MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

 Kokios svarbiausios maisto medžiagos būtinos nėščiosioms ir žindančioms mamoms?

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu kalorijų kiekis padidėja apie 10–15 proc., t. y. iki 500 kilokalorijų per parą.

Maistas turėtų būti įvairus ir visavertis, reikėtų valgyti dažniau negu įprastai – 4–6 kartus per dieną ir, žinoma, patariama vadovautis pagrindinėmis mitybos taisyklėmis. Racione turėtų būti grūdinės kultūros, daržovės, baltyminiai produktai (liesa mėsa, kepta žuvis, kiaušiniai), vaisiai. Riebalų rekomenduojama maždaug iki 30 gramų per dieną, geriausi yra nerafinuoti aliejai, ypač naudingas avokadas, pieno produktai – varškė, kefyras, jogurtas. Konkretūs produktai ir jų kiekiai išvardinti LR sveikatos apsaugos ministerijos parengtose nėščiųjų ir žindyvių mitybos rekomendacijose.

Reikėtų daugiau valgyti folio rūgšties turinčių maisto produktų: žemės riešutų, ryžių, pupelių, brokolių, avokadų. Labai naudingi vitamino D turintys produktai, nes jis svarbus vaisiaus kalcio apykaitai bei skeleto vystymuisi. Šio vitamino turi žuvys, kiaušiniai, sviestas.

Ar moterys turėtų vengti kurių nors maisto produktų arba valgyti mažiau nėštumo ir žindymo metu?

Būtina vengti alkoholio, nes jis prasiskverbia per placentos barjerą, o jo koncentracija besivystančio vaisiaus kraujotakoje gali būti net didesnė negu motinos kraujyje. Mat vaisiaus kepenys alkoholį skaido daug lėčiau negu mamos ir net mažos alkoholio dozės yra žalingos. Alkoholis gali pažeisti vaisiaus centrinę nervų sistemą, dėl to gali atsirasti, pavyzdžiui, veido deformacijos, atsilikti vaisiaus augimas, galimi klausos, regos, širdies kraujagyslių, šlapimo takų pažeidimai. Taip pat alkoholis gali turėti įtakos psichinei vaiko sveikatai.

Nerekomenduotinos jūros gėrybės (moliuskai, austrės), taip pat nepasterizuoto pieno produktai (brandinti ir pelėsiniai sūriai), kurie gali sukelti žarnyno infekciją listeriozę. Nedera valgyti žalių kiaušinių, kad išvengtume salmoneliozės, tik gerai išvirtus. Saugu valgyti tik aukštoje temperatūroje apdorotą maistą, netinka ant grotelių kepta mėsa, nes moteris gali užsikrėsti toksoplazmoze.

Turėtų būti ribojami kofeino turintys produktai – kava ir stipri žalia arbata, energetiniai gėrimai, šokoladas. Jų nereikėtų vartoti daugiau negu 300 ml per parą, tai yra, pavyzdžiui, vienas puodelis kavos. Didesni kiekiai gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba persileidimą.

Riboti reikėtų vitamino A turinčius produktus. Vaisiui gali būti žalinga šio vitamino koncentracija, viršijanti 700 mikrogramų per parą. Tai jūros gėrybės, pieno produktai, kai kurios lapinės daržovės, špinatai, burokų lapai, su aliejumi ar kitais riebalais valgomos morkos.

Ar yra maisto produktų, kurie skatina pieno susidarymą?

Konkrečių mokslinių tyrimų neatlikta. Tačiau yra žinoma, kad pieno gamybą paskatina pankolio arbata (ją pati gėriau nėštumo metu), taip pat chalva. Pasiteisina bet koks riebus maistas, pavyzdžiui, gali padėti torto gabalėlis, – pieno sekrecijai reikalingi riebalai.

Kokie vitaminai bei mikroelementai ypač svarbūs šiais periodais ir pačioms moterims, ir kūdikiui?

Vitaminų ir mikroelementų reikia daugiau – ypatingai didelis jų poreikis žindančiai moteriai. Labai svarbus jau minėtas vitaminas B9, t. y. folio rūgštis ir B12, nes folatai būtini vaisiaus audinių augimui ir nervinės sistemos vystymuisi, jų reikia ir mamai. Folio rūgštis svarbi DNR sintezei – ypatingai pirmajame nėštumo trimestre, kai nuo pat pirmos iki 11–12 savaitės formuojasi vaisiaus nervinė sistema. Šiais periodais moterims rekomenduojamas ne mažesnis kaip 800 mikrogramų folio rūgšties kiekis per parą.

2–3 nėštumo trimestre kartu su folio rūgštimi ypatingai svarbus aukščiau minėtas vitaminas D. Jo paros norma nėščiai ir žindančiai mamai 10 mkg.

Būtinas mikroelementas yra geležis, kuri reikalinga vaisiui – deguonies pernešimui. Esant deguonies trūkumui, sutrinka eritrocitų gamyba ir gali atsirasti įvairios komplikacijos arba sulėtėti vaiko augimas. Geležies poreikis nėštumo ir žindymo metu maždaug 15 mg.

Nervų sistemos, raumenų, kaulų vystymuisi ir funkcionavimui labai reikalingas magnis, kurį galima vartoti nuo pirmųjų nėštumo savaičių. Jo paros dozė apie 300 mg. nėščioDabar vis daugiau kalbama apie jodo poreikį, kuris, kaip ir folio rūgštis, yra svarbus vaisiaus centrinės nervų sistemos vystymuisi. Nėščiosioms atliekami skydliaukės darbą reguliuojančių hormonų tyrimai, tikrinamas jodo kiekis. Rekomenduojama valgyti joduotąją druską. Jodo paros dozė yra apie 200 mkg tiek nėščioms, tiek maitinančioms moterims

Kaip pasirinkti vitaminų ir mikroelementų maisto papildą?

Vitaminus patartina rinktis pasitariant su gydytoju, ypatingai pirmąjį trimestrą, nes didelės dozės šiuo periodu gali paskatinti įvairias alergijas gimusiam kūdikiui.

Gydytojas parinks maisto papildus – pagal moters gyvenimą ir sveikatą. Pavyzdžiui, linkusioms į mažakraujystę moterims, skiriama daugiau geležies. Didelę reikšmę turi mityba, pavyzdžiui, vegetarėms, mikroelementų, ypač geležies, reikės daugiau. Jeigu moteris apkūnesnė, prireiks didesnių vitaminų ir mikroelementų dozių negu lieknesnei.

Būtina įvertinti vitamino A dozę maisto papilde, folio rūgšties kiekį, kuris paprastai yra 400 mkg, todėl gali tekti vartoti šį vitaminą papildomai. Nepatariu pasikliauti vien tik vitaminų koncentracija, kuri rekomenduojama, pvz., vaistinėse ar televizijos reklamose.

Kai kurios moterys atsisiunčia maisto papildus, pavyzdžiui, iš Amerikos, tačiau ten rekomendacijos skiriasi, nes tai yra saulėta klimato juosta, skirtingai negu Lietuva. Todėl, pavyzdžiui, vitamino D, Amerikoje pagamintame maisto papilde bus mažiau. Taigi, siunčiantis maisto papildus, reikėtų atsižvelgti į jų gamybos regioną.

Pasirinkti pačiai drąsiai galima 800 mkg folio rūgšties papildą. Folio rūgštį, ypatingai svarbią pirmaisiais vaisiaus vystymosi etapais, reikia pradėti vartoti nedelsiant.

Ar maisto papildai būtini nėščioms ir žindančioms moterims, jeigu jų mityba sveika ir subalansuota?

Jeigu moteris ir subalansuotai maitinasi, vis tiek šiais periodais reikia mikroelementų papildomai. Jų turi užtekti ir vaikeliui – kaulų, nervinės sistemos vystymuisi, ir žindančiai mamai – laktacijai. Su maistu reikiamo kiekio gauti neįmanoma, ypač folio rūgšties ir vitamino D. Beje, pastarojo trūksta 80 proc. visų moterų, kurioms atliekami tyrimai. Nėščioms moterims pavojingas magnio trūkumas. Dažnai dėl to joms traukia kojų raumenis, tačiau imti susitraukinėti gali ir gimda. Magnis padeda apsisaugoti nuo priešlaikinio gimdymo ir persileidimo – atpalaiduoja lygiuosius gimdos raumenis.

Kalbėjosi Neringa Grabauskienė

Ką reikėtų žinoti planuojant nėštumą?

Planuojant nėštumą abiems reikėtų atsisakyti žalingų įpročių, nerūkyti, nevartoti alkoholio, užsiimti fizine veikla, bent pusvalandį pasivaikščioti gryname ore. Bent kelis mėnesius iki nėštumo ir moterims, ir vyrams rekomenduojama pradėti vartoti folio rūgštį. Jei šeimoje buvo apsigimimų, vaisiaus sklaidos defektų, moteris serga epilepsija, cukriniu diabetu arba turi antsvorio, folio rūgšties galima vartoti net iki 5 mg per dieną. Moterims patariamas ir vitaminas D.

Nėštumo metu galima vartoti tik vaistinėse pirktus ir nėščiosioms skirtus papildus, kuriuose esantys vitaminų ir mikroelementų kiekiai adaptuoti nėštumui. Renkantis svarbus pakankamas jodo kiekis, o dėl maisto papildų vartojimo reikėtų pasitarti su prižiūrinčiu akušeriu ginekologu ar šeimos gydytoju.

Kokia mityba rekomenduojama nėščiosioms?

Nėščiosioms reikėtų valgyti tris kartus per dieną, galima du kartus užkandžiauti. Maisto racioną turėtų sudaryti grūdiniai patiekalai, daržovės, vaisiai, liesa varškė, mėsa bei žuvis. Planuojančioms nėštumą ir nėščiosioms nerekomenduojama valgyti riebaluose ruoštų patiekalų, neapdorotų pieno produktų, pelėsinio sūrio, žalios žuvies ir vytintų mėsos produktų.

Kada reikia skubiai kreiptis į medikus?

Moterys, kurios nėštumo metu jaučia stiprų galvos skausmą, pykinimą, kūno niežulį, nuolat vemia, jeigu sutino rankos, veidas, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą. Nedelsiant vykti į gydymo įstaigą būtina pajutus stiprų pilvo skausmą, pradėjus kraujuoti ar pastebėjus išskyras su kraujo priemaišomis.

Nėštumo metu dėl padidėjusio svorio ir spaudimo į dubens venas gali išryškėti venų varikozė, tuomet reikėtų pasikonsultuoti su kraujagyslių gydytoju, kad jis įvertintų situaciją.

Ką daryti nėščiajai nepavykus išvengti COVID-19 infekcijos?

Pirmiausia nusiraminti ir nepanikuoti, stebėti savo būklę. Pradėjus karščiuoti, kosėti, atsiradus dusuliui, reikia vykti į gydymo įstaigą prieš tai informavus nėščiųjų priimamojo akušerę, kad ji spėtų pasiruošti ir sudarytų sąlygas saugiai priimti sergančią pacientę.

 Ar prieš gimdymą reikėtų užsiregistruoti papildomai apžiūrai?

Kiekvienu atveju reikėtų pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Įprastai užsiregistruoti papildomai apžiūrai nereikia, jei gydytoja nenustato problemų, dėl kurių vertėtų sunerimti ar nukreipti moterį konsultacijai į perinatalinį centrą.

 Pagal Kauno klinikų informaciją

Nėščiųjų imlumas virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, taip pat ir  COVID-19, didesnis

Nėštumas nėra būklė, galinti laukti, todėl šiuo metu labai svarbu, kad šeimos gydytojai, akušerės, gydytojai akušeriai-ginekologai bendrautų. Pirmiausia – telefonu su nėščiosiomis, paaiškintų, nuramintų, paskirtų nuotoliniu būdu reikiamus tyrimus, ir, svarbiausia – nuolat vertintų riziką.

Tais atvejais, kai nėštumo ir gimdymo rizikos neįmanoma įvertinti nuotoliniu būdu arba kai rizika yra padidėjusi – patikros ir tyrimai turi būti atliekami, nėščiosios, turinčios riziką, privalo būti tiriamos, o esant reikalui – nedelsiant gydomos.

Tokiu atveju gydymo įstaigos turėtų paskirti būsimai mamai vizito laiką tokiu periodiškumu, kad būtų galima atlikti kabineto, kuriame buvo suteiktos paslaugos pacientui, pilną dezinfekciją bei užtikrinti, kad personalas dėvėtų asmenines apsaugos priemones.

Pažymėtina, kad nėštumo metu organizme vyksta imunologiniai ir fiziologiniai pokyčiai, kurie gali padidinti nėščiųjų imlumą virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms, tokioms kaip COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), todėl būtina nėščiosioms ir gimdyvėms skirti ypatingą dėmesį.

Ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai išduodami nuotoliniu būdu

Siekiant išvengti bet kokios virusinės infekcijos, nėščiosioms rekomenduojama itin atsakingai vykdyti koronaviruso COVID-19 prevencijos rekomendacijas karantino laikotarpiu: vengti socialinių kontaktų ar išlaikyti saugų atstumą nuo kitų asmenų, nepriiminėti svečių namuose, stiprinti imunitetą, laikytis tinkamo dienos režimo, sveikai maitintis, laikytis rankų higienos (plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, jei nėra galimybės nusiplauti rankų, – naudoti antiseptikus (dezinfekavimo priemones) ir kt.

Medikai kreipiasi į besilaukiančias moteris

Siekiant išvengti galimų infekcijų ir komplikacijų, akušerijos ir ginekologijos specialistai ragina nėščiąsias bei karantino metu besiruošiančias gimdyti moteris atsakingai laikytis visų joms šiuo laikotarpiu teikiamų rekomendacijų. Ir prašo supratingumo dėl šiuo metu įvestų apribojimų – draudimo karantino laikotarpiu ligoninėse lankyti ligonius, o vyrams – dalyvauti gimdyme.

