MAMŲ ISTORIJOS

Daugiavaikės mamos glėbyje – ir šeima, ir nuosavi verslai                                                           

RUDENS LIGOS

Ruošiamės gripo ir COVID-19 sezonui. Darželio ir mokyklos baubai – rotavirusai. Vaikas susirgo bronchitu: kaip greičiau jam padėti?

RUDENS VAISTINĖLĖ

Gelbėjame vaiką nuo ausies skausmo. Kaip reikėtų pasiruošti alergiško vaiko tėvams.

BŪKIME SVEIKUČIAI

Kaip padėti vaikui apsiginti nuo ligų? Kad diabetas neužpultų iš pasalų. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kodėl geležis moterims turi rūpėti ypatingai?

KŪDIKIS

Kai dėl pilvuko dieglių kalta laktozė. Gydytojas A. Vingras Atopinis dermatitas. Kūdikio higiena – svarbiausia odos problemų prevencija.

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Kai žindymas varo iš proto, bet dar nesinori visiškai nujunkyti.

VERTA ŽINOTI

Natūralus švelnumas ir nauda nuo pirmųjų dienų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. ruduo

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw] 

 Priežastys:

– ligos atsiradimui didžiausios įtakos turi genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Įvairių tyrimų duomenys rodo: jeigu vienas iš tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, yra apie 30 procentų. Jeigu šia liga sirgo arba serga abu tėvai, atopinio dermatito rizika išauga iki 70 procentų. Paveldimumas lemia imuninės sistemos sutrikimą ir odos barjerinės funkcijos nepakankamumą;

– liga gali išsivystyti ir paūmėti dėl maisto ir aplinkos alergenų, cheminių ir fizinių dirgiklių, odos infekcijų, streso ir nervinės įtampos.

Būdinga:

– ryškiai raudoni degantys skruostai;

– jų oda sausa, skilinėjanti, niežtinti;

– taip pakisti gali kaktos, ausų kaušelių, liemens, rankų, kojų tiesiamųjų paviršių oda;

– mažylis neramus, irzlus, sutrinka miegas;

– niežulys gali kamuoti visą dieną, tačiau paprastai jis sustiprėja vakare ir naktį. Niežėjimo metu kasymasis (trauma) skatina medžiagų, kurios dar labiau skatina niežėjimą, gamybą. Taip susidaro ydingas ratas: kasosi todėl, kad niežti, o niežti dėl to, kad kasosi;

– nukasyta oda šlapiuoja, nes ją pažeidžia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, grybeliai, virusai;

– liga paūmėja rudenį, žiemą, pavasarį. Nuo žvarbos oda greitai sausėja, kietėja, skilinėja.

Ką daryti?

– atsiradus pirmiems ligos požymiams pasikonsultuokite su vaiko gydytoju ir jo patarti su vaikų alergologu;

– atidžiai rašykite mažylio ligos dienyną: kada ligos požymiai paūmėja, oda parausta, labiau pradeda niežėti. Rašant dienyną daug dėmesio skiriama maitinimui: pažymėkite maitinimo valandas, duotą maistą, savijautą pavalgius, apetitą, miegą. Maitinimo dienynas pradedamas rašyti, kai mažylio būklė yra pagerėjusi ir jis negauna jokių vaistų. Dienynas, parodytas gydytojams, padeda išsiaiškinti ligos priežastį ir spręsti, kaip padėti konkrečiam mažyliui;

– trumpai nukirpti nagus, per dieną juos kelis kartus valyti, nakčiai užmauti medvilnines pirštines, suvystyti taip, kad rankutės nebūtų laisvos. Uždegimo pažeista oda yra plona ir sausa, todėl kasymasis ją labai žaloja. Net nuo mažo grybštelėjimo atsiranda šašiukų, įdrėskimų, šlapiuojančių vietų, gali kilti odos infekcinis uždegimas, atsiranda pūlinukų.

