Ūminės kvėpavimo takų ligos: kaip apsisaugoti?

Rudens, žiemos bei ankstyvo pavasario periodas yra ūminių kvėpavimo takų infekcijų metas. Tuomet itin aktyvūs gripo virusai ir kiti ligų sukėlėjai. Pradeda kamuoti aukšta temperatūra, kosulys, gerklės skausmas ir kiti nemalonūs simptomai, dėl kurių bent keletą dienų tenka pasigydyti namuose. Be to, kai kurios kvėpavimo takų ligos ir gripas pavojingi dėl komplikacijų, ypač jei liga nėra tinkamai gydoma ar persergame vaikščiodami. Šąlant orui daugėja sergančiųjų itin pavojinga COVID-19 infekcija.

Norėdami apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, pirmiausia išsigydykite organizme tūnančias infekcijas. Vienas iš infekcijos židinių – sugedę dantys, kurie gali lemti širdies, sąnarių, inkstų ir kitų organų ligas. Infekcija silpnina visą organizmą, taip pat – imuninę sistemą. Kovodamas su infekcijomis organizmas eikvoja apsaugines jėgas ir tampa labiau pažeidžiamas virusų.

Apsisaugoti nuo užkrato padeda paprasti ir visiems gerai žinomi būdai. Dažnai plaukite rankas su muilu, naudokite odos antiseptiką, mūvėkite apsaugines pirštines, nepamirškite veido kaukės. Stenkitės mažiau liesti paviršius viešose vietose, nes per juos gali būti perduodama virusinė infekcija. Nepamirškite imunitetą stiprinančių veiksnių, tokių kaip subalansuota mityba, sveikas miegas ir fizinis aktyvumas.

Gyvenimo būdo pasekmė – skrandžio opa ir gastritas

Atšalus orui gali atsinaujinti lėtinės virškinamojo trakto ligos: skrandžio opa ar gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas). Keliamės anksti, einame miegoti vėlai, valgome netinkamai, be to, daugelis rudenį patiriame stresą ir nuotaikos svyravimus. Sergantiesiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis visa tai lemia virškinimo sutrikimus.

Skrandžio opos paūmėjimo pagrindinis simptomas – stiprus skausmas pavalgius skrandyje ir aplink jį. Dažnai vargina rėmuo, gali pykinti, dingsta apetitas. Gastrito požymiai: graužiantis ar deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, vėmimas, rėmuo.

Atsiradus diskomfortui ir skausmui skrandžio srityje patariama kreiptis į specialistą ir, jei reikia, atlikti tyrimus. Juk bet kokią ligą svarbu kuo greičiau pradėti gydyti.

Rudeniniai alergenai – šaltis ir drėgmė

Rudenį dažniausiai paūmėja ne šienligė (alergija žiedadulkėms), o kitų alergenų sukeltos ligos. Alerginę reakciją šiuo metų laiku gali sukelti du pagrindiniai veiksniai. Vienas iš jų šaltis. Jau rugsėjį oro temperatūra pastebimai krinta, prasideda naktinės šalnos. Alergiškiems šalčiui žmonėms žema temperatūra sukelia odos paraudimus, patinimus, taip pat niežėjimą, atsiranda pūslių ir kt. Sunkesniais atvejais alergija šalčiui gali sukelti dusulį ir net anafilaksinį šoką.

Antras rudens alergenas pelėsinis grybelis. Esant didelei drėgmei ir saulės stokai, pelėsis auga ypač aktyviai. Jis įsimeta į drėgnus gyvenamųjų pastatų kampus, rūsius, sandėlius, taip pat nukritusius lapus, šieną ir vaisių bei daržovių atsargas. Kai kuriems žmonėms pelėsis yra stiprus alergenas, todėl rudenį reikėtų vengti sąlyčio su juo. Tiksliai nustatyti, kas sukėlė sezoninę alergiją, gali tik gydytojas, dažnai prireikia ir tyrimų.

Rudeninis liūdesys ar depresija?

Dėl vis trumpėjančio šviesaus paros meto rudens–žiemos periodu organizme sutrinka miego hormono melatonino, o kartu ir serotonino – gerą nuotaiką lemiančio hormono, gamybos balansas. Todėl dauguma žmonių niūrų rudenį patiria bent jau blogą nuotaiką ir liūdesį. O jautrios psichikos ir linkusiam į depresiją žmogui gali pasireikšti depresinio sindromo paūmėjimas.

Įspėti turėtų šie simptomai: apatija, susidomėjimo įprastine veikla ir darbu praradimas; liūdesys ir prislėgta nuotaika; vangumas ir reakcijų sulėtėjimas; nemiga arba, priešingai, mieguistumas dieną; dirglumas be priežasties.

Įveikti blogą nuotaiką padės tokios priemonės kaip sportas, pasivaikščiojimai šviesiu paros metu, aromaterapija, masažas. Tačiau šios priemonės yra veiksmingos tik tuo atveju, jei tai rudeninė depresija, o ne psichikos sutrikimas, kurį turėtų gydyti specialistas. Skirtingai nuo įprasto rudeninio liūdesio, klinikinė depresija tęsiasi savaites ir mėnesius, yra daug sunkesnė ir gali sukelti rimtesnių pasekmių. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė

Pavasario oras palankus infekcijoms

Pavasaris atneša ne tik vis labiau šildančią saulę, viliojančią būti ilgiau lauke, bet ir nusilpusį imunitetą. Organizmo gynybines galias silpnina vitaminų trūkumas, nes iki žiemos pabaigos daržovėse ir vaisiuose vitaminų labai sumažėja. Taip pat – saulės trūkumas, dėl kurio pristingame vitamino D, gaminamo odoje veikiant saulės spinduliams. Be to, saulės dar nėra tiek daug, kad ultravioletiniai spinduliai galėtų sunaikinti ligų sukėlėjus.

Atšilus sąlygos mikrobams daugintis taip pat palankios, virusinė infekcija taip pat lengvai perduodama oro lašeliniu būdu. Mat, šis sezonas – lietaus metas, o vienas iš svarbių rizikos faktorių, lemiantis peršalimo ligas, yra oro drėgmė. Iš kvėpavimo takų į aplinką patekę virusai, esantys mažuose lašeliuose, pakimba ore ir taip gali išbūti ilgiau. Taigi, dar prisidėjus susilpnėjusiam imunitetui, vaikus greičiau gali užpulti įvairios ligos.

Atšilus rizika užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija žymiai padidėja dar ir todėl, kad dažniau negu per žiemos šalčius einame su vaikais į lauką, o ten jie kontaktuoja su kitais. Be to, pavasarinis atšilimas yra gana apgaulingas dėl oro temperatūrų kaitos. Todėl sunku nuspėti, kaip aprengti vaiką į kiemą ar darželį. Lengvai aprengtas vaikas gali sušalti, o priešingai – tėvams apsidraudus nuo peršalimo, perkaisti. Tai, nors ir nėra tiesioginis ligų šaltinis, bet gali jas paskatinti.  

Šilumą atnešantis sezonas ne tik palankus virusų ir bakterijų sukeliamoms ūmioms kvėpavimo takų ligoms, paūmėja ir lėtinės ligos – bronchų astma, bronchitas. Tai taip pat siejama su permainingais orais, vitaminų stoka ir susilpnėjusiu imunitetu.

Dažniau puola rotavirusinės infekcijos

Pavasarį nepalieka ramybėje ir rotavirusinė infekcija – dažniausia virusinė vaikų žarnyno liga, kurios pagrindiniai simptomai stiprus vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas. Labiausiai šiai infekcijai imlūs jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Jie užsikrečia vienas nuo kito – dažnai taip įvyksta vaikų kolektyvuose, o suaugusiesiems šią infekciją dažnai perduoda maži vaikai. Virusą gali platinti ir sergantieji besimptome forma. 

Rotavirusine infekcija užsikrečiama per nešvarias rankas, įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Taip pat – per šiluma neapdorotą maistą, pagamintą nešvariomis rankomis. Ant rankų šis virusas išgyvena keletą valandų. Užsikrėsti galime ir parduotuvėje, jei grįžę namo nenusiplauname rankų.

Nuo rotavirusinės infekcijos gelbsti skiepai, kuriais kūdikiai skiepijami nemokamai. Pirmoji dozė įskiepijama  2 mėnesių mažyliui, antroji – 4, trečioji – 6 mėn.

Pavojus gamtoje – bundančios erkės

Sušilus orui suaktyvėja ir erkės, tykančios mūsų žolėje ir krūmuose. Šie vabzdžiai perneša daugybę pavojingų infekcinių ligų, dažniausios iš jų – Laimo liga ir erkinis encefalitas, kuris gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus.

Todėl būdamas gamtoje vaikas turėtų vilkėti šviesius drabužius, kad erkes galėtumėte lengvai pastebėti. Turi likti kuo mažiau atvirų kūno vietų: viršutinį drabužį reikėtų sukišti į kelnes, o kelnes – į kojines, pridengti galvą. Geriausiai nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, skiepytis derėtų ankstyvą pavasarį, kad užtektų laiko susidaryti imunitetui.

Ligų prevencija pavasarį

Geriausia prevencija yra sveikas gyvenimo būdas: tinkama higiena, grūdinimasis, grynas oras, fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba ir kontaktų su susirgusiais žmonėmis vengimas.

Atšilus orui vaikai ilgiau išbūna lauke, ir tai, viena vertus, stiprina imuninę sistemą. Kita vertus, į žaidimų aikšteles ateina daug vaikų, todėl padidėja tikimybė užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija. Todėl geriau vaikščioti su vaiku ne tose vietose, kur renkasi daug mažylių (žaidimų aikštelėse, zoologijos ar botanikos sode ir kt.), o kur nors nuošaliau parke. Rengdami vaiką į lauką, pirmenybę teikite drabužiams, pagamintiems iš natūralių medžiagų. Jais aprengtas mažylis ne taip greitai sušals ar perkais.

Daugelis tėvų, norėdami išvengti vitaminų trūkumo, pavasarį suskumba į vaistinę maisto papildų, tačiau jie nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, kad vaikas nesusirgs. Prieš perkant vitaminus geriausia pasitarti su vaiko gydytoju. Taip pat nedera pamiršti, kad vaiko sveikatai labai svarbus gyvenimo būdas, o mažyliui susirgus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad išvengtumėte sunkesnių komplikacijų.

Parengė Undinė Gilė

Kas per baubas – tas netikras krupas?

Per nosį ir nosiaryklę patekusi infekcija išplinta į gerklas ir trachėją. Ūmus stenozuojantis laringitas – virusinis gerklų uždegimas, kaip ir laringotracheitas, kai gerklų uždegimas pažeidžia ir trachėją. Dėl infekcijos paburksta gleivinės ir kamuoja spazmai, todėl vaikui sunku kvėpuoti ir gali ištikti dusulio priepuoliai. Gerklų stenozę (tinimą) dažniausiai sukelia virusai: paragripo virusas, respiracinis sincitijaus virusas (RSV) ir adenovirusas.

Netikruoju šis krupas pavadintas todėl, kad skirtume nuo tikrojo krupo, kuris ištinka sergant difterija. Abiejų negalavimų simptomai labai panašūs. Tik sergant difterija, orui sunku prasiskverbti dėl kvėpavimo takuose išplitusių balkšvai pilkų apnašų, o ne dėl balso klosčių ir poklostinės srities audinių paburkimo, kaip ištikus netikram krupui.

Pavojaus signalai mamai ir tėčiui

Ūmaus stenozuojančio laringito simptomai: lojamas kosulys, užkimęs balsas, švilpimo garsas įkvepiant, viršutinių kvėpavimo takų uždegimo požymiai: pakilusi kūno temperatūra, sloga, kosulys. Lojamo pobūdžio kosulio priepuoliai kamuoja dažniausiai naktį ir paryčiais. Vaiką gali ištikti stridoras – garsus dusulys įkvepiant, triukšmingas kvėpavimas, gali sustiprėti kvėpavimo raumenų susitraukimai.

Mama turėtų prisiminti, kad netikro krupo požymiai atsiranda ir staiga, atrodytų, vaikui esant sveikam, ir palaipsniui – praėjus keletui dienų nuo ūmios kvėpavimo takų infekcinės ligos pradžios.

Efektyvi pagalba – inhaliacijos

Jeigu vaikas ima dusti stipraus kosulio priepuolio metu, mama turėtų veikti ramiai ir stengtis, kad ir vaikas išliktų ramus. Paimkite mažylį ant rankų, kalbėkite su juo. Kuo ramesnis vaikas, tuo jam lengviau kvėpuoti. Paprasčiausia liaudiška pagalbos priemonė – kvėpavimas garais. Vonioje atsukite karšto vandens čiaupą ir pabūkite su vaiku garuose.

Pagrindinė ir rimčiausia pagalbos priemonė laringitu sergančiam vaikui – inhaliacija. Dažnai sergančiam vaikui pravartu nupirkti inhaliatorių. Staiga ištikus priepuoliui juo galėsite atlikti negazuoto mineralinio vandens arba fiziologinio tirpalo inhaliacijas.

Daug privalumų turi kompresorinis inhaliatorius. Jis skystį paverčia aerozoliu, todėl vaistai nenunešami į kitus organus, nes nepatenka į kraują – veikia reikiamą vietą, būtent – kvėpavimo takus. Inhaliacijoms tinka visi gydytojo išrašyti skysti vaistai. Procedūras patogu atlikti ir sėdinčiam, ir gulinčiam žmogui. Tai ypač patogu, jeigu serga mažas vaikas arba kūdikis. Inhaliacijos padės vos tik atsiradus pirmiesiems slogos, tonzilito ar faringito požymiams, bronchitu sergančiam vaikui ar suaugusiajam.

Duokite vaikui pakankamai skysčių – jie suskystins ir gleives. Labai svarbu vaikui daug gerti po priepuolio, nes patyrus stresą ir stiprią įtampą sutrinka skysčių organizme pusiausvyra. Ekstremaliu atveju tai gali sukelti kraujotakos sutrikimus.

Pasirūpinkite, kad kambario, kuriame miega kūdikis arba vaikas, oras būtų drėgnas. Jeigu neturite oro drėkinimo prietaiso, prie vaiko lovelės pakabinkite drėgnus rankšluosčius.

Mama, prisimink, ko daryti nevalia

Nenaudokite garstyčių kompresų ir tepalų įtrinimams su aštraus kvapo eteriniais aliejais. Jie gali sukelti refleksinius gerklų spazmus. Venkite medaus, citrusinių vaisių sulčių – alergiškam vaikui šie produktai gali padidinti gerklų paburkimą.

Jokiu būdu neduokite vaikui kosulį slopinančių vaistų. Kosulys atlieka apsauginę organizmo funkciją, todėl reikia skatinti gleivių atkosėjimą.

Jeigu vaikas linkęs sirgti laringitu, mama ir tėtis turi skirti ypatingą dėmesį profilaktikai ir būti pasirengę tuojau pat padėti vaikui, kol atvyks gydytojas.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Vaiko nosiaryklė dar nepajėgia sulaikyti į ją patekusių virusų, todėl kenksmingi mikroorganizmai greitai nusileidžia į gerklas ir trachėją. Suaugusiųjų gerklos plačios, taigi gleivinės uždegimas paprastai tesukelia diskomfortą, o vaikams gali pridaryti rimtų problemų. Dažna šios ligos komplikacija – gerklų uždegimas (laringitas).

Laringito požymiai

Pagrindinės laringito priežastys – peršalimas, silpnas imunitetas bei virusinės infekcijos. Lėtinis laringitas atsiranda ir dėl neišgydytų ūminių infekcinių ligų: lėtinio kvėpavimo takų uždegimo, lėtinio nosiaryklės uždegimo, gripo, alergijų. Gerklų uždegimo priežastis gali būti sutrikęs kvėpavimas per nosį, balso stygų įtampa.

Laringitas vaikams kaip tik prasideda nuo paprastos slogos ir sauso kosulio. Paskui vaikas ima sunkiai ir dažnai kvėpuoti. Susiaurėja kvėpavimo takai ir įkvepiant orą atsiranda švilpiamas garsas. Mažylio balsas užkimsta, o kosulys panašus į lojimą. Labiausiai mažylis kankinasi naktį ir paryčiais. Vėliau vaikui prasideda dusinančio kosulio priepuoliai, dėl kurių jis darosi neramus, verkia. Sergantis mažylis išbalęs, gali pamėlti lūpos. Šiuo ligos periodu temperatūra gali pakilti iki 39 – 40 laipsnių.

Greitoji pagalba vaiko kvėpavimui

Negydykite vaiko patys, tik gydytojas rekomenduos tinkamus vaistukus. Vaiko kvėpavimą ir kosulį greitai palengvina inhaliacijos, kurios nuo seno naudojamos peršalimui gydyti. Kvėpavimas palinkus virš garuojančio puodo – jau praeities metodas. Veiksmingos ir saugios inhaliacijos atliekamos specialiu inhaliatoriumi, kurį pravartu turėti namuose ir galima panaudoti ne tik susirgusiam vaikui, bet ir visai šeimai.

Kompresorinio inhaliatoriaus pagalba vaistukai įkvepiami garų pavidalo, todėl smulkios jų dalelės lengvai pasiekia ir viršutinius, ir apatinius kvėpavimo takus bei efektyviai gydo. Inhaliacijos metu į smulkiausias daleles suskaidytos vaistinės medžiagos beveik nepatenka į kraują. Taigi, skirtingai nuo tablečių, inhaliacijos nesukelia šalutinio poveikio. Šioms procedūroms tinka visi gydytojo skiriami skysto pavidalo vaistai, taip pat – antibiotikai. Inhaliacijomis gydomos įvairios kvėpavimo takų ligos, gerklės uždegimai, sloga.

Laringitu sergančiam vaikui – tai puikus būdas greitai numalšinti kosulio priepuolius. Inhaliatorių paprasta ir patogu naudoti bet kurioje situacijoje ir namie, ir automobilyje. Jeigu vaikas dažnai serga, inhaliatorių verta pasiimti į kelionę. Kvėpuoti inhaliatoriumi gali ir miegantis vaikas, ir net pats mažiausias ant rankų laikomas ligoniukas.

Sergančio mažylio priežiūra

Gerklų uždegimu sergančio vaiko balso stygoms reikia ramybės: savaitėlę jam derėtų kalbėti pašnibždomis ir daugiau tylėti.

Vaiką gausiai girdykite šiltais švelniais gėrimais, maitinkite švelniais patiekalais. Laringitu sergančio vaiko gerklytę dirgina aštrūs, karšti ir šalti patiekalai, gėrimai „su burbuliukais“, dulkės, šaltas ir sausas oras. Nepalankiomis kvėpavimo takams sąlygomis ligoniukas pasijus dar prasčiau.

Priepuolio kankinamą vaiką kiek pasodinkite ir paremkite nugarytę pagalvėmis. Duokite mažyliui šilto pienuko su medumi ir jam kiek palengvės.

Ką turi žinoti mama ir tėtis

Netinkamai gydant laringitą, jis gali tapti lėtinis ir ligą bus dar sunkiau nugalėti. Todėl vaiką būtinai nuveskite pas gydytoją. Sergantį ligoniuką nuolat stebėkite, nes laringitas pavojingas dėl galimų komplikacijų. Gerklų gleivinė gali paburkti tiek, kad labai sumažės gerklų spindis ir vaikas gali uždusti. Jeigu vaiko būklė labai pablogėja, skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Parengė Dalia Petrutytė