„Gerbiamos besilaukiančios ir besiruošiančios gimdyti moterys, šiuo griežto karantino laikotarpiu vyrams ar kitiems artimiesiems dalyvauti gimdyme draudžiame siekdami apsaugoti ir Jus, ir Jūsų artimuosius, ir medicinos personalą nuo labai lakios ir pavojingos infekcijos. Vienas svarbiausių apsaugos principų – mažinti kontaktų skaičių, saugoti galinčius reikiamą profesionalią pagalbą suteikti medikus“, – sako LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Kauno Perinatologijos centro vadovė prof. Rūta Nadišauskienė.

Kitų šalių patirtis pandemijos metu rodo, kad, laikantis atitinkamų reikalavimų ir apribojimų, nėščiųjų, užsikrėtusių koronaviruso infekcija (COVID-9) buvo labai nedaug. Turimais duomenimis, virusas neaptiktas nei placentoje, nei vaisiaus vandenyse, nei motinos piene.

Jeigu koronavirusu užsikrėtė nėščioji 

Pagal Lietuvos akušerių ginekologų draugijos rekomendacijas, gimdyvėms ar nėščiosioms su įtariama arba patvirtinta COVID-19 infekcija rekomenduojama pranešti priėmimo skyriui apie savo atvykimą. Jos turi patekti į gydymo įstaigą atskiru srautu. Tokios nėščiosios ir gimdyvės pagal galimybę (priklausomai nuo pandemijos lygio) turėtų būti gydomos tam paruoštuose stacionaruose.

Labai mažai duomenų apie viruso poveikį pirmuoju – antruoju nėštumo trečdaliais, apie nėščiosios priežiūrą po persirgtos infekcijos. Neatmestinas ryšys su persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus displazijomis. Po ligos rekomenduojami papildomi detalūs ultragarsiniai tyrimai Perinatologijos centre ir stebėjimas dėl vaisiaus augimo sulėtėjimo.

COVID-19 infekcija nėra indikacija užbaigti nėštumą, kol neprogresuoja kvėpavimo nepakankamumas. Jeigu nėštumas tęsiasi, rekomenduojama laukti savaiminės gimdymo pradžios, jeigu nėra nėštumo komplikacijų.

Rekomenduojama gimdyvėms su įtariama arba patvirtinta nesunkios eigos COVID-19 infekcija atvykti gimdymui aktyvioje gimdymo fazėje, jeigu nėra kitos perinatalinės patologijos.

COVID-19 infekcija nėra kontraindikacija epidūrinei ar spinalinei anestezijai. Reikėtų apsvarstyti epidūrinį skausmo malšinimo būdą (privalumas – komplikuojantis gimdymui – nereikia taikyti bendrosios nejautros).

Jei nėščioji ar gimdyvė, yra karantine dėl COVID-19 infekcijos, akušerinė pagalba jai teikiama pagal bendrus principus. Gimęs naujagimis nėra atskiriamas nuo mamos, žindomas.

Pagal SAM Spaudos tarnybos informaciją

Pati svarbiausia rekomendacija –sveika, subalansuota mityba iki nėštumo, nėštumo metu ir po gimdymo. Tačiau net ir laikantis subalansuotos mitybos rekomendacijų, ne visada įmanoma gauti su maistu pakankamą kiekį visų reikiamų mikroelementų ir vitaminų. Įtariant tam tikrų medžiagų trūkumą, svarbiausia atskirti ir diagnozuoti, kokio vitamino ar mikroelemento trūksta, ir mitybą papildyti papildais, kuriuose yra trūkstamų medžiagų. Vieno idealaus preparato visoms būsimoms mamoms nėra. Kiekvienos moters organizmas nėštumo metu turi savų ypatybių ir individualių poreikių. Dėl to, prieš skubant pirkti vitaminus, būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

Folio rūgštis

Folio rūgštis vienas svarbiausių mikroelementų, kurį gydytojai rekomenduoja vartoti papildomai prieš pastojimą ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties vartojimo nėštumo metu indikacija – vaisiaus nervinio vamzdelio sklaidos defektų profilaktika. Norint jos atsargas papildyti su maistu, būtina valgyti kepenėles, pupeles, žaliuosius žirnelius, kopūstus ir kitas daržoves. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400 µg per parą, tačiau, esant padidintos rizikos nėštumui, rekomenduojama paros dozė 5 mg. Padidintos rizikos nėštumui priskiriamos nėščiosios, vartojančios vaistus nuo traukulių, sergančios cukriniu diabetu, gestaciniu diabetu, jei kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2 ar anksčiau gimusiam vaikui diagnozuota patologija, susijusi su nervinio vamzdelio defektu.

B grupės vitaminai

Šie vitaminai svarbūs vaisiaus ir kūdikio neurologinei raidai, sumažina nutukimo, insulinui rezistentiško diabeto ir gestacinio diabeto riziką. Vitamino B12 trūkumas naujagimystės laikotarpiu yra susijęs su vystymosi regresija, hipotonija ir cerebrine atrofija.
Todėl besilaukiančioms vegetarėms ar veganėms moterims rekomenduojama racioną nėštumo ir laktacijos metu papildyti vitaminu B12.

Vitaminas D

Vitaminas D padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį. Vitaminas D reikalingas vaisiaus skeleto vystymuisi bei kaip rachito ir osteoporozės profilaktika po gimimo, svarbus nervų sistemai ir imunitetui. Natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, jautienos ir menkės kepenys, ikrai, sviestas, pienas, sūris, kiaušinio trynys, mėsa, silkė, lašiša, ungurys. Žmogaus organizme vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams.

Dažniausiai vitamino D trūksta mažai saulėje būnančioms, tamsesnio gymio moterims, sergant rachitu ar kai kūno masės indeksas didesnis nei 30 kg/m2. Profilaktiškai vitamino D papildus rekomenduojama vartoti tik nustačius bendrojo vitamino D-25 (OH) trūkumą kraujyje.

Vitaminas A

Šios grupės vitaminai svarbūs tokiems organizmo fiziologiniams procesams, kaip augimas, reprodukcinė funkcija, imunitetas, epitelinio audinio barjerinė funkcija. Pagrindiniai natūralūs vitamino A šaltiniai yra žuvų taukai, kepenys, pieno produktai, kiaušinio tryniai, morkos, moliūgai, pomidorai, kopūstai, špinatai, brokoliai, salotos. Per didelis gaunamas vitamino A kiekis pirmuoju nėštumo trečdaliu veikia teratogeniškai – didina centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, skydliaukės vystymosi defektų riziką, tačiau papildomas vitamino A skyrimas antruoju ir trečiuoju nėštumo trečdaliu yra saugus ir rekomenduotinas moterims, turinčioms vitamino A trūkumą.

Geležies preparatai

Nėščiųjų anemija – viena dažniausių akušerinių patologijų, diagnozuojama net 38 proc. nėščiųjų, iš kurių daugiau nei 50 proc. susijusios su geležies stoka. Nėščiųjų anemija susijusi su padidėjusia nėštumo rizika vaisiui ir motinai. Anemija lemia padidėjusią vaisiaus augimo sulėtėjimo, hipoksijos, priešlaikinio gimdymo, infekcijų riziką. Moteriai galimos tokios komplikacijos, kaip susilpnėjusi imuninė sistema, bendras silpnumas, greitas nuovargis, polinkis į depresiją, padažnėjęs kvėpavimas ir širdies susitraukimų dažnis bei padidėjęs kraujo transfuzijos poreikis po gimdymo. Todėl visoms pacientėms, kurioms diagnozuota nėščiųjų anemija, būtina skirti papildomų geležies preparatų.

Omega 3 ir omega 6 riebalų rūgštys

Minėtos rūgštys yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios būtinos mūsų organizmui, gaminant įvairius biologiškai aktyvius junginius. Omega 3 riebalų rūgštys svarbios gebėjimui mokytis, atminčiai, koncentracijai, vaisiaus smegenų ir tinklainės formavimuisi. Žmogaus organizmas nesugeba pats pasigaminti omega riebalų rūgščių – jas svarbu gauti su maistu. Omega 6 riebalų rūgščių per parą suvartojamas pakankamas kiekis.

Jų yra sojose, kukurūzų aliejuje, kai kuriose saulėgrąžų aliejaus rūšyse. Omega 3 riebalų rūgščių, gaunamų su maistu, dažniausiai nepakanka. Jų gausu šaltųjų jūrų žuvyse, ypač skumbrėje, lašišoje, tune, Atlanto silkėje, upėtakyje. Kad su maistu būtų gaunamas pakankamas šių riebalų rūgščių kiekis, nėščioji į savo racioną jūros gėrybes turėtų įtraukti 2–3 kartus per savaitę. Moterims, nesuvartojančioms minėto kiekio jūros gėrybių, rekomenduojama papildyti dietą žuvies taukais ar nėščiosioms skirtais papildais, kurių sudėtyje yra omega 3 riebalų rūgščių.

Magnio preparatai

Šie mikroelementai nėštumo metu skiriami, jei vargina mėšlungis ar vidurių užkietėjimas. Naujausių tyrimų duomenimis, magnio preparatai neturi įtakos gimdos tonusui, nemažina priešlaikinio gimdymo rizikos. Magnio preparatus papildomai turėtų skirti nėštumą prižiūrintis specialistas. Norint papildyti magnio atsargas su natūraliais produktais, į maisto racioną vertėtų įtraukti riešutus, jūros gėrybes, kakavą, įvairias kruopas, žalias lapines daržoves, moliūgų sėklas.

Kalcio preparatai

Kalcis sudaro kaulų pagrindą. Nėštumo metu per dieną kalcio reikia 1000–1200 mg. Kalcio atsargas galima papildyti vartojant pieno produktus: pieną, kefyrą, grietinę, rūgpienį, varškę, sūrį, taip pat jo yra lapinėse ir žaliose daržovėse, žuvyje.

Cinkas

Šis mikroelementas padeda formuotis imuninei sistemai, skonio, regos ir uoslės pojūčiams, nuo jo priklauso kraujo krešėjimas ir vaisingumas. Dėl jo trūkumo sutrinka ląstelių dauginimasis, taigi ir vystymosi procesai. Cinko atsargas galima papildyti dažniau valgant vynuoges, pupeles, brokolius. Nepakeičiamas cinko šaltinis šilauogės.

Ištrauka iš naujos knygos „Nėštumas, gimdymas, pirmieji gyvenimo metai“ (gydytojos akušerės ginekologės Gretos Balčiūnienės informacija)

Gyvybiškai svarbus mikroelementas

Geležis – vienas būtiniausių organizmui mikroelementų. Ji įeina į raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose esančio baltymo hemoglobino sudėtį, o šis baltymas tiekia gyvybiškai svarbų deguonį visų organizmo audinių ląstelėms. Tad trūkstant geležies sumažėja ir hemoglobino, ir eritrocitų, todėl sutrinka organizmo aprūpinimas deguonimi. Geležis reikalinga raumenų susitraukimams, normaliai nervinės sistemos būklei, naujų kraujo ląstelių gamybai kaulų čiulpuose, DNR sintezei. Be to, geležis dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, ji yra daugelio fermentų ir imuninės sistemos medžiagų sudedamoji dalis. Šio mikroelemento stoka gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Moteris per parą turėtų gauti 1–2 mg geležies su maistu, o nėštumo metu, kraujuojant ir žindant šio mikroelemento reikia gerokai daugiau – 10–25 mg.

Kada geležies pritrūksta?

Geležis į organizmą patenka su maistu, taigi viena iš stokos priežasčių, kad per mažai jos gaunama netinkamai maitinantis, ši problema ypatingai aktuali mėsos, paukštienos ir žuvies nevalgantiems veganams ir vegetarams. Dar viena geležies stokos priežasčių – dietų laikymasis, apribojant maisto kiekį, badavimas.

Geležies stokos anemijos rizikos grupei priskiriamos reprodukcinio amžiaus moterys, nes jos menstruacijų metu netenka dalies kraujo, o kartu su juo ir geležies. Gimdymo metu moteris taip pat praranda daug kraujo. Padidėjus geležies poreikiui dažnai jos pritrūksta nėščiosioms ir žindančioms moterims. Todėl šiais gyvenimo periodais itin svarbu tinkamai maitintis ir reguliariai tikrintis geležies kiekį.

Geležies gali pritrūkti aktyviai sportuojant, nes jos prarandame prakaituodami, vartodami kai kuriuos vaistus, daug kofeino turinčius gėrimus, taip pat – dėl kraujo donorystės. Dažna priežastis yra lėtinis kraujavimas, liga gali išsivystyti sergant virškinimo trakto ligomis, dėl kurių sutrinka geležies pasisavinimas. Šio mikroelemento stoką lemia įvairios ligos: inkstų, cukrinis diabetas, vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos miomos.

Ar galime atpažinti ligą?

Mažakraujystė vystosi lėtai, iš pradžių ligos simptomų galima nejausti ir ligos neįtarti. Be to, kai kuriuos geležies stokos anemijos požymius nesunku priskirti paprastam nuovargiui, motyvacijos stokai. Nieko nedarant geležies trūkumas virsta alinančia liga.

Pagrindiniai anemijos simptomai:
– greitas nuovargis, energijos stoka, nemiga;
– dėmesio koncentracijos sutrikimai;
– raumenų silpnumas;
– galvos skausmas, svaigimas;
– neįprastai didelis širdies susitraukimų dažnis, ypač fizinio aktyvumo metu;
– žemas kraujospūdis;
– kvėpavimo nepakankamumas, dusulys;
– blyški oda, plaukų slinkimas;
– kojų mėšlungis;
– skonio pasikeitimas – potraukis valgyti ne maisto produktus, tokius kaip popierius, kreida ar smėlis.

