Kodėl žiedadulkės sukelia ligą?

Pagrindinė šienligės priežastis yra imuninė reakcija. Mūsų imuninė sistema reaguoja į žiedadulkes ir kitų rūšių alergenus kaip į svetimą medžiagą. Todėl organizmas pradeda gaminti antikūnus – baltymus imunoglobulinus E, o jų ir alergenų sąveika sukelia alerginį uždegimą.

Alergija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, neretai nulemta genetiškai. Dažnai šia liga suserga maži vaikai. Specifinę imuninės sistemos reakciją gali išprovokuoti didelė oro tarša (miestiečiai serga dažniau negu kaimo gyventojai), infekcinių ligų ar kitų priežasčių susilpninta imuninė sistema.

Žmonėms, kenčiantiems nuo sezoninės alergijos, ligą sukelia tam tikri augalai. Vasarą dėl alergijos gali būti kaltos pievose žydinčios žolės ir piktžolės: motiejukai, miglės, šunažolės, pelynai ir kiti varpiniai augalai. Alergiją gali sukelti ir kelios augalų rūšys.

Daugumą žiedadulkėms jautrių žmonių kamuoja ir alergijos daržovėms bei vaisiams. Pavyzdžiui, nuo beržo žiedadulkių kenčiantys žmonės gali būti alergiški ir obuoliams, kriaušėms, slyvoms ar vyšnioms. Tai yra kryžminės žiedadulkių ir maisto alergijos.

Pagrindiniai simptomai – alerginė sloga ir konjunktyvitas

Alergijos dažniausiai užklumpa staiga, atrodytų, be jokios aiškios priežasties. Sezoninė alergija gali apsiriboti nežymiu savijautos pablogėjimu arba kamuoti stiprūs negalavimai.

Šienligė pažeidžia kvėpavimo organus, akis ir odą. Kai žiedadulkės patenka į nosiaryklės gleivinę, kamuoja alerginis rinitas (sloga). Paburksta kvėpavimo takų gleivinė, užgula nosį, todėl sunku kvėpuoti, nosies landų niežėjimas sukelia čiaudulį, gausiai teka bespalvės vandeningos išskyros, atsiranda kosulys. Nesigydant tokia būklė gali trikdyti visą šiltąjį sezoną, kaitaliojantis paūmėjimo ir susilpnėjimo periodams.

Vienas iš šienligės simptomų – konjunktyvitas: parausta, ašaroja, niežti akys, kurios lyg pripiltos smėlio. Žiedadulkių alergija gali sukelti ir dilgėlinį bėrimą, išbertą odą niežti.

Sergant sezonine alergija kartais atsiranda nedidelis karščiavimas, dėl kurio sunku diagnozuoti ligą. Temperatūra paprastai nukrenta susilpnėjus ligos požymiams.

Jeigu nosis užgulta ilgai, per ją nekvėpuojama, padidėja tikimybė susirgti bronchine astma. Tai yra sunki šienligės sukelta liga su dusulio ir kosulio priepuoliais. Suprastėja ir bendra savijauta – atsiranda nemiga, dirglumas, sumažėja darbingumas.

Savijauta priklauso nuo oro

Oro sąlygos daro didelę įtaką sergančiųjų šienlige savijautai. Sezoninės alergijos simptomai priklauso nuo žiedadulkių koncentracijos ore. Lietingu oru žiedadulkės nusėda ant žemės, ore jų skraido mažiau ir savijauta pagerėja. Vėjuotomis ir karštomis dienomis oro pernešamos žiedadulkės lengvai patenka į patalpas ir jų sukeliami simptomai sustiprėja.

Kai kurių augalų žiedadulkės tokios smulkios ir lengvos, kad jas vėjas gali nešioti šimtus ir net tūkstančius kilometrų, taigi jos gali atsirasti vietovėje, kurioje tas augalas nežydi.

Bet kokią šienligę būtina gydyti, nes lengva ligos forma greitai virsta sunkia, todėl gydymą svarbu pradėti laiku.

Šienligės sukeltus negalavimus galime sumažinti

Be specialisto paskirto gydymo neturėtume pamiršti gana paprastų priemonių, kurios padės sumažinti alergijos simptomus.

