Pasaulyje kasmet apie 500 tūkstančių moterų nustatomas gimdos kaklelio vėžys. Ši liga antroji pagal dažnumą onkologinė moterų liga. Nuo gimdos kaklelio vėžio miršta kas antra serganti moteris. Ši liga prasideda nuo ikivėžinės gimdos kaklelio būklės. Tai – gimdos kaklelio epitelio augimo ir formavimosi sutrikimai, kurie negydomi vystosi toliau ir virsta vėžiu. Todėl labai svarbu anksti nustatyti šiuos pokyčius.
Didžiausia moters grėsmė – žmogaus papilomos virusas
Svarbiausia gimdos kaklelio pokyčių ir gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastis – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, perduodama lytiniu keliu. ŽPV yra paplitusi infekcija – ja užsikrečia 75 proc. lytiškai aktyvių moterų. Užsikrėsti ŽPV galima jau pirmųjų lytinių santykių su partneriu metu ir visą aktyvų moters lytinį gyvenimą. Dalis infekcijų praeina savaime, tačiau kai virusas lieka gimdos kaklelyje, vystosi ikivėžiniai epitelio pokyčiai, o vėliau – vėžys. Nuolatiniai onkogeniniai ŽPV tipai pradeda keisti ląsteles ir sukelia tokių pokyčių, dėl kurių gali išsivystyti gimdos kaklelio vėžys. Ankstyvose ligos stadijose moteris nejaučia jokių ligos simptomų, todėl gali nė neįtarti ligos. Kartais kraujuoja po lytinių santykių ar pagausėja išskyrų.
Pagrindinė gimdos kaklelio displazijų nustatymo priemonė – gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Juo anksti nustatomi ikivėžiniai ar ankstyvi vėžio ląstelių pakitimai. Įtarus patologiją atliekama kolposkopija (gimdos kaklelio apžiūra mikroskopu), biopsija. Geriausias būdas apsaugoti save – reguliariai atlikti šį tyrimą. Gimdos kaklelio pokyčiai progresuoja lėtai, todėl reguliariai atliekant citologinius tyrimus, juos galima anksti nustatyti ir sėkmingai gydyti. Tai antrinė gimdos kaklelio vėžio profilaktika.
Ar moteris gali apsisaugoti nuo žmogaus papilomos viruso?
Pirminė ligos profilaktika – saugus lytinis gyvenimas, prezervatyvų naudojimas. Veiksminga gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė – vakcina. Ji veiksmingiausia, kai mergaitė paskiepijama dar iki lytinio gyvenimo pradžios. Kai kuriose Europos šalyse vakcinos nuo ŽPV įtrauktos į mergaičių skiepų kalendorius. Rekomenduojama skiepyti 10 -25 metų mergaites ir moteris. Įrodytas pakankamas vakcinų veiksmingumas ir 26 -55 metų moterims.
Lengvų gimdos kaklelio displazijų gydyti nereikia, moteris stebima, nuolat atliekami tyrimai. Antro ir trečio laipsnio displazijos gydymas priklauso nuo tyrimų rezultatų, moters amžiaus bei planuojamų nėštumų. Išgijusi moteris taip pat turi reguliariai tikrintis.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa
Lietuvoje sergamumas ir mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio vienas didžiausių Europoje. Liga kasmet nustatoma apie 400 – 500 moterų, daugiau nei 200 sergančiųjų kasmet miršta nuo šios ligos.
Lietuvoje nuo 2004 m. vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys – ištirti 25 – 60 metų moteris dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ar vėžio. Abiem atvejais moterys siunčiamos gydytis. Taigi užkertamas kelias gimdos kaklelio vėžiui atsirasti ir vystytis.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras rugsėjo 1 – 22 d. kviečia atkreipti dėmesį į Vilniaus mieste esančias reklamines plokštumas su šūkiu: „Pakelk sijoną, išsaugok savo gyvybę!“. Ši akcija tai kreipimasis į moteris ir merginas, kad jos nebūtų abejingos savo sveikatai. Priminimas nemokamai pasitikrinti.
Gimdos kaklelio vėžys puola jaunas moteris ir merginas
Dažniausiai gimdos kaklelio vėžiu suserga 40 – 60 metų moterys, tačiau pastarąjį dešimtmetį ši liga vis dažniau nustatoma jaunesnėms moterims ir merginoms. Liga „jaunėja“ dėl ankstyvos lytinio gyvenimo pradžios. Gleivinė paauglystėje lengviau pažeidžiama, neigiamos įtakos turi partnerių kaita. Todėl į gimdos kaklelio gleivinę gali lengvai pakliūti svarbiausias ligos sukėlėjas – ŽPV virusas, taigi didesnė ir vėžio tikimybė. Todėl su šūkiu: „Pakelk sijoną, išsaugok savo gyvybę!“ kreipiamasi ir į studentes, kurios atsivertę ZEBLOX užrašines ir sąsiuvinius pamatys priminimą nuolat rūpintis savo sveikata.
Beveik kiekvieno gimdos kaklelio vėžio būtų galima išvengti, jei moterys reguliariai tikrintųsi ir būtų galima kontroliuoti žmogaus papilomos viruso plitimą.
