MAMŲ ISTORIJOS.

ŽIEMOS LIGOS. COVID-19 ir gripas – abi ligos vienodai pavojingos. Kaip greičiau pasveikti užpuolus peršalimo ligai. Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Apie mažylių slogą. Kaip išgyventi žiemą su šalčio dilgėline.

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Kaip atsilaikyti prieš puolančius virusus? Probiotikai – kovojant su žarnyno virusais.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Progresuojančios trumparegystės epidemija: iššūkis augančioms akims. Kada derėtų susirūpinti geležimi? Kodėl vaikui užkietėja viduriai?

MAMYTĖ. Treniruotės ir maistas po gimdymo susilpnėjusiems dubens raumenims. Psichologė K. Tarnauskienė Ar vaikas mane naudoja vietoje čiulptuko?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2024 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

MAMŲ ISTORIJOS.

 ŽIEMOS LIGOS. Gydytojas A. Vingras Apie bronchito simptomus ir gydymą. Skauda gerklę: į ką atkreipti dėmesį? Gripas, COVID-19 ar peršalimas – kaip atpažinti.

 VAISTINĖLĖ. Vaikui suskaudo ausį: ką turėtume padaryti pirmiausia? Iš kur vaikui pasisemti stiprybės prieš ligas? Atsisakote mėsos – verta pasirūpinti geležimi.

 BŪKIME SVEIKUČIAI . Pažangiausias sprendimas vaikų trumparegystei suvaldyti – jau Lietuvoje. Ką verta žinoti apie pieninius dantukus?

 KŪDIKIS. Mikroelementai, be kurių neapsieisite nešiodama ir žindydama vaikelį. Negyvosios jūros mineralai – pagalba atopinei odai.

 MAMYTĖ. Psichologė K. Tarnauskienė Kaip žindymo aversijos patyrimas paveikia mamos emocinius išgyvenimus ir savivertę?

 KŪDIKIS LAUKE. Pirmoji žiema: kada keliauti į lauką?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą ⇓

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2023 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ⇓

[raw]

[/raw]

Kada galima pirmą kartą išeiti į lauką su naujagimiu?

Viskas priklauso nuo oro ir kūdikio sveikatos. Šaltuoju metų laiku einant pasivaikščioti su naujagimiu reikia būti atsargiems. Dažniausiai, jei kūdikis visiškai sveikas, pirmą kartą žiemą pasivaikščioti lauke galima praėjus maždaug 2 savaitėms po gimimo, tačiau tada, kai oras nėra labai šaltas ir žvarbus. Jei vaikas serga kokia nors liga arba gimė neišnešiotas, dėl išėjimo į lauką pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu pediatru.

Į lauką einama tik tą dieną, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. O kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal temperatūrą ne visada galima spręsti apie oro sąlygas. Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį. Todėl tokiu oru geriau kūdikio į lauką nevežti.

Kiek laiko galima praleisti lauke, kur geriau pasivaikščioti su mažyliu?

Pratindami kūdikį prie lauko šaltuoju metų periodu, galite jį pamigdyti įstiklintame balkone arba šiltai aprengę palaikyti kambaryje atvėrę langus.  

Pirmasis pasivaikščiojimas su kūdikiu žiemą turi trukti ne ilgiau kaip 10–15 minučių. Vėliau šį laiką kasdien laipsniškai ilginkite dar po 5–10 minučių. Kai mažylis įpras prie kelionių į lauką, ore galėsite praleisti daug daugiau laiko – nuo pusantros iki dviejų valandų.

Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke. Jei tai neįmanoma, stenkitės pasirinkti jaukų, uždarą kiemą, kur mažiau mašinų ir erzinančių garsų, galinčių pažadinti ar išgąsdinti mažylį.

Kokiais drabužėliais pasirūpinti?

Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis – dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį. Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką, žvarbesnę dieną patepkite vaiko skruostukus nuo šalčio apsaugančiu kremu.

MAMŲ ISTORIJOS.

Mama, pasaldinanti gyvenimą ne tik savo šeimai

VERTA ŽINOTI.

