MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Kosulys gali būti rimtos ligos požymis

Dažniausia kosulio priežastis yra ūminės kvėpavimo takų virusinės infekcijos. Šias ligas dažnai lydi karščiavimas, sloga, silpnumas. Paprastai ūminis kosulys trunka iki 3 savaičių. Ilgai užsitęsęs kosulys gali nesiliauti nuo 3 iki 8 savaičių. Dažnos tokio vaikų kosulio priežastys – bronchitas, bronchinė astma ir sinusitas. Užsitęsusio kosulio priežastis gali būti peršalimo ligų, gripo ar COVID-19 komplikacijos.

Virusinių infekcijų sukeltas kosulys skirtingas. Derėtų sugebėti atskirti jo pobūdį, nes nuo to priklauso, kaip gydysimės.

Sausas kosulys, kai neatkosima skreplių, paprastai yra itin įkyrus ir būklės nepalengvina. Dažniausiai toks kosulys vaikams atsiranda ūminių kvėpavimo takų infekcijų pradžioje. Po kelių dienų jis užleidžia vietą drėgnam kosuliui. Jo ypatybė ta, kad atkosėjami plaučiuose susidarantys skrepliai. Toks kosulys laikomas produktyviu.

Mažiems vaikams kosėjant dažnai atsiranda švokštimas krūtinėje, nes jų kvėpavimo takai siauresni, gleivinė greitai paburksta ir intensyviau išsiskiria sekretas. Švokštimo priežastis mažam vaikui gali būti virusinė kvėpavimo takų infekcija, tačiau šį simptomą gali sukelti ir obstrukcinis bronchitas, pneumonija ar astma.

Kosulio priežastis gali būti ir sloga. Esant nosies užgulimui, nosyje ar sinusuose susidarę skrepliai dažnai nuteka galine gerklės sienele, ją dirgina ir provokuoja kosulį.

Kosulys gali sukelti sunkesnius požymius ir pranašauti rimtesnes ligas, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją. Sergant astma, jis yra spazminis, keliantis dusulį. Sausas, į lojimą panašus kosulys kamuoja esant virusiniam laringitui. Kokliušas sukelia kosulio priepuolius ir net vėmimą. Dažnai pasikartojantys priepuoliai išsekina vaiką, trukdo jam užsiimti įprastine veikla.

Kada prireikia gydytojo?

Ne visada įmanoma iš karto nubėgti pas specialistą. Pavyzdžiui, jeigu kosulio priepuolis ištinka vakare, vizitą tenka atidėti rytdienai.

Peršalimo sukeltas kosulys paprastai yra nepavojingas, gana lengvai praeina ir užtenka simptominio gydymo. Tik ligoniuko būklę reikia stebėti. Tačiau abejojant, atsiradus rimtesnei ligai būdingiems požymiams reikia skubėti pas pediatrą. Skubus vizitas pas gydytoją reikalingas šiais atvejais:

• vaikui sunku kvėpuoti, trūksta oro;
• kūno temperatūra pakilusi per 38,5 laipsnio ir nekrenta kelias dienas;
• kvėpuojant girdimas švokštimas;
• kamuoja kosulio priepuoliai, sukeliantys vėmimą;
• kosulys sustiprėja, padažnėja ir blogėja bendra būklė;
• vaikas kosėja ilgiau nei 3 savaites;
• gydytojo konsultacija reikalinga kosėjančiam kūdikiui.

Kaip gydytis?

Virusinės ligos pradžioje atsiradęs sausas kosulys paprastai nėra slopinamas. Slopinti jį galima tik išskirtiniais atvejais, kai jis labai nukamuoja, neįmanoma miegoti, valgyti ir užsiimti įprastine veikla.

Drėgnas kosulys, kurio metu pašalinami ligos sukėlėjai ir sekretas, byloja apie sveikimą. Todėl jis yra skatinamas, o tai padaryti padeda skysčiai.  Atsikosėjimą palengvina susikaupusius skreplius skystinantys vaistai. Rinkdamiesi vaistus, atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikams jie skirti –suaugusiųjų vaistų vaikui neduokite.

Abejojant geriausia pasitarti su gydytoju, kad nesuklystumėte. Svarbiausia prisiminti, kad esant drėgnam kosuliui negalima duoti jį slopinančių vaistų, nes plaučiuose susikaups skreplių, o tai gali sukelti komplikacijas.

