Natūrali termoreguliacija

Naujagimiai dar nesugeba reguliuoti savo kūno temperatūros, todėl gali greitai perkaisti arba sušalti. Natūralios vilnos gaminiai – drabužėliai, patalynė, pledai ar miegmaišiai, padeda palaikyti stabilią ir optimalią kūno temperatūrą, todėl mažyliui lengviau išvengti tiek perkaitimo, tiek peršalimo.

Sugeria drėgmę ir leidžia odai kvėpuoti

Karščiavimo ir prakaitavimo metu dauguma audinių sudrėksta ir nemaloniai limpa prie kūno. Nustojus prakaituoti jie vis dar išlieka drėgni, dėl to jaučiamas diskomfortas ir kūnui sunku sušilti. Vilna drėgmės sugeria iki 30 % savo svorio ir ją išgarina, todėl pasibaigus karščiavimui ir prakaitavimui kūnui iš karto suteikia reikiamą šilumą. Vilnonės patalynės oro pralaidumas siekia net 86 proc.

Švelnumas jautriai kūdikių odai

Nors vilna dažnai asocijuojasi su šiurkštumu, šiuolaikiniai vilnos gaminiai, ypač pagaminti iš merinosų vilnos, yra švelnūs ir nedirgina jautrios kūdikio odos. „Flokati“ vilnos gaminiai kūdikiams gaminami iš 100 proc. merinosų vilnos, kuri apdirbama specialiu būdu. Vilnos šukavimo proceso metu paliekami tik patys ploniausi ir švelniausi plaukeliai, todėl gaminiai yra itin malonūs liestis prie kūno.

Renkantis drabužėlius kraiteliui svarbu atkreipti dėmesį ne tik į audinį, bet ir į siūles. Kad nedirgintų odos, siūlės turėtų būti išvirkščios. Verta atkreipti dėmesį, kad kojinės, pirštinės ir kepurytės turėtų raištelius – tai suteiks stabilumo ir neleis nukristi. Svarbu įsitikinti, kad drabužėliai yra tinkamo dydžio – ne per maži ar per dideli, kad mažylis jaustųsi nesuvaržytas ir patogiai. „Flokati“ vaikiški gaminiai kuriami siekiant užtikrinti maksimalų kasdieninį mažylių komfortą nuo pirmųjų dienų bet kuriuo metų laiku.

Natūralus mikromasažas ir hipoalerginė apsauga

Vilna naujagimiams rekomenduojama ne tik dėl šilumos. Net ir pati švelniausia vilna stimuliuoja odoje esančius receptorius, kurie skatina naujagimio kraujotaką ir aktyvina kvėpavimą, kuris pirmosiomis dienomis dar tik formuojasi.

Dėl vilnoje esančio lanolino vilnonis audinys turi natūralių antibakterinių savybių, todėl yra tinkamas žmonėms, turintiems polinkį į alerginius susirgimus. Tai itin svarbu kūdikiams, kurių imuninė sistema dar tik formuojasi.

Lizdelis, miegmaišis, vokelis – ar jie visi reikalingi?

Prekių, kurios palengvina kūdikio priežiūrą, pasirinkimas labai didelis. Įvairių gultukų, kilimėlių ir miegmaišių pasiūla gali suklaidinti, todėl renkantis verta atkreipti dėmesį į jų funkcionalumą.

Pavyzdžiui, kūdikio lizdelis yra naudingas ne tik kaip apsauga miegant, bet ir kaip saugi erdvė lovelėje, tėvų lovoje ar ant sofos, taip pat gali pasitarnauti kelionėse ar vystant vaiką.

Vokeliai, kuriuose kūdikis yra suvystomas, itin praverčia pirmaisiais mėnesiais. Pasirinkę merinosų vilnos vokelius, galėsite būti tikri, kad  jie prisitaikys prie temperatūros pokyčių, todėl mažylis neperkais ir nesušals.

Dauguma tėvų nerimauja, kad naktį kūdikis gali užsimesti antklodę ant veido ir taip apsisunkinti kvėpavimą. Tokiu atveju miegmaišiai gali būti puikus sprendimas, padėsiantis išvengti šios problemos. Jie ne tik šildo, bet ir leidžia kūdikiui miegoti saugiai, ramiai, nevaržant judesių.

„Flokati“ taip pat siūlo ir aktyviam gyvenimo būdui pritaikytus miegmaišius, kurie yra patogus pasirinkimas kelionėms vežimėliu, rogėmis ar automobiliu. Šių miegmaišių vidinis sluoksnis pagamintas iš vilnos, o išorinis – neperpučiamas ir atsparus drėgmei. Šie miegmaišiai ypač tinka šaltuoju metų laiku.

Kelionėms automobiliu pravartu turėti sėdynės užtiesalus su vilna ir linu. Vilna šildys šaltuoju metų laiku, o linas vėsins šiltuoju. Abu audiniai pralaidūs orui, todėl padės sušilus mažiau prakaituoti.

Partnerio turinys

Kodėl užpuola pilvuko diegliai?

Kūdikių diegliai nelaikomi liga ir praeina su amžiumi. Dažniausiai jie prasideda pirmojo mėnesio pabaigoje ir dingsta iki 5–6 mėnesių amžiaus. Diegliai vargina 2–3 valandas per dieną ir kartojasi dažniau nei tris kartus per savaitę.

Pilvo dieglių priežastys dar iki galo nenustatytos. Jos siejamos su virškinamojo trakto nebrandumu, nervų sistema, žarnyno motorikos sutrikimais, netobula žarnyno mikrobiota (gerųjų bakterijų iš mamos per mažai gauna po Cezario pjūvio operacijos gimę kūdikiai).

Dieglių priežastis gali būti mažylio permaitinimas. Tuomet likęs žarnyne nesuvirškintas maistas pradeda rūgti, dėl to susidaro daug dujų, spaudžiančių žarnyno sieneles.

Kita priežastis – netaisyklingas maitinimas, kai kūdikis su maistu nuryja daug oro. Taip nutinka, jeigu labai skubėdamas valgyti išalkęs mažylis netinkamai apžioja spenelį. Taip pat – maitinant iš buteliuko, jeigu čiulptuko forma netinkama arba jo skylutė per didelė. Jeigu mažylis neatsirūgsta, šis oras spaudžia žarnyną – t. y. sukelia dieglius.

Viena iš dažnai pasitaikančių problemų, dėl kurių atsiranda diegliai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, yra laktozės (pieno cukraus) netoleravimas. Ištikus šiai bėdai organizmas negali suskaidyti laktozės.

 Kaip atpažinti laktozės netoleravimą?

Laktozei įsisavinti būtinas fermentas laktazė, kuris gaminamas plonojoje žarnoje. Laktazė skaido pieno cukrų į monosacharidus – gliukozę ir galaktozę. Šios medžiagos patenka į kraujotaką ir dalyvauja medžiagų apykaitoje. Jeigu organizmas negamina šio fermento arba jo pagamina per mažai, neįsisavinta laktozė lieka virškinamajame trakte.