Kaip padėti?

– odą 5–6 kartus per parą tepti tik gydytojo parinktais odos sausumą mažinančiais kremais, tepalais – emolientais. Emolientai parenkami individualiai. Jie atkuria sausos odos apsauginę hidrolipidinę plėvelę, pagerina medžiagų apykaitą odoje, sumažina odos niežėjimą. Ne iš karto pavyksta parinkti kiekvienam mažyliui tinkamą emolientą. Jei parinktasis  nepadeda per 10–14 dienų tinkamai juo naudojantis – į gydytoją dera kreiptis pakartotinai;

– kuo mažiau oda bus liečiama, tuo geriau. Kiekvieno spuogelio gydyti įvairiais tepalais ar kremais nereikia, nes oda praranda įgimtą gebėjimą prisitaikyti prie įvairių dirgiklių, be to, ir geriausio tepalo poveikis ilgainiui mažėja;

– mažylį maudyti 2 kartus per savaitę, nes sausa oda bijo vandens. Vanduo turi būti maloniai šiltas. Maudynių trukmė ne ilgesnė kaip 5 minutės. Po maudymo oda nusausinama rankšluosčiu tik priliečiant ir tuojau pat švelniai sutepama emolientu;

– maudant naudojami tik tie prausikliai, kurie nepažeidžia odos apsauginio barjero ir nepakeičia odos rūgščių ir šarmų pusiausvyros, tai yra tokie, kurių pH yra 5,5;

– drabužėliai skalbiami tik su nealergizuojančiomis skalbimo priemonėmis;

– apatiniai drabužėliai turi būti švelnūs, pagal tėvų galimybes iš bambuko, šilko ar ekologiškos medvilnės;

– nuolat kruopščiai valyti kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylis turi būti kitame kambaryje. Bute neturi būti kilimų ir medžiaga aptrauktų baldų;

– patalpose palaikyti optimalią temperatūrą (18–22 ◦C) ir drėgmę (40–60 proc.);

– mažylio lovos nestatykite prie radiatoriaus arba elektrinių šildytuvų;

– yra duomenų, kad vasaros saulė teigiamai veikia atopinę odą, tačiau jos spinduliai neturi suerzinti mažylio odos.

 Atopinis dermatitas nėra išgydomas, tačiau gali būti kontroliuojamas. Vaikui augant liga retėja, keičiasi jos eiga, tačiau gali išlikti dažna.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Atopinį dermatitą svarbu gydyti

Atopinis dermatitas – dažna vaikystėje prasidedanti liga. Gali susirgti net 2–3 mėnesių kūdikis, tačiau dauguma vaikų ligą išauga. Atopinio dermatito atsiradimą lemia ne vienas veiksnys. Viena iš pagrindinių priežasčių – paveldimas genetinis polinkis. Tai yra organizmą saugančios odos reakcija į išorinius alergenus arba įvairius fizinius bei cheminius aplinkos veiksnius.

Atopinį dermatitą gali išprovokuoti maisto produktai – karvės pienas, vištų kiaušiniai, riešutai, sojos produktai, jūros gėrybės, egzotiniai vaisiai, taip pat – įvairios buityje naudojamos cheminės medžiagos, žiedadulkės, pelėsis, gyvūnų plaukai, vaistai, vilnoniai ir sintetiniai drabužiai, net prakaitas. Ligos paūmėjimą gali sukelti stresas ir net oro permainos – staigūs drėgmės ir temperatūros pokyčiai.

Šios ligos kamuojamų vaikų ir suaugusiųjų oda labai išsausėja ir prastai atlieka pagrindinę – barjerinę savo funkciją. Dėl silpnos apsaugos į organizmą lengvai prasiskverbia įvairūs aplinkoje esantys alergenai, bakterijos, virusai.

