Vaikai dažniausiai užspringsta, nes nepilnai sukramto maistą, gauna per didelių maisto gabalėlių, prisigrūda burnon per didelį maisto kiekį. Be to, vaikai dažnai negali įvertinti pavojaus, aktyviai kišdami įvairius smulkius daiktus į burną. Riešutai, smeigtukai, monetos gali kelti pavojų užspringti. JAV kasmet nuo užspringimo miršta 200 jaunesnių kaip 4 m. amžiaus vaikų.
Vaikai iki ketverių metų amžiaus, kol visiškai susiformuoja dantys, dar tik mokosi valgyti tirštą maistą. Jei mažas vaikas maistą ryja stambiais gabalais, jie gali įstrigti ir užkimšti kvėpavimo takus. Dažniausiai užspringstama, kai į kvėpavimo takus patenka blogai nurytas maistas ar skystis, be to, vaikas gali įkvėpti įvairiausių mažų daiktų (sagų, riešutų, maitinimo elementų ir pan.). Vaikas gali užspringti ir jei yra maitinamas iš buteliuko, kurio čiulptuko skylė per didelė.
„Pavojingiausiais“ produktais vaikams laikomi:
- Vynuogės ir razinos;
- Riešutai;
- Dešrelės;
- Mėsos ir sūrio gabalėliai;
- Saldainiai (tiek guminukai, tiek karamelės) ir kramtomoji guma;
- Kukurūzų spragėsiai;
- Žalios daržovės.
Negalima mažam vaikui:
- Leisti bėgioti, žaisti, triukšmauti, juoktis ar verkti valgio metu.
- Duoti maisto, kuris gali sutrupėti į kietus gabaliukus.
- Duoti gabaliukais žalių morkų, obuolių ir salierų stiebų.
- Duoti dešros ar kitų mėsos gabalų dideliais gabalais, nenulupus nuo jų plėvelės.
- Duoti kukurūzų spragėsių, riešutų, kietų ledinukų ar kitų panašių produktų.
- Valgio metu vaiką palikti vieną, be priežiūros.
- Versti vaiką valgyti.
- Duoti stambių, apvalios formos maisto gabalėlių – apvalūs kąsniai greičiau užkemša kvėpavimo takus, tad tokius produktus kaip dešrelės geriau pjaustyti ne griežinėliais, o juostelėmis.
- Žaisti su žaislais, kuriuose yra smulkių detalių.
- Smulkius daiktus (baterijas, sagas) laikyti vaikams pasiekiamose vietose.
Požymiai, kad vaikas ar kūdikis užspringo:
Sutrikęs kvėpavimas, gausu bei triukšmingas kosėjimas.
Pirmoji pagalba vaikui užspringus:
Nepanikuokite. Jei namuose yra tik vienas žmogus, pirmiausia reikia vaiką gaivinti, o tada kviesti pagalbą. Medikus kviesti būtina, net jei jau po pirmojo gaivinimo vaikas atsigavo, ypač jei jis visai mažas. Pavyzdžiui, kūdikio būklė, net jei svetimkūnis pašalintas, turėtų būti keletą dienų 
stebima.
Patikrinkite, ar vaikas gali kvėpuoti (jei vaiko kvėpavimas sutrikęs, mėlynuoja jo oda, nesikilnoja krūtinės ląsta, pasilenkus prie burnos nesigirdi kvėpavimo ir nejaučiama šilta oro srovė), kosėti ar verkti. Jei gali, turėtų sugebėti įstrigusį maistą iškosėti – leiskite tai padaryti jam pačiam. Būkite šalia ir stebėkite, ar kvėpavimas negerėja – jei per kelias minutes progreso nematyti, kvieskite greitąją pagalbą. Nebandykite įlindusio svetimkūnio ištraukti pirštais – tik įstumsite jį gilyn. Tikrindami, ar burnoje nėra svetimkūnių, taip pat niekada nekiškite piršo.
Jei vaikas nekvėpuoja, pasisodinkite jį ant kelių, nulenkite galvą taip, kad būtų žemiau krūtinės. Staigiais smūgiais suduokite jam 4 – 5 kartus tarp mentikaulių – svetimkūnis turėtų iššokti.
Kūdikį galima paguldyti kniūbsčią ant rankos (dilbio) ar kelio žemyn galva (pirštais prilaikant už apatinio žandikaulio, kad būtų atviri kvėpavimo takai). Tada kelis kartus stuktelėkite jam delnu tarp menčių.
Apverskite vaiką ant nugaros nenukeldami nuo rankos ar kelio ir patikrinkite burną. Jei svetimkūnis matosi, jį išimkite. Jei ne, paguldykite kūdikį veidu aukštyn ant rankos ir 4 -5 kartus per 3 – 5 sekundes dviem pirštais staigiai spustelėkite krūtinę (ties viduriniuoju krūtinkaulio trečdaliu per piršto plotį žemiau spenelius jungiančios linijos) taip, lyg darydami išorinį širdies masažą. Negalima kūdikio kratyti už kojų- kraujas gali išsilieti į smegenis.
Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė
