Pagrindinės taisyklės

• Mažesni nei 6 mėnesių kūdikiai neturi būti saulėje. Pakelkite vežimėlio viršų, kūdikiui saugiausia medžių pavėsyje, po skėčiu. Vėliau taip pat reikia vengti saulėkaitos: iki 3 metų amžiaus vaikams geriausia žaisti pavėsyje.
• Lepintis paplūdimyje nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra aktyviausia, nepatariama visiems, ypač bet kokio amžiaus vaikams.
• Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką vaiko odą ištepkite kremu nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 SPF apsauginiu faktoriumi. Tokio kremo užteks 300 minučių (kuriam laikui užtenka kremo, galima apskaičiuoti SPF skaičių padauginus iš 10 min.). Vėl pasitepti reikės išsimaudžius ar labiau suprakaitavus. Mažesnio kaip 6 mėn. kūdikio nedera tepti apsauginiu kremu.
• Pasirūpinkite, kad vaikas gertų užtektinai skysčių. Gerti vandenį reikia nuolat, po truputį. Karštą dieną neduokite vaikams gazuotų limonadų ir kitų gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Geriausias gėrimas yra vanduo arba namuose išvirtas nesaldus kompotas.
• Renkite vaiką lengvais drabužiais iš natūralaus audinio. Galvos apdangalas turi apsaugoti ir veidą, o akių apsaugai reikalingi saulės akiniai su UV filtru.
• Paplūdimyje vaikui geriausia žaisti šešėlyje, turėkite nuo saulės apsaugantį skėtį.
• Net ir trumpam nepalikite kūdikio vieno automobilyje, nes jame greitai susidaro aukšta temperatūra. Pasekmės gali būti skaudžios.
• Pasirūpinkite, kad namuose nebūtų karšta. Atidarykite langus tik anksti ryte ir vakare, kai oras dar neįkaitęs. Rinkitės šviesių spalvų audinio užuolaidas arba šviesą atspindinčias ritinines užuolaidas.

Jeigu vaiką nudegino saulė, nuplautą vėsiu vandeniu odą patepkite vaikišku drėkinamuoju kremu. Vertėtų iš anksto pasirūpinti specialiu kremu ar losjonu, skirtu nudegintai odai. Jis ne tik sudrėkins, bet ir atvėsins bei nuramins pažeistą odą. Padeda vėsūs kompresai, tik nedėkite ledo ant nudegimo vietos.

Pagalba ištikus saulės ir šilumos smūgiui

Ir saulės, ir šilumos smūgio priežastis yra perkaitimas. Tik saulės smūgį išprovokuoja intensyvus tiesioginių jos spindulių poveikis galvai, o šilumos – aukšta aplinkos temperatūra. Šilumos smūgis vaiką gali ištikti ne tik lauke, bet ir tvankioje patalpoje ar automobilyje, nes prakaituojant prarandama daug skysčių ir druskų.  Abiejų negalavimų požymiai panašūs: stiprus troškulys, silpnumas, pykinimas, skauda ir svaigsta galva, zvimbia ausyse, mirga akyse. Itin perkaitus gali atsirasti širdies permušimai, sąmonės sutrikimai. 

Ištikus saulės ar šilumos smūgiui, paguldykite vaiką vėsesnėje vietoje ar bent šešėlyje. Duokite vėsaus gėrimo, apšlakstykite odą vėsiu vandeniu arba apdenkite sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu. Pablogėjus būklei, kreipkitės į medikus. Jei vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, gerti neduokite, tik vėsinkite, vėdinkite ir kvieskite greitąją pagalbą.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS

Motinystė, paskatinusi projektą, kviečiantį bendrauti mamas

VASAROS VAISTINĖLĖ

Vasarinis peršalimas: ką daryti, kad neapkarstų atostogos.  Alerginis rinitas – kaip sumažinti negalavimus? Suviduriavote kelionėje – kas kaltas ir ką daryti? Vabzdžių įkandimų pavojai

PATARIA GYDYTOJAS

Gydytojas A. Vingras Apie pilvuko pūtimą 

BŪKIME SVEIKUČIAI

Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Geležis maiste: kodėl neužtenka? Ką vaikas valgo vasarą?

VERTA ŽINOTI

Tėvų namų darbai prieš vaiko vasaros atostogas. Apsauga nuo saulės – geriausi sprendimai

KŪDIKIS

Laktozės netoleravimas: atmintinė kūdikių tėvams

MAMYTĖ

Psichologė K. Tarnauskienė Ar man žindyti viešai?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

UV spinduliai pasiekia ir namuose, ir biure

Apie apsaugą nuo saulės paprastai pagalvojame tada, kai atostogaujame, ruošiamės į paplūdimį: pasitepame kremu, užsidedame kepurę ar skrybėlę. Tačiau saulė mus pasiekia ir biure, einant į darbą, išeinant į lauką iš biuro per pietus. Ar visada pagalvojame apie saulės poveikį namo ar darželio kieme žaidžiančiam vaikui?

Saugoti odą nuo saulės reikia pradėti vaikystėje. Neigiamas UV spindulių poveikis kaupiasi nuo pat mažų dienų ir ilgainiui gali sukelti negrįžtamus odos ląstelių pokyčius. Be to, vaikų oda jautresnė UV spinduliams. Todėl mažyliams iki vienerių metų negalima būti tiesioginėje saulėje.

Labiausiai odą veikia UVB ir UVA spinduliai. Ultravioletiniai B (UVB) spinduliai prasiskverbia iki epidermio ir sukelia nudegimus bei pigmentaciją. Šie spinduliai skatina melanino – odos pigmento, saugančio ląsteles nuo neigiamos ultravioletinės spinduliuotės, gamybą odoje. Todėl oda patamsėja. UVB spinduliai nepasiekia mūsų per stiklą, bet prasiskverbia pro vandenį, todėl nudegti galime net maudydamiesi.  

Ultravioletiniai A spinduliai (UVA) yra patys ilgiausi ir prasiskverbia į giliausius odos sluoksnius, jie gali lemti ankstyvą odos senėjimą. Šie spinduliai gali mus pasiekti pro langus ir debesis ištisus metus. Todėl žalojantį saulės poveikį galite patirti net būdami namuose ar važiuodami automobiliu. Taip pat – biure, jei sėdėsite prie lango, kuris neapsaugotas nuo UV spindulių. Todėl ir patalpoje gali prireikti atvirą odą patepti apsauginiu kremu.

Papildoma apsauga nuo saulės

Be kasdien naudojamo apsauginio kremo būtų gerai dar labiau apsaugoti atvirų kūno vietų odą nuo žalingų – ne tik ją nudeginančių ir sendinančių, bet ir vėžį sukeliančių ultravioletinių spindulių. Yra daugybė papildomų apsauginių priemonių – ne tik skrybėlių ir akinių, bet ir skėčių bei kitų paplūdimio atributų.

Apsisaugoti nuo saulės padės net toks paprastas dalykas kaip vaikščiojimas šešėlyje. Tačiau ne visada galite būti tikri, kad nuolat atsidursite medžių, pastatų ar pavėsinių šešėlyje. Todėl verta pasirūpinti ir kitomis apsaugos nuo saulės priemonėmis. Galime patys susikurti šešėlį, pavyzdžiui, išskleidę skėtį nuo saulės, o lepinimuisi paplūdimyje pasirūpinę šiai vietai skirta palapine.

Pasislėpti nuo saulės galime kuo daugiau kūno prisidengę drabužiais. Tačiau ne kiekvienas drabužio, kepurės ar skėčio audinys gerai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Pasitelkus aukštųjų technologijų naujoves sukurti audiniai su apsaugos nuo UV spinduliuotės faktoriumi (UPF).

UPF faktorius (Ultraviolet Protection Factor) rodo, kiek ultravioletinių spindulių gali prasiskverbti dėvint drabužį, nešiojant skrybėlę ar saugantis nuo saulės skėčiu. Pavyzdžiui, UPF 50, sulaiko net 98 % ultravioletinių spindulių.

Šešėlio taisyklė UV spinduliavimui įvertinti

Apsaugoti odą kremu būtina ir esant šešėlyje ar užsidengus skėčiu, nes aplinka sustiprina saulės spindulių poveikį, daugiausia jų atspindi paplūdimio smėlis ir vanduo.

Apsauginis kremas tepamas likus 30 min. prieš išėjimą į lauką. Vieną kartą per dieną pasitepti neužtenka – pakartotinai teptis turime kas 2 val. ir dar kartą po kiekvieno maudymosi, jeigu kremas nėra atsparus vandeniui. Po saulės vonių turime nusiprausti ir patepti odą drėkinamuoju kremu. Patariama įsigyti apsauginį kremą su ne mažesne kaip 30 SPF apsauga. Tepti kūną reikia itin kruopščiai. Be to, drabužiai ir smėlis gali nutrinti kremą nuo odos.

Stipriausias UV spinduliavimas mus pasiekia vasaros vidurdienį, todėl tuo metu geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių. Įvertinti UV spinduliavimą padės šešėlio taisyklė: didžiausias saulės pavojus yra tada, kai jūsų šešėlis trumpesnis už ūgį.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VASAROS PAVOJAI. Kad saulė nenudegintų ir vanduo neišgąsdintų. Apkandžiojo vabzdys – ką daryti? Betadine®: visko gali pasitaikyti / nutikti. Virusai nesnaudžia ir vasarą – kaip apsisaugoti?

PATARIA GYDYTOJAS. Gydytojas Algimantas Vingras Apie dilgėlinę ir niežulį.                      

BŪKIME SVEIKUČIAI. Tinkamas vanduo būsimoms ir maitinančioms mamoms – geriausia žemės gelmių dovana. Kaip nepritrūkti geležies nekeičiant mitybos įpročių.

MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas ir mamos emocinė gerovė.  

MOTERS SVEIKATA. Kaip išvengti vasarinių pavojų intymiai sveikatai? Intymių vietų uždegimai: kaip atpažinti?

VAIKAS LAUKE. Lauke su kūdikiu vasaros karštyje.     

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓ 

[raw]

[/raw]

Kasdien reikalinga apsauga akims

UV spinduliai labai kenkia ne tik odai, bet ir akims, kurias jie taip pat gali nudeginti. Nesaugodami akių paskatiname ligas, todėl svarbu nešioti saulės akinius. Vaiko akys ypatingai pažeidžiamos, nes jų lęšiukai yra skaidresni ir vyzdžiai platesni.

Tiesioginiai saulės spinduliai išsausina akių gleivinę, gali sukelti akių uždegimus. Būnant saulėje be akinių ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti rageną, lęšiuką ir tinklainę. Ilgai veikiant saulės spinduliams greičiau drumstėja lęšiukas ir gan jaunam žmogui gali išsivystyti katarakta.

Kenksmingi ne tik tiesioginiai saulės spinduliai, bet ir atsispindėję nuo vandens ar smėlio. Akinukų reikia ir esant apniukusiam orui, nes debesys praleidžia iki 90 procentų ultravioletinių spindulių.

Nuo saulės apsaugo tik kokybiški, UV spindulių filtrą turintys akiniai. Pirkite sertifikuotus akinius: nekokybiški lęšiai jokios naudos nesuteiks. Akiniai, apsaugantys nuo ultravioletinių spindulių, pažymėti specialiais ženklais. Šimtaprocentinę apsaugą suteikia ženklu UV 400 pažymėti akiniai.  Tokius akinius, atitinkančius Europos Sąjungos reikalavimus, įsigysite optikos salonuose.

Nuo saulės nepaslėps nei debesys, nei vanduo

Saulė – sveikatos ir geros nuotaikos šaltinis tik tada, kai mėgaujamės ja su saiku. Persideginus oda parausta, skauda, stipriai nusideginus gali pradėti luptis, atsiranda pūslės.

Jei nudegimai kartojasi, oda išsausėja, praranda elastingumą, darosi šiurkštesnė. Saugoti ją nuo tiesioginių saulės spindulių svarbu nuo pat mažens. Ateityje gali pasijusti sunkios nudegimų vaikystėje pasekmės. Ultravioletiniai spinduliai yra mokslo pripažintas kancerogenas. Stipriai nusideginus vos kelis kartus jau padidėja tikimybė susirgti onkologine odos liga – melanoma.

Nudegimai atsiranda nepastebimai – nuo jų nesame apsaugoti net vandenyje: saulės spinduliai pro jį lengvai prasiskverbia. Saulė gali mus pasiekti ir pro debesis. Todėl karštajam sezonui turime būti gerai pasiruošę: apsirūpinę apsauginiu kremu, tinkamais drabužiais, saulės akiniais.

Apsauginiai kremai – ar mokame juos naudoti?

Kaitintis saulėje saugiau tomis valandomis, kai ji mažiau agresyvi, t. y. ryte iki 11 arba po 15–16 val.  Kad išvengtume nudegimų, buvimo saulėje laiką ilginkime laipsniškai: pradedame nuo 5–10 minučių, antrą dieną kaitinamės 15–20 min., o trečią – 20–30 min. Būtina naudoti apsauginius kremus, kurie neleidžia ultravioletiniams spinduliams pažeisti odą. Kremą tepkite prieš 30 minučių iki išėjimo į lauką.

Apsaugos nuo saulės indeksas (SPF) parodo, kiek kartų ilgiau nenusidegindami galime būti saulėje pasitepę kremu. Tiesa, saugus deginimosi laikas dar priklauso ir nuo odos tipo. Pavyzdžiui, be kremo nuo saulės galime nusideginti jau per dešimt minučių, o SPF 50 indeksą turintis kremas gelbėja odą 50 minučių. Po to turime pasitepti dar kartą, pakartotinai būtina naudoti kremą išsimaudžius ir nusišluosčius.  

Dar vienas svarbus dalykas, kad kremo turime užsitepti gana daug: 1 cm² odos jo reikia apie 2 mg, t. y. suaugusiajam – vidutiniškai 35 gramų. Užtepus jo per mažai, silpna ir apsauga.

Daug greičiau saulė nudegina kūdikius ir mažus vaikus, nes jų oda 5 kartus plonesnė ir lengviau pažeidžiama. Be to, vaikų odoje menkai gaminasi melaninas – pigmentas, kuris sugeria ultravioletinius spindulius ir apsaugo nuo jų giliuosius odos sluoksnius. Tinkamai neapsaugojus odelės saulė gali sukelti alergiją: odelę išberia raudonais taškeliais ar dėmelėmis. Vaiką iki trejų metų reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Mažiems vaikams reikalingas kremas ar losjonas su ne silpnesne kaip SPF 50 apsauga.

Nuo saulės saugantys drabužiai

Kaip apsauga nuo saulės pasitarnauja ir drabužiai. Šiai funkcijai turi reikšmės jų spalva. Ryškios ir tamsios spalvos praleidžia mažiau ultravioletinių spindulių nei šviesios. Taigi, juodi drabužiai nuo saulės apsaugos geriau negu balti. Juoduose dažuose esančios medžiagos geriau sulaiko ultravioletinius spindulius.

Galime įsigyti drabužius, pasiūtus iš specialių audinių, turinčių apsaugą nuo UV spindulių.  Drabužių apsaugos stiprumas žymimas UPF (angl. Ultraviolet Protection Factor). Geriausiai apsaugo nuo saulės drabužiai, pažymėti UPF 50.

Esame saugesni, kai drabužiai uždengia kuo daugiau odos. Todėl verčiau vilkėti palaidines su ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ir sukneles. Būtinas vasaros aksesuaras – galvos apdangalas.

Saugus elgesys vandenyje

Ruošiantis vandens pramogoms prie jūros, upės ar ežero, pravartu nuvesti vaiką į baseiną ar vandens parką – pasimokyti plaukti ar sustiprinti plaukimo įgūdžius. Bet kuriame baseine ar vandens parke budi gelbėtojai. Plaukimo pamokas veda treneris, kuris ne tik turi atitinkamą išsilavinimą, bet ir puikiai išmano saugaus elgesio vandenyje taisykles.