Nesuvirškinta laktozė iš plonosios žarnos atsiduria storojoje žarnoje, o ten ją skaido žarnyno bakterijos. Šio proceso metu vyksta rūgimas, todėl atsiranda nemalonūs pojūčiai: išsiskiria gleivinę dirginančios dujos, kamuoja pilvo skausmas, spazmai ir pūtimas, viduriavimas, pykinimas.  Taip pat gali atsirasti alerginiai bėrimai, raumenų ir sąnarių, galvos skausmai. Šios bėdos prasideda per porą valandų – išgėrus pieno ar suvalgius jo produktą. Simptomų stiprumas priklauso nuo produkto kiekio ir nuo to, kiek fermento trūksta organizme. Nevartojant pieno produktų, simptomai išnyksta.

Dažniausiai nustatomas laktazės trūkumas, t. y. šio fermento būna per mažai, retais atvejais jis visiškai negaminamas organizme. Įgimtas laktozės netoleravimas pasitaiko retai, dauguma jį įgyja. Šia bėdą gali lemti plonosios žarnos pažeidimai, virškinamojo trakto ligos (celiakija, Krono liga, dirgliosios žarnos sindromas), alergijos, taip pat – virusinės ligos, pvz., rotavirusinė, norovirusinė infekcija.

Nustatant laktozės netoleravimą, stebimi virškinamojo trakto negalavimai vartojant jos turinčius maisto produktus. Taip pat gali būti atliekami specialūs kraujo tyrimai, tarp jų ir genetinis, iškvepiamo oro testas. 

Itin svarbus kūdikiams angliavandenis

Laktazė pradeda gamintis dar vaisiaus žarnyne. Gebėjimą skaidyti laktozę mažylis paveldi genetiškai. Trečiąjį nėštumo trimestrą fermento aktyvumas pradeda sparčiai didėti. Aktyviausias šis fermentas ką tik gimusio naujagimio žarnyne. Todėl naujagimiai gerai toleruoja motinos pieną. Didelis laktazės aktyvumas išlieka kūdikystėje, kai pienas yra pagrindinis maistas. Vėliau, vaikui augant, laktazės mažėja, tuomet organizmas gali suvirškinti mažesnį pieno kiekį. Laktazės kiekis natūraliai sumažėja po nujunkymo, tačiau tuomet šio fermento reikia mažiau, nes pienas jau nebėra vienintelis maisto produktas. 

Neišnešiotų naujagimių laktazės aktyvumas daug mažesnis nei išnešiotų, todėl jiems pasitaiko trumpalaikis laktozės netoleravimas. Augant paprastai fermento aktyvumas pasidaro normalus.

Motinos pienas turi daugiau laktozės negu karvės. Piene esanti laktozė – svarbus organizmui angliavandenis, kurio reikia kūdikio smegenims. Jis padeda įsisavinti kai kuriuos mikroelementus, pavyzdžiui, kalcį, būtiną augančiam mažyliui. Kūdikiams tai yra pagrindinis energijos šaltinis. Esant laktozės netoleravimui kūdikis iš pieno gauna mažiau baltymų, kalcio, magnio ir fosforo.

Laktozė kūdikiui svarbi ir kaip prebiotikas, skatinantis gerųjų bakterijų (bifidobakterijų bei laktobakterijų) dauginimąsi. Tai turi didelę reikšmę imuninei sistemai, saugančiai nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų

Kaip maitinti laktozės netoleruojantį mažylį?

Pašalinti pieną – pagrindinį ir iš pradžių net vienintelį kūdikio maistą – iš mitybos raciono neįmanoma, kaip ir sumažinti jo kiekį. Pienas bei jo produktai svarbūs bet kokio amžiaus vaikui: tai kalcio ir daugelio kitų organizmui būtinų medžiagų šaltinis.

Laktozės netoleruojantiems žindomiems kūdikiams galima padėti pakeitus maitinimo būdą.

Pavyzdžiui, leidžiant mažyliui išgerti visą vienoje krūtyje esantį pieną. Jei kūdikis gauna tik liesesnį pradinį pieną iš abiejų krūtų, laktozės pasisavinama mažiau, negu suvalgius ir pradinio, ir riebesnio galinio pieno.  Be to, galiniame piene esantys riebalai ilgesniam laikui suteikia sotumo jausmą.  

Jeigu tai nepadeda, laktozės netoleravimo problemą galima išspręsti maitinant mažiau laktozės turinčiu mišiniu, kurį skiria gydytojas. Retai pasitaikančio įgimto trūkumo atvejais kūdikiai maitinami pieno produktais be laktozės.

Viena iš išeičių netoleruojant laktozės – vartoti laktazės fermento maisto papildą, kuris padės suskaidyti piene esančią laktozę. Tokie preparatai būna tablečių, kapsulių ar lašų formos. Kūdikiams skirtas fermentas yra vartojamas lašais. Jo įpilama į nutrauktą motinos pieną arba pieno mišinį.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Odos ypatybės pirmaisiais gyvenimo metais

Ilgai mirkusi vaisiaus vandenyse odelė, gimus kūdikiui, patenka į kitokią aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Dažna naujagimio odos reakcija iš vandens patekus į sausą orą yra pleiskanojimas. Jis atsiranda ant pilvuko, krūtinės, kojyčių ir rankyčių. Tai normalus reiškinys, odai prisitaikant prie naujų sąlygų, kuris paprastai praeina savaime. Ką tik gimusiam mažyliui ant kaktos, nosies ar smakro gali pasirodyti balti spuogai, tai naujagimių aknė (lot. milia). Jie taip pat išnyksta savaime. Kitas adaptacinis odos pokytis – prakaitinis bėrimas – rausvi taškeliai ant kaktos, kūno. Tokio bėrimo priežastis dėl perkaitimo užsikimšusios prakaito liaukos.

Pirmaisiais gyvenimo metais viršutinis odos sluoksnis (epidermis) yra plonas. Be to, silpniau funkcionuoja prakaito ir riebalų liaukos. Kūdikio oda greitai praranda drėgmę ir linkusi išsausėti.  Dėl šių priežasčių odelė jautresnė ir labiau pažeidžiama nei suaugusiųjų.

Odos išsausėjimui turi įtakos sausas oras, karštis ir šaltis, kiti dirgikliai, taip pat – netinkama priežiūra. Sausa oda pasidaro šiurkšti, pleiskanoja, parausta, susilpnėja barjeras, apsaugantis nuo įvairių aplinkoje esančių medžiagų. Tokioje odoje gali atsirasti įtrūkių, pro kuriuos lengva prasiskverbti patogeniniams mikroorganizmams ir alergenams, galintiems sukelti uždegimą.  

Sudirgimai ypač greitai atsiranda tose vietose, kur drabužėliai trinasi į odelę, ypatingai nukenčia po sauskelnėmis esančios vietos, veikiamos šilumos ir drėgmės.

Kas padeda odelei?

Kad sustiprėtų šis apsauginis organizmo barjeras, gali padėti kruopšti kasdienė higiena ir specialiai kūdikiams skirtos priežiūros priemonės.