– Augalų žydėjimo laikotarpiu sandariai uždarykite langus ir duris, naudokite oro valymo įrenginius. – Vietoje užuolaidų rinkitės žaliuzes, kurias galėsite valyti drėgna šluoste.
– Daugiausiai žiedadulkių anksti ryte, todėl kambarius vėdinkite antroje dienos pusėje arba po lietaus.
– Reguliariai drėkinkite kambario orą, ant atvertų langų galite pakabinti sudrėkintą marlę, kasdien valykite namus drėgna šluoste.
– Grįžę iš lauko namo, vėsiu vandeniu kruopščiai nuplaukite veidą, akis, jūros vandeniu išplaukite nosį. Kiekvieną vakarą nusiprauskite po dušu ir būtinai išsiplaukite plaukus.
– Lauke rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės, kad žiedadulkės nepatektų į akis.
– Kontaktiniai lęšiai kaupia alergenus, todėl patariama juos keisti į akinius.
– Drabužius reikia skalbti po kiekvieno pasivaikščiojimo.
– Važiuodami automobiliu neatidarinėkite jo langų.

Įtarus sezoninę alergiją, būtina apsilankyti pas gydytoją alergologą. Konkrečiam alergenui nustatyti atliekami specialūs tyrimai.

Parengė Undinė Gilė

Svarbiausia – neįsileisti alergenų į namus

Visuomenės sveikatos specialistai nuolat primena, jog alergiškas vaikas ar suaugusysis turėtų stengtis nesusitikti su alergenu. Jeigu sergate šienlige, venkite žydinčių pievų ir nenupjautų vejų. Žiedadulkių koncentracija didžiausia sausomis ir vėjuotomis dienomis, todėl tuo metu nedera būti gryname ore. Į lauką eikite su akiniais, o nosies vidų derėtų tepti apsauginiu tepalu. Grįžus iš lauko geriausia išsimaudyti bei persirengti – kad žiedadulkių nepatektų į namus. Prireikus nusiprauskite veidą ir akis šaltu vandeniu.

Jei vaikas alergiškas vabzdžių įkandimams, šiltuoju metų periodu neleiskite jam vaikščioti basomis, naudokite įvairias tepamas ar purškiamas vabzdžius atbaidančias priemones. Lietuvos Alergijos ir astmos asociacijos prezidentė prof. Rūta Dubakienė perspėja, kad vabzdžiai gali sukelti grėsmingiausią alerginę reakciją – anafilaksinį šoką. Jo metu kraujospūdis gali sumažėti net iki nulio, kamuoja dusulio priepuoliai, ištinsta gerklė, apninka dilgėlinis bėrimas. Vaikas ar suaugęs žmogus gali mirti. Jeigu anksčiau vaikas ar jūs patyrėte stiprią alerginę reakciją į įkandimą, vertėtų turėti adrenalino. Tai pirmoji pagalba netikėtai įgėlus vabzdžiui.

Namų bei darbo aplinka

Žiedadulkėms alergiški žmonės turi ne tik vengti vietų, kur yra daug žalumos, bet ir pasirūpinti, kad žiedadulkės nesklistų po namus. Pavasarį kasdien valykite dulkes bei atsisakykite kilimų, ant kurių gali nusėsti į namus patekusios žiedadulkės. Langus, stoglangius, lauko, balkono ir terasos duris apsaugokime specialiais antialerginiais tinkleliais. Tinklelis, priešingai nei purškikliai, ilgalaikė apsauga ir nedirgina nosies. Tokie tinkleliai yra tankesni nei įprastiniai, todėl į namų vidų neįskris ne tik vabzdžiai, lapai bei pienių pūkai, bet ir ypač smulkios žiedadulkės. „Taigi namus galima vėdinti nesibaiminant, kad į juos pateks alergenų. Taip pat namai bus nuolat vėdinami ir juose nesikaups dulkės. Tai itin svarbu alergiškiems žmonėms“, – pasakoja M. Jančauskas.

Anot specialisto, paprastai šiais tinkleliais pradedama domėtis vasaros pradžioje, kai alergijos kamuojami žmonės nebeiškenčia ūmių ligos simptomų. „Lietuvoje šienligė prasideda ankstyvą pavasarį, sužydus lazdynams. Jei suvalgius lazdyno riešutą ima graužti burną, pasigavote šią ligą“, – sako Lietuvos Alergijos ir astmos asociacijos prezidentė prof. Rūta Dubakienė. Pagal alergiją sukeliančių žiedadulkių rūšį, liga gali tęstis net iki spalio mėnesio. Todėl apsauga nuo alergenų patariama pasirūpinti iš anksto, kol dar nepajutome negalavimų patys ir nesiskundžia jais vaikas.

Užpuolus alergijai – svarbu kreiptis į gydytoją

Vilniaus universiteto tyrimų duomenimis, Lietuvoje yra apie 50 augalų rūšių, kurių žiedadulkės sukelia alergiją. Smulkesnės žiedadulkės sukelia stipresnius negalavimus. Mat smulkutės žiedadulkės prasiskverbia giliau į kvėpavimo takus. Žolių ir piktžolių žiedadulkės pavojingesnės negu medžių. Lietuvoje dažniausi alergenai – motiejuko, šunažolės, avižuolės, eraičino, javų žiedadulkės. Alergenu dažnai tampa lazdynų, alksnių, beržų žirginiai ar gluosnių „kačiukai“.

Alergija kamuoja ir mažus vaikus, ir suaugusiuosius. Pirmąkart liga gali užklupti bet kokio amžiaus žmogų. Vieni pajunta atskirus alergijos simptomus – tokius kaip sezoninis konjunktyvitas (akių uždegimas). Ligonio akys parausta, peršti, ašaroja ar net skauda, jis bijo šviesos. Dar viena pavasarį paūmėjanti alergija – rinitas. Paprastai tariant, tai stipri sloga drauge su intensyviu čiauduliu. Esant rinitui paburksta, tinsta ir niežti nosį. Kitus kankina kompleksinė alergija – šienligė. Jos simptomai: konjunktyvitas, rinitas, taip pat – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, gali perštėti ir niežėti gerklę ar gomurį. Vaikas gali susirgti Kvinkės edema. Tai dilgėlinė: per keletą minučių ištinsta vokai, lūpos, ausų kaušeliai, juos niežti ir degina. Prie šienligės gali prisidėti ir sezoninė žiedadulkių astma. Vasarą intensyvėjant saulei, sulaukiama dar vienos nekviestos viešnios – saulės dilgėlinės. Tai A tipo ultravioletinių spindulių sukelta alergija.

Jeigu pajutote šiuos negalavimus, būtinai kreipkitės į gydytoją – alergologą. Geriausia su gydytoju pasikonsultuoti vėlyvą rudenį, pasibaigus žydėjimui ir nukritus lapams. Jis nustatys alergijos kaltininkus, patars kaip apsisaugoti, prireikus skirs vaistus.

Kūdikio higiena

Švarios kūdikio akytės

Kūdikio akytes mama turi valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Naujagimio ir kūdikio akytėms valyti nereikia specialių nuovirų. Šiai procedūrai prireiks vatos gumulėlių, indo su virintu vandeniu ir marlės servetėlės. Patogiausia tai daryti paguldžius mažylį ant vystymo stalelio, šalia išdėliojus visas reikalingas priemones.

Vatos gumulėlius suvilgome vandeniu ir nugręžiame. Vatos apskritimais švelniai braukiame per akytes – nuo ausyčių pusės link nosytės. Jokiu būdu nespauskite akyčių – tai darykite atsargiai. Iš pradžių valome vieną akytę, po to – kitą ir kiekvieną kitu tamponėliu. Jeigu nuvalytos akytės šlapios – mama nusausins marlės servetėle.

Paprastai nedidelius teršaliukus nuo akyčių paviršiaus pašalina blakstienos, kai kūdikis mirksi. Nubudusio kūdikio akių kampučiuose galite pastebėti nedidelius baltus gumuliukus. Nesibaiminkite – tai tik gleivių sankaupos. Jeigu reikia nuvalyti teršalus nuo kūdikio blakstienų arba akyčių paviršiaus, tai darykite virintu vandeniu suvilgytu vatos tamponėliu arba specialiomis kūdikio akių priežiūros servetėlėmis. Prisiminkite, kad akytės valomos nuo išorinio kampo – vidinio link. Sulipusias blakstienas mama gali atmirkyti perkoštu ramunėlių nuoviru suvilgytais vatos gumuliukais.

Kūdikių akių priežiūros servetėlės

Paprasčiau akytes prižiūrėti kūdikių akių priežiūros servetėlėmis, kurios nuvalo be vandens ir kitų papildomų priemonių. Vaistinėse galite įsigyt servetėles, pagamintas naudojant akių lašiukus, ramunėlių ekstraktą, gliceriną. Jos ne tik nuvalo akis, bet ir padeda mažinti uždegimą ir paraudimą.

Servetėles galima naudoti ir kūdikiams nuo gimimo, ir vaikams. Jos patogios ne tik namuose, bet ir vaikštinėjant lauke ar kelionėje, ypač, jei kiekviena jų yra atskiroje pakuotėje. Servetėlėmis akytės valomos taip pat, kaip ir vatos tamponėliais, kiekviena akytė kita servetėle. Jos nesukelia ašarojimo, pagamintos be konservantų, kvapų ir dažiklių, todėl nuvalytų akių nereikia nuplauti vandeniu.

Jeigu kūdikio akytės pūliuoja

Valyti akis būtina sergančiam įvairiomis ligomis kūdikiui ir vaikui. Kartais 2 – 3 gyvenimo dieną naujagimio blakstienos sulimpa ir akių kampučiuose susikaupia pūlių. Tai gali būti konjunktyvitas. Jis atsiranda gimdant, bet paprastai greitai praeina. Užtenka palašinti gydytojo paskirtų vaistų, kurie lašinami į abi akytes, nors ir pūliuoja tik viena (antraip infekcija gali išplisti ir į sveiką akytę). Prieš lašinant vaistus, abi akytės nuvalomos specialiomis servetėlėmis. Jei, po gydymo akys vėl pradeda pūliuoti, būtinai kreipkitės į gydytoją.

Kūdikio akių priežiūros servetėlės pravers ir dakriocistito (ašarų maišelio uždegimas ) kankinamo naujagimio akims valyti. Akių higiena labai svarbi sergant blefaritu (vokų krašto uždegimas), pūliams nuvalyti, kai iškyla miežis – (blakstienos folikulo ir greta esančių voko krašto liaukučių pūlingas uždegimas). Svarbu valyti akytes kūdikiams ir vaikams, kuriems akytės ašaroja nuo šienligės, karščiuojant ir sloguojant.

Gydyti kūdikio akyčių patiems nedera ir jokiu būdu netaikykite močiučių metodų. Pavyzdžiui, neplaukite akių arbatžolių nuoviru. Plauti kūdikio akis galima tik virintu vandeniu arba specialiu fiziologiniu tirpalu bei valyti specialiomis kūdikio akių priežiūros servetėlėmis.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Akių alergijos priežastys

Akys gali pernelyg jautriai reaguoti į visiškai nekenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, elementarios dulkės, kurios daugeliui nekenkia, kitiems gali sukelti didelį ašarojimą ir gleivinės išskyras. Tai – akių alergija.

Daugelis negalavimą sukeliančių alergenų susikaupę ore, taigi, jie lengvai gali patekti į akis ir nosį. Alergiją gali sukelti gėlių ir medžių žiedadulkės, dulkės, kvapai. Alergijų sezonas Lietuvoje prasideda jau nuo kovo vidurio ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Pavyzdžiui, alksnis žydi kovo – balandžio mėnesiais, o alksnio ir lazdyno žiedadulkės – vienos pirmųjų nelaukiamų pavasario svečių. Beržai žydi balandžio – gegužės mėnesiais. Daugelis žolių Lietuvoje žydi gegužės ir birželio mėnesiais, piktžolių – rugpjūčio mėnesį. Kai kurių rūšių žolės dar kartą žydi rugsėjo ir spalio mėnesiais. Intensyviausias žydėjimo laikotarpis, kai ore skraido daug žiedadulkių, būna gegužės– rugpjūčio mėnesiais.

Akių alergiją gali sukelti ne tik augalų alergenai, bet ir kai kurie į akis lašinami antibiotikai, į akis patekusios buitinės cheminės medžiagos, namų grybelis, kosmetika, naminių gyvūnų plaukai, namų ir knygų dulkės.

Alerginis akių uždegimas dar vadinamas raudonų akių sindromu. Dažniausiai ši sindromą sukelia alerginis konjunktyvitas. Alerginį konjunktyvitą gali sukelti ir kontaktiniai lęšiai, tuomet reikia jų atsisakyti arba įsigyti kitokius. Alerginis konjunktyvitas dažnai prisideda sergant kita alergine liga, pavyzdžiui, alergine sloga (dar vadinama alerginiu rinitu arba šienlige).

