Socialinio projekto „Žinoti yra drąsu“ inicijuoto forumo „Moterys kalba“ ekspertė, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos Onkoginekologijos centro vadovė prof. dr. Daiva Vaitkienė drąsina moteris reguliariai tikrintis pas ginekologą ir ragina nepaisyti populiarių mitų apie gimdos kaklelio vėžį. 

Gimdos kaklelio vėžį galima atpažinti iš aiškių simptomų?

Nei gimdos kaklelio ikivėžinės būklės, nei ankstyvųjų stadijų vėžys jokių išskirtinių simptomų nesukelia. Skųstis sveikata moteris ima tik ligai gerokai pažengus. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą požymių. Vienas iš jų – tai kraujas ar kraujingos išskyros po lytinių santykių, kraujavimas tarp mėnesinių. Nors tai nėra tik gimdos kaklelio ligos simptomai, bet jiems atsiradus būtina kuo skubiau nuvykti pas ginekologą. Moteris gali ilgai nieko blogo nejausti ir apie onkologinę ligą sužinoti tik netikėtai atsiradus gausiam kraujavimui ar sutrikus kitų organų funkcijoms dėl jau pažengusio vėžio.

Pagrindinė gimdos kaklelio vėžio priežastis – genetinė?

Iš tikrųjų, svarbiausia gimdos kaklelio vėžio priežastis – keliolika žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipų (iš viso jų yra apie du šimtai). Šie viruso tipai gimdos kaklelio ląstelėse išskiria tam tikrus baltymus, kurie sutrikdo viso organizmo ląstelių gyvavimo ciklą. Todėl gali išsivystyti ikivėžiniai, o vėliau ir vėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai.

Rūkymas neturi įtakos vėžio išsivystymui?

Šalia pagrindinės gimdos kaklelio vėžio priežasties – lėtinės ŽPV infekcijos, rūkymas – didelis rizikos veiksnys. Rūkant išsiskiria kancerogenai, kurie patekę į gimdos kaklelio ląsteles taip pat gali turėti įtakos jų struktūrai. Riziką užsikrėsti žmogaus papilomos virusu padidina ankstyvi lytiniai santykiai, lytinių partnerių gausa bei dažna jų kaita, kitos lytiškai plintančios infekcijos.

Ar imant tepinėlį – skauda, ši procedūra ilga ir kenkia moters organizmui?

 Skystosios terpės gimdos kaklelio ląstelių, reikalingų tiek paprastam, tiek pažangesniam PAP tepinėliui, paimama paprastai ir greitai. Tai atlikti gali ne tik ginekologas, bet ir apmokytas slaugytojas ar bendrosios praktikos gydytojas. Šis tyrimas imamas ginekologinės apžiūros metu. Procedūra nėra skausminga ir nekenkia. Visi nemalonūs pojūčiai dažniausiai atsiranda tik dėl ginekologinių plėtiklių įvedimo į makštį, kuris visada atliekamas prieš įprastinę ginekologinę apžiūrą. Didesnį diskomfortą gali jausti anatominių makšties ar gimdos kaklelio ypatumų turinčios moterys arba tos, kurioms atlikta ginekologinė operacija.  

Ar tikrai ne tik vėžiniai, bet ir ikivėžiniai pokyčiai – mirties nuosprendis?

Laiku nustatytas vėžys jokiu būdu nereiškia mirties nuosprendžio. Pirmo laipsnio ikivėžiniai pokyčiai net ne visada gydomi, nes apie du trečdalius atvejų jie išnyksta savaime, tačiau ši tikimybė mažėja su amžiumi. Todėl jaunas moteris dažnai tik stebime, o vyresnėms ir toms, kurios negali ar nenori reguliariai lankytis pas ginekologą, siūlome minimaliai invazinį gydymo būdą – išgarinimą lazeriu ar tausojantį pakitusių audinių išpjovimą. Antro ir trečio laipsnio ikivėžiniai pokyčiai taip pat gali išnykti savaime, bet tokia tikimybė gerokai mažesnė – maždaug 30 procentų.  Todėl dažniausiai tenka išpjauti pakitusius gimdos kaklelio audinius, o po to kurį laiką dažniau lankytis pas ginekologą. Jeigu neatsiranda didelės rizikos ŽPV tipų, vėliau moteris tikrinama įprastai, t. y. tyrimai kartojami kas 3-5 metus.

