Nubrozdinimai

Tai nedideli odos vientisumo pažeidimai: nugramdymai, įdrėskimai, įbrėžimai, nutrynimai, įsidūrimai. Sužeista vieta gali būti paraudusi. Iš jos gali nestipriai kraujuoti arba ji gali būti pasidengusi kraujo lašeliais, užteršta. Mažyliai dažniausiai susižeidžia rankas ir kojas <…>.

Ką daryti?

– Sužeistą vietą pakiškite po vandens srove nešvarumams pašalinti.

– Nubrozdintą vietą gerai nuplaukite švariu vandeniu su muilu.

– Sužeistą vietą sutepkite žaizdų geliu arba juo papurkškite.

– Nuplautą vietą palikite atvirą (geriau gyja).

– Jei kraujas sunkiasi po truputį, kraujavimo nestabdykite, nes besisunkiantis kraujas valo žaizdą.

– Kai nubrozdinimas didokas, ant pažeistos vietos uždėkite neprilimpantį tvarstį – pleistrą, kad mažylis žaizdos nečiupinėtų.

Kada kreiptis į gydytoją?

– Nubrozdinta vieta yra užteršta svetimkūniais, pvz., medžio atplaišomis, žemėmis.

– Nubrozdinta vieta stipriai kraujuoja.

– Nubrozdintas veidas.

– Jeigu oda apie nubrozdinimą paraudo, patino, pradėjo skaudėti (ir negilūs įdrėskimai gali supūliuoti).   

Gydytojui pasakykite, kada paskutinį kartą vaikas yra skiepytas nuo stabligės, parodykite vaiko skiepų pasą. Jeigu vaikas nuo stabligės skiepytas nebuvo, po įdrėskimo nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Prisispaudė pirštą

Dažniausiai pirštai prispaudžiami durimis, mašinos durelėmis, rečiau – sunkiu svoriu.

Būdinga:

– stiprus skausmas;

– tinimas;

– po oda ir / ar po nagu kraujo išsiliejimas;

– negalėjimas palankstyti piršto.

Ką daryti?

– Ramiai įvertinti situaciją – jei pirštas prispaustas, jį išvaduoti.

– Nepriklausomai nuo to, ką pamatėte, duoti vaistų nuo skausmo, pvz., paracetamolio arba ibuprofeno, vienkartinę dozę, atidžiai perskaičius vaisto instrukciją.

– Jeigu žaizdos nėra, tačiau po nagu atsirado didelis kraujo išsiliejimas – nagas išsipūtė, ranką pakelkite, sužalotą vietą pašaldykite ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Pakelti derėtų sulenkus ranką per alkūnę ir laikant plaštaką aukščiau negu yra alkūnės sąnarys. Tai mažina tinimą, skausmą, kraujavimą.

– Jeigu nagas sužalotas, kraujuoja ar visai nukrito, steriliai sutvarstykite ir  kreipkitės į gydymo įstaigą.

– Jeigu vaikas nelanksto suspausto piršto / pirštų – kreipkitės į gydymo įstaigą.

– Visais atvejais nuraminkite vaiką, duokite vaistų nuo skausmo, pirštą / pirštus pašaldykite. Šaldykite atsargiai, šalčio šaltinį įsukę į švarios medžiagos skiautę pridėkite prie sužalotos vietos, palaikykite 10–15 minučių ir padarykite 30–45 minučių pertrauką. Tuomet ir vėl pašaldykite 10–15 minučių.

– Jei skausmas po pagalbos gydymo įstaigoje nemažėja, vaikas piršto nelanksto – į gydymo įstaigą kreipkitės pakartotinai.

Pūslė ant kulniuko

Tai skysčio susikaupimas tarp odos sluoksnių. Ji atsiranda dėl nepatogios avalynės, pvz., batukas per didelis, išgaubimas kulnui per kietas. 

Būdinga:

– pūslė pripildyta skaidraus skysčio;

– paspaudus skausminga.

Ką daryti?

– Palaikius koją apie 10 minučių ramunėlių nuoviro vonelėje pūslę galima pradurti degtuko liepsnoje dezinfekuota plona data.

– Pūslė praduriama prie sveikos odos – negalima pradurti pūslės viršūnės.

– Pradūrimo vieta ir pūslė dezinfekuojama tirpalu.

– Užklijuojamas pleistras ir aprišama, kad vaikas jo nenukrapštytų, jei atsiras niežėjimas.

– Apmaunama kojinė, kuri gerai priglunda prie kojos.

– Vaikui 3–4 dienas neleidžiama žaisti su smėliu. 

Kada kreiptis į gydytoją?

– Aplink pūslę atsirado raudonų dryžių.

– Aplink pūslę oda paraudusi, patinusi, skausminga.

– Pūslė supūliavo. 

Rakštis

 Tai – dažniausiai aštrių, nedidelių medžio, rečiau spyglių, pvz., rožės, dagio, agrasto, gervuogės, metalo, stiklo dalelių įsmigimas į odą, rečiau į poodį. Nedidelių medžio gabalėlių rakštys nepavojingos. Tačiau, jei įsmigo papuvęs medžio ar surūdijęs metalo gabaliukas, žemėmis, ypač mėšlu, užterštas stiklas arba medžio atplaiša, žaizda yra gili, kraujuoja – tokios rakštys pavojingos.

Ką daryti?

– Ištraukite tas rakštis, kurias galite suimti pincetu arba pirštais.

– Nekreipkite dėmesio į mažas rakštis, kurias sunku ištraukti. Nieko nedarykite 1–2 dienas. Pats organizmas stengiasi išstumti rakštį kaip svetimkūnį.

– Rakštys, ypač nedidelės, geriau ir greičiau pašalinamos, kai vieta, kur jos įsmigo, yra ilgai pamirkoma. Šiltoje ramunėlių vonelėje pamirkykite apie 10 minučių, tada švarios medžiagos gabalėliu trinkite odą į tą pusę, iš kurios įlindo rakštis. Procedūrą galite pakartoti kelis kartus.

– Jeigu oda apie tą vietą, kur įsmigo rakštis, paraudo, patino (taip būna, kai įsminga nedidelės rakštys, pvz., spyglių viršūnėlės – jos ne iš karto pastebimos), pamėginkite, jei gerai matote rakštį (stipriau apšvieskite sužalotą vietą, pasinaudokite didinamuoju stiklu), ją iškrapštyti plona adata ir pincetu. Traukiant mažiau skaudės, kai rakšties įsmigimo vietą atšaldysite, pvz., ledo gabaliuku. Adata ir pincetas prieš rakšties ištraukimą sterilizuojami degtuko liepsna (po to atšaldomi) arba etanoliu (etilo alkoholiu). Rakštis bandoma iškelti arba oda atsargiai prakrapštoma, kad rakštį būtų įmanoma suimti pincetu. Odos nedraskykite, nes vaikui skauda. Ištraukusios rakštį, odą nuvalykite etanoliu arba nuplaukite vandeniu (geriau tekančiu) su muilu.

– Jeigu vaikas neleidžia traukti rakšties arba abejojate, kad procedūra pavyks, dera kreiptis į gydytoją.

– Nebandykite ištraukti giliai įsmigusių rakščių ir tokių, kurių gerai nematote, pvz., stiklo gabaliukų.

– Kai iš žaizdos kraujuoja arba rakštis užteršta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Užterštos rakštys gali sukelti stabligę, jei vaikas nuo jos nebuvo paskiepytas.

– Po rakšties ištraukimo mažo vaiko skausmas ir išgąstis greičiau praeis, kai po procedūros jis bus pamalonintas skanėstu.

– Kai vaikui, ypač mažam, įsmigo rakštis, jo nebarkite, nemokykite atsargumo, nes jis ir taip išsigandęs.

Ištrauka iš knygos „Vaikų ligų ABC“

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų konsultacijų skyriaus kardiologų kabinetui nupirkti du Holterio prietaisai – širdies veiklos stebėjimo aparatai bei kompiuteris su programine įranga, reikalingas duomenų analizei.

Gyvybei pavojingas sindromas

Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų konsultacijų skyriaus kardiologų kabinetui nupirkti du Holterio prietaisai – širdies veiklos stebėjimo aparatai bei kompiuteris su programine įranga, reikalingas duomenų analizei. Pasak gydytojos vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, tai  puiki galimybė efektyviau diagnozuoti širdies ritmo sutrikimus ir užtikrinti dar kokybiškesnę vaikų kardiologinę priežiūrą. Prieš dvylika metų šviesios atminties Almos Adamkienės rėmimo fondo ligoninei nupirktas ir dovanotas Holterio monitorius morališkai ir fiziškai paseno.