Dėl geležies stokos anemijos gali atsirasti šalčio netoleravimas, sumažėti atsparumas infekcijoms, paūmėti širdies ir kvėpavimo takų ligos, pasidaryti sunku nuryti kietą maistą.

Geriausiai organizmo pasisavinama – hemogeležis

Su maistu į organizmą patekusios geležies atsargų kiekį reguliuoja absorbuojančios plonosios žarnos ląstelės. Maiste geležis randama hemojunginių ir ne hemogeležies jonų formų. Hemogeležies yra mėsoje, daugiausia – jautienoje ir avienoje, gyvulių kepenyse, triušienoje, žuvyje, ne hemogeležies turi augaliniai maisto produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Iš įvairaus maisto organizme pasisavinama tik 1–2 proc. geležies. Hemogeležį organizmas pasisavina greičiau ir lengviau.

Augalinės kilmės – ne hemogeležies pasisavinimą gerina askorbo rūgštis, baltymai, esantys mėsoje, žuvyje, vištienoje. Blogina pasisavinimą medžiagos, sudarančios netirpias druskas – fitatai, kurių yra grūduose, ankštinėse daržovėse, fosfatų druskos, kalcis. Taip pat – vaisiuose, daržovėse, arbatoje ir kavoje esantys polifenoliai. Tačiau šios medžiagos neturi įtakos hemogeležies pasisavinimui.

Teks išsitirti

Nustatant anemiją pirmiausiai išsiaiškinama ligą sukėlusi priežastis. Įvertinami simptomai, žmogaus sveikata, vartojami vaistai, mitybos įpročiai, galimi kraujavimo ar infekcijos židiniai. Įtarus geležies stoką atliekami kraujo tyrimai. Tačiau bendrojo kraujo tyrimo nustatyti ligai neužtenka, nes šio mikroelemento kiekis kraujo serume skirtingu paros metu svyruoja. Jis priklauso, pavyzdžiui, nuo to, ką valgėte ar gėrėte. Todėl atliekamas tikslesnis – geležies atsargų organizme, t. y. baltymo feritino kiekio tyrimas. Gali būti tiriamas ir transferinas – baltymas, pernešantis geležį į audinius ir padedantis reguliuoti šio mikroelemento kiekį kraujyje. Trūkstant geležies transferino koncentracija didėja, nes organizmas stengiasi kuo daugiau jos pernešti hemoglobino gamybai.

Taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai kraujavimui iš įvairių organų nustatyti: slapto kraujavimo išmatose išsiaiškinimui, endoskopinė žarnyno apžiūra (įvertinti, ar nekraujuoja iš virškinamojo trakto), šlapimo tyrimas dėl kraujavimo iš šlapimo sistemos organų bei ginekologinė moters išorinių ir vidinių lytinių organų apžiūra.

Kaip gydoma geležies stokos mažakraujystė?

Nustačius anemiją, rekomenduojama gydyti geležies stoką lėmusią pagrindinę ligą. Geležies atsargos nesunkiai papildomos tinkamai maitinantis ir vartojant geležies papildus. Patariama valgyti daug geležies turinčių maisto produktų: jautienos, vištienos, žuvies, krevečių, austrių, tamsių lapinių salotų, pupelių, įvairių grūdų patiekalų, kiaušinių, riešutų, džiovintų ir šviežių vaisių, tamsaus šokolado.

Paprastai rekomenduojama vartoti 100–200 mg geležies turinčius maisto papildus, geriau vienu kartu, arba išimties atvejais dozę dalinant į 2–3 dalis. Nėščiosioms, nustačius geležies trūkumą bei esant anemijai būdingų požymių, patariama vartoti mažas 20–80 mg/d geležies dozes.

Geležies maisto papildai gali būti skirstomi į dvi grupes: turintys hemogeležies (gyvulinės kilmės) arba ne hemogeležies (augalinės kilmės). Ne hemogeležies, esančios maisto papilduose, pasisavinama tik iki 10 proc., o likę 90 proc. nepasisavintos geležies dirgina žarnyną, gana dažnai sukelia skrandžio skausmus, pilvo pūtimą, pykinimą bei vidurių užkietėjimą.

Be to, ne hemogeležies pasisavinimą blogina skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai, taip pat kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, kava ir arbata. Augalinės kilmės geležis absorbuojama tik dvylikapirštėje žarnoje, o gyvulinės – visame žarnyne. Gyvulinės kilmės hemogeležis organizme pasisavinama 15–45%. Skirtingai negu augalinės kilmės geležies, hemogeležies pasisavinimui beveik neturi įtakos mityba ir skrandžio rūgštingumas (slopina pasisavinimą tik pienas). Todėl vartojant hemogeležies preparatą geležis geriau pasisavinama ir greičiau atkuriamas reikiamas jos kiekis. Optimaliam rezultatui pasiekti geležies preparatą rekomenduojama vartoti ne trumpiau kaip 3 mėnesius.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kuo skiriasi peršalimas ir gripas?

Visomis virusinėmis ligomis, taip pat ir gripu, užsikrečiame nuo sergančio žmogaus. Virusai plinta per orą – kartu su seilių dalelėmis – čiaudint, kosint, net kalbant. Tereikia įkvėpti tokių dalelių arba jomis užterštomis rankomis paliesti nosį, burną, akių gleivinę.

Tiek peršalimo, tiek gripo požymiai panašūs, tačiau gripu sergame sunkiau. „Pirmasis peršalimo požymis yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas. Vėliau atsiranda varginanti sloga, kosulys, bendras silpnumas. Peršalus gali pakilti temperatūra, tačiau ji dažniausiai nesiekia 38 laipsnių“, – sako Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Gintarė Nemuraitė.

Gripo simptomai yra daug stipresni, o liga dažniausiai prasideda staiga. Pakyla aukšta temperatūra (didesnė negu 38 laipsniai), ima mausti raumenis, skaudėti galvą, vargina bendras silpnumas, prisijungia ir peršalimui būdingi požymiai – gerklės skausmas, sloga, kosulys.

Sunkiausios sergant gripu yra pirmosios penkios dienos. Dauguma pasveiksta per 7–10 dienų, tačiau bloga savijauta gali užsitęsti keletą savaičių.

Gripas ypač pavojingas nėščiosioms

Gripas kelia itin didelį komplikacijų pavojų, nusilpus imunitetui gali prisijungti bakterinė infekcija. Ši liga komplikuojasi į plaučių uždegimą, miokarditą (širdies raumens uždegimą), sinusitą, otitą.

Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Agneška Neciunskienė įspėja, jog gripas gali labai pakenkti nėščiosioms. Didesnę tikimybę susirgti šia liga lemia susilpnėjusi jų imuninė sistema. Pirmąjį trimestrą gripas kelia ypač didelį pavojų vaisiaus raidai. Komplikacijų grėsmė išlieka ir vėliau: gali įvykti persileidimas, priešlaikinis gimdymas.

Apsisaugoti nuo šių pavojų galima pasiskiepijus. Inaktyvuota gripo vakcina, kurioje nėra gyvų virusų, saugi būsimoms mamoms bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, todėl besilaukiančios moterys nuolat raginamos skiepytis. Deja, kasmet į gydymo įstaigas kreipiasi nemažai gripu užsikrėtusių nėščiųjų.

„Gripo komplikacijas teko diagnozuoti ne vienai nėščiajai. Pavyzdžiui, moteriai, kuri 25-ąją nėštumo savaitę susirgo plaučių uždegimu, prireikė ne tik vartoti antibiotikus, bet ir gydytis ligoninėje. Kitai – 24 metų nėščiajai temperatūra nekrisdavo žemiau nei iki 39 laipsnių, nors ir vartojo vaistus, o vėliau liga komplikavosi į otitą. Dėl didelės rizikos vaisiui moteris buvo gydoma ligoninėje“, – apie grėsmes nėščiosioms pasakoja A. Neciunskienė.

Gripas nėščiosioms sutrikdo inkstų funkciją, komplikuojasi į ausų bei plaučių uždegimus, bronchitą, tonzilitą, sinusitą. Pasiskiepijusios sunkesnių komplikacijų dažniausiai išvengia.

Vaikui laiku nenustatytas gripas lemia ilgą gydymą

„Rankos pirštų neužtektų suskaičiuoti mano apylinkės vaikus, kuriems buvo patvirtinta gripo diagnozė. O tai tik maža dalis visų susirgusiųjų“, – pasakoja šeimos gydytoja A. Neciunskienė.
„Vienam berniukui gripo virusas buvo nustatytas pavėluotai, tad specifinių antivirusinių vaistų jam neskyrė. Po kelių dienų atsirado dusulys, laikėsi aukštesnė kaip 39 laipsnių temperatūra, labai pablogėjo kraujo tyrimų rodikliai ir pastebėta sunki bakterinė infekcija. Todėl vaikas buvo paguldytas į ligoninę, jam nustatytas bronchitas ir sinusitas, skirti keli antibiotikų kursai, reabilitacinis gydymas“, – patirtimi dalinasi gydytoja.

Gydytoja apgailestauja, kad gripo sezono metu taip atsitinka neretai. Žmonės serga šeimomis: vieni nuo kitų užsikrečia kartu gyvenantys šeimos nariai, todėl dažnai ir į polikliniką ateina visi drauge.

Nėščiosios skiepijamos nemokamai

Peršalimas praeina gana lengvai, o atsigauti po gripo daug sunkiau ir trunka ilgiau. Norintiems išvengti šios ligos Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja skiepytis sezonine gripo vakcina. Skiepytis derėtų visiems, bet ypač svarbu rizikos grupėms priklausantiems žmonėms, kuriems už skiepus mokėti nereikia:
• nėščiosioms;
• žmonėms, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
• asmenims nuo 65 metų;
• sergantiesiems lėtinėmis ligomis;
• sveikatos priežiūros specialistams.

Nesivadovaukime mitu apie nekokybiškas vakcinas

„Deja, dar gajus požiūris, kad gripo vakcinos neefektyvios ir nekokybiškos. Sezoninės gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo daugelio veiksnių: vakcinos prieinamumo, atitikimo vyraujantiems gripo virusams, laiko, kada pradedama skiepytis, besiskiepijančių žmonių skaičiaus. Tiesa, kad net ir pasiskiepijus galima susirgti gripu – vakcinos efektyvumas yra 70 – 90 proc. ir tik tada, kai jos sudėtis gerai atitinka gripo virusą. Bet pasiskiepiję žmonės perserga lengviau, greičiau pasveiksta“, – apie neabejotiną skiepijimosi naudą kalba G. Nemuraitė.

Dar vienas gajus mitas, kad skiepijama nekokybiška gripo vakcina. „Vakcinos sudėtis kasmet skiriasi, remiantis PSO mokslininkų tyrimais apie naująjį sezoną tikėtinas sezoninio gripo viruso padermes“, – apie vakcinos kūrimo procesą aiškina gydytoja.

Pagal VŠĮ Antakalnio poliklinika informaciją

Šiuo laikotarpiu svarbu atsisakyti žalingų įpročių, gerai pailsėti, abiems – ir moteriai, ir būsimam vaikeliui – reikalingos teigiamos emocijos. Vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių – mityba. Nuo to, kokių medžiagų su maistu patenka į mamos organizmą, priklauso vaisiaus audinių ir organų formavimasis. O ir pačiai būsimai mamytei svarbu gerai jaustis, būti energingai, turi užtekti jėgų sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaikelį. Kokių maisto produktų reikia nėščiajai, kiek valgyti, kad ir jos pačios savijauta nenuviltų, ir kad vaikas gimtų sveikas?

Kiek priaugti svorio normalu?

Nėščiosios energijos poreikiai padidėja nedaug, todėl valgyti už du tikrai nereikia. Nuo ketvirtojo mėnesio papildomai tereikia 200–300 kcal per dieną. Nėštumo metu labai svarbu palaikyti normalų svorį, o kiek kilogramų moteris turėtų priaugti nešiodama vaikelį, priklauso nuo jos svorio prieš pastojant. Normalaus svorio moteriai būnant nėščiai turėtų prisidėti maždaug 11–15 kg. Jei moteriai anksčiau trūko svorio, ji gali priaugti ir daugiau. Turėjusioms antsvorio, per nėštumą normalu priaugti maždaug 7 kilogramus. Bet priaugus per daug, gali sutrikti sveikata: padidėti kraujospūdis, atsiranda diabeto rizika, be to, naujagimis gali gimti pernelyg didelis. Ir gerokas antsvoris, ir per mažas svoris gali būti nepalankus gimdymui ir turėti įtakos įvairioms komplikacijoms.

Bendri mitybos patarimai

Nėštumo metu patariama laikytis genetiškai susiformavusių mitybos tradicijų. Geriau neeksperimentuokite su egzotiškais ar bet kokiais kitais neįprastais maisto produktais. Pirmenybę vertėtų teikti vietiniams, o ne atvežtiniams produktams.

Rinktis maisto produktus nėštumo metu reikia itin kruopščiai. Gydytojai rekomenduoja atsižvelgti ir į sezoniškumą, valgyti kokybiškus, šviežius, natūralius ir lengvai virškinamus maisto produktus. Maistas turėtų būti įvairus, kad moteris gautų visų jai ir būsimam kūdikiui reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, skysčių, vitaminų bei mineralų.