Pagrindinė taktika – gydyti kosulį sukėlusią ligą. Tokios ligos kaip astma, pneumonija ar bronchitas gydomos specialisto skiriamais vaistais. Tačiau daugeliu atvejų kosulys atsiranda dėl paprasto peršalimo, kurį galima išsigydyti vaistinėje be recepto įsigytais vaistais. Pakilus aukštai temperatūrai, duokite karščiavimą mažinančių vaistų, kuriuos rekomendavo gydytojas.

Kosėjančiam vaikui reikia gerti daug skysčių, tinka nesaldūs kompotai, arbatos, negazuotas mineralinis vanduo. Sergantis vaikas geriau jausis, jeigu sudrėkinsite kambario orą.

Ar kosėjant galima eiti į lauką?

Jeigu vaikas nekarščiuoja, sloga netrukdo kvėpuoti per nosį, o lauke nėra šalta, nelyja lietus, tinkamai aprenkite mažylį ir išeikite į gryną orą. Tai gera pagalba kovojant su kosuliu: gryname ore lengviau kvėpuoti. Tačiau venkite vaikų susibūrimo vietų, nes ten galima apsikrėsti naujais virusais, dėl to vaikas kosės ilgiau. Vaikas neturėtų lauke dūkti, nes perkaitęs gali sirgti stipriau. Į lauką išeikite trumpam kelis kartus per dieną, kad ligoniukas nepavargtų – sergant būtina ilsėtis daugiau.

Parengė Undinė Gilė

„Prieš dešimtmetį astma Lietuvoje, lyginant su Vakarų Europos šalimis, sirgo nedaug žmonių, tačiau situacija kinta – dabar serga jau apie 5 proc. visų gyventojų. Vaistinėse per dieną sulaukiame po 10-15 pacientų, kamuojamų kvėpavimo takų problemų dėl alerginės astmos. Ypač dažnai šis negalavimas užklumpa vaikus. Nors informacijos apie astmą netrūksta, dažnai tenka patarinėti, kaip palengvinti priepuolius, tėveliai klausia, ką daryti, kad vaikas nesirgtų”, – pasakojo vaistinių tinklo „Camelia” vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Pasak Gargždų „MediCA klinikos” šeimos gydytojos Gretos Latakės, astmą, kaip ir kitas „civilizacijos ligas”, tokias kaip cukrinis diabetas, nutukimas, stuburo išvaržos ir kt., lemia nesveikas gyvenimo būdas ir didėjantis aplinkos užterštumas. „Valgome cheminių priedų kupiną maistą, mūsų kasdienybė- įvairūs dirbtiniai kvapai, lakai, dezodorantai, namų dulkės, erkutės ir pelėsiai, tabako dūmai, be to retai būname gryname ore. Ši aplinka sukuria palankią terpę ligai vystytis jau mamos įsčiose. Todėl dažną šiuolaikinį kūdikį ima kankinti atopinis dermatitas, kuris vėliau gali išsivystyti į astmą„, – sakė ji.

Anot G. Latakės, astma laikoma neišgydoma liga, bet galime sumažinti kosulio, dusulio, čiaudulio priepuolių trukmę. „Tik, deja, ne visiems pavyksta tiksliai laikytis gydymo plano. Dažnai vos pajutę pagerėjimą tėvai nusprendžia nebeduoti vaikui vaistų. Tai didelė klaida, nes vėliau gali atsinaujinti dar stipresni priepuoliai, ypač – peršalimo ir augalų žydėjimo sezonais. Todėl gydymo kurso nutraukti nevalia , o dėl vaistų vartojimo būtina konsultuotis su gydytoju „, – sakė šeimos gydytoja.

„Vienas efektyviausių astmos simptomus lengvinančių būdų – inhaliacija. Tačiau pasirodo, net pusė inhaliatorius įsigijusių žmonių nemoka tinkamai naudotis šiuo prietaisu. Darant inhaliacijas netinkamai, į plaučius patenka per daug arba per mažai vaistų, todėl silpnai malšinami astmos simptomai, dažniau reikia papildomai vartoti trumpo poveikio bronchus plečiančius vaistus. Todėl vaistinėse galima pasitikrinti ir kartu pakoreguoti inhaliavimo įgūdžius , specialiu prietaisu pasimatuoti įkvėpimo galią”, – sakė „Camelia” vaistininkė G. Krikščiūnienė.

Gydytojų ir vaistininkų nuomone, nors linkę sirgti astma vaikai ir suaugusieji negali tikėtis išvengti šios ligos, galima sumažinti susirgimo riziką, taip pat nuslopinti ligos simptomus, kad žmogus nejustų diskomforto. „Sveika ir pilnavertė mityba, namų švara, minimali chemijos pramonės produkcija namuose, taip pat nuolatinė fizinė veikla ir imuniteto stiprinimas – geriausios priemonės prieš astmą. Sergantis suaugusysis ir vaikas turėtų mokėti pažinti astmos paūmėjimo sindromus ir tuoj pat imtis pagalbos priemonių, kurias nurodė gydytojas ar vaistininkas”, – teigė G. Krikščiūnienė.

