Pagrindinės taisyklės

• Mažesni nei 6 mėnesių kūdikiai neturi būti saulėje. Pakelkite vežimėlio viršų, kūdikiui saugiausia medžių pavėsyje, po skėčiu. Vėliau taip pat reikia vengti saulėkaitos: iki 3 metų amžiaus vaikams geriausia žaisti pavėsyje.
• Lepintis paplūdimyje nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra aktyviausia, nepatariama visiems, ypač bet kokio amžiaus vaikams.
• Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką vaiko odą ištepkite kremu nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 SPF apsauginiu faktoriumi. Tokio kremo užteks 300 minučių (kuriam laikui užtenka kremo, galima apskaičiuoti SPF skaičių padauginus iš 10 min.). Vėl pasitepti reikės išsimaudžius ar labiau suprakaitavus. Mažesnio kaip 6 mėn. kūdikio nedera tepti apsauginiu kremu.
• Pasirūpinkite, kad vaikas gertų užtektinai skysčių. Gerti vandenį reikia nuolat, po truputį. Karštą dieną neduokite vaikams gazuotų limonadų ir kitų gėrimų su saldikliais, nes jie skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo. Geriausias gėrimas yra vanduo arba namuose išvirtas nesaldus kompotas.
• Renkite vaiką lengvais drabužiais iš natūralaus audinio. Galvos apdangalas turi apsaugoti ir veidą, o akių apsaugai reikalingi saulės akiniai su UV filtru.
• Paplūdimyje vaikui geriausia žaisti šešėlyje, turėkite nuo saulės apsaugantį skėtį.
• Net ir trumpam nepalikite kūdikio vieno automobilyje, nes jame greitai susidaro aukšta temperatūra. Pasekmės gali būti skaudžios.
• Pasirūpinkite, kad namuose nebūtų karšta. Atidarykite langus tik anksti ryte ir vakare, kai oras dar neįkaitęs. Rinkitės šviesių spalvų audinio užuolaidas arba šviesą atspindinčias ritinines užuolaidas.

Jeigu vaiką nudegino saulė, nuplautą vėsiu vandeniu odą patepkite vaikišku drėkinamuoju kremu. Vertėtų iš anksto pasirūpinti specialiu kremu ar losjonu, skirtu nudegintai odai. Jis ne tik sudrėkins, bet ir atvėsins bei nuramins pažeistą odą. Padeda vėsūs kompresai, tik nedėkite ledo ant nudegimo vietos.

Pagalba ištikus saulės ir šilumos smūgiui

Ir saulės, ir šilumos smūgio priežastis yra perkaitimas. Tik saulės smūgį išprovokuoja intensyvus tiesioginių jos spindulių poveikis galvai, o šilumos – aukšta aplinkos temperatūra. Šilumos smūgis vaiką gali ištikti ne tik lauke, bet ir tvankioje patalpoje ar automobilyje, nes prakaituojant prarandama daug skysčių ir druskų.  Abiejų negalavimų požymiai panašūs: stiprus troškulys, silpnumas, pykinimas, skauda ir svaigsta galva, zvimbia ausyse, mirga akyse. Itin perkaitus gali atsirasti širdies permušimai, sąmonės sutrikimai. 

Ištikus saulės ar šilumos smūgiui, paguldykite vaiką vėsesnėje vietoje ar bent šešėlyje. Duokite vėsaus gėrimo, apšlakstykite odą vėsiu vandeniu arba apdenkite sudrėkinta paklode ar rankšluosčiu. Pablogėjus būklei, kreipkitės į medikus. Jei vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, gerti neduokite, tik vėsinkite, vėdinkite ir kvieskite greitąją pagalbą.

Parengė Undinė Gilė

Pavojingas aukštis: balkonai ir atviri langai

Vaikus turime mokyti elgtis situacijose, kuriose kyla traumų pavojus. Ypač didelį pavojų kelia atidaryti langai ir balkonai. Visada stebėkite mažus vaikus, nepalikite atidarytų balkono durų ar langų tame kambaryje, kuriame jie žaidžia. Vaikui nedera išeiti į balkoną be suaugusiojo, žaisti jame judrius žaidimus, šokinėti. Žiūrėdamas pro langą arba iš balkono vaikas neturi palypėti ant kėdės ar kito paaukštinimo. Labai svarbu, kad jis suvoktų galimas tokio elgesio pasekmes.

Nepasikliaukite ant langų sumontuotais tinkleliais nuo uodų –  jie neapsaugos vaiko nuo kritimo, nes neišlaikys jo svorio. Saugesni langai, kurių varčios atsidaro vertikaliai, bet dar rekomenduojama įrengti saugiklius, kurie ribotų atvėrimo tarpą. Kad vaikas negalėtų atidaryti lango, įprastas rankenas pakeiskite į rankenas su įmontuota spyna.

Ką reikia žinoti išsiruošus į mišką

Vaikščiojimas miške yra sveikatai naudingas poilsis, be to, vaikas susipažįsta su gamta. Tačiau yra keletas taisyklių, su kuriomis suaugusieji būtinai turėtų supažindinti vaiką, nes miškas kupinas pavojų.

Papasakokite vaikui apie čia augančius nuodingus grybus ir augalus. Paaiškinkite, kad suvalgius nepažįstamų, neprinokusių uogų galima pakenkti sveikatai. Vaikštinėdami miške parodykite nuodingus augalus ir grybus. Iškylaudami prižiūrėkite laužus ir kepsnines bei neleiskite jų kūrenti vaikams nematant suaugusiesiems.

Priminkite vaikui, kad negalima vaikščioti miške vienam, jis visada turi būti šalia tėvų. O netyčia pasiklydus nedera panikuoti ir bėgti. Geriausa likti toje pačioje vietoje ir šaukti kuo garsiau ar švilpti švilpuku, savo buvimo vietoje galima pakabinti ryškų daiktą.

Pramogos vandenyje

Svarbiausia – maudytis vaikas turi prižiūrimas suaugusiojo. Vaikams iki 5 metų jokiu būdu neleiskite maudytis vieniems, nes atsidūrę po vandeniu, jie gali nesuprasti, kas vyksta, ir nepašaukti pagalbos. Būtina paaiškinti vaikui, kodėl nedera maudytis nepažįstamoje vietoje, ypač ten, kur nėra kitų poilsiautojų. Vandens telkinio dugne gali slypėti daugybė pavojų: stiklo šukių, įvairų metalinių daiktų, nugriuvusių medžių ir gilių duobių.

Pavojinga pulti maudytis vos spėjus pavalgyti, sukaitus staiga šokti į vandenį. Be to, vaikai turi žinoti, kad negalima išdykaujant nardinti kitą vaiką, nes netikėtai įgriuvęs į vandenį, jis praras orientaciją ir gali įvykti nelaimė. Draudžiama šokti į vandenį ne tam skirtoje vietoje, pavojinga plaukti ant pripučiamų čiužinių ir gelbėjimosi ratų. Mažyliams leiskite maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis. Pripučiami ratai ir rankovės yra ne gelbėjimosi priemonė, o žaislai.

Saulės ir šilumos pavojai

Pavojų gali sukelti vasaros malonumai: šiluma ir saulė. Dėl to gali ištikti šilumos ar saulės smūgis, taip pat galima nudegti saulėje. Šilumos smūgis ištinka ir debesuotu, bet karštu oru. Simptomai gali būti įvairūs: galvos skausmas ir svaigimas, aukšta temperatūra, odos paraudimas, pykinimas, silpnumas, mieguistumas. Ir šilumos, ir saulės smūgio simptomai panašūs į peršalimo. Perkaitusį žmogų reikia perkelti į pavėsį ar vėsią patalpą, duoti atsigerti, aptrinti vėsiu vandeniu suvilgytu rakšluosčiu, dėti ant kūno šaltus kompresus.

Kad išvengtumėte šilumos smūgio, visų pirma stenkitės nebūti tvankiose patalpose, nepalikite vaiko vieno automobilyje. Karščiausią dienos laiką geriau praleisti namuose, o išeiti į lauką ryte ir vakare. Aprenkite vaiką lengvais, šviesios spalvos medvilniniais drabužiais. Duokite daugiau skysčių, visada turėkite pasiruošę vandens butelį. Venkite saldžių gėrimų (gazuoto vandens, sulčių ir kt.) – jie tinkamai nenumalšina troškulio. Karštyje stenkitės vaiką maitinti lengvu maistu, venkite riebaus maisto.

Apsisaugoti nuo saulės smūgio yra gana paprasta. Nebūkite saulėje, kai ji karščiausia – nuo 11 iki 15 val. Tačiau ir kitą dienos dalį vaikas neturi ilgai būti saulėje, o prie jūros ar ežero ji dar pavojingesnė, nes atsispindi nuo vandens paviršiaus. Pasirūpinkite, kad karštu ir saulėtu oru vaikas lauke visada nešiotų galvos apdangalą. Įsitikinkite, kad jis pakankamai geria nesaldžių gėrimų.

Vaikų odą saulės spinduliai veikia stipriau nei suaugusiųjų. Saugodamiesi nudegimo, visų pirma stenkitės, kad vaiko oda nebūtų veikiama tiesioginių saulės spindulių karščiausiu dienos metu. Paplūdimyje būtinai naudokite vaikams skirtą apsauginį kremą su stipriausiu SPF filtru. Kremu nuo saulės vaiką ištepkite likus 15–30 minučių iki išėjimo į lauką,  nepamirškite pakartotinai juo ištepti kas 2 val., taip pat vaikui išsimaudžius ar labiau suprakaitavus.

Neišleiskite mažo vaiko iš akiračio

Mažam vaikui, esančiam toliau nuo jūsų, gali grėsti pavojus, todėl nuolat jį stebėkite. Paaiškinkite jam saugaus elgesio taisykles ir neleiskite išnykti iš jūsų akiračio. Būryje žmonių vaikas visada turi būti šalia tėvų.

Parengė Undinė Gilė

MAMŲ ISTORIJOS.

KŪDIKIS. Pilvuką užpuolė diegliai – kaip juos išvaryti. Žuvų taukai: itin svarbūs nėštumo metu ir žindant. Kad būsimam vaikeliui nepritrūktų geležies.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Vitamino D poveikis vaikų imuninei sistemai. Vaikiški akinių rėmeliai. Viskas, ką reikia žinoti apie juos.

SVEIKA MITYBA. Vaisiai ir uogos kūdikio meniu. Vaiko mityba – svarbu ir maisto produktai, ir režimas. Vanduo – geriausias vasaros gėrimas.

VASAROS PAVOJAI. Vabzdžių įkandimai ir įgėlimai – ką daryti nukentėjus? Net nedidele žaizdele reikia tinkamai pasirūpinti. Kad vasaros malonumai netaptų pavojingi.

VASAROS LIGOS. Vasarinė sloga – ne tokia paprasta, kaip atrodo. Kaip išvengti vasarinių žarnyno infekcijų.

MAMYTĖ. Makšties uždegimai: kai priežastys glūdi organizme. Psichologė K. Tarnauskienė Patiriu žindymo aversiją. Kaip padėti sau?

VERTA ŽINOTI. Gydytojas A. Vingras Pykinimas kelionėje (jūros liga)

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 metų vasara

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

[raw]

[/raw]

Dehidratacija

Vaikų medžiagų apykaita spartesnė negu suaugusiųjų, be to, vanduo mažylių organizme sudaro didesnę kūno masės dalį, todėl jie ypatingai greitai netenka skysčių, o kartu su jais organizme mažėja ir būtinų mineralinių medžiagų kiekis. Skysčių netekimas ypač pavojingas kūdikiams ir vaikams iki 3 metų, nes jie dėl mažos kūno masės gali prarasti pernelyg daug vandens.

