MAMŲ ISTORIJOS.

PAVASARIO LIGOS.  Paprasti būdai stiprinti vaiko sveikatą. Gerklės skausmas – daugelio ligų pranašas. Kaip išgyventi pavasarį alergiškam žmogui?

VAISTINĖLĖ. Įveikti ligą padės inhaliacijos. Žarnyną užpuolė virusai – nepamirškite probiotikų.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Trumparegystė progresuoja šuoliais. Ką daryti? Vaikui skauda pilvą? Gali būti, kad kaltas stresas.

KĄ VALGOME? Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Ką daryti, jeigu vaikas nevalgo? Ar netoleruojant laktozės būtina atsisakyti pieno 

MAMYTĖ. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Gydytojas Kazimieras Vitkauskas, psichologė K. Tarnauskienė Kai kyla nerimas, ar saugu žindyti nėštumo metu.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. pavasaris

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Kada suskaudus gerklę reikia antibiotikų?

Gerklės skausmas visiems gerai pažįstamo peršalimo palydovas – kartu su nosies užgulimu, sloga, čiauduliu ir kosuliu. Tačiau gerklės skausmo priežastis gali būti rimtesnė liga, kuria susirgę be gydytojo pagalbos neapsieisime.

Viena iš jų – gripas, jo simptomai yra aukšta temperatūra, užgulta krūtinė, sausas kosulys, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, silpnumas. Ši liga pavojinga dėl galimų komplikacijų: bronchito, sinusito, plaučių uždegimo, meningito, širdies raumens uždegimo miokardito. Todėl susirgus gripu patariama kreiptis į gydytoją.

Nei peršalimas, nei gripas, jeigu neišsivysto bakterinė komplikacija, antibiotikais negydomas. Šie vaistai virusų neveikia – antibiotikus gali skirti gydytojas susirgus bakterine infekcija.

Skauda gerklę sergant faringitu. Tai virusų arba bakterijų sukeltas ryklės uždegimas. Ligoniui skauda ryjant maistą, silpna, kamuoja karščiavimas, raumenų skausmas. Virusinė liga praeina per keletą dienų, užtenka simptomus malšinančių preparatų. Bakterinis faringitas gydomas gydytojo skirtais antibiotikais.

Gerklės skausmo priežastis gali būti gerklų gleivinės uždegimas laringitas, kurį dažnai išprovokuoja peršalimas. Tai mažų vaikų liga, kurią dažniausiai sukelia virusai. Išskirtinis laringito simptomas yra lojimą primenantis kosulys, užkimimas, gali pakilti temperatūra. Ligai progresuojant, darosi sunku įkvėpti, gali atsirasti dusulys, dėl kurio tenka vykti pas gydytoją.

Stiprus ryklės skausmas kamuoja sergant gomurio tonzilių uždegimu tonzilitu (dar vadinamu angina). Ligai būdingas skausmingas rijimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Gydant tonzilitą, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali prireikti antibakterinių vaistų arba antibiotikų.

Gerklę skauda ir sergant alergija. Dulkės, žiedadulkės ir kiti alergenai ją dirgina ir gali sukelti uždegimą. Kartu su gerklės skausmu atsiranda tipiški alergijos simptomai, pavyzdžiui, akių niežėjimas, paraudimas ir ašarojimas, nosies užgulimas, vandeninga sloga ir čiaudulys.

Kaip numalšinti gerklės skausmą?

Gerklės gleivinę svarbu drėkinti, todėl gerkite daug skysčių, kurie padės pašalinti ligos sukėlėjus. Nuraminti gerklę padės ne per karšta arbata arba sultinys. Pasirūpinkite tinkama oro drėgme namuose – dažniau vėdinkite. Jeigu oras vis tiek sausas, įjunkite drėkintuvą. Galima apmuturiuoti kaklą šaliku arba užsidėti kompresą su pakaitinta druska. Šiluma skatina aktyvią kraujotaką, o su krauju atiteka daugiau imuninių ląstelių, kurios kovoja su liga. Taip pat svarbus poilsis, suteikiantis organizmui jėgų susidoroti su liga.