Kaip prižiūrėti pieninius dantukus? Vaikų trumparegystė – sparčiai plintantis reiškinys, kurį galima  suvaldyti naudojant inovacijas

ŽIEMOS LIGOS

Kaip atsispirti šaltojo sezono baubams. Kaip įveikti staiga užpuolusį bronchitą? Gydytojas A. Vingras Šlapimo takų infekcija

BŪKIME SVEIKUČIAI

Šildantis ir nuo ligų saugantis žiemos maistas. Kada refliuksas pavojingas? Sveikas žarnynas – stiprus imunitetas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės

KŪDIKIS

Geležis mamos piene – apsauga nuo mažakraujystės. Pirmoji pažintis su šaukštu. Psichologė K. Tarnauskienė Žindymas prie šventinio stalo

VAIKAS LAUKE

Nė žingsnio žiemą į lauką be apsauginio kremo. Žiemą į lauką – nuo pirmųjų savaičių

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2022 m. žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓
[raw]

[/raw]

Pirmoji pažintis su lauku

Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tiesa, vežamas į namus, paprastai mažylis pabūna lauke trumpai: kol tėvai prieis prie automobilio ir įeis į namus, užtruks vos kelias minutes.

Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui – pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą – šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui – vokelis-kombinezonas, t. y. vokelis, kurį vėliau galėsite lengvai transformuoti į kombinezoną.

Kiek laiko galima būti lauke?

Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Bet kai lauke žvarbus vėjas ir drėgna, pasivaikščiojimams tinkama temperatūra yra aukštesnė.

Su 6–12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Tačiau taip pat turite įvertinti drėgmę ir vėjo stiprumą.

Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų. Jeigu negalite išeiti į lauką, kūdikį palaikykite ant rankų arba vežimėlyje balkone, terasoje.

Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio. Tuomet, parsivežę jį namo, į lauką galėsite išeiti tik po kelių savaičių, kai mažylis sustiprės.

Žieminiai kūdikio drabužėliai

Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę. Svarbu, kad nebūtų šaltas vežimėlio lopšio dugnas, todėl jį uždenkite čiužinuku arba vilnone antklodėle.

Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Palieskite odelę už vaiko apykaklės, kad patikrintumėte, ar ji nesuprakaitavusi.

Subalansuojame mitybą

Nors ir žiemą apetitas padidėja, nepamirškime, kad norėdami išlaikyti normalų kūno svorį neturime persivalgyti, taip pat – rinktis vien tik riebų ar saldų maistą. Maisto produktai turėtų būti įvairūs, kad gautume skirtingų maistinių medžiagų. Būtinas subalansuotas angliavandenių, riebalų, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekis. 

Valgyti reikia reguliariai, tuo pačiu metu kas 3–4 valandas, kad neišalktume, nes išbadėję persivalgome. Taip valgant ir virškinimas normalus, ir svoris neauga kaip ant mielių, o organizmas nuolat turi reikiamos energijos šilumai ir žvalumui palaikyti.

Deriname baltymus, riebalus ir angliavandenius

Šaltu oru, ypač žiemą, neapsieisime be angliavandenių, kurių yra grūdų košėje, visagrūdėje duonoje, dribsniuose, makaronuose ir ankštinėse daržovėse. Šie maisto produktai ilgam suteikia energijos. Nereikėtų pamiršti ir kalorijomis aprūpinančių riebalų, kurių galima gauti, pavyzdžiui, valgant avokadą ar riešutus. Naudingi produktai žiemos mitybos racione riebi žuvis, mėsa, aliejus, sviestas, tačiau riebų maistą derėtų valgyti saikingai.

Žuvis ir jūros gėrybės laikomos vertingais baltymų šaltiniais. Baltymų galime gauti ir iš raudonos mėsos, ankštinių augalų, riešutų bei sėklų. Nereikėtų pamiršti ir fermentuotų pieno produktų, naudingų žarnyno mikrobiotai, tiesiogiai veikiančiai mūsų imuninę sistemą.

Mėgaujamės karšto maisto šiluma

Žiemą greitai sušildys troškinys arba sriuba. Ilgiau būsite sotūs ir gausite papildomų naudingųjų medžiagų, jeigu į šiuos patiekalus įdėsite ankštinių daržovių, pavyzdžiui, pupelių ar avinžirnių, kitų daržovių.

Dar vienas puikus šilumos šaltinis – arbatos. Žolelių arbatos padės kovoti su peršalimu ar kita infekcija. Juodoji ir žalioji arbata dar ir tonizuoja, o tai yra daug kam aktualu niūrią žiemą.

