Teigiama, kad pats žodis (kaip garsų eilė) apima maždaug tik dešimtadalį savo reikšmės. Likusioji reikšmės dalis priklauso nuo kalbos melodingumo (ritmų, lyriškumo, tembro) ir kontakto su pašnekovu. Stengdamasis bendrauti, vaikas kaip išgalėdamas studijuoja suaugusiojo balsą, stebi jo lūpas ir akis, rankų judesius, to elektroninė kalba pasiūlyti negali.

Kalba – tai bendravimas, kurio kalbantys žaislai nepakeis

Jau čiauškėdami kūdikiai pradeda mokytis kartoti / mėgdžioti aplinkoje girdimus nesudėtingos artikuliacijos garsus ir jų junginius. Kūdikiui svarbu matyti kalbančiojo veidą, stebėti lūpų judesius. Šiuo laikotarpiu formuojasi geras įprotis – kartoti / mėgdžioti suaugusiojo kalbą. Iš pradžių vaikas imituoja pavienius garsus ir jų junginius, kiek vėliau – tokiu pat būdu mokosi tarti pirmuosius žodžius.

Kad pradeda vystytis kalbos supratimas, rodo mažojo žmogučio gebėjimas pakartoti garsų junginius, o tai padaryti nėra lengva. Reikia suvokti garsus, juos atsiminti ir, įdarbinus artikuliacinį aparatą, ištarti. Stebėti kalbančiojo lūpų judesius tai padaryti lengviau.

Ilgalaikiai tyrimai patvirtina, kad suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai yra itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi. Tyrimai rodo, kad 2–48 mėn. mažylių bendravimas su suaugusiaisiais yra esminė jų kalbos raidos dalis.

Gajus mitas, jog aplinkos kalba, kaip mokymosi šaltinis, gali būti ir kalbantys žaislai, ir ekranai (televizorius, planšetės, telefonai ir kt.). Vis dėlto gyva kalba nėra tas pats. Kalba, tai socialinis reiškinys, o ne vienpusis informacijos teikimas (pvz., tik objektų įvardinimas). Kalbos mokomasi ne klausantis pasyvaus iš ekrano sklindančio monologo, o iš gyvo kontakto, aktyvaus dialogo per akių kontaktą, veido mimikas, reakcijas – tai tobulina vaikų kalbos ir bendravimo įgūdžius.

Nustatyta, kad elektroniniai kalbantys žaislai (ne ekranai) neturi neigiamos įtakos kalbos raidai, tačiau jie taip pat nedaro ir teigiamo poveikio. Be to, pastebėta, kad vaikai, vieni žaisdami su kalbančiais žaislais, daug rečiau vokalizuoja (taria garsus ar jų junginius) nei žaisdami su įprastais, nekalbančiais žaislais. Taip pat pastebėta, kad tėvai mažiau bendrauja su vaikais, kai šie žaidžia su kalbančiais žaislais.

Šiandien yra tikrai didelė pasiūla pačių įvairiausių, kaip teigiama, kalbą lavinančių žaislų. Dalies jų garso kokybė tikrai gera, kitų – kur kas prastesnė, kai ir, įgudusiai suaugusiojo ausiai, sunku suprasti, ką žaislas sako. Suprantama, kad iš tokio žaislo naudos kalbos lavinimui nėra, veikiau – atvirkščiai.

Ar užtenka tik girdėti?

Tyrimų rezultatai rodo, kad žodinio bendravimo metu, nepriklausomai nuo amžiaus (tiek vaikams, tiek suaugusiems), kalbos supratimui svarbu ne tik girdėti, bet ir matyti veido išraiškas bei lūpų judesius. Vienas žinomiausių eksperimentų yra McGurk efektas – kai vienu metu klausytojui pateikiama skirtinga garsinė ir vaizdinė informacija (galite paieškoti daugiau apie tai „YouTube“, tikrai rasite ne vieną pavyzdį). Ką žmogus „išgirsta“?

Kitas panašus tyrimas, kai kompiuterio ekrane dalyviams rodytas pieštas kalbančio žmogaus veidas, kurio lūpos judėjo ir skleidė garsą. Dalyviai girdėjo 420 vienskiemenių anglų kalbos žodžių. Pirma grupė girdėjo tik garsą, antra – negirdėjo jokio garso ir tik stebėjo judančias lūpas, bandydama skaityti iš jų, o trečia grupė – ir girdėjo garsą, ir matė lūpų judesius. Pirmuoju atveju kalba atpažinta 55 proc. tikslumu, antruoju atveju – tik 4 proc., o trečiuoju atveju (t. y. tiriamiesiems ir girdint, ir tuo pačiu metu matant kalbančiojo veidą) – 75 proc. tikslumu.

Lietuvių mokslininkų atlikti tyrimai, kuriuose buvo taikytas išgalvotų žodžių kartojimo testas, patvirtina anksčiau minėtus rezultatus – garsas be vaizdo apsunkina kalbos supratimą tiek vaikams, tiek suaugusiems. Šiuose tyrimuose dalyvavo dvi grupės: vienai grupei žodžiai iš anksto buvo įrašyti ir dalyviams duota klausyti įrašo (vaikai ir suaugusieji girdėjo tik įrašą, vaizdinės informacijos nebuvo). Kitai grupei tyrėjas išgalvotus žodžius kiekvienam dalyviui tarė gyvai (vadinasi, dalyviai ir girdėjo ir matė kalbančiojo lūpų judesius). Dalyvių prašyta pakartoti pirmą kartą išgirstą keistą, niekada iki tol negirdėtą žodį (pvz., gosakluni).

Tyrimo duomenys rodo, jog kai yra galimybė ne tik girdėti kalbą, bet ir stebėti kalbančiojo lūpų judesius, tiek vaikai, tiek suaugusieji kur kas tiksliau pakartojo negirdėtus, neįprastai skambančius žodžius, nei vien tik klausę įrašo.

Pagal Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros lektorės Dr. Eglės Krivickaitės-Leišienės parengtą informaciją

Daugelis mokslininkų pabrėžia, kad sensorinė integracija yra esminis ugdymo elementas. Tai yra procesas, kai smegenys sujungia įvairius pojūčius (pvz., regėjimą, klausą, lytėjimą, kvapą ir skonį) bei judesius, kad sukurtų visapusišką ir prasmingą patirtį. Tai leidžia vaikui efektyviai veikti ir prisitaikyti prie savo kasdienio gyvenimo situacijų.*

Šiame straipsnyje aptarsiu 6 efektyvias sensorinės integracijos priemones ir jų panaudojimo būdus.

