeda susilpninti imuninį atsaką, todėl sumažėja ligos simptomai ir vaistų poreikis.  

Sumažinti nosies paburkimą, sudrėkinti gleivinę ir susilpninti niežulį padeda nosies plovimas fiziologiniu tirpalu arba jūros vandeniu. Tai sumažina alergenų koncentraciją. Paburkusioje nosies gleivinėje jų susikaupia daugiau, taip pat tokioje terpėje palanku daugintis baterijoms ir virusams.

Simptominiam gydymui skiriami antihistamininiai vaistai ir nosies purškalai. Pradėti juos vartoti reikėtų likus 1–2 savaitėms iki alergijos sezono pradžios.

Gydantis alerginį rinitą reikia vengti simptomus provokuojančio alergeno arba stengtis rečiau su juo susidurti. Jeigu esate alergiški žiedadulkėms, neplanuokite stovyklavimo ir žygių ligą sukeliančių augalų žydėjimo periodu. Kad jus pasiektų kuo mažiau žiedadulkių, dirbdami ar vaikštinėdami lauke dėvėkite burną ir nosį dengiančią kaukę. Kad žiedadulkės nepatektų į akis, užsidėkite nuo saulės apsaugančius akinius.

Grįžę iš lauko nusiprauskite, išsiplaukite plaukus, pasikeiskite drabužius, praskalaukite nosį.

Ypač daug žiedadulkių ore yra saulėtomis ir vėjuotomis dienomis, tada geriausia neiti į lauką ir uždaryti langus. Namus pravėdinsite ankstų rytą ir vėlų vakarą.

Naminiams gyvūnams alergiškam žmogui, esant nestipriems simptomams, nebūtinai reikės atsisakyti augintinio. Pirmiausia kreipkitės į gydytoją ir pasirūpinkite švara namuose. Beje, švara padės sumažinti ir alergijos dulkių erkutėms negalavimus. Atsisakykite kilimų ir užuolaidų, audiniu aptrauktų baldų. Dažnai skalbkite patalynę, valykite dulkes drėgna šluoste ir plaukite grindis.

Palaikyti švaresnį orą namuose padės oro valytuvai, oro kondicionierių filtrai. Rinkitės kokybišką dulkių siurblį su maišais, pašalinantį patalpoje esančias smulkias daleles.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Bėganti nosis gali būti komplikacijų priežastis

Kūdikio nosies landos siauros, net susikaupus nedaug gleivių jos užsikemša ir mažylis negali prakvėpuoti. Kadangi kūdikis nemoka išsišnirpšti, sloga (rinitas) jam yra rimtas negalavimas, dėl kurio neįmanoma normaliai pavalgyti. Mažylis kvėpuoja sunkiai, per burną, pasidaro neramus, sutrinka miegas. Kvėpuojant per burną, džiovinama jos gleivinė, todėl atsiranda troškulys.

Kūdikio nosies gleivinė yra labai švelni, tankiai išraizgyta kraujagyslių, ji lengvai pažeidžiama, greitai perdžiūsta, o sudžiūvus gleivėms susidaro plutelės, kurios dar labiau apsunkina kvėpavimą. Žįsdamas neprakvėpuojantis mažylis su motinos pienu praryja ir oro, todėl gausiai atpila, jam pučia pilvuką ir kamuoja diegliai. Kūdikis tampa kaprizingas, dirglus, dažnai verkia, blogai miega.

Kvėpuodamas per nosį, vaikas įkvepia sušildytą ir išvalytą orą, o per burną – šaltą ir nešvarų, todėl tampa imlesnis įvairioms infekcijoms. Sloga gali komplikuotis į apatinių kvėpavimo takų uždegimą: laringitą, bronchitą, net plaučių uždegimą.

Kūdikių Eustachijaus vamzdis, jungiantis nosiaryklę su vidurine ausimi, yra platus ir trumpas. Todėl didžiausią laiko dalį gulinčiam mažyliui gleivės iš nosies, o kartu ir jose esančios bakterijos, lengvai patenka į ausis. Taigi sloga kūdikiams gali lengvai komplikuotis į vidurinės ausies uždegimą.

Pirmaisiais gyvenimo metais prie vaiko slogos gali prisijungti ir konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), nes infekcija iš nosies pro ašarų lataką greitai išplinta į akių junginę.

Sloga ar natūrali fiziologinė reakcija?

Kūdikio nosies gleivinė fiziologiškai išskiria šiek tiek sekreto, kuris pašalina su įkvepiamu oru patenkančias dulkes ir kitus teršalus. Taip gleivinė apsaugo organizmą nuo išorinio poveikio. Bet dėl sauso ir karšto oro kambaryje nosies sekretas pridžiūsta ir trukdo kūdikiui kvėpuoti. Be to, kūdikio nosies gleivinė, paveikta dulkių, cheminių medžiagų ir kitų dirgiklių, greitai paburksta.