Būtinai valgome naudingiausias žiemą daržoves

Žiemą dažnai norisi riebaus, kaloringo maisto, valgome mažiau daržovių ir vaisių, todėl negauname užtektinai vitaminų ir mineralinių medžiagų. Naudinga valgyti raugintas daržoves, kuriose ne tik išlieka daug vitaminų, bet ir yra probiotikų, padedančių žarnyno veiklai ir didinančių atsparumą ligoms. Bet naudingos tik su druska užraugtos daržovės. Marinuotos su actu nėra tinkamas pasirinkimas.

Geriausia, jeigu pasirengėte žiemai iš anksto – užsikonservavote daržovių ir vaisių. Geras būdas išlaikyti daržoves, taip pat ir uogas, užšaldymas, nes išlieka didžioji dalis naudingų medžiagų, uogos gerai išsilaiko sutrintos su cukrumi.

Daug Lietuvoje užaugintų daržovių galime valgyti ištisus metus. Tai morkos, kopūstai, bulvės, burokai, salierai, svogūnai, pomidorai, agurkai. Vertingos žiemą ir tokios daržovės kaip moliūgai, cukinijos, baklažanai, avokadai, ankštinės daržovės, česnakai. Gamindami daržoves kuo trumpiau kaitinkite – išliks daugiau naudingų medžiagų.

 Geriame užtektinai skysčių

Skysčiai svarbūs organizmui ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku. Būdami šildomose patalpose išgariname gana daug vandens, be to, vanduo dalyvauja ir organizmo termoreguliacijos procesuose.

 Stengiamės, kad netruktų žiemą būtinų vitaminų

Itin svarbūs imuninei sistemai vitaminai C, A, ir E. Vitaminas A reikalingas dar ir riebalų ląstelių reguliavimui. Jo gausu jūros žuvyje, kepenyse, kiaušinio trynyje, pieno produktuose, svieste. Vitamino A turi oranžinės bei geltonos spalvos daržovės ir vaisiai: paprikos, morkos, moliūgai, abrikosai. Vitamino E gausu augaliniuose aliejuose, avokaduose, žemės riešutuose, raudonosiose paprikose, ankštinėse daržovėse.

Vitamino C yra raugintuose kopūstuose, bulvėse, petražolėse, špinatuose. Svarbi šaltuoju metų periodu geležis, kuri reikalinga medžiagų apykaitai, daugiausia geležies turi mėsa ir kepenys.

Šaltuoju metų periodu daugumai trūksta vitamino D, todėl reikėtų dažniau valgyti žuvies, ypač naudingos riebios jūrinės žuvys: silkė, skumbrė, lašiša, upėtakis, kurios turi daug omega-3 riebalų rūgščių. Vitamino D turi ir kiaušinių tryniai, pieno produktai.

Parengė Undinė Gilė

Dažniausios odos problemos žiemą

Žiemą oda patiria didelį stresą. Jos būklę blogina šaltis, drėgmė, ledinis vėjas, staigūs temperatūros pokyčiai: šaltis lauke ir radiatorių išdžiovintas šiltas oras namuose. Dėl šių nepalankių sąlygų pažeidžiamas hidrolipidinis odos sluoksnis, atsiranda mikroįtrūkimai, todėl susilpnėja apsauga nuo įvairių teršalų, bakterijų bei žvarbaus oro. Oda išsausėja, sudirgsta, pradeda šerpetoti.

Šaltuoju metų periodu riebalinės liaukos išskiria mažiau riebalų, kurie drėkina odą. Todėl oda praranda drėgmę ir susilpnėja jos paviršiuje esanti apsauginė lipidinė plėvelė. Taigi oda tampa lengvai pažeidžiama.

Vaikų oda nuo gimimo ir pirmaisiais gyvenimo metais yra ypatingai jautri, todėl gali stipriai reaguoti į visokius nepalankius veiksnius, taip pat ir vėją bei žemą temperatūrą. Žiemą daugumos vaikų odos būklė pablogėja: odelė šerpetoja, išberta, paūmėja lėtinės ligos, tokios kaip atopinis dermatitas. Todėl sausai, jautriai, alergiškai ir atopinei odai žiemą būtina skirti ypatingą dėmesį.

Dažniausia odos problema žiemą – nuožvarbos, kurios atsiranda ilgiau pabuvus šaltyje. Tuomet, grįžus į namus, oda pasidaro šiurkšti, parausta, šerpetoja, niežti. Esant žemai temperatūrai veidą galima nušalti. Nušalusi oda yra išbalusi, šalta, o sušilusi ji parausta, patinsta ir skauda, gali atsirasti vandeningų pūslelių. Nušalti galima ne tik tada, kai kandžiojasi didelis šaltis, bet ir esant nulinei temperatūrai, jeigu pučia žvarbus vėjas ir itin drėgna. Labiau linkusi į nušalimus atopinio dermatito pažeista oda.

Grįžus namo, sušalusią veido odą reikia sušildyti. Tam netinka nei karštas vanduo, nei karštas kompresas. Pažeista oda yra itin jautri, todėl jos netrinkite rankšluosčiu, šildykite delnais arba priglaudę šiltą rankšluostį. Sušilusią odą patepkite maitinamuoju kremu, kuris ją nuramins, susilpnins nemalonius pojūčius ir padės atkurti apsauginį barjerą.

Kaip žiemą nesušaldyti veido?

Šaltasis sezonas diktuoja kitokias odos priežiūros taisykles. Žiemą valyti odą reikia švelniai, drėkinti bei maitinti – intensyviai ir būtina sustiprinta apsauga.

Sausos odos patariama nešveisti bent šalčiausiais žiemos mėnesiais. Mat, šveisdami pažeidžiame raginį epidermio sluoksnį, apsaugantį odą nuo aplinkos poveikio. Riebią ir mišrią odą žiemą galima šveisti, tačiau derėtų naudoti švelnesnes priemones. 

Šaltuoju metų periodu išsausėjusią odą būtina drėkinti, bet tai daryti patariama vakare, prieš pat miegą. Dieną, ypač būnant lauke, labiau tinka riebesni maitinamieji kremai.

Spaudžiant šaltukui ar pučiant stipriam vėjui geriau apriboti buvimą lauke, tačiau tai ne visada įmanoma, todėl svarbu apsaugoti atviras odos vietas.

Ruošdamiesi išeiti į lauką atviras kūno vietas patepkite riebiu apsauginiu kremu, kuris odos paviršiuje suformuoja plėvelę, padedančią išlaikyti drėgmę, nepasiduoti šalčiui ir lediniam vėjui. Uždengę veidą šaliku tokio barjero neturėsime, atvirkščiai – tada dar greičiau sušalsime. Prie veido besiliečiantis audinys sudrėks ir šaldys odą.

Apsauginio kremo sudėtyje neturėtų būti vandens, kuris nespėjęs išgaruoti iš odos gali sukelti nušalimus. Odos atsinaujinimui ir natūraliai apsaugai svarbūs apsauginiame kreme esantys vitaminai, pavyzdžiui, A ir E. Kad kremas spėtų susigerti, teptis juo reikia prieš pusvalandį.

Vaiko odą prieš išeinant į lauką taip pat būtina patepti specialiu apsauginiu kremu. Be to, žiemą svarbu pasirūpinti ne tik veido oda, bet ir rankomis bei lūpomis.

Rankų odą, kaip ir veido, stipriai veikia išoriniai veiksniai. Pagrindinė jos apsauga nuo šalčio – pirštinės. Jas mūvėdami ne tik išsaugosite šilumą, bet ir išvengsite nušalimų. Būnant lauke rankų odą taip pat reikia apsaugoti specialiu kremu. Rankas būtinai patepkite kremu po kiekvieno plovimo ir prieš miegą. Nuo šalčio ir vėjo gali suskeldėti lūpos, todėl eidami į lauką jas patepkite apsauginiu balzamu.

 Žiemiškų orų išsausintai odai padės vandens procedūros

Be šalčio ir vėjo odą žiemą dar veikia sausas patalpų oras, kurį reikia drėkinti. Galite nusipirkti drėkintuvą, pakabinti ant radiatorių drėgnus rankšluosčius, bute išdėlioti dubenis su vandeniu.

