MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

Gali prireikti gydytojo pagalbos

Ligos sukėlėją sergantis žmogus perduoda su seilių lašeliais, išsiskiriančiais kosint, čiaudint ar tiesiog kalbant. Virusai taip pat gali išgyventi ant paviršių, nuo kurių jie rankomis pernešami į burną ir nosį, o iš ten patenka į organizmą.

Kol pajuntame pirmuosius ligos požymius, praeina keletas dienų. Skirtingi kvėpavimo takų virusai sukelia tuos pačius peršalimo simptomus, kurie visiems gerai pažįstami.

Patekus virusams į nosies gleivinę atsiranda uždegimas ir gleivinė paburksta, prasideda sloga. Užgulta ir bėgančia nosimi pasidaro sunku kvėpuoti, dirginami kvėpavimo takai, todėl pradedame čiaudėti. Atsiranda gerklės skausmas ir perštėjimas, ima kamuoti iš pradžių sausas, vėliau drėgnas kosulys. Gali skaudėti galvą, raumenis, krėsti šaltis, pakilti temperatūra. Dar vienas ligos požymis – akių gleivinės uždegimas, kurio pažeistos akys ašaroja ir bijo šviesos. Galimi įvairūs ir skirtingo intensyvumo šių virusinės infekcijos požymių deriniai.

Paprastas peršalimas daugeliu atvejų praeina be pasekmių, ligos simptomai išnyksta be ypatingų vaistų – užtenka juos slopinančių įprastinių priemonių. Tačiau susilpnėjus imunitetui viruso pažeistoje gleivinėje gali suaktyvėti bakterijos. Tokios infekcijos vadinamos antrinėmis. Tai ausies uždegimas otitas, sinusitas, pneumonija ir bronchitas.

Kad išvengtume komplikacijų, esant sunkesniems simptomams, įtarus gripą ar COVID-19, geriausia kreiptis į gydytoją, kuris nustatys konkrečią ligą ir skirs vaistus. RSV taip pat gali sukelti sunkesnes infekcijas ir komplikacijas, pavyzdžiui, bronchiolitą ir pneumoniją. Ši liga ypač pavojinga vaikams iki vienerių metų.

Būtina gydyti ir paprastą peršalimą

Gydantis bet kokią virusinę ligą svarbu palengvinti infekcijos simptomus, neleisti ligai užsitęsti ir atsinaujinti, be to, reikia užkirsti kelią komplikacijų vystymuisi. Tinkamai gydantis, paprastas peršalimas turėtų išnykti lengvai, greitai ir be pėdsakų. Dažniausiai komplikacijos kyla dėl to, kad peršalimo nelaikome rimtu negalavimu, todėl jo nepaisome. Tačiau gydytis svarbu tam, kad išvengtume rimtesnių padarinių.

Esant nesunkiai ligai užtenka paprastų priemonių. Gerklės skausmui malšinti naudojami skalavimo skysčiai, malšinantys skausmą ir turintys antiseptinį poveikį. Paburkusią nosį plauname fiziologiniu tirpalu. Dažnas gelbėjasi lašais su kraujagysles sutraukiančiais komponentais, tačiau juos saugu vartoti tik savaitę. Esant paprastam peršalimui temperatūra dažniausiai nėra didelė, todėl jos mažinti vaistais nereikia.

Inhaliacijos – greitai palengvinančios kosulį, kvėpavimą ir numalšinančios gerklės skausmą

Kosulį, gerklės skausmą ir nosies užgulimą sunkiai pakelia suaugęs žmogus, o ką bekalbėti apie vaiką. Vienas iš švelniausių būdų gydyti virusines peršalimo ligas ir palengvinti jų simptomus – inhaliacijos. Šios procedūros yra veiksmingos, neskausmingos ir švelnios: vaikui kur kas maloniau pakvėpuoti garais per inahaliatorių, nei išgerti neskanų vaistą.

Inhaliatorius bus naudingas sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis: prietaisas gydytojo paskirtą vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti tiesiai į ligos pažeistą vietą, nesvarbu, ar tai bronchai, ar plaučiai. Būtent dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos yra veiksmingas gydymo būdas.

Itin patogus tinklelinis inhaliatorius, kuriame galima naudoti visus gydytojo skirtus vaistus. Tinklelinė technologija leidžia susmulkinti vaisto daleles iki labai mažo dydžio.

Tinklelinis inhaliatorius yra nedidelis nešiojamas prietaisas. Inhaliacijos metu vaikas gali patogiai žaisti, mokytis, užsiimti kita veikla. Šie prietaisai veikia tyliai, negąsdina ir neerzina mažylio – blogai besijaučiantys vaikai ypač jautrūs dirgikliams.

Tinklelinio inhaliatoriaus energijos šaltinis gali būti bet kuris USB jungtį turintis įrenginys (išmanusis telefonas, planšetinis kompiuteris, maitinimo blokas). Prireikus visada galima pasiimti prietaisą su savimi arba atlikti inhaliacijas patogiai namuose.

Inhaliacijos padeda greitai susilpninti peršalus užklupusius negalavimus: kosulį, slogą, gerklės skausmą. Be to, šios procedūros, atliekamos su fiziologiniu tirpalu (tokiu kaip Rinoflux), gali būti puiki prevencija sezoninių peršalimo ligų siautėjimo laikotarpiais. Tokį tirpalą galima įsigyti vaistinėje be recepto.

Parengė Undinė Gilė

Vasarą greitai susargdina temperatūrų skirtumai

Kad ir kaip būtų keista, tačiau tikimybė peršalti vaikui vasarą yra ne mažesnė nei šaltuoju metų laiku. Mažo vaiko imuninė sistema silpnesnė, gali užtekti bėgiojant perkaisti arba per ilgai pasimaudyti, ir jis suserga. Mažylis greitai persišaldo dėl staigaus temperatūros pokyčių, pavyzdžiui, jeigu išsimaudęs šaltame jūros vandenyje pažaidžia karštame pajūrio smėlyje.

Per karščius išėję į gatvę atsiduriame tarsi pirtyje. Gaivinamės šaltu vandeniu ar ledais, o grįžus į namus norisi nusistatyti kuo žemesnę oro kondicionieriaus temperatūrą. Arba atidaryti visus langus, kad tvankius kambarius greitai pravėdintų skersvėjis.

Dar prisideda stresas, kurį vaiko organizmui sukelia klimato zonos ir vietovės pokyčiai: judėjimas iš vienos vietos į kitą, skrydžiai su besikeičiančiomis laiko juostomis. Visa tai paveikia imuninę sistemą ir susilpnina jos apsaugines funkcijas.

Kad vaikas prisitaikytų prie naujų gyvenimo sąlygų, jam reikia iki dviejų savaičių. Tai yra vadinama aklimatizacija, ir kuo mažesnis vaikas, tuo šis periodas trunka ilgiau, o tuo metu vaikas yra pažeidžiamas. Todėl atostogauti su mažu vaiku patariama mėnesį, kad liktų užtektinai laiko maloniam poilsiui. 

Būtent dėl ​​aklimatizacijos pirmoji poilsio savaitė turėtų būti ramesnė – reikia tiesiog atsipalaiduoti be varginančių ekskursijų ir ilgų maudynių jūroje. Pirmomis dienomis atėjus į pajūrį geriau pabraidyti, kad kojos įprastų prie šalto vandens, neskubėti maudytis dar neįšilusiame vandenyje, o tik apsišlakstyti.

Paskubėję galime sulaukti nemalonių peršalimo pasekmių: ima perštėti gerklę, atsiranda sloga ir kosulys, pakyla temperatūra. Šiuo atveju svarbiausia nepalikti visko savieigai ir gydytis.

Vasarinė sloga kelia daugiau pavojų

Peršalimo ligos vasarą turėtų būti gydomos taip pat rimtai kaip ir šaltąjį sezoną.  Net užpuolus paprasčiausiai slogai poilsis sukelia nemažai problemų tėvams. Be to, užsitęsusi vasarinė sloga gali komplikuotis į sinusitą ar ausų uždegimą. Todėl net paprastos slogos nedera palikti savieigai, manant, kad būnant paplūdimyje ji praeis savaime.

Verta prisiminti, kad sloguojančiam vaikui nedera nardyti, nes šis negalavimas gali greitai komplikuotis, pavyzdžiui, į prienosinių ančių (sinusų) uždegimą sinusitą. Pirmasis sinusito požymis – iš vienos ar abiejų šnervių išsiskiriantis tirštas pūlingas sekretas.

Didelių bėdų gali atsirasti ir skrendant lėktuvu, nes kylant ir leidžiantis staiga padidėjus ar sumažėjus atmosferos slėgiui užgula ausis. Ausyse atsirandantis skausmas kintant slėgiui ypač sustiprės užsikimšus nosytei ir dėl to sloga gali komplikuotis į ausų uždegimą. Todėl, jei vargina sloga, ruošiantis skristi, vertėtų į nosį sulašinti atkemšančių lašų.

Beje, peršalimo slogą tėveliams gali būti nelengva atskirti nuo alerginės, kuri atsiranda įvairių augalų žydėjimo laikotarpiu.O atskirti būtina, nesalerginės slogosgydymas skiriasi, ir svarbu vengti ją sukeliančių alergenų.

Peršalus nosies gleivės iš pradžių būna skaidrios, po to gali pasidaryti gelsvos ar žalsvos, gali būti pūlingos. Prisideda čiaudulys, kosulys, parausta gerklė, pakyla temperatūra, gali skaudėti galvą.

Skirtingai nuo peršalimo, alerginė sloga dažniausiai prasideda staiga, nėra jokių peršalimo požymių – gerklės perštėjimo, kosulio ir karščiavimo. Alerginei slogai būdingas akių ašarojimas, perštėjimas, niežulys ir paraudimas. Alergine liga susirgęs vaikas nuolat čiaudi, iš nosies teka skaidrios ir skystos išskyros.

Greita pagalba vaikui – inhaliacijos

Vasarinė sloga trukdo mažam vaikui normaliai kvėpuoti pro nosį, valgyti, mažylis neramus, prastai miega. Įtampos kupinos atostogos apkarsta ir tėvams, ir vaikams. Todėl svarbi užduotis – greičiau nuslopinti vaiką kamuojantį nosies užgulimą ir sumažinti slogos keliamą diskomfortą.

