MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Epiglotitas

 Aukšta temperatūra, negalėjimas valgyti ir seilėtekis (epiglotitas) yra aptinkami prasidėjus antgerklio bakteriniam uždegimui. Antgerklis yra nedidelis liežuvėlis, esantis ryklės gale ir, ryjant maistą ar seiles, uždarantis įėjimą į kvėpavimo takus, nukreipiantis maistą į stemplę. Tai reta, bet sunki ir gyvybei grėsminga liga, nes dėl uždegimo paburkęs antgerklis gali visiškai uždaryti oro patekimą į trachėją ir plaučius. Dažniausiai šia liga serga 2–6 metų vaikai. Dėl vaikų skiepijimo šio grėsmingo susirgimo Lietuvoje sumažėjo.

 Priežastys:

– epiglotitą sukelia bakterija Haemophilus influenzae. Atsparumas jai išugdomas skiepais <…>;

– retai epiglotitą gali sukelti ir kitos bakterijos.

 Būdinga:

– liga prasideda staiga, pakyla temperatūra iki 38,5 ◦C ir daugiau;

– skauda gerklę – negali valgyti ir ryti, nes tai sukelia skausmą;

– atsiranda seilėtekis;

– blogai jaučiasi;

– darosi sunku kvėpuoti, girdimas garsus įkvėpimas;

– vaikas negali atsigulti, kvėpuoja pusiau sėdėdamas, nes atsigulus antgerklis visai uždengia įėjimą į kvėpavimo takus.

 Kaip padėti?

– jei vaikui labai skauda gerklę, teka seilės ar jam darosi sunku kvėpuoti, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją;

– epiglotitas gali progresuoti labai greitai, todėl gydyti namuose negalima;

– kol nuvykstama į ligoninę, vaikui suteikiama ramybė, neduodama gerti ir valgyti, leidžiama būti tokioje padėtyje, kurioje jam lengviausia kvėpuoti.

 Kaip išvengti?

– paskiepyti. Skiepas apsaugos vaiką ir nuo bakterijos Haemophilus influenzae sukeliamo minkštojo smegenų dangalo uždegimo (meningito).

 Faringitas

Gerklės skausmas (faringitas) atsiranda, kai prasideda ryklės gleivinės uždegimas, vadinamas faringitu. Jis gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos („peršalimo“ ligos) dalis. Dažniausiai ryklės gleivinės uždegimą sukelia įvairūs virusai, rečiau – bakterijos. Dažniau serga 3–6 metų vaikai.

 Būdinga:

– gerklės, ryklės skausmas, kuris sustiprėja ryjant;

– karščiavimas;

– sausas kosulys, čiaudulys;

– galvos skausmas;

– sloga.

 Ką daryti?

– jei kartu su gerklės skausmu atsirado aukštesnė nei 38 ◦C temperatūra, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes tik jis, įvertinęs vaiko būklę, skirs reikalingą gydymą;

– duokite vaiko mėgstamų šiltų skysčių, nes jie suvilgo gerklų gleivinę ir taip ramina kosulį. Duokite gerti dažnai ir po truputį, pvz., po kelis gurkšnelius;

– jei yra sloga – ją gydykite <…>;

– duokite valgyti neaštrų, nesūrų, skystą, drungną maistą. Tinka sriubos, košės. Tegul vaikas valgo dažnai, bet negausiai. Jei vaikas suvokia, ko iš jo norima, jo paprašykite valgyti lėtai, nes tuomet maistas geriau susimaišo su seilėmis ir lengviau nuryjamas;

– nuolat vėdinkite kambarį ir kitaip drėkinkite sausą kambario orą <…>;

– jei ligos metu atsirado balso prikimimas, lojantis kosulys, apsunkintas įkvėpimas, dusulys – nedelsdami vežkite vaiką į ligoninę.

Užkimęs balsas (laringitas)

Jis atsiranda, kai vaikas suserga gerklų srityje esančių balso stygų uždegimu. Uždegimą dažniausiai sukelia virusai. Liga padažnėja atšalus orams – nuo rudens iki pavasario. Labai dažnai serga kūdikiai ir vaikai iki trejų metų.