Didelį diskomfortą sergančiajam šia liga sukelia įkyrus niežulys, dėl kurio pablogėja miegas naktį, taip pat – veido, kaklo, kojų ir kitų kūno vietų bėrimai. Gali atsirasti įtrūkimų, šlapiuojančių žaizdų. Odos uždegimas sustiprėja nusikasius.  Nuolat subraižoma oda gali patinti, sustorėti ir suragėti, pasidaro itin jautri. Per įtrūkimus ir žaizdeles lengva patekti infekcijai.

Pastebėję nerimą keliančius simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Uždelsus ligą išgydyti bus sunkiau. Tik specialistas, atlikęs reikiamus tyrimus, gali nustatyti ligą ir paskirti veiksmingą gydymą. Lengva ligos forma gydoma kremais ir tepalais, sunkesniais atvejais skiriami geriamieji vaistai.

Nors atopinis dermatitas dažnai išaugamas, kai kuriems vaikams odos problemos gali išsivystyti į rimtesnes alergines ligas, pavyzdžiui, alerginį rinitą, bronchų astmą.

Sausos ir jautrios odos higiena

Neatsiejama atopinio dermatito gydymo dalis – odos priežiūra, naudojant specialią kosmetiką. Prausikliai ir minkštinančios bei drėkinančios priemonės pagerina odos būklę bei išvaizdą, padeda greičiau įveikti ligą, sumažina paūmėjimo periodų dažnį.

Rūpinantis atopine oda svarbi tinkama higiena. Maudytis vonioje ar duše derėtų ne ilgiau kaip 10 minučių ir ne karštame vandenyje. Vietoj muilo patariama naudoti švelnius, pavyzdžiui, aliejinius prausiklius, raminančius sudirgusią odą. Po maudynių oda švelniai nusausinama minkštu rankšluosčiu.

Tinkami odos priežiūros produktai svarbūs kiekvienam, o žmonėms, sergantiems atopiniu dermatitu – ypatingai. Juk jų oda labai jautri, išsausėjusi ir linkusi į dažnus uždegimus. Atopinio dermatito pažeistai odai reikia nuolatinės apsaugos, ją būtina drėkinti ir maitinti. Svarbu ne tik pasirinkti tinkamą kosmetiką, bet ir tinkamai ją naudoti.

Kaip pasirinkti kosmetiką ir kaip ją naudoti?

Šios ligos pažeistoje odoje gaminasi mažiau lipidų, ji netenka daug vandens, dėl to ir susilpnėja barjerinė funkcija. Šį barjerą turime sustiprinti, kad odos negalėtų pažeisti išoriniai dirgikliai ir apsaugotume ją nuo infekcijos. Tinkamos odos priežiūros priemonės padeda sumažinti niežulį ir kitus kamuojančius ligos simptomus.

Atopinei odai tinkamiausia speciali kosmetika. Jos sudėtyje būna natūralių drėkinančių ir raminančių medžiagų, tokių kaip alavijas, medetkos, kurios padeda sumažinti niežėjimą. Taip pat – odą minkštinančių ir maitinančių komponentų, pavyzdžiui, augalinių aliejų.

Tinkama pažeistos odos priežiūros kosmetika nesukelia dirginimo, paraudimo ar dilgčiojimo, gerai drėkina ir minkština odą, yra malonios tekstūros. Joje nėra nereikalingų konservantų – parabenų, dažiklių, dirbtinių kvapų ar putojimą sukeliančių medžiagų. Paprastai tokios kosmetikos priemonės yra patikrintos ir patvirtintos dermatologų.

Tepkite kremą iškart po dušo ar maudynių: jis geriausiai įsigeria, kai oda minkšta ir drėgna.

Per stipriai nemasažuokite ir netrinkite. Kremą būtina naudoti bent 2 kartus per dieną, tačiau jo gali prireikti 3–4 kartus per dieną ir dar dažniau.

