MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Itin svarbus mikroelementas

Geležis atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, be kurių negalime egzistuoti. Šis mikroelementas būtinas deguonį pernešančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo hemoglobino gamybai.

Geležies yra raumenyse, kai kurių fermentų sudėtyje. Ji reikalinga kai kurių hormonų sintezei, centrinės nervų sistemos veiklai. Būtina normaliam vystymuisi, augimui, pažintinių funkcijų palaikymui – taigi ypatingai svarbi kūdikiams ir vaikams. Be to, šis mikroelementas reikšmingas ir apsaugai nuo įvairiausių ligų – padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Geležies atsargos kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Daugiausia ji yra feritino pavidalo. Taigi, baltymo feritino kiekis  geriausiai atspindi geležies atsargas organizme. Jeigu senkančios atsargos ilgai nepapildomos, gali užklupti viena iš paplitusių anemijos formų – geležies stokos anemija.

Kada galime įtarti, kad pritrūkome geležies?

Iš pradžių geležies stokos galime nepastebėti. Mat, reikiamą jos kiekį organizmas gauna iš sukauptų atsargų. Tačiau joms mažėjant atsiranda greitas nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, nusilpsta raumenys. Pakinta išvaizda: išblykšta ir sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai. Trūkstant geležies gali kamuoti krūtinės skausmas, dažnas širdies plakimas, net dėl menko fizinio krūvio atsirandantis dusulys. Būdingi skonio pokyčiai – noras valgyti ledą, kreidą, žemę ar molį.

Pritrūkus šio mikroelemento galvos smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl sunku susikaupti, sumažėja darbingumas ir gebėjimas mokytis, dažniau palaužia infekcijos.

Jei pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių, vertėtų kreiptis į gydytoją ir gali tekti atlikti feritino tyrimą. Bendrasis kraujo tyrimas ne visada atspindi šio mikroelemento trūkumą – hemoglobino koncentracija sumažėja jau išnaudojus geležies atsargas.

Kas lemia geležies stoką?

Geležies turėtume gauti iš maisto produktų, o daugiausia jos gali suteikti  raudona mėsa (jautiena, kiauliena, ėriena), turi jos vištiena ir žuvis. Jei tokio maisto valgote per mažai, galite pritrūkti šio mikroelemento, o ilgainiui atsiranda liga – geležies stokos anemija.

Didelis geležies stokos pavojus gresia vegetarams ir veganams, atsisakantiems valgyti mėsą, kurioje daug šio mikroelemento biologiškai prieinama forma. Todėl jiems tenka vartoti geležies preparatus.

Geležies pritrūkstame ne tik per mažai jos gaudami su maistu. Moterys praranda šio mikroelemento per mėnesines, itin daug – gausiai kraujuodamos. Netenkama jo esant lėtiniam kraujavimui, kurį lemia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, Krono liga, opinis kolitas, onkologinės žarnyno ligos, išangės įplėšos, hemorojus. Kraujavimas iš virškinamojo trakto gali atsirasti vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Iš maisto į organizmą patekusi geležis į kraują absorbuojama plonojoje žarnoje. Tačiau jos pasisavinimą sutrikdo įvairios virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Geležis labai svarbi nėštumo metu, ji būtina placentai, vaisiaus augimui, apsaugo nuo komplikacijų gimdant. Jos stokos rizika didesnė neišnešiotiems ir gimusiems labai mažo svorio kūdikiams. Jei vaisius negaus reikiamo kiekio geležies, gimusiam vaikui neužteks jos atsargų. Motinos piene geležies nedaug, tačiau ji ypatingai gerai pasisavinama. Be to, jeigu geležies netrūko mamai nėštumo metu, kūdikiui jos atsargų užteks pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Po pusmečio mažylis turi papildomai gauti geležies su maistu.

Tėvams vertėtų susirūpinti, ar netrūksta šio mikroelemento paaugliui, nes brendimo periodu jo reikia daugiau. Geležies kiekį turėtų periodiškai stebėti anksčiau jos stoką patyrę žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir kraujo donorai.

Vartoti geležies preparatą tenka ilgai

Trūkstant geležies, jos atsargų papildymui paprastai rekomenduojamas šio mikroelemento preparatas. Geležies kiekio atkūrimas ir anemijos gydymas gali užtrukti keletą mėnesių, kai kuriais atvejais dar ilgiau. Todėl teks būti kantriems. Tais gyvenimo periodais, kai geležies poreikis didesnis, užtektinai nevalgant daug jos turinčio maisto, ypač vegetarams ir veganams, taip pat – sutrikus jos pasisavinimui dėl ligos, geležies preparatą gali tekti vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

 PAVASARIO LIGOS. Ruošiamės žiedadulkių sezonui. Saugomės pavasarinių ligų. Kosulys: kada gydytis patiems. Veiksminga priemonė užpuolus slogai, kosuliui ir gerklės skausmui. Kaip įveikti žarnyno infekcijas?