Tačiau ne tik vaikai, bet ir tėvai turi pasiruošti maudynėms vandens telkiniuose, kad galėtų užtikrinti vaikų saugumą. Prieš vykdami su vaiku į paplūdimį, prisiminkite paprastas elgesio vandenyje taisykles.

Pirmiausia, svarbu pasirinkti tinkamą maudynių vietą. Saugiausia – gerai prižiūrimame paplūdimyje, kuriame atliekami vandens tyrimai, įrengta reikiama infrastruktūra. Dar geriau, jeigu čia budi gelbėtojai.

Prie vandens telkinio nuolat stebėkite mažus vaikus, net kai jie žaidžia pakrantėje, nė sekundei neišleiskite iš akių besimaudančio vaiko. Negalima palikti prie vandens be priežiūros vaikų iki 14 metų. Nepatikėkite vyresniems vaikams prižiūrėti mažesnius, ypač besimaudančius. Uždrauskite vaikui maudytis esant stipriam bangavimui.

Pavojinga plaukioti ant pripučiamų čiužinių, rąstų, lentų ir kitų plaukiojimui nepritaikytų daiktų. Vaikams verčiau naudoti plaukimo liemenes arba rankoves, o iš pripučiamo rato vaikas gali greitai išslysti. Tačiau net ir su saugumo priemonėmis vaikus reikėtų akylai prižiūrėti, ypač tuose vandens telkiniuose, kur yra srovių. Nepamirškite, kad net pati patikimiausia gelbėjimosi liemenė negali garantuoti vaiko saugumo, jei šalia nėra suaugusiojo.

Geriausia maudytis ryte ir vakare, kai saulė šildo, bet nedegina. Neleiskite vaikui maudytis per ilgai. Vanduo net šilčiausią dieną gerokai šaltas ir galima lengvai peršalti. Pirmąją dieną vaikui užteks ne daugiau kaip 5 minučių, kasdien šį laiką ilginkite, kol pasieksite 20 ar 30 minučių. Išlipusį iš vandens vaiką nušluostykite sausu rankšluosčiu. Sukaitus, suprakaitavus, prieš vėl lipant į vandenį, būtinai reikia atvėsti. Negalima maudytis iš karto po valgio, maudantis kramtyti gumą.

Uždrauskite vaikams pavojingus žaidimus vandenyje: imituoti skendimą, nardinti kitą ar šaukti pagalbos, jei jos nereikia.

Parengė Undinė Gilė

Vasarai pritaikytas vežimėlis, tinkamas laikas ir vieta

Jautriausi saulės spinduliams vaikai iki trejų metų, o pažeidžiamiausi yra kūdikiai. Jų oda gamina mažiau melanino – nuo ultravioletinių spindulių saugančio pigmento. Be to, mažyliai greičiau perkaista, nes jų atsivėsinimo mechanizmas veikia prasčiau negu suaugusiųjų. Tačiau tai nereiškia, kad draudžiama vežti kūdikį į lauką saulėtomis dienomis. Vaikščioti gryname ore vasarą su vaikais būtina.

Kūdikį iki 6 mėnesių reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį vežioti pavėsyje, vaikštinėdami šviečiant saulei būtinai pakelkite vežimėlio stogą. Vežimėlio lopšio nedera uždengti rankšluosčiu ar kitu audiniu, nes negalės cirkuliuoti oras ir kūdikiui bus per karšta. Uždengti vežimėlį galite tinkliniu audiniu, kuris netrukdys judėti orui. Puikus variantas patiems mažiausiems – universalus vežimėlis, kurio sportinės dalies nugarėlės poziciją galima reguliuoti iki gulimos padėties.

Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimui su kūdikiu ryte iki 11 valandos ir vakare po 15–16 val. Pasistenkite, kad saulė nešviestų j automobiliu vežamą kūdikį. Uždenkite langus apsauginėmis užuolaidėlėmis.

Karščiausiu dienos metu saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių ir paūgėjusį mažylį. Geriausia, jeigu jis bus pavėsyje – medžių šešėlyje arba po skėčiu. Jeigu galite, išeikite į parką, kuriame daug pavėsį suteikiančių medžių, tuomet galima vaikščioti ir ilgiau. Tik ir čia venkite laiko nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra karščiausia.

 Apranga, akinukai ir apsauginiai kremai

Kad pasivaikščiojimai karštą dieną vaikui būtų naudingi, o ne žalingi, vadovaukitės keletu patarimų.

• Karštą dieną aprenkite vaiką kuo lengviau. Namuose kūdikiui užteks smėlinuko trumpomis rankovėmis, dažniau palaikykite mažylį nuogą. Lauke rinkitės laisvus šviesių atspalvių drabužius iš natūralių audinių. Tinkamiausi karštą dieną drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės, kurie apsaugos nuo saulės. Būtina dėvėti plačiabrylę kepurę ar kepurę su snapeliu, toks galvos apdangalas sudarys šešėlį, apsaugantį vaiko veiduką ir kaklą.
• Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims, o jos padaryta žala vaikystėje vėliau gali sukelti įvairius akių negalavimus ir ligas. Todėl akinukai nuo saulės būtini – juos galima nešioti nuo pat ankstyvos kūdikystės.
• Duokite vaikui daugiau vandens. Atsigerti siūlykite reguliariai, nes mažas vaikas pats nepaprašys. Tik nesiūlykite sulčių arba saldžių gazuotų gėrimų. Vien tik motinos pienu maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia – kad gautų užtektinai skysčių, jis dažniau žindomas.
• Iki 6 mėnesių kūdikio negalima tepti apsauginiu kremu, vyresniam mažyliui galite naudoti vaikišką priemonę nuo saulės. Rinkdamiesi ją atkreipkite dėmesį į SPF – apsaugos nuo saulės faktorių. Patikimesnę apsaugą suteikia kremai, losjonai, pieneliai, kurių SPF koeficientas ne mažesnis kaip 50. Rinkitės specialiai kūdikiams skirtą apsaugos priemonę. Iš pradžių patariama kremo ar losjono patepti ant nedidelio odos ploto ir patikrinti, ar jis nesukelia alergijos.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

VAISTINĖLĖ. Kas svarbiausia renkantis geležies preparatą? Vitaminas D: kodėl reikia vaikui papildomai ištisus metus. Suviduriavote – gelbėkite mikrobiotą.

PAVASARIO LIGOS. Kodėl svarbu gydyti net paprastą peršalimą.

BŪKIME SVEIKUČIAI . Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažų vaikų dantukų problemas. Mažiau sėdėjimo ir daugiau žaidimų.

KŪDIKIS. Švari, bet ne sterili kūdikio aplinka. Psichologė K. Tarnauskienė  Tėtis – žindymo sergėtojas. Gelbėjame odelę nuo atopinio dermatito.

TĖVAI. Po skyrybų vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų: ką daryti?

MOTERŲ LIGOS. Makšties uždegimo gydymas jodo povidonu.

VAIKAS LAUKE. Vaiko apranga pavasarį – į ką atkreipti dėmesį.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. pavasaris
[raw]

[/raw]

 Svarbus ne tik kaulams, bet ir imunitetui

Kūdikiai ir vaikai auga labai sparčiai: bręsta vidaus organai, formuojasi imuninė sistema, dantys, o tam reikia užtektinai šio vitamino, kaip ir kitų mikroelementų. Dažniausiai rachitu vaikai suserga nuo 2–3 mėnesių iki 2 metų. Tuos pirmuosius metus po vaiko gimimo tėvai atidžiai stebi jo sveikatą ir reguliariai duoda vitamino D, kurį paprastai paskiria gydytojas. Vaikui augant vitaminas D atsiduria antrame plane arba net pamirštamas. Tačiau vaiko augimas tęsiasi, kaulai intensyviai formuojasi iki brendimo pabaigos 18–20 metų, ir visą tą laiką svarbus vitaminas D.

Pagrindinė šio vitamino funkcija – reguliuoti kalcio ir fosforo kiekį organizme. Vitaminas D būtinas skeleto formavimuisi ir kaulų stiprumui, raumenims. Jeigu vaikui jo pritrūksta, gali deformuotis kaukolė, stuburas, žandikauliai, padidėti kaulų lūžių rizika, sutrikti dantų dygimas, ant dantukų gali atsirasti dėmių ir dažniau juos pažeidžia ėduonis. Sunkiausia vitamino D stokos pasekmė mažam vaikui rachitas, paaugliams atsiranda raumenų silpnumas, kaulų skausmai, dažnesni lūžiai. Vitaminas D svarbus ne tik rachito prevencijai, bet ir kaulų audiniui visą žmogaus gyvenimą.

Šis vitaminas būtinas imuninei sistemai. Jo stokojantys vaikai dažniau serga infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Jo trūkumas siejamas su nutukimu ir įvairiomis ligomis: astma, alergijomis, cukriniu diabetu.

Vitamino D šaltiniai yra maistas, saulė ir maisto papildai. Su maistu galime gauti tik 10–15 proc. šio vitamino, likusią dalį organizmas turėtų pasigaminti pats veikiant saulės spinduliams. Tačiau paprastai maistas ir saulė nesuteikia reikiamo vitamino D kiekio ir turime vartoti maisto papildą.

 Kodėl saulės ir maisto neužtenka?

 Daug vitamino D randama riebiose žuvyse (lašišose, silkėse, upėtakiuose, skumbrėse, tunuose). Turi jo ikrai, menkės kepenys, kiaušinio trynys, sviestas, pienas, jogurtas, augalinės kilmės maisto produktai: avižinės kruopos, brokoliai, grybai. Tačiau, net ir tinkamai maitindamiesi, gausime tik nedidelę dalį reikalingos paros normos.

Pagrindinis natūralus vitamino D šaltinis yra saulė. Veikiamas UV spindulių organizmas šį vitaminą gamina iš cholesterolio. Tačiau Lietuvoje rudenį ir žiemą saulėtų dienų ypatingai mažai, vasarą irgi toli gražu ne kiekvieną dieną lepina saulė. Dar saulės spindulių poveikis sumažėja dėl debesų bei oro taršos.

Net saulėtą vasaros dieną šio vitamino odoje gali nepasigaminti pakankamai. Pirmiausia didelės reikšmės turi dienos laikas. Tinkamos vitaminui D susidaryti odoje valandos nuo 12 iki 15. Atkreipkite dėmesį į šešėlį: vitaminas D gaminasi tik tada, kai jis mažesnis už žmogų, t. y. saulė yra gana aukštai.Tokioje saulėje reikia pabūti bent 20 minučių, ir dar viena sąlyga:bent pusę kūno neturi dengti drabužiaiir nesitepame apsauginiu kremu.