Pavasarinės akių alergijos

Konjunktyvitas – akies junginės uždegimas. Akių junginė – skaidri plėvelė ant viršutinio ir apatinio akies vokų vidinių paviršių, jungianti vokus su akies obuoliu. Viena iš junginės uždegimo rūšių – pavasarinis (vasaros) konjunktyvitas. Pavasariniu konjunktyvitu dažniau serga vaikai. Iki 10 metų suserga maždaug 82 proc. vaikų.

Pavasarinio alerginio konjunktyvito simptomai: akių perštėjimas, ašarojimas, šviesos baimė, junginės ir vokų paraudimas ir paburkimas, vandeningos bei gleivingos akių išskyros. Išblyškusioje viršutinio voko junginėje atsiranda mazgeliai. Gali sutrikti rega ir vaikas mato neryškius kontūrus. Mažieji ligoniukai stipriai trina akis. Šiuo konjunktyvitu sergančiam vaikui ypač sunku ryte – tąsios gleivės ir šviesos baimė jam neleidžia atmerkti akių. Gali būti pažeista ne tik akių junginė, bet ir ragena. Negydant ragena gali išopėti, atsirasti apakimą lemiančių randų.

Pusė alergiškų tėvų vaikų paveldi polinkį alergijoms. Jautraus kuriam nors alergenui vaiko akytės parausta, ašaroja, jis gali dar ir čiaudėti, kartais atsiranda bėrimų. Nuolat stebėkite vaiko būklę. Jeigu šie nemalonūs negalavimai dažni, reikia išsiaiškinti priežastį ir stengtis, kad vaiko aplinkoje nebūtų alergeno. Tai padaryti dažnai sunku, nes ne visada pavyksta nustatyti, kas būtent sukėlė alerginę reakciją.

Negaluojantį vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Akių alergijos požymiams palengvinti galima naudoti akių lašus, kuriuos, žinoma, turi skirti gydytojas pagal vaiko amžių. Kai kurie jų lašinami ir profilaktiškai – 2–3 savaites prieš žydėjimo sezoną. Sergančiam pavasariniu konjunktyvitu vaikui patariama nešioti akinius nuo saulės.

Kaip mama turėtų prižiūrėti alergišką vaiką?

Alergiškas vaikas neturėtų žaisti žydinčiose pievose, nenupjautose vejose, ypač – saulėtą pavasario vidudienį. Šiuo paros metu vaikui geriausia būti namuose. Taigi, augalų žydėjimo metu venkite iškylų į gamtą, o veždami vaiką automobiliu, uždarykite langus.

Kambarius stenkitės vėdinti po lietaus, kai žiedadulkės nusėda. Ant langų galima kabinti drėgnas užuolaidas. Dažnai plaukite grindis, valykite dulkes drėgnu skudurėliu ir nelaikykite vaiko kambaryje dulkes kaupiančių daiktų.

Parengė Undinė Gilė

Patiems mažiausiems akytės sunegaluoja dėl infekcijos gimdymo metu, bet dažniausia priežastis  –užsikimšę ašarų latakai – siauri kanalai, kuriais iš vidinių akies kampų ašaros nuteka į nosiaryklę.

Užsikimšusiais latakais ašaros negali tekėti ir kaupiasi akytėje bei sutirštėja.

Naktį reikia nuolat valyti akytes virintu vandeniu arba arbata suvilgytu vatos tamponėliu. Valyti reikia pradedant nuo išorinio akies krašto –  vidinio link, stengiantis masažuoti vidinį mažylio akies kampą. Toks masažas padeda atsikimšti akies latakams. Akių latakai atsiveria ir negydomi po kelių savaičių arba mėnesių.

Jeigu 9 mėnesių kūdikio akytės vis dar kelia problemų, kreipkitės į gydytoją, gal būt jis išplaus akytes.

Šiuo atveju nepadės antibiotikų lašiukai, kuriuos gydytojas išrašo esant infekcijoms. Paraudę vaiko akyčių baltymai – infekcijos požymis ir reikia kreiptis į gydytoją.

Konjunktyvitas

Ašarojančios ir paraudusios vyresnių vaikų akytės gali būti dėl konjunktyvito – akies junginės infekcijos. Akių junginė – plona, skaidri jungiamojo audinio plėvelė, kuri iškloja viršutinio ir apatinio akies vokų vidinius paviršius ir jungia vokus su akies obuoliu. Paprastai pažeidžiama viena akytė, bet infekcija greitai išplinta ir į antrąją. Konjunktyvito požymiai atsiranda staiga : paprastai peršalus. Parausta, ašaroja akys, jas peršti ir griaužia. Akis erzina ryški šviesa. Po poros dienų pradeda tekėti pūlingos išskyros. Naktį jos sudžiūna ir sulipina vaiko blakstienas, todėl mažylis negali atsimerkti. Junginėje gali susidaryti smulkių kraujosruvų. Vyresni vaikai skundžiasi nemaloniais pojūčiais – lyg svetimkūniu akytėje.