1. Skirtingos paviršių medžiagos ir tekstūros, aromatai gali stiprinti pojūčių jautrumą ir padėti suvokti aplinkinį pasaulį. Įdomus produktas – sensorinių rėmelių ar takelių rinkinys, iš kurių lengvai sukonstruosite namą. Skirtingų struktūrų detalės skatina jutiminę integraciją, leidžia skleistis kūrybiškumui. Dygliuotos, minkštos, kietos, šaltos ir pan. tekstūros suteikia daug fizinių pojūčių. Pavyzdžiui, šokinėdami ar keisdami aukštį, vaikai gali treniruoti propriocepciją. Takelius galite patys įsirengti gamtoje, naudodami kankorėžius, akmenėlius, kamštelius, šakeles, smėlį ir kt. Arba įsigyti priemonių komplektą, kurį galėsite naudoti ištisus metus.

2. Svoris ir spaudimas. Paprastai svoris sukelia tvirtumo ir saugumo jausmą, tai tartum apkabinimas. Dėl daromo spaudimo vaiko kūnui apribojami vaiko judesiai, stimuliuojantys elgesį, dėl to pagerinama koncentracija. Tai padeda vaiką motyvuoti ir leidžia apdoroti sensorinę informaciją, ypač vaizdinę. Todėl sunkios liemenės, antklodės, apykaklės, pasunkinti žaislai gali padėti susikaupti ilgesnį laiką, sumažinti hiperaktyvumą, pagerinti orientaciją erdvėje.

3. Įvairūs paveikslėliai dienotvarkei, elgesiui, įvykių sekai paaiškinti. Nuoseklūs ir aiškūs veiksmų planai suteikia didesnį saugumo jausmą ir prognozuojamumą aplinkoje. Padeda geriau suvokti, kas vyks toliau, ir pasirengti pokyčiams.

4. Interaktyvus kubas, skirtas socialinės sąveikos skatinimui per grupinius žaidimus ir veiklas. Tai universali mokymosi, tyrinėjimo priemonė kalbai lavinti, skatinanti bendrauti ir mokytis, eksperimentuoti. Kubas turi įrašymo įrenginį-grotuvą; lietuviškos abėcėlės korteles, kurių eilėraščius, sukurtus kiekvienai raidei, lengvai įrašysite į įrašymo įrenginį. Ypač smagu eksperimentuoti kartu su mama, tėčiu ar draugais.

Kubo komplektacijai sukūrėme terapinių veiklų užduočių korteles, kuriose rasite daugybę naudingų praktikų. Viena iš jų – pasiūlymas atkartoti mėgstamo žaislo paveikslą: vaikas žaislą pasideda priešais save, piršteliais vaizdą bando atkurti iš namuose turimų kruopų, smėlio ar kitų priemonių. Tokia veikla ne tik lavina kūrybinius įgūdžius, bet taip pat prisideda prie kalbos raidos.

Kai vaikas liečia kruopas pirštais, jis pajunta skirtingas tekstūras. Šis patyrimas padeda išplėsti žodyną, ypač, jei paklausiate, ką vaikas jaučia. Paprašykite vaiko apibūdinti kiekvieną panaudotų kruopų tipą: kuris paviršius yra minkštas, grubus, grublėtas, glotnus ir pan.  Tai skatina kalbos įgūdžius ir leidžia vaikui išmokti naujų žodžių. Skirtingų tekstūrų paviršių lietimas skatina sensomotorinę patirtį – sąveiką tarp pojūčių ir judesių. Tai svarbu kalbos vystymuisi, nes įvairi sensorinė patirtis gali paskatinti smegenų veiklą, padedančią suvokti ir išreikšti žodžius.

Užsiėmimai bendromis terapinėmis kūrybiškomis veiklomis tiek grupėje, tiek šeimoje gali padėti išmokti bendradarbiauti, komunikuoti ir kurti tvirtus ryšius tarpusavyje ir su kitais vaikais.

5. Šviesos stalas yra universalus įrankis psichologiniams ir terapiniams užsiėmimams, padedantis vaikams atskleisti savo vidinį pasaulį, tobulinti vaizduotę, smulkiąją motoriką ir užmegzti ryšį su suaugusiaisiais, taip pat padės lavinti kūrybiškumą, kalbos įgūdžius, skatins sprendimų priėmimą ir socialinį bendravimą.

6. Sensoriniai indai su įvairios formos bėgančiais skysčiais padės sukurti struktūruotą aplinką, kurioje vaikas gali lengvai sutelkti dėmesį. Sensoriniai indai gali padėti vaikui reguliuoti savo emocinę būseną, susitelkus nurimti. 3–5 minutes stebėkite sensorinį indą, apžiūrinėdami stenkitės pamatyti kuo daugiau detalių, kokios spalvos lašeliai, kokia kryptimi juda, kiek oro balionų iškyla.

Suteikite galimybę pačiam vaikui pasirinkti veiklą ar priemonę ir ją išbandyti, skatindami aktyvų jo dalyvavimą. Tai svarbu jo savarankiškumui ir pasitikėjimui savimi skatinti. Naudodami šias priemones, vaikai gali išmokti suprasti ir kontroliuoti savo pojūčius, gerinti socialinius įgūdžius ir kurti stiprius ryšius su aplinkiniais. Šias priemones gali kompensuoti Valstybė vaikams, turintiems neįgalumą, jei rekomenduoja medicinos specialistas.

Inga Sosnovska

UAB „Janida“ įkūrėja, vadovė, sveikatingumo projekto Filsoma autorė, lektorė 

——————————————————————————————————————————

* (Johnson, J. R. (2015). The Effect of Directed Sensory Motor Activity on Attention and Independent Work Skills of Second Graders., Dr. Emily Smith).