Vaikas iškosėja šias gleives į burną ir gali susidaryti įspūdis, kad jam rimta plaučių liga. Gerklėje susikaupusios gleivės gali sukelti didelį švokštimą, bet problema tėra nosiaryklėje. Kosulys gali tęstis dar savaitę pasveikus nuo peršalimo, o jeigu namuose rūkoma, kosulys užsitęsia dar ilgiau.

Ką daryti?

Kosulys gydomas drauge su peršalimu (Peršalimas). Padeda įvairios mikstūros nuo kosulio, reikia drėkinti kambario orą. Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu manote, kad vaiko kosulys nėra tik peršalimo požymis. Išsiaiškinkite, ar nepadažnėjo vaiko kvėpavimas. Jei po keleto dienų nuo ligos pradžios staiga pablogėjo vaiko savijauta, pakilo temperatūra, tai gali būti krūtinės infekcija.

Infekcija gali būti – vieno plaučio pneumonija arba bronchitas, bronchopneumonija, pažeidžianti abu plaučius.

Pneumonija

Vaikas suserga staiga: jis karščiuoja, gali vemti, skauda kurioje nors krūtinės pusėje. Kartais skauda viršutinę pilvo dalį. Vaiko kvėpavimas padažnėja, paprastai prisideda kosulys, nors jo gali ir nebūti. Kosulys ir kvėpavimas vaikui sustiprina skausmą (Krūtinės skausmas).

Įtarę pneumoniją, būtinai kreipkitės į gydytoją, kuris išrašys antibiotikų

Bronchitas

Tai viena dažniausių iki 5 metų vaikų ligų. Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, kurį sukelia virusai ir bakterijos. Liga prasideda peršalimo požymiais: atsiranda sloga skauda ryklę, vaikas karščiuoja. Pagrindinis ligos požymis – kosulys. Iš pradžių jis būna sausas, o po kelių dienų tampa drėgnas ir vaikas atkosėja gleivingų skreplių. Gali prasidėti švokštimas, dusulys, užsikimšti kvėpavimo takai. Ūmus bronchitas gali komplikuotis plaučių uždegimu. Bronchitas gydomas antibiotikais ir atsikosėjimą lengvinančiais vaistais.

Bronchopneumonija

Šia liga dažniausiai serga patys mažiausi vaikai, dažnai – persirgę tymais arba intensyviu lėtiniu kosuliu. Vaiką apninka sausas kosulys, labai pablogėja savijauta, padažnėja kvėpavimas. Įtarus šią ligą, reikia būtinai kreiptis į gydytoją. Gali prireikti gydymo antibiotikais ligoninėje.

Švokštimas ir šnarpštimas gali būti astmos arba bronchų ir plaučių infekcijos požymis, todėl vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas.

Kreipkitės į gydytoją, jeigu kosulys tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites arba jeigu vaiką kankina naktiniai kosulio priepuoliai, karkalai  arba spazmai ( Konvulsinis kosulys).

Naktinis kosulys

Kosulio priepuoliai dažnai mažylį kankina naktį. Nosiaryklėje susikaupusios gleivės gulint negali ištekėti, todėl užkemša gerklę ir sukelia kosulį. Gulinčio ligoniuko plaučiuose susilpnėja plaučių kraujotaka, todėl  juose susikaupę gleivės ir skrepliai taip pat silpniau pasišalina.

Gulinčio vaiko kosulys silpnesnis negu stovinčio ar sėdinčio ir ne visiškai išvalo gerklę, todėl jam tenka kosėti ilgiau. Trachėją ir gerklę dirgina naktį išsausėjęs ir atvėsęs oras.

Jeigu kosulys sustiprėja arba atsiranda tik naktį galima įtarti rimtą kvėpavimo sistemos pažeidimą. Tai gali būti bronchų astmos arba kokliušo požymis. Savaites ar net mėnesius trunkantis lėtinis kosulys gali būti persirgto kokliušo padarinys. (Konvulsinis kosulys).

Astma

Suaugusiesiems atsirandantys šios ligos požymiai – švilpiamas garsas iškvepiant, krūtinės ląstos raumenų įtampa, sunkus kvėpavimas (Švilpiamas kvėpavimas). Vaikus kankina tie patys požymiai ir dar prisideda naktinis kosulys. Vaikui sergant  lengva astmos forma naktinis kosulys gali būti vienintelis astmos požymis. Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas.

Bronchine astmasergantis vaikas gali nuolat kosėti arba greitai pradėti dusti fizinio aktyvumo metu. Todėl jis stengiasi vengti fizinės veiklos. Negydoma astma gali greitai progresuoti. (Švilpiamas kvėpavimas).

Gydymas

Kosulio gydymas  priklauso nuo jį sukėlusios ligos. Pavojingiausios vaikui ligos – kokliušas ir astma (Konvulsinis kosulys /Švilpiamas kvėpavimas).

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu vaikas nuolat kosėja ir kosulys stiprėja arba atsiranda tik naktį, nes tai gali būti astmos požymis.

Nuolatinis kosulys

Daugiau kaip 2 – 3 savaites trunkantis kosulys – signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją.

Nuolatinis naktį stiprėjantis kosulys gali būti astmos požymis.

Jeigu vaikas kosėja nuo gimimo arba ankstyvo amžiaus, jam gali būti trachėjos vystymosi sutrikimas arba net širdies liga. Valgio metu kosėjančiam vaikui gydytojas gali nustatyti vožtuvo, esančio tarp stemplės ir skrandžio problemą, dėl kurios prarytas maistas gali stemple vėl iš skrandžio grįžti į gerklę ir ją dirginti.

Ką daryti?

Dėl visų šių problemų reikia kreiptis į gydytoją, nes jos rimtos ir gali prireikti net operacijos.

Vyresni vaikai dažniausiai ilgai kosėja dėl paprastų priežasčių: po peršalimo ligų, ypač, jeigu namuose rūkoma.

Daugelis vaikų pirmaisiais gyvenimo metais dažnai nuolat persišaldo, kosėja, jų nosytės nuolat užsikimšę. Tai natūralu: kiekvienam jį užpuolusiam virusui vaiko organizme formuojasi imunitetas. Per keletą metų polinkis nuolat sirgti peršalimo ligomis praeina.

Kita nuolatinio kosulio priežastis – astma. (Švilpiamas kvėpavimas) arba į vaiko kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis (Svetimkūniai).

Dar viena priežastis gali būti – viršutinių kvėpavimo takų arba kokliušo pasekmė –nosies ančių infekcija. Kitiems vaikams nevalingas kosulys ir gerklės valymasis yra psichologinio pobūdžio.

Tuomet vaikas retkarčiais kosčioja sausu kosuliu, kartais gali kilti kosulio priepuoliai. Šio kosulio ypatybė ta, kad jis niekada nekyla naktį arba tuomet, kai vaikas ramus. Kosulys kyla vaikui susijaudinus, įsitempus, jis gali atsirasti po stiprių išgyvenimų, pavyzdžiui, tėvų skyrybų, konflikto.

Kartais vaikams nustatoma cistinė fibrozė, kuria sergantis mažylis linkęs į nuolatines krūtinės infekcijas ir kosulį.

Būtinai kreipkitės į gydytoją, jeigu daugiau kaip 2 –3 savaites vaiką kankina lėtinis kosulys, ypač, jeigu yra kitų negalavimo požymių: vaikas karščiuoja, gausiai prakaituoja, sumažėjęs apetitas, mažėja svoris.

Gydytojas apžiūrės vaiko krūtinės ląstą ir nukreips jį tyrimams.

Iš pradžių vaikui atsiranda peršalimo požymiai, po to prisideda dažnas švilpiamas kvėpavimas. Švilpimas sustiprėja naktį. Jeigu vaikui sunku kvėpuoti ir kvėpavimas vis dažnėja, skubiai kreipkitės gydytojo pagalbos.

Daugumai vaikų bronchitai nesikartoja, o vaikai, kuriems ši liga atsinaujina, vėliau gali susirgti astma.

Astma –  pagrindinė ir vaikų (nuo 6 mėnesių), ir suaugusiųjų švilpiamo kvėpavimo priežastis. Tik vaikai serga lengva šios ligos forma, kvėpuodami jie gali neskleisti minėtų garsų. Nuolatiniai peršalimai, kurie neišvengiamai nusileidžia į plaučius, naktį bei po fizinio krūvio sustiprėjantis nuolatinis kosulys – gali byloti, kad jūsų vaikas serga astma. Kartais ši liga sukelia augimo sutrikimus.