Esant dehidratacijai, netenkama daugiau vandens, negu gaunama geriant, todėl sutrinka organizmo skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, o dėl ypatingai sunkios dehidratacijos gali kilti mirties pavojus.

Apie dehidrataciją įspėjantys simptomai:

• pirmieji dehidratacijos požymiai – išdžiūvusi burna ir troškulys;
• vaikas tampa vangus, suprastėja reakcija į aplinką;
• mažylis išblykšta ir mieguistas;
• oda pasidaro vėsi, pilkšvo atspalvio, įdumba akys;
• atšąla rankos ir kojos;
• kūdikiams įdumba momenėlis;
• vaikas mažai prakaituoja ir retai šlapinasi, verkia be ašarų;
• sunkus požymis – sąmonės pritemimas ar net apalpimas.

Karštą dieną vaikas nuolat turi gurkšnoti skysčius. Neverskite jo iš karto išgerti daug vandens. Troškulį vaikas greičiau numalšins gerdamas pamažu – nedideliais gurkšneliais, bet dažniau. Geriausiai troškulį numalšins negazuotas mineralinis kambario temperatūros vanduo. Vasarą nedera duoti šalto vandens, nes dėl didelio temperatūrų skirtumo vaikas gali susirgti peršalimo liga.

Pastebėję dehidratacijos požymius, mažyliui padėsite nunešę jį į vėsią patalpą, duokite atsigerti vandens. Rekomenduojama gerti specialų rehidracijos tirpalą, kuris padeda atkurti netektus mikroelementus ir skysčius. Jeigu tokio tirpalo neturite, galite duoti mineralinio vandens, įmaišę į jį druskos ir cukraus.

Kad vaikas išvengtų dehidratacijos, esant karštam orui, laikykitės šių patarimų:

• Renkite mažylį laisvais, šviesiais, orui pralaidžiais drabužiais iš natūralių audinių, galvą apsaugokite kepure.
• Karščių metu su vaiku nebūkite saulėje, laiką leiskite šešėlyje ir vėjo prapučiamoje vietoje.
• Jeigu karštis nepakeliamas, ant galvos ir pečių uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį, marškinėlius ar kitokį drabužį.
• Apipurkškite vaiką drungnu vandeniu. Visą kūną gerai atvėsina dušas.
• Ištisą dieną nuolat girdykite vaiką. Galite jam duoti negazuoto ir nevirinto vandens (galima šiek tiek sūraus mineralinio vandens), džiovintų vaisių kompoto, šviežių sulčių, praskiestų vandeniu, nesaldintos arbatos. Gėrimai turi būti vėsūs, bet ne lediniai.

Ar vaikas geria užtektinai, galite patikrinti pagal šlapinimąsi: tai daryti normalu ne rečiau kaip 6 kartus per parą, o šlapimas neturi būti tamsios spalvos.

Perkaitimas ir saulės smūgis

Lepintis saule ir šiluma turime su saiku, kad išvengtume perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio. Perkaistama, kai sutrinka šilumos apykaita, t. y. kai kūnas gamina daugiau šilumos, nei gali atiduoti. Jeigu vaiką pradėjo pykinti, jis vemia, mieguistas ir nusilpęs, kamuoja galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis, išblyško oda, gali būti, kad jis perkaito. Šiuo atveju gali padėti vėsus dušas (vonia netinka), duokite vaikui vėsaus gėrimo, geriausia ‒ mineralinio vandens.

Daug rimtesnė problema ‒ saulės (šilumos) smūgis, nes pažeidžia smegenis. Tai yra sunkiausias karščio sukeltas sutrikimas. Kai aplinkos oro temperatūra aukštesnė už odos, šilumą atiduodame prakaituodami, t. y. garindami. O kai nebegalime prakaituoti, pavyzdžiui, dėl didelės oro drėgmės, tvankumo, kai nėra jokio vėjelio, prigludusių, oro nepraleidžiančių drabužių, gali pakilti temperatūra. Tai lemia šilumos smūgį, kuris kelia pavojų gyvybei, gali išsivystyti neurologiniai sutrikimai.

Vaikus karštis veikia stipriau, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išsivystę, mažyliai negali prisitaikyti prie karščio taip gerai kaip suaugusieji dar todėl, kad jie mažiau prakaituoja, o prakaitas natūraliai atvėsina. Todėl vaikai turi didesnę riziką perkaisti ir patirti su perkaitimu susijusius negalavimus.

Kada reikia gydytojo?

Saulės (šilumos) smūgis gali užklupti tiek būnant saulėje, tiek praėjus kelioms valandoms. Šį sveikatos sutrikimą galima įtarti, atsiradus kuriems nors iš šių požymių:

• galvos skausmas, svaigimas, zvimbimas ausyse, mirgėjimas akyse;
• pykinimas ir vėmimas;
• vangumas, silpnumas;
• koordinacijos sutrikimas;
• padažnėjusi širdies veikla ir pasunkėjęs kvėpavimas;
• išbalusi oda;
• kūno temperatūros pakilimas iki 40 laipsnių;
• stipriausi šilumos smūgio požymiai – sąmonės pritemimas ir praradimas.

Pastebėję šilumos smūgio požymius, kvieskite medikus. Pirmoji pagalba perkaitus ar patyrus saulės smūgį yra vėsinimas. Greitai perkelkite vaiką į vėsią vietą – bent nuveskite į šešėlį, o geriausia į kambarį su oro kondicionieriumi, nurenkite vaiko drabužius. Jeigu nėra vėsios patalpos, bet kokiu būdu vėsinkite erdvę: vėdinkite laikraščiais, sudarykite šešėlį, uždenkite kūną vėsiais vystyklais ar rankšluosčiais, duokite vaikui atsigerti vandens. Jeigu patyręs saulės smūgį vaikas neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, vėduokite ir skubiai kvieskite greitąją pagalbą.