Nėščiajai labai svarbu valgyti reguliariai – ir pagrindinius valgius, ir užkandžius. Dažną šiuo laikotarpiu kamuoja rėmuo ir deginimas stemplėje. Šiuos nemalonumus galite susilpninti, jeigu valgysite tuo pačiu metu, dažnai, tačiau mažesnėmis porcijomis, gerai kramtydamos maistą. Labai svarbu nepersivalgyti, ypač prieš naktį.

Nėščioji per dieną turėtų suvalgyti:

• 6–9 porcijas krakmolingų produktų (bulvės, moliūgai, ankštiniai, ryžiai, avižos, kviečiai, rugiai), vadovaudamasi sveikos mitybos piramide;
• 2–3 porcijas vaisių;
• 3–5 porcijas mėsos produktų;
• mažiausiai 3 porcijas pieno produktų;
• išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro skysčių per dieną.

Svarbiausi maisto produktai nėščiajai

Pieno produktai

Gerai žinome, kad pieno produktai turi daug kalcio, o dėl jo trūkumo ima gesti dantys. Be to, šis mineralas reikalingas vaisiaus skeletui formuotis. Nėščios moters racione turi būti sūris, kefyras, rūgpienis, pienas, grietinė, varškė. Kalcio yra ir lapinėse, ir kitose daržovėse, žuvyje. Pienas, kaip ir mėsa, žuvis bei kiaušiniai, yra vienas pagrindinių baltymų, atsakingų už vaisiaus audinių ir organų formavimąsi, šaltinių.

Žuvis

Nėštumo metu jos patariama suvalgyti apie 400 g per savaitę. Tik verčiau vengti didelės jūrinės žuvies, nes joje būna gyvsidabrio ir kitų sunkiųjų metalų sankaupų. Nėščiosioms patariama vengti kardžuvės, ryklienos, karališkosios skumbrės, galima suvalgyti lašišos, šamo, menkės. Svarbios ne tik žuvų rūšys, bet ir tinkamas paruošimas (žuvį gaminkite garuose, troškinkite). Nėščiajai nedera valgyti rūkytą ir termiškai neapdorotą sūdytą žuvį.

Žuvis vertinga dėl vitamino D, kuris būtinas formuojantis vaisiaus kauliniam audiniui, jo reikia ląstelių dauginimuisi, taip pat mamos kaulams ir imunitetui. Daugiausia vitamino D riebiose žuvyse (lašišoje, skumbrėje, tune). Riebios žuvys yra ir pagrindinis omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, o jos būtinos vaisiaus smegenų, nervinės sistemos vystymuisi.

Grūdai ir sėklos

Grūduose yra B grupės vitaminų, magnio, geležies ir kitų mikroelementų, taip pat jie naudingi dėl maistinių skaidulų. Saulėgrąžos, grikių ir sorų kruopos suteikia vitamino E. Šis vitaminas svarbus ląstelių apykaitai, audinių atsinaujinimui, stiprina imuninę sistemą. Įvairios košės ir visagrūdė tamsi duona suteikia geram virškinimui reikalingos ląstelienos.

Aliejai

Vitamino E gauname ir vartodamos augalinį aliejų, jis turi ir riebalų, kurie yra puikus nėščiosios energijos šaltinis. Didžiąją dalį mityboje turėtų sudaryti augaliniai riebalai. Rapsų, linų sėmenų, graikinių riešutų aliejai turi ir omega-3 riebalų rūgščių. Tačiau į maisto racioną derėtų įtraukti ir gyvulinės kilmės riebalų – sviesto, mėsos.

Mėsa

Kad vaikas augtų ir vystytųsi sveikas, būsima mama turi gauti užtektinai baltymų, kurie yra labai svarbūs audinių ir organų formavimuisi. Todėl nėštumo metu reikia valgyti mėsą, ypač svarbi jautiena. Žinoma, kokybiška paukštiena: vištiena, kalakutiena; taip pat triušiena, turėtų būti nėščiosios racione. Kitų rūšių mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos, taip pat galima valgyti, tačiau negaminkite iš jos šašlyko. Sveikiausia gaminti garuose, orkaitėje arba virti.

Mėsoje yra audinių atsinaujinimui ir sveikam augimui svarbaus cinko, o jo stokojant gresia priešlaikinis gimdymas. Iš jautienos ir triušienos gauname geležies, kurios pritrūksta dažnai nėščiajai.

Nėštumo metu labai svarbus mėsoje, kaip ir žuvyse, kiaušiniuose bei pieno produktuose, esantis vitaminas B12, kurio reikia raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir ląstelių dalijimuisi.

Šviežios daržovės ir vaisiai

Nėštumo laikotarpiu būsimai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau įvairių daržovių. Pavyzdžiui, morkose, brokoliuose, yra vitamino A, svarbaus skeleto raumenims, placentos formavimuisi ir mamos bei kūdikio regėjimui. Tik prisiminkite, kad per didelis šio vitamino kiekis pavojingas nėštumui ir gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Nepamirškite žalios spalvos lapinių daržovių, pupelių, bulvių, špinatų, brokolių, avokadų – dėl juose esančios folio rūgšties, kuri būtina kraujodarai ir vaiko smegenų vystymuisi.

Vaisiai turi daug fruktozės, būtinos padidėjusiems būsimos mamytės energijos poreikiams, tačiau juos valgykite saikingai. Geriausia valgyti šviežius nesaldžius vaisius: kivius, obuolius, slyvas; vyšnias, šilauoges ir kitus vaisius bei uogas. Derėtų atsižvelgti į sezoniškumą, o alergiškoms moterims vaisius vartoti atsargiai. Pavyzdžiui, braškės ir citrusiniai, yra klasikiniai alergenai.

Riešutai

Riešutai turi magnio, kuris reikalingas normaliam gimdos raumenų tonusui ir apsaugo nuo nėštumo komplikacijų. Gausu riešutuose ir kitų mineralų, vitaminų, taip pat baltymų, jie puikiai tinka sveikiems užkandžiams ir padeda greitai numalšinti alkį. Todėl tai taip pat svarbus maisto produktas nėštumo metu, bet riešutai yra gana maistingi ir kaloringi, todėl apsiribokite ne didesniu kiekiu kaip 30–50 g per dieną.

Vitaminai nėštumo metu

Šiuolaikiniuose maisto produktuose dažnai trūksta maistingųjų medžiagų, taigi ne visada esame tikros, kad mityba yra visavertė. Todėl nėščiosioms neretai gydytojai pataria vartoti vitaminų ir mineralų maisto papildus. Papildyti mitybą vitaminais ir mineralais ypatingai svarbu, jei nėštumo metu tinkamai nesimaitinate, nevalgote kai kurių maisto produktų, jeigu esate vegetarė. Pritrūksta mikroelementų ir turinčioms sveikatos problemų, dėl kurių blogai pasisavinamas maistas, taip pat – kamuojamoms sunkios toksikozės nėščiosioms. Besilaukiančioms dvynių moterims taip pat prireikia papildomų vitaminų ir mineralų. Svarbiausi mikroelementai, būtini ir moteriai, ir besivystančiam vaikeliui, yra subalansuoti specialiai nėščiosioms skirtuose maisto papilduose.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Nėštumo metu

Įtariant anemiją svarbiausia nustatyti pagrindines priežastis, kokio vitamino ar mikroelemento konkrečiai trūksta. Dažniausia klaida, kad geležies preparatai yra vartojami nenustačius priežasties.