Tačiau vaikus patariama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, o pabūti saulėje jiems geriausia iki 11 valandos ir po 16, kai vitaminas D jau nebepasigamins. Be to, vaiko odą nuo saulės spindulių saugome drabužiais ir kremais. Apsauginis kremas, kurio SPF 30, vitamino D sintezę odoje sumažina net 95 %. Taigi, pasikliauti vien tik saulės spinduliais, iš kurių turėtume gauti pagrindinį vitamino D kiekį, negalime.

Vitaminas D yra riebaluose tirpus. Perteklinis jo kiekis kaupiamas riebaliniame audinyje.  Tačiau ilgam prikaupti vitamino D atsargų negalime, organizme jis išsilaiko iki savaitės, taigi šias atsargas turime papildyti nuolat.  

 Kada galime įtarti vitamino D trūkumą?

Esant nedideliam vitamino D trūkumui simptomai atsiranda ne visada. Pirmieji požymiai, galintys reikšti, kad vaikui trūksta vitamino D, yra nuovargis, silpnumas, mieguistumas, dirglumas, gausesnis galvos, kūno prakaitavimas, gali skaudėti raumenis, sutrikti apetitas. 

Tėvai gali įtarti vitamino D trūkumą, jeigu mažylį vargina mažakraujystė, pūslelinė, dažnai puola peršalimo ligos, jeigu jis vėluoja pradėti vaikščioti. Apie vitamino D stoką gali byloti galvos, raumenų ir kaulų skausmas, raumenų traukuliai, suprastėjęs miegas.

Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į antsvorio turintį vaiką, nes tokių vaikų vitamino D kiekis paprastai būna mažesnis. Mat šis vitaminas kaupiamas ir sulaikomas riebalų ląstelėse, o kraujyje jo mažai.

 Nedera vadovautis mitais

Populiarus mitas, jog vitaminą D vaikams reikia duoti tik žiemą ar ankstyvą pavasarį, tačiau gauti šio vitamino labai sudėtinga ir saulėtomis vasaros dienomis. Taigi, papildomai vaikas jį turėtų vartoti ištisus metus. 

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

 Iš kur gauti vitamino D?

Pagrindinis vitamino D kiekis pasigamina būnant saulėje, todėl jis ir vadinamas saulės vitaminu. Vitaminas D yra dviejų formų. Veikiant ultravioletiniams spinduliams odoje susidaro apie 90 % vitamino D3 arba cholekalciferolio. Jo turi ir maistas: menkių kepenų aliejus, riebios žuvys – lašiša, silkė, skumbrė, ungurys, tunas; kiaušinio trynys, sviestas, pienas.

Vitaminas D2 arba ergokalciferolis patenka į organizmą su augaliniais maisto produktais. Jo yra brokoliuose, tamsiai žalios spalvos daržovėse, avižose, grybuose. Bet su maistu gaunamas vitaminas D sudaro tik apie 10 proc. viso reikalingo kiekio. Patekęs į organizmą šis vitaminas transformuojasi kepenyse ir inkstuose. Tokiu būdu jis virsta aktyvia forma – kalcitrioliu, kuris atlieka visas funkcijas.

Kodėl šio vitamino pritrūksta?

Akivaizdu, kad be didžiausio šio vitamino šaltinio – ultravioletinių saulės spindulių užtektinai jo negausime. Svarbu, kad net ir dėl didelio saulės spindulių kiekio vitamino D nebus per daug, nes jo perteklius suyra odoje. Problema ta, kad saulės odai pritrūksta.

Kad vitamino D pakankamai pasigamintų odoje, kūdikiai ir vaikai kasdien tarp 10 ir 15 valandos turėtų išbūti saulėje bent 15 minučių. Ir tuo metu – drabužiais neuždengtomis rankomis, nepaslėpta turi būti ir dalis kojų.

Deja, vien tik būti saulėje neužtenka. Vitamino D susidarymas odoje priklauso nuo to, ar saulė pakilusi pakankamai aukštai, taigi ir nuo geografinės platumos, sezono, paros laiko. Sparčiausiai šis vitaminas gaminasi saulei esant tiesiai virš galvos, t. y. nuo 11 iki 15 valandos, kaip tik tuo metu, kai daugelis pasislepia šešėlyje. Mažai vitamino D pasigamins ir debesuotą dieną.

Be to, trukdo apsaugai nuo ultravioletinių spindulių odoje susidarantis melaninas. Kremas nuo saulės, kurio apsaugos faktorius (SPF) yra didesnis nei 15, taip pat yra kliūtis. Lietuvoje saulėtų dienų nėra daug, ne kasdien saulės spinduliai lepina net vasarą, todėl užtektinai gauti vitamino D sudėtinga. Be to, aktyviai vitamino D formai susidaryti organizme gali trukdyti kepenų ar inkstų ligos.

Kaip suprasti, kad vitamino D trūksta?

Vidutinis vitamino D trūkumas negali sukelti stiprių simptomų. Tačiau esant didesnei jo stokai, suprastėja vaiko apetitas, jis labiau prakaituoja, gali pykinti, vemti, džiūsta burna, užkietėja viduriai, kamuoja nuovargis, vaikas tampa pasyvus, gali sutrikti širdies ritmas. Trūkstant šio vitamino vėluoja dantų dygimas, o išdygę dantys silpni.