Greitai palengvinti sloguojančio vaiko kvėpavimą padeda inhaliatorius. Vaikus auginančioms šeimoms pravartu turėti tokį mažiesiems tinkantį prietaisą. Inhaliatorius padės greičiau įveikti įvairias kvėpavimo takų ligas ir palengvinti ne tik slogos, bet ir kosulio ar gerklės skausmo kamuojamo mažylio būklę.

Inhaliacijos yra veiksmingas ir saugus vaikų peršalimo ligų simptomų slopinimo būdas. Procedūra padeda greitai palengvinti kosulį, sudrėkinti nosiaryklės gleivinę ir pašalinti skreplius. Galima įsigyti net mažiausiam vaikui tinkantį inhaliatorių, tokie prietaisai gaminami žaismingo dizaino, kad procedūra mažylio nebaugintų, o būtų panaši į žaidimą.

Inhaliatoriuje yra talpa, kurioje skystis paverčiamas mikroskopinėmis dalelėmis, daug greičiau ir lengviau pasiekiančiomis kvėpavimo takus. Vaisto dalelės pasklinda uždegimo pažeistoje vietoje mažindamos patinimą ir skausmą. Skystis inhaliatoriuje tampa aerozoliu ir reikia užsidėti specialų antgalį – kaukę ir įkvėpti purškalo.

Parengė Undinė Gilė

Pavasario oras palankus infekcijoms

Pavasaris atneša ne tik vis labiau šildančią saulę, viliojančią būti ilgiau lauke, bet ir nusilpusį imunitetą. Organizmo gynybines galias silpnina vitaminų trūkumas, nes iki žiemos pabaigos daržovėse ir vaisiuose vitaminų labai sumažėja. Taip pat – saulės trūkumas, dėl kurio pristingame vitamino D, gaminamo odoje veikiant saulės spinduliams. Be to, saulės dar nėra tiek daug, kad ultravioletiniai spinduliai galėtų sunaikinti ligų sukėlėjus.

Atšilus sąlygos mikrobams daugintis taip pat palankios, virusinė infekcija taip pat lengvai perduodama oro lašeliniu būdu. Mat, šis sezonas – lietaus metas, o vienas iš svarbių rizikos faktorių, lemiantis peršalimo ligas, yra oro drėgmė. Iš kvėpavimo takų į aplinką patekę virusai, esantys mažuose lašeliuose, pakimba ore ir taip gali išbūti ilgiau. Taigi, dar prisidėjus susilpnėjusiam imunitetui, vaikus greičiau gali užpulti įvairios ligos.

Atšilus rizika užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija žymiai padidėja dar ir todėl, kad dažniau negu per žiemos šalčius einame su vaikais į lauką, o ten jie kontaktuoja su kitais. Be to, pavasarinis atšilimas yra gana apgaulingas dėl oro temperatūrų kaitos. Todėl sunku nuspėti, kaip aprengti vaiką į kiemą ar darželį. Lengvai aprengtas vaikas gali sušalti, o priešingai – tėvams apsidraudus nuo peršalimo, perkaisti. Tai, nors ir nėra tiesioginis ligų šaltinis, bet gali jas paskatinti.  

Šilumą atnešantis sezonas ne tik palankus virusų ir bakterijų sukeliamoms ūmioms kvėpavimo takų ligoms, paūmėja ir lėtinės ligos – bronchų astma, bronchitas. Tai taip pat siejama su permainingais orais, vitaminų stoka ir susilpnėjusiu imunitetu.

Dažniau puola rotavirusinės infekcijos

Pavasarį nepalieka ramybėje ir rotavirusinė infekcija – dažniausia virusinė vaikų žarnyno liga, kurios pagrindiniai simptomai stiprus vėmimas, viduriavimas ir karščiavimas. Labiausiai šiai infekcijai imlūs jaunesni nei 5 metų amžiaus vaikai. Jie užsikrečia vienas nuo kito – dažnai taip įvyksta vaikų kolektyvuose, o suaugusiesiems šią infekciją dažnai perduoda maži vaikai. Virusą gali platinti ir sergantieji besimptome forma. 

Rotavirusine infekcija užsikrečiama per nešvarias rankas, įvairius daiktus, kuriuos maži vaikai mėgsta kišti į burną. Taip pat – per šiluma neapdorotą maistą, pagamintą nešvariomis rankomis. Ant rankų šis virusas išgyvena keletą valandų. Užsikrėsti galime ir parduotuvėje, jei grįžę namo nenusiplauname rankų.

Nuo rotavirusinės infekcijos gelbsti skiepai, kuriais kūdikiai skiepijami nemokamai. Pirmoji dozė įskiepijama  2 mėnesių mažyliui, antroji – 4, trečioji – 6 mėn.

Pavojus gamtoje – bundančios erkės

Sušilus orui suaktyvėja ir erkės, tykančios mūsų žolėje ir krūmuose. Šie vabzdžiai perneša daugybę pavojingų infekcinių ligų, dažniausios iš jų – Laimo liga ir erkinis encefalitas, kuris gali lemti rimtus sveikatos sutrikimus.

Todėl būdamas gamtoje vaikas turėtų vilkėti šviesius drabužius, kad erkes galėtumėte lengvai pastebėti. Turi likti kuo mažiau atvirų kūno vietų: viršutinį drabužį reikėtų sukišti į kelnes, o kelnes – į kojines, pridengti galvą. Geriausiai nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, skiepytis derėtų ankstyvą pavasarį, kad užtektų laiko susidaryti imunitetui.

Ligų prevencija pavasarį

Geriausia prevencija yra sveikas gyvenimo būdas: tinkama higiena, grūdinimasis, grynas oras, fizinis aktyvumas, sveika subalansuota mityba ir kontaktų su susirgusiais žmonėmis vengimas.

Atšilus orui vaikai ilgiau išbūna lauke, ir tai, viena vertus, stiprina imuninę sistemą. Kita vertus, į žaidimų aikšteles ateina daug vaikų, todėl padidėja tikimybė užsikrėsti virusine ar bakterine kvėpavimo takų infekcija. Todėl geriau vaikščioti su vaiku ne tose vietose, kur renkasi daug mažylių (žaidimų aikštelėse, zoologijos ar botanikos sode ir kt.), o kur nors nuošaliau parke. Rengdami vaiką į lauką, pirmenybę teikite drabužiams, pagamintiems iš natūralių medžiagų. Jais aprengtas mažylis ne taip greitai sušals ar perkais.

Daugelis tėvų, norėdami išvengti vitaminų trūkumo, pavasarį suskumba į vaistinę maisto papildų, tačiau jie nesuteikia šimtaprocentinės garantijos, kad vaikas nesusirgs. Prieš perkant vitaminus geriausia pasitarti su vaiko gydytoju. Taip pat nedera pamiršti, kad vaiko sveikatai labai svarbus gyvenimo būdas, o mažyliui susirgus būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad išvengtumėte sunkesnių komplikacijų.

Parengė Undinė Gilė

Tėvams įprasta, kad žiemą vaikai dažnai serga peršalimo ligomis. Nors ir ši liga nėra sunki, tinkamai gydyti ją svarbu, kaip ir bet kurią kitą. Ne tik gripas, bet ir paprasta ūminė kvėpavimo takų virusinė infekcija gali sukelti grėsmę sveikatai, nes netinkamai gydoma komplikuojasi į sunkesnes ligas: vidurinės ausies uždegimą, bronchitą, sinusitą, net plaučių uždegimą.

Stengiamės sirgti rečiau

Iš tiesų, tokios ligos kaip peršalimas nėra. Tiesiog taip vadiname ūmines kvėpavimo takų infekcijas, kurias dažniausiai sukelia virusai, o peršalimas yra tik veiksnys, dėl kurio vaikas tampa imlus ligoms. Sušalus, sumažėja organizmo gynybinės jėgos ir virusas patenka į viršutinių kvėpavimo takų gleivinę.

Virusai lengviausiai palaužia dar besiformuojančią mažų vaikų imuninę sistemą, todėl mažyliai ir serga dažniausiai. Peršalimo ligas sukeliančių virusų yra daugiau kaip 200, o, persirgus vieno iš jų sukelta liga, organizme susidarę antikūnai apsaugo tik nuo šio viruso. Taigi pasveikęs vaikas greitai ir vėl gali susirgti.

Viena iš pagrindinių peršalimo ligų šaltuoju metų laiku priežasčių yra staigūs temperatūros pokyčiai. Žiemą mes daug laiko praleidžiame šiltose, prastai vėdinamose patalpose, kuriose dėl šildymo oras pasidaro labai sausas ir cirkuliuoja uždaroje erdvėje. Tokia aplinka palanki sparčiai plisti virusams, kurie ir gali sukelti vadinamąją peršalimo ligą.

Kad vaikas rečiau sirgtų, gydytojai rekomenduoja reguliariai vėdinti kambarius, taip pat riboti kontaktus su sergančiais žmonėmis. Šaltuoju metų laiku naudinga praplauti nosį fiziologiniu jūros druskos tirpalu, kad atsikratytume kenksmingų mikroorganizmų.

Būtina laikytis elementarių asmeninės higienos taisyklių: dažniau plauti rankas su muilu. Svarbu ir sveikas gyvenimo būdas – subalansuota mityba, reguliari mankšta ir grūdinimasis, nes visa tai prisideda prie bendro organizmo stiprinimo.

Tinkamai gydome peršalimą

Nuo pirmųjų ligos dienų vaikui gali atsirasti sunki sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, pakilti temperatūra, kamuoti gerklės skausmas, skaudėti ryjant, apie dvi savaites gali tęstis kosulys, kuris po to lėtai praeina. Nosies užgulimą ypač sunkiai pakelia kūdikiai. Sloguojantis kūdikis ima kvėpuoti per burną, todėl nelengva jį žindyti, sutrinka mažylio miegas. Kai atsiranda šis ir kiti nemalonūs ligos simptomai, delsti negalima.

Gydyti susirgusį vaiką būtina pradėti kuo anksčiau, taip pat būtina stebėti jo savijautą, kad išvengtume komplikacijų. Kruopščiai valykite vaiko nosį, kad joje nesikauptų sekretas, slogą gydykite nosies užgulimą mažinančiais vaistais.

Ligoniuko kambarį dažnai vėdinkite ir reguliariai valykite drėgna šluoste. Esant ūmiai kvėpavimo takų virusinei infekcijai, kaip ir gripui, svarbu gerti daug skysčių, nes jie padeda iš organizmo pašalinti toksinus.

Sergančio vaiko organizmas, kovodamas su virusais, eikvoja daug jėgų ir energijos, todėl jam nereikia papildomų apkrovų. Daug energijos sunaudojama sunkiai virškinamam maistui. Todėl ligoniukui virkite avižinių dribsnių, grikių ir ryžių košes, gaminkite sriubas, maltinukus.

Nustatyti ligos pobūdį ir parinkti tinkamus vaistus vaikui gali tik gydytojas. Gydytojai pastebi aukštą inhaliacijų specialiu prietaisu – inhaliatoriumi efektyvumą, šios procedūros greitai padeda palengvinti kosulio ir slogos kamuojamo vaiko būklę.

Kodėl verta gydytis inhaliacijomis?

Inhaliatorius yra specialus prietaisas, kuris skystą vaistą paverčia aerozoliu ir jo dalelės patenka tiesiai į kvėpavimo takus, net bronchus ir plaučius.

Skirtingai nuo paprastų garinių inhaliacijų, prietaisas išskaido preparatą į smulkutes daleles ir išpurškia rūko pavidalu. Todėl vaistas prasiskverbia giliai į uždegimo židinius ir pasiekia apatines kvėpavimo sistemos dalis. Šiandien daugelis specialistų inhaliacijas laiko vienu efektyviausių peršalimo ir kitų kvėpavimo takų ligų gydymo būdų, o namuose naudoti skirtą inhaliatorių galite įsigyti vaistinėje. Su šio prietaiso pagalba daug greičiau atsikratoma dažniausių kvėpavimo takų ligų simptomų – slogos ir kosulio.

Viena iš šių prietaisų rūšių – kompresoriniai inhaliatoriai. Tokio prietaiso kompresorius sukuria galingą oro srautą, kuris suskaido vaistinę medžiagą į mikroskopines daleles. Todėl vaistas gali įsiskverbti net į giliausias apatinių kvėpavimo takų vietas.

Lėtinės kvėpavimo takų uždegiminės ligos: lėtinis bronchitas, rinitas ir kitos, taip pat veiksmingai gydomos inhaliacijomis. Šis prietaisas ypač naudingas šeimose, kuriose yra mažų vaikų, dažnai sergančių peršalimo ligomis. Jį saugiai galima naudoti ir kūdikiams.

Staiga užklupus ligai, inhaliacijas galima atlikti su paprastu mineraliniu vandeniu, o apsilankę pas gydytoją, šioms procedūroms naudosite jo skirtus vaistus.

Parengė Undinė Gilė

RUDENS LIGOS
Kada peršalusiam vaikui duoti vaistų nuo temperatūros?
Inhaliacijos – greita pagalba kamuojant bronchitui

BŪKIME SVEIKUČIAI
10 paprastų imunitetą stiprinančių priemonių
Kas apsaugo nuo gripo geriau už medicininę kaukę?
Sumuštinis – sveika ar ne?

PATARIA GYDYTOJAI
Kodėl tėvai vis dar abejingi meningokoko B grėsmei?
Ortopedo patarimai renkantis batus darželinukams ir pradinukams

VAISTINĖLĖ
Pirmoji pagalba vaiko akytėms

NĖŠTUMAS
Ką valgyti nėščiajai būtina?

SVEIKI NAMAI
Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės
Kaip ir kada reikia skalbti vaikiškus drabužėlius?

KŪDIKIS
Kaip padėti kūdikio odelei?
Vaikas verkia – ką daryti?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Dažniausiai sergantys darželinukai nemažai laiko praleidžia uždarose patalpose, kurios yra puiki gyvenamoji terpė virusams. Užsistovėjęs sausas patalpų oras išdžiovina gerklės ir nosies gleivinę ir susilpnina natūralų barjerą, saugantį nuo infekcijų. Todėl į organizmą lengvai patenka virusai, kurie sukelia kvėpavimo takų uždegimą.

Lengviau virusai palaužia lauke peršalusį arba sukaitusį vaiką. Oras rudenį nenuspėjamas: ryte gali merkti lietus, o po kelių valandų užkaitina saulė, arba giedrą dieną oras netikėtai subjūra. Tad parenkant drabužėlius bei avalynę sunku neapsirikti.

Pakilusi temperatūra gali padėti

Sloga, čiaudulys, kosulys, gerklės skausmas ir perštėjimas, šoktelėjusi temperatūra– gerai tėveliams pažįstami peršalimo požymiai. Specifinio peršalimo ligų gydymo nėra, vartojami vaistai, palengvinantys šiuos simptomus.

Kai kurie tėvai itin bijo pakilusios temperatūros ir skuba ją numušti visais įmanomais būdais, bet mažinti neaukštos temperatūros pediatrai nerekomenduoja. Pakilusi temperatūra – yra apsauginė organizmo reakcija, ir ji byloja apie prasidėjusią kovą su ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Esant 39–39,5°C laipsnių temperatūrai geriausiai gaminasi baltymas – inferferonas, naikinantis ligų sukėlėjus. Jeigu numušime daug žemesnę temperatūrą, vaikas sirgs ilgiau. Intensyviausiai interferonas gaminasi antrą – trečią ligos dieną, o po to ligos požymiai silpnėja ir vaiko savijauta pradeda gerėti.

Gydytojai pataria mažinti didesnę kaip 38,5 laipsnių vaiko temperatūrą, jeigu vaikas dėl to blogai jaučiasi ir jį vargina skausmas, pavyzdžiui, gerklės. Bet šios ribos reikia laikytis ne visada. Kai kurie vaikai lengvai pakelia ir 39 °C temperatūrą, todėl patariama visada įvertinti vaiko savijautą. Stebėkite vaiką: jeigu temperatūra nevargina, jis puikiai jaučiasi, nėra irzlus ir užsiima įprastine veikla, neskubėkite. Bet kuriuo atveju nedera temperatūros numušti staiga – iš karto iki normalios, nes tai trukdys kovoti su liga.

Jeigu dėl temperatūros buvo traukulių

Šoktelėjusi temperatūra kai kuriems vaikams sukelia traukulius. Paprastai jie atsiranda ligos pradžioje, staigiai kylant temperatūrai. Tokie traukuliai dažniausiai ištinka kūdikius ir mažus vaikus (nuo 3 mėnesių iki 6 metų).

Jeigu anksčiau karščiavimas vaikui yra sukėlęs traukulius, dažniau matuokite temperatūrą ir ligoniuką atidžiai stebėkite. Vaistų nuo temperatūros pradėkite duoti jai pakilus iki 37,5–38 laipsnių.

Paprastai vaistai pradeda veikti po 20–30 minučių, o iki tol galite aptrinti vaiką drungnu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, padeda vandens kompresai ant blauzdų, ant kaklo šoninių dalių, kirkšnių bei pažastų srityse.

Vaistai nuo temperatūros mažina ir skausmą

Tinkamai vartojami temperatūrą mažinantys vaistai ne tik palengvina stipriai karščiuojančio vaiko būklę, bet ir padeda numalšinti skausmą. Todėl jeigu vaikui ir ne itin aukšta temperatūra, bet jį kamuoja, pavyzdžiui, gerklės, galvos ar ausies skausmas, galima duoti vaistukų.

Vaikams tinka įvairių pavadinimų temperatūrą mažinantys vaistai, kurių veiklioji medžiaga, pavyzdžiui, ibuprofenas. Negalima duoti aspirino, nes gali ištikti sunki komplikacija Rejė sindromas, kuris sukelia smegenų ir kepenų pažeidimus. Patiems mažiausiems lengvai sugirdysite suspensijos ar sirupo pavidalo vaistukus.

Vaistų nuo temperatūros sudėtyje būna įvairios veikliosios medžiagos dozės, visada pasidomėkite jūsų vaiko amžiui tinkama vienkartine, taip pat paros doze, ir jos neviršykite, kad išvengtumėte šalutinio poveikio. Namų vaistinėlėje visada turėkite vaikiškų vaistų nuo temperatūros, nes nežinia, kurią dieną mažylis grįš namo iš darželio jau susirgęs.

Karščiuojančio vaiko priežiūra

Sergantis vaikas turi būti gydomas namuose, bet gulėti lovoje nebūtina. Jis gali žaisti mažiau judrius žaidimus, užsiimti mėgstamais darbeliais.

Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja ir netenka skysčių, todėl dažnai jam duokite natūralaus negazuoto vandens, arbatos, pavyzdžiui, aviečių, bruknių, liepžiedžių. Ligoniukas praranda apetitą, bet versti jį valgyti nereikia. Apetitas savaime pagerės vaikui sveikstant.

Ligoniuko kambaryje neturi būti šilčiau kaip 18–20 laipsnių, geriausias oro drėgnis – 60–70 proc. Vėdinkite kambarius, dažniau plaukite grindis, o įjungus šildymą įsigykite oro drėkintuvą arba ant radiatoriaus pakabinkite šlapią rankšluostį. Karščiuojančio vaiko per šiltai nerenkite ir neapklokite, nes temperatūra dar labiau pakils.

Parengė Undinė Gilė

Peršalimo ligos

Greičiau pasveikti padės inhaliacijos

Pirmiausia būtina, kad vaiką apžiūrėtų gydytojas, kuris paskirs reikiamus vaistus bei patars tėveliams, kaip prižiūrėti ligoniuką. Peršalimo ligas sukelia kvėpavimo takų infekcijos, o greičiausias ir nuo seno žinomas būdas išsigydyti kosulį ar perštinčią gerklę – inhaliacijos.

Anksčiau tai buvo puodas su verdančiu vandeniu, virš kurio prisidengę rankšluosčiu palinkdavome įkvėpti garų. Liaudies medicinoje toks gydymasis buvo populiarus ir nuo slogos, ir nuo kosulio. Dabar inhaliacijos taip pat pripažįstamos kaip veiksmingiausias kvėpavimo takų ligų  gydymo būdas, o joms atlikti naudojami specialūs prietaisai.

Inhaliacijos dažnai  naudojamos vaikams – ne tik kosuliui, bet ir kitoms kvėpavimo takų ligoms, pavyzdžiui, faringitui, tonzilitui, laringitui, gydyti, taip pat tai veiksminga pagalba susirgus rimčiau negu paprasta peršalimo liga – bronchine astma, bronchitu, plaučių uždegimu.

Šio metodo efektyvumas priklauso ne nuo to, kaip giliai vaikas įkvepia, o nuo inhaliatoriaus išskaidytų dalelių dydžio, kuris įvairių prietaisų skirtingas. Didžiausias daleles įkvepiame su verdančio puodo garais, o toliau nosiaryklės jie nukeliauti negali. Šiuolaikinis verdančio puodo pakaitalas – gariniai inhaliatoriai.  Per juos įkvepiami inhaliuojamos medžiagos garai sudrėkina gleives ir palengvina atsikosėjimą. Bet gariniai inhaliatoriai veikia tik viršutinius kvėpavimo takus ir ne visus vaistus juose galima naudoti. Dar vienas tokio inhaliatoriaus trūkumas – nedidelė  vaistinės medžiagos koncentracija, dėl kurios nukenčia gydymo veiksmingumas.

Kitu principu veikia aerozoliniai inhaliatoriai, kurių suskaidytos vaistų tirpalo dalelės veikia ir viršutinius kvėpavimo takus, ir prasiskverbia gilyn. Vieni iš tokių – kompresoriniai inhaliatoriai.

Kodėl mažiems vaikams netinka gariniai inhaliatoriai?

Kūdikiams ir mažiems vaikams tinka ne visų rūšių inhaliatoriai.  Naudoti garinių inhaliatorių kūdikiams  negalima, o vaikams iki 6 metų jie naudojami labai atsargiai ir tik gydytojui patarus. Toks inhaliatorius stipriai sudrėkina viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, todėl suskystėja  sudžiūvusios gleivių sankaupos ir jų kiekis padidėja kelis kartus. Didesni vaikai bei suaugusieji gerai atsikosėja ir išsišnirpščia nosį, todėl jiems iš karto palengvėja.

Mažiems vaikams, labai padaugėjus gleivių, kvėpuoti pasidaro dar sunkiau negu prieš procedūrą, po tokios inhaliacijos vaikas gali pradėti  springti. Ir verdančio puodo garais, ir gariniu prietaisu  atliekamos inhaliacijos vaikui iki 6 metų gali užkimšti kvėpavimo takus. Kuo vaikas mažesnis, tuo didesnis pavojus.

 Kompresoriniai inhaliatoriai – saugūs ir pačiam mažiausiajam

Šiuolaikinė technologijų pažanga sukūrė tokius inhaliatorius, kurie vaistus suskaido į smulkiausias daleles, galinčias pasiekti giliausias kvėpavimo takų vietas. Tokie yra kompresoriniai inhaliatoriai. Jie  suformuoja aerozolinį debesį, kurio nunešamos smulkutės medžiagos dalelės lengvai įsisavinamos, be to, vaistai veikia ir viršutiniuose, ir apatiniuose kvėpavimo takuose.

 Jokia tabletė ar skystas vaistas tiesiai į kvėpavimo takus nekeliauja, o kompresorinio inhaliatoriaus išskaidytos mikroskopinės vaistinės medžiagos dalelės tolygiai pasiskirsto,  sudrėkina kvėpavimo takus ir iš karto ima veikti uždegimo pažeistą vietą. Todėl atliekant inhaliacijas ligos požymiai netrukus susilpnėja ir peršalęs vaikas greičiau pasveiksta. Vaistai neveikia viso organizmo, beveik nepatenka į kraują, todėl nesukelia šalutinių negalavimų, kaip gali nutikti geriant tabletes. Inhaliacijoms galima naudoti visus gydytojo išrašytus vaistus. Kol gydytojas jų nepaskyrė, šias procedūras galite atlikti su negazuotu mineraliniu vandeniu.

Gydymas kompresoriniu inhaliatoriumi saugus net mažiausiam kūdikiui, tinka visiems suaugusiesiems. Šį inhaliatorių patogu naudoti ir horizontalioje, ir vertikalioje padėtyje, tinka gydyti ir miegantį ligoniuką. Tokį prietaisą galima įsigyti pritaikytą mažyliams – su vaikiška kauke.

Parengė  Undinė Gilė

Vaikų imuniteto ypatybės

Žindomą kūdikį nuo ligų saugo mamos pienas, su kuriuo jis gauna su virusais ir bakterijomis kovojančių antikūnų. Vaiko organizme antikūnai (imunoglobulinai) pradeda gamintis 4-6 savaitę, bet tik pamažu, o subręsta šis procesas tik nuo dvejų metų. Imunitetas formuojasi daugelį metų, o visu šiuo laikotarpiu yra kritinių periodų, kai vaiko organizmas itin pažeidžiamas.

Trijų mėnesių kūdikis jau mažiau apsaugotas iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų, nes jų veiksmingumas susilpnėjęs, o savų antikūnų dar gaminasi mažai. Ligų rizika padidėja antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas, susipažindamas su aplinka, ragauja įvairius daiktus. Tokia pažintis dažnai baigiasi žarnyno infekcija, dažnos kvėpavimo takų ligos.

2-3 metų vaikas pradeda draugystę su bendraamžiais, o bendraudami mažyliai pasidalina infekcijų sukėlėjais. Be to, vaikai pradeda lankyti darželius, įvairius užsiėmimus, kurių aplinkoje gausu virusų ir bakterijų. Infekcijos sukėlėjai greitai plinta per orą, todėl lopšelinukai ir darželinukai dažnai suserga. Tokio amžiaus mažylio imunitetas dar galutinai nesusiformavęs, taigi draugų perduoti virusai jam pavojingi.

Kas silpnina vaiko imunitetą?

Priežasčių, kodėl vaiko imuninė sistema neatsilaiko prieš infekcijas, dar daugiau. Imunitetą veikia stresai, kitų organų lėtinės ligos, neracionali mityba. Organizmo apsauga susilpnėja po persirgtos ligos. Turi reikšmės šeimos gyvenimo būdas – silpnesnis negrūdinamas, mažai būnantis gryname ore, daug laiko praleidžiantis prie televizoriaus vaikas.

Mobilizuoti organizmo gynybines galias padeda vandens ir oro vonios, fiziniai pratimai ir tinkama mityba.

Grūdinimas – oro vonios ir mankšta

Pradėti grūdinti kūdikį galima nuo pirmųjų savaičių. Tokia procedūra jam – oro vonios. Paprasčiausiai palaikykite jį nuogą keletą minučių 22 laipsnių temperatūroje, vėliau šilumą galėsite sumažinti iki 18-20 laipsnių. Grūdinkite gerai nusiteikusį vaiką, o jeigu jis priešinasi, verčiau palaukite tinkamo momento. Ar taip grūdinamas kūdikis gerai jaučiasi, išsiaiškinti nesunku – kojytės ir rankytės šiltos, veide šypsena. 3-4 metų vaiką pratinkite mankštintis. Prieš mankštą gerai išvėdinkite kambarį, o jeigu oras palankus, galima sportuoti neuždarius lango.

Pediatrai pataria mamoms pernelyg nebijoti šalčio, dulksnojančio lietaus ir vėjuko. Grynas oras teigiamai veikia kvėpavimo organus, suteikia kraujui deguonies. Tereikia vaiką tinkamai aprengti, kad jis nesušaltų ir neperkaistų. Leiskite ilgiau pažaisti lauke saulėtą dieną, tik nepamirškite apsaugos priemonių. Saulė taip pat grūdina, jos reikia vitaminui D gamintis.

Vandens procedūros

Vaiko maudymas – ne tik higienos procedūra, bet ir grūdinimas. Maudynių pabaigoje kūdikį galima apipilti 1-2 laipsniais vėsesniu vandeniu negu nuprausėte. Vėliau šį skirtumą galite didinti iki 5-7 laipsnių. Kuo didesnis vaikas, tuo vandens temperatūra gali skirtis labiau. Svarbiausia, kad šaldytumėte laipsniškai. Jeigu vandens procedūra mažyliui nepatinka, nuo vienerių galite išbandyti kontrastines kojų voneles. Vonioje stovinčio vaiko kojytes iš vieno ąsotėlio apipilkite 37 laipsnių vandeniu, iš kito 2 laipsniais šaltesniu. Kas savaitę šaldykite antrojo ąsotėlio vandenį vienu laipsniu – kol pasieksite18.

Mityba

Imunitetą stiprinančių vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų galima pasisemti iš įvairių maisto produktų. Labai naudinga vaikui mėsa yra kalakutiena, nes joje daug cinko, o šis mikroelementas –veiksminga natūrali apsauga nuo infekcijų. Kovoti su virusais ir bakterijomis padeda morkose esantis beta karotenas. Jo yra tamsiai žaliose ir oranžinėse daržovėse: špinatuose, brokoliuose, salotose, abrikosuose. Kitas naudingas produktas imunitetui – burokėliai, juose daug magnio, kalcio, geležies ir jodo. Kefyras ir jogurtas turi ne tik mikroelementų, bet ir žarnyno darbui bei imunitetui reikalingų gerųjų bakterijų. Daug antioksidantų turi obuoliai, reikėtų suvalgyti bent vieną šį vaisių per dieną. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti jūrinę žuvį, kuri be Omega-3 riebalų rūgščių dar turi kalcio, fosforo, kalio, jodo, vario bei cinko. Šios medžiagos reikalingos ir sveikatai, ir imunitetui.

Skaniausias natūralus imunitetą stiprinantis maisto produktas yra medus – dėl jame esančio bičių pikio (propolio). Jeigu vaikas nėra alergiškas, medaus jam galima duoti nuo antrųjų gyvenimo metų – po vieną- du šaukštelius. Šis produktas tinka paskaninti košę, jogurtą, pieną.

Parengė Ieva Grabauskienė