Pratinkite juos prie knygų nuo mažų dienų

Vaikus su knygomis turėtumėte pažindinti nuo pirmųjų jų gyvenimo dienų – tai galite daryti net ir tuomet, kai jie dar guli lopšyje. Mažiems vaikams svarbu girdėti žodžių sąskambius, tad galite pasirinkti įvairiausią literatūrą – svarbu, kad Jums patiems ją būtų malonu skaityti garsiai. Tokio įpročio reikėtų neapleisti ir mažyliui paaugus: tiesa, tuomet pirmenybę reikėtų teikti kūriniams, kurie yra įdomūs jiems. Vaikiškos knygutės dažnai turi daug iliustracijų ir yra lengvai vartomos, tad iš pradžių vaikučiai galės susidomėti šių kūrinių pateikimu, o po to bus galima pereiti ir prie turinio.

Kalbėkitės apie literatūrą

Knygų skaitymas taps įdomesnis, jeigu su atžalomis aptarsime skaitomus kūrinius. Jeigu kol kas skaitote Jūs, įtraukite vaikus paklausdami įvairių klausimų apie matomas iliustracijas ar ką tik girdėtą siužetą. Vyresnių atžalų galima paklausti ir sudėtingesnių klausimų – paprašykite pasidalinti labiausiai patikusiomis scenomis, paklauskite, ką jie patys būtų darę vienu ar kitu atveju. Taip ne tik motyvuosite dažniau ir įdėmiau skaityti – tokiu būdu pagerinsite vaikų teksto suvokimo įgūdžius ir netgi stiprinsite tarpusavio ryšį.

Atraskite juos dominančius kūrinius

Tikriausiai iš savo patirties esate pastebėję, jog skaityti įdomius kūrinius sekasi kur kas lengviau – tai reiškia, kad turėtumėte padėti vaikams surasti juos dominančius žanrus. Tikrai ne kiekvienas iš jų norės vartyti enciklopedijas – tokiais atvejais galima pagalvoti apie pamokančią grožinę literatūrą. O jeigu atžalos yra žingeidžios, galite pagalvoti apie mokomąją literatūrą ar vadovėlius – platus jų pasirinkimas pateikiamas Pigu.lt el. parduotuvėje. Bet kuriuo atveju neturėtumėte kritikuoti vaikų pasirinktų kūrinių – kiekvienas iš jų atneš savotiškos naudos.

Išnaudokite ekranizuotus kūrinius

Jei sunkiai sekasi surasti vaikams įdomios literatūros, pabandykite pagalvoti apie jo mėgstamiausius filmus – galbūt kai kurie iš jų yra knygų ekranizacijos? Didelė tikimybė, kad tokie kūriniai turėtų sudominti tam tikros istorijos gerbėjus – tuomet jiems norėsis paskaityti ir kitas knygų dalis ar panašaus žanro kūrinius. Taip pat galite surasti dar nematytų, tačiau ekranizuotų filmų ir pasiūlyti vaikams pirmiausia paskaityti knygą, o tuomet – palyginti ją su filmu. Gausią vaikiškų knygų įvairovę atrasite paspaudę ant šios nuorodos: https://pigu.lt/lt/knygos/knygos-vaikams.

Parodykite pavyzdį

Pasiūlėte vaikui paskaityti knygą, o patys nuėjote pažiūrėti televizoriaus? Nenustebkite, jeigu toks paskatinimas nebus veiksmingas. Ne paslaptis, jog atžalos kopijuoja mūsų veiksmus – jei jos nuo mažens matys namuose skaitančius suaugusius, didelė tikimybė, kad ir patys dažniau norės pasiimti knygą. Kitaip tariant, pravartu pagalvoti ir apie savo įpročius bei susirasti įtraukiančios literatūros.

Pasitelkite apdovanojimų sistemą

Apdovanojimų sistema yra vertinama pakankamai kontraversiškai, tačiau jeigu ją taikote ir kitose srityse, tokią motyvaciją galite naudoti ir knygų skaitymui. Galite susitarti, jog prie kompiuterio vaikas galės sėsti tik paskaitęs knygą, už tam tikrą perskaitytų kūrinių kiekį galite sugalvoti prizus ar įvesti kitus panašius susitarimus. Taip vaikas įgaus daugiau motyvacijos skaityti, o ilgainiui tai gali pavirsti naudingu įpročiu.

Akivaizdu, kad tikrai įmanoma paskatinti vaikus atrasti skaitymo malonumą. Svarbiausia, kad pernelyg jų nespaustumėte: jei atžalos jausis verčiamos skaityti, didelė tikimybė, kad joms kils dar didesnis noras to nedaryti.

Sveiko gyvenimo įgūdžiai pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistų nuomone, vaiko sveikatos užtikrinimui būtina laikytis tinkamos dienotvarkės nuo pat pirmųjų gyvenimo metų. Ankstyva vaikystė yra spartaus vystymosi laikotarpis ir tai yra tas momentas, kai reikia pasirinkti tokį šeimos gyvenimo būdą, kuris palankus vaiko sveikatai.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikai iki penkerių metų, kad augtų sveiki, turi mažiau laiko praleisti prie televizorių ir kitų įrenginių ekranų, vežimėliuose ir kėdutėse, gerai išsimiegoti ir užsiimti aktyvesniais žaidimais. Fizinė veikla prisideda prie motorinių gebėjimų vystymosi, gerina protinius ir fizinius gebėjimus.

Tai, ką vaikas veikia per dieną, yra labai svarbu. Mažo vaiko sveikatą neigiamai veikia ir miego trūkumas, ir per ilgas sėdėjimas prie įrenginių ekranų arba vaikiškose kėdutėse ir vežimėliuose. Didesnis fizinis aktyvumas ir kokybiškas mažų vaikų miegas prisideda prie jų fizinės ir psichinės sveikatos bei gerovės, padeda išvengti nutukimo ir su tuo susijusių ligų vėlesniame gyvenime.

Todėl patariama stengtis, kad laiko, kai vaikas yra nejudrus, dienotvarkėje būtų mažiau. Pasyvią veiklą, kurios metu vaikas mažai juda, vertėtų pakeisti aktyviais žaidimais. Tai padės formuoti sveiko gyvenimo įgūdžius nuo pat vaikystės, o jie lems požiūrį į sveikatą ir paauglystėje bei suaugus.

