Visavertė mityba

Tai yra svarbus stiprios imuninės sistemos veiksnys. Vaiko racione turi užtekti baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralų ir kitų medžiagų, kurias suteikia maisto įvairovė. Vaikui reikia mėsos, žuvies, pieno produktų, viso grūdo gaminių. Kasdien jo lėkštėje turi būti vaisių ir daržovių.

Kai kurie mikroelementai itin svarbūs imunitetui. Vienas iš jų – vitaminas D, kurio, deja, trūksta beveik visiems. Jis reikalingas kaulams, dantims, nervų sistemai. Trūkstant vitamino D dažniau sergama kvėpavimo takų infekcijomis.

Kai kurie B grupės vitaminai yra antioksidantai, slopinantys ligas sukeliančius laisvuosius radikalus. Geriausi natūralūs šių vitaminų šaltiniai yra grūdiniai produktai, riešutai, avokadai, taip pat mėsa, žuvis, kiaušiniai, daržovės ir vaisiai.

Dėl antioksidacinių savybių imuninei sistemai naudingas vitaminas A. Daugiausia jo turi žuvų taukai, jautienos kepenys, sviestas, kiaušinio trynys. Šį vitaminą sintetina kepenys – panaudodamos beta karoteną, kurio gausu daržovėse ir vaisiuose.

Vaisiai, daržovės ir uogos – puikus imunitetui svarbaus vitamino C šaltinis. Šio vitamino daug kopūstuose, kiviuose, ananasuose, citrusiniuose vaisiuose, mėlynėse, juoduosiuose serbentuose, erškėtuogėse. Stiprus antioksidantas, skatinantis imuninį atsaką, vitaminas E. Daugiausia jo turi saulėgrąžų sėklos, žemės riešutai, kukurūzų aliejus.

Dideli antioksidantų klodai glūdi uogose, kurias galima valgyti ne tik šviežias, bet ir užšaldytas ar kitaip paruoštas žiemai. Mėlynėse yra antioksidanto antocianino, A, C, E ir B grupės vitaminų, seleno, cinko, geležies. Šaltalankio uogos turi daug vitaminų C, E, K, D, B grupės, beta karoteno, polinesočiųjų riebalų rūgščių.  

Erškėtuogėse vitamino C daugiau negu citrinose. Šiose uogose daug vitaminų A ir E, stiprių augalinių antioksidantų polifenolių, fosforo, geležies, kalio, kalcio, magnio. Turtingi vitamino C ir juodieji serbentai, juose gausu antocianinų, polifenolių, vitaminų B, C, D, E, K, beta karoteno, kalio, natrio, magnio, geležies, fosforo.

Švara ir optimali oro drėgmė namuose

Rečiau vėdinami namai ir sausas oras juose – palanki aplinka įvairiems virusams ir alergijas sukeliančioms dulkių erkutėms. Be to, sausame ore išdžiūvus nosies gleivinei susilpnėja jos atsparumas virusams. Todėl nepamirškite kasdien išvėdinti kambarių ir palaikyti juose tinkamą drėgmę, kuri turėtų būti 40 – 60 proc.

Namų dulkėse knibžda įvairūs virusai ir bakterijos. Todėl švara – viena iš ligų prevencijos priemonių. Dulkės kaupiasi ne tik ant baldų paviršių, grindų, bet ir ant kilimų, užuolaidų ir minkštų žaislų. Todėl namus patartina nuolat valyti drėgnai. Užuolaidas reikėtų skalbti ne rečiau kaip kartą per mėnesį, pliušinius žaislus – kelis kartus. Kilimų vertėtų iš viso atsisakyti, ypač – vaiko kambaryje. 

Puiki ligų prevencija – tinkama higiena

Reguliarus rankų plovimas gali žymiai sumažinti riziką užsikrėsti infekcijomis. Įpratinkite vaiką nusiplauti rankas su muilu po kiekvieno apsilankymo tualete, grįžus iš gatvės, po žaidimų ir prieš valgį.

Grįžus iš lauko taip pat naudinga išplauti nosį, kad iš jos ertmės pašalintumėte ligos sukėlėjus. Be to, plaudami nosį sudrėkinate jos gleivinę, kuri gali geriau apsaugoti nuo virusų. Tai darykite specialiu jūros vandeniu.

Judėjimas, grynas oras ir grūdinimas

Lauke vaikui būtina praleisti bent 1–2 valandas per dieną. Ne mažiau svarbu judėti, sportuoti.   Judėjimas suaktyvina visų organizmo sistemų veiklą, suteikia stiprybės, pagerina miegą, emocinę būklę.

Pasiruošti temperatūrų pokyčiams, sustiprinti atsparumą ligoms padeda grūdinimas.

Pradėkite pamažu – laipsniškai mažindami vandens temperatūrą ir ilgindami procedūros trukmę. Iš pradžių pratinkite vaiką plauti rankas vėsesniu vandeniu, apipilkite juo pėdutes. Grūdina apsipylimai pakaitomis šiltu ir vėsiu vandeniu, bėgiojimas basomis, pasivaikščiojimai gryname ore.

Poilsis ir apsauga nuo streso

Geras miegas padeda organizmui atgauti jėgas ir palaikyti apsaugines funkcijas. Miegant suaktyvėja augimo hormonas kortizolis ir kitos vaiko augimui ir vystymuisi svarbios medžiagos. Vienerių–dvejų metų vaikui per parą būtina miegoti 11–14 valandų, 3–5 metų – 10–13, 6–12 metų – 9–12 val.

Visą organizmą neigiamai veikia ilgalaikis stresas. Jis slopina imuninę sistemą, todėl greičiau užpuola įvairios infekcijos. Žinoma, visiškai apsaugoti vaiko nuo neigiamų emocijų nepavyks, tačiau galime suteikti jam svarbų palaikymą ir meilę. Vaikas turi žinoti, kad tėvai visada bus šalia, o prireikus jam padės.

Parengė Undinė Gilė

Ligai nustatyti pasidarome greitąjį testą

Susirgusieji COVID-19 dažnai skundžiasi nesunkiais negalavimais: gerklės perštėjimu, nosies užgulimu, sloga, kosuliu, bendru silpnumu. Dalis sergančiųjų kelias paras stipriau karščiuoja: temperatūra pakyla iki 39 °C. Panašūs ir gripo požymiai. Dabartinės COVID-19 infekcijos skirtumas nuo ankstesnių sezonų tas, kad ji paprastai nebesukelia anksčiau kamavusio tokio tipinio požymio kaip uoslės dingimas. Sergantieji COVID-19 dažnai skundžiasi stipriu galvos skausmu ir nugaros skausmais.