Sumažinti skausmą, esant gerklės uždegimui, gali ir ledai – vėsindami jie suteikia vietinę nejautrą. Tačiau tik trumpam, o dažniausiai juose yra daug cukraus, kuris stiprina uždegimą ir silpnina imunitetą.

Dezinfekuoti gerklę galite naminėmis priemonėmis – skalaudami tirpalu su druska ar medetkų, ramunėlių, čiobrelių nuoviru. Skalavimui galima pasigaminti druskos tirpalą: šilto vandens stiklinėje išmaišykite šaukštelį druskos.

Puiki naminė priemonė medus, turintis antibakterinių ir antivirusinių savybių. Jį išmaišykite šiltame gėrime arba iš lėto šiek tiek jo suvalgykite. Antiseptiškai veikia kitas bičių produktas – propolis, dar vadinamas bičių pikiu.

Tradicinis receptas – karštas pienas su medumi iš tikro gali pakenkti. Pienas skatina gleivių gamybą ir tai dar labiau sustiprina nemalonius simptomus. Be to, karštame piene medus praranda savo naudingąsias savybes.

Skaudančiai gerklei padės vietinio poveikio priemonės: skausmą malšinantys purškalai, tabletės, pastilės, skalavimo skysčiai. Tokios priemonės turi drėkinamųjų, antiseptinių bei uždegimą mažinančių medžiagų. Vaistinėse galima rasti įvairių purškalų ir tablečių, turinčių natūralių gerklės skausmą malšinančių ir dezinfekuojančių augalinių medžiagų, pavyzdžiui, čiobrelių, propolio, medaus. Purškiami preparatai gerai pasiekia užpakalinę ryklės sienelę ir padengia gleivinę – taip ją apsaugodami.

Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją

Jei po savaitės savijauta nepagerėjo, gerklės skausmas nepraeina, metas kreiptis į gydytoją. Tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, jeigu atsirado šie simptomai:

• stipriai skauda gerklę,
• pasunkėjo kvėpavimas,
• sunku nuryti seiles ir išsižioti,
• temperatūra didesnė nei 38 laipsniai,
• sunku pajudinti kaklą.

 Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

 Priežastys:

– gali būti viršutinių kvėpavimo takų ligų, pvz., slogos, nosiaryklės uždegimo komplikacija;

– mažų vaikų siauri kvėpavimo takai, labai švelni, puri gleivinė, kurioje yra geros sąlygos uždegimui atsirasti;

– aplinkos užterštumas, pvz., namuose yra rūkančių;

– išrankus valgymas – organizmas, nuolat negaudamas pakankamo kiekio įvairių medžiagų, nusilpsta;

– išvedant į lauką vaikas per šiltai aprengiamas;

– auginamas „šiltnamio sąlygomis“, tampa neatsparus bet kokiam aplinkos temperatūros pokyčiui;

– alerginės ligos;

– įkvėpimas stipriai veikiančių lakiųjų cheminių medžiagų. 

Būdinga:

– pakyla temperatūra iki 37,7 °C, rečiau – 38,5 °C;

– skauda gerklę ir už krūtinkaulio;

– prikimsta balsas;

– vargina kosulys (iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, su skrepliais;

– maži vaikai skreplius praryja, nes nemoka jų išspjauti, dėl to atsiranda vėmimas, gali dingti apetitas;

– kartu su kosuliu pasunkėja kvėpavimas;

– kai yra sloga, gerklės uždegimas, pakinta kosulio pobūdis, jis gali tapti lojamas;

– vaikas blogai valgo, mažai miega;

– ligos trukmė – 10–14 dienų. Jei neatsiranda komplikacijų, pvz., bronchiolito <…> ar plaučių uždegimo <…>.

Kaip padėti?