Maudydamiesi vonioje būtinai įpilkite į vandenį specialios drėkinamosios priemonės, geriausia aliejinės. Ji ne tik švelniai nuvalys odą, bet ir neleis iš karto išgaruoti drėgmei išsimaudžius. Jei vaiko oda sausa, iškart po maudymosi per tris minutes patepkite odą specialiu sausai odai skirtu kremu. Toks kremas tiks ir šerpetojančiai odai, taip pat atsiradus įtrūkiams.  

Kitas svarbus patarimas: nesirenkite per šiltai, per daug neapmuturiuokite vaiko. Jautriai vaiko odai prakaitas yra vienas pagrindinių dirgiklių, toks pat kaip sintetiniai drabužiai.

Parengė Undinė Gilė

Kas paskatina bronchitą?

Šiai infekcijai šaltuoju metų laiku palankūs keletas veiksnių. Miestuose vis didėja oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, kurios dirgina bronchus, namuose uždaromi langai, todėl didesnė ligų sukėlėjų koncentracija. Dėl patalpų šildymo išsausėja oras, todėl išdžiūna viršutinių kvėpavimo takų gleivinė ir gerokai susilpnėja jos apsauga nuo infekcinių ligų sukėlėjų.

Jeigu namuose yra rūkančių žmonių, prie viso to prisideda pasyvaus rūkymo keliami pavojai sveikatai. Cigarečių dūmuose esančios kenksmingos medžiagos nusėda ant drabužių, kilimų, baldų, užuolaidų dalelių pavidalu ir jas įkvepia vaikai. Šie teršalai sudirgina kvėpavimo takus, kurie pradeda gaminti daugiau gleivių.

Bronchų gleivinės uždegimą bronchitą išprovokuoja peršalimas, dėl kurio susilpnėja organizmo imuninė apsauga. Šios ligos priežastis gali būti tie patys virusai, kurie sukelia paprastą peršalimą. Būtent virusai yra dažniausi ūminio bronchito sukėlėjai. Rečiau pasitaikantys ligos kaltininkai yra bakterijos, grybeliai arba alergenai.

Kosulys gali užsitęsti

Ūminis virusinis bronchitas dažnai atsiranda staiga. Ligoniuką kamuoja šie simptomai:

– sausas kosulys, kuris vėliau tampa drėgnas ir atkosėjama skreplių;

– krūtinės spaudimo pojūtis;

– temperatūros padidėjimas (mažiau nei iki 38 laipsnių);

– galvos ir gerklės skausmas;

– bendras negalavimas ir nuovargis.

Susirgus bronchitu kosulys gali tęstis dar 2–3 savaites. Ligai perėjus į lėtinę formą, kosulys gali trukti iki trijų mėnesių. Be to, liga gali komplikuotis į bakterinę infekciją, dėl kurios gresia kita – dar pavojingesnė komplikacija – plaučių uždegimas. Į bronchito komplikacijas linkę lėtinėmis ligomis sergantys vaikai (pavyzdžiui, sinusitu, tonzilitu, esant išvešėjusiems adenoidams).

Bronchitą diagnozuoti gali tik gydytojas, todėl įtardami šią ligą nuvykite su vaiku į polikliniką. Lengvos formos bronchito gydymas ypatingų sunkumų nesukelia. Ūmiam virusinės kilmės bronchitui gydyti skiriami simptomus palengvinantys vaistai. Patariama gerti daugiau skysčių, užtektinai ilsėtis, vengti staigių temperatūros svyravimų, dažnai vėdinti kambarius. Svarbu apsaugoti mažylį nuo pakartotino peršalimo. Prisijungus bakterinei infekcijai gydytojas gali paskirti ir antibiotikus.

Nepamirškite, kad nepasveikęs vaikas negali būti vedamas į darželį ar mokyklą. Jei jis peršals, liga sugrįš. Į tokį užburtą ratą patenka vaikai, kurių tėvai suskumba kuo greičiau išleisti juos į ugdymo įstaigą.

Inhaliacijos – greitesnis būdas pasveikti

Esant kvėpavimo takų gleivinės uždegimui, bronchų gaminamų gleivių labai padaugėja, jos tampa tirštesnės, todėl sutrinka jų pasišalinimas. Gleivių užkimštų bronchų darbas gerokai pasunkėja ir ligoniukas stengiasi iškosėti sekretą. Tirštas gleives iškosėti sunku, taigi norėdami greičiau jų atsikratyti turime skystinti sekretą. Iš pradžių sausas, po to drėgnas kosulys itin kamuoja ir erzina sergantį bronchitu vaiką. Taigi, vienas iš pagrindinių gydymo tikslų – greičiau palengvinti skreplių pašalinimą iš kvėpavimo takų.