Kadangi virusinių infekcijų simptomai panašūs, sunegalavus geriausia namuose atlikti greitąjį antigenų testą. Tačiau jį tenka kartoti po kelių dienų, nes iš pradžių testo rezultatas gali ligos neparodyti.

COVID-19 gydymas yra simptominis, panašus kaip sergant paprasta peršalimo liga: pastilės nuo gerklės perštėjimo, atsikosėjimą lengvinantys preparatai, karščiavimą ir skausmą malšinantys vaistai, nosies plovimas jūros vandeniu.

Tačiau COVID-19 liga galima susirgti sunkiau, tada kamuoja didelis karščiavimas, dusulys ir kt. Taip pat ši infekcija grėsminga dėl komplikacijų: pneumonijos (plaučių uždegimas), ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir kitų.

Viena dažniausių gripo pasekmių – plaučių uždegimas. Gripas gali komplikuotis į bronchitą, sinusitą, širdies, smegenų ir raumenų audinių uždegimą. Gripas ir COVID-19 lėtinėmis ligomis sergantiems suaugusiesiems ir vaikams sukelia šių ligų paūmėjimą.

Todėl rizikos grupėms priskiriamiems žmonėms, turintiems didelę tikimybę susirgti sunkia ligos forma, skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. T. y. vyresniems, anksčiau sirgusiems sunkia ligos forma žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Susirgus gripu taip pat gali būti skiriamas antivirusinis gydymas, kuris sumažina komplikacijų tikimybę.

Nepamirštame saugotis patys ir saugoti kitus

Pagrindinės šių ligų prevencijos priemonės lieka tos pačios, kurias prisimename iš karantino laikotarpio. Dažnai ir tinkamai plauname rankas arba jas dezinfekuojame, kai nėra galimybės nusiplauti, dažnai valome drėgnai ir vėdiname patalpas.  

Neplautomis rankomis neliečiame akių, nosies ir burnos. Kosėdami ar čiaudėdami burną ir nosį prisidengiame servetėle arba nosine. Pajutę ligos simptomus, liekame namuose, susirgusio vaiko  nevedame į darželį ar mokyklą. Susirgę dėvime medicininę kaukę arba respiratorių, kurie kosint ar čiaudint sulaikys kvėpavimo takų išskyrų lašelius. Sirgdami mažiau kontaktuojame su sveikaisiais, izoliuojamės namuose, kreipiamės į gydytoją ir laikomės jo nurodymų.

Šio sezono naujovė – nemokami skiepai nuo gripo 2–7 metų vaikams

2024–2025 m. sezoną skiepijama atnaujintomis COVID-19 ir gripo vakcinomis, kurios skiriasi nuo buvusių praėjusį ligų sezoną. Covid-19 vakcina atitinka šiuo metu cirkuliuojančią viruso atmainą. Vakcinų atnaujinimą dar 2024 m. balandžio mėn. rekomendavo Europos vaistų agentūra. Rekomenduojama skiepytis po 6 mėn. nuo persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.

Skiepijama viena vakcinos doze – nesvarbu, kada ir kiek kartų žmogus buvo skiepytas anksčiau. Išskyrus niekada neskiepytus ir nesirgusius šia liga vaikus nuo 6 mėnesių iki 4 metų, kurie skiepijami trimis vakcinos dozėmis. Nuo COVID-19 visi drausti gyventojai skiepijami nemokamai.

Sezonine gripo vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja, t. y. keičiasi. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina – pagal tuo metu cirkuliuojančius virusų tipus. Nuo gripo nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp jų ir nėščiosios.

Lietuvoje nuo gripo paskiepijami tik maždaug 2 proc. vaikų, nedaug paskiepytų vaikų ir visoje Europoje. Todėl nesusidaro pakankama apsauga, kad liga neplistų. Kad situacija pagerėtų, nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis pradedami skiepyti 2–7 metų amžiaus vaikai.

Skiepijamės nuo gripo ir COVID-19 vienu metu

Vieno vizito metu galima pasiskiepyti nuo abiejų ligų, skiepijama į skirtingas galūnes. Dvi vakcinas iš karto rekomenduoja ir Lietuvos infektologų draugija.

Nuo COVID-19 galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje – nebūtinai ten, kur žmogus yra registruotas. Norintieji pasiskiepyti abiem vakcinomis, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra registruoti. Į šią gydymo įstaigą reikia kreiptis ir dėl nemokamos gripo vakcinos. Savo lėšomis pasiskiepyti nuo gripo galima bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Geriausia nedelsti ir pasiskiepyti kuo anksčiau, kad spėtų susidaryti imunitetas, kol dar nėra daug sergančiųjų. Tada mažesnė tikimybė užsikrėsti, kol dar skiepai nesuveikė.

Parengė Undinė Gilė

Pagal SAM, NVSC ir gyd. Almos Astafjevos informaciją

Nešvarių rankų liga

Rotavirusine žarnyno infekcija iki 6 metų perserga beveik visi vaikai. Suaugusieji taip pat suserga, bet liga jiems lengvesnė. Sunkiausia ši liga pirmą kartą susirgusiam mažyliui. Užsikrėsti galima pakartotinai, tuomet paprastai sergama lengviau. Žindomus kūdikius iki 3 mėnesių nuo rotaviruso apsaugo antikūnai, kuriuos jie gauna kartu su motinos pienu.

Ši infekcija perduodama fekaliniu-oraliniu būdu: ligos sukėlėjai išsiskiria su išmatomis. Tai yra nešvarių rankų liga. Nuo rankų rotavirusai į organizmą patenka per burną. Jie plinta per įvairius daiktus ir užterštomis rankomis paruoštą maistą. Greičiausiai užsikrečiama valgant termiškai neapdorotą maistą, pavyzdžiui, sumuštinius, mišraines.  Galima užsikrėsti palietus durų rankeną, laiptų turėklą ar nuo žaislų. Virusas gali plisti per orą pasklidusiais lašeliais kontaktuojant su kosinčiu sergančiuoju.