Patarimai, kaip išvengti perkaitimo ir saulės (šilumos) smūgio:

• Kuo aktyviau vaikas juda saulėje ar šilumoje, tuo didesnė saulės smūgio tikimybė, todėl neikite į paplūdimį pačiomis karščiausiomis valandomis.

• Perkaitimo ir šilumos smūgio riziką didina ir dehidratacija (skysčių netekimas), nes vaikas neturi ko prakaituoti ir negali atsivėsinti. Taigi visą laiką duokite jam gerti šiek tiek vandens, įsitikinkite, kad vaiko drabužiai laisvi ir nepamirškite galvos apdangalo.

• Nebijokite oro kondicionierių. Jie yra daug naudingesni vaiko sveikatai nei tvankumas ir karštis. Vienintelis dalykas – nepamirškite, kad oro kondicionierius išsausina orą, ir būtent tai yra pavojinga vaikui. Raskite būdą sudrėkinti kambarį, kai veikia oro kondicionierius.

• Niekada nepalikite vaiko automobilyje, net trumpam. Nuo kaitros neišgelbės net atidarytas langas: karštą dieną net pavėsyje stovinčio automobilio viduje temperatūra greitai pakyla.

Nudegimai saulėje

Seniai žinome, kad degintis yra kenksminga, bet dauguma atostogautojų, pasiekę jūrą ir paplūdimį, kiekvieną dieną nuo saulėtekio iki saulėlydžio kepinasi saulėje ir dažnai drauge su jais būna vaikai, o jų oda yra daug jautresnė. Nuo 10 iki 16 valandos vaikui nedera būti tiesioginiuose saulės spinduliuose. Kūdikiui iki vienerių iš viso negalima būti atviroje saulėje, nes nuo ultravioletinių spindulių apsaugančio melanino mažylių odoje nesigamina užtektinai, be to, kūdikio dar nepatariama tepti apsauginiais kremais.

Iki 11 ir po 16 valandos vyresni vaikai gali pabūti saulėje, bet būtinai su plačiabryliu šviesios spalvos galvos apdangalu, kad ausys ir visas veidukas būtų apsaugotas šešėlio. Atviras kūno vietas reikia tepti kremu nuo saulės keletą kartų per dieną, nes žaidžiant ir maudantis apsauginė plėvelė nusitrina. Geriausia, jei mažylis kapstosi smėlyje po paplūdimio skėčiu.

Taigi, norint kiek įmanoma labiau apsaugoti vaiką nuo šilumos smūgio, nudegimo saulėje ir dehidratacijos, geriausia, kad jis būtų atokiau nuo atvirų saulės spindulių.

Deja, ne visada pavyksta apsaugoti vaiką ir saulė nudegina odą. Nudegimo saulėje požymiai dažnai išryškėja ne iškart, juos galime pastebėti jau sugrįžę iš lauko. Oda nudegimo vietoje parausta, dažnai patinsta, skauda, gali būti nusėta pūslelių, gali pašiurpti kūnas, krėsti drebulys.

Pagalba nusideginusiam vaikui

Jeigu vis dėlto nepavyko išvengti nudegimų, greitai palikite paplūdimį ir duokite vaikui gerti kambario temperatūros negazuoto mineralinio vandens. Ant nedidelių nudegusių odos plotelių dedami šalti kompresai, pavyzdžiui, šaltame vandenyje suvilgytos audinio skiautės arba nosinės. Tokį kompresą laikykite, kol jis sušils, ir dėkite kas 2–3 valandas.

Jeigu saulė nudegino didesnius odos plotus, uždėkite vėsiame vandenyje suvilgytą rankšluostį, drėgną paklodę arba aprenkite vaiką drėgnais marškinėliais. Atvėsti padės ir vėsi vonia arba dušas. Šlapios odos nesausinkite, o leiskite jai nudžiūti: garuodamas vanduo vėsins įkaitusį vaiką.

Nudegintą odą patepkite specialiu kremu ar losjonu, skirtu naudoti po nudegimo. Tokių preparatų gausu bet kurioje vaistinėje, jie padeda nuo saulės nudegimo daug efektyviau nei kefyras ar grietinė, dar ir vėsina bei numalšina skausmą.

Kol nudegimai neišnyks, saugokite vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, renkite jį tik lengvais medvilniniais drabužiais, kurie netrins odos.

Prisiminkite, kad būnant ant paplūdimio smėlio ir upės, ežero, jūros vandenyje būtinos stiprios apsauginės priemonės, nes ultravioletiniai spinduliai atsispindi ir yra daug intensyvesni.

Parengė Undinė Gilė

Kai oras įkaista tiek, kad, atrodo, nėra kuo kvėpuoti, reikia būti itin atsargiems, nes dėl didelio karščio vaikas gali perkaisti net pavėsyje. Jeigu patalpoje ar lauke tvanku, o vaikas mažai geria skysčių ir daug juda, organizmas nebesugeba atsivėsinti prakaituodamas ir galima ne tik perkaisti, daug didesnė bėda – šilumos smūgis.

Kodėl vaikai greitai perkaista?

Vaiko organizmas dar negali taip gerai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl greitai perkaista. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis sukaista, o pasekmės gali būti pavojingos gyvybei.

Iki 3 metų mažyliui nedera būti karštoje atviroje saulėje nuo 10 iki 16 val., kai jos aktyvumas didžiausias. Kad saulė nudegins odelę dar nėra didžiausia bėda – žalingi ultravioletiniai spinduliai gali paveikti sveikatą. Greitai perkaista visas vaiko organizmas, nes jo šilumos reguliavimo mechanizmai dar silpni. Perkaisti labiausiai rizikuoja naujagimiai ir kūdikiai iki vienerių metų.

Kur galima perkaisti greičiausiai?

Šilumos smūgis – bendro perkaitimo ilgai būnant karštyje pasekmė. Perkaistama ne tik būnant saulėje, bet ir tvankioje, nevėdinamoje patalpoje. Pavyzdžiui, vaikas daug greičiau perkais uždarame automobilyje be kondicionieriaus, stovint spūstyje, negu gryname ore – eidamas gatve ar žaisdamas kieme. Vaikas gali gerai jaustis vėjo prapučiamoje vietoje, aprengtas lengvais medvilniniais marškinėliais ir trumpomis kelnėmis. Bet tas pats vaikas tomis pačiomis oro sąlygomis, būdamas uždaroje patalpoje, apsirengęs sintetinį megztinį gali perkaisti ir patirti šilumos smūgį.

Pirmieji perkaitimo požymiai

Vaiko veidukas išblykšta, pradeda skaudėti galvą, gali pykinti, apima silpnumas, temperatūra pakyla iki 38 laipsnių.

Delsti negalima, nes vaiko būklė ims blogėti ir jį gali ištikti šilumos smūgis. Tuomet pasidaro silpna, vaikas mieguistas, skundžiasi galvos skausmu ar svaigimu, padažnėja širdies plakimas, netekęs daug skysčių mažylis nustoja šlapintis. Šilumos smūgį patyrusiam vaikui būdingi požymiai – ir pykinimas ar viduriavimas. Vaiko temperatūra pakyla ir daugiau negu iki 40 laipsnių, todėl gali sutrikti mąstymas, atsirasti traukulių, mažylis gali nualpti.

Ką daryti, jeigu vaikas perkaito?

Pastebėję pirmuosius perkaitimo požymius,
• nuveskite mažylį į pavėsį, vėsią vėdinamą vietą, patalpos temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip 20 laipsnių;
• jeigu namuose neturite kondicionieriaus, atidarykite langus, kad cirkuliuotų oras;
• duokite vaikui vandens, apipurkškite vėsiu vandeniu, išmaudykite vėsioje vonioje ar po dušu.

Jeigu pastebėjote šilumos smūgio požymius, skubiai kvieskite medikus ir suteikite pirmąją pagalbą.

• Nurenkite visus drabužius, taip pat ir sauskelnes.
• Kuo dažniau duokite mažyliui atsigerti vandens.
• Kūną aptrinkite vandeniu sušlapintu rankšluosčiu, ant kaktos, kaklo uždėkite vėsų kompresą, kuriam tinka ir tas pats šlapias rankšluostis, galite užkloti šlapia paklode.
• Jeigu esate lauke ir neturite kitų priemonių, galite aplieti šaltu vandeniu.

Kad išvengtumėte perkaitimo, karštą dieną neleiskite vaikui būti saulės atokaitoje, galvą pridenkite kepure ir nuolat siūlykite vandens. Renkite mažylį šviesiais lengvais medvilniniais drabužėliais, galvą apsaugokite kepure.

Parengė Dalia Petrutytė

Kaip elgtis per karščius, kaip pasirūpinti vaikais, pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro terapeutė Aušra Gervickaitė.

– Ne visi vienodai pakeliame karščius. Kokiems žmonėms sunkiausia? Kaip į karštį reaguoja vaikas ir kūdikis?

– Kūdikiai ir vaikai labai jautrūs karščiui. Mažų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra susiformavusi. Ji tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Be to, mažų vaikų temperatūra priklauso ir nuo aplinkos temperatūros: taigi karštyje vaiko temperatūra gali būti didesnė nei 37 °C. Kūdikis greičiau įkaista dar ir dėl to, kad jo kūno paviršius didesnis nei kūno masė. Be to, kūdikis nejaučia troškulio. Todėl mažas vaikas greitai gali perkaisti ir patirti šilumos smūgį.

Labai karštu oru nuo hipertermijos (kūno temperatūra per 37 °C) kasmet pasaulyje miršta šimtai žmonių. Dauguma jų vyresni kaip 55 metų.

Jautriausi karščiams vyresni žmonės, maži vaikai, taip pat sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač širdies, vartojantys vaistus, nutukę, sportininkai ir dirbantys lauke. Vyresnio amžiaus žmonių organizmo kompensacinės galimybės sutrinka, nes jie dažniausiai serga lėtinėmis ligomis, vartoja įvairius dehidrataciją sukeliančius vaistus. Todėl jie greitai patiria šilumos smūgį.

Jautresni karščiams ne tik turintys antsvorio, bet ir per mažo svorio suaugusieji. Karštis pavojingas ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu (jie praranda daug skysčių).

– Kokios ligos kelia pavojų karštyje?

– Minėjau, kad didžiausias pavojus gresia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius dažnai ištinka insultas arba infarktas. Sunkiai karštį pakelia sergantys širdies nepakankamumu, aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Paprastai jiems ribojamas skysčių ir druskų kiekis maiste. Dėl karštyje padidėjusio prakaitavimo netenkama įvairių mikroelementų. Vartojant raminamuosius, diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kraujospūdį mažinančius vaistus, sunkiau atvėsinti kūną. Taip pat kaitra pavojinga sergantiems plaučių, inkstų, kraujo ligomis, nusilpusiems ir karščiuojantiems žmonėms.

Sergantieji hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusieji miokardo infarktą turi vykdyti visus šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymus, gerti paskirtus vaistus (ypač kraują skystinančius).

Būtina nuolat stebėti arterinį kraujo spaudimą, visada turėti greitai kraujospūdį mažinančių vaistų. Sergantieji išemine širdies liga, turėtų pasirūpinti vaistais, jeigu ištiktų stenokardijos priepuolis.

Šeimos gydytojas patars kiekvienam pagal jo vartojamus vaistus ir sveikatos būklę ir t. t.

– Kaip organizmas reaguoja į kaitrą? Kokie perkaitimo simptomai?

– Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla ir atmosferos slėgis, sumažėja oro drėgmė, daugiau prakaituojame. Todėl pradeda trūkti skysčių, atsiranda kiti negalavimai: pakyla arterinis kraujospūdis, smegenims trūksta deguonies.

Gausiai prakaituodami netenkame ir mikroelementų, todėl sutrinka elektrolitų pusiausvyra. Sutirštėja kraujas, gali susiformuoti kraujo krešuliai, kurie užkemša širdies ir smegenų kraujagysles. Vyresniems žmonėms vystosi aterosklerozė, todėl padidėja kraujo klampumas ir per karščius gali dažniau kilti kiti sutrikimai. Greičiau perkaistama ir dėl odos senėjimo sutrikusios prakaito liaukų veiklos.

Šilumos perteklių šalina karštyje išsiplėtę ir priplūdę kraujo odos kapiliarai. Dar labiau kylant temperatūrai, oda pradeda prakaituoti: garuodamas vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Be to, kai oro temperatūra aukštesnė nei odos, pakyla vidinė kūno temperatūra. Pvz., labai drėgnu oru prakaitas mažiau garuoja, todėl organizmui sunku atvėsti. Jeigu trūks skysčių, gausiai prakaituodami patirsime dehidrataciją. Tuomet kūno temperatūra pakils labai greitai. Labai aukšta kūno temperatūra pavojinga: pažeidžia smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Perkaitimo simptomai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis ir skausmas. Šilumos smūgis gali ištikti staiga, be jokių išankstinių simptomų. Šilumos smūgio simptomai : oda tampa karšta, sausa, parausta, pakyla kūno temperatūra, pagreitėja pulsas, žmogus sunkiai kvėpuoja, gali pasijusti sumišęs, susijaudinti, prarasti orientaciją, gali prasidėti traukulių priepuolis, ištikti koma.

– Kaip suteikti pirmąją pagalbą patyrusiam šilumos smūgį žmogui?

– Pirmoji pagalba ištikus šilumos smūgiui – atvėsinti perkaitusį žmogų. Paguldykite arba nuveskite į šešėlį, kur vėsiau, atsagstykite, nurenkite drabužius, ant kūno uždėkite vėsiu vandeniu sudrėkintus rankšluosčius, ant pažastų ir kirkšnių padėkite ledo paketėlius. Jei žmogus gali gerti, duokite šalto vandens arba kitų gėrimų be alkoholio ir kofeino. Stebėkite kūno temperatūrą ir aušinkite, kol ji nukris iki 38,3–38,8 °C. Taip pat kvieskite greitąją pagalbą.

– Kiek reikia gerti karštą dieną ir ar visiems vienodai?

– Sveikam žmogui karštą vasaros dieną patariama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (maždaug 1 stiklinę kas valandą). Sergantieji širdies kraujagyslių ligomis turėtų mažiau vartoti druskos ir skysčių. Tai itin svarbu sergantiems širdies nepakankamumu. Mat jiems gausūs skysčiai didina širdies krūvį, kurį sunku įveikti dėl to, kad šių ligonių nusilpęs širdies raumuo. Kiek galima suvartoti skysčių karštomis dienomis, kiekvienam reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju. Paprastai tokiems ligoniams didinti skysčių kiekio nerekomenduojama.

– Kokias dažniausias klaidas darome per karščius?

• Būname saulėje karščiausiu metu (11–16 val.), neleidžiame odai palaipsniui įprasti prie saulės spindulių, todėl galime nusideginti.
• Per mažai vartojame skysčių arba jie su kofeinu, geriame alkoholio.
• Maži vaikai paliekami be priežiūros. Vaikas greičiau perkaista, o karštis jo sveikatai labai pavojingas.
• Gamtoje valgome greitai karštyje gendančius maisto produktus (pieno, konditerijos gaminius), todėl kyla žarnyno infekcijų pavojus.
• Įkaitę saulėje, šokame į šaltą vandenį. Tai organizmui sukelia stresą ir gali atsirasti raumenų spazmai.

– Kokios dažniausios tėvų klaidos, dėl kurių vaikas perkaista, patiria šilumos ar saulės smūgį? Kokia pirmoji pagalba?

– Kūdikiai ir maži vaikai kartais paliekami užrakinti automobilyje. Jie gali greitai nukentėti, nes temperatūra užrakintame automobilyje greitai pakyla iki pavojingo lygio. Todėl tėvai turi elgtis atsakingai. Be to, kai nevažiuojate, automobilį visada laikykite užrakintą, kad vaikai negalėtų įlipti ir įstrigti jame.

Poilsiaudami prie vandens su vaikais tėvai dažnai jau pirmomis dienomis ištisai mėgaujasi saule, nors reikėtų pratintis po keliolika minučių. Nedera kaitintis aktyviausios saulės valandomis (nuo 11–16 val.), nes gali nudegti oda. Dar viena tėvų klaida -vaikai išleidžiami į paplūdimį be galvos apdangalų.

Tėvai turi prisiminti, kad mažas vaikas nejaučia troškulio, todėl neprašo gerti. Taigi tėvams dera nuolat siūlyti vaikui gėrimų.

Kūdikiai apskritai neturėtų būti saulėje. Mat apsauginė nuo saulės odos funkcija susiformuoja tik nuo 13 metų. Tad ir didesnis vaikas paplūdimyje arba kieme turėtų būti su galvos apdangalu. Nepridengtas vietas reikėtų tepti apsauginiu kremu keletą kartų per dieną, nes vaikui žaidžiant ir pliuškenantis vandenyje apsauginė plėvelė nusitrina. Svarbiausia – nepalikti vaiko be priežiūros, nuolat stebėti ir nepamiršti duoti gėrimų.