Konjunktyvitas užkrečiama liga. Sergantis mažylis gali užkrėsti kitus vaikus ir suaugusius šeimos narius. Infekcija perduodama teisioginio kontakto metu arba per rankšluostį. Vaiko negalima leisti į darželį ir mokyklą.

Konjunktyvitą  sukelia virusai, jo priežastis gali būti ir bakterijos.

Būtinai kreipkitės į gydytoją. Jo išrašyti antibiotikų lašai arba tepalai padės vaikui greitai pasveikti nuo konjunktyvito. Taip pat akytes reikia plauti dezinfekuojamaisiais tirpalais. Jeigu liga nepraėjo per 5 dienas, vėl reikės gydytojo konsultacijos.

Konjunktyvitas neturi įtakos regėjimui, nors kartais akytėse susikaupę pūliai blankina vaizdą.

Akys gali parausti ir perštėti dėl į jas patekusių dulkių ir nešvarumų.

Sausos ir paraudusios akytės taip pat turi būti apžiūrėtos gydytojo. Galbūt tai konjunktyvitas, bet gydytojas gali nustatyti ir kitą priežastį, pavyzdžiui –  uveitą –  gyslainės uždegimą.

Uveitas

Priekinis uveitas – tai akies gyslainės priekinės dalies uždegimas. Jis prasideda staiga. Vaikas skundžiasi šviesos baime, akies skausmu, pablogėjusiu regėjimu. Lėtinio uveito požymiai: akis parausta, ant vidinio ragenos paviršiaus atsiranda nuosėdų, gali pakisti rainelės spalva ir atsirasti plėvelė vyzdžio plote. Akies labai neskauda. Sergant lėtiniu uveitu gali prasidėti katarakta, glaukoma. Priekinis uveitas – rimta liga, nes pablogėjęs regėjimas gali likti visam gyvenimui. Todėl būtinai reikia kreiptis į akių gydytoją. Dažniausiai gydymas trunka ilgai bei liga gali kartotis.

Ką daryti į akį patekus svetimkūniui?

Atsargiai kilstelkite mažylio akies voką ir pastebėję svetimkūnį, jį pašalinkite vatos tamponėliu. Jeigu negalite to padaryti, kreipkitės į gydytoją.

Jeigu įtariate, kad svetimkūnis galėjo pažeisti akies rageną (skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius), nedelsiant kreipkitės į polikliniką.

Jeigu spustelėjus akytę ji parausta ir skauda, reikia pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti ragenos erozijos (ragenos paviršinio sluoksnio epitelio defektas dėl traumos, nudegimo, uždegimo) požymis. Rageną galima susižeisti žaislu, medžio šakele, nagu, aštriu metaliniu daiktu. Labai pavojingi cheminiai nudegimai. Šiuo atveju gydymas – ypatingas, nes gali susidaryti randelis, kuris suprastins vaiko regėjimą.

Ašarojančių  ir paraudusių akyčių priežastis gali būti alergija. Paprastai atsiranda smėlio pjūtis ( šiuo atveju – be aiškios priežasties) abiejose akytėse. Vyresniems vaikams pavasarį gali prasidėti šienligė – alergija žiedadulkėms. Kitas šios ligos požymis – sloga. Ligą gali sukelti ir kiti alergenai.

Ką daryti? Rūpinkitės, kad vaikas nekontaktuotų su galimais alergenais. Liga gydoma gydytojo skirtais vaistukais nuo alergijos (Alerginė sloga – alerginis rinitas).

Miežis

Tai ūmus pūlingas uždegimas, kurį sukelia į akies voke esančias riebalų liaukutes ar blakstienų folikulus patekę stafilokokai. Staiga parausta, ištinsta ir pradeda skaudėti viršutinis vokas. Po kelių dienų uždegimo vietoje gali susidaryti pūlinga viršūnė, kuri pratrūksta į vidinį akies voko paviršių arba voko odos pusę. Ištekėjus pūliams, nuslūgsta tinimas ir sumažėja skausmas.