Rotavirusai sparčiai plinta vaikų kolektyvuose

Rotavirusas yra labai užkrečiamas: kad susirgtumėte, pakanka vos 10 viruso dalelių. Be to, šie virusai labai atsparūs aplinkoje: 4–20 laipsnių temperatūroje jie gali išlikti ant paviršių net kelis mėnesius. Paviršių valymas nepadės, nes šių virusų neveikia švelnūs buitiniai valikliai ir plovikliai. Sunaikinti juos gali tik chloro turinčios dezinfekuojančios priemonės ir virinimas. 

Dėl šių mikroorganizmų atsparumo aplinkoje ir labai mažos užkrečiamos dozės rotavirusinės infekcijos protrūkiai – dažnos bėdos vaikų ugdymo ir mokymo įstaigose. Čia itin palankios sąlygos virusams plisti. Darželiuose, mokyklose, įvairiuose būreliuose vaikai daug laiko praleidžia kartu, be to, dalinasi įvairiais daiktais ir ne visada prisimena apie higieną. Mažesnieji dažnai kiša į burną rankas, kuriomis lietė įvairius paviršius ir žaislus. Rotavirusai gali knibždėti įvairiose viešose vietose, kuriose nedezinfekuojami paviršiai, pavyzdžiui, prekybos centrų vaikų žaidimų erdvėse, ant sauskelnių keitimo stalų.

Nebrandi mažo vaiko imuninė sistema paprastai neatsilaiko prieš užkratą. Grįžę namo vaikai parneša virusų kitiems šeimos nariams, todėl neretai šia infekcija vienu metu suserga visi namiškiai, tarp jų ir suaugusieji.

Veiksmingiausias būdas apsisaugoti nuo rotavirusų – skiepai.  Kūdikiai skiepijami nemokamai ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus.

Kas palengvina ligos simptomus?

Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis, kol atsiranda simptomai, 1–2 dienos. Sergantysis gali užkrėsti dar neatsiradus ligos simptomams. Net pasveikęs jis gali nešioti užkratą apie 10 dienų. Todėl po ligos mažylį nederėtų iš karto vesti į darželį ar kitas vietas, kuriose renkasi vaikai.

Patekęs į organizmą rotavirusas sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą, kuris gali tęstis 3–7 dienas. Itin varginantis ligos simptomas – dažnas tuštinimasis vandeningomis išmatomis, taip pat – vėmimas. Viduriuojama iki 20 kartų per parą. Ligai būdingas bendras silpnumas, karščiavimas, pilvo skausmas. Kai kuriems šia žarnyno infekcija sergantiems vaikams atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir skauda gerklė. 

Gydant vaiką svarbu atkurti viduriuojant ir vemiant netenkamus skysčius. Mažyliui nuolat duodama gerti nedideliais kiekiais.

Sergantį vaiką reikia atidžiai stebėti, ar neatsiranda dehidratacijos požymių. Dėl to verta susirūpinti, jei vaikas nesiliauja vemti, viduriuoti, stipriai karščiuoja, negeria skysčių, šlapinasi mažiau nei įprastai, verkia be ašarų. Tada nedelsiant reikia gydytojo, ypač, jeigu serga kūdikis. Dehidratacija gali išsivystyti greitai ir itin pavojinga mažiesiems.

Kitas svarbus dalykas, gydant rotavirusinę infekciją, tinkama mityba. Neduokite vaikui pieno produktų, sulčių, žalių vaisių ir daržovių. Maistas turi būti kuo švelnesnis – neaštrus, neriebus, nekarštas, nekeptas. Tai yra toks, kuris nedirgina dėl ligos jautraus vaiko žarnyno. Tinka troškiniai, sriubos, trapučiai. Vaikas turėtų valgyti dažniau nei įprastai, bet mažomis porcijomis.

Specifinio rotavirusinės infekcijos gydymo nėra, orientuojamasi į simptomų palengvinimą ir skysčių bei elektrolitų atkūrimą. Stipriai viduriuojant gali tekti vartoti geriamąjį rehidracinį tirpalą, kuris padeda kompensuoti prarastas mineralines medžiagas. Susilpninti ligos simptomus padeda probiotikai.

Kaip padeda mieliagrybio S. boulardii probiotikas?

Bet koks viduriavimas, kaip ir sukeltas rotavirusinės infekcijos, yra apsauginė organizmo reakcija, siekiant atsikratyti ligos sukėlėjų ir jų toksinų. Tačiau tai nualina organizmą ir jam reikia pagalbos.

Infekcijų sukėlėjai, taip pat ir rotavirusas, pažeidžia žarnyno gleivinę, sutrikdo jame gyvenančių mikroorganizmų pusiausvyrą, o mikrobiota svarbi normaliai žarnyno funkcijai.

Gelbėjantis nuo žarnyno infekcijos, ypatinga reikšmė teikiama probiotikams – preparatams, padedantiems atkurti normalią žarnyno mikrobiotą.

Vieni tokių preparatų – mieliagrybio Saccharomyces boulardii probiotikas. Šio mieliagrybio nėra žarnyno mikrobiotos sudėtyje, bet jis pasižymi tokiu pat veikimu virškinamajame trakte kaip normali mikrobiota. T. y. neleidžia daugintis pavojingoms bakterijoms, sukurdamas sąlygas gerosioms žarnyno bakterijoms. Todėl atsikuria normali mikrobiota.

Gydant viduriavimą šis mieliagrybis naudingas tuo, kad slopina ligą sukeliančių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį. Jis neleidžia patogeniniams mikroorganizmams prisitvirtinti prie žarnyno ląstelių. S. boulardii skatina imunitetą, padidindamas imunoglobulino A – virškinamojo trakto apsaugai nuo infekcijų svarbaus antikūno – koncentraciją žarnyne.

Šis mieliagrybis yra atsparus skrandžio bei tulžies rūgštims, virškinimo fermentams, todėl žarnyną pasieka gyvybingas. Be to, atsparus antibiotikams, o tai reiškia, kad jį galima vartoti kartu su šiais vaistais. S. boulardii nelieka žarnyne visam laikui, o po 2–5 dienų pasišalina nebevartojant probiotiko.

Vartojant šio mieliagrybio probiotiką, esant bet kurios priežasties sukeltam viduriavimui, sumažėja viduriavimo trukmė ir dažnumas. Geriausia pradėti jį gerti nuo pat infekcijos pradžios. 

Parengė Undinė Gilė

Kodėl vaikai dažnai serga bronchitu?