VAISTINĖLĖ. Kodėl pavasarį pritrūkstame geležies? Bakterijos, padedančios išsigelbėti nuo streso.

 BŪKIME SVEIKUČIAI. Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Kaip gyventi sergant atopiniu dermatitu? Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana.

KŪDIKIS. Gydytojas A. Vingras Apie kūdikius kamuojančius pilvuko dieglius.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Tandeminis žindymas. Kokie emociniai iššūkiai gali laukti?                                                                                      

VERTA ŽINOTI. 6 priemonės vaikams, turintiems sensorinės integracijos sutrikimų.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 
[raw]

[/raw]

Geležies stoka gali lemti infekcijas

Geležis yra būtinas mikroelementas raudonuosiuose kraujo kūneliuose esančio baltymo – hemoglobino susidarymui. Šis baltymas išnešioja iš plaučių deguonį po visą organizmą. Kraujas lemia visų organizmo sistemų funkcijas, taip pat – ir imuninės, aprūpinimą maisto medžiagomis, pastovios kūno temperatūros palaikymą. Jis pašalina iš audinių anglies dvideginį ir kitus medžiagų apykaitos produktus.

Geležies stoka gali sukelti hipoksiją – deguonies badą. Tai paveikia visą organizmą ir savijautą. Kamuoja nuolatinis nuovargis, silpnumas, mieguistumas, atsiranda apatija, sunku sukoncentruoti dėmesį. Gali svaigti bei skaudėti galva, padažnėja širdies plakimas, dūstame dėl menkiausio fizinio krūvio. Dėl geležies stokos susilpnėjus imunitetui dažniau kimba įvairios infekcinės ligos, nesiliaujančios kamuoti ir sušilus orui. Išvaizdą gadinanti blyški ir išsausėjusi oda, slenkantys plaukai bei lūžinėjantys nagai dar labiau pablogina nuotaiką.

Geležies kiekiui turi įtakos ir vitaminai

Kad gerai apsirūpintume geležimi, reikalingi kai kurie vitaminai ir mikroelementai. Kraujo kūnelių susidarymui būtinas vitaminas B12 ir folio rūgštis, kurie padeda pasisavinti geležį. Trūkstant vitamino B12, eritrocitai pasidaro pernelyg dideli ir greitai suyra. Folio rūgštis padeda sustiprinti geležies veiksmingumą ir turi įtakos eritrocitų susidarymui. Geležies pernešimui į kaulų čiulpus reikalingas varis. 

Todėl pavasarį, kai pritrūkstame ir geležies, ir jos pasisavinimui reikalingų vitaminų bei mikroelementų, taip dažnai atsiranda geležies stokos anemija. Kadangi visų šių medžiagų stokos simptomai panašūs, atskirti, ko mums pritrūko, sudėtinga. Tai galima padaryti išsityrus kraują.

Pavasarį dar nėra šviežių vaisių ir daržovių, o pernykščiuose vitaminų bei mikroelementų kiekis daug mažesnis. Be to, pavasarį paūmėja gastritai, gastroenteritai, kolitai, opos. Dėl jų susilpnėja ir geležies, kaip ir kitų mūsų maiste esančių naudingų medžiagų, pasisavinimas. Tačiau bet kuriuo atveju mityba yra svarbi stengiantis išvengti geležies stokos anemijos.

Pavasarį ypač svarbūs maisto produktai

Pavasarį itin svarbu subalansuoti mitybą taip, kad gautume ir vitaminų bei visų maistingųjų medžiagų, ir geležies. Derėtų atkreipti dėmesį, kad didelę reikšmę turi ne tik maiste esančios geležies kiekis, bet ir jos pasisavinimas iš maisto produkto.

Daugiausia geležies pasisavinama iš mėsos, ypač – iš raudonos (veršienos, jautienos, avienos). Kiti šio mikroelemento šaltiniai yra kepenys, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, pavyzdžiui, moliuskai ir vėžiagyviai. Šiuose maisto produktuose esanti geležis yra hemo formos. Keliskart prasčiau organizmas pasisavina augaliniame maiste esančią ne hemo geležį. Jos turi kruopos, riešutai, daržovės, taip pat ir ankštinės, vaisiai, juodasis šokoladas.