 „Šis tyrimas labai svarbus širdies ritmo ir laidumo sutrikimams diagnozuoti. Ypatingai šis tyrimas svarbus alpstantiems vaikams. Jiems visada atliekamas Holterio monitoravimas“, – sako vaikų kardiologė , prisimindama pacientus, kuriems buvo diagnozuotas gyvybei pavojingas sinusinio mazgo silpnumo sindromas.

Vaikams šis sutrikimas gali būti nustatomas tik alpimo metu, nes paprasta elektrokardiograma nieko nerodo. Jei tą parą, kai vaikui uždėtas Holterio aparatas, vaikas nealpo, reikia tyrimą kartoti.

Nepamirštamas dešimties metų pacientas, kuriam nualpus užfiksuota 15 sekundžių pauzė. „Esant 6 sekundžių pauzei jau implantuojamas stimuliatorius“, – pavojingą būklę įvertina gydytoja A. Tallat-Kelpšienė, prisimindama situaciją, kai į kabinetą atėjo berniukas, neseniai susižalojęs galvą alpdamas. Nuspręsta atlikti širdies stebėjimo procedūrą. Dedant Holterio aparatą vaikas vėl nualpo, bet prietaisas jau buvo prijungtas, tad pavyko išmatuoti širdies veiklą ir diagnozuoti pavojingą gyvybei sinusinio mazgo silpnumo sindromą.

Kitai pacientei alpimai prasidėjo šešiolikos metų. Mergaitė alpdavo fizinio krūvio metu labai padažnėjus širdies veiklai, bet, kol atvykdavo į gydymo įstaigą, ritmas būdavo atsikūręs ir elektrokardiograma normali. Dažniausiai panašiom aplinkybėm vaikams būna paroksizminė tachikardija, kuri sėkmingai gydoma abliacija. Pirmiausia jai buvo įtarta epilepsija, o, atlikus reikiamus tyrimus, paaiškėjo, kad vaikui –  katecholaminerginis prieširdžių virpėjimas. Tokiu atveju taikomas visiškai kitoks gydymas – esant neefektyviam medikamentiniam gydymui implantuojamas kardioverteris defibriliatorius.

Padeda užfiksuoti pakitimus

Niekas nežino, kada vaikas nualps. Pasak gydytojos, tie atvejai yra sunkiausi, nes niekas negali patikėti, kad taip gali būti. Širdies echoskopija tokiu atveju nerodo jokio pakitimo, kardiograma taip pat, o vaikas netenka sąmonės. Kol vaikas atvyksta į ligoninę, alpimas praeina.

Pasak gydytojos, alpimo priežastys gali būti įvairios – vieniems mažakraujystė, žemas kraujospūdis, neurologinės ligos, kitiems – širdies sustojimas ar paroksizminės tachikardijos. Tad norint išsiaiškinti alpimo priežastį ir atliekamas Holterio monitoravimas. Gydytojos teigimu, naująjį Holterio aparatą vaikui galima uždėti savaitei. Tai ypač svarbu, kai vaikas alpsta kartą per savaitę. Tačiau būna, kad alpimai kartojasi vieną kartą per mėnesį ar kartą per pusmetį. Tokiu atveju dar sudėtingiau užfiksuoti kardiogramą alpimo metu. Toks pacientas siunčiamas į tretinio lygio gydymo įstaigą, kur gali būti implantuojamas poodinis registratorius.

Dabar, kai Respublikinės Šiaulių ligoninės vaikų ligų klinikos Konsultacijų skyriuje dirbantys vaikų kardiologai gali naudotis dviem Holterio aparatais bei programine įranga duomenų analizei, pacientui, kuriam reikalingas Holterio monitoravimas, nebereikia laukti eilės. Vaikų kardiologė Alma Tallat-Kelpšienė sako, kad tuo metu, kai vienas vaikas, kuriam atliekamas šis tyrimas, išvyksta namo, kabinete visada yra kitas aparatas, kuris tvirtinamas pacientui, kai standartinis elektrokardiografijos tyrimas nesuteikia reikiamos informacijos.

Holterio monitoravimas – pagal poreikį

Ilgalaikis elektrokardiogramos įrašymas yra naudingiausias metodas aritmijoms dokumentuoti, norint nustatyti, ar tokius simptomus kaip krūtinės skausmą, pernelyg stiprų ir greitesnį širdies plakimą ar alpimą sukelia širdies aritmijos. Gydytojams svarbi ir galimybė įvertinti medikamentinio aritmijos gydymo tinkamumą, patikrinti didelės rizikos širdies ligomis sergantiems pacientams. Pavyzdžiui, sergantiems hipertrofine kardiomiopatija arba pooperaciniu laikotarpiu po tokių operacijų, po kurių dažnai atsiranda aritmijos, pvz. Fontano tipo operacijos. Galima ir įvertinti galimą protarpinį širdies stimuliatoriaus gedimą pacientams, kuriems implantuotas širdies stimuliatorius, nustatyti miego poveikį potencialiai gyvybei pavojingų aritmijų išsivystymui.

Tyrimo Holteriu prireikia, kai vaikas skundžiasi galvos svaigimu, skausmais širdies plote, labai dažnu širdies plakimu, alpimu. Šių simptomų priežastis gali būti ir sinusinio mazgo silpnumo sindromas ar atrioventrikulinė  blokada bei paroksizminės tachikardijos. Ritmo ir laidumo sutrikimai  gali atsirasti tam tikrų širdies ydų atvejais, persirgus miokarditu, sergant kardiomiopatija, po kai kurių širdies ydų operacijų. Bet didesnė ritmo ir laidumo sutrikimų dalis būna struktūriškai sveikoje širdyje, kaip ir šiems dviem pacientams. Todėl nualpus vaikui be akivaizdžios širdies ligos vaikų kardiologui tenka spręsti  sudėtingą diagnostikos galvosūkį.

Nesudėtinga procedūra

Pasak vaikų kardiologės Almos Tallat-Kelpšienės, Holterio monitoravimas ir yra širdies stebėjimo procedūra širdies ritmo sutrikimams nustatyti. Tuo atveju, kai įprasta elektrokardiograma nesuteikia pakankamai informacijos, vaikų kardiologas gali skirti Holter monitoravimą, kuris gali ir 24 valandas, ir savaitę matuoti širdies ritmo būklę. Elektrokardiograma tokiu būdu yra registruojama, pacientui gyvenant įprastą kasdienį gyvenimą.

Duomenys, gauti nešiojant Holterio monitorių, reikalingi diagnozuojant širdies aritmijas, plakimą bei labiausiai bauginančius nepaaiškinamus alpimus. Monitoravimas taikomas ir naujagimiams.

Vaikų ligų klinikos pacientai bei ambulatoriškai gydomi vaikai dėl šios procedūros atvyksta į Konsultacijų skyriaus kardiologo kabinetą. Bendrosios praktikos slaugytojos Austėja Zabitytė, Aušra Koskuvienė ir  Aldona Survilienė pasirengusios prireikus uždėti Holter aparatą. Anot slaugytojos A. Zabitytės, nesvarbu kokio amžiaus vaikas, visiems vienodai tam tikrose vietose ant krūtinės pritvirtinami maži elektrodai. Tai – neskausmingi lipdukai, kurie yra laidais prijungti prie nešiojamo prietaiso, dirželiais pritvirtinamo prie juosmens.

Vaiko bei jį atlydėjusio asmens gali būti paprašyta registruoti emocijas. Pavyzdžiui, jei vaikas verkė, susipyko ar išsigando, reikia užrašyti pakitusios emocijos laiką. Taip pat slaugytoja pataria vaikui pasportuoti, ypač kai pastebėta, kad širdies veikla sutrinka fizinio krūvio metu. Naujai įsigytas aparatas taip pat turi specialų mygtuką, kurį vaikas gali paspausti, kai jaučia širdies veiklos pakitimą: stipresnį plakimą, skausmą. Naujieji prietaisai veikia iki 7 parų, tačiau kol kas tokio ilgo širdies veiklos tyrimo neprireikė. Įprastai vaikas aparatą nešioja 24-48 valandas. 

Pasibaigus Holterio monitoravimo laikui ir pacientui atvykus į kabinetą, bendrosios praktikos slaugytoja nuima pritaisą ir nuklijuoja lipdukus. Gydytoja vaikų kardiologė iš aparato išima SIM kortelę ir  pagal joje užfiksuotus duomenis kompiuteryje analizuoja elektrokardiogramą bei nustato širdies veiklos sutrikimą.