Ūminis bronchitas yra bronchų gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai daugiausiai serga rudenį ir žiemą. Pagrindiniai ligos sukėlėjai yra virusai ir tik kartais dėl jos kaltos bakterijos. Virusus, grįžę į mokymo ir ugdymo įstaigas, vaikai greitai perduoda vieni kitiems. Šis užkratas sparčiai plinta per sergančiojo paskleistus lašelius ore.

Bronchitą sukelia visi virusai, kurie provokuoja viršutinių kvėpavimo takų ligas: rinovirusas, adenovirusas, gripo, paragripo, respiracinis sincitinis virusas. Užsikrėtus šiais virusais pablogėja vaiko savijauta, apninka sloga, atsiranda kosulys, peršti gerklę, šokteli temperatūra, maudžia raumenis. Infekcijai iš viršutinių kvėpavimo takų nukeliavus į bronchus, susergama bronchitu.

Susirgus šia liga bronchų gleivinė paburksta ir gamina daugiau gleivių, atsiranda nuolatinis, kartais net labai skausmingas kosulys. Pirmomis ligos dienomis vargina sausas kosulys. Vėliau pradedama atkosėti skreplių ir kosulys pasidaro švelnesnis. Kiti bronchito požymiai: kosint atsirandantis skausmas už krūtinkaulio, silpnumas, raumenų skausmas. Temperatūra gali pakilti ir aukšta, ir tik šiek tiek šoktelti, o kartais visiškai nekarščiuojama. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys išlieka maždaug 3 savaites, tačiau kartais užsitęsia ilgiau nei mėnesį.

Bronchitu itin dažnai serga 3–5 metų vaikai. Vyresniems nei penkerių apatinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimas pasireiškia rečiau, nes imuninė sistema greičiau reaguoja virusui patekus į organizmą, tačiau ir jie gali susirgti.

Svarbiausia – nepraleisti ligos pradžios

Išvengti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos komplikacijos – ūminio bronchito galima tinkamai gydantis. Jei kamuoja stiprūs peršalimo ligos simptomai, visada kreipkitės į pediatrą, kad laiku padėtų vaikui. Rudenį būtinai paskiepykite vaiką nuo gripo: skiepai apsaugos ir nuo komplikacijų.

Susirgus bronchitu, taip pat svarbu neuždelsti gydytis, kad infekcija nepasiektų plaučių ir nesikomplikuotų į plaučių uždegimą. Be to, užsitęsęs ūminis bronchitas gali virsti lėtiniu, pavyzdžiui, obstrukciniu bronchitu. Tuomet dėl gleivinės paburkimo ir gausių išskyrų susiaurėja kvėpavimo takai, o dėl to atsiranda dusulys, triukšmingas iškvėpimas, auskultuojant girdimi karkalai.

Pastebėjus bronchito požymius, būtina kreiptis į gydytoją. Ūminis bronchitas gydomas malšinant varginančius simptomus skausmą bei temperatūrą mažinančiais, atsikosėjimą lengvinančiais vaistais, vaistiniais preparatais, kurie skystina bronchų sekretą, kad jis lengviau pasišalintų. Patariama vartoti daug skysčių, pavyzdžiui, šiltos arbatos, kad suskystėtų ir lengviau ištekėtų skrepliai. Vaikas dažniau maitinamas, bet mažesnėmis porcijomis.

Pagrindinis ir itin varginantis bronchito simptomas – kosulys, kuris išsekina vaiką, kartais net sukeldamas vėmimą. Todėl palengvinti mažylio būklę turime nedelsdami.

Inhaliacijos – greitas būdas padėti kosulio kamuojamam vaikui

Palengvinti vaiko būklę padeda inhaliacijos. Šios procedūros atliekamos inhaliatoriumi, kuris paverčia tirpalą į smulkias aerozolio daleles. Įkvėpus tokias daleles, vaistas pasisavinamas daug greičiau ir efektyviau, pasiekdamas reikiamą kvėpavimo takų vietą. Todėl užtenka mažesnės dozės, o įkvepiamas vaistas, efektyviai padėdamas pasišalinti gleivėms, greičiau palengvina ligos simptomus. Pvz., tirpalas „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir tokiu būdu fiziškai padeda išsiskirti tirštam sekretui bei gleivėms, taip pat lengviau pašalinti jas iš kvėpavimo takų. Be to, inhaliuojami vaistai neveikia virškinamojo trakto, kaip vartojant geriamuosius preparatus.

Toks gydymas patariamas sergant ir peršalimo ligomis, ir bronchitu ar plaučių uždegimu.

Idealus variantas gydant bronchitą, ypač mažam vaikui, tinklelinis inhaliatorius, kuris yra mažo dydžio ir lengvutis. Tokį prietaisą visur galite pasiimti su savimi. Tinkleliniai inhaliatoriai veikia tyliai, todėl neišgąsdins mažo vaiko. Procedūrą patogu atlikti ir gulinčiam, ir žaidžiančiam, ir bet kuria kita veikla užsiimančiam vaikui. Be to, prireikus jį galės naudoti ir bet kurio amžiaus suaugęs šeimos narys.

Tačiau ne visi inhaliatoriai tinka bronchitui gydyti. Reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir nepasiekia bronchų. Toks gydymas nėra efektyvus. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Nepamirškite, kad tinkamiausią vaikui vaistą inhaliacijoms turėtų parinkti gydytojas.

Tinkleliniuose inhaliatoriuose galima naudoti bet kokius gydytojo išrašytus vaistus. Be to, jie gali pasitarnauti sezoninių ligų prevencijai – naudojant fiziologinį tirpalą (pavyzdžiui, „Rinoflux”).

Parengė Undinė Gilė

Kūdikio apranga

Kūdikius reikėtų aprengti šilčiau nei vaikus, kurie jau vaikšto ar aktyviai juda. Tačiau patariama per daug neapmuturiuoti net gulinčių kūdikių, geriau pasiimti šiltą pledą ar antklodę, kurią užklosite, jeigu pasirodys per šalta. Taip pat turime atsižvelgti į tai, kad ta pati temperatūra skirtingomis oro sąlygomis skirtingai jaučiama. Pavyzdžiui, daug šalčiau, kai pučia stiprus vėjas. Tuomet saulėtas oras gali būti apgaulingas

Priklausomai nuo oro temperatūros, kūdikiui galite apvilkti medvilninį smėlinuką, megztinuką, užmauti šiltesnes kojinytes, reikės rudeninio kombinezono arba vokelio, kepurytės. Ir, žinoma, atsargai pasiruošiame antklodę, jei mažyliui pasidarytų vėsu.