– Intensyviai gydykite viršutinių kvėpavimo takų (peršalimo) ligas;

– nors vyresniems nei vienerių metų vaikams bronchitas dažniausiai yra nepavojinga liga, tačiau nepasitarus su gydytoju gydyti nederėtų. Gydytojas skiria vaistų, atsižvelgdamas į ligonio būklę;

– jei vaikas turi temperatūros, būtų geriau, kad daugiau laiko praleistų lovoje, kurioje galėtų judėti į valias;

– jei vaikas mažas, dažnai jį panešiokite, palaikykite ant rankų, keiskite padėtį;

– kas 2 val. skersvėju vėdinkite kambarį;

 jei vaikas neturi temperatūros ir gerai jaučiasi, pabūkite su juo gryname ore, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį, ar nesušilo, ar nepavargo. Nuo namų toli nenueikite, kad bet kuriuo momentu galėtute grįžti;

– pasiūlykite kuo daugiau gerti. Tiks arbata su aviečių uogiene, čiobrelių ar džiovintų aviečių stiebelių, juodųjų serbentų lapų bei uogų arbatos po 20–30 ml ne rečiau  kaip 4–5 kartus per dieną;

– jei kambario oras sausas, efektyviausia jį drėkinti specialiais oro drėkintuvais. Jų būna elektros prekių skyriuose visuose šiuolaikiniuose prekybos centruose;

– kosulys neslopinamas jokiomis priemonėmis;

– kai ligoniukas neturi temperatūros, tiks kojų vonelės. Kojos iki pusės blauzdų įmerkiamos į 37 °C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra didinama iki 42–43 °C. Kojos per procedūrą uždengiamos antklode arba rankšluosčiu. Norint sustiprinti vonelės poveikį, galima įpilti 2–3 valgomuosius šaukštus druskos arba 20–30 gramų garstyčių miltelių į kibirą vandens. Po procedūros kojos nuplaunamos tokios pat temperatūros vandeniu, nušluostomos, apaunamos šiltomis, tik ne sintetinio pluošto, puskojinėmis ir guldomas miegoti. Prie kojų dedama šildyklė. Kojų vonelės trukmė – 10–20 minučių. Jos kartojamos 4–5 vakarus, kol vaikas sunkiai kosti. Dar geriau, kai vaikas kaitina kojas, duoti jam atsigerti mažais gurkšniais jau minėtų šiltų arbatų.

Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?

– Jei vaiko, nepaisant jo amžiaus, būklė pablogėjo: atsirado dusulys, sustiprėjo kosulys, labiau pakilo temperatūra ar skrepliuose atsirado kraujo siūlelių;

– kvėpavimas tapo dažnesnis ir sunkesnis, mažylis pablyško, atsisako gerti;

– jeigu ligos požymiai neišnyko per 10–14 dienų, nes liga galėjo komplikuotis, pvz., plaučių uždegimu <…>.

Kaip išvengti?

– Vaiką nuolat grūdinti;

– vengti kontakto su sergančiais ūminėmis kvėpavimo takų (peršalimo) ligomis, ypač šaltuoju metų sezonu;

– dažnai būti gryname ore vaiką tinkamai aprengus;

– išmokyti asmens higienos visus šeimos narius, pvz., vienkartinėmis servetėlėmis užsidengti nosį ir burną kosint bei čiaudint ir tuojau pat išmesti jas į šiukšliadėžę su sandariu dangčiu.

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Todėl patariama kreiptis į gydytoją, kad įsitikintumėte, kad tai nėra, pavyzdžiui, dėl bakterijų kaltės atsiradęs ūminis faringitas arba tonzilitas, kuriam gali prireikti specifinio gydymo.

Bakterijų sukeltos gerklės ligos sunkesnės

Šaltuoju periodu mažam vaikui dažniausiai nepavyksta išvengti peršalimo ligų ir kartu su jomis atsirandančio gerklės skausmo. Taigi, kai vaikas pradeda skųstis gerklės perštėjimu, skausmu ryjant, nepanikuokite. Gerklės skausmą dažnai sukelia paprastos virusinės infekcijos, kurios ilgai nesitęsia.

Virusinių peršalimo ligų simptomai panašūs: kūno temperatūra pakyla iki 37–38 laipsnių, atsiranda sloga ir kosulys, bendras silpnumas, šaltkrėtis, užkimsta balsas, skauda gerklę.

Jei paaiškėja, kad jūsų vaiko gerklės skausmas yra tik paprasto peršalimo pasekmė, galite imtis naminių priemonių, taip pat vaistinėje įsigyti nemalonius simptomus slopinantį preparatą. Gerklytę gali nuraminti čiulpiamosios pastilės, purškalai, skalavimo skysčiai. Tik atkreipkite dėmesį, kokio amžiaus vaikui galima vartoti tokį preparatą. Numalšinti gerklės skausmą padeda šiluma. Kakliuką galite aprišti medvilnine skarele arba šiltu šaliku ir būtinai girdykite mažylį šiltais skysčiais.

Paprastos virusinės ligos gydomos tik simptomus palengvinančiomis priemonėmis. Bet jei jūsų vaiko gerklės skausmas atsirado dėl bakterinės infekcijos, gydytojas gali skirti antibiotikus.

Susirgus bakterine liga, dėl gerklės skausmo, kuris sustiprėja ryjant, vaikas nebegali valgyti ir gerti, skausmas gali išplisti į ausis. Kiti bakterinės ligos požymiai nemalonus kvapas iš burnos ir seilėtekis. Kosulio tokia infekcija dažniausiai nesukelia. Temperatūra šokteli per 38 laipsnius, gali padidėti ir tapti skausmingi kaklo limfmazgiai.

Bakterijos yra ypač pavojingi ligos sukėlėjai, galintys lemti rimtas komplikacijas. Vaikų, sergančių bakterine liga, gerklės gydymas yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Netinkamai gydomos ligos, pavyzdžiui, tonzilitas, gali pažeisti širdį, kraujagysles, raumenis ir kitus audinius. 

Svarbu neuždelsti

Skaudėti gerklę gali dėl daugelio ligų, kurios pažeidžia skirtingas gerklės vietas. Jei uždegimas prasidėjo ryklėje – tai faringitas, jei uždegimas pažeidė tonziles – tonzilitas (angina), gerklų uždegiminė liga yra vadinama laringitu. Tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas. Jis taip pat patars, kaip gydytis, – skirtingoms bakterinėms ligoms įveikti reikalingos kitokios priemonės.

Kartais tėvai nesikreipia į gydytojus, manydami, kad gerklės skausmo galima atsikratyti skalaujant ir geriant daug skysčių. Jei ligą sukėlė virusai, tokios priemonės tikrai palengvins vaiko būklę ir po keleto dienų gerklės skausmas gali praeiti.

Bet jei ligos kaltininkas yra bakterijos, savarankiškas gydymas gali turėti rimtų pasekmių, nes bus prarastas laikas, ir vaikas gali patirti sveikatai pavojingų komplikacijų.

 Kaip atskirti bakterinį faringitą nuo virusinio?

Ryklės uždegimui (faringitui) būdingas dažnas kosulys, gerklės perštėjimas, džiūvimas, paraudimas ir skausmas – ypač ryjant maistą. Dažniausiai ligą sukelia virusai (rinovirusai, adenovirusai), bet kartais ir bakterijos (streptokokai, mikoplazmos). Taip pat faringito kaltininkės gali būti dirginančios aplinkos medžiagos ir alergenai. Gydymas priklauso nuo ligos kilmės, todėl svarbu tiksliai nustatyti ligos sukėlėją.

Sergant virusiniu faringitu užtenka simptominio gydymo. Esant bakteriniam faringitui, gali prireikti ir antivirusinių vaistų. Lėtinio faringito gydymas skiriamas atsižvelgiant į gerklės gleivinės būklę. Sergant ir virusiniu, ir bakteriniu faringitu, labai svarbu numalšinti ryklės skausmą, sudrėkinti bei dezinfekuoti gleivinę.

Atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinės infekcijos padeda keletas simptomų. Skausmingas rijimas, karščiavimas, bendras silpnumas yra abiejų tipų faringito požymiai. Jeigu prie jų prisijungia kosulys ar išskyros iš nosies, burnoje atsiranda opelių, galime įtarti virusinę ligą.

Nuolatinis labai stiprus ryklės skausmas, padidėję kaklo limfmazgiai, labai skausmingas rijimas, pūlingos apnašos gali byloti apie bakterinę infekciją. Sergant bakterine liga, paprastai nėra kitų peršalimo požymių, gali kamuoti pykinimas, vėmimas, pilvo ir galvos skausmai.

Aukšta temperatūra gali byloti apie bakterinį tonzilitą

Angina (arba ūminis tonzilitas) – tai gomurio tonzilių uždegimas. Būdingi ligos požymiai – stiprus gerklės skausmas, perštėjimas, sunkumas ryjant, patinusios, paraudusios tonzilės, ant kurių gali atsirasti baltų apnašų. Ilgai nenustatant ūminio tonzilito (anginos) ir laiku nepradėjus gydymo, liga gali tapti lėtinė. Lėtinio tonzilito gydymas yra gana ilgas, o ligos paūmėjimas daug sunkesnis.

Susirgus virusinės kilmės tonzilitu prie gerklės skausmo prisideda sloga ir kosulys, skauda galvą, ant tonzilių atsiranda opelės. Virusinis ūminis tonzilitas yra lengviausia – katarinė ligos forma.  Uždegimas pažeidžia tik tonzilių paviršių. Tokia liga paprastai gydoma 3–5 dienas, bet jeigu savijauta negerėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Bakterine angina sergama sunkiau ir ji ilgiau tęsiasi. Gerklės skausmas stiprus, ištinsta ir pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai, temperatūra gali pakilti iki 38–39 laipsnių, ant tonzilių atsiranda pūlingos apnašos, iš burnos gali sklisti blogas kvapas.

Bakterinė angina gali būti dviejų formų. Folikulinis tonzilitas pažeidžia gilesnius tonzilių audinius, atsiranda pūlių. Sergant kita ligos forma – lakūnine angina – pūliai nukloja visą tonzilės paviršių. Negydant abiejų bakterinės anginos formų simptomai užsitęsia ir kyla komplikacijų pavojus.

Tiek sergant virusiniu, tiek bakteriniu tonzilitu labai svarbus nuskausminimas. Virusinė angina gydoma simptomus malšinančiomis priemonėmis, o susirgus bakterine infekcija gydytojas gali skirti antibiotikus.

Užkimęs balsas praneša apie laringitą

Virusinės infekcijos gali sukelti mažam vaikui pavojingą ligą laringitą, kuriuo sergant taip pat skauda gerklę. Dažniausiai laringitu suserga kūdikiai ir ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Laringitas – gerklų gleivinės uždegimas, o ši gleivinė dengia ir balso stygas. Dėl šios ligos patinus balso stygoms bei viršutinei trachėjos daliai, susiaurėja plyšys, pro kurį oras patenka į plaučius. Todėl vaikui sunku kvėpuoti. Pavojingiausias laringitas 6 mėnesių – 3 metų vaikams, nes gleivinei paburkus šis plyšys labai susiaurėja. Dažniausiai laringitą sukelia virusai – jis atsiranda sergant peršalimo liga ar gripu. Laringitą gali sukelti ir bakterijos, grybeliai, alergijos, taip pat – balso stygų pertempimas.

Ligos simptomai yra trūkčiojantis, į lojimą panašus kosulys, užkimęs balsas ir triukšmingas kvėpavimas, gerklės skausmas ir perštėjimas, gali pakilti temperatūra. Sergančiam laringitu ligoniukui patariama kuo mažiau kalbėti ir gerti daug skysčių.
Veiksminga pagalba – šilti garai: galima vonioje paleisti karštesnį vandenį, kad vaikas pakvėpuotų garais. Saugiausia pagalbos priemonė susirgus laringitu – inhaliacijos specialiu prietaisu. Inhaliacijos nuramina sudirgusią kvėpavimo takų gleivinę, padeda sumažinti balso stygų paburkimą, gerklės skausmą ir vaikui lengviau kvėpuoti.Gydytojas gali skirti simptominius vaistus, kurie malšina uždegimą, mažina gerklės skausmą ir palengvina kosulį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Ženklai, perspėjantys apie silpną imunitetą. Ką reikėtų žinoti apie vaiko dantukų gydymą? Svarbiausi vitaminai vaiko akims. Du zuikiai vienu šūviu: kaip stiliaus detalė gali apsaugoti vaikų akis?

RUDENS LIGOS. Nepasiduokime virusams. Apie kokias ligas perspėja kosulys? Kad sloga ilgai nekamuotų. Gydytojas A. Vingras Apie faringitą ir pavojingesnes ligas: epiglotitą ir laringitą.

MOTERS SVEIKATA. Hemorojus nėštumo metu: natūraliai, bet veiksmingai. Išsekote po gimdymo – galbūt trūksta geležies?

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymas paveikia vaiko ir mamos santykius. 

KŪDIKIS. Kaip prižiūrėti atopinio dermatito varginamą vaiką?

 VAIKAS LAUKE. Kaip aprengti vaiką, kad nesušaltų ir nesukaistų?

 Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Epiglotitas

 Aukšta temperatūra, negalėjimas valgyti ir seilėtekis (epiglotitas) yra aptinkami prasidėjus antgerklio bakteriniam uždegimui. Antgerklis yra nedidelis liežuvėlis, esantis ryklės gale ir, ryjant maistą ar seiles, uždarantis įėjimą į kvėpavimo takus, nukreipiantis maistą į stemplę. Tai reta, bet sunki ir gyvybei grėsminga liga, nes dėl uždegimo paburkęs antgerklis gali visiškai uždaryti oro patekimą į trachėją ir plaučius. Dažniausiai šia liga serga 2–6 metų vaikai. Dėl vaikų skiepijimo šio grėsmingo susirgimo Lietuvoje sumažėjo.

 Priežastys:

– epiglotitą sukelia bakterija Haemophilus influenzae. Atsparumas jai išugdomas skiepais <…>;

– retai epiglotitą gali sukelti ir kitos bakterijos.

 Būdinga:

– liga prasideda staiga, pakyla temperatūra iki 38,5 ◦C ir daugiau;

– skauda gerklę – negali valgyti ir ryti, nes tai sukelia skausmą;

– atsiranda seilėtekis;

– blogai jaučiasi;

– darosi sunku kvėpuoti, girdimas garsus įkvėpimas;

– vaikas negali atsigulti, kvėpuoja pusiau sėdėdamas, nes atsigulus antgerklis visai uždengia įėjimą į kvėpavimo takus.

 Kaip padėti?

– jei vaikui labai skauda gerklę, teka seilės ar jam darosi sunku kvėpuoti, nedelsiant reikia kreiptis į gydytoją;

– epiglotitas gali progresuoti labai greitai, todėl gydyti namuose negalima;

– kol nuvykstama į ligoninę, vaikui suteikiama ramybė, neduodama gerti ir valgyti, leidžiama būti tokioje padėtyje, kurioje jam lengviausia kvėpuoti.

 Kaip išvengti?

– paskiepyti. Skiepas apsaugos vaiką ir nuo bakterijos Haemophilus influenzae sukeliamo minkštojo smegenų dangalo uždegimo (meningito).

 Faringitas

Gerklės skausmas (faringitas) atsiranda, kai prasideda ryklės gleivinės uždegimas, vadinamas faringitu. Jis gali būti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos („peršalimo“ ligos) dalis. Dažniausiai ryklės gleivinės uždegimą sukelia įvairūs virusai, rečiau – bakterijos. Dažniau serga 3–6 metų vaikai.