Šaltasis miežis – akies voko liaukučių lėtinis uždegimas. Patinsta voko kremzlėje esanti Meibomo liaukutė ir lėtai didėja mazgelis voke, o oda nėra paraudusi bei neskauda.

Gydymas.

Ūmus miežis gydomas antibiotikų lašais, vokas tepamas specialu akims skirtu antibiotikų tepalu, padeda sausas šiltas kompresas ant akies. Nedidelis šaltasis  miežis gali išnykti savaime, didesnį gali prireikti operuoti.

Patarimai

Jeigu vaikui pakyla temperatūra, būtinai reikia kreiptis į gydytoją.

Jeigu miežis vaikui dažnai kartojasi, reikėtų išsitirti, ar jis neserga cukriniu diabetu arba žarnyno liga.

Konjunktyvitas yra trijų rūšių: virusinis, alerginis ir bakterinis, kiekviena jų gydoma skirtingai.

Virusinis konjunktyvitas dažniausiai išsivysto sergant ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Alerginis konjunktyvitas dažnai išsivysto vaikams, kamuojamiems kitų alergijų, pavyzdžiui, šienligės. Alergenais gali būti žolės, žiedadulkės, gyvūnų alergenai, dulkės ir erkės. Konjunktyvitas gali prasidėti ir dėl akis dirginančių veiksnių įtakos, pavyzdžiui, cheminių medžiagų arba traumos. Naujagimis gali užsikrėsti šia liga gimdymo metu nuo motinos, sergančios lytiškai plintančia liga. Dauguma vaikų gimsta siaurais arba visiškai nepralaidžiais ašarų kanalais, todėl besikaupiančios ašaros gali sukelti uždegimą.

Konjunktyvito požymiai

Įvairių rūšių konjunktyvitų požymiai yra skirtingi, be to, kiekvienam vaikui tas pats konjunktyvitas gali vystytis skirtingai.

Virusinio konjunktyvito požymiai:

– vandeningos išskyros iš akių, po kurio laiko prasidėjus bakterinei infekcijai išskyros pasidaro pūlingos;

– paraudęs akies obuolys;

– prasidėjusi vienos akies infekcija greitai apima ir antrąją.

Alerginis konjunktyvitas:

– paprastai pažeidžia abi akis;

– akys ašaroja;

– dirglios ir peršti;

– patinę vokai.

Bakterinis konjunktyvitas:

– pūlingos išskyros, gausiausios nubudus;

– akys paraudusios, ašaroja;

– paprastai pažeidžiama viena akis, bet kartais ir abi.

Kaip užsikrečiama?

Virusiniu ir bakteriniu konjunktyvitu vaikas gali užsikrėsti liesdamas sergančiojo daiktus, maudydamasis užterštame vandenyje, naudodamasis svetimu rankšluosčiu. Galima užsikrėsti nuo kosinčio ir čiaudinčio žmogaus. Konjunktyvitu sergantį vaiką rekomenduojama izoliuoti nuo sveikųjų.

Profilaktika

Infekcinio konjunktyvito galima išvengti įpratinus vaiką dažnai plauti rankas su muilu, taip pat nesinaudoti svetimais rankšluosčiais, kosmetika bei nevilkėti svetimų drabužių. Norėdami išvengti alerginio konjunktyvito stenkitės, kad vaikas nekontaktuotų su jam pavojingais alergenais. Prasidėjus žydėjimui, namuose rekomenduojama laikyti uždarytus langus, drėgnai valyti grindis dulkių siurbliu, nelaikyti namuose interjero daiktų, kaupiančių alergenus.

Gydymas

Virusinis konjunktyvitas paprastai praeina negydomas maždaug per tris savaites. Bakterinis konjunktyvitas gydomas antibakteriniais lašais. Tik nereikia iš karto skubėti griebtis stiprių vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų, kurie gali turėti šalutinį poveikį. Geriausia namų vaistinėlėje turėti lašų, kuriuos drąsiai galima vartoti, kol pateksite pas gydytoją.

Kada kreiptis į gydytoją?

Geriausia kreiptis į gydytoją iškart pastebėjus akių pakitimus. Gydytojas nustatys priežastį ir paskirs gydymą. Yra daug sunkesnių akių ligų, kurių požymiai labai panašūs į konjunktyvito.

Susijusios temos:

[inpagepostlist_search sveikos akytės]