Norint suprasti, ar kūdikiui bei vaikui nešalta lauke, reikėtų tikrinti kaklą, o ne rankas ar nosį: jei kakliukas palietus šiltas, vaiko drabužiai tinkami. Tačiau jeigu suprakaitavęs – vaikas aprengtas per šiltai.

Drabužiai po metų

Mažo vaiko organizmo termoreguliacija dar ne visiškai susiformavusi ir jis prasčiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių negu suaugusysis. Jei vaikas sušlampa kojas arba gausiai prakaituoja, gali neapsisaugoti nuo peršalimo ligos. Dvejų–trejų metų mažyliai dažniausiai būna labai aktyvūs, todėl itin svarbu juos aprengti taip, kad neperkaistų.

Drabužius sluoksniuokite: apatinis – ploniausias sluoksnis, pavyzdžiui, marškinėliai, ir vidurinis (megztukas) turėtų būti iš natūralaus pluošto (vilnos ar medvilnės). Gali prireikti ne tik kojinių, bet ir pėdkelnių. Viršutinis – lauko drabužis, apsaugantis nuo vėjo ir lietaus, gali būti demisezoninis kombinezonas arba striukė su kelnėmis. Šaltesniu oru pravers pirštinės. Šiltesnę saulėtą rudens dieną gali užtekti megztuko su gobtuvu.

Kepurė – svarbus daiktas vaiko garderobe, kai oras vėjuotas ir vėsus. Praktiškas pasirinkimas kepurė-šalmas, tuomet nereikės šaliko ir vaikas jausis patogiai. 

Būtinai įsitikinkite, kad apavėte vaikui tinkamus batus. Per maži batukai gali nuspausti ir ilgai avimi deformuoti pėdą. Per dideli taip pat nepatogūs, su jais sunkiau vaikščioti, vaikas gali užkliūti ir pargriūti

Lietingu oru pravers neperšlampamas lietpaltis, kurį apvilksite ant storesnio megztinio. Taip pat – guminiai batai braidymui po balas. Kai gana šalta, galite nusipirkti šiltus įdėklus. Tik ilgai vaikščioti su guminiais batais vaikui nederėtų, nes jie nepraleidžia ne tik vandens, bet ir oro.

 Būdinga:

– staigus (iki aukštos) temperatūros pakilimas;

– šaltkrėtis;

– stiprus galvos ir raumenų skausmas („kaulų laužymas“);

– sausas kosulys;

– stiprus bendro silpnumo jausmas;

– apetito, miego sutrikimai;

– susijaudinimas arba apatiškumas;

– vėmimas (dažniau kūdikiai ir maži vaikai vemia, viduriuoja);

– kliedėjimas (matymas, girdėjimas nesamų dalykų) esant aukštai temperatūrai;

– kraujavimas iš nosies;

– kai ligos eiga be komplikacijų, 4–5 ligos dieną temperatūra krenta iki normalios, ligonio būklė pagerėja.

 Kaip padėti?

– izoliuokite vaiką nuo sveikų šeimos narių;

– gydytojui trumpai ir aiškiai pasakykite, kaip keitėsi ligonio būklė, kokie ligos simptomai. Jei davėte vaistų, tai kokių, kiek ir kada davėte;

– jei krečia drebulys, užklokite, šildykite kojas. Jei drebulio nėra, neužklokite vaiko „iki ausų“;

– nuolat vėdinkite kambarį skersvėju, tačiau taip, kad ligonio tuo metu nebūtų vėdinamame kambaryje;

– kas 2–3 valandas matuokite temperatūrą;

– duokite daug gerti bruknių, spanguolių, aviečių, liepžiedžių, juodųjų serbentų lapų arbatų. Kiekviena jų bus kitokios spalvos ir skonio – tai vaikui patiks ir gerti neatsibos;

– susirgusio vaiko apetitas blogas, todėl jam nesiūlykite valgyti. Tegul valgo tiek, kiek nori – svarbu, kad išgertų kuo daugiau skysčių;

– neduokite vaistų nuo temperatūros (paracetamolio arba ibuprofeno), jeigu ji nėra aukštesnė kaip 38,6 ◦C ir vaikas nesiskundžia galvos ar raumenų skausmais;

– vaikui skirkite daugiau dėmesio – su juo žaiskite ramius žaidimus.

 Kaip išvengti?

– skiepijimas yra vienintelė efektyvi priemonė, sauganti nuo gripo. Jos veiksmingumas 70–80 proc. <…> Neskiepijami bet kurio amžiaus asmenys, kurie yra alergiški kiaušiniui;

– visi šeimos nariai (suaugę ir vyresni vaikai) privalo būti paskiepyti nuo gripo, ypač jei namuose yra vaikų iki 3 metų;

– skiepytis geriausia spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Kodėl apsigauname peršalimą laikydami nerimta liga?

Peršalimą provokuoja paragripo virusai, rinovirusai, adenovirusai ir daugelis kitų virusų, iš viso jų yra daugiau nei 200 rūšių. Kvėpuodami ir čiaudėdami ligoniai į orą išskiria šiuos ligos sukėlėjus, kurie patenka į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę ir pradeda gaminti toksinus. Virusai perduodami ne tik per orą, bet ir per sergančiojo rankas bei jo paliestus daiktus. Ligos požymiai užsikrėtus pasirodo maždaug po 1– 2 dienų, pasveikstama per 10–14 dienų.

Susirgus ūmine kvėpavimo takų infekcija atsiranda čiaudulys, užgula nosį, iš jos ima tekėti skaidrios vandeningos išskyros, pradeda skaudėti ir perštėti gerklę, kamuoja kosulys. Po kurio laiko išskyros iš nosies sutirštėja ir įgauna gelsvai žalsvą atspalvį. Nesunkiai sergant, temperatūros gali nebūti, tačiau ji gali pakilti iki 39 °C.

Dažniausiai virusine kvėpavimo takų liga serga maži vaikai, nes jų imuninė sistema dar tik formuojasi. Paprasta peršalimo liga ikimokyklinio amžiaus vaikai vidutiniškai serga 6–8 kartus per metus, ir tai yra normalu. Tėvai gali būti ramūs net tada, kai mažas vaikas per metus šia liga serga 10 kartų. Taip treniruojamas imunitetas. Vėliau, bręstant imuninei sistemai, tokios ligos pasitaiko rečiau. Suaugusiuosius peršalimas pakamuoja tik 2–4 kartus per metus.

Kuo anksčiau pradėsime gydytis, tuo mažesnė tikimybė, kad paprastas peršalimas išprovokuos sunkesnes ligas: ši liga gali komplikuotis bronchitu, ausies uždegimu, sinusitu, net plaučių uždegimu.

Dažniausiai komplikacijos užklumpa dėl to, kad peršalimą laikome nerimta liga ir neskubame gydytis. Daugelis suaugusiųjų perserga vaikščiodami, eina į darbą net ir pakilus temperatūrai. Tačiau virusinės infekcijos nereikėtų nuvertinti. Sergantis žmogus užkrečia kitus ir pats rizikuoja sulaukti komplikacijų: prie virusinės infekcijos gali prisidėti bakterinė liga.

Kaip gydytis?

Jeigu vaikas serga nesunkiai, pas gydytoją galima neskubėti, iš pradžių užtenka gydytis namuose. Bet jeigu temperatūra nekrenta, vaikas sunkiai kvėpuoja, mieguistas arba atvirkščiai – neramus, reikia kreiptis į gydytoją.

Gerai besijaučiančiam vaikui ne aukštesnės kaip 38,5 °C temperatūros numušti nereikia, jai galima leisti pakilti net iki 39 laipsnių. Tai rodo, kad įsijungė natūralus gynybos mechanizmas, ir turime leisti organizmui pačiam kovoti su virusais.

Tačiau jeigu vaiko savijauta prasta, net ir esant 37,5 laipsnių temperatūrai prireikia karščiavimą mažinančių vaistų. Kitus vaistus turi skirti gydytojas. Nepamirškime, kad virusinė peršalimo liga negydoma antibiotikais. Jie neveikia virusų, o tik perkrauna kepenis, mažina gerųjų bakterijų kiekį. Tokius vaistus gydytojas skiria, jei prie virusinės infekcijos prisijungia bakterinė liga.

Sergant peršalimo liga rekomenduojama daug ilsėtis. Kvėpavimą palengvinsime plaudami nosį jūros vandeniu, skaudamą gerklę galima skalauti ramunėlių, medetkų nuovirais.  Gerklės skausmą ir kosulį padės nuraminti šiltas kompresas, taip pat inhaliacijos. Joms geriau naudoti ne karšto vandens puodą, o saugų šiuolaikinį prietaisą inhaliatorių.

Karščiuodami netenkame skysčių, todėl turime jų išgerti daugiau. Skysčiai padeda greičiau iš organizmo pašalinti ligas sukeliančius mikroorganizmus ir jų išskiriamus toksinus. Gėrimai turi būti šilti, bet ne karšti, nes karštis dar labiau dirgins skaudančią gerklę. Tinka sultinys, šiltas vanduo, įvairios arbatos, pavyzdžiui, aviečių, liepžiedžių, bruknių.

 Padedame imuninei sistemai

Veiksminga priemonė, padedanti išvengti virusinių ligų, rankų plovimas su muilu. Išmokykite vaiką, kad neplautomis rankomis negalima liesti akių, nosies ar burnos. Sezoninių ligų įkarštyje mažiau lankykimės ten, kur galime susidurti su daugybe žmonių.

Imuninė sistema bus stipresnė, jei tinkamai maitinsimės, gausime užtektinai vitaminų ir mineralų, vengsime stresų, gerai išsimiegosime ir nepervargsime.

Išvengti peršalimo ligų padeda grūdinimas. Tai padidina organizmo adaptacines savybes. Bet kokiu metų laiku vaikui sveika kasdien pabūti gryname ore, o jo drabužiai ir batai turi atitikti oro sąlygas. Naudinga aktyvi fizinė veikla.

Ypač palengvina virusų prasiskverbimą į organizmą sausas oras. Trūkstant drėgmės išsausėja ir viršutinių kvėpavimo takų gleivinės, silpsta jų apsauginė funkcija. Todėl namuose svarbu nuolat, ne tik sergant, palaikyti optimalią oro drėgmę (40–60 %).

Parengė Undinė Gilė

Pačių mažiausių apranga

Kūdikių šilumos apykaita spartesnė, jie yra labiau linkę perkaisti, todėl ypač svarbu juos aprengti atsižvelgiant į orą. Rinkitės drabužius vaikui taip, kaip rengtumėtės pati, tik pridėkite dar vieną sluoksnį.

Kad kūdikiui būtų patogu, svarbu pasirinkti tinkamą aprangą: malonią prie kūno, be duriančių etikečių ir trinančių siūlių, nevaržančią judesių. Šiltesnė yra daugiasluoksnė apranga, nes nuo šalčio geriau apsaugo tarp atskirų sluoksnių susikaupiantis oras. Todėl ir esant žvarbokam orui geriau ne vienas šiltas megztukas, o keli plonesni drabužėliai.

Jei lauke ne itin šalta, nepučia stiprus vėjas ir nelyja, gali užtekti 3 sluoksnių drabužių: smėlinuko, šliaužtinukų ir kombinezono. Pasiimkite ir apklotą – galbūt bevaikštinėjant pasikeis oras. Būtinas kūdikio aprangos elementas kepurė, geriausia – šalmuko tipo, kuri apsaugo ir kaklą.

Šaltuoju sezonu patogu vaiką paguldyti į vokelį: jeigu tik aplosime, bus šalta nugarytei. Kūdikiui galite įsigyti kombinezoną – vokelį, kuris yra su rankovėmis, gobtuvu, o kojytės nuo šalčio paslėptos vokelyje.

Jei lauke labai vėjuota, drėgna, nors ir termometras rodo ne žemą temperatūrą, aprenkite kūdikį šilčiau. Tokiomis oro sąlygomis visi jaučiame didesnį šaltį.

Patikrinti, ar kūdikiui ne per karšta, galite palietusi kaklą ar nugarytę. Jei šios vietos karštos ir oda suprakaitavusi – mažylį aprengėte per šiltai. Kitą kartą, esant panašiam orui, jį aprenkite vienu drabužių sluoksniu mažiau.