 Būdinga:

– gerklės, ryklės skausmas, kuris sustiprėja ryjant;

– karščiavimas;

– sausas kosulys, čiaudulys;

– galvos skausmas;

– sloga.

 Ką daryti?

– jei kartu su gerklės skausmu atsirado aukštesnė nei 38 ◦C temperatūra, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes tik jis, įvertinęs vaiko būklę, skirs reikalingą gydymą;

– duokite vaiko mėgstamų šiltų skysčių, nes jie suvilgo gerklų gleivinę ir taip ramina kosulį. Duokite gerti dažnai ir po truputį, pvz., po kelis gurkšnelius;

– jei yra sloga – ją gydykite <…>;

– duokite valgyti neaštrų, nesūrų, skystą, drungną maistą. Tinka sriubos, košės. Tegul vaikas valgo dažnai, bet negausiai. Jei vaikas suvokia, ko iš jo norima, jo paprašykite valgyti lėtai, nes tuomet maistas geriau susimaišo su seilėmis ir lengviau nuryjamas;

– nuolat vėdinkite kambarį ir kitaip drėkinkite sausą kambario orą <…>;

– jei ligos metu atsirado balso prikimimas, lojantis kosulys, apsunkintas įkvėpimas, dusulys – nedelsdami vežkite vaiką į ligoninę.

Užkimęs balsas (laringitas)

Jis atsiranda, kai vaikas suserga gerklų srityje esančių balso stygų uždegimu. Uždegimą dažniausiai sukelia virusai. Liga padažnėja atšalus orams – nuo rudens iki pavasario. Labai dažnai serga kūdikiai ir vaikai iki trejų metų.

 Būdinga:

– užkimimas iki visiško balso praradimo;

– šiurkštus kosulys gali tapti „lojančiu“;

– skausmas ryjant;

– temperatūros pakilimas;

– liga paūmėja vakare ir naktį;

– sausa burna;

– nedidelė sloga;

– ligos trukmė 7–10 dienų;

– liga gali kartotis;

– liga gali komplikuotis stenozuojančiu laringotracheobronchitu – krupo sindromu <…>.

 Ką daryti?

– ligonį būtinai turi apžiūrėti gydytojas;

– kaklą šiltai aprišti;

– balsą tausoti – geriau nekalbėti net pašnibždomis;

– maitinti drungnu skystu maistu. Netinka aštrus maistas;

– duoti gerti drungnų arbatų dažnai, nedideliais kiekiais;

– drėkinti ir gerai vėdinti ligonio kambarį. Įkvėpus gryno oro, sudrėksta kvėpavimo takai ir ligonis pradeda lengviau kvėpuoti;

– neversti gulėti, nes lengviau yra kvėpuoti vertikalioje ar pusiau vertikalioje padėtyje;

– nesutrikti. Matydamas nerimaujančius tėvus jaudinasi ir vaikas, kuris pradeda blaškytis, verkti, jo būklė sunkėja, balsas dar labiau kimsta;

– duoti kvėpuoti vandens garais 4–5 kartus per dieną. Patogūs ir saugūs yra kompresoriniai inhaliatoriai. Į vandenį nepilti eterinių aliejų, nes vaikas gali jų netoleruoti;

– jei vaikas karščiuoja (daugiau nei 38,6 ◦C), duoti paracetamolio arba ibuprofeno, girdyti šiltais skysčiais. Karščiuojančio vaiko organizmas netenka elektrolitų (druskų), todėl jį girdyti reikia ne tik šilta arbatėle, bet ir mineraliniu negazuotu vandeniu.

 Nedelsiant vežti į ligoninę, kai:

– balsas sparčiai kimsta;

– atsirado švokštimas, sunkiai įkvepia oro;

– pablyško, pamėlo lūpos;

– tapo neramus;

– kyla temperatūra.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

 Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“, kurią parašė gydytojai ir Vilniaus universiteto dėstytojai Alfonsas Algimantas Vingras, Rūta Praninskienė, Virginija Žilinskaitė. Leidėjas „Alma Littera“, 2022 m.

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]