Nepamirškite, kad atopinės odos priežiūros kosmetiką reikia naudoti nuolat, ne tik paūmėjimų periodais – tai padeda jų išvengti.

Keletas dalykų, padedančių atopinio dermatito kamuojamiems žmonėms

• Venkite ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių: streso, dulkių, žiedadulkių, alergizuojančių maisto produktų ir kt.
• Maudynėms rinkitės dušą. Nesimaudykite ilgai vandens telkinyje ir baseine. 
• Gerkite užtektinai vandens – tai padės sudrėkinti išsausėjusią odą.
• Drėkinkite sausą namų orą – tai ypač aktualu šildymo sezoną, vėdinkite kambarius. Tinkamiausia aplinkos oro drėgmė yra maždaug 70 proc.
• Neleiskite jus užvaldyti ilgalaikiam stresui, kuris palankus įvairioms ligoms.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Priemonės, padedančios atkurti apsauginį barjerą

Oda sudaro barjerą, apsaugantį organizmą nuo žalingų išorinės aplinkos veiksnių. Šis barjeras saugo ir iš vidaus – neleidžia pasišalinti per daug vandens. Atopinis dermatitas pažeidžia ir vidinį, ir išorinį odos barjerą, todėl padidėja infekcijų pavojus.

Sergant šia liga pažeidžiama epidermio raginio sluoksnio tarpląstelinių lipidų struktūra. Be to, odoje išsiskiria mažiau antimikrobinių peptidų, atliekančių cheminio barjero funkciją ir veikiančių kaip natūralūs antibiotikai. Todėl dažno sergančiojo odą apninka auksinio stafilokoko bakterijos, kurios gali sukelti pūlingą uždegimą.

Atopinio dermatito varginama oda netenka daugiau vandens, todėl nuolat kamuoja niežulys bei tempimo jausmas. Pažeistos išsausėjusios odos vietos parausta, pleiskanoja, patinsta, gali atsirasti žaizdelių, skysčio pripildytų pūslelių.

Sergant atopiniu dermatitu būtina kreiptis į gydytoją. Dažniausiai skiriami receptiniai preparatai, kovojantys su uždegimu, patariama vengti ligą provokuojančių veiksnių.

Sušvelninti negalavimus, atkurti pažeistą odos barjerą, apsaugantį nuo išorinių dirgiklių, ir išvengti ligos paūmėjimų padeda specialios atopinės odos priežiūrai pritaikytos priemonės. Todėl kartu su gydytojo skirtais vaistais labai svarbu naudoti tinkamus kremus ir prausiklius. Prausikliuose neturi būti muilo, konservantų, kvapiųjų medžiagų.  Atopinei odai skirta kosmetika drėkina ir minkština odą, slopina niežulį ir uždegimą, padeda atkurti reikiamą lipidų kiekį. Kremai gali būti naudojami taip dažnai, kaip reikia, kad nuramintų pažeistą odą ir padėtų išlaikyti jos apsaugines savybes.

Negyvosios jūros mineralų galios

Negyvoji jūra yra unikali vieta, esanti tarp Palestinos, Jordanijos ir Izraelio. Tai ežeras, į kurį įteka Jordano upė, bet vanduo iš šio ežero neišteka. Jūra jis pavadintas dėl sūraus vandens, primenančio jūros vandenį, o negyvąja todėl, kad dėl itin didelės druskų ir mineralų koncentracijos čia nėra nei žuvų, nei augalų.

Negyvojoje jūroje yra susikaupę daug mineralų. Jos turtai magnis, natris, kalcis, kalis, bromas, geležis, siera, fluoras, manganas, jodas ir kiti mineralai. Tai tik dalis naudingų junginių, randamų iš Negyvosios jūros išgautame purve, vandenyje ir druskoje.