Ilgas buvimas vonioje, ypač karštame vandenyje, nuplauna natūralią apsauginę odos plėvelę, todėl epidermis tampa pažeidžiamas. Taigi, maudynių laiką rekomenduojama apriboti iki dešimties minučių, o vanduo turi būti šiltas (ne karštas ir ne šaltas). Maudyti kūdikį patariama 2–3 kartus per savaitę.

Kūdikio oda itin jautriai reaguoja į kosmetikoje esančias medžiagas. Naudokite specialiai vaikams skirtą minkštą, švelnų prausiklį, kuriame nėra agresyvių ar kenksmingų cheminių medžiagų. Jo pH turėtų būti neutralus. Rinkitės maudymosi gelius ir skystus muilus su drėkinamaisiais komponentais, nes jie padeda apsaugoti odą. Venkite prausiklių su dažikliais ir kvapiosiomis medžiagomis, kurios išsausina odą ir gali ją pažeisti. Be to, šios medžiagos pro odą gali patekti į organizmą ir išprovokuoti alergiją.

Net ir švelnaus prausiklio nedera naudoti kiekvienąsyk, jo užtenka vieną kartą per savaitę. Kitoms maudynėms pakanka šilto vandens. Po to odelę patepkite vaikišku drėkinamuoju losjonu, aliejumi ar kremu, kad apsaugotumėte nuo išsausėjimo.

Rinkitės drabužius iš natūralių audinių be šiurkščių siūlių. Tokie audiniai kaip medvilnė, yra minkšti, nesukelia alergijos ir leidžia odai lengvai kvėpuoti. Aprenkite kūdikį pagal orą, kad jis nesušaltų ir neperkaistų.

Kūdikio drabužiai ir patalynė skalbiami tik su specialiais vaikiškais skalbikliais be agresyvių cheminių medžiagų. Ieškokite ploviklio, skirto jautrią odą turintiems vaikams.

Užpakaliuko higiena

Ypač jautrios odos zonos yra sauskelnių srityje, kuri liečiasi su šlapimu ir išmatomis, taip pat – odos raukšlės. Dažniausiai kūdikius užklumpanti bėda – vystyklų dermatitas. Bėrimų atsiranda ant sėdmenų, pilvo apačioje, šlaunų viršuje, lytinių organų srityje. Oda parausta, gali atsirasti įtrūkimų, žaizdelių, pūlinukų. Išvengti šios uždegiminės odos ligos padės kruopšti intymių vietų higiena.

Sauskelnes turėtumėte keisti kas 2–3 valandas per dieną, o nuplautą užpakaliuką ir tarpvietę patepti specialiu tepalu su cinku, aliejumi arba kremu.

Prieš kiekvieną sauskelnių keitimą kūdikį būtina apiplauti tekančiu šiltu vandeniu iš čiaupo. Intymiai kūdikio higienai tinka vaikiškas prausiklis, kuris naudojamas jį maudant. Tačiau prausiant net pasituštinusio kūdikio užpakaliuką kiekvieną kartą prausiklio nereikia – jis sausina odelę.  

Jei nėra galimybės vaiko nuprausti po tekančiu vandeniu, galite naudoti drėgnas servetėles ar specialiai kūdikio odai valyti skirtą skystį. Šios priemonės nuo pat gimimo pravers naktį ar kelionėje, taip pat – kitais atvejais, kai negalite išmaudyti kūdikio. Ypač kruopščiai išvalykite odos raukšles: aplink kaklą, pažastis, kirkšnis, užpakaliuką. Ten kaupiasi prakaitas ir nešvarumai. Rikitės tokias odelės valymo priemones, kurios nesausina ir nedirgina.

Parengė Undinė Gilė

Verkdamas dažnai trumpam sulaiko kvėpavimą. Verkimas sutrikdo maitinimąsi: kūdikis griebia spenelį ar žinduką, čiulpteli kelis kartus, po to meta ir vėl energingai pravirksta. Visos žinomos pilvo raminimo priemonės beveik negelbsti arba padeda tik trumpam. Esminis skirtumas nuo kitų ligų yra tas, kad nesant dieglių mažylis būna linksmas, neatsisako valgyti, gerai auga svoris, jo raida būna normali, neatrodo kaip sergantis.

Diegliai atsiranda be aiškios priežasties.

Išnešiotiems dažniausiai jie atsiranda pirmo gyvenimo mėnesio pabaigoje arba antro mėnesio pirmą savaitę ir užtrunka apie 100 dienų. Neišnešiotiems jie gali prasidėti antro mėnesio pabaigoje arba trečio pradžioje. Diegliai kankina apie 20 proc. kūdikių nepriklausomai nuo jų išnešiotumo, gimimo svorio, maitinimo būdo, lyties, rasės. Diegliai nepaveldimi. Jų atsiradimas nepriklauso nuo mažylio priežiūros įgūdžių. Dažniausia diegliai atsiranda vėlyvą popietę ar vakare. Tikslios dieglių atsiradimo priežastys nežinomos.

Įtariama, kad dieglių atsiradimui turi įtakos:

– sparčiai augančios virškinimo sistemos raumenų stiprūs susitraukinėjimai (spazmai);

– nesugebėjimas galutinai (visiškai) suvirškinti maisto medžiagų, patekusių į žarnyną. Dėl to padaugėja dujų, atsiranda pilvo pūtimas ir skausmas;

– skrandžio rūgščių patekimas į stemplę. Dėl to atsiranda skausmas;

– dėl nebrandžios nervų sistemos perdėtas reagavimas į aplinkos dirgiklius (šviesą, garsus) ir kitus veiksnius;

 – dėl įvairių priežasčių atsiradęs mažylio nerimas, nuovargis dienos pabaigoje.

Aptikta, kad dieglių atsiradimą skatina:

– motinos nerimas, nervingumas, sudirgimas, pavargimas į dienos pabaigą. Mažylis puikiai jaučia motinos būseną;

– motinos rūkymas nėštumo ir žindymo metu, mažylio buvimas ten, kur buvo rūkyta;

– motinos maistas gali paskatinti dieglių atsiradimą. Motina turi stebėti – galbūt diegliai atsirado ar sustiprėjo, jų priepuolis užsitęsė, kai pavalgė daugiau saldžių vaisių, kopūstinių daržovių, kelis kartus per dieną gėrė kavos, arbatos ar kitų kofeino turinčių gėrimų, valgė šokolado ar padaugino kitų produktų;

– alergija karvės pieno baltymams įtartina, jei diegliai prasidėjo maitinant pieno mišiniu.

Dera pasitarti su mažylio gydytoju;

– dalinis laktozės, t.y. pieno cukraus netoleravimas. Dera pasitarti su mažylio gydytoju.

Jeigu sveikai augančiam mažyliui vieną dieną staiga atsirado dieglių simptomai

 Nedelsiant pasikonsultuokite su gydytoju. Panašiais simptomais gali pasireikšti ir sunkios ligos: įstrigusi išvarža, kirmėlinės ataugos uždegimas (apendicitas), centrinės nervų sistemos ir virškinimo sistemos uždegiminės ligos, šlapimo takų infekcija ir net ausyčių uždegimas. Gydytojui pasakykite, kokius negalavimų požymius be dieglių gal dar pastebėjote, pvz., mažylio nenorą ar atsisakymą valgyti, atsiradusį ar sustiprėjusį atpylimą, vėmimą, pilvo pūtimą, tuštinimosi sutrikimus, trūkčiojimus (sudrebėjimus).

Taip pat dera pasitarti su mažylio gydytoju, jei pastebėjote, kad dieglių priepuolių kankinamas mažylis pablyško, pradėjo atrodyti nesveikai, įtariate, kad jam nustojo augti svoris ir / ar aptikote kokius nors kitus, anksčiau nebuvusius negalavimo požymius.

Pastebėta, kad diegliai būna mažiau intensyvūs, kai:

– tiesieji pilvo raumenys yra stipresni. Jie treniruojami, kai mažylis prieš kiekvieną maitinimą guldomas ant pilvo;

– šalinamos pilvo pūtimo ir skausmo priežastys;

– šalinamos atsirūgimo ir atpylimo priežastys, padedama atsirūgti.

Kol kas neatrastos pagalbos priemonės ir metodai, kurie efektyviai padėtų visiems nuo dieglių kenčiantiems. Jeigu nepadeda viena priemonė – pabandykite kitą. Kai ieškote gelbstinčios (padedančios) priemonės, yra svarbu išlikti ramiai ir kantriai nusiteikus. Skubus, karštligiškas raminimo priemonių keitimas gali mažylį dar labiau sudirginti. Jis negali staigiai ir greitai nustoti verkti. Nepasitarusios su mažylio gydytoju jam neduokite jokių vaistų, vaistažolių.

Pabandykite:

– mažylio aktyviai nežadinti po pietų ir vakarui prasidėjus. Pritemdykite šviesas, kalbėkite ramiai (arba iš viso nekalbėkite), padainuokite arba duokite pasiklausyti raminančios melodingos muzikos, pvz., lopšinių. Išjunkite mobiliojo telefono garsą;

– įjungti nestipriu režimu veikiantį dulkių siurblį. Jo monotoniškas zvimbimas kai kuriuos mažylius ramina;

– duoti pasiklausyti gamtos garsų įrašų. Juos išgirdę kai kurie mažyliai suklūsta ir aprimsta;

– pakeisti buvimo su kūdikiu aplinką, pvz., išeiti pasivaikščioti ten, kur yra netriukšminga;

– pavežioti vežimėlyje. Kai kuriuos mažylius ramina vežimėlio virpesiai. Vežimėlio nepurtykite, nekratykite;

– tėčiui vairuojant pasivažinėti automobiliu. Kai kuriuos mažylius teigiamai veikia automobilio vibracija ir variklio burzgimas;

– maudyti  5–7 minutėmis ilgiau. Kai kuriuos mažylius ramina šiltas vanduo. Išmaudytą aprengti šiltais priglundančiais prie kūno drabužėliais ir susukti į šiltą antklodę;

– paguldyti kniūbsčią ant delno su pašildytu rankšluosčiu ir lengvai supant panešioti;

– švelniai pamasažuoti šiltomis rankomis ir šiltoje (22–24◦C) ramioje vietoje, kur aplink nėra jokių trukdžių. Jei turite naminių gyvūnų, juos uždarykite kitoje patalpoje. Per lietimą mažylis geriausiai suvokia jį supantį pasaulį ir priima jį arba draugišką ir saugų, arba – ne. Masažas padeda mažyliui aprimti ir mamai atsipalaiduoti;

– nešioti nešynėje taip, kad jaustų jūsų artumą; <…>

– jei įtariate, kad diegliai atsirado ar suintensyvėjo pradėjus maitinti pieno mišiniu, pirmas įtarimas, kad jame esantis karvės pienas mažylio nėra gerai toleruojamas. Pasitarkite su gydytoju. Jis spręs, ar vieną pieno mišinį pakeisti kitu, o jei taip, tai kokiu.

Nesusijaudinkite pastebėjusios, kad vakar padėjęs mažylio raminimo būdas šiandien neveiksmingas. Ieškokite naujos raminimo priemonės. Ramindamos dieglių kankinamą mažylį nepraraskite savitvardos. Niekada verkiančio mažylio nepurtykite, nes pakenksite jo smegenims ir akims. Jūsų judesiai turi būti švelnūs, lėti, raminantys. Diegliai – laikina vystymosi problema ir mažylio sveikatai jokios grėsmės nekelia. Todėl šį sunkesnį periodą reikia tiesiog išlaukti ir stengtis padėti mažyliui sušvelninti skausmą.

Gydytojas pediatras Algimantas Vingras

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Miegui skirtos prekės
Savaime suprantama, kad pirmiausiai naujagimiui reikės lovytės ir prie jos derančio čiužinuko. Jis turės įtakos kūdikio miegui ir taisyklingam stuburo vystymuisi, tad reikėtų rinktis kokybišką, natūralaus pluošto čiužinį. Natūralioms medžiagoms pirmenybę reikėtų teikti ir tuomet, kai rinkite atžalėlėms antklodę ir užvalkalus. Tiesa, pravartu atsižvelgti ir į sezoniškumą: šiltuoju sezonu vaikams pakaks plonesnio užkloto. Atkreipkite dėmesį, kad kūdikiams iki 1-2 metų pagalvė nėra reikalinga – tokiame amžiuje ji gali sukelti papildomų problemų, kurių tikrai norėtųsi išvengti.

Higienos reikmenys
Labai svarbu apsirūpinti sauskelnių atsargomis – jų mažyliams tikrai prireiks. Patariama iš karto įsigyti tiek naujagimiams, tiek šiek tiek ūgtelėjusiems vaikams skirtų jų modelių. Keičiant sauskelnes, pravers drėgnos servetėlės, neperšlampi paklotai ir vystymo lentos. Kartais jos iš karto komplektuojamos kartu su komodomis – jų stalčiuose galėsite laikyti visus reikalingus vystymo reikmenis.

Kūdikius dažniausiai patariama maudyti specialiose vonelėse – siekiant užtikrinti maksimalų saugumą, jos turėtų turėti neslystantį pagrindą. Galiausiai prireiks ir smulkių higienos reikmenų. Užapvalintus kampus turinčios žirklės, nosies aspiratoriai, higieniniai vatos pagaliukai – tai tik keletas iš jų. Daugelį tokių priemonių galima įsigyti bendruose kūdikių priežiūros rinkiniuose.