Kai vaikas sėdi kėdutėje ar vežimėlyje, jo vystymuisi itin svarbus bendravimas su suaugusiuoju ir tokie užsiėmimai kaip skaitymas, įvairių istorijų pasakojimas, dainavimas ir galvosūkių sprendimas.

PSO parengtos mažų vaikų fizinio aktyvumo ir miego rekomendacijos

PSO specialistų nuomone, šių rekomendacijų laikymasis per pirmuosius penkerius gyvenimo metus svarbus vaikų fiziniam ir psichiniam vystymuisi bei sveikatai visą gyvenimą.

 Kūdikiai (iki vienerių metų)

• Kelis kartus per dieną patariama užsiimti įvairia fizine veikla, pavyzdžiui, žaisti ant grindų su suaugusiuoju, ir kuo daugiau tokių žaidimų, tuo geriau. Jei vaikas dar negali savarankiškai judėti, patariama, kad jis bent 30 minučių per dieną praleistų gulėdamas ant pilvo (įvairiu paros metu būdravimo periodais).
• Kūdikiams nedera sėdėti ilgiau nei 1 valandą (pvz., lopšiuose arba vežimėliuose, vaikiškose kėdutėse arba įvairiose nešioklėse). Tokio amžiaus mažylio nerekomenduojama sodinti prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano. Tada, kai vaikas nejudrus, suaugusysis turėtų bendrauti su juo, pavyzdžiui, skaityti pasakas ar pasakoti istorijas.
• 0–3 mėnesių kūdikis turi gerai išsimiegoti 14–17 valandų, o 4–11 mėnesių mažyliui būtina išmiegoti 12–16 valandų, įskaitant dienos miegą.

Vaikai nuo 1 iki 2 metų

• Iš viso bent 180 minučių per dieną mažylis turėtų užsiimti įvairiomis bet kokio intensyvumo veiklomis, įskaitant vidutinio sunkumo ar intensyvią fizinę veiklą.
• Vaikas neturėtų ilgiau nei 1 valandą sėdėti, pavyzdžiui, vežimėlyje, vaikiškoje kėdutėje. Vienerių metų vaikams nerekomenduojama žiūrėti į ekraną (pavyzdžiui, žiūrėti animacinius filmus per televizorių ar kitokius įrenginius, žaisti vaizdo žaidimus). 2 metų vaikams prie ekrano patariama nepraleisti ilgiau laiko nei 1 valandą per dieną, ir geriau, jeigu jis tai darys dar trumpiau. Kai mažylis nejudrus, su juo turėtų bendrauti suaugusysis, pavyzdžiui, pasekti pasaką arba ką nors papasakoti.
• Vaikui reikia 11–14 valandų kokybiško miego, įskaitant dienos miegą, nuosekliai laikantis miego ir aktyvumo režimo.

Vaikai nuo 3 iki 4 metų

• Tokio amžiaus vaikams taip pat ne mažiau kaip 180 minučių per dieną būtina įvairi bet kokio intensyvumo fizinė veikla, o iš jų ne mažiau kaip 60 minučių vidutinio ar didelio intensyvumo.
• Vaikai neturi likti nejudrūs ilgiau nei 1 valandą. Taip pat jiems nedera žiūrėti ilgiau nei 1 valandą per dieną į televizoriaus ar kito įrenginio ekraną. Kai vaikas nėra judrus, su juo turėtų bendrauti suaugęs žmogus, pavyzdžiui, ką nors paskaityti, papasakoti ar aptarti.
• Mažylis turi miegoti 10–13 valandų per parą, įskaitant dienos miegą, ir laikytis dienotvarkės.

Parengta pagal PSO medžiagą

Naudokite daineles ir eilėraščius

 Vaikų dainelės ir eilėraštukai – tai ne tik smagus užsiėmimas. Rimas ir ritmas padeda mažiesiems išgirsti žodžių garsus ir skiemenis. Tai padeda mokytis skaityti. Geras būdas ugdyti foneminį suvokimą (vieną svarbiausių įgūdžių mokantis skaityti) – kartu ritmingai ploti ir vienbalsiai deklamuoti. Ši žaisminga veikla taip pat yra puikus būdas vaikams netiesiogiai ugdyti raštingumo įgūdžius. Jie taip pat padės jiems sėkmingai skaityti.

Skaitykite mėgstamą knygelę vėl ir vėl

Skaitykite mėgstamą vaiko knygą vėl ir vėl. Knygose, kurias vaikai gerai pažįsta, mažieji gali pirštukais sekti kiekvieną perskaitytą žodį. Taip pat galima sugalvoti kitokią strategiją, kuri padėtų vaikams sekti, kokius žodžius jie skaito puslapyje.

Skatinkite vaikus skaityti savarankiškai

Vaikai geriausiai išmoksta skaityti, kai jiems leidžiama savarankiškai praktikuotis ir eksperimentuoti. Skatinkite vaiką skaityti savarankiškai, kasdien skirdami laiko skaitymui ir pateikdami įvairios medžiagos. Būtinai pagirkite vaiką už pastangas ir sėkmę, kad ir kokia maža ji būtų.

Garsiai skaitykite vaikui

Vaiko mokymasis skaityti prasideda dar kūdikystėje. Nuolatinis skaitymas garsiai ne tik padeda sukurti ypatingą judviejų ryšį, bet ir įskiepija vaikui ankstyvą meilę knygoms. Mėgavimasis knygomis yra vienas iš svarbiausių mokyklinio amžiaus vaikų skaitymo sėkmės veiksnių. Jei vaikai nuo mažens neišmoks džiaugtis knygomis, tai greičiausiai trukdys jiems vėliau.

Kiek skaitysite savo vaikui, priklauso tik nuo jūsų. Pradžiai galite užsibrėžti šeimos tikslą kasdien kartu skaityti bent po 20 minučių. Štai keletas pasiūlymų, kokias knygas skaityti savo atžalai. Tačiau būtinai skaitykite tai, kas jūsų vaikui patinka ir į ką jis reaguoja!

• Nuo gimimo iki 1 metų: lopšinės, minkštos knygos su paveikslėliais, dainų knygos.
• 1-3 metų: knygos su eilėmis, dainų knygelės, trumpų pasakojimų knygelės.
• 3-5 metų: knygos su abėcėle, dainelių knygelės, paveikslėlių knygelės, eiliuotos knygelės, pasakos vaikams.

Žodžių, raidžių ir garsų žaismas

Įsiklausykite! Vienas iš svarbiausių įgūdžių, kurių reikia vaikams, kai jie pradeda mokytis skaityti, yra gebėjimas išgirsti visus skirtingus žodžio garsus. Pavyzdžiui, žinoti, kad žodis “šuo” susideda iš trijų garsų: “š”, “u” ir “o”. Geras būdas pripratinti vaiko ausis prie šių garsų – pažaisti keletą garsų ir klausymosi žaidimų.

• Išleiskite garsą: kvailą ar protingą, garsų ar tylų, ir liepkite vaikui jį atkartoti. Tada paprašykite, kad jis taip pat išleistų garsą, kurį jūs galėtumėte atkartoti.
• Žaiskite su jus supančiais garsais: kai einate pasivaikščioti, ištempkite ausis ir klausykite, kiek skirtingų garsų galite išgirsti: automobilių, žingsnių, paukščių giesmių, vėjo medžiuose ir pan. Už kiekvieną išgirstą garsą skirkite vaikui po tašką ir papildomą balą, jei jis sugebės jį atkartoti!
• Smagiai praleiskite laiką su gyvūnų garsais: ar jūsų vaikas gali ištaręs gyvūno pavadinimą (karvė, antis, dramblys…) išleisti ir jo skleidžiamą garsą? Kodėl nepridėjus ir linksmų, gyvūnėlį primenančių veiksmų?

Iliustracijos ir stambus šriftas

Vaizdai padeda vaikui, paskatindami jį atpažinti skaitomą žodį. Gelbsti, jei žodžiai yra pakankamai dideli ir išspausdinti stambiu, lengvai įskaitomu šriftu. Puikus to pavyzdys – “Kakės Makės” serija. Vaikų pamiltas knygas rasite šioje kategorijoje.

Daug kalbėkite

Dažnai kalbėdamiesi su vaiku ir skatindami jo klausymosi bei pasakojimo įgūdžius, galite pagausinti jo žodyną. Tai gali padėti sudaryti sakinius, susipažinti su naujais žodžiais ir jų vartojimu. Taip pat išmokti naudotis konteksto nuorodomis, kai kas nors kalba apie tai, apie ką jie galbūt daug ko nežino. Visi šie įgūdžiai yra labai naudingi jūsų vaikui skaitymo kelyje. Kalbėjimas suteikia jums abiem galimybę dalytis ir kurti akimirkas, kurias branginsite amžinai!

Partnerio turinys

Kiekvienas iš tėvų bent kartą gyvenime timptelėjo vaiką: „Ištrauk pirštą iš nosies! Nekrapštyk!” Bet ar kada susimąstėte, kodėl tai nėra gerai? Išskyrus tai, kad nemalonu kitiems. Pediatrai įspėja: šis blogas įprotis gali turėti žalingų pasekmių.

Visų pirma, nagai gali subraižyti vaiko nosies gleivinę. Įbrėžimai, žinoma, sugis, tačiau nuo nešvarių rankų į nosį patekę virusai ir bakterijos niekur nedings. Ir tada nesistebėkite, kodėl vaikas susirgo bakterine infekcija ar kuria nors virusine kvėpavimo takų liga. Taip į organizmą gali patekti net koronavirusas. Dėl pažeistos gleivinės gali kraujuoti iš nosies.

Kodėl vaikai krapšto nosį – 4 pagrindinės priežastys

• Vaikas tyrinėja savo kūną. Tai būdinga daugumai mažylių, kurie būtinai susidomės staiga atrastomis skylutėmis.
• Diskomfortą vaikui kelia gleivės. Jos kaupiasi nosyje, o jei nesilaikoma nosies higienos, išdžiūna ir susidaro plutelės. Vaikui atrodo, kad nosis užsikimšusi, kažkas joje trukdo, ir jis bando iškrapštyti tas pluteles. Tiesa, dėl to gleivinė dirginama ir gleivių gaminasi dar daugiau.
• Nosį niežti. Gali būti, kad vaikui kas nors sukėlė alerginę reakciją.
• Mažylis nervingas: šiuo atveju nosies krapštymas yra nesąmoningas mechaninis veiksmas, panašus į plaukų sruogelės sukimą ant piršto ir pan.

Tėvai sunerimę: ką daryti? Akivaizdu, kad paprasto drausminimo neužtenka. Gali šimtą kartų sakyti „nekrapštyk“, pabarti, bet tai nieko gero neduos. Tai tik privers vaiką jūsų bijoti ir slėpti šiuos savo veiksmus, taip pat jis gali dar dažniau tai daryti. Pediatrai aiškina, kad maži vaikai nesuvokia, kad tai yra netinkamas, nehigieniškas ir žalingas įprotis. Todėl reikia kantrybės ir gudrybių. Jokiu būdu neturėtumėte gėdinti ir peikti vaiko. Geriau pagirkite, kai vaikas naudojasi nosine. O jei įtariate, kad mažylis per dažnai jaudinasi ir dėl to krapšto nosį, kreipkitės į neurologą ar psichologą.

Jei tikrai reikia įkišti pirštukus į nosį, bent jau išmokykite vaiką tai daryti su servetėle.  Paaiškinkite, kad pakrapščius nosį reikia nusiplauti rankas. O geriausia, jei gleivinė išsausėja, nosį skalauti specialiu purškikliu ar skysčiu. Be to, nuo 2 – 3 metų vaikai gali būti mokomi nosies higienos, taisyklingai išsipūsti nosį, paaiškinkite, kodėl tai būtina.

Mokymasis – kaip žaidimas

Žaidimai ikimokyklinukui yra jo gyvenimo būdas, nulemiantis psichikos raidą, sukuriantis sąlygas vystytis asmenybei. Žaidžiančio vaiko dėmesį galima natūraliai koncentruoti į ugdomąją veiklą.

Ikimokykliniame amžiuje žinių vaikai dažniausiai įgyja nevalingai, užsiimdami įprastine įdomia pramogine veikla. Pažinimo elementas yra bet kurioje vaiko veikloje: mažylis nuolat sužino kažką naujo apie objektus, kuriuos stebi ar naudoja. O suaugusysis nukreipia šį procesą, kad supažindintų mažylį su žmonių, gamtos ir daiktų pasauliu, perduotų jam kartų patirtį.

Žaidimas yra nepaprastai svarbus formuojant asmenybę. Jame atsispindi vaiko įspūdžiai apie jį supantį pasaulį, santykiai su kitais ir bendravimas. Bendraujant su kitais vaikais ugdomi socialiniai įgūdžiai. Žaidžiant ugdoma vaiko dvasinė ir fizinė ištvermė, drausmė, vikrumas. Žaidimas yra motorinių įgūdžių formavimosi, intelektualinio ir emocinio vystymosi pagrindas.

Žaidimas padeda vaikui suprasti, kaip sutvarkytas pasaulis, ir įprasminti savo patirtį. Ši veikla ne tik džiugina vaikus, bet ir yra nepaprastai svarbi jų smegenų vystymuisi, mokymosi gebėjimams ir gebėjimui elgtis pagal visuomenės elgesio normas.

Žaisdami vaikai gali lavinti ne tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius, bet ir tokius svarbius įgūdžius kaip sprendimų priėmimas, bendradarbiavimas, empatija ir daugelis kitų. Žaisdamas vaikas pats kuria situacijas, lavinamos pagrindinės psichikos funkcijos: vaizduotė, mąstymas, suvokimas, atmintis, dėmesys, kalba ir kt. Lavinamas gebėjimas apibendrinti, skatinamas siekis įgyvendinti savo sumanymus.

Įvairūs žaidimai, kuriuos žaisdami vaikai mokosi lyginti, gretinti, apibendrinti, sieti bendrąsias sąvokas su konkrečiais daiktais, pagrįsti savo nuomonę ir pan., puikus vaiko ugdymo būdas. visapusiškai lavina vaiką.

Kaip mokyti žaidžiant?

1. Mokymasis turėtų būti įdomus ir patrauklus tiek vaikui, tiek tėvams, kad neatgrasytume vaiko nuo noro išmokti naujų dalykų ir apskritai nuo mokymosi. Skatinkite vaiką žaisti, siūlykite žaidimus pagal jo individualumą, patirtį ir polinkius.

2. Mokomosios medžiagos įsisavinimas vyksta aktyvių vaiko veiksmų procese. Tai praktinės manipuliacijos daiktais, įvairūs žaidimai, piešimas, konstravimas, dainavimas, ritmiški judesiai pagal muziką, kitų veiklos mėgdžiojimas, bendraujant su suaugusiaisiais. Svarbu atsiminti, kad vaikas neturi specialios užduoties pažinti daiktų savybes ir veiklos su jais būdus, vaiko užduotis nupiešti konkretų objektą ar pastatyti namą iš kubelių, nulipdyti iš plastilino gyvūno figūrėlę ir pan., tai yra, gautos žinios yra šalutinis jo veiklos produktas.

3. Žaidimas kaip gyvenimo įgūdžių mokymosi procesas apima naujos informacijos aptarimą ir vertinimą, padedant suaugusiesiems. Skatindamas vaiko pažinimą suaugęs žmogus naudoja įvairias metodikas: užduoda klausimus, suteikia galimybę palyginti, skatina ieškoti atsakymų: „Kodėl manai, kad šiame paveikslėlyje vaizduojamas ruduo?“, „Kaip atspėjai, kad ši mįslė yra apie vaivorykštę“?“, „Kas atsitiks su sniegu, jei jį įneši į patalpą? “

4. Maži vaikai mąsto vaizdiniais. Todėl mokymasis vyksta tiesioginio reiškinių suvokimo metu: stebint įvairius objektus lauke ar patalpoje, apžiūrint išardomuosius arba sudedamuosius žaislus, įvairius daiktus ir jų modelius, vaizdus. Svarbi kalbos, mąstymo, vaizduotės ir atminties ugdymo priemonė yra paveikslėliai.

Žaidimas yra universali veikla, kuri vienu metu gali lavinti, mokyti ir teikti malonumą bei džiaugsmą. Žaiskite su vaiku įvairius žaidimus, skaitykite vaikiškas knygas, pieškite ir kurkite kartu! Stenkitės, kad ikimokyklinukas patirtų daugiau įspūdžių. Tai padeda vystyti intelektą ir pasireikšti įvairiems gebėjimams.

Parengė Undinė Gilė

Vaikas pradeda suvokti, kaip jo elgesys veikia tėvus, ir atvirkščiai, kaip jį veikia mamos ar tėčio veiksmai. Tokio amžiaus vaikas tampa mažiau priklausomas nuo mamos ir labai nebesikankina, kai ji neilgam dingsta iš akiračio.

Kalbos raida

Maždaug dvejų metų vaikas pradeda kurti 2–3 žodžių sakinius, naudodamas įvardžius (aš, tu, mano). Kiekvieną mėnesį jis išmoksta vis daugiau žodžių ir vartoja juos kalboje, jo kalba tampa vis suprantamesnė. Iki trejų metų kalbiniai gebėjimai tobulėja: vaikas pradeda konstruoti 3–5 žodžių ar net ilgesnius sakinius. Jis pradeda įvaldyti dialogą: iš pradžių trumpą, o paskui vis ilgesnį.

Vaikas išmoksta kalbėti apie tai, kas jam nutiko dieną. Padedamas tėvų, jis gali surikiuoti įvykius taip, kad iš jų būtų sukurta paprasta istorija, pavyzdžiui: „Aš nuėjau į parduotuvę.“ – „Ką tu ten veikei?“ – „Aš nusipirkau pieno”. Artėdamas prie trejų metų vaikas jau sugeba sugalvoti ir papasakoti trumpą, nesudėtingą istoriją, pagrįstą savo patirtimi ir įspūdžiais. Taip pat šiame amžiuje atsiranda abstraktaus mąstymo užuomazga. Vaikas geba samprotauti apie žmones ir objektus, kurie yra už matymo ribų: „Močiutė nuėjo į parduotuvę“ arba „Mano kamuolys ant medžio“.