Tačiau kai kuriuose augaluose, pavyzdžiui, špinatuose, esantys oksalatai slopina geležies pasisavinimą. Taip pat prastina hemo formos absorbciją juodojoje ir žaliojoje arbatoje, kavoje esantys taninai, sojos produktuose randami fitatai. Geležies greičiau pritrūksta vartojantiems daug pieno produktų. Ją pasisavinti trukdo piene esančios kalcio druskos. Tiesa, hemo geležis pagerina ne hemo formos pasisavinimą. Todėl, pavyzdžiui, mėsą, geriausia valgyti su daržovėmis.

Tačiau ne visada mityba padeda apsirūpinti reikiamu geležies kiekiu, tai vargu ar įmanoma, jeigu reikia atkurti jau sumažėjusias jos atsargas. Į geležies trūkumą yra linkusios reprodukcinio amžiaus moterys, netenkančios šio mikroelemento su krauju, ir nėščiosios. Taip pat – intensyviai augantys vaikai.

Tuomet padeda šio mikroelemento preparatai. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą: vienuose preparatuose yra hemo geležis, kituose – ne hemo.

Organizmui sava hemo geležis

Kaip ir iš maisto produktų, preparate esančią hemo geležį (geležis su hemoglobinu) organizmas pasisavina geriau. Ne hemo geležies preparatai blogiau toleruojami. Dažnam jų vartojimo periodas asocijuojasi su nemaloniais virškinimo sutrikimais: pykinimu, vėmimu, skrandžio skausmais, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Dėl prasto pasisavinimo tokie preparatai mažiau efektyvūs ir reikia didesnių dozių.

Preparate esanti hemo geležis (geležis su hemoglobinu) praktiškai nedirgina virškinamojo trakto. Mat ji yra natūralios gyvūninės kilmės mikroelementas. Šios formos geležis lengvai pasisavinama, tam neturi poveikio nei maisto produktai, nei skrandžio rūgštingumas. Taigi, nereikia apkrauti organizmo didelėmis dozėmis. Tai itin svarbu, nes geležies preparatą tenka vartoti ne vieną mėnesį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kada geležies pritrūksta greičiausiai?

Geležis būtina daugybei gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų. Ji yra eritrocituose esančio baltymo hemoglobino dalis, o jos trūkstant mažiau pasigamina ir eritrocitų, ir hemoglobino, kuris prisijungia plaučiuose esantį deguonį ir nugabena jį į visas organizmo audinių ląsteles. Geležis reikalinga ląstelėms atsinaujinti, DNR sintezei, nervų sistemai ir t. t. Dėl jos stokos sutrinka imuninės sistemos funkcijos, todėl dažnai sergama įvairiomis infekcijomis.

Šis mikroelementas ypatingai svarbus sparčiai augančiam vaikui nuo pat pirmųjų gyvenimo metų, brendimo laikotarpiu, ypač mergaitėms dėl prasidėjusių mėnesinių. Geležies poreikis didesnis vaisingo amžiaus moterims, nes jos netenka kraujo mėnesinių metu, nėščioms moterims – ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrą, nes geležies turi užtekti ir vaisiaus augimui bei placentos formavimuisi. Svarbu, kad jos nepritrūktų žindančiai mamai. Kuo didesnis geležies poreikis, tuo greičiau jos pritrūkstama ir išsivysto sunkiausia pasekmė –geležies stokos anemija (mažakraujystė).

Geležies atsargos priklauso nuo to, kiek jos gauname su maistu, o daugelio vaisingo amžiaus moterų dietos, kuriose yra mažai gyvūninės kilmės produktų, dar vienas geležies stokos anemijos rizikos veiksnys. Be to, yra daug veiksnių, nuo kurių priklauso jos pasisavinimas organizme.
Geležies gali pritrūkti sergant virškinamojo trakto liga, dėl kurios sutrinka jos pasisavinimas.

Šio mikroelemento netenkama dėl lėtinio kraujavimo, pavyzdžiui, kraujuojant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opai, hemorojiniams mazgams.

Geležies stokos anemija vaikams

Geležis turi įtakos vaikų psichomotoriniam vystymuisi, jos trūkstant gali suprastėti vaiko mokymasis. Daugelio tyrėjų duomenimis, didžiausią riziką mažakraujyste turi 6–24 mėn. vaikai bei paaugliai, dažnai šia liga suserga neišnešioti kūdikiai. Mamos mažakraujystė nėštumo metu – viena iš priežasčių geležies stokai atsirasti ankstyvoje vaikystėje. Kūdikiams ir mažesniems vaikams dažniausia geležies stokos anemijos priežastis yra netinkama mityba, nes sparčiai augant greitai gali pritrūkti šio elemento.

Kūdikio geležies atsargos ima sekti 4–6 mėnesį. Antrąjį gyvenimo pusmetį šio mikroelemento paros poreikis padidėja, todėl motinos pieno nebeužtenka ir kūdikis turėtų gauti geležies ir kitų medžiagų iš papildomo maisto.

Kūdikystėje patirtos mažakraujystės pasekmės gali būti jaučiamos visą vaikystę: vaikas dažnai serga infekcinėmis ligomis, atrodo nuolat pavargęs, sumažėja aktyvumas, suprastėja reakcija į aplinką, lėčiau vystosi pažintinės funkcijos ir blogiau sekasi mokytis.

Kokie požymiai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją?

Kai dėl geležies stokos sumažėja hemoglobino, organizmui pritrūksta deguonies, todėl pasijuntame prastai, pristingame energijos, sumažėja darbingumas. Geležies trūkumui nustatyti atliekami tyrimai. Hemoglobino kiekis kraujyje nustatomas pagal bendrąjį kraujo tyrimą, tačiau dar vienas svarbus rodiklis – feritino (geležį organizme padedančio išsaugoti baltymo) kiekis. Feritino pavidalu kepenyse yra apie du trečdaliai visų geležies atsargų. Hemoglobino kiekis kraujyje parodo, kiek geležies cirkuliuoja kraujyje, o feritino tyrimas – kepenyse sukauptas geležies atsargas. Sumažėjusį hemoglobiną gali išduoti bloga savijauta, o feritino trūkumo nejaučiame.

Kalbant apie simptomus, geriau jų nelaukti: bendrąjį kraujo tyrimą gydytojai pataria atlikti bent kartą per metus. Nedelskite kreiptis į gydytoją, jeigu pajutote šiuos požymius: įprasto fizinio krūvio metu pradėjote jausti nebūdingą silpnumą, kamuoja nuovargis, mieguistumas, prislėgta nuotaika, nemiga, sutriko dėmesio koncentracija, suprastėjo atmintis, nusilpo raumenys, atsirado duriantis širdies skausmas, išblyško ir pleiskanoja oda. Kiti dažni simptomai: dusulys, nagų trapumas, plaukų slinkimas, galvos skausmas ir svaigimas, neįprasti skonio pokyčiai: noras valgyti kreidą, ledo gabalėlius, varveklius, dantų pastą.

Vertingiausia – mėsoje esanti hemogeležis

Viena iš geležies stokos anemijos priežasčių prasta mityba. Kad apsirūpintume pakankamu geležies kiekiu, būtina valgyti mėsą, kepenis ir kitus gyvūninius produktus. Daugiausia geležies turi triušiena, jautiena, veršiena, kalakutiena, subproduktai (liežuvis, kepenys). Daug šio mikroelemento yra ir augalinės kilmės maisto produktuose: grybuose, grikiuose, persikuose, tačiau iš jų žarnyne organizmas pasisavina tik 2–3 procentus geležies. Gyvūninės kilmės produktuose esančios dvivalentės hemogeležies organizmas pasisavina 25–30 %. Trivalentės ne hemogeležies, kuri yra augaliniuose produktuose, pasisavinimą veikia nemažai maisto produktuose esančių medžiagų, pavyzdžiui, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai, grūdų ir ankštinių augalų fitatai. Hemogeležies absorbcijai kiti maisto komponentai praktiškai neturi įtakos.  

Vienas iš geležies stokos rizikos faktorių – vegetarizmas, nes nevartojama gyvūninės kilmės produktų, o iš augalinio maisto gauti užtektinai geležies neįmanoma. Jeigu vegetarė turi dar ir sveikatos problemų, geležies pritrūks dar daugiau.

Kaip gydoma mažakraujystė?

Paprastai, nustačius geležies stokos anemiją, skiriamas gydymas geležies preparatais, parenkant reikiamą dozę. Jeigu negalavimą sukelia kokia nors liga, gali prireikti rimtesnio gydymo. Sergant šia anemija svarbu ir tinkama mityba.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Gyvybiškai svarbus mikroelementas

Geležis – vienas būtiniausių organizmui mikroelementų. Ji įeina į raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose esančio baltymo hemoglobino sudėtį, o šis baltymas tiekia gyvybiškai svarbų deguonį visų organizmo audinių ląstelėms. Tad trūkstant geležies sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Geležis reikalinga raumenų susitraukimams, normaliai nervinės sistemos būklei, naujų kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpuose, DNR sintezei. Be to, geležis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, ji yra daugelio fermentų ir imuninės sistemos medžiagų sudedamoji dalis. Šio mikroelemento stoka gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Moteris per parą turėtų gauti 1–2 mg geležies su maistu, o nėštumo metu, kraujuojant ir žindant šio mikroelemento reikia gerokai daugiau – 10–25 mg.