Maitinimo priemonės
Nors tikėtina, kad iš pradžių kūdikį maitinsite krūtimi, jau dabar galima pagalvoti apie papildomas priemones, kurias bus galima pritaikyti netolimoje ateityje. Priklausomai nuo situacijos, gali praversti buteliukai, jų sterilizatoriai, pieno ir maisto šildytuvai ar maitintuvai. O kai pradėsite atžalas mokyti savarankiško valgymo, puikiai tiks silikoniniai indai vaikams. Ši medžiaga yra draugiška aplinkai, puikiai tinkanti sąlyčiui su maistu ir visiškai saugi Jūsų atžaloms. Indeliai bus minkšti, lengvi ir lankstūs, tad mažyliai turėtų pakankamai greitai įgusti jais naudotis.

Judėjimo prekės
Vienas svarbiausių pirkinių šioje kategorijoje yra automobilinė kėdutė – tik turėdami ją saugiai parsivešite mažylį į namus. Būtent saugumui ir reikėtų skirti daugiausiai dėmesio: atsižvelkite į rekomenduojamą amžių, pasidomėkite gamintojų pritaikytomis technologijomis ir įsitikinkite, kad sutampa kėdutės ir automobilio tvirtinimo sistemos.

Tuomet reikės pagalvoti apie vežimėlį, kuris pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais tampa pagrindine transporto priemone. Dėl to svarbu įsitikinti, kad jis ne tik atitiks mažylio svorį, bet ir bus pritaikytas Jūsų gyvenimo būdui. Itin palankiai yra vertinami aukštą komforto lygį užtikrinantys Cybex vežimėliai, tačiau apsižvalgę Pigu.lt el. parduotuvėje, rasite ir daugiau patikimų gamintojų.

Drabužėliai
Dažniausiai norisi kūdikius aprūpinti pačiais gražiausiais drabužėliais ir kuo didesniu jų kiekiu, tačiau šiuo atveju reikėtų nepersistengti. Prisiminkite, jog vaikučiai gana greitai auga, tad didelė tikimybė, kad kai kurių rūbelių net nespėsite uždėti. Iš pradžių apsirūpinkite keliais kokybiškų, maloniai prie odos besiliečiančių šliaužtinukų, smėlinukų, kelnyčių komplektais ir pagrindiniais aksesuarais – kepurytėmis ir kojinėmis, iš kurių kelios poros turėtų būti vilnonės. Ar prireiks vokelių ir kombinezono, priklausys nuo sezono.

Nors kūdikiams prireiks kur kas daugiau priežiūros priemonių, apsirūpinus tokiu kraiteliu, bus galima ramiai laukti vaikučio gimimo. Kuo anksčiau pradėsite jį formuoti, tuo daugiau laiko turėsite tinkamiausių prekių paieškoms – visais atvejais daugiausiai dėmesio reikės skirti kokybei ir saugumui.

Partnerio turinys

Kada galima pirmą kartą išeiti į lauką su naujagimiu?

Viskas priklauso nuo oro ir kūdikio sveikatos. Šaltuoju metų laiku einant pasivaikščioti su naujagimiu reikia būti atsargiems. Dažniausiai, jei kūdikis visiškai sveikas, pirmą kartą žiemą pasivaikščioti lauke galima praėjus maždaug 2 savaitėms po gimimo, tačiau tada, kai oras nėra labai šaltas ir žvarbus. Jei vaikas serga kokia nors liga arba gimė neišnešiotas, dėl išėjimo į lauką pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu pediatru.

Į lauką einama tik tą dieną, kai oro temperatūra ne žemesnė kaip 5 laipsniai šalčio. O kai lauke temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių šalčio, nepatariama vežti į lauką visų kūdikių iki vienerių metų. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad pagal temperatūrą ne visada galima spręsti apie oro sąlygas. Jeigu lauke drėgna, pučia stiprus vėjas ar siaučia pūga, nors ir termometras rodys 0 laipsnių, jausime gerokai didesnį šaltį. Todėl tokiu oru geriau kūdikio į lauką nevežti.

Kiek laiko galima praleisti lauke, kur geriau pasivaikščioti su mažyliu?

Pratindami kūdikį prie lauko šaltuoju metų periodu, galite jį pamigdyti įstiklintame balkone arba šiltai aprengę palaikyti kambaryje atvėrę langus.  

Pirmasis pasivaikščiojimas su kūdikiu žiemą turi trukti ne ilgiau kaip 10–15 minučių. Vėliau šį laiką kasdien laipsniškai ilginkite dar po 5–10 minučių. Kai mažylis įpras prie kelionių į lauką, ore galėsite praleisti daug daugiau laiko – nuo pusantros iki dviejų valandų.

Pasivaikščiojimams reikėtų rinktis ramias vietas, kuriose nedaug žmonių, toliau nuo kelių, kur oras nėra užterštas. Geriausia mažylį vežioti miške arba parke. Jei tai neįmanoma, stenkitės pasirinkti jaukų, uždarą kiemą, kur mažiau mašinų ir erzinančių garsų, galinčių pažadinti ar išgąsdinti mažylį.

Kokiais drabužėliais pasirūpinti?

Žiemai naujagimiui reikia nusipirkti šiltą kombinezoną su pėdutėmis ir rankyčių movomis ar vokelį, po kuriais jį renkite laisvesniais kelių sluoksnių drabužiais. Ant medvilninio ar vilnonio siaustinuko užvilkite šliaužtinukus, jeigu oras šaltesnis – dar ir megztinį. Žvarbiu oru uždėkite mažyliui gerai prie galvos priglundančią šiltą kepurę, kakliuką apriškite šaliku. Tik neuždenkite juo veido, nes šiltas iškvepiamas oras sudrėkins audinį ir šalikas sušaldys vaiko veidelį. Likus pusvalandžiui iki išėjimo į lauką, žvarbesnę dieną patepkite vaiko skruostukus nuo šalčio apsaugančiu kremu.

Dantukų sveikata priklauso ir nuo mitybos, ir nuo higienos. Ką daryti, kad dantukai nepradėtų gesti dar kūdikystėje, kaip prižiūrėti pieninius dantukus, kokią dantų pastą ir šepetėlį naudoti, kad neužpultų ėduonis, pataria UAB „Dantų harmonija – Dental Harmony“ gydytojos odontologės Vitalija Tučė ir Ieva Skiparytė.

Ėduonis gali pažeisti net ką tik išdygusį kūdikio dantuką, o dėl to kaltas vadinamasis buteliuko kariesas. Ką patartumėte mamoms?

Vitalija Tučė

Šiuo klausimu yra daug mitų. Ką tik išdygusį kūdikio dantuką iš tiesų gali pažeisti ėduonis, tačiau tai nebūtinai bus buteliuko ėduonis, kuris dabar literatūroje dažniau vadinamas ankstyvosios vaikystės ėduonimi. Šios ligos priežasčių labai daug ir dažniausiai jos yra kompleksinės, t. y. negalime vienareikšmiškai teigti, kad tik maitinimas iš buteliuko yra ėduonies priežastis. Bet, žinoma, ypatingai svarbi yra vaiko dantų higiena nuo pat pirmojo danties išdygimo (ir netgi pačios burnytės higiena, kol dantukai dar nepasirodo) bei vaiko mityba.

Žindymas – gamtos dovana vaiko burnytei ir dantukams. Jis užtikrina ir bendrą vaiko sveikatą, ir suteikia dantims bei kaulams reikalingus mikroelementus. Pats žindimo veiksmas labai naudingas vaiko veido, gomurio ir žandikaulių taisyklingam augimui (vėliau – taisyklingam sąkandžio susiformavimui). Taigi, žindančioms mamoms sakau, kad jas labai palaikau. Tačiau noriu pabrėžti, kad ir esant įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, galima padėti sumažinti vaiko ėduonies riziką, – kalbu apie maitinimą nutrauktu mamos pienu.

Mamos pienas savaime ėduonies nesukelia, tad pasirinkus tinkamas maitinimo nutrauktu pienu priemones ir dantų priežiūros priemones vaiko dantukai gali būti tokie pat sveiki, kaip ir žindant mažylį. Maitinant pieno mišinukais, ėduonies rizika yra didesnė, tad tokiu atveju rekomenduoju pasikonsultuoti su vaikų odontologu, kuris padėtų pasirinkti tinkamas priemones dantukų priežiūrai ir stebėtų jūsų vaikučio dantukus dažniau, pasirūpintų ėduonies profilaktika, kad galima būtų sumažinti šios ligos riziką iki minimumo.

Kokia dantų pasta ir šepetėlis vaikui tinkamiausi? Iki kada mažyliui valyti dantukus turėtų tėveliai.  

Ieva Skiparytė

Siekiant išsaugoti dantukus sveikus – svarbu kruopšti ir taisyklinga jų priežiūra, naudojant tinkamas priemones. Pirmieji dantukų gydytojai ir saugotojai yra tėveliai, atsakingai prižiūrintys mažylių dantukus namuose.

Dantukų valymas gali būti iššūkis tiek vaikams, tiek tėveliams, tad norėdami šį procesą palengvinti, pirmiausia pasiruoškime tinkamas priemones.

Svarbu, jog dantų valymui naudojamas šepetėlis būtų patogaus dydžio ir tilptų vaiko burnytėje, o šepetėlio šereliai minkšti ir nežalojantys burnos audinių. Dantų pastą turėtume rinktis atkreipdami dėmesį į jos sudedamąsias dalis. Nuo pirmojo vaikučio dantuko tinkamiausia dantų pasta su 1000 fluoridų koncentracija (1000 ppm F-), o kiekio užtenka labai mažo – vos suvilgyti šepetėlio šerelius, tad net vaikučiui nurijus dantų pastos, žalos nepatirsime. Sulaukus 6 metų, galime naudoti dantų pastą su didesne fluoridų koncentracija – iki 1450 ppm F-, šepetėlio šerelius padengiame žirnio dydžio kiekiu.*

*Dantų pastoje esantis fluoridų kiekis gali būti koreguojamas pasitarus su gydytoju odontologu – pagal dantų būklę ir ėduonies paplitimą.

Valantis dantukus svarbu nepamiršti ir tarpdančių. Jeigu dantukai labai prigludę vienas prie kito – taip pat svarbu ir būtina išvalyti tarpdančius, nes tokiu būdu pašaliname tarpdantyje susikaupusias apnašas ir apsaugome dantukus nuo ėduonies.

Jeigu abejojate, kurį šepetėlį ar dantų pastą pasirinkti, visada drąsiai klauskite savo odontologo. Nebijokite atsinešti ir savo naudojamas priemones bei apžvelgti jas kartu su savo gydytoju!

Iki 7–8 metų vaiko dantis turėtų valyti tėveliai – 2 kartus per dieną apie 2 minutes arba kol visi dantys kruopščiai nuvalomi. Nors dažnai vaikams ši procedūra nėra maloni, tačiau labai svarbu, jog tėveliai būtų kantrūs, atkaklūs ir pastovūs.

Dantų valymas nėra lengva užduotis, tačiau, kantriai ir kruopščiai prižiūrint dantukus, kūrybiškai pasižiūrėjus į šią užduotį, galime išvengti dantukų ligų ir skausmo.

Kaip įpratinti vaiką valytis dantukus, kokias gudrybes patartumėte tėveliams?

Ieva Skiparytė

Dantų valymas yra nelengva užduotis tėveliams, tačiau be galo svarbus procesas, siekiant išsaugoti vaiko dantukus sveikus, padedantis išvengti nemalonių, skubių vizitų pas gydytoją odontologą dėl danties skausmo.

Retas vaikutis iš karto noriai leidžiasi valyti dantukus, tačiau, pasitelkus kūrybiškus būdus, tėveliams išliekant kantriems ir pastoviems, šis procesas gali žymiai palengvėti.

Motyvacinės priemonės, padėsiančios lengviau valyti dantukus:

• Būkite kūrybiški – dantų valymo metu dainuokite vaikams daineles, sekite pasakas, kurkite istorijas, kaip kutenate dantukus, kad jie būtų švarūs, sveiki ir t. t. Patiems mažiausiems galima duoti į rankytę barškutį ar kramtuką, tėveliai gali užsidėti nuotaikingus akinius ar kitą aksesuarą. Lai šis procesas būna žaismingas ir kiek įmanoma malonesnis.
• Raskite patogų ir vaikučiui tinkamą laiką – nebijokite paieškoti tokio dienos laiko, kai valymas vaikučiui malonesnis. Galbūt dantukus galime išsivalyti kartu žaisdami vonioje. Raskime laiko, kai vaikutis dar nėra labai pavargęs ir irzlus, bandykime susieti tai su kitais maloniais užsiėmimais.
• Būkite pavyzdys – įtraukite vaikutį į savo dantų valymo ritualą, darykite tai kartu ir rodykite gerą pavyzdį.
• Papildomos priemonės – dainelės, nuotaikingi filmukai apie dantukų priežiūrą, knygelės gali būti papildoma vaizdinė priemonė, padedanti vaikučiams suprasti, kodėl dantukus reikia prižiūrėti ir kruopščiai valyti kasdien.
• Dantukų valymo kalendorius – tai gali būti puikus metodas, padedantis ugdyti pastovumą ir pareigingumą valantis dantukus. Taip pat, užpildę kalendorių – pasidžiaukite ir apsidovanokite!
• Būkite kantrūs – dantų valymas vaikams tikrai gali užtrukti, taigi kantrybės tikrai reikės. Todėl suskirstykite šį procesą į kelis etapus. Nuvalykite vienos pusės dantukus, pailsėkite, pasijuokite, pažaiskite, tada valymą pratęskite.
• Leiskite vaikui tyrinėti pačiam – nors iki 7–8 metų dantukus vaikams turėtų kruopščiai išvalyti tėveliai, leiskite mažyliui priprasti prie dantų šepetėlio ir dantų valymo. Leiskite vaikui pažaisti su šepetėliu, jį pakramtyti, pajausti burnytėje. Vėliau dantukus dar kartą švariai išvalykite patys.

Vaikutis gali turėti šepetėlį, kuriuo dantukus valo savo žaisliukams. Taip bus lengviau suprasti dantukų valymo svarbą, o šis procesas taps žaidimo dalimi!