Kada suskaudus gerklę reikia antibiotikų?

Gerklės skausmas visiems gerai pažįstamo peršalimo palydovas – kartu su nosies užgulimu, sloga, čiauduliu ir kosuliu. Tačiau gerklės skausmo priežastis gali būti rimtesnė liga, kuria susirgę be gydytojo pagalbos neapsieisime.

Viena iš jų – gripas, jo simptomai yra aukšta temperatūra, užgulta krūtinė, sausas kosulys, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmas, silpnumas. Ši liga pavojinga dėl galimų komplikacijų: bronchito, sinusito, plaučių uždegimo, meningito, širdies raumens uždegimo miokardito. Todėl susirgus gripu patariama kreiptis į gydytoją.

Nei peršalimas, nei gripas, jeigu neišsivysto bakterinė komplikacija, antibiotikais negydomas. Šie vaistai virusų neveikia – antibiotikus gali skirti gydytojas susirgus bakterine infekcija.

Skauda gerklę sergant faringitu. Tai virusų arba bakterijų sukeltas ryklės uždegimas. Ligoniui skauda ryjant maistą, silpna, kamuoja karščiavimas, raumenų skausmas. Virusinė liga praeina per keletą dienų, užtenka simptomus malšinančių preparatų. Bakterinis faringitas gydomas gydytojo skirtais antibiotikais.

Gerklės skausmo priežastis gali būti gerklų gleivinės uždegimas laringitas, kurį dažnai išprovokuoja peršalimas. Tai mažų vaikų liga, kurią dažniausiai sukelia virusai. Išskirtinis laringito simptomas yra lojimą primenantis kosulys, užkimimas, gali pakilti temperatūra. Ligai progresuojant, darosi sunku įkvėpti, gali atsirasti dusulys, dėl kurio tenka vykti pas gydytoją.

Stiprus ryklės skausmas kamuoja sergant gomurio tonzilių uždegimu tonzilitu (dar vadinamu angina). Ligai būdingas skausmingas rijimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas. Gydant tonzilitą, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali prireikti antibakterinių vaistų arba antibiotikų.

Gerklę skauda ir sergant alergija. Dulkės, žiedadulkės ir kiti alergenai ją dirgina ir gali sukelti uždegimą. Kartu su gerklės skausmu atsiranda tipiški alergijos simptomai, pavyzdžiui, akių niežėjimas, paraudimas ir ašarojimas, nosies užgulimas, vandeninga sloga ir čiaudulys.

Kaip numalšinti gerklės skausmą?

Gerklės gleivinę svarbu drėkinti, todėl gerkite daug skysčių, kurie padės pašalinti ligos sukėlėjus. Nuraminti gerklę padės ne per karšta arbata arba sultinys. Pasirūpinkite tinkama oro drėgme namuose – dažniau vėdinkite. Jeigu oras vis tiek sausas, įjunkite drėkintuvą. Galima apmuturiuoti kaklą šaliku arba užsidėti kompresą su pakaitinta druska. Šiluma skatina aktyvią kraujotaką, o su krauju atiteka daugiau imuninių ląstelių, kurios kovoja su liga. Taip pat svarbus poilsis, suteikiantis organizmui jėgų susidoroti su liga.

Sumažinti skausmą, esant gerklės uždegimui, gali ir ledai – vėsindami jie suteikia vietinę nejautrą. Tačiau tik trumpam, o dažniausiai juose yra daug cukraus, kuris stiprina uždegimą ir silpnina imunitetą.

Dezinfekuoti gerklę galite naminėmis priemonėmis – skalaudami tirpalu su druska ar medetkų, ramunėlių, čiobrelių nuoviru. Skalavimui galima pasigaminti druskos tirpalą: šilto vandens stiklinėje išmaišykite šaukštelį druskos.

Puiki naminė priemonė medus, turintis antibakterinių ir antivirusinių savybių. Jį išmaišykite šiltame gėrime arba iš lėto šiek tiek jo suvalgykite. Antiseptiškai veikia kitas bičių produktas – propolis, dar vadinamas bičių pikiu.

Tradicinis receptas – karštas pienas su medumi iš tikro gali pakenkti. Pienas skatina gleivių gamybą ir tai dar labiau sustiprina nemalonius simptomus. Be to, karštame piene medus praranda savo naudingąsias savybes.

Skaudančiai gerklei padės vietinio poveikio priemonės: skausmą malšinantys purškalai, tabletės, pastilės, skalavimo skysčiai. Tokios priemonės turi drėkinamųjų, antiseptinių bei uždegimą mažinančių medžiagų. Vaistinėse galima rasti įvairių purškalų ir tablečių, turinčių natūralių gerklės skausmą malšinančių ir dezinfekuojančių augalinių medžiagų, pavyzdžiui, čiobrelių, propolio, medaus. Purškiami preparatai gerai pasiekia užpakalinę ryklės sienelę ir padengia gleivinę – taip ją apsaugodami.

Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją

Jei po savaitės savijauta nepagerėjo, gerklės skausmas nepraeina, metas kreiptis į gydytoją. Tai turėtų būti padaryta kuo greičiau, jeigu atsirado šie simptomai:

• stipriai skauda gerklę,
• pasunkėjo kvėpavimas,
• sunku nuryti seiles ir išsižioti,
• temperatūra didesnė nei 38 laipsniai,
• sunku pajudinti kaklą.

 Parengė Undinė Gilė

Užkrėsti gali dar nepajutęs ligos požymių žmogus

Virusinės žarnyno infekcijos plinta greitai: vos palietus užkrėstą objektą ar suvalgius tokį maisto produktą, nes užtenka nedidelio kiekio viruso dalelių. Plinta virusai ir per vandenį.

Vaikai ypač greitai užsikrečia darželiuose ir mokyklose. Virusai tykoja ant žaislų, stalų ir kitų daiktų paviršių, kuriuos palietus gali lengvai patekti į organizmą. Be to, virusai ilgai išsilaiko aplinkoje. Užkratas taip pat plinta per nešvarias rankas, pamiršus jas nusiplauti išėjus iš tualeto ar prieš valgį. Galime užsikrėsti per orą, jeigu čiaudėdamas ar kosėdamas sergantysis neužsidengs burnos ir nosies.

Iš pradžių jokių simptomų nepajusime: inkubacinis periodas trunka 1–3 dienas, tačiau jau tada galima užkrėsti kitus. Po to sveikata pablogėja: atsiranda viduriavimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, galvos svaigimas, temperatūra gali pakilti iki 38,5 °C ir daugiau. Gali atsirasti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai: gerklės skausmas, kosulys ir sloga. Ūminis viduriavimas paprastai trunka keletą dienų, bet kartais užsitęsia iki dviejų savaičių.

Didelis pavojus, kurį sukelia žarnyno infekcijos – dehidratacija:

Vemiant ir viduriuojant greitai netenkama vandens ir elektrolitų. Vanduo atlieka svarbias gyvybines funkcijas: palaiko kūno temperatūrą, dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose ir pasisavinant maisto medžiagas. Kartu su juo pasišalina kenksmingos medžiagos, apykaitos produktai.

Mažas vaikas skysčių netenka daug greičiau nei suaugęs žmogus. Svarbu atkreipti dėmesį į dehidratacijos požymius, tai:

• retas šlapinimasis ir patamsėjęs šlapimas;
• troškulys, nesiliaujantis net išgėrus daugiau vandens;
• sausa oda, išsausėjusios ir įtrūkusios lūpos;
• silpnumas ir nuovargis;
• sutrikusi dėmesio koncentracija;
• galvos skausmas;
• šaltkrėtis ir raumenų spazmai.

Kad išvengtume dehidratacijos, viduriuojant svarbu dažnai nedideliais kiekiais gerti vandenį. Netekus daug skysčių, prireikia ir elektrolitų tirpalo. 

Ligos sunkumą lemia amžius ir sveikata

Dažniausiai žarnyno infekcijas sukelia rota- bei norovirusai. Rotavirusinė infekcija, kurios simptomai daugeliui gerai žinomi, yra viena iš labiausiai paplitusių ligų, kuria ypač dažnai serga vaikai. Rotavirusai sparčiai plinta ir lengvai perduodami. Patekę į organizmą jie išskiria toksinus, taip sukeldami enteritą (plonosios žarnos uždegimą). 

Inkubacinis periodas trunka nuo vienos iki dviejų dienų. Liga prasideda staiga: atsiranda pykinimas, vėmimas, pakyla temperatūra, prasideda viduriavimas, kamuoja pilvo skausmai. Viduriuojama net iki 20 kartų per dieną, o su išmatomis išsiskiria virusai. Gali atsirasti ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai. Suaugusieji šia liga serga lengviau nei vaikai. Rotavirusai ypač pavojingi vaikams iki dvejų metų, nes labai greitai sukelia dehidrataciją.

Susirgus norovirusų sukelta žarnyno infekcija viduriuojama silpniau nei užpuolus rotavirusams. Liga paprastai trunka nuo vienos iki kelių dienų. Atsiranda kiti virusinei žarnyno infekcijai būdingi simptomai: vėmimas, pykinimas, šaltkrėtis, nuovargis. Šios infekcijos protrūkiai dažni uždaruose kolektyvuose, pavyzdžiui, mokyklose, ligoninėse.

Enterovirusinė infekcija – dažna jaunų žmonių ir vaikų liga. Be viduriavimo ir vėmimo ji gali sukelti odos bėrimus, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, kosulį ir slogą. Enterovirusų sukeltos infekcijos paprastai yra lengvesnės, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vaikams, simptomai gali būti stipresni.

Adeno-, kaip ir astrovirusų sukeltos žarnyno infekcijos simptomai panašūs į rotavirusinės ligos. Dažniausiai adenovirusinė liga užpuola vaikus. Paprastai simptomai lengvi, tačiau silpną imuninę sistemą turintys žmonės serga sunkiau.

Kaip gali padėti probiotikas – mieliagrybis Saccharomyces boulardii?

Užsikrėtus virusine žarnyno infekcija specifiniai vaistai neskiriami. Svarbiausia palengvinti simptomus ir išvengti dehidratacijos.

Į organizmą patekus virusams žarnyne susidaro sąlygos, kuriomis gali greitai daugintis blogosios bakterijos ir sumažėja gerųjų. Todėl susilpnėja apsauginė žarnyno funkcija, sutrinka virškinimas ir maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų pasisavinimas. Dar labiau pakenkia žarnyno veiklai patogenų išskiriamos toksinės medžiagos, dėl kurių sustiprėja infekcijos simptomai. Todėl svarbi užduotis – atkurti viduriuojant sutrikdytą žarnyno mikrobiotą.

Veiksmingiausias būdas tai padaryti – papildyti gerųjų bakterijų atsargas vartojant probiotikų preparatą. Probiotikai skirstomi į dvi grupes. Pirmajai priklauso preparatai, kuriuose yra gyvų gerųjų žarnyno bakterijų (bifido-, laktobakterijų). Antrąją grupę sudaro nebakteriniai preparatai, pagaminti iš mieliagrybio Saccharomyces boulardii. Tai savaime iš organizmo pasišalinantis probiotikas, kurio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau šis mieliagrybis atlieka panašias funkcijas kaip normali žarnyno mikrobiota – padeda atkurti natūralią bakterijų pusiausvyrą.

Išskirtinė mieliagrybio S. boulardii savybė – atsparumas skrandžio ir tulžies rūgštims. Todėl virškinamajame trakte jis išlieka gyvybingas.

Šio mieliagrybio probiotikas stabdo įvairių patogeninių mikroorganizmų augimą – skatina gamintis imunoglobuliną IgA, apsaugantį virškinamojo trakto gleivinę nuo išorinių patogenų bei surišantį toksinus. Todėl S. boulardii preparatas padeda sumažinti viduriavimo trukmę ir stiprumą sergant virusine žarnyno infekcija. Probiotiko preparatą patariama pradėti vartoti prasidėjus viduriavimui iš karto ir dar keletą dienų praėjus infekcijos simptomams.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Kokie yra COVID-19 ir gripo panašumai?

1. Tiek COVID-19, tiek gripas daugiausia paveikia kvėpavimo sistemą.

Abi infekcijas sukelia virusai (COVID-19 sukelia SARS-CoV-2, o gripą – gripo virusai), tačiau abi ligos skirtingiems žmonėms gali pasireikšti kitaip. Kai kuriems abiejų virusų sukeltos ligos praeina be simptomų arba simptomai lengvi. Kitiems žmonėms šios infekcijos sunkios ir prireikia gydytis ligoninėje. Ir COVID-19, ir gripas gali baigtis mirtimi.

Daugeliu atvejų COVID-19 ir gripas sukelia panašius simptomus: kosulį, slogą, gerklės ir galvos skausmą, karščiavimą, silpnumą.

Pajutus kurį nors iš sunkių ligos požymių, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Tai:

• pasunkėjęs kvėpavimas, ypač ramybės būsenoje, arba negalėjimas kalbėti rišliais sakiniais;
• sąmonės aptemimas arba netekimas;
• mieguistumas;
• nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje;
• šalta arba lipni oda, blyškus arba melsvas odos atspalvis;
• kalbos arba gebėjimo judėti praradimas.        

2. SARS-CoV-2 ir gripo virusai plinta taip pat.

Tiek SARS-CoV-2, tiek gripo virusai pirmiausia plinta tarp artimai kontaktuojančių žmonių, pavyzdžiui, kalbantis. Virusai gali plisti oru per užkrėstas mažas kvėpavimo takų skysčio daleles, kurios išsiskiria iš burnos ar nosies kosint, čiaudint, kalbant ar kvėpuojant. Sveikas žmogus gali užsikrėsti virusais, įkvėpęs sergančiojo kvėpavimo takų išskyrų dalelių, išpurkštų į orą iš nedidelio atstumo arba joms patekus ant gleivinių.

SARS-CoV-2 ir gripo virusai lengviau plinta prastai vėdinamose ir (arba) perpildytose vietose, taip pat – daug laiko praleidžiant toje pačioje patalpoje. Taip yra todėl, kad tokiais atvejais užkrėstos kvėpavimo takų išskyros gali likti pakibusios ore arba įveikti didesnį atstumą nei įprasta distancija tarp kalbančių žmonių.

Taip pat galite užsikrėsti liesdami paviršius ar daiktus, ant kurių yra gripo ar SARS-CoV-2 viruso dalelių, po to palietę akis, nosį ar burną.

3. COVID-19 ir gripas turi daug panašių rizikos veiksnių, kurie lemia sunkias ligas.

Dauguma žmonių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 ar gripo virusais, visiškai pasveiksta ir jiems nereikia gydytis ligoninėje, tačiau kai kuriems infekcija yra itin sunki ir gali būti mirtina. Niekas nėra apsaugotas nuo sunkios ligos ir mirties, tačiau kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms kyla didesnė sunkių pasekmių rizika. Tai:

• vyresnio amžiaus žmonės;
• bet kokio amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, širdies, kvėpavimo sistemos ligos, pavyzdžiui, astma ar LOPL (lėtinė obstrukcinė plaučių liga), inkstų, nervų sistemos, kepenų ar kraujodaros sistemos ligos. Taip pat – turintys medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas;
• žmonės, kurių imunitetas susilpnėjęs dėl ligos (ypač ŽIV ar vėžio) arba gydymo (pvz., steroidiniais vaistais);
• nėščiosios ir neseniai pagimdžiusios moterys.

Didesnė rizika užsikrėsti medikams ir medicinos srityje dirbantiems socialiniams darbuotojams, nes jie dažniau kontaktuoja su SARS CoV-2 ir gripo virusų nešiotojais.

4. Nuo COVID-19 ir gripo apsaugo tos pačios priemonės.

Tai padės nuo šių ligų apsaugoti save ir kitus:

• laiku pasiskiepykite nuo COVID-19 ir gripo, ypač jei yra sunkios infekcijos rizika;
• laikykitės kvėpavimo takų higienos ir kosėjimo etiketo, kosėdami ir čiaudėdami užsidenkite nosį ir burną alkūne arba servetėle;
• nepamirškite reguliarios rankų higienos;
• dėvėkite kaukę būdami perpildytose, uždarose arba prastai vėdinamose patalpose, jei jaučiate infekcijos simptomus, esant teigiamam COVID-19 ar gripo testo rezultatui, arba yra didesnė tikimybė susirgti sunkia COVID-19 ar gripo liga;
• likite namuose, jei jaučiatės blogai.

Atsiradus ligos simptomams, kreipkitės patarimo į medicinos specialistą.

Kuo skiriasi COVID-19 ir gripas?