Vitaminas D labai svarbus augančiam vaikui nuo gimimo, nes jis reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą, taigi padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Pristigus šio vitamino, suprastėja kalcio pasisavinimas, o tai trukdo vaiko kaulinio audinio formavimuisi, fizinei raidai. Šis vitaminas būtinas raumenų vystymuisi, širdies veiklai, nervų sistemai, vaiko imuninei sistemai. Vitaminas D padeda reguliuoti imuninį atsaką, kuris kovoja su užklupusia liga. Jo trūkstant dažnai puola kvėpavimo takų infekcijos. Stokojant vitamino D didesnė tikimybė susirgti astma, cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių bei kitomis ligomis.

Ypatinga rizikos grupė yra naujagimiai ir kūdikiai. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais vaikas aktyviai auga ir vystosi, todėl net sveikiems mažyliams reikia vitamino D papildomai – rachito prevencijai. Motinos piene vitamino D nedaug, todėl išnešiotiems žindomiems kūdikiams jo paprastai skiriama nuo pirmo gyvenimo mėnesio. Profilaktinės ir gydomosios dozės kiekvienam vaikui gali būti skirtingos. Jas nustato gydytojas pagal vaiko augimą ir vystymąsi.

Per daug vitamino D taip pat negerai

Taip pat verta paminėti, kad vitamino D perteklius toks pat nepageidautinas kaip ir trūkumas. Blogiausia, kad ir trūkstant, ir esant per daug šio vitamino, atsiranda panašūs simptomai, todėl neatlikus tyrimų sunku spręsti apie jo kiekį.

Šis vitaminas yra tirpus riebaluose, kaupiasi kepenyse ir riebaliniame audinyje. Dėl jo pertekliaus didėja kalcio koncentracija kraujyje, sukelianti širdies, kraujagyslių ir inkstų pažeidimus, inkstų akmenligę. Kai vitamino D per daug, vaikas retai šlapinasi, sutrinka širdies ritmas, skauda galvą, sumažėja kūno svoris. Todėl duodant vaikui vitamino D maisto papildą reikia paisyti gydytojo nurodymų.

Parengė Undinė Gilė

Saulės ir laužo karštis

Paplūdimyje ypač svarbu saugotis staigaus įdegio. Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja dermatovenerologė Indrė Domarkaitė–Jakovlevė sako, jog visiems vieno recepto nėra, nes kiekvieno žmogaus oda skirtinga. Per ilgai kaitintis saulėje ypač pavojinga šviesiaodžiams, mėlynakiams ir žaliaakiams.

Per ilgai būnant saulėje gali išsivystyti odos pažeidimai, kurie išryškėja net ir po daugelio metų. „Odos vėžio rizika priklauso būtent nuo to, kiek stipriai buvome įdegę saulėje“, – sako dermatologė ir pastebi, jog vis daugėja melanomos ir kitų piktybinių odos ligų: plokščialąstelinės karcinomos,  aktininės keratozės, bazaliomos bei kitų.   

Norintiems ilgiau pasimėgauti saule dermatologė pataria teptis apsauginiais kremais. Pus­va­lan­dį prieš ei­nant į sau­lę ak­ty­viuo­ju pe­rio­du (nuo 12 iki 16 va­lan­dos) reikia pa­si­tep­ti kre­mu, ap­sau­gančiu nuo ža­lin­gų UVA ir UVB spin­du­lių, ku­rio SPF 30 – 50+. Kre­mu rei­kė­tų tep­tis kas 2–3 va­lan­das ir po mau­dy­nių. Ypač reikia saugoti vaikus, kuriems geriausia maudytis su specialiais maudymosi kostiumėliais, uždengiančiais nuo saulės pečiukus. Mažiesiems būtini apsauginiai kremai su 50+ SPF, kepuraites su snapeliais.

Pagalbos prireikia nudegintiems augalų, dažniausiai darželinės rūtos ar Sasnovskio barščio. Šių augalų sultys, saulėtą dieną patekę ant odos, sukelia alergiją: pūslinį bėrimą, tinimą, skausmą. Alerginį dermatitą gali sukelti kremai, losjonai, net medicininiai tepalai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojas, chirurgas Antanas Pauliukas sako, jog dėl nuo saulės pūslėmis nusėtos odos dažniausiai žmonės  kreipiasi į šeimos gydytojus ir į dermatovenerologus. Ypač karštą vasarą kai kurie patenka ir į ligoninę bei chirurgų rankas.

Vasarą dažnesni cheminiai nudegimai, apsinuodijamai laužaviečių dūmais, ypač kai vartojamas alkoholis. „Pavyzdžiui, vasaros naktį žmogus užmiega prie laužo, kurio ugnis nudegina“, – sako chirurgas.  

Ypač skaudžios vasaros traumos: skendimai, kaklo slankstelių lūžiai, dažniausiai ištinka jaunus žmones, neriančius į nežinomą vandens telkinį ir susitrenkusius galvą į akmenį ar negilų dugną. Ištikus tokiai traumai gresia paralyžius bei neįgalumas.

Saulė ir šiluma atneša neurologines ligas

Susižalojusiais kaklo slankstelius tenka rūpintis ir gydytojams neurologams. Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas Kęstutis Dainius sako, jog  kaklo slankstelius susižalojusius nardytojus  ištikusio paralyžiaus prognozės dažniausiai liūdnos.