Šiuo atveju nosies išskyros atsiranda ne dėl patogeninių mikroorganizmų. Todėl nėra jokių peršalimo požymių, išskyrus tai, kad kūdikiui diskomfortą sukelia apsunkintas kvėpavimas. Tokios bėgančios nosies nereikia gydyti vaistais ir negalavimas praeina savaime, palaikant optimalią temperatūrą ir drėgmę kambaryje.

Taip pat nosis gali tekėti kūdikiui labai verkiant – dėl į jos kanalus patekusių ašarų. Sekretui ištekėti gali trukdyti svetimkūniai, pavyzdžiui, žaisliukų dalys, sagos, kuriuos vaikas pats susikiša į nosį. Kūdikiui atsirūgstant, į nosį patenka dalis skrandžio turinio ir ima iš jos tekėti.

Infekcinę slogą sukelia bakterijos ir virusai, apnikę, pavyzdžiui, peršalus. Kūdikis gali susirgti alerginiu rinitu, kurį sukelia maisto alergenai, įvairios aplinkoje esančios dulkės, dūmai bei kvapai.

Tėvai gali nesunkiai patys nuspėti, kokia sloga užpuolė mažylį, pagal nosies išskyrų spalvą, konsistenciją ir kitus požymius. Sergant virusine infekcija iš pradžių pradeda tekėti skystos, skaidrios ir gausios išskyros, vėliau jos sutirštėja. Jei slogą sukėlė alergija, iš nosies teka vandeningas bespalvis sekretas, apninka čiaudulys, gali ašaroti akys. Jei nosies sekretas tirštas, geltonos ar žalios spalvos, didelė tikimybė, kad slogą sukėlė bakterijos. Infekcinį rinitą galima atpažinti ir pagal kitus simptomus: iš pradžių dažniausiai pradeda skaudėti gerklę, vėliau užgula nosį, vaikas karščiuoja, kosėja, atsiranda čiaudulys.

Pastebėjus nerimą keliančius simptomus, derėtų pasikonsultuoti su pediatru, nes tinkamai nesigydant infekcijos sukėlėjai gali patekti į ausis, sinusus, bronchus.

Kaip išvalyti kūdikio nosį?

Kadangi kūdikis nemoka išsipūsti nosies, reikia nuolat stebėti, ar jis gali kvėpuoti, ir kaskart išvalyti nosies ertmėje susikaupusias sausas pluteles ir gleives.

Pirmiausia pluteles reikia suminkštinti. Tai padarysite išplovę nosį specialiai vaikams skirtu jūros vandens tirpalu, kuris padės atkimšti nosytę, kartu pašalins ir infekcijos sukėlėjus bei alergenus, sudrėkins gleivinę. Tada nosytę išvalysite specialiu siurbtuku. Lengviau nosies landas valyti po maudynių: šilto vandens vonia palengvina gleivių išsiskyrimą ir suminkština pluteles.

Plaudami vaikui nosytę laikykite jį pusiau gulomis, kad vanduo nenutekėtų į ausis, antraip gali sukelti jų uždegimą. Gydytojo skirtus lašiukus lašinkite tik į išvalytą nosytę. Jei vaikui nepalengvėja ir nosis yra užsikimšusi ilgiau nei 6–7 dienas, būtina dar sykį nueiti pas gydytoją, kad išvengtumėte komplikacijų.

Bet kokius vaistus, ypač sutraukiančius nosies gleivinės kraujagysles, reikia vartoti tik paskyrus gydytojui, kuris nustatys slogos priežastis, infekcijos tipą ir galimus šalutinius poveikius.

Padeda vėsesnis oras

Sloguojantį kūdikį laikykite kuo vertikaliau, kad gleivės lengviau ištekėtų iš nosies, nemaitinkite gulinčio. Jei oras namuose sausas, drėkinkite. Dažnai vėdinkite kambarius, nes vėsus oras padeda sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Nekarščiuojantį kūdikį dažniau išvežkite į lauką.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kaip atskirti peršalimą nuo alergijos?

Užgulta bei varvanti nosis yra ir paprastos slogos, ir alerginio rinito požymis, bet kai kurios ypatybės skiriasi. Esant infekcinei slogai, nosies išskyros po kelių dienų tampa gelsvos arba žalsvos spalvos ir tirštos, o alerginiam susirgimui būdingos skystos ir skaidrios išskyros.

Alergijos kamuojamo vaiko nosis paburkusi, niežti, dažnai kartojasi čiaudulys. Dar vienas alerginiam rinitui būdingas požymis – sloga atsiranda drauge su akių uždegimu: akys parausta, peršti ir ašaroja. Sergant infekcine liga mažam vaikui dažniau pakyla temperatūra, kamuoja perštinti gerklė ir kosulys. Peršalimo sloga trunka maždaug 7 dienas, o alerginis rinitas gali tęstis ilgai.

Kodėl vaikas suserga alergine sloga?

Šios ligos priežastis yra imuninės sistemos sutrikimai, dėl kurių ji jautriau reaguoja į organizmui nekenksmingas aplinkoje esančias medžiagas. Todėl į nosies gleivinę patekęs alergenas sukelia jos uždegimą. Labiausiai paplitę alergenai: namų dulkės, buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos, naminių gyvūnų epidermis, pelėsiai, dulkių erkutės. Tokie alergenai slogą gali sukelti ištisus metus.