1. Kai kurie COVID-19 ir gripo gydymo metodai skirtingi.

Svarbi abiejų infekcijų gydymo dalis yra bendroji ir palaikomoji terapija. Visiems, paguldytiems į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo komplikacijų (sukeltų COVID-19, gripo ar kitų priežasčių), taikoma deguonies terapija ir intensyviai palaikoma kvėpavimo funkcija, pavyzdžiui, dirbtine plaučių ventiliacija.

Taip pat yra specifinių gydymo būdų, kurie priklauso nuo to, koks virusas sukėlė ligą. PSO turi atskiras COVID-19 ir gripo gydymo rekomendacijas, kurios reguliariai atnaujinamos, kad atspindėtų naujus faktinius duomenis.

Siekiant sumažinti sunkių komplikacijų dažnį ir mirtingumą tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo, skiriami antivirusiniai vaistai. Kiekvienai ligai reikalingi skirtingi medikamentai. Vaistai gripui gydyti nepadeda nuo COVID-19 ir atvirkščiai. Rekomenduojami antivirusiniai vaistai ir kiti gydymo būdai priklauso nuo ligos sunkumo.

2. COVID-19 ir gripo profilaktikai naudojamos skirtingos vakcinos.

Skiepai nuo COVID-19 neapsaugo nuo gripo, o vakcinos nuo gripo nesuteikia apsaugos nuo COVID-19. Gripo ir COVID-19 vakcinos skirtingos: kiekviena jų apsaugo nuo komplikacijų ir mirties susirgus tik viena iš šių ligų.

Abiejomis vakcinomis galima pasiskiepyti vieno apsilankymo gydymo įstaigoje metu, tai yra saugu ir veiksminga. Skiepijimo nuo gripo ir COVID-19 rekomendacijas galite gauti medicinos įstaigoje.

Įrodyta, kad PSO patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 saugiai ir veiksmingai apsaugo nuo sunkių ligų ir mirties. Nuo 2021 metų visame pasaulyje buvo įskiepyta daugiau nei 13 milijardų vakcinų nuo koronaviruso dozių. Prioritetinės vakcinacijos nuo COVID-19 grupės yra vyresnio amžiaus žmonės, nutukę suaugusieji, sergantieji įvairiomis lėtinėmis ligomis. Taip pat – suaugusieji, paaugliai ir vyresni nei 6 mėnesių vaikai, kurių imunitetas nusilpęs dėl imunodeficitinės būklės, nėščios moterys, medicinos specialistai ir medicinos srityje dirbantys socialiniai darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su sergančiaisiais.

Vakcinos apsauga laikui bėgant silpnėja, todėl pakartotinai skiepytis nuo COVID-19 rekomenduojama praėjus 6–12 mėnesių po paskutinės dozės (priklausomai nuo rizikos grupės, taip pat vieną kartą per kiekvieną nėštumą).

Gripo vakcinos taip pat yra saugios ir veiksmingos, jos buvo naudojamos dešimtmečius. Gripo virusui, kaip ir daugeliui kitų virusų, būdingos įvairios atmainos. Kiekvienais metais išleidžiamos vakcinos skirtos kovoti su tuo metu plintančia viruso atmaina, kuri, kaip tikimasi, cirkuliuos artėjantį gripo sezoną. Todėl skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet, naudojant tą sezoną tinkamą vakciną. PSO rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo, kad būtų išvengta sunkios infekcijos didelės rizikos grupėse.

Abi vakcinos itin svarbios žmonėms, kuriems gresia sunkios COVID-19 ir gripo ligos

Šios vakcinos apsaugo nuo sunkių kiekvieno viruso sukeltų ligų, todėl reikia abiejų vakcinų, kad apsisaugotumėte ir nuo COVID-19, ir gripo. Nepamirškite, kad abiejomis ligomis – ir gripu, ir COVID-19 galite susirgti vienu metu.

Pagal PSO paskelbtą informaciją

Priežastis – ne tik šaltas oras

Vadinamoji šalčio alergija dažniausiai atsiranda žvarbiu, šaltu ir vėjuotu oru. Tai nėra tikroji alergija, kurią sukelia organizmo reakcija į iš aplinkos patekusią medžiagą, pavyzdžiui, maisto produktą, cheminę medžiagą, dulkių erkutes ir t. t. Alergija – tai stipri organizmo reakcija į tam tikras medžiagas, kurios paprastai nekenksmingos, tai yra į alergenus. Tačiau šaltis nėra alergenas, tiesiog jo sukeliamos reakcijos primena alergiją. Šalčio dilgėlinė – dar vadinama pseudoalergija – tai yra viena iš fizinės dilgėlinės rūšių.

Apsauginė reakcija į šaltį yra specifinė: gindamasis nuo jo organizmas perduoda signalą imuninėms ląstelėms, kurios išskiria biologiškai aktyvią medžiagą – histaminą. Jis ir sukelia alergijai būdingus simptomus.

Šalčiui pernelyg jautrūs žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip bėrimas pūgšlėmis, tarsi nusidilginus, niežulys ar deginimas. Šalčio dilgėlinė gali pažeisti ne tik veidą, bet irkaklo, rankų odą, gali ištinti lūpos. Požymiai paprastai atsiranda po šalčio poveikio praėjus kelioms ar keliolikai minučių.

Priežasčių daugiau negu žema oro temperatūra lauke. Ši dilgėlinė atsiranda ne tik žiemą, odos problemas ji gali sukelti ir vasarą, pavyzdžiui, išsimaudžius šaltame vandenyje arba suvalgius ledų. Jos priežastis bet kuriuo metų laiku gali būti oro kondicionierius, šaltas vanduo, šaltas maistas ir gėrimai, požymiai gali išryškėti palietus šaltą daiktą.

Reakcija į šaltį gali būti pavojinga

Šaltis gali sukelti pavojingą organizmo reakciją: pvz., laikant šaltą daiktą ar valgant šaltą maistą, gali ištinti rankos, lūpos. Sunkesniais atvejais patinsta liežuvis, burnos gleivinė, o dėl to užblokuojami kvėpavimo takai. Dėl reakcijos į šaltį gali staiga nukristi kūno temperatūra, atsirasti dusulys, širdies permušimai, net netenkama sąmonės. Sunkiausia šalčio dilgėlinės forma yra anafilaksinis šokas. Pajutus tokius požymius reikia skubiai kreiptis į gydytoją.

Šalčio dilgėlinė gali būti pirminė, kurios priežastys dažniausiai nėra aiškios, retai būna įgimta. Šią organizmo reakciją lemiančios antrinės priežastys – lėtinis uždegimas organizme, infekcijos, autoimuninės ir kitos ligos. Ši dilgėlinė gali netikėtai užklupti bet kokio amžiaus žmogų ir taip pat netikėtai praeiti.

Liga dažnai atsiranda kitomis alergijomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, maisto produktams, alergine astma ir kt. Vieniems šis negalavimas trunka kelis mėnesius, kitiems keletą metų, o iki tol reikia išmokti gyventi su liga.

Svarbu saugotis šalčio

Preliminariai pasitikrinti galite patys, atlikdami nesudėtingą ledo testą. Uždėkite ledo kubelį ant vidinės dilbio dalies ir laikykite, kol oda atšals. Jeigu oda paraus, pradės niežėti, patins, galite įtarti šalčio dilgėlinę.

Pastebėjus pirmuosius šalčio dilgėlinės požymius geriausia kreiptis į gydytoją. Neretai prireikia atlikti laboratorinius tyrimus, padėsiančius išsiaiškinti, ar nėra antrinių ligos priežasčių. Šią ligą nustatyti padeda specialus prietaisas, pagal jo duomenis galima išsiaiškinti, kokia temperatūra sukelia reakciją į šaltį.

Taip paprasta nebus, kad išgersite vaistų ir šalčio dilgėlinę išsigydysite. Tačiau galite palengvinti jos simptomus. Gyvendami su šia liga stenkitės vengti jos priežasties, t. y. šalčio. Nors žiemą žvarbaus oro tikrai neišvengsime, galime pasitelkti visas įmanomas apsaugos nuo šalčio priemones, kurios padės susilpninti ligos simptomus. Lauke šiltai apsirenkite, avėkite šiltus batus, nepamirškite pirštinių ir šaliko. Neužsibūkite ilgai šaltyje, venkite šaltų gėrimų ir maisto, prauskitės šiltu vandeniu.  