 Būdinga:

– užkimimas iki visiško balso praradimo;

– šiurkštus kosulys gali tapti „lojančiu“;

– skausmas ryjant;

– temperatūros pakilimas;

– liga paūmėja vakare ir naktį;

– sausa burna;

– nedidelė sloga;

– ligos trukmė 7–10 dienų;

– liga gali kartotis;

– liga gali komplikuotis stenozuojančiu laringotracheobronchitu – krupo sindromu <…>.

 Ką daryti?

– ligonį būtinai turi apžiūrėti gydytojas;

– kaklą šiltai aprišti;

– balsą tausoti – geriau nekalbėti net pašnibždomis;

– maitinti drungnu skystu maistu. Netinka aštrus maistas;

– duoti gerti drungnų arbatų dažnai, nedideliais kiekiais;

– drėkinti ir gerai vėdinti ligonio kambarį. Įkvėpus gryno oro, sudrėksta kvėpavimo takai ir ligonis pradeda lengviau kvėpuoti;

– neversti gulėti, nes lengviau yra kvėpuoti vertikalioje ar pusiau vertikalioje padėtyje;

– nesutrikti. Matydamas nerimaujančius tėvus jaudinasi ir vaikas, kuris pradeda blaškytis, verkti, jo būklė sunkėja, balsas dar labiau kimsta;

– duoti kvėpuoti vandens garais 4–5 kartus per dieną. Patogūs ir saugūs yra kompresoriniai inhaliatoriai. Į vandenį nepilti eterinių aliejų, nes vaikas gali jų netoleruoti;

– jei vaikas karščiuoja (daugiau nei 38,6 ◦C), duoti paracetamolio arba ibuprofeno, girdyti šiltais skysčiais. Karščiuojančio vaiko organizmas netenka elektrolitų (druskų), todėl jį girdyti reikia ne tik šilta arbatėle, bet ir mineraliniu negazuotu vandeniu.

 Nedelsiant vežti į ligoninę, kai:

– balsas sparčiai kimsta;

– atsirado švokštimas, sunkiai įkvepia oro;

– pablyško, pamėlo lūpos;

– tapo neramus;

– kyla temperatūra.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

 Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“, kurią parašė gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Praninskienė, Virginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“, 2022 m.

Angina ir šiaip skaudanti gerklė gali apsunkinti vaikui rijimą, nes padidėja tonzilės, bet priepuolį ši priežastis sukelia retai. Didesnių problemų gali sukelti antgerklio uždegimas – epiglotitas (Švilpiamas kvėpavimas).

Dusulys gali būti ūmus, pavyzdžiui, ištikus bronchų astmos priepuoliui, arba lėtinis, pavyzdžiui, sergant plaučių uždegimu. Susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams (pavyzdžiui, sergant krupu) sunkėja ir ilgėja įkvėpimas, kvėpavimas tampa triukšmingas. Dusulys, kurio metu sunkiai iškvepiama, būdingas bronchų astmai, bronchiolitui, ir kitoms ligoms, dėl kurių susiaurėja bronchų ir bronchiolių spindis.

Kaip atrodo dusulio kankinamas vaikas? Jis triukšmingai kvėpuoja, neramus ir blaškosi, pamėlsta nosies ir lūpų trikampis. Dusuliui palengvinti skiriama deguonies, kvėpavimo takų paburkimą bei spazmus mažinančių ir kitų vaistukų.

Dažniausia keletą akimirkų trunkančio dusulio priežastis – į kvėpavimo takus patekęs vanduo ir maisto dalelės, smulkios žaislų detalės. Įtarti, kad kad vaiko kvėpavimo takai užkimšti svetimkūniu galite tuomet, kai vaikui staiga sutrinka kvėpavimas, jis kosėja, sunku įkvėpti ir iškvėpti, pamėlsta lūpos.

Pirmoji pagalba. Skatinkite vaiką kosėti ir kvėpuoti. Svetimkūnis greičiausiai išlėks iš gerklės vaikui kosint. Specialius veiksmus svetimkūniui pašalinti reikia atlikti tuomet, kai kvėpavimo takai visiškai užkimšti: dingsta garsas bandant kosėti, vaikas nebegali įkvėpti, pamėlsta, gali netekti sąmonės. Vienas žmogus turi suteikti pagalbą, o kitas skubiai kviesti medikus.