Mąstymas

Kognityvinių įgūdžių vystymuisi turi įtakos viskas, ką vaikui pavyko išmokti, todėl kuo įvairesnė jo patirtis, tuo geriau. Jis įvaldo tokias sąvokas kaip laikas ar priešingybės: pavyzdžiui, didelis – mažas, diena – naktis. Vaikas pradeda rodyti į kūno dalis, pagal jų funkcijas, mokosi rūšiuoti daiktus ir rasti tas pačias formas bei spalvas. Mažylis išmoksta įsiminti, kaip atrodo daiktai: pavyzdžiui, obuoliai yra raudoni ir apvalūs. Jo uždavinių sprendimo metodas yra bandymai ir klaidos.

Žaidimai ir mokymasis

Žaidimas ypač svarbus ankstyvame amžiuje, nes tai yra pagrindinis mažų vaikų mokymosi būdas. 2–3 metų vaikai mėgsta žaisti su kitais, piešti pieštukais ar teptuku. Žaisdami jie pamažu išmoksta laukti savo eilės. Šiame amžiuje jiems patinka, kai suaugusieji pasakoja istorijas, skaito ar dainuoja.

Buitiniai įgūdžiai

Vaikas pradeda mėgdžioti savo tėvus kasdienėje veikloje ir išmoksta pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, jis pats plaunasi rankas ir nusiprausia, valgo ir rengiasi savarankiškai, nors kol kas jam geriau pavyksta nusirengti nei apsirengti. Vaikas vis dar mokosi, o tėvams tenka jam padėti. Tėvai gali sustiprinti vaiko pasitikėjimą savo jėgomis, leisdami jam padėti namuose atlikti paprastas užduotis, tokias kaip grindų šlavimas ar dulkių valymas. Sūnus ar dukra didžiuosis nauju pagalbininko vaidmeniu.

Kaip padėti vaikui įvaldyti reikiamus įgūdžius?

Yra daug būdų ugdyti vaiką šiame amžiuje. Štai keletas iš jų.

• Suteikite savo vaikui galimybę žaisti su bendraamžiais: žaidimas yra puikus būdas susirasti draugų ir įsisavinti socialinius įgūdžius. Tačiau nesitikėkite, kad mažylis greitai išmoks dalintis savo žaislais ir turės daug kantrybės: tokio amžiaus vaikai vis dar mano, kad viskas aplink juos paklūsta jų valiai.
• Skatinkite mokytis buities įgūdžių, tokių kaip šaukšto naudojimas ir batų apsiavimas. Šie veiksmai lavina motoriką, taip pat gebėjimą mąstyti.
• Kalbėkite su vaiku: vardinkite objektus, apibūdinkite savo ir jo veiksmus. Pasakokite apie kūno dalis, žaislus, indus ar baldus: kuo daugiau pokalbių, tuo sparčiau vystosi vaiko kalba. Supažindinkite jį su objektų savybėmis. Pavyzdžiui, kėdė, gali būti didelė, raudona ar net didelė raudona kėdė.
• Suteikite prasmę vaiko žodžiams klausydamiesi jo ir atsakydami į jo replikas. Jei, pavyzdžiui, mažylis sako: „Mama, pienas“, galite atsakyti: „Ar nori, kad mama duotų tau pieno?“ Toks atgalinis ryšys leidžia vaikui jaustis vertinamam ir mylimam.
• Garsiai skaitykite: poezijos ir prozos skaitymas kartu, istorijų kūrimas ir dainavimas padeda lavinti kalbą ir vaizduotę.
• Gaminkite maistą drauge su vaiku: tai padės jūsų mažyliui susidomėti kulinarija, išmokti naujų žodžių. Taip pat jis susipažins su matematikos sąvokomis, tokiomis kaip pusė, arbatinis šaukštelis ar 30 minučių. Mažiems vaikams galite patikėti paprastas užduotis, pavyzdžiui, išmaišyti salotas ar sudėti sumuštinio produktus.

Pagal raisingchildren.net.au informaciją

Plaukti galima išmokyti vaiką patiems

Prasidėjusi vasara vaikus vilioja atsigaivinti ir papramogauti vandens telkiniuose. Tačiau nemokantiems plaukti tokios pramogos – didelė rizika. Tėveliai, norintys, kad vaikas būtų saugus vandenyje, skatinami išmokyti vaikus plaukti.

Jeigu ūgtelėjęs vaikas nemoka plaukti ir nėra galimybių to išmokti su treneriu, verta imtis iniciatyvos ir išmokyti pagrindinių plaukimo elementų patiems. Pasak trenerių, tai padaryti nėra sudėtinga – reikia tik žinoti nuo ko pradėti ir kuria linkme judėti.

Vaizdo įraše detaliai aiškinama, kaip išmokyti vaikus taisyklingai plūduriuoti, slinkti, įkvėpti ir iškvėpti, atlikti rankų ir kojų judesius vandenyje, juos derinti su kvėpavimu. Taip pat atkreipiamas dėmesys į dažnai pasitaikančias klaidas, pasakoma kaip jų išvengti.

Galite mokyti 4-erių metų ir vyresnius vaikus

Pagal minėtas gaires galima mokyti 4-erių metų ir vyresnius vaikus. Mažesni vaikai dar nėra pasirengę savarankiškai judėti vandenyje. Jų draugystė su vandeniu prasideda labai pamažu, dažniausiai tik žaidžiant.

Ar tokiu būdu galima mokyti ir suaugusiuosius? Tikrai taip! Tik norimam rezultatui pasiekti, gali prireikti daugiau laiko. Vaikai gerokai imlesni mokymui plaukti… Jų įgimti plaukimo ir nėrimo refleksai dar nespėję visiškai užsimiršti.

Plaukimo pamokos yra skirtos visiems tėvams ir kiekvienam, norinčiam išmokyti pagrindinių plaukimo elementų ar taisyklingai atnaujinti įgūdžius.

Prasideda anksčiau

Kiekvieno vaiko vaikystė pasibaigia skirtingu metu, tad ir konkretaus amžiaus, kada prasidės paauglystė, nėra. Vis dėlto, ketvirtos klasės pabaiga neišvengiamai reiškia pokyčius. Kaip pastebi psichologė ir „Šviesos“ knygų tėvams autorė Asta Blandė, norint, jog vaikas lengviau susitvarkytų su rugsėjį laukiančiais psichologiniais išgyvenimais, naujam etapui verta pradėti ruoštis jau dabar.