Taip pat svarbu tinkamai rūpintis oda. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama naudoti nuo šalčio apsaugantį kremą – nors ir šaltukas nedidelis. Specialus kremas odos paviršiuje sudaro apsauginę plėvelę. Kad spėtų įsigerti į odą, tepkite jį maždaug prieš pusvalandį iki išėjimo į lauką.

Odos reakciją į šaltį susilpnins ir vaistai nuo alergijos: gydytojas gali skirti antihistamininį vaistą. Jeigu neturite gydytojo išrašytų vaistų, galite vartoti nereceptinį preparatą. Gydant šalčio dilgėlinę gali būti taikomas atsparumo didinimo metodas: pamažu pratinantis prie šaltų paviršių, sukeliant minimalias alergines reakcijas. Taip organizmas treniruojamas vis geriau toleruoti alerginę reakciją provokuojančius veiksnius.

Parengė Undinė Gilė

Itin svarbus mikroelementas

Geležis atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų, be kurių negalime egzistuoti. Šis mikroelementas būtinas deguonį pernešančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose) esančio baltymo hemoglobino gamybai.

Geležies yra raumenyse, kai kurių fermentų sudėtyje. Ji reikalinga kai kurių hormonų sintezei, centrinės nervų sistemos veiklai. Būtina normaliam vystymuisi, augimui, pažintinių funkcijų palaikymui – taigi ypatingai svarbi kūdikiams ir vaikams. Be to, šis mikroelementas reikšmingas ir apsaugai nuo įvairiausių ligų – padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą.

Geležies atsargos kaupiasi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Daugiausia ji yra feritino pavidalo. Taigi, baltymo feritino kiekis  geriausiai atspindi geležies atsargas organizme. Jeigu senkančios atsargos ilgai nepapildomos, gali užklupti viena iš paplitusių anemijos formų – geležies stokos anemija.

Kada galime įtarti, kad pritrūkome geležies?

Iš pradžių geležies stokos galime nepastebėti. Mat, reikiamą jos kiekį organizmas gauna iš sukauptų atsargų. Tačiau joms mažėjant atsiranda greitas nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, nusilpsta raumenys. Pakinta išvaizda: išblykšta ir sausėja oda, slenka plaukai, lūžinėja nagai, trūkinėja lūpų kampučiai. Trūkstant geležies gali kamuoti krūtinės skausmas, dažnas širdies plakimas, net dėl menko fizinio krūvio atsirandantis dusulys. Būdingi skonio pokyčiai – noras valgyti ledą, kreidą, žemę ar molį.

Pritrūkus šio mikroelemento galvos smegenys prasčiau aprūpinamos deguonimi, todėl sunku susikaupti, sumažėja darbingumas ir gebėjimas mokytis, dažniau palaužia infekcijos.

Jei pastebėjote kuriuos nors iš šių požymių, vertėtų kreiptis į gydytoją ir gali tekti atlikti feritino tyrimą. Bendrasis kraujo tyrimas ne visada atspindi šio mikroelemento trūkumą – hemoglobino koncentracija sumažėja jau išnaudojus geležies atsargas.

Kas lemia geležies stoką?

Geležies turėtume gauti iš maisto produktų, o daugiausia jos gali suteikti  raudona mėsa (jautiena, kiauliena, ėriena), turi jos vištiena ir žuvis. Jei tokio maisto valgote per mažai, galite pritrūkti šio mikroelemento, o ilgainiui atsiranda liga – geležies stokos anemija.

Didelis geležies stokos pavojus gresia vegetarams ir veganams, atsisakantiems valgyti mėsą, kurioje daug šio mikroelemento biologiškai prieinama forma. Todėl jiems tenka vartoti geležies preparatus.

Geležies pritrūkstame ne tik per mažai jos gaudami su maistu. Moterys praranda šio mikroelemento per mėnesines, itin daug – gausiai kraujuodamos. Netenkama jo esant lėtiniam kraujavimui, kurį lemia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, Krono liga, opinis kolitas, onkologinės žarnyno ligos, išangės įplėšos, hemorojus. Kraujavimas iš virškinamojo trakto gali atsirasti vartojant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

Iš maisto į organizmą patekusi geležis į kraują absorbuojama plonojoje žarnoje. Tačiau jos pasisavinimą sutrikdo įvairios virškinamojo trakto ligos, pavyzdžiui, celiakija, uždegiminės žarnyno ligos, sumažėjęs skrandžio rūgštingumas.

Geležis labai svarbi nėštumo metu, ji būtina placentai, vaisiaus augimui, apsaugo nuo komplikacijų gimdant. Jos stokos rizika didesnė neišnešiotiems ir gimusiems labai mažo svorio kūdikiams. Jei vaisius negaus reikiamo kiekio geležies, gimusiam vaikui neužteks jos atsargų. Motinos piene geležies nedaug, tačiau ji ypatingai gerai pasisavinama. Be to, jeigu geležies netrūko mamai nėštumo metu, kūdikiui jos atsargų užteks pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Po pusmečio mažylis turi papildomai gauti geležies su maistu.

Tėvams vertėtų susirūpinti, ar netrūksta šio mikroelemento paaugliui, nes brendimo periodu jo reikia daugiau. Geležies kiekį turėtų periodiškai stebėti anksčiau jos stoką patyrę žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis ir kraujo donorai.

Vartoti geležies preparatą tenka ilgai

Trūkstant geležies, jos atsargų papildymui paprastai rekomenduojamas šio mikroelemento preparatas. Geležies kiekio atkūrimas ir anemijos gydymas gali užtrukti keletą mėnesių, kai kuriais atvejais dar ilgiau. Todėl teks būti kantriems. Tais gyvenimo periodais, kai geležies poreikis didesnis, užtektinai nevalgant daug jos turinčio maisto, ypač vegetarams ir veganams, taip pat – sutrikus jos pasisavinimui dėl ligos, geležies preparatą gali tekti vartoti profilaktiškai.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Virusai nebijo žemos temperatūros

Virusų, sukeliančių ūmias žarnyno infekcijas, yra daugiau, pavyzdžiui, enterovirusai, astrovirusai, adenovirusai. Atskirti šias infekcijas nelengva, o dažnai ir nėra svarbu, nes visos jos gydomos tomis pačiomis simptomus slopinančiomis priemonėmis.

Norovirusinė infekcija – lengvesnė, daug sunkesnę ligą sukelia rotavirusai. Pastarieji ypač pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams, nes ilgiausiai trunka viduriavimas ir karščiavimas, gali kamuoti aukšta temperatūra. Iki dvejų metų amžiaus sunkesne ar lengvesne rotavirusine infekcija perserga beveik visi vaikai. Todėl nuo šio viruso sukeliamos ligos sukurti skiepai. Paskiepytas vaikas taip pat gali susirgti, tačiau skiepai apsaugo nuo sunkios ligos formos. Suaugusiesiems liga yra lengvesnė arba besimptomė.

Viena iš būdingų žarnyno infekcijas sukeliančių virusų savybių – gebėjimas išgyventi esant žemai temperatūrai. Taip pat jie ilgai išsilaiko ant įvairių paviršių: durų rankenų, vandens čiaupo, ant rankų, užkrėstame vandenyje. Be to, ligai atsirasti užtenka labai mažo virusų kiekio.

Šaltuoju metų laiku virusinėmis infekcijomis vaikai serga dažniau dar ir dėl to, kad ilgai būna uždarose patalpose, pavyzdžiui, darželiuose, mokyklose, būreliuose, kur palankios sąlygos plisti infekcijai.

Bet kokios virusinės infekcijos šaltiniai sergantys, sveikstantys žmonės, virusą gali perduoti ir sergantieji besimptome ligos forma. Užkratas platinamas net inkubaciniu periodu, kai dar neišryškėja ligos simptomai. Virusų gali būti maiste ir vandenyje, ant žaislų ir kitų daiktų, kuriuos vaikai kišasi į burną. Nenusiplovę rankų ir dalindamiesi daiktais jie lengvai perduoda užkratą vienas kitam. Todėl ūminis virusinis viduriavimas – ypač dažna vaikų iki 5 metų liga.

Didelis viduriavimo pavojus – dehidratacija

Per burną patekę į žarnyną virusai pradeda aktyviai daugintis, pažeidžia jo ląsteles. Dėl virusų išskiriamų toksinų žarnyne padaugėja skysčių, kurie lemia viduriavimą. Ūminis virusinis viduriavimas paprastai trunka neilgai – liaujasi po 2–3 dienų, tačiau gali užsitęsti. Viduriuojantį žmogų gali kamuoti pilvo skausmai, vėmimas, kai kuriems prisideda peršalimo požymiai: kosulys, sloga, gerklės skausmas.