Kada geležies pritrūksta?

Geležis į organizmą patenka su maistu, taigi viena iš stokos priežasčių, kad per mažai jos gaunama netinkamai maitinantis, ši problema ypatingai aktuali mėsos, paukštienos ir žuvies nevalgantiems veganams ir vegetarams. Dar viena geležies stokos priežasčių – dietų laikymasis, apribojant maisto kiekį, badavimas.

Geležies stokos anemijos rizikos grupei priskiriamos reprodukcinio amžiaus moterys, nes jos menstruacijų metu netenka dalies kraujo, o kartu su juo ir geležies. Gimdymo metu moteris taip pat praranda daug kraujo. Padidėjus geležies poreikiui dažnai jos pritrūksta nėščiosioms ir žindančioms moterims. Todėl šiais gyvenimo periodais itin svarbu tinkamai maitintis ir reguliariai tikrintis geležies kiekį.

Geležies gali pritrūkti aktyviai sportuojant, nes jos prarandame prakaituodami, vartodami kai kuriuos vaistus, daug kofeino turinčius gėrimus, taip pat – dėl kraujo donorystės. Dažna priežastis yra lėtinis kraujavimas, liga gali išsivystyti sergant virškinimo trakto ligomis, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas. Šio mikroelemento stoką lemia įvairios ligos: inkstų, cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos miomos.

Ar galime atpažinti ligą?

Mažakraujystė vystosi lėtai, iš pradžių ligos simptomų galima nejausti ir ligos neįtarti. Be to, kai kuriuos geležies stokos anemijos požymius nesunku priskirti paprastam nuovargiui, motyvacijos stokai. Nieko nedarant geležies trūkumas virsta alinančia liga.

Pagrindiniai anemijos simptomai:
– greitas nuovargis, energijos stoka, nemiga;
– dėmesio koncentracijos sutrikimai;
– raumenų silpnumas;
– galvos skausmas, svaigimas;
– neįprastai didelis širdies susitraukimų dažnis, ypač fizinio aktyvumo metu;
– žemas kraujospūdis;
– kvėpavimo nepakankamumas, dusulys;
– blyški oda, plaukų slinkimas;
– kojų mėšlungis;
– skonio pasikeitimas – potraukis valgyti ne maisto produktus, tokius kaip popierius, kreida ar smėlis.

Dėl geležies stokos anemijos gali atsirasti šalčio netoleravimas, sumažėti atsparumas infekcijoms, paūmėti širdies ir kvėpavimo takų ligos, pasidaryti sunku nuryti kietą maistą.

Geriausiai organizmo pasisavinama – hemogeležis

Su maistu į organizmą patekusios geležies atsargų kiekį reguliuoja absorbuojančios plonosios žarnos ląstelės. Maiste geležis randama hemojunginių ir ne hemogeležies jonų formų. Hemogeležies yra mėsoje, daugiausia – jautienoje ir avienoje, gyvulių kepenyse, triušienoje, žuvyje, ne hemogeležies turi augaliniai maisto produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Iš įvairaus maisto organizme pasisavinama tik 1–2 proc. geležies. Hemogeležį organizmas pasisavina greičiau ir lengviau.

Augalinės kilmės – ne hemogeležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis, baltymai, esantys mėsoje, žuvyje, vištienoje. Blogina pasisavinimą medžiagos, sudarančios netirpias druskas – fitatai, kurių yra grūduose, ankštinėse daržovėse, fosfatų druskos, kalcis. Taip pat – vaisiuose, daržovėse, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai. Tačiau šios medžiagos neturi įtakos hemogeležies pasisavinimui.

Teks išsitirti

Nustatant anemiją pirmiausiai išsiaiškinama ligą sukėlusi priežastis. Įvertinami simptomai, žmogaus sveikata, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, galimi kraujavimo ar infekcijos židiniai. Įtarus geležies stoką atliekami kraujo tyrimai. Tačiau bendrojo kraujo tyrimo nustatyti ligai neužtenka, nes šio mikroelemento kiekis kraujo serume skirtingu paros metu svyruoja. Jis priklauso, pavyzdžiui, nuo to, ką valgėte ar gėrėte. Todėl atliekamas tikslesnis – geležies atsargų organizme, t. y. baltymo feritino kiekio tyrimas. Gali būti tiriamas ir transferinas – baltymas, pernešantis geležį į audinius ir padedantis reguliuoti šio mikroelemento kiekį kraujyje. Trūkstant geležies transferino koncentracija didėja, nes organizmas stengiasi kuo daugiau jos pernešti hemoglobino gamybai.

