Neaukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys (bronchitas). Šie simptomai atsiranda, kai dažniausiai virusų sukeltas uždegimas pažeidžia stambesniuosius kvėpavimo takus, vadinamus bronchais. Ligos sukėlėjais užsikrečiama oro lašiniu ir buitiniu būdu. Užtenka vaikui patekti į aplinką, kur čiaudėjo, kosėjo sergantis asmuo, nepaisantis higienos, arba prisiliesti prie daiktų, ant kurių pateko smulkučių skreplių lašelių, ir po to neplautomis rankomis valgyti. Serga įvairaus amžiaus vaikai, dažniau šaltuoju metų laikotarpiu.
Priežastys:
– gali būti viršutinių kvėpavimo takų ligų, pvz., slogos, nosiaryklės uždegimo komplikacija;
– mažų vaikų siauri kvėpavimo takai, labai švelni, puri gleivinė, kurioje yra geros sąlygos uždegimui atsirasti;
– aplinkos užterštumas, pvz., namuose yra rūkančių;
– išrankus valgymas – organizmas, nuolat negaudamas pakankamo kiekio įvairių medžiagų, nusilpsta;
– išvedant į lauką vaikas per šiltai aprengiamas;
– auginamas „šiltnamio sąlygomis“, tampa neatsparus bet kokiam aplinkos temperatūros pokyčiui;
– alerginės ligos;
– įkvėpimas stipriai veikiančių lakiųjų cheminių medžiagų.
Būdinga:
– pakyla temperatūra iki 37,7 °C, rečiau – 38,5 °C;
– skauda gerklę ir už krūtinkaulio;
– prikimsta balsas;
– vargina kosulys (iš pradžių sausas, vėliau drėgnas, su skrepliais;
– maži vaikai skreplius praryja, nes nemoka jų išspjauti, dėl to atsiranda vėmimas, gali dingti apetitas;
– kartu su kosuliu pasunkėja kvėpavimas;
– kai yra sloga, gerklės uždegimas, pakinta kosulio pobūdis, jis gali tapti lojamas;
– vaikas blogai valgo, mažai miega;
– ligos trukmė – 10–14 dienų. Jei neatsiranda komplikacijų, pvz., bronchiolito <…> ar plaučių uždegimo <…>.
Kaip padėti?
– Intensyviai gydykite viršutinių kvėpavimo takų (peršalimo) ligas;
– nors vyresniems nei vienerių metų vaikams bronchitas dažniausiai yra nepavojinga liga, tačiau nepasitarus su gydytoju gydyti nederėtų. Gydytojas skiria vaistų, atsižvelgdamas į ligonio būklę;
– jei vaikas turi temperatūros, būtų geriau, kad daugiau laiko praleistų lovoje, kurioje galėtų judėti į valias;
– jei vaikas mažas, dažnai jį panešiokite, palaikykite ant rankų, keiskite padėtį;
– kas 2 val. skersvėju vėdinkite kambarį;
jei vaikas neturi temperatūros ir gerai jaučiasi, pabūkite su juo gryname ore, stebėkite, ar jis kvėpuoja pro nosį, ar nesušilo, ar nepavargo. Nuo namų toli nenueikite, kad bet kuriuo momentu galėtute grįžti;
– pasiūlykite kuo daugiau gerti. Tiks arbata su aviečių uogiene, čiobrelių ar džiovintų aviečių stiebelių, juodųjų serbentų lapų bei uogų arbatos po 20–30 ml ne rečiau kaip 4–5 kartus per dieną;
– jei kambario oras sausas, efektyviausia jį drėkinti specialiais oro drėkintuvais. Jų būna elektros prekių skyriuose visuose šiuolaikiniuose prekybos centruose;
– kosulys neslopinamas jokiomis priemonėmis;
– kai ligoniukas neturi temperatūros, tiks kojų vonelės. Kojos iki pusės blauzdų įmerkiamos į 37 °C temperatūros vandenį. Vandens temperatūra didinama iki 42–43 °C. Kojos per procedūrą uždengiamos antklode arba rankšluosčiu. Norint sustiprinti vonelės poveikį, galima įpilti 2–3 valgomuosius šaukštus druskos arba 20–30 gramų garstyčių miltelių į kibirą vandens. Po procedūros kojos nuplaunamos tokios pat temperatūros vandeniu, nušluostomos, apaunamos šiltomis, tik ne sintetinio pluošto, puskojinėmis ir guldomas miegoti. Prie kojų dedama šildyklė. Kojų vonelės trukmė – 10–20 minučių. Jos kartojamos 4–5 vakarus, kol vaikas sunkiai kosti. Dar geriau, kai vaikas kaitina kojas, duoti jam atsigerti mažais gurkšniais jau minėtų šiltų arbatų.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją?
– Jei vaiko, nepaisant jo amžiaus, būklė pablogėjo: atsirado dusulys, sustiprėjo kosulys, labiau pakilo temperatūra ar skrepliuose atsirado kraujo siūlelių;
– kvėpavimas tapo dažnesnis ir sunkesnis, mažylis pablyško, atsisako gerti;
– jeigu ligos požymiai neišnyko per 10–14 dienų, nes liga galėjo komplikuotis, pvz., plaučių uždegimu <…>.
Kaip išvengti?
– Vaiką nuolat grūdinti;
– vengti kontakto su sergančiais ūminėmis kvėpavimo takų (peršalimo) ligomis, ypač šaltuoju metų sezonu;
– dažnai būti gryname ore vaiką tinkamai aprengus;
– išmokyti asmens higienos visus šeimos narius, pvz., vienkartinėmis servetėlėmis užsidengti nosį ir burną kosint bei čiaudint ir tuojau pat išmesti jas į šiukšliadėžę su sandariu dangčiu.
Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