Nesunkų vaiko ar suaugusiojo viduriavimą galima išsigydyti namuose. Tačiau jeigu viduriuojama gausiai ir dažnai, atsiranda kraujo priemaiša, per dvi paras būklė negerėja arba blogėja, pastebėjus dehidratacijos požymius, visada, kai serga kūdikis, reikia kreiptis į gydytoją. 

Gausus viduriavimas gali sukelti sunkią dehidrataciją. Dėl prarandamų skysčių viduriavimas ypač pavojingas mažiems vaikams ir nusilpusiems žmonėms. Tai yra rimčiausia žarnyno infekcijos problema, nes netenkama ne tik vandens, bet ir elektrolitų – tokių kaip magnis, kalcis, natris ir kalis.

Todėl viena iš svarbiausių užduočių užklupus viduriavimui – atkurti prarastus skysčius. Gerti reikia dažnai ir nedideliais kiekiais. Esant ūminiam viduriavimui, skysčiams ir elektrolitams atkurti gali prireikti rehidracijos tirpalo. Ar užtektinai vartojame skysčių, rodo šlapinimosi dažnumas, šlapimo kiekis ir spalva. Jis turi būti šviesiai geltonas arba skaidrus.

Žala žarnyno mikrobiotai

Bet kokios priežasties sukeltas viduriavimas sudaro sąlygas sparčiai plisti ir daugintis patogeninėms bakterijoms. Todėl sumažėja naudingųjų mikroorganizmų, t. y. išsibalansuoja žarnyno mikrobiota. Dėl smarkiai pakitusios mikrobiotos sudėties pažeidžiamas normalus žarnyno gleivinės apsauginis barjeras.

Patogeninių mikroorganizmų gaminamos toksinės medžiagos sutrikdo žarnyno veiklą. Viduriuojant netenkama ir vitaminų bei mineralų, suprastėja maistinių medžiagų pasisavinimas, silpnėja imunitetas.

Subalansuota mikrobiota yra būtina virškinimo sistemos darbui, maistinių medžiagų įsisavinimui ir imuninės sistemos veiklai. Todėl esant bet kurios kilmės viduriavimui itin svarbu atkurti normalią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.

Mieliagrybio probiotikas – pagalba viduriuojant

Dėl savo veikimo mechanizmo, padedančio atkurti žarnyno mikrobiotos balansą, ir antimikrobinio aktyvumo, svarbi pagalbos priemonė viduriuojant yra probiotikai.

Vienas iš nebakterinių probiotikų – unikaliomis savybėmis pasižymintis mieliagrybis Saccharomyces boulardii. Šio mieliagrybio nėra mikrobiotos sudėtyje. Tačiau S. boulardii veikia žarnyne kaip normali mikrobiota. Jis slopina patogeninių mikroorganizmų ir jų toksinų poveikį, todėl mažina virusinės infekcijos sukeltą žarnyno uždegimą. Šis mieliagrybis, patekęs į žarnyną, ten neišlieka visam laikui – jis pasišalina nutraukus probiotiko vartojimą.

Svarbi tokio probiotiko savybė – atsparumas skrandžio rūgščių poveikiui. Tai lemia gyvybingumą visame virškinamajame trakte. Šis mieliagrybis yra 10 kartų didesnis nei bakterija, todėl jis padengia didesnį žarnų sienelių plotą – suteikdamas geresnę apsaugą nuo patogeninių mikroorganizmų. S. boulardii blokuoja jų prisitvirtinimą prie žarnyno gleivinės, neleidžia prasiskverbti į žarnyno ląsteles.

Saccharomyces boulardii, veikdamas infekcijos sukėlėjus, padeda atkurti normalią žarnyno mikrobiotą. Todėl sumažėja viduriavimo dažnis ir trukmė, mažiau prarandama skysčių, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas. Šio probiotiko preparatą geriausia pradėti vartoti nuo pat viduriavimo pradžios.

Parengė sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

Aplink tyko daugybė virusų

Peršalimu vadiname virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Tai yra ne viena konkreti liga, o grupė panašių simptomų, kuriuos sukelia skirtingi virusai. Ligą gali sukelti daugiau nei 200 virusų. Itin paplitusi rinovirusų sukelta infekcija, kuriai būdingi įprasti peršalimo ligų požymiai. Paragripo infekcijos išskirtinis požymis užkimęs balsas, vargina sloga, sausas kosulys, užgulta nosis, tačiau nebūdingas karščiavimas. Adenovirusai gali lemti ir peršalimo ligai būdingus požymius, ir papildomus negalavimus. Gali kamuoti sunkus karščiavimas, stiprus gerklės skausmas, konjunktyvitas (akių junginės uždegimas) ir viduriavimas.

Itin pavojingos ligos, galinčios lemti sunkius simptomus, koronavirusų sukelta COVID-19 ir gripas. Šioms infekcijoms būdingas didelis karščiavimas, sudėtingesnė ligos eiga ir didesnė komplikacijų tikimybė. Respiracinis sincitinis virusas (RSV) suaugusiesiems sukelia lengvus, panašius į peršalimą, simptomus. Tačiau ši liga ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.

Nors įvairūs virusai sukelia šiek tiek skirtingus simptomus, tačiau yra daug panašių požymių. Ligos pradžioje kamuoja sausas, varginantis kosulys. Išskyros iš nosies pirmomis dienomis gali būti skaidrios ir vandeningos, tačiau vėliau sutirštėja. Gerklę gali perštėti arba vargina stiprus skausmas ryjant. Tipiški peršalimo ligų požymiai yra čiaudulys, nosies užgulimas. Temperatūra vaikui gali pakilti iki 39 °C. Dar gali prisidėti galvos skausmas, mieguistumas ir nuovargis.

Virusinės ligos vaikams sunkesnės

Virusų sukeliamomis ligomis užsikrečiama labai greitai. Juos lengvai perduoda sergantis žmogus. Kosėdamas, čiaudėdamas ar kalbėdamas jis į orą išskiria mažus lašelius, kuriuose yra virusų. Rizika užsikrėsti ypač didelė ten, kur susirenka daug žmonių – viešajame transporte, biuruose, vaikų darželiuose, mokymo įstaigose.

Peršalimo ligas sukeliantys virusai išgyvena kelias valandas. Sveikas žmogus gali susirgti palietęs užkrėstą paviršių, o po to nešvariomis rankomis – nosį ar akis. Virusai lengviau į organizmą prasiskverbia peršalus, nes tuomet susilpnėja imunitetas.

Nors nesunkios peršalimo ligos praeina be rimtų pasekmių, tačiau egzistuoja ir komplikacijų tikimybė. Vaikams peršalimas gali būti sunkesnis ir dažniau sukelti komplikacijų, todėl tėvams svarbu atidžiai stebėti vaiko būklę ir simptomams sustiprėjus nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Viena iš komplikacijų yra sinusitas: prienosinių ančių – sinusų uždegimas. Išskirtiniai šios infekcijos požymiai kaktos, nosies ir akių skausmas, tirštos, pūlingos išskyros iš nosies. Peršalimo liga gali komplikuotis vidurinės ausies uždegimu, kuriam būdingas stiprus ausies skausmas ir dažnai suprastėja klausa.

Bronchitas pasireiškia užsitęsusiu kosuliu, skrepliavimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, skausmu už krūtinkaulio, karščiavimu. Peršalimo komplikacija gali būti plaučių uždegimas. Tuomet vargina užsitęsęs karščiavimas, kosulys, gali atsirasti dusulys, bendras silpnumas. Komplikuojasi peršalimas ir tonzilitu. Tai tonzilių uždegimas, lydimas stipraus gerklės skausmo ir karščiavimo.

Kaip gydomės?

Susirgus svarbu išsiaiškinti, ar neužklupo rimtesnė liga: gripas, COVID-19 ar RSV. Todėl vertėtų atlikti antigenų testą, kurį įsigysite vaistinėje. Įtarę vaikui vieną iš šių ligų nedelskite kreiptis į gydytoją.

Nesunkios peršalimo ligos, pažeidžiančios viršutinius kvėpavimo takus, gydymo tikslas – palengvinti simptomus. Gydant vaiką vartojami tik specialiai vaikams skirti vaistai ir griežtai laikomasi jų dozių. Nepamirškite, kad antibiotikai virusinių infekcijų neveikia – jie netinka šioms ligoms gydyti, nebent prisijungia bakterinė komplikacija. Be to, galima vartoti tik konkrečiu atveju gydytojo skirtus antibiotikus.