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai kraujavimui iš įvairių organų nustatyti: slapto kraujavimo išmatose išsiaiškinimui, endoskopinė žarnyno apžiūra (įvertinti, ar nekraujuoja iš virškinamojo trakto), šlapimo tyrimas dėl kraujavimo iš šlapimo sistemos organų bei ginekologinė moters išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūra.

Kaip gydoma geležies stokos mažakraujystė?

Nustačius anemiją, rekomenduojama gydyti geležies stoką lėmusią pagrindinę ligą. Geležies atsargos nesunkiai papildomos tinkamai maitinantis ir vartojant geležies papildus. Patariama valgyti daug geležies turinčių maisto produktų: jautienos, vištienos, žuvies, krevečių, austrių, tamsių lapinių salotų, pupelių, įvairių grūdų patiekalų, kiaušinių, riešutų, džiovintų ir šviežių vaisių, tamsaus šokolado.

Paprastai rekomenduojama vartoti 100–200 mg geležies turinčius maisto papildus, geriau vienu kartu, arba išimties atvejais dozę dalinant į 2–3 dalis. Nėščiosioms, nustačius geležies trūkumą bei esant anemijai būdingų požymių, patariama vartoti mažas 20–80 mg/d geležies dozes.

Geležies maisto papildai gali būti skirstomi į dvi grupes: turintys hemogeležies (gyvulinės kilmės) arba ne hemogeležies (augalinės kilmės). Ne hemogeležies, esančios maisto papilduose, pasisavinama tik iki 10 proc., o likę 90 proc. nepasisavintos geležies dirgina žarnyną, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, pykinimą bei vidurių užkietėjimą.

Be to, ne hemogeležies pasisavinimą blogina skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, taip pat kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, kava ir arbata. Augalinės kilmės geležis absorbuojama tik dvylikapirštėje žarnoje, o gyvulinės – visame žarnyne. Gyvulinės kilmės hemogeležis organizme pasisavinama 15–45%. Skirtingai negu augalinės kilmės geležies, hemogeležies pasisavinimui beveik neturi įtakos mityba ir skrandžio rūgštingumas (slopina pasisavinimą tik pienas). Todėl vartojant hemogeležies preparatą geležis geriau pasisavinama ir greičiau atkuriamas reikiamas jos kiekis. Optimaliam rezultatui pasiekti geležies preparatą rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau

Nėštumo metu hemoglobino gali sumažėti gana greitai, ypač – artėjant prie antrosios nėštumo pusės, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija.

Hemoglobino norma yra 120 – 150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Bet netekus daug hemoglobino susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai.  Hemoglobino gamybai organizme reikia daugelio medžiagų. Ypatingai svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.

Geležis – nėštumo metu reikia dvigubai daugiau

Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač – pirmą nėštumo trimestrą, nes tuo laikotarpiu vaisius dar neturi skydliaukės, o geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.

Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, nes turi susidaryti vaiko vystymuisi ir augimui reikalingas kiekis. Organizmas turi savybę kaupti geležį: nepanaudotas šio mikroelemento kiekis iš karto atidedamas į atsargas.

Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat ir placentai formuotis, apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka.

Ypatingai geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat – nešiojant kelis vaikelius, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo.

Geležies stokos požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms.

Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo turi ir galvijų kepenys, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai negu iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.

Folio rūgštis – vaiko smegenims ir sveikiems nervams

Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, ji skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.

Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas tuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai,  fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu.

Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, kai kurių amino rūgščių susidarymui, stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse, taip pat – kai kurių vitaminų pasisavinimą.

Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, jis reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi, svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema.

Daugiausia folio rūgšties turi tamsiai žalios spalvos daržovės, kepenys, jautiena, ėriena, kiauliena, vištiena, kiaušinio trynys, pienas, sūris, lašiša, tunas. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės. Bet tai itin nepatvarus mikroelementas, jis greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.

Vitaminas B12 – būtinas folio rūgščiai ir geležiai

Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, taigi nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Šio vitamino pritrūkus eritrocitai pasidaro labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies.

Drauge su folio rūgštimi vitaminas B12 dalyvauja amino rūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo amino rūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, bet taip pat lemia tai, kad folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją.

Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių bei organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja.

B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika.

Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo galvijų kepenyse ir inkstuose. Todėl nuo jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypatingai nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai – būsimam kūdikiui.

Parengė Undinė Gilė

Geležies stoka gali pakenkti visam organizmui

Nuo geležies priklauso hemoglobinas, kuris dalyvauja daugelyje ląstelėje vykstančių procesų, o jos pritrūkus dažnai susergama geležies stokos anemija (mažakraujyste). Dažniausiai ši anemija nustatoma vaisingo amžiaus moterims.

Trūkstant šio mikroelemento, kraujyje sumažėja baltymo hemoglobino, į kurio sudėtį įeina geležis, ir raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), pernešančių deguonį iš plaučių į kitus organus. Todėl organizmui jo pristinga.

Daugiausia geležies galime gauti iš gyvūninių maisto produktų: mėsos (ypač daug jos triušienoje, jautienoje, kalakutienoje, vištienoje), kepenų, liežuvio ir kitų, augaliniame maiste taip pat pakanka šio elemento, bet jame esančios formos geležis prastai pasisavinama.

Jeigu nėščiai moteriai stinga geležies, vaisiui pritrūksta deguonies, dėl to vaikas gali gimti mažo svorio ir lėčiau vystytis. Tokios moterys dažnai pagimdo per anksti, o naujagimio organizme irgi trūksta geležies atsargų. Šio mikroelemento stoka pirmaisiais gyvenimo mėnesiais gali lemti protinio ir psichomotorinio vystymosi sutrikimus.

Moterys per parą turi gauti apie 15 mg geležies, nėštumo ir žindymo periodu jos poreikis padidėja iki 20-25 mg, vaikams reikia nuo 5 iki 10 mg, vyrams užtenka apie 10 mg. Kuo didesnis šio elemento poreikis, tuo greičiau jo gali pritrūkti. Taigi, nėščios bei žindančios moterys rizikuoja labiausiai.

Folio rūgštis – svarbu, kad nepritrūktų dar iki nėštumo

Folio rūgštis (vitaminas B9) svarbus moters organizmui mikroelementas, kurio pritrūkus sumažėja ir geležies pasisavinimas. Folio rūgšties stoka taip pat gali sukelti anemiją, nes jos irgi reikia kraujo kūneliams (eritrocitams) gamintis. Todėl nuo jos taip pat priklauso hemoglobino kiekis. Folio rūgšties poreikis moterims, kaip ir geležies, padidėja nėštumo ir žindymo periodais. Jos daugiau reikia ir sergant, pavyzdžiui, žarnyno ir kepenų ligomis, mažakraujyste. Suaugusiesiems rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra 240 mikrogramų. Vaisingo amžiaus moterims rekomenduojama kasdien vartoti po 400 mikrogramų folio rūgšties iki pastojant ir tiek pat nėštumo periodu, o žindančioms mamoms dar daugiau – 480 mikrogramų per dieną.

Nuo šio vitamino kiekio nėščiosios organizme priklauso vaisiaus vystymasis. Folio rūgštis apsaugo nuo placentos atsisluoksniavimo, įgimtos širdies ydos, galvos smegenų pažeidimų, nuo vaisiaus vystymosi sutrikimų (įskilo stuburo, kiškio lūpos, vilko gomurio). Dėl jos stokos vaikelis gali gimti per anksti, o gimdyvei tai gali lemti kraujavimus.

Vitaminas B9 lemia imunitetą, nes skatina leukocitų, organizmo apsaugą stiprinančių kraujo ląstelių, gamybą, taigi padeda išvengti virusinių bei bakterinių infekcijų. Folio rūgštis svarbi bet kurio amžiaus moteriai: padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, galvos skausmų, depresijos, išsklaido prastą nuotaiką. Be to, šis vitaminas padeda sureguliuoti mėnesinių ciklą. Jo turi daržovės (špinatai, salotų lapai, pupelės, žirniai, smidrai), abrikosai, bananai, citrusiniai vaisiai.

Kada reikėtų susirūpinti?

Blogiausia, kad iš pradžių, dar iki išsivystant anemijai, nedidelis folio rūgšties arba geležies trūkumas nepastebimas, nieko blogo nejaučiame, nes organizmas prie tokios situacijos prisitaiko. Kai hemoglobino ima trūkti daugiau, pradeda kamuoti nuolatinis nuovargis, silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, gali skaudėti ir suktis galva, sutrikti virškinimas. Lūžinėjantys nagai, skilinėjantys lūpų kampučiai ir slenkantys plaukai – taip pat anemijos požymiai. Dėl deguonies stokos smegenyse darosi sunku sutelkti dėmesį, sumažėja darbingumas. Dar viena problema, kad susilpnėja imunitetas, todėl padidėja polinkis infekciniams susirgimams.