Megaloblastinė anemija – tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija. Įrodymais pagrįsta medicina teigia, kad megaloblastinę anemiją (mažakraujystę), turinčią labai rimtų pasekmių, gali sukelti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumas.

Pagrindiniai požymiai, kad Jums trūksta folio rūgšties ir vitamino B12

– Pakrikusi psichika, nuovargis, nerimas, neviltis, baimė, gyvenimo džiaugsmo stoka, išsiblaškymas, silpna atmintis.

– Miego sutrikimai.

– Augimo sutrikimai.

– Virškinimo sutrikimai, liežuvio apnašos.

– Anemija (mažakraujystė), per mažas hemoglobino kiekis kraujyje.

– Šiurkštūs, slenkantys plaukai, skilinėjantys nagai, šerpetojanti oda.

– Išsiblaškymas, silpna atmintis.

– Pabalusi oda.

– Galūnių (ypač kojų) dilgčiojimas, nutirpimas, skysčių kaupimasis.

– Nemalonus kūno kvapas.

– Mėnesinių sutrikimai.

– Raumenų ir sąnarių skausmas.

Anemijos pasekmės – komplikuotas nėštumas

– Hipertenzija.

– Preeklampsija (aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime (proteinurija).

– Savaiminis persileidimas.

– Priešlaikinis gimdymas.

– Sulėtėjęs vaisiaus augimas.

– Įvairūs vaisiaus nervinio vamzdelio defektai (pavyzdžiui, įskilęs stuburas, besmegenystė)

Kokia tyrimo nauda nėščiai moteriai?

Jeigu megaloblastinė anemija nepatikslinta, nėščiosios gydyti vien tik folio rūgštimi nerekomenduojama, nes kai nenustatyta vitamino B12 stoka, gali išsivystyti kai kurie negrįžtami neurologiniai simptomai. Prieš pradedant gydyti, reikėtų išsiaiškinti, kurio būtent elemento trūksta. Tuo tikslu tiriama vitamino B12 ir folio rūgšties koncentracija kraujo plazmoje.

Laboratorijoje atliekamas bendrasis kraujo tyrimas. I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g / l, II nėštumo trimestrą – kai mažesnė kaip 105 g / l. Svarbūs ir kiti kraujo analizės duomenys: geležies kiekis kraujo serume, hematokrito vertė, eritrocitų spalvinis indeksas, eritrocitų skaičius, sumažėjęs kraujo serumo feritino kiekis ir padidėjęs transferino kiekis. Kraujo tyrimas – greitas ir paprastas būdas nustatyti folio rūgšties ir vitamino B12 atsargas Jūsų organizme.

Vitamino B12, folatų tyrimus ir kitus rekomenduojamus tyrimus nėščiosioms galite atlikti modernioje ir šiuolaikiškoje laboratorijoje UAB „Sosdiagnostika“.

,,Saugios kūdikių ir vaikų aplinkos kūrimas buityje” – tai mūsų biuro siūlomos naujos paskaitos jauniems tėveliams. Jų metu lektorė papasakos apie nelaimingus atsitikimus buityje, apie pirmąją pagalbą nudegimų, užspringimų atvejais.

Mankštas šioms skirtingoms grupėms: senjorams, nėščiosioms ir pagimdžiusioms moterims ves kineziterapeutė, sertifikuota pagal ,,Sveiko stuburo mokyklos” specializuotos stuburo mankštos programą.

Besidominantys sveika gyvensena kviečiami į paskaitų ciklą apie sveiką mitybą. Kaip būti sveikiems, kaip sveikai maitintis susirinkusiems pasakos asociacijos Žaliasis sveikatos klubas „Žolinčių akademija” vadovė Danutė Kunčienė, buvusi medicinos darbuotoja, išradinga sveikos gyvensenos propaguotoja, įvairių sveikatinimo švenčių organizatorė, išleido knygas „Šaknies slaptis” ir „Slėpinys sėkloj”.

Lektorius sveikos gyvensenos mokytojas Saulius Urbonas kalbės šiomis temomis: Kur slypi gydomoji maisto jėga? Kodėl pamatę kai kuriuos produktus, elgiamės kaip narkomanai? Kodėl jaučiamės pavargę ir sergame?

Būtina išankstinė registracija: renginiai@vvsb.lt

Visos paskaitos ir užsiėmimai yra nemokami, finansuojami LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

Renginiai vyks Vilniaus visuomenės sveikatos biure: naujose patalpose Užupyje, Polocko g. 12.

Paskaita apie sveiką mitybą „Būti sveikam – būti savimi”
Lapkričio 6 d., 15.00 – 18.00 val.
Lektorė „Žolinčių akademija” vadovė Danutė Kunčienė

Sveikos mitybos paskaita su Saulium
Lapkričio 13 d., 15.00 – 18.00 val.
Lektorius sveikos gyvensenos mokytojas Saulius Urbonas

Mankšta pagimdžiusioms moterims
Lapkričio 4, 6, 11, 13, 18, 20, 25 d., 11.00 val.
Užsiėmimus ves kineziterapeutė, sertifikuota pagal „Sveiko stuburo mokyklos” specializuotos stuburo mankštos programą.

Mankšta nėščiosioms
Lapkričio 4, 11, 18, 25 d., 14.00 val., lapkričio 6, 13, 20 d., 12.00 val.
Užsiėmimus ves kineziterapeutė, sertifikuota pagal „Sveiko stuburo mokyklos” specializuotos stuburo mankštos programą.

Paskaita „Saugios kūdikių ir vaikų aplinkos kūrimas”
Lapkričio 7, 14, 21, 26 d., 13.00 val.
Lektorė Ala Cholopova

Paskaita „Pogimdyvinė depresija ir jos sprendimo būdai„
Lapkričio 11, 25 d., 11.30 val.
Lektorė psichologė Snieguolė Kirijanovienė

Paskaita „Psichologinės problemos nėštumo ir pogimdyviniu laikotarpiu„
Lapkričio 4, 18 d., 11.30 val.
Lektorė psichologė Snieguolė Kirijanovienė

Paskaita „Vaikų infekciniai susirgimai, skiepų kalendorius”
Lapkričio 7, 14, 21, 26 d., 15.00 val.
Lektorė šeimos gydytoja Jūratė Grigė

Mankšta senjorams
Lapkričio 4, 6, 11, 13, 18, 20, 25, 27 d., 13.00 val., gruodžio 2, 4 d., 13.00 val.
Užsiėmimus ves kineziterapeutė, sertifikuota pagal „Sveiko stuburo mokyklos” specializuotos stuburo mankštos programą.