Svarbu išvalyti sloguojančio vaiko nosį, o mažyliams, kurie negali išsipūsti nosies, padės aspiratorius. Pakilus aukštai temperatūrai duodami vaikiški karščiavimą mažinantys vaistai. Stengiamasi, kad mažylis vartotų pakankamai skysčių.

Greita pagalba susirgusiam vaikui – inhaliacijos

Greičiau išsigydysite, jei namuose turėsite inhaliatorių. Pagrindinis inhaliatoriaus privalumas gydant kvėpavimo takų ligas yra galimybė pristatyti vaistus tiesiai į ligos pažeistą kvėpavimo takų vietą. Tai yra veiksmingas virusinių ligų gydymo būdas, palengvinantis jų simptomus. Inhaliacijoms gydytojas paskirs tinkamą vaistų tirpalą. Pvz., tirpalas inhaliacijoms „Tacholiquin“, sumažina kvėpavimo takų gleivinės paburkimą ir taip padeda tirštam sekretui bei gleivėms išsiskirti ir pasišalinti iš kvėpavimo takų.

Vienas iš tinkamų mažiems vaikams yra tinklelinis inhaliatorius. Su juo itin patogu atlikti procedūrą ir sėdinčiam, ir gulinčiam, ir bet kuria veikla užsiimančiam vaikui. Mat šis prietaisas mažas ir lengvas. Be to, vaikas nepatirs diskomforto, nes tinklelinis inhaliatorius tyliai veikia. Jį galės naudoti ir visi kiti šeimos nariai.

Tinklelinis inhaliatorius bus naudingas įvairiose ligos stadijose: prietaisas vaistą paverčia mažytėmis dalelėmis (aerozoliu), kurios gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus – ir į bronchus, ir į plaučius. Dėl ​​tokio poveikio inhaliacijos šiuo prietaisu yra itin veiksmingos sergant įvairiomis kvėpavimo takų ligomis.

Renkantis inhaliatorių reikia atkreipti dėmesį į išpurškiamų dalelių dydį. Apatiniams kvėpavimo takams reikalingos 1–3 mikronų aerozolio dalelės, nes didesnės užsilaiko gerklėje ir gydymas nėra efektyvus. Taip pat svarbu, kiek procentų 1–3 mikronų dalelių išpurškia inhaliatorius (įkvepiama frakcija). Turėtų būti > 70 % mažų aerozolio dalelių.

Parengė Undinė Gilė

Ligai nustatyti pasidarome greitąjį testą

Susirgusieji COVID-19 dažnai skundžiasi nesunkiais negalavimais: gerklės perštėjimu, nosies užgulimu, sloga, kosuliu, bendru silpnumu. Dalis sergančiųjų kelias paras stipriau karščiuoja: temperatūra pakyla iki 39 °C. Panašūs ir gripo požymiai. Dabartinės COVID-19 infekcijos skirtumas nuo ankstesnių sezonų tas, kad ji paprastai nebesukelia anksčiau kamavusio tokio tipinio požymio kaip uoslės dingimas. Sergantieji COVID-19 dažnai skundžiasi stipriu galvos skausmu ir nugaros skausmais.

Kadangi virusinių infekcijų simptomai panašūs, sunegalavus geriausia namuose atlikti greitąjį antigenų testą. Tačiau jį tenka kartoti po kelių dienų, nes iš pradžių testo rezultatas gali ligos neparodyti.

COVID-19 gydymas yra simptominis, panašus kaip sergant paprasta peršalimo liga: pastilės nuo gerklės perštėjimo, atsikosėjimą lengvinantys preparatai, karščiavimą ir skausmą malšinantys vaistai, nosies plovimas jūros vandeniu.

Tačiau COVID-19 liga galima susirgti sunkiau, tada kamuoja didelis karščiavimas, dusulys ir kt. Taip pat ši infekcija grėsminga dėl komplikacijų: pneumonijos (plaučių uždegimas), ūmaus kvėpavimo nepakankamumo ir kitų.

Viena dažniausių gripo pasekmių – plaučių uždegimas. Gripas gali komplikuotis į bronchitą, sinusitą, širdies, smegenų ir raumenų audinių uždegimą. Gripas ir COVID-19 lėtinėmis ligomis sergantiems suaugusiesiems ir vaikams sukelia šių ligų paūmėjimą.

Todėl rizikos grupėms priskiriamiems žmonėms, turintiems didelę tikimybę susirgti sunkia ligos forma, skiriamas specifinis antivirusinis gydymas. T. y. vyresniems, anksčiau sirgusiems sunkia ligos forma žmonėms, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis. Susirgus gripu taip pat gali būti skiriamas antivirusinis gydymas, kuris sumažina komplikacijų tikimybę.

Nepamirštame saugotis patys ir saugoti kitus

Pagrindinės šių ligų prevencijos priemonės lieka tos pačios, kurias prisimename iš karantino laikotarpio. Dažnai ir tinkamai plauname rankas arba jas dezinfekuojame, kai nėra galimybės nusiplauti, dažnai valome drėgnai ir vėdiname patalpas.  

Neplautomis rankomis neliečiame akių, nosies ir burnos. Kosėdami ar čiaudėdami burną ir nosį prisidengiame servetėle arba nosine. Pajutę ligos simptomus, liekame namuose, susirgusio vaiko  nevedame į darželį ar mokyklą. Susirgę dėvime medicininę kaukę arba respiratorių, kurie kosint ar čiaudint sulaikys kvėpavimo takų išskyrų lašelius. Sirgdami mažiau kontaktuojame su sveikaisiais, izoliuojamės namuose, kreipiamės į gydytoją ir laikomės jo nurodymų.

Šio sezono naujovė – nemokami skiepai nuo gripo 2–7 metų vaikams

2024–2025 m. sezoną skiepijama atnaujintomis COVID-19 ir gripo vakcinomis, kurios skiriasi nuo buvusių praėjusį ligų sezoną. Covid-19 vakcina atitinka šiuo metu cirkuliuojančią viruso atmainą. Vakcinų atnaujinimą dar 2024 m. balandžio mėn. rekomendavo Europos vaistų agentūra. Rekomenduojama skiepytis po 6 mėn. nuo persirgimo arba pastarosios vakcinacijos.

Skiepijama viena vakcinos doze – nesvarbu, kada ir kiek kartų žmogus buvo skiepytas anksčiau. Išskyrus niekada neskiepytus ir nesirgusius šia liga vaikus nuo 6 mėnesių iki 4 metų, kurie skiepijami trimis vakcinos dozėmis. Nuo COVID-19 visi drausti gyventojai skiepijami nemokamai.

Sezonine gripo vakcina taip pat rekomenduojama skiepytis kasmet, nes gripo virusai mutuoja, t. y. keičiasi. Kiekvienais metais kuriama nauja vakcina – pagal tuo metu cirkuliuojančius virusų tipus. Nuo gripo nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, tarp jų ir nėščiosios.

Lietuvoje nuo gripo paskiepijami tik maždaug 2 proc. vaikų, nedaug paskiepytų vaikų ir visoje Europoje. Todėl nesusidaro pakankama apsauga, kad liga neplistų. Kad situacija pagerėtų, nuo šio rudens nemokamai gripo vakcinomis pradedami skiepyti 2–7 metų amžiaus vaikai.

Skiepijamės nuo gripo ir COVID-19 vienu metu

Vieno vizito metu galima pasiskiepyti nuo abiejų ligų, skiepijama į skirtingas galūnes. Dvi vakcinas iš karto rekomenduoja ir Lietuvos infektologų draugija.

Nuo COVID-19 galima pasiskiepyti bet kurioje gydymo įstaigoje – nebūtinai ten, kur žmogus yra registruotas. Norintieji pasiskiepyti abiem vakcinomis, turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje yra registruoti. Į šią gydymo įstaigą reikia kreiptis ir dėl nemokamos gripo vakcinos. Savo lėšomis pasiskiepyti nuo gripo galima bet kurioje gydymo įstaigoje ar vaistinėse.

Geriausia nedelsti ir pasiskiepyti kuo anksčiau, kad spėtų susidaryti imunitetas, kol dar nėra daug sergančiųjų. Tada mažesnė tikimybė užsikrėsti, kol dar skiepai nesuveikė.

Parengė Undinė Gilė

Pagal SAM, NVSC ir gyd. Almos Astafjevos informaciją