Siekiant sumažinti bronchų gleivinės patinimą ir skystinti skreplius, rekomenduojamos aerozolinės inhaliacijos, kurias galima atlikti su specialiu prietaisu – inhaliatoriumi. Procedūros kompresoriniais ir tinkleliniais inhaliatoriais yra vienas iš veiksmingų bronchų uždegimo ir kitų kvėpavimo takų ligų gydymo būdų. Inhaliacijoms galima naudoti įvairius gydytojo skirtus vaistus, taip pat – paprastą mineralinį vandenį, kol vaistų dar neturite.

Inhaliacijos kompresoriniais ir tinkleliniais prietaisais laikomos vienu geriausiu vaistų patekimo į kvėpavimo takus būdų. Šis prietaisas paverčia vaistą aerozoliu ir smulkutės veikliųjų medžiagų dalelės lengvai prasiskverbia į visas kvėpavimo takų vietas, pasiekdamos uždegimo židinį.

Tokiu inhaliatoriumi išpurkštas vaistas greitai patenka į reikiamą vietą, todėl jo gydomąjį poveikį ligoniukas pajunta nedelsiant. Tokio pavidalo vaistas itin efektyviai veikia, nes jis tiesiogiai absorbuojamas ligos pažeistoje kvėpavimo takų vietoje. Be to, jis neprasiskverbia į virškinamąjį traktą, todėl sumažėja šalutinio poveikio rizika.

Vienas iš kvėpavimo takų gydymo šiuolaikiniais inhaliatoriais privalumų – procedūrų paprastumas. Jas lengva ir patogu atlikti namuose ir suaugusiesiems, ir vaikams, tarp jų – net mažiausiems kūdikiams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

MAMŲ ISTORIJOS. Nuo vaikystės palaikantis ryšys su šeima.

BŪKIME SVEIKUČIAI. Nesuteikime virusams šanso. Bakterijos stipriam imunitetui. Folio rūgštis – gyvybės, sveikatos ir geros nuotaikos vitaminas. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Vaikas kosėja: gydyti patiems ar kreiptis į gydytoją?

MOKOMĖS. Žaidimas – ne tik pramoga, bet ir vaiko ugdymo būdas.

KŪDIKIS. Gydytojas K. Vitkauskas Žindymas: jeigu pieno per daug. Kokios švaros reikia kūdikiui?

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras Kada ir koks papildomas maistas!

VERTA ŽINOTI. Vaikas krapšto nosį: kaip jį atpratinti?

NĖŠTUMAS. Kai nėščiajai pritrūksta geležies

MAMYTĖ. 5 mitybos pokyčiai figūrai. Kaip atpažinti depresiją po gimdymo?

ŽIEMOS VAISTINĖLĖ. Svarbus vitaminas siautėjant virusams.

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą:

Žurnalas „Mama ir vaikas“ 2021 metų žiema

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]

TĖČIŲ ISTORIJOS

BŪKIME SVEIKUČIAI. Priešpienis – nepakeičiamas imuninės sistemos pagalbininkas. Ilgai būnant namie gelbsti judėjimas, dienotvarkė ir artimųjų palaikymas. Sveikas vaikas – laiminga šeima. Kokiu oru kvėpuojame – taip ir jaučiamės.

ŽIEMOS LIGOS. Atmintinė tėvams – ką daryti pakilus temperatūrai? Gydytojas V. Morozovas: kaip elgtis, jeigu vaikas susirgo. Probiotikai – apsauga nuo žarnyno virusų. Kas svarbiausia gydant vaiko bronchitą? Kaip atpažinti šalčio dilgėlinę?

KŪDIKIS. Žindymo atnaujinimas. Sloga.

VERTA ŽINOTI. Kaip suprasti, kad trūksta vitamino D?

Atsisiųskite žurnalo PDF failą spustelėję šią nuorodą

Skaitykite žurnalą interaktyviu formatu ↓

 
[raw]

[/raw]