Šilumos smūgį patyrusio vaiko kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, pakinta elgesys, vaikas būna neramus, susijaudinęs, išsausėja ir parausta oda, dažniau plaka širdis, pasunkėja kvėpavimas, sunkiais atvejais gali ištikti traukuliai arba koma.

Pirmoji pagalba vaikui tokia kaip ir suaugusiajam: reikia nunešti į vėsesnę vietą, nurengti drabužius, uždėti ant kūno vėsius drėgnus rankšluosčius arba paklodes. Jei vaikas gali gerti, duoti vėsaus vandens. Svarbu stebėti kūno temperatūrą ir vėsinti, kol ji ims kristi. Ir, žinoma, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.

– Kaip neperkaisti karštą vasaros dieną automobilyje?

– Pirmiausia, karštyje stenkitės mažiau laiko praleisti automobilyje. Mat labai susilpnėja vairuotojo dėmesys, sutrinka reakcija ir gali įvykti avarija.

Ilgai važiuojant automobiliu, nuo karščio išgelbės kondicionierius. Tik oro salone staigiai neatšaldykite, geriau temperatūrą mažinkite nuosekliai. Pvz., jeigu oro temperatūra 25 °C šilumos, iš pradžių automobilyje nustatykite 23 °C , po to mažinkite iki 20. Optimalus temperatūrų skirtumas – 5 laipsniai. Nepatariama vėsintis automobilyje atvėrus langus, ypač mieste. Į vidų pateks įvairių teršalų, kuriuos įkvėpsite. Be to, gali perpūsti. Nebent – šiltą vasaros vakarą tuščiame kelyje riedant nedideliu greičiu. Vairuotojai turėtų pakankamai gerti vėsių skysčių (4 l/d.), vengti kofeino, aštraus, sūraus maisto, sustoti pavėsyje poilsio pertraukėlei.

– Karštas ir tvankus oras trukdo susikaupti, dirbti. Kaip gelbėtis nuo karščio darbe?

– Ypač dirbantiems kompiuteriu, reikėtų kas 45 min. daryti 10 min. pertraukėles bei mažinti darbo intensyvumą. Taip pat gerti daug vėsių skysčių – daugiau kaip 3 l per dieną (1 stiklinę kas valandą). Anksti ryte išvėdinkite patalpas. Jei turite oro kondicionierius, pasirinkite optimalią temperatūrą – iki 23 °C. Nepamirškite, kad aplinkos ir vidaus temperatūra turėtų skirtis tik 5 laipsniais. Labiau šaldydami orą, galite peršalti (atsiras kosulys, gerklės skausmas, gali užkimti balsas). Ypač pavojingi sveikatai staigūs temperatūros pokyčiai – kai įkaitę patenkame į šaltą aplinką. Be to, kondicionieriai sausina odą, paūmėja odos ligos, atsiranda akių sausumas.

Septyni svarbiausi patarimai, kaip elgtis per karščius:

1. Gerkite daug skysčių – vandenį (mineralizuotą) ar vaisių (slyvų), daržovių (pomidorų) sultis, kuriose daugiau kalio. Kasdien išgerkite mažiausiai aštuonias stiklines.

2. Venkite gėrimų su kofeinu ir alkoholio, nes prarasite dar daugiau skysčių.

3. Valgykite šviežią maistą, greitai gendančius produktus laikykite šaldytuve.

4. Jei namuose ar bute nėra ventiliatoriaus ar oro kondicionieriaus, naktį atidarykite langus; sudarykite skersvėjį; uždarykite langus, užtraukite užuolaidas, žaliuzes, kai spigina tiesioginiai saulės spinduliai.

5. Dėvėkite plačiabrylius galvos apdangalus (skrybėles), šviesius natūralių audinių drabužius.

6. Venkite tiesioginių saulės spindulių, sunkiai nedirbkite per karščius.

7. Karštą dieną nebūkite masinio susibūrimo vietose. Viešuoju miesto transportu važiuokite ne piko metu.

MAMŲ ISTORIJOS. Šeimos jėga – prieš tėčio ligą.

VAISTINĖLĖ. Vasaros vaistinėlė – apsauga ir ramybė.
Ką turime žinoti apie konjunktyvitą?
Viduriavimas: kada susirūpinti?

KĄ VALGOME? „Rakto skylutės“ simboliu ženklinami miltai – sveikatai ir figūrai.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Kas padeda ramiam vaiko miegeliui? Sanatorija „Pušyno kelias“ – ir sergančiam, ir sveikam vaikui. Šeimų mokyklėlė.

PIRMOJI VASAROS PAGALBA. Kad vaikas būtų saugus vandenyje. Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis.

KŪDIKIS. Žindymas vasarą – sveikas kūdikis, rami mama. Ko reikia kūdikio odelei? Švarūs ir gaivūs vasariniai drabužėliai.

MAMYTĖ. Megaloblastinė anemija. Kas tai? Vasarinės moterų ligos: išvengti padės intymi higiena.

ATSISIŲSTI LEIDINĮ GALIMA ČIA:
„Mama ir vaikas” 2014 metų vasara

Nudegimas saulėje

Vienas iš vasaros pavojų – nudegimai, kuriuos sukelia ultravioletiniai saulės spinduliai. Nudeginta oda parausta, gali iškilti pūslės. Gali svaigti ir skaudėti galva, krėsti drebulys, pašiurpti kūnas. Nudegimai saulėje nėra paprasta problemėlė: jie gali sukelti fotodermatitą (alergiją saulės spinduliams), regėjimo sutrikimą, net vėžį. Nudegęs saulės spinduliais vaikas gali gauti ir šilumos smūgį.