Kai folio rūgšties bei geležies poreikiai didesni, subalansuota mityba, deja, nepadės. Todėl dar iki pastojant, nėštumo ir žindymo periodais gydytojai dažniausiai pataria vartoti šių mikroelementų preparatus profilaktinėmis dozėmis.

Parengė Dalia Petrutytė

Geležis

Geležies poreikis ypač padidėja ankstyvoje vaikystėje, vaikui intensyviai augant, paauglystėje, taip pat moterims nėštumo metu. Po gimimo kūdikiai labai sparčiai auga, jų metabolinės reakcijos labai intensyvios, todėl prenatalinės (gautos iki gimimo) geležies atsargos greitai išsenka. Kad taip neatsitiktų, kūdikio racione turi būti pakankamai geležies.

Svarbu žinoti, kad geležis nėra lengvai organizmo pasisavinamas elementas. Pasisavinama apie 8 – 30 proc. maiste esančios geležies. Visuose vaisiuose ir daržovėse yra „neheminė“ geležis, kuri sunkiai absorbuojama. „Heminės“, lengviau įsisavinamos randama gyvuliniuose produktuose. Geležies rezorbciją didina vitaminas C, varis, kobaltas, magnis, o blogina kalcis, oksalatai, fosfatai, taninai, antacidiniai preparatai, kava ir juoda arbata. Jei trūksta baltymų, folio rūgšties, B grupės vitaminų, vitaminų E ir C, geležies pasisavinimas taip pat sutrinka.

Geležies poreikis per parą pagal vaiko amžių.

Pagrindiniai požymiai, kad mityboje trūksta geležies – bendras silpnumas, pablyškusi, sausa oda, apetito stoka.

Geležies atsargas atstatyti galima koreguojant maistą – t.y. valgant daug geležies turinčių produktų ir papildant mitybą geležies papildais. Be geležies, kraujo gamyboje dalyvauja ir tokios medžiagos, kaip vitaminas B12, foliatai, o varis ir vitaminas C pagerina šio mineralo pasisavinimą ir pernešimą organizme. Todėl norint efektyviai papildyti geležies atsargas, patartina rintis sudėtinius geležies ir kitų kofaktorių maisto papildus, kurių sudėtyje būna ne tik geležies, bet ir vitamino C ir vario, vitamino B12, folio rūgšties ir kitų naudingų maistingųjų medžiagų.

Svarbu paminėti, kad geležies preparatus reikėtų vartoti ne tik kol hemoglobino pasidarys pakankamai, bet ir susidarys geležies atsargos audiniuose, o tam gali prireikti 6 – 9 mėnesių ar net daugiau.

RUDENS LIGOS. Jeigu peršalęs vaikas užkimo, galite įtarti laringitą. Kas geriausiai apsaugos vaiką ir suaugusius šeimos narius nuo gripo? Neišvengėte peršalimo ligos – patarimai, kaip gydytis, kad greičiau pasveiktumėte. Kada kosulys padeda pasveikti? Kaip aprengti vaiką rudenį, kad jis nesušaltų, nesušlaptų ir neperkaistų?

VAISTINĖLĖ. Medikės mamos pasakojimas apie preparatą, kuris padeda nesusirgti visai šeimai. Kodėl stresas kenkia imunitetui? Paraudo, ašaroja, niežti akys – galbūt tai konjunktyvito – akių junginės uždegimo pradžia. Vaikui būtini vitaminai, kurie suteikia jėgų nugalėti rudens virusus.

SVEIKA MITYBA. Interviu su vaikų gydytoju Kazimieru Vitkausku apie vandenį: kada pradėti juo girdyti kūdikį, koks vanduo geriausias vaikui?

KŪDIKIS. Ištrauka iš gydytojo K. Vitkausko knygos „Kūdikio žindymas“ Pirštas kūdikio burnoje –blogai ar gerai? Koks vežimėlis jums tinka pagal gyvenimo būdą? Ką verta žinoti tėvams apie pirmuosius dantukus?

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kodėl svarbu, kad vaikui nepritrūktų geležies. Ar adenoidai iš tikrųjų yra barjeras ligoms ir kada reikia operacijos?

PATARIMAI TĖVAMS. Gudrybės, padėsiančios mamai ir tėčiui sudominti vaiką darželiu.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2015 metų ruduo