Astma gali tęstis paūmėjimo ir ramybės periodais. Jos požymiai gali staiga atsirasti ir praeiti. Todėl ir sunkia ligos forma sergantis vaikas ramybės periodais puikiai jaučiasi. Fiziniai pratimai, emocinis šokas arba infekcija gali sukelti kosulio priepuolius. Kai kuriems vaikams astmą sukelia alergija, dažniausiai – namų dulkėms ir gyvūnams. Alerginės astmos požymiai gali atsirasti net trumpam apsilankius draugų, laikančių gyvūnus, namuose. Alergijos sukeltos astmos požymiai gali sustiprėti naktį, o kartais – ryte ir vakare.

Egzema (Nuolatinis bėrimas) arba šieno karštinė (Alerginė sloga – alerginis rinitas) taip pat susiję su astma. Viena iš šių ligų sergantis vaikas gali susirgti ir kitomis dvejomis.

Astma paprastai praeina 10 – 20 gyvenimo metais. Radikalaus šios ligos gydymo nėra, pagrindinius jos požymius galima nuslopinti šiuolaikinėmis medicinos priemonėmis.

Gydymas.

Astma sergančio vaiko būklę galima kontroliuoti, t.y. susilpninti ligos požymius ir išlaikyti stabilią būklę.

Astmos gydymą turi skirti ir kontroliuoti gydytojas. Pagrindinė gydymo priemonė – nuolatinės ir priepuolio metu  atliekamos inhaliacijos. Vaikas įkvepia vaistukus aerozolio pavidalu ir jie iš karto patenka į plaučius.

Kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad

– vaikui švilpiamas kvėpavimas,

– kosulys naktį  sustiprėja,

– daugiau kaip dvi savaites vaikas kosėja ir nubudęs negali normaliai kvėpuoti,

– po fizinių pratimų prasideda kosulio priepuoliai ir vaikui trūksta oro.

Vyresniems vaikams švilpiamą kosulį gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei bronchitai. Šis požymis gali išnykti pasveikus nuo peršalimo ligos, bet jis gali būti ir astmos priežastis. Todėl visada kreipkitės į gydytoją.

Triukšmingas ir sunkus kvėpavimas

Jeigu vaikui sunku kvėpuoti bet kuriuo atveju reikia kreiptis į gydytoją.

Ar vaiko kvėpavimas normalus, sunku nustatyti, kai jis ramiai ir ritmingai kvėpuoja. Paprašykite vaiko kvėpuoti dažniau ir stebėkite, ar jis nesistengia padėti sau, įtempdamas kaklo ar krūtinės raumenis.

Jeigu vaiko tarpšonkaulinių tarpų oda arba šonkaulių apačios puslankio oda ( krūtinės ir pilvo susijungimo sritis) vaikui įkvepiant  įsitraukia vidun –  tai rimto pažeidimo požymis. Rimčiausias deguonies trūkumo požymis – vaiko pamėlynavimas. Šiuo atveju vaikui reiki skubios pagalbos.

Triukšmingas kvėpavimas byloja apie plaučių, arba trachėjos, gerklų arba gerklės negalavimus. Rimto pavojaus nekelia tik įprastinis peršalimo kosulys. Peršalę maži vaikai gali kvėpuoti triukšmingai. Mažų vaikų nosiaryklė lengvai blokuojama gleivių. Jie nemoka kvėpuoti burna, todėl stengiasi tai daryti net ir užkimšta nosimi, dėlto ir atsiranda triukšmas.

Triukšmingas kvėpavimas įkvepiant vadinamas švilpiamu ir yra trachėjos arba gerklų pralaidumo sutrikimo požymis. Tokį kvėpavimą gali sukelti į trachėją patekusi maisto dalelė.

Kita priežastis – antgerklio uždegimas – epiglotitas ( antgerklis – elastinės kremzlės plokštelė gerklų viršuje, kuri neleidžia maistui iš ryklės patekti į gerklas).

Esant epiglotitui, vaikui staiga pakyla kūno temperatūra, jis prastai jaučiasi, skauda gerklę, jį kankina kimus kosulys. (Lojamas kosulys). Jam sunku ryti net savo seiles, todėl jos nuolat teka iš burnytės. Kvėpavimas tampa triukšmingu.

Epiglotitas kelia pavojų vaiko gyvybei, todėl skubiai kreipkitės į gydytoją. Padidėjęs antgerklis ir gerklų spazmai gali uždaryti įėjimą į kvėpavimo takus, dėl to vaikas, nesuteikus pagalbos, gali uždusti.

Įstrigus trachėjoje svetimkūniui, gali prireikti skubios medicinos pagalbos.(Svetimkūniai).

Epiglotitas paprastai gydomas antibakteriniais preparatais, vaiką būtina nuvežti į ligoninę. Viršutinių kvėpavimo takų pralaidumui atkurti gali prireikti kuriam laikui įstatyti vamzdelį.