Kūdikiui, kaip ir paūgėjusiam mažyliui, labai svarbu neperkaisti, nes, sukaitęs ir suprakaitavęs, papūtus skersvėjui jis gali greitai susirgti.

Bėgiojantiems po balas

Jau vaikščiojantiems vaikams galioja kitos taisyklės. Norint suprasti, kaip aprengti vienerių metų ir didesnį vaiką, svarbu atsižvelgti į jo fizinį aktyvumą: ilgiau sėdi vežimėlyje ar bėgioja žaidimų aikštelėje. Pagal tai renkamės, kiek drabužių sluoksnių jam apvilkti.

Jei dar nepaspaudė stipresnis šaltukas, vaikui gali užtekti dviejų plonesnių sluoksnių drabužių, o viršutiniai turėtų apsaugoti nuo vėjo ir drėgmės.

Renkite vaiką natūralių audinių ir patogiais drabužiais. Viršutinis rūbas gali būti kombinezonas arba striukytė su kelnėmis, po kuriomis galima užmauti pėdkelnes. Patogios ir nesmunkančios kelnės su petnešomis. Megztukas neturi būti per trumpas, kad neapnuogintų nugarytės.

Lietingą rudenio dieną pravers neperšlampamas ir nuo vėjo apsaugantis lietpaltis, po kuriuo apvilksite šiltesnį megztinį. Tiks ir žvarbiam rudens orui pritaikytas neperšlampamas kombinezonas.

Kad vaikas neperšaltų, svarbi kojų šiluma. Vaikai lauke laksto ne tik takeliais, bet ir per balas, todėl jų batai turi būti ne tik šilti, bet ir neperšlampami. Reikėtų rinktis su šalčio ir drėgmės nepraleidžiančiu storesniu padu ir, žinoma, geros kokybės, iš natūralių medžiagų.

Vaikščiojančiam mažyliui svarbios neperšlampamos pirštinės, kurios turi būti ilgesnės, kad apsaugotų riešus. Kaip ir kūdikiams, paūgėjusiams mažyliams patogi kepurė – šalmas.

Kada dėl kosulio reikia kreiptis į gydytoją?

Susirgus ūmia kvėpavimo takų infekcija iš pradžių kamuojantį sausą kosulį keičia drėgnas, kurio metu atkosėjami skrepliai.

Drėgnas kosulys dažniausiai atsiranda sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis (vadinamosiomis peršalimo ligomis ir gripu), bronchitu, plaučių uždegimu, sinusitu. Sergant peršalimo liga ar gripu, prie kosulio prisideda karščiavimas, sloga, bendras silpnumas, sąnarių ir raumenų skausmas. Jei simptomai nėra stiprūs, paprastą peršalimą galime nesunkiai išsigydyti, bet savijautai pablogėjus ar įtarus gripą reikės kreiptis į gydytoją.

Jeigu kosulį sukėlė ūminis bronchitas ar plaučių uždegimas, nustatyti šių ligų sukėlėjus ir skirti vaistus gali tik gydytojas. Ūminį bronchitą – bronchų gleivinės uždegimą dažniausiai sukelia virusinė infekcija, bet prie jos gali prisijungti ir bakterinė. Sergant bronchitu kosulys gali liautis per 2 savaites, bet gali tęstis ir ilgiau negu mėnesį. Sergant obstrukciniu bronchitu atsiranda dusulys, triukšmingai iškvepiamas oras, padidėja bronchų sekrecija, jie kemšasi ir dėl sunkaus kvėpavimo atsiranda gargaliavimas.

Įvairių kvėpavimo takų ligų sukeltas kosulys gali tęstis iki 3 savaičių. Užsitęsęs kosulys trunka 3–8 savaites. Lėtinis kosulys kamuoja ilgiau nei 8 savaites, o jo priežastis gali būti bronchitas, plaučių uždegimas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, sinusitas bei kitos ligos.

Į nosiaryklę patekę virusai ir bakterijos dėl silpnos imuninės sistemos gali prasiskverbti ne tik į bronchus, bet ir į plaučius, ir sukelti jų uždegimą. Apie plaučių uždegimą (pneumoniją) praneša intensyvus drėgnas kosulys, skrepliuose atsiranda kraujo. Išryškėja kiti simptomai: aukšta temperatūra, šaltkrėtis, silpnumas, oro trūkumas, padažnėja kvėpavimas. Plaučių uždegimu gali komplikuotis peršalimo ligos, bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Pneumonija sunki liga, kuri gali būti net mirtinai pavojinga.

 Ką daryti užpuolus kosuliui?

Infekcinės ligos pradžioje atsiradusio erzinančio sauso kosulio, nors jis ir nėra produktyvus, slopinti dažniausiai nepatariama, nes po kelių dienų toks kosulys dažnai virsta drėgnu, t. y. produktyviu. Be to, jo pokyčiai padeda nustatyti ligą. Sausas kosulys slopinamas tik tada, kai jis labai vargina, trukdo miegoti. Svarbu žinoti, kad sauso kosulio gydymui netinka atsikosėjimą skatinantys vaistai, nes tuomet kosulys kamuos dažniau ir dar labiau dirgins kvėpavimo takus.

Esant sausam kosuliui padeda vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, šalpusnio, vaistinių svilarožių šaknų, paprastųjų saldymedžių šaknų. Svarbu drėkinti kvėpavimo takus, todėl vartokite daug skysčių, darykite inhaliacijas, drėkinkite kambarius.

Esant drėgnam kosuliui, išsiskiria skrepliai – sekretas, kurį gamina bronchų liaukos. Drėgno kosulio negalima gydyti jį slopinančiais vaistais, nes bronchų sekretas kaupsis kvėpavimo takuose, todėl gali atsirasti dusulys, pakilti temperatūra ir rizikuosite susirgti plaučių uždegimu.

Kvėpavimo takuose besikaupiančiose gleivėse sparčiai dauginasi mikroorganizmai, todėl infekcija išplinta ir ją gydyti sunkiau. Drėgnas kosulys padeda, nes atkosėjant skreplius iš organizmo pašalinami virusai ir bakterijos, todėl pasidaro lengviau kvėpuoti ir pagerėja savijauta. Taigi, labai svarbu neleisti situacijai įsibėgėti ir padėti organizmui greičiau atsikratyti susikaupusių gleivių, kad greičiau pasveiktume. Skatinant skreplių atkosėjimą kosulys lengviau praeina, be to, taip galime išvengti rimtesnių jį sukėlusios ligos komplikacijų. 