Gimdos kaklelio vėžiu suserga tik vyresnės moterys?

 Susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali visos moterys, kai užsikrėtus didelės rizikos žmogaus papilomos viruso tipu, jis neišnyksta ilgą laiką. Vėžys gali išsivystyti net po 10–15 metų nuo viruso patekimo momento, dėl to gali susirgti ir aktyvaus lytinio gyvenimo negyvenančios moterys. Ikivėžiniai pokyčiai gali atsirasti jau po 3–5 metų nuo viruso patekimo į moters organizmą, dėl to patikros tyrimai kartojami būtent kas 3–5 metus.

Ginekologė primena, kad tiek gera, tiek nemaloni ginekologo žinia naudingos: gera – suteikia ramybės, o reguliariai tikrinantis dėl blogosios – dažniausiai išgelbstima gyvybė. Reguliarių profilaktinių patikrų tikslas yra laiku aptikti ligas ar pokyčius, dėl kurių gali išsivystyti vėžys, ir padėti, kad ši liga neatsirastų.

Su aktualia informacija apie gimdos kaklelio vėžį moterys gali susipažinti „Moterys kalba“ „Facebook“ ir „Youtube“ paskyrose. Dalinkitės ja su savo draugėmis, giminaitėmis bei kitomis pažįstamomis moterimis.

Lietuvos moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio yra vienas didžiausių Europoje. Kasmet mūsų šalyje šia liga suserga apie 450 moterų ir 250 nuo jos miršta – tai antrą vietą (po krūties vėžio) užimanti onkologinė moterų liga. Daugelį būtų galima išgelbėti iš šios jos gniaužtų, nes 25–60 metų moterys gali nemokamai kas 3 metus atlikti PAP tyrimą dėl gimdos kaklelio vėžio, o nustačius ligos užuomazgas iš karto pradėti gydymą. Deja, pagal šios ligos prevencijos programą Lietuvoje patikrinta tik 44 proc. moterų. Pasak ginekologės Žanos Bumbulienės, toks moterų abejingumas sau nepateisinamas.

Gimdos kaklelio vėžys amžiaus nepaiso

VUL Santariškių klinikų ginekologė doc. Žanos Bumbulienė nerimauja, kad ikivėžinių pakitimų arba gimdos naviką turinčių pacienčių amžius jaunėja. Tam gali turėti įtakos anksti pradėti lytiniai santykiai, nes nesubrendęs gimdos kaklelis yra ypač imlus gimdos vėžį sukeliančiai žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijai. Taip pat – lytinių partnerių kaita, nes tuomet padidėja galimybė užsikrėsti ŽPV virusu, dar – rūkymas, silpna imuninė sistema“, – sako specialistė.

Ž. Bumbulienė akcentuoja, kad susirgti šia liga gali bet kurio amžiaus moteris, pradėjusi lytinį gyvenimą, tad į savo ginekologą kreiptis turėtų ir jaunesnės nei 25 metų. Visoms bent kartą per metus derėtų pasidaryti gimdos kaklelio ląstelių tyrimą, jog laiku būtų pastebėti jų pokyčiai ir imtasi gydymo. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad dažna moteris pas ginekologą apsilanko tik pajutusi nemalonius pojūčius, tačiau tada išgyti sunkiau, nes gimdos kaklelio ląstelių pokyčiai jau būna pažengę. Šis vėžys pradeda formuotis tada, kai pakitusios ląstelės ima daugintis gimdos kaklelio gleivinėje ir išplinta į aplinkinius audinius bei organus. Laiku nepradėjus gydymo, gali išsivystyti piktybinis navikas, o kova su juo sunki ir ilga.

„Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, per metus nuo gimdos kaklelio vėžio miršta apie 250 Lietuvos moterų, t. y. per savaitę netenkame 5 moterų, kurias buvo galima išgelbėti laiku nustačius ikivėžinius pokyčius arba pirmą vėžio stadiją. Pasak ginekologės, tiksliems rezultatams sužinoti svarbu pasirinkti tinkamą tyrimą.

Du skirtingi tyrimai

Šiuo metu Lietuvoje atliekami du skirtingi tyrimai: valstybės finansuojamą onkocitologinį PAP tyrimą, kitas – PAP tyrimas iš skystosios terpės. Ląstelių abiems tyrimams paimama taip pat (ginekologas švelniai nuima jų nuo gimdos kaklelio paviršiaus), bet skiriasi mėginio paruošimo technika ir tyrimo rezultatų patikimumas.

„Pagrindinis šių tyrimų skirtumas – inovatyvios technologijos, kurios leidžia pasiekti didelio tikslumo. Valstybės finansuojamo onkocitologinio PAP tyrimo metu pacientės ląstelių mėginėlis tiriamas su visomis jame esančiomis priemaišomis – krauju ar gleivėmis ir kt. Atliekant pažangesnį PAP tyrimą, mėginys imamas į skystąją terpę, o sudėtingame įrenginyje ląstelės atskiriamos nuo priemaišų. Gydytojui patologui pateikiamos tik išgrynintos ląstelės. Todėl tiksliau ir dažniau nustatomi ankstyvos stadijos pakitimai“, – sako ginekologė Ž. Bumbulienė. Gydytoja paaiškina, kad senojo PAP tyrimo rezultatai dažnai nėra aiškūs arba neįmanoma tiksliai įvertinti situacijos. Todėl tyrimą tenka kartoti, o moteris dėl to nerimauja.

Pasak gydytojos, skystoji terpė turi dar vieną didelį privalumą – paėmus vieną mėginį, iš jo galima atlikti visus pagrindinius tyrimus, kurie suteiks informacijos apie visą moters lytinės sistemos sveikatą: „Iš to paties mėginio galima atlikti antrąjį gimdos kaklelio vėžio prevencijai skirtą – ŽPV tyrimą –juo galima nustatyti net 14 aukštos rizikos ŽPV genotipų. Net jei gimdos kaklelis nepakitęs, gali būti, kad neseniai „pasigavote“ virusą. Jeigu jau tūno vienas iš 14 aukštos rizikos viruso genotipų, ateityje galima susirgti vėžiu, todėl tokią moterį būtina stebėti ir skirti tam tikrą prevenciją pagal nustatytą ŽPV tipą.“ Iš to paties mėginio galima atlikti ir lytiškai plintančių infekcijų tyrimus: „Taigi šiandien moteris, vos vieną kartą pasiryžusi tyrimui, gali sužinoti apie bendrą sveikatą.“

Tyrimas išgelbėjo 24 metų moterį

Šiandien vilnietei Gabijai dvidešimt aštuoneri, ji laiminga mama – augina sveiką pustrečių metų dukrytę. Jeigu prieš ketverius metus 24 metų merginos darbdavys nebūtų paraginęs profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, jaunos moters jau nebebūtų. „Buvau viena iš trisdešimties įmonės moterų, kurioms tąsyk buvo atliktas PAP skystosios terpės tyrimas. Neapsakomai džiaugiuosi, kad neatsisakiau šio pasiūlymo – man buvo nustatyti ikivėžiniai audinių pokyčiai“,– šiurpią diagnozę prisimena Gabija.