Labiausiai saulė odai kenkia nuo 10 iki 15 valandos, todėl šiuo laiku vaikas neturi žaisti saulėje. Dar namuose atviras vaiko kūno vietas reikia ištepti apsauginiu kremu, kurio apsaugos faktorius (SPF) didžiausias –50. Nepamirškite, kad kremas pradeda veikti po pusvalandžio. Vaiko galvą geriausiai apsaugos plačiabrylė skrybėlaitė, kurios šešėlis nuo spindulių pridengs ir veidą, ir ausis.

Pirmoji pagalba nusideginus

Nudegintą saulėje odą galima atvėsinti šaltu vandeniu ir patepti kremu arba losjonu nuo nudegimų. Ant nudegusių vietų galima uždėti šaltame vandenyje suvilgyto audinio kompresus. Kompresas laikomas kol, kol sušyla. Duokite vaikui gerti paprasto negazuoto vandens arba vandeniu atskiestų natūralių sulčių.

Perkaitimas, šilumos ir saulės smūgis

Ilgai būdamas karštyje ar saulėje vaikas gali perkaisti. Jeigu vaiko oda išbalo, jis skundžiasi silpnumu, troškuliu, galvos skausmu, prakaituoja, vemia, susirūpinkite. Tai perkaitimo požymiai.

Kai vaikas ilgai būna karštame, tvankiame, drėgname ore, jo kūne susikaupia daug šilumos. Prakaituodamas vaikas netenka daug skysčių, todėl oda praranda gebėjimą prakaituoti. Garuodamas prakaitas vėsina kūną, o kai vaikas nebegali prakaituoti, jį ištinka šilumos smūgis.

Perkaitimo požymiai: aukšta kūno temperatūra, karšta, paraudusi, sausa oda, pabrinkęs veidas, vaikas tampa neramus ir gali netekti sąmonės.

Saulės smūgis ištinka dėl tiesioginių saulės spindulių poveikio neuždengtai galvai. Jo požymiai panašūs į šilumos smūgio, bet vaikas gali dar ir vemti, jo oda vėsi, o sąmonė pritemusi.

Pirmoji pagalba

Perkaitusį vaiką reikia paguldyti pavėsyje, nurengti. Jam duokite mažais gurkšneliais gerti vėsių gėrimų, kūną aptrinkite šaltu vandeniu, o ant kaktos uždėkite šaltą kompresą. Jeigu vaiko būklė pablogėja: sutrinka nuovoka arba atsiranda traukuliai, skubiai kvieskite medicinos pagalbą.

Jei įtariate, kad vaiką ištiko šilumos ar saulės smūgis, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyks medikai, nurengtą vaiką paguldykite pavėsyje kiek pakeltomis kojomis. Kaktą, sprandą ir krūtinę vėsinkite drėgnais rankšluosčiais ir kas 15 minučių duokite vėsių gėrimų.

Kaip apsaugoti vaiką nuo perkaitimo

– Stenkitės nebūti saulėje ypač 10 – 15 val., kai ultravioletiniai spinduliai aktyviausi. Šiuo metu geriausia vaikui žaisti pavėsyje.

– Vaiko galvą lauke būtinai uždenkite kepure.

– Tinkamiausi lengvi, laisvi šviesių spalvų ir natūralių audinių vasariniai drabužiai.

– Apsaugokite nuo tiesioginių saulės spindulių kūdikį. Prieš eidami į lauką nepamirškite patepti vaiko apsauginiu kremu.

– Nuo karščio gelbsti vandens procedūros: dušas, apipylimai ir aptrynimai vandeniu.

– Vasarą gerkite daugiau vandens. Visada turėkite paprasto arba mineralinio vandens butelį. Nepamirškite nuolat siūlyti atsigerti vaikui.

Kokių priemonių reikėtų imtis ištikus saulės smūgiui ir kaip apsisaugoti nuo jo pataria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja, endokrinologė Irena Degutienė.

– Ką daryti norint išvengti šilumos smūgio?
– Pirmiausia venkite saulės, ypač nuo 11 iki 15 val., kuomet ji aktyviausia. Vartokite pakankamai skysčių. Jauni žmonės, kurių inkstai veikia gerai, per dieną turėtų išgerti apie 3 litrus skysčių. Pasirūpinkite tinkama apranga: dėvėkite natūralaus pluošto drabužius, nešiokite galvos apdangalus.

– Kokie saulės smūgio simptomai?
– Galvos skausmas, pykinimas, silpnumas, padažnėjęs kvėpavimas bei pulsas, veido paraudimas, pakilusi kūno temperatūra, sutrikusi koordinacija, mirgėjimas akyse – tai dažniausiai pasitaikantys saulės smūgio požymiai.

– Kam saulės smūgis pavojingiausias?
– Atidesni tūrėtų būti vyresni žmonės, nes jų kraujagyslių sienelės yra standesnės, labiau užkalkėjusios, todėl organizmas sunkiau atiduoda šilumą ir atvėsta. Labiau rizikuoja maži vaikai, nėščios moterys, turintieji viršsvorio ir tie, kurie visą dieną karštymečiu būna lauke, užsiima aktyvia fizine veikla.

– Kaip elgtis ištikus saulės smūgiui?
– Pirmiausia, jeigu tai įmanoma, pasitraukti į vėsią vietą ir bandyti atvėsti. Galima dėti šaltus kompresus, apsivynioti drėgna paklode, išgerti vėsaus vandens. Rekomenduočiau stebėti kūno temperatūrą. Jei jaučiate, kad savijauta negerėja ar blogėja – važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą.
Perkaitusiems asmenims negalima šokti į vandenį ir taip bandyti atvėsti – organizmas patirs šoką.

Kuo rizikuojame nepaisydami saulės smūgio sukeltų simptomų?
– Jus gali ištikti insultas ar infarktas.
Tad jei karštą dieną pasijutote blogai ir būklė tik sunkėja, nedelskite ir kreipkitės į medikus.