Jeigu skrepliai skysti ir gausūs, juos lengviau atkosėti. Sunkiau, kai jie klampūs ir negausūs, tada jie kaupiasi giliau kvėpavimo takuose, kamuoja gilus kosulys. Esant tokiam kosuliui reikėtų kreiptis į gydytoją, nes tai rodo, kad liga slypi gilesniuose kvėpavimo takuose. Taip kosėjama sergant bronchų ir plaučių ligomis, taip pat – sinusitu. Ypač sunkiai atkosėja susikaupusį sekretą vaikai.

Gydant įvairias bronchų ir plaučių ligas padeda ambroksolio hidrochloridas, kuris efektyviai skystina gleives ir skatina sekreto pasišalinimą. Tuomet palengvėja atsikosėjimas, geriau išsivalo kvėpavimo takai ir greičiau pasveikstama. Ligonio būklę palengvina šilti gėrimai, pavyzdžiui, raudonėlių, čiobrelių, šeivamedžio žiedų, liepžiedžių, aviečių arbatos.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Ūminės kvėpavimo takų ligos: kaip apsisaugoti?

Rudens, žiemos bei ankstyvo pavasario periodas yra ūminių kvėpavimo takų infekcijų metas. Tuomet itin aktyvūs gripo virusai ir kiti ligų sukėlėjai. Pradeda kamuoti aukšta temperatūra, kosulys, gerklės skausmas ir kiti nemalonūs simptomai, dėl kurių bent keletą dienų tenka pasigydyti namuose. Be to, kai kurios kvėpavimo takų ligos ir gripas pavojingi dėl komplikacijų, ypač jei liga nėra tinkamai gydoma ar persergame vaikščiodami. Šąlant orui daugėja sergančiųjų itin pavojinga COVID-19 infekcija.

Norėdami apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų, pirmiausia išsigydykite organizme tūnančias infekcijas. Vienas iš infekcijos židinių – sugedę dantys, kurie gali lemti širdies, sąnarių, inkstų ir kitų organų ligas. Infekcija silpnina visą organizmą, taip pat – imuninę sistemą. Kovodamas su infekcijomis organizmas eikvoja apsaugines jėgas ir tampa labiau pažeidžiamas virusų.

Apsisaugoti nuo užkrato padeda paprasti ir visiems gerai žinomi būdai. Dažnai plaukite rankas su muilu, naudokite odos antiseptiką, mūvėkite apsaugines pirštines, nepamirškite veido kaukės. Stenkitės mažiau liesti paviršius viešose vietose, nes per juos gali būti perduodama virusinė infekcija. Nepamirškite imunitetą stiprinančių veiksnių, tokių kaip subalansuota mityba, sveikas miegas ir fizinis aktyvumas.

Gyvenimo būdo pasekmė – skrandžio opa ir gastritas

Atšalus orui gali atsinaujinti lėtinės virškinamojo trakto ligos: skrandžio opa ar gastritas (skrandžio gleivinės uždegimas). Keliamės anksti, einame miegoti vėlai, valgome netinkamai, be to, daugelis rudenį patiriame stresą ir nuotaikos svyravimus. Sergantiesiems lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis visa tai lemia virškinimo sutrikimus.

Skrandžio opos paūmėjimo pagrindinis simptomas – stiprus skausmas pavalgius skrandyje ir aplink jį. Dažnai vargina rėmuo, gali pykinti, dingsta apetitas. Gastrito požymiai: graužiantis ar deginantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, vėmimas, rėmuo.

Atsiradus diskomfortui ir skausmui skrandžio srityje patariama kreiptis į specialistą ir, jei reikia, atlikti tyrimus. Juk bet kokią ligą svarbu kuo greičiau pradėti gydyti.

Rudeniniai alergenai – šaltis ir drėgmė

Rudenį dažniausiai paūmėja ne šienligė (alergija žiedadulkėms), o kitų alergenų sukeltos ligos. Alerginę reakciją šiuo metų laiku gali sukelti du pagrindiniai veiksniai. Vienas iš jų šaltis. Jau rugsėjį oro temperatūra pastebimai krinta, prasideda naktinės šalnos. Alergiškiems šalčiui žmonėms žema temperatūra sukelia odos paraudimus, patinimus, taip pat niežėjimą, atsiranda pūslių ir kt. Sunkesniais atvejais alergija šalčiui gali sukelti dusulį ir net anafilaksinį šoką.

Antras rudens alergenas pelėsinis grybelis. Esant didelei drėgmei ir saulės stokai, pelėsis auga ypač aktyviai. Jis įsimeta į drėgnus gyvenamųjų pastatų kampus, rūsius, sandėlius, taip pat nukritusius lapus, šieną ir vaisių bei daržovių atsargas. Kai kuriems žmonėms pelėsis yra stiprus alergenas, todėl rudenį reikėtų vengti sąlyčio su juo. Tiksliai nustatyti, kas sukėlė sezoninę alergiją, gali tik gydytojas, dažnai prireikia ir tyrimų.

Rudeninis liūdesys ar depresija?

Dėl vis trumpėjančio šviesaus paros meto rudens–žiemos periodu organizme sutrinka miego hormono melatonino, o kartu ir serotonino – gerą nuotaiką lemiančio hormono, gamybos balansas. Todėl dauguma žmonių niūrų rudenį patiria bent jau blogą nuotaiką ir liūdesį. O jautrios psichikos ir linkusiam į depresiją žmogui gali pasireikšti depresinio sindromo paūmėjimas.

Įspėti turėtų šie simptomai: apatija, susidomėjimo įprastine veikla ir darbu praradimas; liūdesys ir prislėgta nuotaika; vangumas ir reakcijų sulėtėjimas; nemiga arba, priešingai, mieguistumas dieną; dirglumas be priežasties.

Įveikti blogą nuotaiką padės tokios priemonės kaip sportas, pasivaikščiojimai šviesiu paros metu, aromaterapija, masažas. Tačiau šios priemonės yra veiksmingos tik tuo atveju, jei tai rudeninė depresija, o ne psichikos sutrikimas, kurį turėtų gydyti specialistas. Skirtingai nuo įprasto rudeninio liūdesio, klinikinė depresija tęsiasi savaites ir mėnesius, yra daug sunkesnė ir gali sukelti rimtesnių pasekmių. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją.

Parengė Undinė Gilė