Svarbiausia – būkite kantrūs ir švelnūs vaikučiui ir sau. Dantų valymas kelia iššūkių, taip pat gali kelti įvairias emocijas ir vaikams, ir tėveliams. Pastovumas, kantrybė, kūrybiški sprendimai tikrai palengvins šį procesą ir padės apsaugoti vaikučio dantukus ir sveikatą.

* Europos vaikų odontologų draugijos (European Academy of Paediatric Dentistry) oficialios rekomendacijos. Toumba, K.J., Twetman, S., Splieth, C. et al. Guidelines on the use of fluoride for caries prevention in children: an updated EAPD policy document. Eur Arch Paediatr Dent 20, 507–516 (2019). https://doi.org/10.1007/s40368-019-00464-2).

Vasarai pritaikytas vežimėlis, tinkamas laikas ir vieta

Jautriausi saulės spinduliams vaikai iki trejų metų, o pažeidžiamiausi yra kūdikiai. Jų oda gamina mažiau melanino – nuo ultravioletinių spindulių saugančio pigmento. Be to, mažyliai greičiau perkaista, nes jų atsivėsinimo mechanizmas veikia prasčiau negu suaugusiųjų. Tačiau tai nereiškia, kad draudžiama vežti kūdikį į lauką saulėtomis dienomis. Vaikščioti gryname ore vasarą su vaikais būtina.

Kūdikį iki 6 mėnesių reikia ypatingai saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia jį vežioti pavėsyje, vaikštinėdami šviečiant saulei būtinai pakelkite vežimėlio stogą. Vežimėlio lopšio nedera uždengti rankšluosčiu ar kitu audiniu, nes negalės cirkuliuoti oras ir kūdikiui bus per karšta. Uždengti vežimėlį galite tinkliniu audiniu, kuris netrukdys judėti orui. Puikus variantas patiems mažiausiems – universalus vežimėlis, kurio sportinės dalies nugarėlės poziciją galima reguliuoti iki gulimos padėties.

Tinkamiausias laikas pasivaikščiojimui su kūdikiu ryte iki 11 valandos ir vakare po 15–16 val. Pasistenkite, kad saulė nešviestų j automobiliu vežamą kūdikį. Uždenkite langus apsauginėmis užuolaidėlėmis.

Karščiausiu dienos metu saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių ir paūgėjusį mažylį. Geriausia, jeigu jis bus pavėsyje – medžių šešėlyje arba po skėčiu. Jeigu galite, išeikite į parką, kuriame daug pavėsį suteikiančių medžių, tuomet galima vaikščioti ir ilgiau. Tik ir čia venkite laiko nuo 11 iki 16 val., kai saulė yra karščiausia.

 Apranga, akinukai ir apsauginiai kremai

Kad pasivaikščiojimai karštą dieną vaikui būtų naudingi, o ne žalingi, vadovaukitės keletu patarimų.

• Karštą dieną aprenkite vaiką kuo lengviau. Namuose kūdikiui užteks smėlinuko trumpomis rankovėmis, dažniau palaikykite mažylį nuogą. Lauke rinkitės laisvus šviesių atspalvių drabužius iš natūralių audinių. Tinkamiausi karštą dieną drabužiai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės, kurie apsaugos nuo saulės. Būtina dėvėti plačiabrylę kepurę ar kepurę su snapeliu, toks galvos apdangalas sudarys šešėlį, apsaugantį vaiko veiduką ir kaklą.
• Saulė kenkia ne tik odai, bet ir akims, o jos padaryta žala vaikystėje vėliau gali sukelti įvairius akių negalavimus ir ligas. Todėl akinukai nuo saulės būtini – juos galima nešioti nuo pat ankstyvos kūdikystės.
• Duokite vaikui daugiau vandens. Atsigerti siūlykite reguliariai, nes mažas vaikas pats nepaprašys. Tik nesiūlykite sulčių arba saldžių gazuotų gėrimų. Vien tik motinos pienu maitinamam kūdikiui vandens duoti nereikia – kad gautų užtektinai skysčių, jis dažniau žindomas.
• Iki 6 mėnesių kūdikio negalima tepti apsauginiu kremu, vyresniam mažyliui galite naudoti vaikišką priemonę nuo saulės. Rinkdamiesi ją atkreipkite dėmesį į SPF – apsaugos nuo saulės faktorių. Patikimesnę apsaugą suteikia kremai, losjonai, pieneliai, kurių SPF koeficientas ne mažesnis kaip 50. Rinkitės specialiai kūdikiams skirtą apsaugos priemonę. Iš pradžių patariama kremo ar losjono patepti ant nedidelio odos ploto ir patikrinti, ar jis nesukelia alergijos.

Parengė Undinė Gilė

Švara ir grynas oras kūdikio kambaryje

Dulkes nuo visų paviršių kūdikio kambaryje reikės valyti kasdien. Dulkes sudaro įvairios dalelės: dirvožemio, žiedadulkių, negyvos odos, plaukų, popieriaus, audinių, o tai palanki aplinka dulkių erkutėms. Jos dažniausiai apsigyvena patalynėje, kilimuose, jų yra ore, ypač daug pasklinda siurbiant kambarius.

Kilimai, sunkios užuolaidos, baldų užtiesalai – dulkių kaupikliai ir tokių interjero detalių neturėtų būti kūdikio kambaryje. Nereikalingi šalia kūdikio ir pūkuoti žaislai, kurie taip pat kaupia dulkes.  

Ideali temperatūra kūdikio kambaryje, jei jis nėra aptūlotas daugybe sluoksnių drabužių, apie 20–21 laipsnis šilumos. Aukštesnėje kaip 22 laipsnių temperatūroje mažylis gali perkaisti, ypač greitai, jeigu kambarys retai vėdinamas.

Pasirūpinkite namų oro drėgme. Sausu oru kūdikiui gali būti sunku kvėpuoti, nes nosyje gali susidaryti nemalonios plutos. Jis dėl tokių nepatogių sąlygų dažniau verks ir bus irzlus. Geriausia aplinkos oro drėgmė maždaug 50 %.

Nebūtina iš karto bėgti į parduotuvę pirkti oro drėkintuvo – užtenka laikytis gana paprastų rekomendacijų: reguliariai valyti drėgna šluoste baldų paviršius, plauti grindis, keletą kartų per savaitę nusiurbti užuolaidas, bet kuriuo metų laiku kiekvieną dieną vėdinti vaiko kambarį.

Kūdikio daiktai

Visi daiktai ir paviršiai, kuriuos liečia kūdikis, turi būti švarūs. Išskalbtus drabužėlius gerai išskalaukite, o naujagimio rūbelius, kol užgis bambutė, išlyginkite karštu lygintuvu.

Taip pat reikia pasirūpinti visų daiktų, kurie patenka į naujagimio burną, švara. Geriausios švaros priemonės yra muilas ir vanduo. Prieš naudodami, naują čiulptuką ar žinduką pavirinkite vandenyje keletą minučių. Nukritusį ant grindų čiulptuką ar žaislą nuplaukite šiltu tekančiu vandeniu, kartais tai galima padaryti ir su plovikliu.