Pasak gydytojo, poilsiautojai mėgsta ilgai gulėti paplūdimyje, o tai organizmui – stresas. Pirmiausia nukenčia neuroendokrininė sistema (hipofizė, skydliaukė, antinksčiai). Žmogus ne tik nepailsi, bet išsenka ir pervargsta. Todėl grįžus iš atostogų, sutrinka miegas, sunku susikaupti. Tokius poilsiautojus kartais tenka gydyti nuo organizmo išsekimo.

„Vai­kys­tė­je, kai nu­va­žiuo­da­vome į Pa­lan­gą, mo­čiu­tė sa­ky­da­vo: „Pa­žiū­rė­kite, kaip de­gi­na­si žy­dai – sė­di pu­šy­no pa­vė­sy­je ir skai­to kny­gas“, – gydytojas pataria būtent taip poil­siauti.

K. Dainius perspėja, jog pasikaitinus saulėje visą dieną be kepurės ir odos apsaugos, gali ištikti saulės smūgis – galvos smegenų dangalų uždegimas, kuris gydomas kaip meningoencefalitas. Dažniausiai šis sveikatos sutrikimas praeina be pasekmių, bet ligoninėje tenka gydytis 7-10 dienų.

Dažna saulės pasekmė – kraujagyslių ligos. Ypač saugotis derėtų turintiems kraujotakos problemų, patyrusiems galvos smegenų insultą. Gydytojas pataria ilsėtis pavėsyje, nevartoti alkoholio, nes saulė, karštis ir alkoholis gali sukelti pakartotinus trombus, insultus. Būtina nuolat gerti vandenį.

Kai karštis pakyla per 30 laipsnių, būti pavėsyje ir saugotis saulės spindulių ypatingai svarbu. „Žmonės iš atostogų grįžta pavargę, nes pamiršta saiką“, – pastebi gydytojas.  

Saulė kenkia ir širdžiai

„II kardiologijos skyriaus vedėja gydytoja Danutė Andrulienė įspėja, jog nuo šilumos ir saulės gali sutrikti širdies veikla. Anot gydytojos, žmogaus organizme veikia termoreguliacijos sistema. Šaltuoju metų periodu pastoviai kūno temperatūrai palaikyti organizmas labai daug dirba. Vasarą, atvirkščiai, plečiasi kraujagyslės, išsiskiria daug prakaito, tankėja kvėpavimas, – taip organizmas šalina perteklinę temperatūrą, ir jei tai užsitęsia pernelyg ilgai, sutrinka termoreguliacija ir gali atsirasti net didelių sveikatos problemų.

Pasak gydytojos, karštis gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, pulso padažnėjimą, pabloginti išemine širdies liga sergančių žmonių savijautą, išprovokuoti širdies priepuolius. Kraujospūdis gali  ir pakilti, ir nukristi, gali sutrikti galvos smegenų kraujotaka ir žmogus apalpsta. Greičiausiai nukenčia vyresni žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, maži vaikai, nėščios moterys, antsvorio turintys žmonės.

„Apsisaugoti – paprasta. Tiesiog nebūkite saulėje, rinkitės vėsesnes patalpas“, – sako kardiologė D. Andrulienė ir pataria per pačius didžiausius karščius pailsėti pavėsyje, vilkėti laisvus natūralaus pluošto drabužius. Vengti sunkaus fizinio darbo karštyje reikėtų net patiems sveikiausiems. Skysčius gerkite nelaukdami troškulio. Tinka mineralizuotas vanduo, nes su prakaitu pasišalina ir mineralinės medžiagos: kalis bei magnis. Neapkraukite skrandžio sunkiu maistu, dažniau rinkitės pieno produktus, vaisius, daržoves. 

Pasak kardiologės, bet koks fizinis krūvis karštyje išprovokuoja dažną širdies plakimą, gali atsirasti dusulys, svaigimas. Tada reikia sustoti, stengtis atvėsti – uždėti ant galvos šaltą kompresą. Stebėkite aplinką – poilsiautojų būryje gali kas nors apalpti. Kai sveikatos sutrikimas nepraeina per penkias minutes ir ilgiau, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pajutus skausmą krūtinėje galima įtarti širdies infarktą ir būtina suteikti pagalbą. Jei ištiko klinikinė mirtis, pagalba turi būti teikiama nedelsiant. Dirbtinį širdies kvėpavimą reikia daryti kuo skubiau, nelaukiant, kol atvažiuos medikai.  

Dažni priimamojo pacientai – dirbantys ir pramogaujantys karštyje

 „Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Daiva Jautakienė sako, kad vasarą į skyrių dažnai atveža darže apalpusias močiutes, sąmonės netekusius žmones iš masinių renginių“, – sako gydytoja.

Maloni pramoga vasarą – iškylos į gamtą, o joms reikia pasiruošti. Alergiškiems vabzdžių įkandimams patariama turėti adrenalino švirkštą, kuris padėtų įgėlus bei ištikus anafilaksiniam šokui. Gydytoja gastroenterologė D. Jautakienė pataria į iškylas neimti greitai gendančio maisto (virtų dešrų, sūrelių, mėsos ir žuvies). Tinka rūkytos dešros, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės, riešutai. Pasak gydytojos, mieste nuo kaitros galima apsisaugoti prekybos centruose, kuriuose veikia oro kondicionieriai. Atsisakyti vasaros malonumų neverta – tereikia jais mėgautis saugiai.