Šie mineralai labai naudingi visam organizmui ir odai, turi antialerginį, uždegimus slopinantį ir raminamąjį poveikį. Negyvosios jūros mineralai stiprina natūralų odos barjerą, kuris neleidžia prarasti drėgmę. Taigi, padeda normalizuoti vandens balansą, kad oda būtų tolygiai sudrėkinta.

Magnis dalyvauja odos ląstelių medžiagų apykaitoje, skatina gijimą. Kalis reguliuoja vandens balansą ląstelėse, gerina apykaitos procesus, ląstelių atsinaujinimą. Kalcis stiprina ląstelių membranas, pasižymi atpalaiduojančiu ir raminančiu poveikiu, mažina niežulį. Jodas turi antiseptinį poveikį, skatina odos žaizdelių gijimą. Natrio chloridas reguliuoja vandens balansą, pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu.

Cinkas skatina ląstelių augimą ir atsinaujinimą, stimuliuoja kolageno ir elastino sintezę. Tai puikus antioksidantas, neutralizuojantis laisvuosius radikalus. Taip pat jis pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, kaip ir siera, kuri turi antibakterinį poveikį, mažina odos pleiskanojimą, minkština.

Kiti mineralai taip pat padeda gerinti odos būklę, jos valymąsi ir medžiagų apykaitą. Jie turi maitinamąjį poveikį, padeda sureguliuoti riebalų kiekį, pašalinti toksinus, pagerinti odos kraujotaką.

Negyvosios jūros mineralai, druska, purvas ir vanduo yra vertingi odos priežiūros priemonių komponentai ir nuo seno naudojami kosmetikoje. Teigiamas jų poveikis odai patvirtintas daugybės mokslinių tyrimų. Šie ingredientai padeda sumažinti odos uždegimą ir ją prižiūrėti gydant dermatologines ligas.

Iš Negyvosios jūros išgauti mineralai naudojami gaminant įvairius tepalus, kremus bei prausiklius, tinkamus įvairių odos problemų kamuojamai odai. Dėl antialerginių, uždegimą mažinančių ir raminamųjų savybių šių mineralų yra atopinės odos priežiūrai skirtos kosmetikos sudėtyje, taip pat ji tinka sergantiems diateze, dilgėline, neurodermitu ir kitomis ligomis.

Kosmetika su Negyvosios jūros komponentais tinka ne tik probleminei odai prižiūrėti. Ji gali būti naudojama visų tipų odai, net labai jautriai ir gležnai, pavyzdžiui, vaikų ir kūdikių odelei.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Polinkis sirgti gali būti paveldimas

Vienas iš veiksnių, galinčių sukelti ligą, yra paveldimumas. Jei vienas iš tėvų serga atopiniu dermatitu, tikimybė susirgti vaikui yra apie 20 %. Jei liga kamuoja abu tėvus, jos rizika vaikui siekia 40 %. Tačiau kalta ne tik genetika.

Išprovokuoti ligą arba jos paūmėjimą gali maisto alergenai, žiedadulkės, gyvūnų plaukai, vabzdžių įkandimai, namų dulkių erkutės, taip pat – stresas ir nerimas. Kiti dirgikliai: cigarečių dūmai, šaltas ir sausas oras, didelė drėgmė ar temperatūra, per karštas vanduo, plovikliai, sintetiniai ir vilnoniai drabužiai. Ligos ir jos paūmėjimų prevencijai labai svarbu vengti šių provokuojančių veiksnių.

Serga įvairaus amžiaus vaikai

Sergančių atopiniu dermatitu vaikų nuolat daugėja. Kūdikiams liga dažniausiai atsiranda nuo 3 iki 6 mėnesio. Šiuo periodu paprastai išberia veidą, ypač – skruostus, taip pat galvos odą, kelius ir alkūnes. Vėliau prasidėjus ligai, bėrimų vaikams atsiranda ant kaklo, riešų, rankų ir kojų linkių. Negydant ligos bėrimai gali išplisti, o esant sunkiai formai, pažeidžiama didelė odos dalis.