Paguldykite kūdikį ant kelių galva žemyn, veiduku žemyn kniūbsčią ir pakaitom padaužykite per nugarą, po to apvertę jį ant nugaros spaudinėkite krūtinės ląstą. (Pirmoji pagalba užspringus. Svetimkūniai).

Ant nugaros be sąmonės gulintis vaikas gali užspringti savo vėmalais arba savo liežuviu. Taip gulint vėmalų masė arba paties vaiko liežuvis gali užblokuoti trachėją. Pavojus bus mažesnis, jeigu be sąmonės gulintį vaiką atsargiai apversite ant šono. (Apalpimas).

Didesnė problema vaiko dusulio priepuoliai, kurie atsiranda po kelių savaičių arba kelių mėnesių po gimimo. Bet tai nėra dažna problema. Tokio dusulio priežasčių daug: vilko gomurys, liežuvio, gerklės, ryklės, stemplės arba žandikaulio vystymosi sutrikimai. Taip pat – smegenų pažeidimai, cerebrinis paralyžius, kurie gali pažeisti kvėpavimą kontroliuojančius nervus ir raumenis, ir jį sutrikdyti.

Stiprus naujagimio dusulys gali byloti apie sunkią ligą, pavyzdžiui, netinkamą stemplės vystymąsi.

Ką daryti?

Jeigu dusulys atsirado vaikui nuo gimimo, būtinai kreipkitės į gydytoją. Taip pat – jeigu žįsdamas krūtį kūdikis ima dažnai kvėpuoti, pamėlsta nosies ir burnos trikampis: reikėtų ištirti ar jis neserga įgimta širdies liga.

Jeigu vaikas karščiuoja, buvo prikimęs ir kosėjo lojamu kosuliu, jam pasidarė sunku įkvėpti, o tai darydamas švokščia, jam gali būti virusinis krupas. Drėkinkite patalpos, kurioje yra vaikas, orą, pavyzdžiui, nuneškite jį į vonią leisdami vonioje karštą vandenį ir skubiai kvieskite gydytoją.

Jei vaikas slogavo, kosėjo, karščiavo, atsirado dusulys, tai gali būti bronchitas. Tuomet reikia kreiptis į gydytoją. Vaikui prireiks kvėpavimo takus plečiančių vaistų, padės krūtinės ląstos įtrynimas eterinių aliejų turinčiais balzamais.

Jei vaikas prikimęs, temperatūra pakilo iki 39–40 laipsnių, jam sunku ryti, kalbėti ir įkvėpti, kvėpuodamas švokščia, jis vangus ir irzlus, stengiasi pasilenkti į priekį ir ištempti kaklą, galite įtarti antgerklio uždegimą – epiglotitą. Šiuo atveju skubiai vežkite vaiką į ligoninę arba kvieskite greitąją pagalbą.

Jeigu dusulio priepuolis vaikui trunka keltą sekundžių, kreipkitės skubios medicinos pagalbos. Staiga ištinkančių dusulio priepuolių gydymas priklauso nuo konkretaus atvejo ( Svetimkūniai . Švilpiamas kvėpavimas).

Laringitas

Laringitas – gerklų uždegimas. Maži vaikai dažnai serga virusiniu gerklų uždegimu, vadinamu – stenozuojančiu laringitu arba virusiniu krupu. Infekcija patenka  pro nosį ir nosiaryklę, o iš ten keliauja į gerklas ir trachėją. Užkimsta ligoniuko balsas, kankina lojamas kosulys,

Liga prasideda staigiai pakilusia temperatūra suprastėjusia savijauta, po to užpuola kosulys ir vaikas ima sunkiai kvėpuoti, užkimsta, gali pamėlti lūpos. Ypač pavojingas įkvepiant atsirandantis švilpiamas dusulys.

Dūstančiam vaikui pavojinga apžiūrėti gerklę. Pirmoji pagalba stenozuojančiu laringitu sergančiam vaikui – kvėpavimo takų drėkinimas. Gali prireikti ir gydymo ligoninėje.

Jeigu vaikui atsirado stiprus švilpiamas dusulys įkvepiant, reikia kuo skubiau kviesti gydytoją. Jį reikia guldyti į ligoninę, nes pavojingi dusulio priepuoliai gali kartotis.

Mažesni kaip 3 metų vaikai dažnai serga virusiniu krupu, nes ligai palankūs jų siauri kvėpavimo takai.