Kūdikio kramtukų, žaislų, barškučių, kuriuos jis nuolat kiša į burnytę, kiekvieną kartą dezinfekuoti nereikia. Pakanka prieš pirmą naudojimą kruopščiai išplauti muilu ir karštu vandeniu, o po to nuplauti prireikus.

Sterilios aplinkos mažyliui nereikia

Tačiau pernelyg uoliai kurti šiltnamio sąlygas nedera. Sterili aplinka neišmoko kūdikio imuninės sistemos kovoti su aplink egzistuojančiais mikroorganizmais. Neturintis užgrūdinto imuniteto vaikas nepajėgs atsilaikyti prieš infekciją, o jai patekus į organizmą sirgs ilgiau ir sunkiau.

Žinoma, patalpų švara svarbi, bet nedera persistengti, pavyzdžiui, kasdien apdoroti antiseptiniais tirpalais baldų paviršius ir kitus daiktus. Taip, vaikai viską kišasi į burną ir pradėję šliaužioti jie pasieks visus – ir ne idealiai išvalytus namų kampus. Bet tai nėra priežastis panikai – tam, kad susiformuotų vaiko imunitetas, jis turi susidurti su bakterijomis, kad imuninė sistema kitą kartą galėtų jas atpažinti ir lengviau pašalinti.

Pradėjusio aktyviai šliaužioti kūdikio tiesiog neįmanoma nulaikyti. Todėl pavojingiausias namų vietas: prieškambarį, tualetą ir virtuvę; reikia valyti kruopščiau ir geriausia, kad vaikas vienas į jas negalėtų patekti.

 Atsakingai rinkitės švaros priemones

Kūdikio kambario ir drabužėlių priežiūrai rinkitės kokybiškas ekologiškas priemones. Valyti dulkes ir plauti grindis geriausia su vandeniu. Nenaudokite pigių valiklių ir ploviklių, nes daugelis jų sukelia alergiją.

Mažylio aplinkoje nedera be saiko naudoti cheminius valiklius, kurių medžiagos pasklinda ore, ir vaikas jomis kvėpuoja. Namuose nepageidautini jokie oro gaivikliai, kvapikliai, nes lakiosios medžiagos mažylį gali paveikti. Drabužėlius ir patalynę geriausia skalbti natūralia priemone. Naujagimių ir kūdikių drabužėliai ir patalynė neskalbiama kartu su vyresnių vaikų ir suaugusiųjų daiktais.

Daug ligų plinta per nešvarias rankas, todėl grįžę iš parduotuvės arba lauko jas nusiplaukite prieš liesdami kūdikį. Tačiau prireikus nusišvarinti rankas, vandens gali šalia nebūti.

Lauke ar išvykoje pravers saugi kūdikiui valomoji priemonė, kuria galėsite nuplauti ar nuvalyti ant žemės nukritusį žaisliuką ar čiulptuką, taip pat – suteptas kūdikio rankytes ar savo rankas. Svečiuose ar kelionėje nepakeičiamos drėgnos servetėlės mažylio užpakaliukui ar rankytėms nuvalyti.

Parengė Undinė Gilė

Pirmoji pažintis su lauku

Pirmą kartą su naujagimiu išeisite į lauką keliaudama namo iš gimdymo namų. Jei kūdikis gimė žiemą, jo pažintis su grynu oru prasidės net ir žvarbiausią dieną. Tiesa, vežamas į namus, paprastai mažylis pabūna lauke trumpai: kol tėvai prieis prie automobilio ir įeis į namus, užtruks vos kelias minutes.

Tuomet neatsižvelgsime į oro temperatūrą: juk bet kokiu oru reikia kažkaip grįžti namo iš ligoninės. Todėl būtina pasirūpinti šiltais drabužiais mažyliui – pagal temperatūrą lauke. Pravartu iš anksto paruošti drabužėlius naujagimiui, kurie tiktų, jei vežant jį namo už lango temperatūra gerokai nukris. Pirmiausia rengiame marškinėliais ir šliaužtinuku, po kuriuo, žinoma, apmautos sauskelnės. Antram sluoksniui tiks šiltas kombinezonas su pirštinėmis ir uždengtomis kojytėmis. Reikės plonos kepurėlės, ant kurios uždėsime kitą – šiltesnę. Taip aprengtą kūdikį paguldykite į šiltą žieminį vokelį. Praktiškas viršutinis drabužis naujagimiui – vokelis-kombinezonas, t. y. vokelis, kurį vėliau galėsite lengvai transformuoti į kombinezoną.

Kiek laiko galima būti lauke?

Sveiką naujagimį, grįžus iš gimdymo namų, gydytojai pataria į lauką išvežti jau kitą dieną. Tačiau žiemą turite atsižvelgti į orą. Kūdikį iki 6 mėnesių galite pavežioti lauke, kai temperatūra ne žemesnė kaip minus 5 laipsniai, nėra itin drėgna, nepučia stiprus vėjas. Bet kai lauke žvarbus vėjas ir drėgna, pasivaikščiojimams tinkama temperatūra yra aukštesnė.

Su 6–12 mėnesių kūdikiu galite eiti į lauką, kai šaltis ne didesnis kaip 10 laipsnių. Tačiau taip pat turite įvertinti drėgmę ir vėjo stiprumą.

Pirmasis išėjimas į lauką gali trukti 5 minutes, kitą dieną galima pabūti 10 min. Atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jei viskas gerai, trečią dieną buvimo lauke laiką galite pailginti dar penkiomis minutėmis. O po savaitės lauke praleisti galėsite valandą. Įpratęs prie pasivaikščiojimų kūdikis gali išbūti lauke iki dviejų valandų. Jeigu negalite išeiti į lauką, kūdikį palaikykite ant rankų arba vežimėlyje balkone, terasoje.

Kitaip reikės elgtis, jeigu vaikelis gimė neišnešiotas arba mažo svorio. Tuomet, parsivežę jį namo, į lauką galėsite išeiti tik po kelių savaičių, kai mažylis sustiprės.

Žieminiai kūdikio drabužėliai

Kūdikį renkite keliais sluoksniais. Pirmam jų tinka medvilninis arba vilnonis siaustinukas, po to aprengiate šliaužtinuką, o esant šaltesniam orui dar reikės megztinio. Viršutiniam sluoksniui tinka vėjui atsparus kombinezonas su pirštinėmis, būtina šilta kepurėlė, galite pasiimti ir antklodę. Svarbu, kad nebūtų šaltas vežimėlio lopšio dugnas, todėl jį uždenkite čiužinuku arba vilnone antklodėle.

Stebėkite, ar kūdikiui lauke ne per šalta ir ne per karšta. Kai mažyliui šalta, oda išbąla, pamėlynuoja, sukaitęs jis išrausta. Palieskite odelę už vaiko apykaklės, kad patikrintumėte, ar ji nesuprakaitavusi.