Atopinio dermatito kamuojama oda pasidaro šiurkšti ir nelygi, išsausėja, parausta, patinsta ir pleiskanoja, joje atsiranda pūslelių, žaizdelių. Pažeistą odą niežti, dėl to sutrinka miegas, o nusikasius susidaro įtrūkimai, per kuriuos prasiskverbusi infekcija gali išprovokuoti įvairias odos ligas.

Dėl atopinio dermatito atsiradę bėrimai, deginimas ir stiprus niežėjimas sukelia rimtas problemas: medicinines, kosmetines, psichologines, socialines. Taip pat ši liga padidina kvėpavimo takų ligų tikimybę: galima susirgti alerginiu rinitu, bronchine astma.

 Gydantis itin svarbi tinkama odos priežiūra

Kiekvienam vaikui parenkamas individualus gydymas – pagal jo būklę, amžių ir ligos sunkumą. Gydytojas gali skirti hormoninius ir kitus tepalus, antihistamininius vaistus niežuliui slopinti, fototerapiją, infekcijos prevencijai gali išrašyti antiseptinį vaistą.

Pagrindinių atopinės odos priežiūros taisyklių reikia laikytis visiems, nepriklausomai nuo ligos sunkumo. Gydant atopinį dermatitą, išsausėjusią ir jautrią ligos pažeistą odą ypatingai svarbu kasdien tinkamai prižiūrėti. Tai yra, odą reikia drėkinti, atkurti jos apsauginį lipidinį barjerą, vengti dirginančių veiksnių. Odos priežiūra turi didelę įtaką vaiko savijautai.

Netinkamos kosmetikos priemonės gali dar labiau pažeisti atopinio dermatito paveiktos odos barjerą, todėl labai svarbus šių priemonių pasirinkimas. Dauguma įprastų prausiklių yra šarminiai, kurių pH didesnis nei 7. Tokie muilai, dušo geliai, putos, šampūnai netinka atopiškai odai, nes ją dar labiau sausina ir silpnina lipidinį sluoksnį. Turi būti naudojami tik švelnūs prausikliai, kurių pH 5,5–6,0, išsaugantys hidrolipidinę plėvelę.

Šiandien yra daug odą drėkinančių ir minkštinančių kremų bei losjonų, specialiai sukurtų atopinės odos priežiūrai. Šios kosmetikos priemonės padeda atkurti apsauginį epidermio barjerą. Odos sausumas sergant atopiniu dermatitu yra susijęs su jos barjerinės funkcijos pažeidimu, todėl reikia ne tik drėkinti odą, bet ir atkurti lipidų sluoksnį. Daugelis šiuolaikinių priemonių sujungia šias dvi savybes, todėl jos veikia efektyviai.

Kosmetikos, skirtos atopinio dermatito pažeistos odos priežiūrai, sudėtyje yra odą drėkinančių ir maitinančių medžiagų, lipidų (riebalų), kurie ją minkština ir saugo nuo išorinių dirgiklių. Užtepti ant odos tokie kremai sudaro riebalinę plėvelę, kuri neleidžia išgaruoti vandeniui.

Padėdami atkurti apsauginį odos barjerą ir drėgmę, jie mažina niežėjimą ir odos jautrumą dirgikliams. Naudojant atopinei odai skirtus kremus ar losjonus galima prailginti atoslūgio periodus, o paūmėjus ligai nuraminti sudirgusią odą.

Kaip naudoti kremą ar losjoną?

Kremas ar losjonas turėtų būti tepamas taip dažnai, kiek reikia, kad oda neliktų sausa nei minutę. Paūmėjimo periodu odą gali prireikti tepti net 10 kartų, o vėliau gali užtekti 3-jų kartų per dieną (po miego, išsimaudžius ir prieš miegą). Be to, odą reikia patepti iš karto po maudymosi, laikantis 3 minučių taisyklės. Po maudynių odos visiškai sausai nenušluostome, o dar drėgną, ypač kruopščiai labai išsausėjusias vietas, patepame kremu ar losjonu per 3 minutes.