„Pradinėje mokykloje vaikui viskas pažįstama, tačiau bebaigiant ketvirtą klasę prasideda naujas vaiko raidos ir savarankiško mokymosi etapas. Iki šiol mokytojas atstojo ir pedagogą, ir mamą, ir draugą. Į mokytoją pradinėje mokykloje moksleivis gali kreiptis bet kokiu klausimu, mokymo stilius vaikui jau yra tapęs įprastas, o metodai – nuspėjami. Šio užtikrintumo ir saugumo jausmo bent jau pirmaisiais metais dalykinėje sistemoje nelieka, tad dalis vaikų išgyvena sudėtingą metą“, – sako A. Blandė.

Apie pereinamojo laikotarpio sunkumus pasakoja ir Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos mokytoja Jovita Vaivadaitė. Pedagogė pastebi, kad slenkstis tarp ketvirtos ir penktos klasių neapsieina be psichologinės įtampos – buvę vyriausi pradinės mokyklos mokiniai staiga tampa jauniausia mokyklos grandimi, o tai kelia emocinį pasipriešinimą, maištavimo norą.

„Paauglystės laikotarpis ateina vis anksčiau – tiek mokytojai, tiek tėveliai pastebi, kad vaikus paauglystė „ištinka“ dar trečioje klasėje. Su mažaisiais sekasi sunkiau susitarti, jiems pasidaro svarbios draugystės, atsiranda noras viskam prieštarauti ir griauti nusistovėjusią tvarką. Šis laikotarpis tęsiasi iki pat ketvirtos klasės pabaigos, tačiau tokios nuotaikos neretai išlieka ir pradėjus penktuosius metus mokykloje, kuomet penktokai mokytojų akyse vėl tampa mažiausiais, o tam vaikai yra linkę priešintis“, – teigia mokytoja.

Naujo etapo siūlo nesureikšminti

Dažnai vaikų nerimą bei įtampą skatina ne objektyvios priežastys, bet pačių suaugusiųjų požiūris. Vieni tėvai net nesusimąsto apie vaiko laukiančius pokyčius, kiti – jau pavasarį sureikšmina būsimus pasikeitimus, taip sukurdami nerimo atmosferą, kurią greitai pajunta ir atžalos. Specialistės pataria neišskirti šio laikotarpio, viską vertinti racionaliai ir verčiau pasikalbėti su vaiku – tuomet jokie laukiantys pokyčiai netaps neįveikiamu iššūkiu.

„Kalbėtis su vaikais apie pasikeitimus reikėtų kuo anksčiau, bent 3–6 mėnesius iki naujųjų mokslo metų pradžios. Prieš pradėdami pokalbį, tėvai turi patys nusiteikti pozityviai, juk naujasis laikotarpis nėra nei geresnis, nei blogesnis – tiesiog kitoks. Lydėkite vaikus per šį raidos etapą: jei baigus keturias klases teks keisti mokyklą, rekomenduojama drauge su mažaisiais apsilankyti naujoje mokymosi įstaigoje, susipažinti su čia dirbančiais pedagogais ar administracijos darbuotojais, iš anksto pasiruošti labiausiai neraminančių klausimų sąrašą. Dažniausiai viskas, ko reikia būsimam penktokui, tai padrąsinimas, draugiškas patarimas ar istorija iš tėvų mokyklos laikų“, – patarimais dalijasi ugdymo žinovės.

Specialistės priduria, kad norint padėti vaikams sėkmingai pradėti naują gyvenimo etapą, tėvai ir patys turi sudaryti tam sąlygas. Skatinant atžalų savarankiškumą, namuose gali atsirasti atskira namų darbams skirta erdvė, kurioje vaikas pats ieško atsakymų ir gilinasi į užduotis. Tokiu būdu bus ugdoma moksleivio atsakomybė ir pasitikėjimas savimi. Tai itin svarbu, nes šiame vaiko raidos etape atžalos mokosi pasikliauti ne vien tėvais, bet ir savo bendraamžiais.

Be visa to, svarbu įvertinti, ar vaikas išmoko pagrindines pradinio ugdymo pamokas: moka savarankiškai pasirūpinti apranga, maistu, atlikti savarankiškas užduotis, geba pats keliauti į mokyklą, turi pomėgių, moka planuoti savo laiką ir laikytis susitarimų. Jei vaikai geba įvykdyti beveik visas šias užduotis, vadinasi, pagrindinės pamokos įveiktos sėkmingai ir kelias tiek į paauglystę, tiek į penktąją klasę bus sklandesnis.

Kūrybiškumą galima išlaikyti ir paauglystėje

Mažiausieji linkę demonstruoti svarbiausias šiuolaikinio žmogaus savybes – kūrybiškumą ir inovatyvumą, tad dažnai pasigirsta nuogąstavimų, kad standartizuota pagrindinės mokyklos sistema gali pakenkti laisvam vaikų mąstymui. Pasak A. Blandės, dėl to kaltinti sistemos nereikėtų ir pataria patiems suaugusiesiems ieškoti būdų, kaip puoselėti vaikų kūrybiškumą.

„Ar vaikai išsaugos savo kūrybiškumą, priklauso nuo aplinkos ir aplinkinių. Mokinių meninei išmonei labiausiai kenkia siauras tėvų bei mokytojų požiūris, nekonstruktyvi kritika ir noras perteikti vaikams tik savo pasaulėžiūrą. Svarbu sudaryti sąlygas paaugliui išsakyti savo nuomonę – jis neturėtų bijoti reikšti savo minčių. Suaugusieji turėtų gebėti klausytis ir priimti jauno žmogaus pasaulio suvokimą“, – įsitikinusi psichologė, kuri savo įžvalgomis apie paauglystę dalinsis jau gegužės 8 d. konferencijoje tėvams „Ankstyvoji paauglystė ir asmeniniai pasiekimai“.

Pradinėse mokyklose žinios ir kūrybiškumas ugdomos per žaidimus ir neformalią veiklą. J. Vaivadaitė rekomenduoja šį principą išsaugoti ir vyresnėse klasėse, nes tai priimtinas mokymosi metodas jaunesniems mokiniams: „Kūrybiškumas ugdomas ilgą laiką, todėl jis daug svarbesnis už formalias žinias apie pasaulį. Smagiosios edukacijos taikymas sužadina mokinių žinių troškimą, kuris vėliau neišblėsta net ir įveikus paauglystės iššūkius“.