Ligoninėje jaunai moteriai iš gimdos kaklelio ir jo kanalo buvo pašalinta dalis audinių. Po šios procedūros ginekologė rekomendavo per metus pastoti. Gabija šiuo patarimu pasinaudojo: „Neilgai trukus pastojau, sėkmingai išnešiojau ir pagimdžiau dukrytę. Džiaugiuosi nepapildžiusi žiaurios onkologinės statistikos.“

Didžiausia moters grėsmė – žmogaus papilomos virusas

Svarbiausia gimdos kaklelio pokyčių ir gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, perduodama lytiniu keliu. ŽPV yra paplitusi infekcija – ja užsikrečia 75 proc. lytiškai aktyvių moterų. Užsikrėsti ŽPV galima jau pirmųjų lytinių santykių su partneriu metu ir visą aktyvų moters lytinį gyvenimą. Dalis infekcijų praeina savaime, tačiau kai virusas lieka gimdos kaklelyje, vystosi ikivėžiniai epitelio pokyčiai, o vėliau – vėžys. Nuolatiniai onkogeniniai ŽPV tipai pradeda keisti ląsteles ir sukelia tokių pokyčių, dėl kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Ankstyvose ligos stadijose moteris nejaučia jokių ligos simptomų, todėl gali nė neįtarti ligos. Kartais kraujuoja po lytinių santykių ar pagausėja išskyrų.

Pagrindinė gimdos kaklelio displazijų nustatymo priemonė – gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Juo anksti nustatomi ikivėžiniai ar ankstyvi vėžio ląstelių pakitimai. Įtarus patologiją atliekama kolposkopija (gimdos kaklelio apžiūra mikroskopu), biopsija. Geriausias būdas apsaugoti save – reguliariai atlikti šį tyrimą. Gimdos kaklelio pokyčiai progresuoja lėtai, todėl reguliariai atliekant citologinius tyrimus, juos galima anksti nustatyti ir sėkmingai gydyti. Tai antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika.

Ar moteris gali apsisaugoti nuo žmogaus papilomos viruso?

Pirminė ligos profilaktika – saugus lytinis gyvenimas, prezervatyvų naudojimas. Veiksminga gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė – vakcina. Ji veiksmingiausia, kai mergaitė paskiepijama dar iki lytinio gyvenimo pradžios. Kai kuriose Europos šalyse vakcinos nuo ŽPV įtrauktos į mergaičių skiepų kalendorius. Rekomenduojama skiepyti 10 -25 metų mergaites ir moteris. Įrodytas pakankamas vakcinų veiksmingumas ir 26 -55 metų moterims.

Lengvų gimdos kaklelio displazijų gydyti nereikia, moteris stebima, nuolat atliekami tyrimai. Antro ir trečio laipsnio displazijos gydymas priklauso nuo tyrimų rezultatų, moters amžiaus bei planuojamų nėštumų. Išgijusi moteris taip pat turi reguliariai tikrintis.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa

Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio vienas didžiausių Europoje. Liga kasmet nustatoma apie 400 – 500 moterų, daugiau nei 200 sergančiųjų kasmet miršta nuo šios ligos.

Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys – ištirti 25 – 60 metų moteris dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ar vėžio. Abiem atvejais moterys siunčiamos gydytis. Taigi užkertamas kelias gimdos kaklelio vėžiui atsirasti ir vystytis.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras rugsėjo 1 – 22 d. kviečia atkreipti dėmesį į Vilniaus mieste esančias reklamines plokštumas su šūkiu: „Pakelk sijoną, išsaugok savo gyvybę!“. Ši akcija tai kreipimasis į moteris ir merginas, kad jos nebūtų abejingos savo sveikatai. Priminimas nemokamai pasitikrinti.

Gimdos kaklelio vėžys puola jaunas moteris ir merginas

Dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu suserga 40 – 60 metų moterys, tačiau pastarąjį dešimtmetį ši liga vis dažniau nustatoma jaunesnėms moterims ir merginoms. Liga „jaunėja“ dėl ankstyvos lytinio gyvenimo pradžios. Gleivinė paauglystėje lengviau pažeidžiama, neigiamos įtakos turi partnerių kaita. Todėl į gimdos kaklelio gleivinę gali lengvai pakliūti svarbiausias ligos sukėlėjas – ŽPV virusas, taigi didesnė ir vėžio tikimybė. Todėl su šūkiu: „Pakelk sijoną, išsaugok savo gyvybę!“ kreipiamasi ir į studentes, kurios atsivertę ZEBLOX užrašines ir sąsiuvinius pamatys priminimą nuolat rūpintis savo sveikata.