Kad vaikas nenusikasytų

Taigi, atsižvelgdami į atopiniu dermatitu sergančio vaiko odos jautrumą, vengiame įprastų muilų, ploviklių, šiurkščių drabužių, pasirūpiname, kad jis neperkaistų ir nesušaltų.

Stengiamės, kad vaikas stipriai nenusikasytų ir odoje neatsirastų įtrūkių. Sumažinti niežulį padeda minkšta patalynė ir drabužiai iš medvilnės, šilko, viskozės.

Kad oda būtų mažiau žalojama kasantis, trumpai nukerpame vaiko nagus, bet tai darome labai atsargiai, nepažeisdami aplinkinių audinių.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

Ar galima ligą išaugti?

Atopinis dermatitas dažniausiai atsiranda per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Šia lėtine uždegimine odos liga serga maždaug 20 % vaikų. Taip nutinka todėl, kad mažylių oda lengvai pažeidžiama įvairių dirgiklių, sukeliančių alergines reakcijas. Šia liga sergančio vaiko imuninė sistema pernelyg stipriai reaguoja į šiuos dirgiklius, todėl kyla odelės uždegimas.

Atopinį dermatitą sunku visiškai išgydyti ir paauglystėje arba vėliau jis dažnai vėl atsinaujina. Tačiau tinkamai gydant ir prižiūrint odą šią ligą vaikas gali išaugti. O progresuojantis atopinis dermatitas vėliau gali peraugti į alerginį rinitą ar bronchų astmą. Tai vadinama alerginiu maršu.

Sergant atopiniu dermatitu, neaktyvūs ligos periodai tam tikru dažnumu kaitaliojasi su paūmėjimo laikotarpiais. Kartais atrodo, kad odos bėdos beveik išnyko, o paskui vėl apipuola.

 Kodėl atsiranda atopinis dermatitas?

Didelę įtaką šiai ligai turi paveldimumas. Jei vienas iš tėvų sirgo ar serga atopiniu dermatitu, didelė tikimybė, kad jis atsiras ir vaikui. Jei serga abu tėvai, vaikui ši liga dar labiau tikėtina. Prie genetinio polinkio prisideda aplinkos veiksniai, kurie silpnina vaiko imuninę sistemą.

Ligą ir jos paūmėjimą gali sukelti šie veiksniai:

• alergenai, kurie į organizmą patenka su maistu arba įkvepiant (pvz., dulkės, žiedadulkės);
• ant odos patenkančios cheminės medžiagos, naudojant sintetinius ploviklius, taip pat – sausai odelei netinkamus prausiklius;
• odą dirginantys ir prakaitavimą skatinantys sintetiniai drabužiai;
• į atopinį dermatitą labiau linkę užterštuose miestuose gyvenantys vaikai, ligos riziką didina pasyvus rūkymas;
• dar vienas provokuojantis veiksnys stresas.

Kūdikiams atopinis dermatitas paprastai pažeidžia veido odą, ypač skruostus, galvą, kelius ir alkūnes. Staiga atsiranda bėrimų, oda išsausėja, ji tampa pleiskanota, niežti. Paūmėjimo metu infekcijos pažeista oda gali šlapiuoti. Vaikui atsiranda bėrimų alkūnių ir kelių linkiuose, ant kaklo, riešų, kulkšnių. Išsausėjusi oda pleiskanoja, pasidaro nelygi, šiurkšti, sustorėja. Liga paprastai paūmėja šaltuoju metų laiku, o vasarą pastebimas pagerėjimas.

 Emolientai – švelniai pažeistos odos priežiūrai

Vienas iš pagrindinių atopinio dermatito padarinių – odos sausumas. Sausoje odoje susidaro mikroįtrūkimai, kurie yra vartai patogeniniams mikroorganizmams, dirginančioms medžiagoms ir alergenams.

Atopinio dermatito paūmėjimo metu pablogėja ne tik odos būklė, bet ir bendra savijauta. Labiausiai tėvus ir vaikus nuvarginantis ligos požymis yra stiprus niežėjimas. Jis gali kamuoti ištisą dieną, dažniausiai sustiprėja vakare ir naktį, dėl to sutrinka vaiko miegas. Mažylis pradeda kasytis, o pažeistose vietose atsiranda žaizdelių, per kurias lengva patekti infekcijai. Todėl prižiūrint uždegimo pažeistą odą labai svarbi tinkama higiena.

Odos niežulį ir dirginimą gali palengvinti nuolatinė priežiūra, naudojant specialias kosmetikos priemones. Atopinio dermatito pažeistą odą svarbu valyti, drėkinti ir minkštinti. Jos priežiūrai naudojami emolientai – speciali kosmetika, sukurta atsižvelgiant į atopinės odos ypatybes.

Emolientai – tai odą drėkinantys, minkštinantys ir raminantys kremai, losjonai, aliejai. Jie yra gaminami riebalų pagrindu ir padeda atkurti odos barjerines funkcijas. Šios priemonės sudaro lipidinį barjerą, padedantį odoje išlaikyti drėgmę, susilpninti niežulį ir sumažinti uždegimą.

Atopinę odą turinčiam vaikui itin svarbios maudynės. Pirmiausia – tam, kad nuo odos paviršiaus pašalintume nešvarumus ir alergenus, taip pat sudrėkintume. Rekomenduojama maudytis šiltame vandenyje ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

Patariama naudoti tik tokius prausiklius, kuriuose nėra kvapiklių, muilo, dažiklių ir kitų, galinčių sudirginti ir išsausinti odą medžiagų. Reikėtų rinktis švelnų prausiklį, kurio pH yra neutralus. Įprasto muilo, dušo želių, šampūnų naudoti nedera, nes jie gali pažeisti epidermio barjerą ir dar labiau išsausinti odą.

Iš karto po maudynių odą nusausiname rankšluosčiu ir drėgną, dar nenudžiūvusią per 3 minutes po maudymosi patepame emolientu, ypač kruopščiai – itin išsausėjusias vietas.

Emolientai gerai susigeria, jų sudaryta lipidinė plėvelė apsaugo odą nuo aplinkos dirgiklių. Emolientų sudėtyje yra šios pagrindinės medžiagų grupės:

• odą drėkinančios ir minkštinančios medžiagos (glicerolis, šlapalas ir kt.);
• apsauginį riebalinį sluoksnį sukuriantys lipidai: parafinas, mineraliniai ar natūralūs aliejai, dėl kurių iš odos išgaruoja mažiau vandens;
• niežėjimą mažinančios ir odos regeneraciją skatinančios medžiagos. Reguliariai naudojant emolientus, sumažėja odos sausumas, o sudrėkintą odą mažiau niežti.

Svarbu naudoti dažnai ir nedaryti pertraukų

Prižiūrint į atopinį dermatitą linkusio vaiko odą labai svarbu dažnai ją tepti emolientu. 2–3 kartų per dieną dažniausiai per mažai: šias priemones derėtų tepti tiek kartų, kiek reikia, kad oda neišsausėtų nei minutei.

Dažniausia klaida rūpinantis atopiniu dermatitu sergančiu vaiku – nepakankamas dėmesys odos priežiūrai atslūgus paūmėjimui. Nepamirškime, kad sveikstančio vaiko oda taip pat išlieka sausa ir jautri įvairiems dirgikliams ir infekcijoms. Todėl, nepaisant ligos paūmėjimo ar atoslūgio, būtina toliau naudoti emolientus.

Parengė Undinė Gilė