Krupas

Krupas – infekcinis gerklės, gerklų ir trachėjos uždegimas. Gerklų ir trachėjos pabrinkimas sukelia kosulį, taip pat gali kilti čaižus gergždžiantis garsas įkvepiant.

Suaugusieji taip pat gali pasigauti šį virusą, bet jiems jis tesukels elementarų peršalimą, o ne krupą, nes suaugusiojo gerklos daug didesnės.

Liga paprastai praeina per dvi dienas. Panašaus pobūdžio kosulys nebūtinai patvirtina, kad vaikas susirgo  krupu. Dėl kai kurių vaikų gerklų ypatumų paprasčiausiai peršalus jų kosulys skamba kaip sergant krupu.

Epiglotitas – bakterinis krupas

Daug sunkesnė už krupą liga –  epiglotitas – ūmus antgerklio ir aplink jį esančių audinių uždegimas.  Tai pavojinga liga, nes išburkęs antgerklis trukdo vaikui įkvėpti oro ir jis gali dusti. Šia liga dažniausiai serga 1 – 6 metų vaikai. Ligą sukelia bakterijos. Vaikas karščiuoja, skauda gerklę, dingsta apetitas, nes mažyliui skauda ryjant, vaikui teka seilės ir darosi sunku įkvėpti. Mažylis kosėja retai ir skausmingai. Susilpnėja vaiko balsas, jam sunku kalbėti.

Įtarus epiglotitą, reikia skubiai kviesti gydytoją. Kol atvyks gydytojas, kad vaikui būtų lengviau kvėpuoti, pasodinkite jį pusiau sėdomis. Vaikas gydomas antibiotikais ligoninėje (Švilpiamas kvėpavimas).

Esant krupui tai pat naudinga vaiką nuvesti pas gydytoją. Tai ypač svarbu, jeigu jūsų vaikui dar nesukako vieneri arba jam daugiau kaip ketveri metukai. Dažniausiai krupas ištinka 1– 4 metų vaikus, bet jie serga šia liga ne taip sunkiai ir praktiškai nebūna komplikacijų. Susirgus mažesniam arba vyresniam vaikui gali užsiblokuoti trachėja.

Ką daryti?

Vaikui padės vandens garai. Vaikas gali žaisti virtuvėje arba vonios kambaryje, kuriame gausu garų. Naktį jo kambaryje nuolat virinkite arbatinuką. Šildymo sezonu galite ant radiatoriaus padėti

šlapią rankšluostį. Garai padeda sumažinti vaiko gerklų patinimą skausmą bei palengvina kvėpavimą. Skausmą ir temperatūrą padės sumažinti paracetamolis.

Iš pradžių vaikui atsiranda peršalimo požymiai, po to prisideda dažnas švilpiamas kvėpavimas. Švilpimas sustiprėja naktį. Jeigu vaikui sunku kvėpuoti ir kvėpavimas vis dažnėja, skubiai kreipkitės gydytojo pagalbos.

Daugumai vaikų bronchitai nesikartoja, o vaikai, kuriems ši liga atsinaujina, vėliau gali susirgti astma.

Astma –  pagrindinė ir vaikų (nuo 6 mėnesių), ir suaugusiųjų švilpiamo kvėpavimo priežastis. Tik vaikai serga lengva šios ligos forma, kvėpuodami jie gali neskleisti minėtų garsų. Nuolatiniai peršalimai, kurie neišvengiamai nusileidžia į plaučius, naktį bei po fizinio krūvio sustiprėjantis nuolatinis kosulys – gali byloti, kad jūsų vaikas serga astma. Kartais ši liga sukelia augimo sutrikimus.

Astma gali tęstis paūmėjimo ir ramybės periodais. Jos požymiai gali staiga atsirasti ir praeiti. Todėl ir sunkia ligos forma sergantis vaikas ramybės periodais puikiai jaučiasi. Fiziniai pratimai, emocinis šokas arba infekcija gali sukelti kosulio priepuolius. Kai kuriems vaikams astmą sukelia alergija, dažniausiai – namų dulkėms ir gyvūnams. Alerginės astmos požymiai gali atsirasti net trumpam apsilankius draugų, laikančių gyvūnus, namuose. Alergijos sukeltos astmos požymiai gali sustiprėti naktį, o kartais – ryte ir vakare.