Beveik kiekvieno gimdos kaklelio vėžio būtų galima išvengti, jei moterys reguliariai tikrintųsi ir būtų galima kontroliuoti žmogaus papilomos viruso plitimą.

Gimdos kaklelio vėžys yra viena iš penkių dažniausių vėžio rūšių, kuriomis serga Lietuvos moterys. Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2012 m. šia liga sirgo 294,26 iš 100 tūkst. moterų. 12,6 iš 100 tūkst. moterų nuo šio naviko mirė.

Gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai

– Žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV). Ja dažniausiai užsikrečia nenaudojančios barjerinių kontraceptinių priemonių, anksti pradėjusios lytinius santykius, dažnai keičiančios lytinius partnerius moterys. Susimąstyti turėtų ir vyrai: dažnai keisdami lytines partneres, jie užsikrečia ŽPV infekcija ir ją perduoda.

– Chlamidijozė. Ja užsikrečiama taip pat kaip ir ŽPV infekcija. Tik dažnai moterys nežino, kad yra užsikrėtusios, nes ši liga nesukelia jokių simptomų.

– Rūkymas taip pat yra rizikos veiksnys, nes tabakas tiesiogiai veikia gimdos kaklelio gleivinę, taip pat skatina vėžio atsiradimą užsikrėtus ŽPV.

– Imunosupresija (organizmo imuninių mechanizmų slopinimas gydant imunines ligas arba po organų transplantacijos.). Dėl sumažėjusio organizmo atsparumo padidėja rizika užsikrėsti ŽPV infekcija. Silpna imuninė sistema negali kovoti su vėžinėmis ląstelėmis, todėl jos greičiau dauginasi ir plinta.

– Netinkama mityba, ypač jei nepakankamai valgoma daržovių bei vaisių.

– Antsvoris padidina riziką išsivystyti gimdos kaklelio adenokarcinomai.

– Oraliniai kontraceptikai, ypač jeigu jie vartojami ilgesnį laiką, skatina gimdos kaklelio vėžį ŽPV užsikrėtusioms moterims.

– 3 ir daugiau gimdymų padidina riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu dėl hormoninių pokyčių organizme.

– Paveldimumas. Gimdos kaklelio vėžio atvejai šeimos istorijoje padidina riziką susirgti šia liga. Jei moters mama ar sesuo sirgo gimdos kaklelio vėžiu, rizika susirgti yra 2-3 kartus didesnė, palyginti su moterimis, kurių šeimos moterys gimdos kaklelio vėžiu nesirgo.

Išvengti gimdos kaklelio vėžio padės sveika gyvensena. Nerekomenduojama ilgai vartoti hormoninių kontraceptinių preparatų. Efektyvi ŽPV infekcijos prevencija yra barjerinės kontraceptinės priemonės, jos taip pat efektyviai saugo ir nuo chlamidijų infekcijos. Skiepai nuo ŽPV apsaugo nuo keturių viruso tipų, iš kurių du sukelia 70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Efektyviausia skiepyti paaugles mergaites, neturėjusias lytinių santykių, nes vyresnės moterys jau gali būti užsikrėtusios ir tokiu atveju skiepai nebus veiksmingi.

Efektyvi antrinės prevencijos priemonė yra ankstyva ligos diagnozė. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų greitai pastebėta ir kuo anksčiau pradėta gydyti. Lietuvoje vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios metu 25-60 metų amžiaus moterys gali kartą per trejus metus nemokamai pasitikrinti PAP testu.

Tai citologinis tyrimas, kurio metu ištiriamas gimdos kaklelio tepinėlis. Procedūra yra greita ir neskausminga, o šis tyrimas leidžia anksti diagnozuoti ligą ir laiku imtis gydymo. Moteris dėl tyrimo turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją arba ginekologą. Jei atlikus citologinį tyrimą nustatomi pakitimai, gydytojas siunčia pacientę atlikti biopsiją, kuri galutinai patvirtina arba paneigia šią diagnozę.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą informaciją parengė Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė