Vasara – makšties uždegimų metas

Negausios makšties išskyros – natūralus reiškinys, būdingas kiekvienai sveikai moteriai.

Makštį drėkinančių gleivių susikaupia ant odos bei apatinių, o jos yra puiki aplinka intymias problemas sukeliančioms bakterijoms. Vasaros karštyje makšties išskyros tampa itin pavojingos, nes jose dar sparčiau plinta infekcija. Be to, intymių vietų oda labai jautri, o jos paviršiuje yra daugybė mažų porų, per kurias išteka prakaitas. Todėl karštyje oda tose vietose gali greitai iššusti, parausti, atsiranda bėrimų, erzina nemalonūs pojūčiai lytinių organų srityje: niežulys, deginimas, perštėjimas. Visa tai palanku įvairiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams, ypač kai intymios kūno vietos tinkamai neprižiūrimos.

Viena iš intymių problemų priežasčių yra netinkama higiena, nes tuomet, veikiama minėtų faktorių, gali lengvai pakisti makšties mikroflora, kurioje gyvena įvairios bakterijos. Didžiąją sveikos makšties mikrofloros dalį sudaro laktobakterijos, jų dėka susiformuoja rūgštinė terpė, kurioje negali daugintis ligas sukeliančios bakterijos. Dėl organizmo pokyčių nėštumo metu ir po gimdymo makšties mikroflora jau yra pakitusi, todėl šiais periodais itin greitai užpuola infekcijos.

Vasarą moterys dažniausiai kreipiasi į gydytojus dėl infekcinių makšties uždegimų, tokių kaip pienligė (bakterinė kandidozė), kurią sukelia sparčiai besidauginantis grybelis Candida albicans. Šis grybelis egzistuoja ir sveikų moterų makštyje, bet normaliomis sąlygomis nekelia jokių rūpesčių. Dėl makšties mikrofloros pokyčių, kai laktobakterijų kiekis sumažėja ir jų vietą užima ligas sukeliančios bakterijos, gali atsirasti bakterinė vaginozė. Vasarą gali paūmėti lėtinės ligos.

Moters organizmo pokyčiai nėštumo metu ir po gimdymo – dar greičiau kimbančios ligos

Sveikos moters makšties gleivinės ląstelėse gausu medžiagos – glikogeno, kurio kiekį lemia  moteriški hormonai estrogenai. Veikiant laktobakterijoms, iš šios medžiagos susidaro pieno rūgštis, neleidžianti daugintis infekcijas sukeliantiems mikroorganizmams, t. y. makšties terpė yra rūgštinė.  Nusilpus organizmui, pieno rūgšties sumažėja ir sutrinka bakterijų pusiausvyra, todėl apipuola ginekologinės ligos.

Nėščiosios organizmas silpnesnis, o gimus vaikeliui išsekintas dar ir gimdymo metu patirto streso. Nėštumo laikotarpiu ir po gimdymo pakitusi hormonų koncentracija ir nusilpęs imunitetas pakeičia ir intymių vietų rūgštingumą – jų pH neutralėja ir makšties terpė tampa šarminė. Žindant kūdikį sparčiau traukiasi gimda ir dėl to padaugėja išskyrų, kurios yra puiki terpė bakterijoms ir grybeliams daugintis. Todėl šiais laikotarpiais moteris daug imlesnė sudirgimams, makšties infekcijoms, uždegimams. Vasarą dar prisideda drėgmė ir šiluma, todėl pavojus dar didesnis.

Makšties uždegimai ypač pavojingi nėščioms moterims, nes patogeninės bakterijos per gimdos kaklelį gali patekti į gimdą ir pažeisti vaisių, nėštumas gali baigtis priešlaikiniu gimdymu. Pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, gali sukelti šlapimo takų infekciją, persileidimą, priešlaikinį gimdymą, mažojo dubens uždegimą. Jeigu negydoma nėščiosioms dažnai pasitaikanti grybelinė liga pienligė (makšties kandidozė), gimdant ja gali užsikrėsti ir kūdikis.

Intymios higienos prausikliai, padedantys apsisaugoti nuo ligų

Dažnas moterų ligas pienligę ir bakterinę vaginozę gali sukelti ir prausikliuose esančios cheminės medžiagos. Intymių vietų odai netinka muilas, kuriame yra šarmų, nes jie suardo natūralią mikroflorą, sausina ir dirgina jautrią odą ir gleivinę.

Odos rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH 5,5) kitokia negu makšties, kurios pH yra 3,8–4,5. Įprastiniai kūno prausikliai dažniausiai yra neutralūs arba šarminiai. Todėl dušo geliai nėra pritaikyti intymiai higienai. Jie naikina rūgštinę terpę – natūralų apsauginį barjerą nuo ligas sukeliančių bakterijų ir grybelių, kuriems tai atveria kelius į organizmą. 

Prausikliai kaip tik turi išlaikyti rūgštinę makšties terpę – išsaugoti pieno rūgšties bakterijas, nuo kurių priklauso sveikai makšties mikroflorai reikalingas rūgštinis pH. Taigi viena iš palankiai veikiančių intymios higienos prausiklyje esančių medžiagų yra pieno rūgštis, kuri padeda atkurti natūralią mikroflorą ir apsisaugoti nuo infekcijų. Pieno rūgštis drauge su kita naudinga medžiaga antivaginolizinu padeda išlaikyti normalią rūgštinę moters intymių sričių terpę, palaikančią bakterijų pusiausvyrą ir apsaugančią nuo patogeninių mikroorganizmų.

Patariama įsigyti intymiai higienai skirtą priemonę, pagamintą iš natūralių medžiagų, apsaugančių normalią moters intymių vietų mikroflorą. Atkreipkite dėmesį į prausiklio sudėtį: verčiau rinkitės tą, kuriame nėra dirbtinių dažiklių, kvapiklių ar agresyvių putojimą skatinančių medžiagų. Prausikliuose esančios cheminės medžiagos taip pat trikdo natūralią makšties rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.  

Pasirinkti tinkamą prausiklį ypatingai svarbu nėštumo metu ir pagimdžius, kai reikia ne tik palaikyti normalią makšties mikroflorą, bet ir padėti atkurti šiais laikotarpiais vykstančių fiziologinių pokyčių sutrikdytą jos pusiausvyrą.

Higienos taisyklės vasarą

Nėštumo metu ar po gimdymo moteris taip pat turi teisę pailsėti ir gali pasimėgauti vasaros malonumais, žinoma, su saiku, būdama atsargesnė, vengdama galinčių pakenkti jai ir vaikeliui klaidų.

Nederėtų pamiršti, kad ilgai maudantis jūros ar ežero vandenyje, baseine arba pirtyje, būnant su šlapiu maudymosi kostiumėliu, susilpnėja odos apsauginės savybės. Dėl to pažeidžiama intymių vietų odos lipidų plėvelė ir pakinta odos pH. Todėl oda gali sudirgti, o tokia situacija sukuria puikias sąlygas grybeliams ir bakterijoms. Taigi po maudynių nedera laukti, kol kostiumėlis išdžius ant kūno.

 Lytinių organų uždegimo priežastis gali būti ilgos maudynės chloruotame baseino vandenyje. Apsilankiusios baseine būtinai nusiprauskite po dušu, nes chloras naikina naudingąsias bakterijas, kurios neleidžia įsitvirtinti grybeliams ir kitiems ligas sukeliantiems mikroorganizmams.

Karštomis vasaros dienomis gydytojai pataria praustis duše mažiausiai du kartus per dieną. Plauti išorinius lytinius organus geriau ne gulint vonioje, o duše, kad nešvarumai nutekėtų. Nusausinti intymias vietas reikia švelniu rankšluosčiu. Naudojant šiurkštų audinį gali susidaryti žaizdelių, kuriose palanku bakterijoms daugintis.

Plauti reikia tik išorinius lytinius organus, o makštis išsivalo pati. Plauti makštį gali prireikti tik patarus gydytojui, esant tam tikriems nusiskundimams. Apsiprausti reikia po kiekvieno apsilankymo tualete. Po gimdymo, tekant išskyroms, kas 2–3 valandas keiskite higienos įklotus. Vasarą itin svarbu naudoti kokybiškus gerai sugeriančius ir laidžius orui įklotus.

Karštomis dienomis nevilkėkite ankštų, sintetinių apatinių, nes ant drėgnos, apspaustos intymių vietų odos susikaups daug bakterijų.

Parengė Dalia Petrutytė

Intymioji higiena svarbi moters sveikatai visais gyvenimo periodais, bet nėštumo metu – ypatingai, nes turi įtakos būsimam vaikeliui. Tai viena iš sėkmingo nėštumo sąlygų, nes netinkama higiena gali paskatinti įvairias infekcijas. Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu padaugėja išskyrų, pakinta makšties gleivinės mikroflora ir greičiau prilimpa infekcijos. Todėl šiuo periodu patariama naudoti specialias higienos priemones, padedančias palaikyti ne tik švarą, bet ir normalią makšties terpę.

Dėl pagausėjusių išskyrų – dažnesnė higiena

Tik užsimezgus vaisiui, moters organizme prasideda pokyčiai – kuriamos sąlygos vaikeliui išnešioti. Gimdos kaklelio kanale susidaro gleivių kamštis, užkertantis kelią į gimdą mikrobams. Padaugėja lytinio hormono – progesterono, todėl į dubens organus priteka daugiau kraujo ir pagausėja makšties išskyrų. Jos gali būti baltos arba gelsvos, bet neturi kelti jokių nemalonių pojūčių ir skleisti specifinio kvapo. Dėl bekvapių išskyrų baimintis nereikia, nes jomis organizmas apsaugo nuo infekcijų gimdą ir besivystantį vaisių. Bet atsiradus nemaloniems požymiams, derėtų  pasitikrinti pas gydytoją dėl infekcijos.

Kad pagausėjusios išskyros nekeltų diskomforto ir nebūtų terpė infekcijoms plisti,  užtenka dažniau negu įprastai apsiprausti lytinius organus.

Kalčiausias pakitęs pH ir nusilpęs imunitetas

Sveikos moters  makšties terpė rūgštinė (pH 3,5 – 4,5) – dėl joje esančios pieno rūgšties. Įprastinėmis sąlygomis makšties gleivinės ląstelėse gausu ypatingos medžiagos – glikogeno, kuri būtina čia esančioms laktobakterijoms. Glikogeno kiekį lemia moteriški hormonai estrogenai. Šiai medžiagai skylant ir susidaro pieno rūgštis, sukurianti rūgštinę makšties terpę, kurioje negali daugintis infekcijas sukeliančios bakterijos.

Nėštumo metu, vykstant hormoniniams pokyčiams ir dėl to sumažėjus makšties rūgštingumui, natūralus apsauginis mechanizmas susilpnėja. Ši gleivinės apsauga atkuriama iš lėto, o kol ji atsinaujina, gleivinė yra jautresnė įvairiems dirgikliams.  Dar labiau makšties terpę nualina netinkamos higienos priemonės. Tuomet makštyje pradeda sparčiai daugintis patogeninės bakterijos ir nėščioji tampa imlesnė infekcijoms.

Būtent taip gali lengvai nutikti nėštumo metu dar ir todėl, kad būsimą kūdikį nešiojančios moters imunitetas nusilpęs – taip gamtos sutvarkyta, kad jis yra slopinamas. Lytinių organų ligos ypatingai pavojingos pirmąjį nėštumo trimestrą, nes gali sukelti persileidimą.

Sutrikusi makšties mikrofloros pusiausvyra – kelias į grybelines ir bakterines infekcijas

Dėl sutrikusios makšties mikrofloros pusiausvyros priešais gali tapti ne tik infekcijos iš išorės, bet ir savi, įprastinėmis sąlygomis taikiai gyvenantys mikroorganizmai, kurių pagausėjus atsiranda ligos. Sutrikus makšties pH ir sumažėjus pieno bakterijų sparčiai ima daugintis patogeninės bakterijos ir grybeliai.

Infekcija priklauso nuo įsigalėjusių mikroorganizmų rūšies. Vyraujant grybeliams išsivysto  grybelinė infekcija (liga kitaip vadinama pienlige, grybeliu, kandidoze), o įsigalėjus bakterijoms – bakterinė, kuri dar kitaip vadinama bakterine vaginoze.

Vienas iš tokių mikroorganizmų, kuriam susidaro palanki terpė daugintis, yra baltasis balkšvagrybis (Candida albicans), jis sukelia makšties kandidozę (pienligę). Daugelis moterų šia liga pirmą kartą suserga nėštumo metu. Pienligei prasidėjus, makštį peršti bei niežti, atsiranda varškinių išskyrų. Ši grybelinė liga nustatoma maždaug pusei besilaukiančiųjų. Pienligė linkusi kartotis, išsigydyti  ją  labai svarbu ne tik dėl būsimos mamos, bet ir vaikelio sveikatos. Negydomas grybelis gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o gimdymo takais keliaujantis vaikelis užsikrės burnos pienlige. Todėl įtarus ligą būtina kreiptis į gydytoją.

Dėl pakitusios makšties mikrofloros ir susilpnėjusio imuniteto nėščiosioms dažnokai pasitaiko kita infekcija – bakterinė vaginozė. Jos požymis – žuvies kvapo išskyros, gali niežėti aplink makštį, perštėti šlapinantis. Liga pavojinga nėštumui, nes gali sukelti  persileidimą arba priešlaikinį gimdymą, ja sirgusių būsimų mamų kūdikiai dažniau gimsta nedidelio svorio.

Apsisaugoti nuo infekcijų gali padėti ir tinkamas intymios higienos prausiklis

Išvengti infekcijų ir apsaugoti būsimą kūdikį nėščioji gali ne tik dažniau apsiprausdama intymias vietas, bet ir naudodama specialius intymios higienos prausiklius.

Nėštumo metu patariama vengti net mažiausio lytinių organų sudirginimo. Įprastinis kūno prausiklis, muilas gali išsausinti intymių vietų gleivinę, išbalansuoti makšties pH bei bakterijų pusiausvyrą,  ypač jeigu jame yra galinčių suerzinti aromatizuojančių medžiagų.

Nėščia moteris turėtų rinktis specialius intymios higienos prausiklius, kurie ne tik pašalina nešvarumus, suteikia gaivumo pojūtį visai dienai, bet ir dėl jų sudėtyje esančių specialių ingredientų (tokių kaip antivaginolizinas, pieno rūgštis). Jie padeda palaikyti normalią bakterijų pusiausvyrą, neišbalansuoja lytinių organų pH ir nesudaro palankios terpės patogeniniams mikroorganizmams daugintis.

Renkantis tinkamą intymios higienos prausiklį rekomenduojama atkreipti dėmesį į šias savybes.

• Prausiklio pagrindą turi sudaryti natūralūs komponentai, turintys apsauginių, raminamųjų ir drėkinamųjų savybių.
• Svarbu, kad prausiklio pH lygis būtų apie 4 ir jis padėtų atkurti nėštumo metu sumažėjusį makšties rūgštingumą, bakterijų pusiausvyrą. Vienas iš tokių prausiklių komponentų – natūraliai makštyje egzistuojanti pieno rūgštis, kuri neleidžia daugintis infekcijas sukeliantiems mikrobams.
• Nėščiajai skirtuose prausikliuose turėtų būti minimalus sudedamųjų dalių kiekis – tik tai, kas būtina.
• Rekomenduojama, kad pasirinktas intymios higienos prausiklis būtų patikrintas dermatologų.
• Patariama rinktis intymios higienos prausiklį, kurio sudėtyje nėra SLS, SLES, aromatinių medžiagų, alkoholio, dažiklių, parabenų.

Intymiosios higienos taisyklės

Kad higienos procedūros padėtų apsisaugoti nuo lytinių infekcijų, rekomenduojama:

• Intymias vietas prauskite švariomis rankomis, todėl pirmiausia su muilu plaukite jas. Nenaudokite kempinių, nes jomis galite pažeisti gležną lytinių vietų gleivinę
• Nėštumo metu venkite maudynių vonioje, nes tai didina infekcijų tikimybę, karšta vonia gali sudaryti persileidimo pavojų. Prauskitės po dušu.
• Prauskitės pradėdamos nuo priekio išangės link, kad į makštį nepatektų mikrobų iš išangės. Vanduo turi būti šiltas, nes karštas ar šaltas gali sudirginti, sukelti uždegimą ir sudaryti persileidimo pavojų.
• Jokiu būdu negalima plauti makšties, jeigu tokios procedūros nepaskyrė gydytojas, nes suardysite natūralią mikroflorą ir padidės infekcijų tikimybė.
• Intymių vietų netrinkite, o atsargiai nusausinkite atskiru minkštu rankšluosčiu, kurį skalbkite alergijų nesukeliančiais skalbikliais, pavyzdžiui, skirtais vaikų drabužėliams. Oda ir gleivinė besilaukiant kūdikio labai jautri, ją gali sudirginti skalbiklyje esančios cheminės medžiagos, kurių lieka net gerai išskalautame audinyje.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Negydomas vystyklų dermatitas išplinta į odos klostes, jos paburksta ir pradeda šlapiuoti, pradeda vešėti mieliagrybiai, kartais stafilokokai, herpes virusai.

Nuolat keičiant sauskelnes sausoje kūdikio odelėje uždegimas neišsivysto, bet kai kurių vaikų odelė labai jautri, todėl lengvai sudirginama. Taigi, jeigu jūsų vaikui vystyklų dermatitas, tai nereiškia, kad prastai juo rūpinatės.

Ką daryti?

Leiskite kūdikiui kuo ilgiau pabūti nuogam. Geriausia, kad kambario oras būtų šiltas ir sausas. Keisdami vaikui sauskelnes visuomet jį nuprauskite ir gerai nusausinkite. Odelę tepkite apsauginiu kremu, pavyzdžiui, tokiu, kuriame yra cinko. Jis apsaugos vaiko odelę nuo kontakto su šlapime esančiu amoniaku.

Kuo dažniau keiskite vienkartines sauskelnes.

Renkite mažylį tik orui laidžiais drabužėliais.

Patartina kūdikį kuo ilgiau palaikyti nuogu užpakaliuku.

Jeigu odelės uždegimas nepraeina per porą dienų ir stiprėja, jeigu odelė kraujuoja, kreipkitės į gydytoją, kuris parekomenduos gydomuosius tepalus.

Labai retais atvejais panašūs bėrimai gali būti psoriazės (žvynelinės) požymis. Tai neužkrečiama lėtinė liga. Atsiranda rausvų mazgelių ir plokštelių, padengtų panašiomis į žuvies žvynus pleiskanomis. Daugeliui liga aprimsta šiltuoju metų periodu, o paūmėja rudenį ir žiemą. Pastebėję šios ligos požymius, kreipkitės į gydytoją.

Pienligė

Kūdikiui gali prasidėti ir Candidus albicans grybelio sukelti iššutimai. Ši infekcija gali pažeisti sudirgusią odelę. Pienligė pažeidžia beveik kiekvieną vystyklų dermatito išbertą vaiką, kuriam šis negalavimas tęsiasi ilgiau negu 2 dienas. Bėrimas tampa raudonas, pienligė pažeidžia ir odos raukšles. Kartais apatinėje kūno dalyje atsiradusi pienligė byloja apie viso kūno odos pažeidimus. Apžiūrėkite vaiko burnos ertmę, ar nėra jos gleivinėje baltų dėmelių (Burnos ir dantų skausmas), ar nepatinę žindančios mamos speneliai.

Tai grybelinė infekcija, baltojo balkšvagrybio (Candidus albicans) sukeltas burnos gleivinės uždegimas. Tai dažna naujagimių, rečiau – kūdikių liga. Naujagimiai ja užsikrečia gimdymo metu, per aplinkos daiktus, pavyzdžiui žinduką. Kūdikiai šia liga serga dėl sumažėjusio organizmo atsparumo bei netinkamos higienos. Paraudusioje burnos gleivinėje matosi baltos apnašos, panašios į pieno taškučius. Jos stipriai prilipę ir neuvalomos. Mažyliui skauda ir peršti vos pradėjus valgyti, todėl jis tampa neramus. Šiuo atveju reikia specialaus gydymo, todėl kreipkitės į gydytoją. Pienligė gydoma burnos valymo priešgrybeliniais preparatais.

Jei mamai peršti spenelius, matosi baltos apnašos, po maitinimo jaučiamas krūties skausmas, reikia gydyti spenelius tepalais nuo grybelio. Išbertas krūtis reikia 2–3 kartus per dieną apiplauti 1 proc. geriamosios sodos tirpalu. Jos turi būti sausos, po žindymo reikia daryti oro vonias ir dažnai keisti liemenėlės įdėklus.

Labai retas atvejais panašūs bėrimai gali būti psoriazės (žvynelinės) požymis. Tai neužkrečiama lėtinė liga. Atsiranda rausvų mazgelių ir plokštelių, padengtų panašiomis į žuvies žvynus pleiskanomis. Daugeliui liga aprimsta šiltuoju metų periodu, o paūmėja rudenį ir žiemą.

Sergančiam ausų uždegimu vaikui gali atrodyti, kad skauda dantis. Tai skausmo atspindys, dažnai pasitaikantis burnos ir veido srityse.(Ausų skausmas). Esant tokiam skausmui, dažniausiai sunku nustatyti tikslią jo vietą.

Vaikams dantis skauda retai, bet jie taip pat kaip ir suaugusieji neapsaugoti nuo karieso. Šio negalavimo profilaktika: dantų higiena nuo pirmojo dantuko ir mažesnis smaguriavimas dantis gadinančiais saldumynais ir kitais daug cukraus turinčiais produktais.

Jeigu vaikui skauda dantį, būtinai reikia kreiptis į stomatologą.

Vaikui burną gali skaudėti dėl kitos ligos – stomatito (burnos gleivinės ir minkštųjų audinių uždegimas).  Stomatitą sukelia virusai, bakterijos arba grybeliai, mechaninis, cheminis ar terminis gleivinės pažeidimas, alergija. Stomatitas gali pasirodyti kita liga sergančiam vaikui, pavyzdžiui, vėjaraupiais, skarlatina.

Pienligė ( kandidozinis stomatitas)

Dantų skausmą vaikui iki metų paprastai sukelia pienligė (grybelinis burnos gleivinės uždegimas). Ligą sukelia baltasis balkšvagrybis.Tai dažna naujagimių, rečiau kūdikių liga. Naujagimis gali ja užsikrėsti gimdymo metu, taip pat – per aplinkos daiktus.  Kūdikiai suserga nusilpus organizmo atsparumui. Mažylis gali puikiai jaustis, kol nepradeda valgyti. Tik po kelių bandymų čiulpti jis verkdamas išspjauna žinduką arba mamos krūties spenelį. Jo burnytė paraudusi, o liežuvis ir vidinė žandų gleivinė nukloti į pieno purslelius panašių baltų dėmelių. Atsiradusi vaiko burnytėje pienlige taip pat gali išplisti dar ir išangės ir lytinių organų srityje ir sukelti vystyklų bėrimus. (Vystyklų dermatitas). Ši infekcija gali pažeisti ir žindančios mamos spenelius.