Egzema (Nuolatinis bėrimas) arba šieno karštinė (Alerginė sloga – alerginis rinitas) taip pat susiję su astma. Viena iš šių ligų sergantis vaikas gali susirgti ir kitomis dvejomis.

Astma paprastai praeina 10 – 20 gyvenimo metais. Radikalaus šios ligos gydymo nėra, pagrindinius jos požymius galima nuslopinti šiuolaikinėmis medicinos priemonėmis.

Gydymas.

Astma sergančio vaiko būklę galima kontroliuoti, t.y. susilpninti ligos požymius ir išlaikyti stabilią būklę.

Astmos gydymą turi skirti ir kontroliuoti gydytojas. Pagrindinė gydymo priemonė – nuolatinės ir priepuolio metu  atliekamos inhaliacijos. Vaikas įkvepia vaistukus aerozolio pavidalu ir jie iš karto patenka į plaučius.

Kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad

– vaikui švilpiamas kvėpavimas,

– kosulys naktį  sustiprėja,

– daugiau kaip dvi savaites vaikas kosėja ir nubudęs negali normaliai kvėpuoti,

– po fizinių pratimų prasideda kosulio priepuoliai ir vaikui trūksta oro.

Vyresniems vaikams švilpiamą kosulį gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei bronchitai. Šis požymis gali išnykti pasveikus nuo peršalimo ligos, bet jis gali būti ir astmos priežastis. Todėl visada kreipkitės į gydytoją.

Triukšmingas ir sunkus kvėpavimas

Jeigu vaikui sunku kvėpuoti bet kuriuo atveju reikia kreiptis į gydytoją.

Ar vaiko kvėpavimas normalus, sunku nustatyti, kai jis ramiai ir ritmingai kvėpuoja. Paprašykite vaiko kvėpuoti dažniau ir stebėkite, ar jis nesistengia padėti sau, įtempdamas kaklo ar krūtinės raumenis.

Jeigu vaiko tarpšonkaulinių tarpų oda arba šonkaulių apačios puslankio oda ( krūtinės ir pilvo susijungimo sritis) vaikui įkvepiant  įsitraukia vidun –  tai rimto pažeidimo požymis. Rimčiausias deguonies trūkumo požymis – vaiko pamėlynavimas. Šiuo atveju vaikui reiki skubios pagalbos.

Triukšmingas kvėpavimas byloja apie plaučių, arba trachėjos, gerklų arba gerklės negalavimus. Rimto pavojaus nekelia tik įprastinis peršalimo kosulys. Peršalę maži vaikai gali kvėpuoti triukšmingai. Mažų vaikų nosiaryklė lengvai blokuojama gleivių. Jie nemoka kvėpuoti burna, todėl stengiasi tai daryti net ir užkimšta nosimi, dėlto ir atsiranda triukšmas.

Triukšmingas kvėpavimas įkvepiant vadinamas švilpiamu ir yra trachėjos arba gerklų pralaidumo sutrikimo požymis. Tokį kvėpavimą gali sukelti į trachėją patekusi maisto dalelė.

Kita priežastis – antgerklio uždegimas – epiglotitas ( antgerklis – elastinės kremzlės plokštelė gerklų viršuje, kuri neleidžia maistui iš ryklės patekti į gerklas).

Esant epiglotitui, vaikui staiga pakyla kūno temperatūra, jis prastai jaučiasi, skauda gerklę, jį kankina kimus kosulys. (Lojamas kosulys). Jam sunku ryti net savo seiles, todėl jos nuolat teka iš burnytės. Kvėpavimas tampa triukšmingu.

Epiglotitas kelia pavojų vaiko gyvybei, todėl skubiai kreipkitės į gydytoją. Padidėjęs antgerklis ir gerklų spazmai gali uždaryti įėjimą į kvėpavimo takus, dėl to vaikas, nesuteikus pagalbos, gali uždusti.

Įstrigus trachėjoje svetimkūniui, gali prireikti skubios medicinos pagalbos.(Svetimkūniai).

Epiglotitas paprastai gydomas antibakteriniais preparatais, vaiką būtina nuvežti į ligoninę. Viršutinių kvėpavimo takų pralaidumui atkurti gali prireikti kuriam laikui įstatyti vamzdelį.