Sezoninis alerginis rinitas užklumpa kasmet tuo pačiu laiku, kai pradeda žydėti augalai. Augalų žiedadulkių sukelta alergija dar vadinama šienlige. Pavasarinę alergiją atneša kovą – gegužį žydintys lazdynai, alksniai, ypatingai alergizuoja beržo žiedadulkės. Taigi, šiltojo sezono pradžią galima sutikti varvančia nosimi ir čiaudint.

Polinkį šiai ligai vaikas gali paveldėti iš tėvų. Greičiau suserga dažnai ir ilgai kvėpavimo takų ligomis sergantys mažyliai, taip pat nuolat gydomi kraujagysles siaurinančiais nosies lašais, kurie pažeidžia gleivinę. Turi reikšmės ir aplinkoje esantys teršalai, per sausas ir per šiltas oras.

Negydomas alerginis rinitas gali pereiti į bronchinę astmą

Įtarus alerginę ligą, būtina parodyti vaiką gydytojui, nes svarbu nustatyti alergijos priežastį ir iš karto pradėti tinkamą gydymą. Uždelsus alerginis rinitas gali komplikuotis į sinusitą, ausų uždegimą ir bronchinę astmą.

Pasveikti padeda ne tik vaistai. Pirmiausia reikia pasirūpinti, kad vaikas nekontaktuotų su alergenu. Todėl, jeigu mažyliui alergiją sukelia, pavyzdžiui, šuniuko ar katytės plaukai, veikiausiai teks atiduoti augintinį kitam šeimininkui.

Jeigu vaikas alergiškas namų dulkėms ar erkutėms, reikės itin kruopščiai ir dažnai plauti kambarius, siurbti kilimus, užuolaidas, kasdien drėgna šluoste valyti baldų paviršius ir spintas.

Patekti į namus augalų žiedadulkėms neleis ant langų pakabintos ir nuolat drėkinamos marlinės užuolaidos. Žiedadulkių koncentracija priklauso nuo oro: mažiausiai jų yra šaltą ir lietingą dieną, daugiausiai – karštą, saulėtą ir vėjuotą, todėl tuomet geriausia būti namuose.
Sumažinti bet kurio alergeno koncentraciją aplinkoje padės oro drėkinimas ir dažnas kambarių vėdinimas vakarais, kai žiedadulkių lauke sumažėja.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti vaikui

Visiškai išvengti alergeno pavyksta gana retai, o ir jam nustatyti reikia laiko. Bet prastai besijaučiantis vaikas laukti negali – jis pasidaro irzlus, negailestingai trina akytes, nuolat šniurkščioja nosimi ir negali normaliai kvėpuoti. Net ir suaugusįjį tokia savijauta kaip reikiant nukamuoja.

Greičiau palengvinti nemalonius ligos požymius padeda inhaliacijos specialiu prietaisu, kuris gydytojo skirtus vaistus išpurškia aerozolio pavidalu. Kompresoriniai inhaliatoriai suskaido vaistą į smulkiausias daleles. Aerozolio debesėlis šias daleles tolygiai paskleidžia kvėpavimo takų paviršiuje ir preparatas pradeda veikti būtent uždegimo pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Su oro srove vaistai tiesiogiai pasiekia visas kvėpavimo takų dalis: nosies ertmę, ryklę, gerklas, bronchus ir veikia tuojau pat, skirtingai negu išgerti vaistai, kurie dar keliauja virškinimo sistema. Todėl gydant inhaliatoriumi užtenka mažesnių vaisto dozių.

Šiuo prietaisu galima išpurkšti skirtingo dydžio vaisto daleles, kurios gali pasiekti ne tik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir smulkiuosius bronchus ar alveoles. Kompresoriniu inhaliatoriumi gydomi ir viršutinių, ir apatinių kvėpavimo takų ligomis sergantys vaikai bei suaugusieji. Toks inhaliatorius gali būti naudojamas nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, šios procedūros lengvai atliekamos, labai veiksmingos ir saugios bet kurio amžiaus vaikui.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

TURINYS

Mamų istorijos:
Laimingi svetur.

Pavasario ligos:
Alerginis rinitas ar peršalimo sloga.
Kaip gydyti peršalusį vaiką.
Imuniteto draugai ir priešai.

Ką valgome:
Ką pasiūlyti mažajam smaližiui?

Būkime sveiki:
Viduriavimas gali tapti rimta liga.
Kad netrūktų gerųjų bakterijų.
Kai odai reikia padėti.

Kūdikis:
Geriausios sauskelnės tavo vaikui.
Kaip maudyti kūdikį.

Mamytė:
Kodėl verta rinktis šampūną be sulfatų.
Intymūs moteriški reikaliukai.
Kodėl kamuoja hemorojus.

Verta žinoti:
Muzikos įtaka vaiko vystymuisi.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:

“Mama ir vaikas” 2013 metų pavasaris