Jeigu vaikui pienligė, būtinai sterilizuokite jo buteliukus, o žindanti mama turėtų tepti spenelius specialiu tepalu nuo grybelio. Vaiko burnytės gleivinės dezinfekcijai taip pat reikia naudoti specialius preparatus. Burnytę jais atsargiai ištepkite pirštu.

Herpeso viruso sukeltas stomatitas

Stomatitą vaikui gali sukelti herpeso virusas. Šia liga serga 6 mėnesių – 5 metų vaikai. Užsikrečiama per seiles, odą, ji gali prasidėti persirgus gripu, plaučių uždegimu, kitomis infekcinėmis ligomis. Vaikas jaučiasi pavargęs,  pakyla kūno temperatūra. Burnytę gali skaudėti taip stipriai, kad jis atsisako net gerti. Vaikas negali praryti net savo seilių, todėl turi jas išspjauti. Lūpos, liežuvis, dantenos ir visa vidinė burnos gleivinė nuklota smulkiomis pūslelėmis ir opelėmis, padidėja kaklo limfmazgiai, paburksta ir parausta dantenos. Vaikas jaučiasi labai prastai. Herpeso apogėjus trunka keletą dienų, o burnos gleivinės pūslelių vietoje susidariusios opelės išnyksta per 10 dienų.

Pagalba vaikui

Sergančiam vaikui reikia duoti daug gerti. Tai jam daryti sunku, bet antraip  neišvengsite organizmo dehidratacijos (Vėmimas). Reikia vartoti gydytojo skirtus vaistus nuo karščiavimo, uždegimo, antibakterinius ir antivirusinius vaistus. Burnytę vaikas turi skalauti antiseptiniu tirpalu. Mažam vaikui, kuris nemoka skalauti burnos, reikia ją valyti antiseptiniu tirpalu suvilgyta marlės skiautele.

Vaikas turi kuo dažniau valyti dantis. Burnos higiena ligos piko metu sumažins antrinės infekcijos riziką, pavyzdžiui, pienligės, bakterinės infekcijos. Ligoniuką reikia maitinti skystu švelniu maistu.

Jeigu jūsų vaikui stomatitas, jis atsisako gerti ir pastebėjote pirmuosius dehidratacijos požymius, skubiai kreipkitės į gydytoją. (Vėmimas).Ypač sunkiais atvejais gali prireikti lašelinės.

Antrinės herpinės infekcijos priežastys – peršalimas, nuovargis, silpnas imunitetas, stresas. Dažnausiai tai būna herpiniai lūpų pažeidimai.

Burnos opelės

Populiari burnos skausmo priežastis – opos. Skirtingai nuo herpesinio stomatito šiuo atveju burnoje atsiranda 1–3 opelės, tik gali kiek padidėti kaklo limfmazgiai. Burnos opa atrodo taip: baltas arba gelsvas apskritimas aplink pilkšvą centrą. Pažeista vieta labai skausminga.

Kodėl atsiranda opelės burnos gleivinėje? Tai gali atsitikti dėl aštraus kaulo maiste sukeltų traumų arba paprasčiausiai sukandus gleivinę. Kartais priežastis nenustatoma. Šios opelės praeina maždaug per 5–14 dienų. Vaikui gali skaudėti, tuomet jam sunku valgyti, gerti, valytis dantis.

Pagalba. Pasirūpinkite, kad vaikas dažnai valytų dantis. Skausmo malšinimui naudokite antiseptinius preparatus. Jeigu vaikui labai skauda, pasikonsultuokite su gydytoju; jis pasiūlys vaistų nuo skausmo ir gijimą skatinančių preparatų.

Burnos skausmas gali būti ir šalutinis vaistų, ypač antibiotikų, vartojimo požymis. Todėl, jeigu šis negalavimas atsirado vaistų vartojimo periodu, pasakykite gydytojui.

Opos burnoje kartais būna kitų ligų požymis, todėl konsultuokitės su gydytoju.